- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-31
- Bylos Nr.
- e2-2239-1019/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30050-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė
- Atsakovas
- E. T.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Advokatai
- Irena Maksimova
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui E. T. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas teismui pateiktu ieškiniu prašo iš atsakovo E. T. priteisti 996,78 Eur nuostolius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 22 Eur bylinėjimosi išlaidas už byloje sumokėtą žyminį mokestį.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad 2020 m. vasario 6 d. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovui priklausančios transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo, pasišalinusio iš eismo įvykio vietos, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, veikdamas ieškovo vardu, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdamas 996,78 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas kompensavo AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje išmokėtą 996,78 Eur draudimo išmoką. Ieškovas, atsižvelgdamas į įstatymuose įtvirtintą teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, šiuo atveju – atsakovas, arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, tačiau iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovas negrąžino ieškovui reikalaujamos sumos ir yra skolingas 996,78 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas E. T. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovo ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad apie ieškovo ieškinyje nurodomą autoįvykį jis sužinojo, kai jam paskambino iš policijos, nes VĮ ,,Regitra“ duomenų bazėje nebuvo įregistruota pirkimo-pardavimo sutartis. Sulaukęs skambučio iš policijos, atsakovas nedelsiant pateikė policijos pareigūnui 2020-01-31 15 val. sudarytą Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtindamas, kad automobilį (duomenys neskelbtini) pardavė ir nėra jo savininkas. Automobilio pirkėjas atsirado atsakovui apie parduodamą automobilį patalpinus skelbimą skelbimų portale „Autogidas.lt“. Sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas nurodė, kad automobilis negali dalyvauti eisme, nes negalioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra, nes buvo netvarkinga automobilio stabdžių sistema, vairo ir pakabos elementai. Automobilis negalėjo judėti, todėl po sutarties pasirašymo buvo išgabentas pirkėjo su kitu automobiliu. Pirkėjui buvo žinoma, jog automobilis negali būti eksploatuojamas, būtent todėl jo pardavimo kaina buvo 100 Eur. Atsakovas nurodė, kad jis negalėjo net pagalvoti, kad su šiuo automobiliu kas nors galėtų važinėti, nes gedimų mastas kėlė pavojų. Policijos pareigūnai įsitikino, jog atsakovas buvo sudaręs automobilio pardavimo sutartį, todėl nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už sukeltą autoįvykį. Aplinkybę, kad automobilis buvo realiai pardavinėjamas, patvirtina teismui pateiktas portalo „Autogidas.lt“ skelbimas, kuris yra archyve. Atsakovas autoįvykio metu, t. y. 2020 m. vasario 6 d., nebuvo automobilio (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), savininku, todėl nėra atsakingas už padarytą žalą. Perleisdamas automobilį atsakovas nurodė visus jo trūkumus, kurie leidžia teigti, jog automobilio eksploatavimas nebuvo galimas. Atsakovui nėra žinoma, ar automobilis buvo remontuojamas ir kas jį vairavo, nes jis pirkėjo nepažįsta. Pirkėjo duomenys nurodyti sutartyje.
Šalies argumentai
Ieškovė, pateikusi dubliką, nurodė, kad atsakovo pateikta pirkimo pardavimo sutartis vertintina kritiškai, kadangi ši sutartis surašyta lietuvių kalba, kurią vargu ar supranta atsakovo nurodomas asmuo, be to, negalima daryti patikimos išvados, jog sutartyje kaip pirkėjas nurodytas asmuo realiai egzistuoja, nes nėra nurodytas jo gyvenamosios vietos adresas, nurodytu telefonu susisiekti neįmanoma, taip pat abejonių kelia tai, kad sutartyje atspausdinti tik pirkėjo duomenys, nors įprastai arba pardavėjas būna pasiruošęs sutartį, t. y. suvedęs savo duomenis, arba suvedami abiejų šalių duomenys, arba abu pildo ranka, o sutartis nėra patvirtinta notaro, todėl negalima būti tikrais tariamo pirkėjo parašo autentiškumu, t. y. laikyti tokią sutartį sukeliančia teisines pasekmes tariamam pirkėjui. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, jog asmuo, kuris įrodinėja transporto priemonės pardavimo faktą, turi pareigą į procesą įtraukti asmenį, kuriam, atsakovo teigimu, eismo įvykio metu buvo perėjusi nuosavybės teisė į šią transporto priemonę. Neįtraukus į bylą kitos sandorio šalies ir nesant jos paaiškinimų apie automobilio įsigijimą, vienos šalies paaiškinimai ir liudytojų parodymai apie automobilio pardavimą nėra pakankami padaryti išvadai, kad automobilio savininkas yra ne atsakovas, o kitas asmuo. Šiuo atveju, atsakovas ne tik neprašo įtraukti į procesą tariamą pirkėją, kad jis galėtų patvirtinti atsakovo gynybinę versiją, bet ir nenurodė tariamo pirkėjo tikslių kontaktinių duomenų, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl tokio asmens realaus egzistavimo. Atsakovas pasielgė nerūpestingai ir aplaidžiai - jeigu iš tiesų ir pardavė jam priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tai neįsitikino, kam perduoda didesnio pavojaus šaltinį. Atsakovo elgesys neatitiko protingo asmens bonus pater familias elgesio adekvačioje situacijoje etalono, dėl ko jis turi prisiimti tokio elgesio neigiamas pasekmes. Tokia sutartis, kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, tuo labiau susiję su viena iš sandorio šalių – pirkėju, akivaizdžiai negaliojanti, t. y., šiuo atveju teismas ex officio gali pripažinti tokį sandorį negaliojančiu. Ieškovės vertinimu, yra akivaizdu, kad atsakovo pateikta sutartis negali būti laikoma patikimu įrodymu, patvirtinančiu pastarojo gynybinę versiją. Tokiais atvejais, kai šalis pateikia įrodymų, iš kurių teismui kyla pagrįstų abejonių dėl tos kitos šalies pateikto įrodymo patikimumo, tai šiais atvejais pareiga įrodyti patikimumą to įrodymo, kuriuo remiasi bylos šalis, tenka jai pačiai. Pažymėtina, kad įrodymo patikimumas gali būti įvertinamas ir nenustačius jo suklastojimo fakto. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu paskutinis žinomas ir realiai egzistuojantis asmuo eismo įvykio metu buvęs didesnio pavojaus valdytojas - transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra atsakovas.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad atsakovas, pateikdamas teismui atsiliepimą į ieškinį, nurodė aplinkybę, kad automobilis, dalyvavęs 2020 m. vasario 6 d. eismo įvykyje (duomenys neskelbtini), buvo parduotas (duomenys neskelbtini) piliečiui. Šiam faktui patvirtinti buvo pateikta ir pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodyti visi privalomi šiam sandoriui rekvizitai. Taigi, pirkimo pardavimo sutartis sudaryta naudojant VĮ ,,Regitra“ rekomenduojamą šabloną, tačiau ieškovas nesutiko su nurodytais atsiliepime argumentais ir netikslino ieškinio, įtraukiant į bylą tinkamą atsakovą. Atsakovas nurodė, kad nedelsiant po pranešimo iš policijos apie autoįvykį bendradarbiaudamas su policija, atsakovas E. T. pateikė ne tik pirkimo-pardavimo sutartį, bet pateikė policijos pareigūnams visą jam žinomą informaciją, ką patvirtina E. T. susirašinėjimas su VAVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus paieškos poskyrio vyr. specialiste - komisare inspektore R. L.. Šiame 2020-02-11 rašte E. T. nurodė tiek pirkėjo telefono numerį, iš kurio pirkėjas skambino ir tarėsi dėl automobilio pirkimo, t. y. (duomenys neskelbtini), pateikė duomenis apie skelbimus, kurie buvo patalpinti Autogidas.lt portale, kuriose nurodyta data ir laikas bei konstatuojamas pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo faktas. Atsakovas policijos leidimu gavo net parduotuvės IKI, esančios (duomenys neskelbtini), stebėjimo kameros įrašą, kuriame užfiksuotas automobilį pirkęs asmuo, nes pirkėjas buvo užėjęs į parduotuvę pirkti energetinio gėrimo bei vandens. Atsakovas pabrėžia, kad automobilį, kuris negalėjo savarankiškai judėti, atsakovas pardavė net be akumuliatoriaus, nes taip buvo nurodyta ir skelbime apie automobilio pardavimą. Kad akumuliatorius buvo nuimtas, gali patvirtinti S. M., kuris nuiminėjo akumuliatorių iš parduodamos mašinos. Šis faktas neleido net abejoti, kad automobilį asmuo perka detalėms ir jo neeksploatuos. Užsienio šalių pirkėjai, kurie superka automobilius ir gabena ne po vieną, o tiesiog pilnais tralais, nemokėdami lietuvių kalbos, VĮ ,,Regitra“ įsigyja sutarčių blankus, kuriose jau prašo atspausdinti pirkėjo duomenis. Tai yra visiškai įprasta praktika, todėl pardavimo metu buvo tik sutikrinti paso duomenys, t. y. vardas, pavardė bei gimimo data. Pagrindo reikalauti net paso kopijos atsakovas neturėjo, o pasų kopijų nereikalauja net VĮ ,,Regitra“, formindama automobilių pardavimus. Pardavęs automobilį be akumuliatoriaus, pažymėjęs visus automobilio trūkumus, kurie neleido automobilio eksploatuoti, pažymėjęs, kad automobilis nėra techniškai tvarkingas bei apdraustas, atsakovas atliko visus būtinus veiksmus, kurių reikalauja apdairaus bei rūpestingo pardavėjo elgesys. Ieškovas turi galimybes kreiptis į policiją ir gauti papildomus duomenis apie pirkėją, nes policijai pateikta informacija buvo tikrinta. E. T. yra netinkamas atsakovas šioje byloje ir nėra asmuo, atsakingas už žalos padarymą.
2021 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio metu atsakovas E. T., davęs priesaiką, paaiškino, kad pirkėjas tikrai buvo ir mašina jam tikrai buvo parduota pagal skelbimą, buvo pirkėjo nuotrauka, su juo buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Policijai iš karto po įvykio atsakovas nurodė pirkėjo tapatybę, nurodė, kaip jį atpažinti, kadangi iš karto po įvykio pirkėjas nuėjo į parduotuvę nusipirkti energetinio gėrimo. Iš automobilio sandorio metu buvo išimtas akumuliatorius, o pirkėjas automobiliu net nebandė važiuoti, nes jis buvo neeksploatuotinas. Pirkėjas telefonu sakė, kad jis lietuviškai nekalba, kalba tik rusų kalba. Kadangi jis (duomenys neskelbtini) pilietis, nurodė, kad supirkinėja mašinas į (duomenys neskelbtini) dalims, o kadangi mašinos nebuvo galimybės eksploatuoti, tai jam tiko. Pirkėjas atsakovui taip pat paaiškino, kad surinkę daugiau tokių automobilių, išveža juos į (duomenys neskelbtini). Pirkėjas pabandė ją užvesti, sumokėjo pinigus, t. y. 100 Eur sumą. Nurodė, kad jis automobilį nusipirko 2019 m. gruodžio 30 d., automobilį pirko, norėdamas jį pataisyti, išvalyti ir jį perparduoti. Kai automobilį nusipirko, jis nevažiavo, pats automobilis užsivedė, tačiau buvo vairo kolonėlės defektas, nusipirkus, automobilis visą laiką stovėjo. Iš pradžių galvojo tą mašiną taisyti, tačiau pradėjus ją tvarkyti, pamatė, kad iš karto dingsta aušinimo skystis. Automobilis, jį įsigijus, visą laiką stovėjo aikštelėje (duomenys neskelbtini). Atsakovas automobilio negalėjo fiziškai pajudinti, kadangi buvo „prikepusios“ automobilio kaladėlės ir nesisuko automobilio galiniai ratai. Automobilį jis įsigijo už 100 Eur ir pardavė už 100 Eur. Pardavus automobilį, atsakovas po poros valandų išėmė skelbimą. Kadangi jis įdėjo skelbimą, kad parduoda mašiną už labai mažą kainą, automobilis iškart buvo nupirktas. Atsakovas, nusipirkęs automobilį, Regitroje automobilio sandorio neįformino, nes tai yra pardavėjo pareiga, o žmogus, iš kurio pirko, deklaravo pardavimo sandorį tik tuomet, kai gavo pranešimą iš policijos. Jo vertinimu, ankstesnis transporto priemonės savininkas sandorio nedeklaravo, kadangi mašina buvo išregistruota ir nedalyvavo eisme. Automobilio atsakovas neapdraudė, nes jis negalėjo dalyvauti eisme. O kadangi mašina išregistruota, jai nėra paprasta padaryti draudimą. Automobilį jis nusipirko be techninės apžiūros ir be draudimo, automobilį tokį ir pardavė. Atsakovui tai nebuvo pirmas automobilis, kurį jis nusipirko ir vėliau pardavė, jis nėra perpardavinėtojas, tačiau kartais automobilius perparduodavo. Automobilio pardavimo sandoris vyko (duomenys neskelbtini), prie IKI parduotuvės, šalia (duomenys neskelbtini) namo. Sandorio metu kartu su juo buvo dar vienas žmogus. Kadangi jis neturėjo įrankių, jis nuėjo iki garažo, ten buvo vienas žmogus, kuris (duomenys neskelbtini), tas asmuo turėjo įrankius, kurie reikalingi ištraukti akumuliatorių. Akumuliatorių jis pasiliko sau, nes kaina nedidelė, todėl, pasak atsakovo, neverta buvo parduoti automobilio su akumuliatoriumi. Automobilis stovėjo bendroje aikštelėje prie kelio, pasirašius sutartį, jis pirkėjui atidavė automobilio dokumentus. Atsakovas automobilį įsigijo su tranzitiniais numeriais. Kaip automobilis buvo išgabentas, jis nematė, nes automobilis dar dvi-tris dienas stovėjo. Pirkėjas atnešė žaliame segtuve pirkimo-pardavimo sutartį, ji buvo užpildyta, kadangi jis buvo užsienietis, tokia dažna praktika su užsieniečiais. Pirkimo-pardavimo sutartyje pirkėjo duomenys jau buvo užpildyti, o jis pats savo ranka užsipildė savo duomenis. Pasirašius sutartį, pirkėjas sumokėjo, jis padavė pirkėjui automobilio dokumentus ir pirkėjas išėjo, o automobilis liko stovėti. Atsakovas paaiškino, kad buvo mokymuose, kai jam paskambino iš policijos. Atsakovo buvo paklausta, ar tai jo mašina, tačiau jis nurodė, kad mašina buvo parduota. Nurodžius, kad buvo padarytas eismo įvykis ir iš eismo įvykio vietos pasišalinta, atsakovo buvo paprašyta atvykti į policiją, jis nurodė, kad atvyks ir atveš pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovo mergina atvažiavo jo pasiimti, jie kartu nuvyko namo pasiimti pirkimo-pardavimo sutarties ir maždaug per pusvalandį nuvažiavo į Mėnulio g. esantį policijos komisariatą. Policijai jis nuvežė sutartį, raštu parašė paaiškinimus, juose nurodė tas pačias aplinkybes. Dar papildomai nurodė, kad pirkėjas buvo IKI parduotuvėje. Vėliau policijai nurodė papildomus duomenis – paaiškino, kad sandorio metu buvo šalta, nebuvo sniego, pirkėjas buvo su paprasta striuke, ne žiemine. Ant kepurės buvo užrašas. Administracinė nuobauda atsakovui skirta nebuvo. Daugiau iš policijos su juo niekas nesusisiekė. Pretenzijos iš draudikų biuro jis negavo, dokumentus gavo tik iš teismo. Kiti pirkėjo duomenys jam nebuvo žinomi, jis viską, ką žinojo, nurodė tiek policijai, tiek teismui. Pirkėjas atsakovui skambino iš lietuviško numerio, tą numerį jis nurodė policijai. Nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), jis yra pagalbinis darbininkas. Į tokią situaciją ankščiau nebuvo tekę pakliūti.
2021 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio metu liudytojas S. M. nurodė, kad atsakovą pažįsta, atsakovas turi garažą (duomenys neskelbtini), o jis – (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad vieną kartą atsakovas atėjo į garažus, o ten jaunimo nebuvo, buvo tik jis, atsakovas jam nurodė, kad pardavinėja mašiną, bet negali atsukti akumuliatoriaus, todėl atsakovas paprašė jo pagalbos. Jis atsuko akumuliatorių, kurį įdėjo į savo mašiną, kad sunkiai nenešti į garažus, ten buvęs vaikinas pasirašė popierius. Sandoris įvyko žiemą, tiksliai neatsimena metų. Jo buvo paprašyta atsukti akumuliatorių iš mašinos, mašina buvo sidabrinė, ji stovėdavo po jo motinos langais (duomenys neskelbtini). Pirkėjas buvo tamsesnio gymio, kalbėjo tik rusiškai, buvo su kepure ir trumpa striuke, vėliau jis jį sutiko IKI parduotuvėje maždaug po 20 min. Mašina buvo nevažiuojanti, todėl atsakovas akumuliatorių pasiliko sau, nes pirkėjui akumuliatorius buvo nesvarbus. Nurodė, kad jis matė, kaip atsakovas su pirkėju pasirašė dokumentus ant mašinos kapoto.
2021 m. kovo 25 d. bei 2021 m. gegužės 11 d. teismo posėdžių metu atsakovo E. T. atstovė advokatė Irena Maksimova paaiškino, kad už eismo įvykį atsakovas nebuvo baustas, pats ieškovas pateikė policijos pažymą, iš kurios matyti, kad eismo įvykis yra tiriamas, tačiau duomenų, kad atsakovas yra įvykio kaltininkas, byloje nėra. Ieškovas turėtų įrodyti, kad reikalavimas pareikštas tinkamam atsakovui. Baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad atsakovo pozicija nuosekliai išsakyta ne tik teismo proceso metu, argumentai, kad atsakovas nebuvo automobilio savininkas eismo įvykio metu, įrodyta ne tik procesiniais dokumentais, bet ir papildomai gautais įrodymais iš policijos. Automobilio pardavėjas – atsakovas, 2020-01-31 įvykdė savo pareigas, kaip pardavėjo, perduoti turtą, ir būtent naujasis savininkas įgijo galimybes turtą valdyti kaip savo. Pirkimo pardavimo sutartis yra realinė, todėl svarbus daikto perdavimo momentas. Atsakovas padavė skelbimą „Autogidas.lt“ portale, taip jis ieškojo pirkėjo, jį rado. Pirkėjas nesukėlė jokių abejonių, nors jis ir nebuvo Lietuvos pilietis, kadangi pirkėjas nurodė, kad superka automobilius jų išvežimui į (duomenys neskelbtini) ir tuo tikslu atvyko į Lietuvą. Pirkėjas turėjo užpildytą sutartį, tačiau ji yra naudojama ir Regitros rekomenduojama. Žmogus, turėdamas tikslą supirkti daug automobilių, pasirūpina, kad jo duomenys jau būtų užpildyti, todėl tai nesukėlė abejonių. Automobilio skelbimuose, kurie taip pat buvo pateikti ir policijai, buvo pateikta informacija apie automobilio defektus, jog jis nevažiuojantis, kad turi būti nutempiamas, kad turi stabdžių mechanizmo gedimus ir parduodamas be akumuliatoriaus. Automobilio perdavimas vyko pasirašant jo sutartį, perduodant jo dokumentus ir raktus, tai nurodė tiek liudytojas, tiek atsakovas. Atsakovui paskambinus iš policijos, jis per pusvalandį pateikė visus dokumentus. Atsakovas aktyviai bendradarbiavo su policija, nedelsiant atrašė policijai, pateikė duomenis, kaip atrodė pirkėjas, nurodė jo telefono numerį, todėl nuoseklus veikimas nustatant asmenį, kuriam buvo parduotas automobilis, parodo atsakovo sąžiningą elgesį, o ne siekį sukurti kažkokią versiją. Ieškovas, pateikdamas ieškinį ir susipažinęs su policijos medžiaga, turėjo galimybę įvertinti, ar tinkamam atsakovui pareikštas ieškinys. Aplinkybė, kad automobilio sandoris nebuvo registruotas Regitroje, neturi jokios reikšmės nuosavybei atsirasti ir vertinti, kas yra savininkas. Atsakovas turėjo 15 dienų terminą įregistruoti pardavimo sandorį, tačiau autoįvykis įvyko po 6 dienų. Atsakovas įvykdė pareigą įrodyti tas aplinkybes, kurias grindžia savo atsiliepime. Prašė ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Į 2021 m. gegužės 11 d. teismo posėdį neatvyko ieškovo atstovė, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovei nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. vasario 6 d. (duomenys neskelbtini), dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo, pasišalinusio iš eismo įvykio vietos, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, veikdamas ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdamas 996,78 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas kompensavo AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje išmokėtą 996,78 Eur draudimo išmoką.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas. Jis negali naudoti pats ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam eismo įvykio metu asmeniui, turi reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją arba transporto priemonės neapdraudusį asmenį (jos savininką).
Ieškovas reikalavimą atlyginti 2020 m. vasario 6 d. eismo įvykio metu padarytą žalą pareiškė atsakovui E. T.. Atsakovas, nesutikdamas su reikalavimu, nurodė, kad eismo įvykio metu jis nebuvo automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, nes 2020 m. sausio 31 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi automobilis buvo parduotas. Ieškovo teigimu, kadangi atsakovas nenurodė tariamo pirkėjo tikslių kontaktinių duomenų, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl tokio asmens realaus egzistavimo, o 2020-01-31 Pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys pirkėjo duomenys, yra akivaizdžiai negaliojanti, todėl dėl žalos atlyginimo atsakingas atsakovas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal formuojamą teismų praktiką asmuo, sandorio sudarymo faktu neigiantis savo atsakomybę dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo faktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra pažymėjęs, kad atsakovas, ginčijant nuosavybės teisę į transporto priemonę, registruotą registre, turi pareigą pateikti automobilio nuosavybės teisės perleidimą patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartį byloje Nr. 3K-7-300/2010). Tais atvejais, kai Civilinio kodekso ar kituose įstatymuose nenustatyta nuosavybės teisių į transporto priemones perleidimo sandorių rašytinės formos ar registravimo, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu atsakovu patrauktas asmuo gali visomis įmanomomis ir leistinomis priemonėmis įrodinėti nuosavybės teisių į transporto priemonę perleidimo faktą, t. y. paneigti registro duomenis, o Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras gali ginčyti šio atsakovo pateiktas aplinkybes kaip neįrodančias nuosavybės teisių perleidimo ar nepakankamas registro duomenims nuginčyti.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad paskutinis VĮ Regitroje įregistruotas automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas buvo G. M. (el. bylos priedas, b. l. 9, 20). Nustatyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-10-26 buvo išregistruotas. G. M. 2019-12-31pirkimo-pardavimo sutartimi automobilį pardavė atsakovui. Sandoris nebuvo įregistruotas VĮ Regitroje. Atsakovas E. T. 2020-01-31 pirkimo-pardavimo sutartimi automobilį pardavė V. S.. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pateiktos administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tiriant aplinkybes dėl 2020-02-06 eismo įvykio, pirmiausia buvo kreiptasi į VĮ Regitroje įregistruotą automobilio savininką G. M., o jam pateikus 2019-12-31 pirkimo pardavimo sutartį – į atsakovą E. T. (el. bylos priedas, b. l. 20-30). E. T. 2020-02-07 pateikė policijos pareigūnams 2020-01-31 pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat paaiškinimus dėl automobilio pardavimo. Atsakovas 2020-02-07 pateiktame policijai paaiškinime nurodė, kad 2020-01-31 automobilį (duomenys neskelbtini), pardavė (duomenys neskelbtini) piliečiui, kuris teigė, kad superka automobilius detalėms į (duomenys neskelbtini); už automobilį buvo atsiskaityta 100 Eur, automobilis buvo paliktas toje pačioje vietoje, nes jis negalėjo būti eksploatuojamas dėl techninių gedimų. Vėliau, t. y. 2020-02-11, atsakovas elektroniniu laišku policijos pareigūnei pateikė papildomus duomenis dėl įvykusio automobilio perleidimo – atsakovas nurodė pirkėją identifikuojančius duomenis, taip pat įrodymus, kad buvo įdėjęs skelbimą dėl automobilio pardavimo „Autogidas.lt“.
Aplinkybę, kad 2020-02-06 eismo įvykio metu atsakovas nebuvo automobilio savininkas, atsakovas grindžia 2020-01-31 pirkimo-pardavimo sutartimi. Pirkimo-pardavimo sutartis, kaip sandoris, yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 1 dalis). Šia sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pagal dispozityviąją CK 4.49 straipsnio 1 dalies nuostatą daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo jo perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Atskirų nuostatų dėl transporto priemonės perleidimo įstatymuose nenustatyta. Kiekvienu atveju būtina patikrinti, ar šalys transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nenustatė kito nuosavybės teisės perėjimo daikto įgijėjui momento ar kitų sąlygų, pavyzdžiui, kad nuosavybės teisė pereina daikto įgijėjui tik po to, kai jis sumokės daikto kainą; ar tik po to, kai daikto pardavėjas išregistruoja daiktą iš viešojo registro; ar tik po to, kai šalys ar viena iš jų įregistruoja pirkimo-pardavimo sutartį, jeigu ji turi būti registruojama. Jeigu sutartyje tokių ar panašių išlygų nenustatyta, tai dėl nuosavybės teisės perėjimo momento turi būti sprendžiama pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalies nuostatą. Perduoti daiktą pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra viena iš pardavėjo pareigų. Ji reglamentuota CK 6.317 straipsnyje. Po tinkamo šios prievolės įvykdymo pirkėjui pereina nuosavybės teisė. Pagal CK 6.317 straipsnio 4 dalį laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktą pirkėjui valdyti arba sutinka, kad jis pradėtų daiktą valdyti, ir pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys. Tai reiškia, kad pirkėjas įgyja galimybę valdyti daiktą nuosavybės teise, t. y. elgtis su juo kaip su savo, nepriklausomai nuo pardavėjo valios. Transporto priemonės perdavimas pagal pirkimo-pardavimo sutartį kaip nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas pirkėjui gali būti nustatytas, jeigu pagal įstatymo ar sutarties reikalavimus perduota transporto priemonė, kuria įgijėjas gali naudotis ar elgtis su ja kaip su savo turtu savo nuožiūra. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti įstatyme nenustatyta reikalavimų, kad transporto priemonė būtų techniškai tvarkinga, tinkama eismui (įregistruota, perregistruota, apdrausta kaip turtas ar jos valdytojo civilinė atsakomybė ir pan.). Jeigu pirkimo-pardavimo sutartyje tokių ar panašių sąlygų nenustatyta, tai nuosavybės teisės į transporto priemonę pagal pirkimo-pardavimo sutartį perėjimo pirkėjui momentas nustatomas pagal bendrąsias CK 6.317, 6.318 straipsnių taisykles. Įstatymuose ar teisės aktuose nustatyti reikalavimai dėl transporto priemonės savininko ar valdytojo pareigų pradedant eksploatuoti transporto priemonę (įregistruoti, apdrausti ir kt.) netaikomi sudarant transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, jeigu šie reikalavimai tiesiogiai pagal teisės aktus neturi būti taikomi sudarant transporto priemonės pirkimo-pardavimo ar kitokio perleidimo sutartį.
CK 1.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Tokios registracijos tikslas – išviešinti sandorio sudarymo faktą tretiesiems asmenims. Nesilaikius įstatymo nustatyto reikalavimo įregistruoti sandorį, šalims sandoris galioja, tačiau jo sudarymo fakto šalys negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais, pvz., liudytojų parodymais ir pan. (CK 1.75 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2010). Dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, jos registracijos ir jos teisinės reikšmės ne kartą pasisakyta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010; 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010; 2010 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2010; kt.). Esmine nagrinėjamam ginčui spręsti laikytina kasacinio teismo išvada, kad nei CK, nei kitų įstatymų normos nenustato privalomos automobilio pirkimo-pardavimo sutarties registracijos. Poįstatyminio reglamentavimo nuostatos, pagal kurias asmenys, sudarę automobilio pirkimo-pardavimo sandorį, kartu ar atskirai privalo kreiptis į viešųjų duomenų registrą dėl automobilio registracijos duomenų keitimo (Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 76.3 punktas), yra skirtos daiktams registruoti. Tuo tarpu CK 1.75 straipsnis reglamentuoja sutarčių įregistravimą ir ši nuostata netaikoma sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir nuo kada tapo transporto priemonės savininku. Transporto priemonės teisinės registracijos duomenų nepakeitimas, t. y. transporto priemonės nuosavybės teisės perleidimo kitam asmeniui pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu neišviešinimas transporto priemonių registre, yra teisiškai nereikšminga aplinkybė sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nėra sąlygos dėl transporto priemonės perregistravimo kaip nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momento, yra transporto priemonės savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2011).
Iš pateiktos 2020-01-31 Pirkimo-pardavimo sutarties (toliau – ir Sutartis) matyti, kad atsakovas automobilį už 100 Eur pardavė V. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad parduodamo automobilio privalomoji techninė apžiūra negalioja, nurodyti transporto priemonės stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų trūkumai. Kadangi Sutartyje nėra sąlygos dėl transporto priemonės perregistravimo kaip nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momento, todėl svarbu nustatyti, ar automobilis buvo perduotas pirkėjui. Remiantis Administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, atsakovo paaiškinimais, liudytojo parodymais, automobilis buvo parduotas su trūkumais, be galiojančios privalomos techninės apžiūros, be akumuliatoriaus, automobilio perdavimas vyko Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašant jo sutartį, perduodant jo dokumentus ir raktus pirkėjui. Teismas, įvertinęs visumą pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovo paaiškinimus, liudytojo parodymus, Sutarties turinį, neturi pagrindo abejoti, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta ir įvykdyta.
Teismas laiko nepagrįstais ieškovo argumentus, jog 2020-01-31 Pirkimo-pardavimo sutartis yra negaliojanti (CK 1.78 straipsnis), nes joje nurodyti tikrovės neatitinkantys pirkėjo duomenys. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatą, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Vertinant šiame įstatymo kontekste 2020-01-31 sudarytą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, matyti, kad toks šalių susitarimas galimas, teisėtas ir neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Tai, jog automobilis parduotas užsienio piliečiui, Sutartyje nenurodytas tikslus jo gyvenamosios vietos adresas ar dalis Sutarties duomenų yra atspausdintų, dalis – surašytų ranka, savaime nesudaro pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu. Esant byloje nustatytoms faktinėms sandorio sudarymo aplinkybėms, Pirkimo-pardavimo sutartis negali būti kvalifikuojama kaip niekinė. Todėl ieškovės dublike išdėstyti argumentai, kad Sutartis gali būti teismo pripažinta niekine ex officio, yra nepagrįsti ir atmestini.
Pažymėtina, kad įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis), suteikia teisę ir procesinę pareigą šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos LR CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui - atsikirtimų faktinį pagrindą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).
Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, ieškovo argumentai, kad atsakovas nepateikė jokių tinkamų, patikimų įrodymų, galinčių pagrįsti transporto priemonės nuosavybės perleidimo faktą, yra nepagrįsti. Teismas, vertindamas visumą byloje esančių įrodymų, pažymi, kad atsakovo paaiškinimai dėl automobilio pardavimo aplinkybių yra nuoseklūs, teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus patvirtina rašytiniai įrodymai, liudytojo parodymai, taip pat Administracinio nusižengimo bylos duomenys – atsakovas 2020-02-07, t. y. kitą dieną po eismo įvykio, policijai pateikė Sutartį, paaiškinimus dėl automobilio pardavimo aplinkybių, vėliau, bendradarbiaudamas su policijos pareigūnais, teikė papildomus pirkėjo duomenis (telefono numerį, duomenis apie jo išvaizdą). Kaip matyti iš Administracinio nusižengimo bylos, atsakovui nebuvo taikyta administracinė atsakomybė.
Teismas, įvertinęs visumą pateiktų įrodymų, nustatytų faktinių aplinkybių, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas pateikė pakankamų ir įtikinamų įrodymų, pagrindžiančių transporto priemonės pardavimą bei patvirtinančių, kad eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė nebuvo atsakovo nuosavybė (CPK 178, 185 straipsniai).
Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų ir argumentų dėl atsakovo E. T. kaltės dėl eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos atlyginimo, nepakanka įrodyti byloje pareikštiems ieškovo reikalavimams, pripažįsta, kad šiuo konkrečiu atveju abejonių dėl atsakovo nurodytų transporto priemonės nuosavybės perleidimo fakto tikrumo teismui nekyla, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad už 2020-02-06 eismo įvykio metu padarytą žalą atsakingas yra atsakovas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstytas, atmeta ieškinį kaip nepagrįstą (CPK 178, 185 straipsniai, TPVCAPDĮ 23 straipsnis, CK 6.270 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Ieškinį atmetus, spręstina dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 500 Eur atstovavimo išlaidų. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Atsakovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija nurodytose Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl, ieškinį atmetus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 5,38 Eur. Ieškinį atmetus, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (pakeistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, atsakovui E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, valstybei 5,38 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.