Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-736-513/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-05-28
Bylos Nr.: e2S-736-513/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-01445-2020-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irma Čuchraj
Atsakovas: V. Ž.
Ieškovas: K. M.
Trečiasis asmuo: E. Ž.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-736-513/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01445-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.8 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės V. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei V. Ž., trečiajam asmeniui E. Ž. dėl nuomos sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas K. M. ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiomis 2013 m. rugpjūčio 30 d. nuomos sutarties Nr. 03/29 sąlygą (6.4.6 p.) „kiti privalomi mokesčiai“ ir 2017 m. birželio 30 d. nuomos sutarties Nr. 06/20-2017 sąlygą (6.5.6 p.) „kiti privalomi mokesčiai“; taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės V. Ž. ieškovui 2 193,11 Eur skolą, 24,70 Eur nuostolius, 48 Eur bylinėjimosi išlaidas, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas

2. Ieškovas reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas grindė argumentais, kad ieškinys yra pagrįstas, jis negali gauti duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, o netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuotos atsakovei priklausančios piniginės lėšos ar turtinės teisės, neviršijant 2 193,11 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčiu, privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymui su ieškovu.

4. Teismas nurodė, jog reikalavimas yra piniginis, reikalavimo suma fiziniam asmeniui yra didelė, nežinoma atsakovės turtinė padėtis, jos pozicija dėl pareikštų reikalavimų, įsipareigojimų kitiems kreditoriams dydis, be to, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė gali apsunkinti teismo sprendimo vykdymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5. Atsakovė V. Ž. (apeliantė) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Žemesnės instancijos teismas

6. Argumentuoja, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas, t. y. ne tik ieškovo reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, bet ir grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, kurią gali pagrįsti tikėtini duomenys apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, neturėdamas duomenų apie jos turtinę padėtį, nepagrįstai klausimą išnagrinėjo jai nepranešęs, be to, ginčijamą nutartį grindė tik prielaidomis.

7. Pažymi, jog vien tik didelės sumos reikalavimas savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, be to, reikalavimo suma nagrinėjamu atveju nėra didelė, ją nedelsiant sumokėjo į antstolės depozitinę sąskaitą. Pažymi, jog jai nuosavybės teise priklauso 83 000 Eur vertės nekilnojamasis turtas, jos šeimai dar priklauso 300 000 Eur vertės nekilnojamasis turtas, neįskaitant priklausančio kilnojamojo turto (automobilio) ir vertybinių popierių (UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktore ji yra, akcijų). Teigia, jog turi būti konkrečiais įrodymais pagrįstos abejonės skolininko nesąžiningumu, o ieškovas šių aplinkybių nenurodė ir neįrodinėjo, priešingai, mano, kad ginčo inicijavimas yra ieškovo nesąžiningas siekis išvengti prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Teigia, jog vien tik deklaratyvūs teiginiai nesudaro pagrindo suvaržyti jos teises, be to, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą ji turėjo būti išklausyta, o teismas turėjo įvertinti, ar ieškovo prašymas atitinka laikinųjų apsaugos priemonių tikslus ir paskirtį, ar nėra naudojamos tik kaip spaudimo priemonė.

Atsiliepimas

8. Ieškovas K. M. atsiliepimu atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, kad ginčijama nutartis teisėta ir pagrįsta. Nurodo, jog įsitikino atsakovės nesąžiningumu, nes tiek jai, tiek jos sutuoktiniui pareikštos pretenzijos prieš kreipiantis į teismą pusę metų nebuvo išnagrinėtos, į jas nebuvo atsakyta, tuo tarpu atsakovė dėsto teiginius apie jo nesąžiningumą. Teigia, jog būtent dėl atsakovės nesąžiningo elgesio, dėl jos veiksmų siekiant išvengti mokesčių, jis buvo priverstas kreiptis į teismą.

9. Ieškovas pažymi, jog tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Teigia, jog niekuo nepagrįstas deklaratyvus atsakovės teiginys, kad jis tik siekia jai pakenkti, priešingai, manydamas, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, įgyvendino įstatymo suteiktą teisę kreiptis į teismą su ieškiniu.

10. Trečiasis asmuo E. Ž. atsiliepimu apeliantės atskirąjį skundą prašo patenkinti, panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Argumentuoja, kad ieškovas prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių jų taikymo būtinumą, prie prašymo nepateikė rašytinių įrodymų, apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais, kuriais ir pirmosios instancijos teismas pagrindė skundžiamą nutartį.

11. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, nepagrįstai neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių, neturėdamas duomenų apie turtinę šalių padėtį, teismas neturėjo pagrindo spręsti klausimą dėl arešto taikymo. Atsakovė pateikė teismui VĮ Registrų centro išrašus, kurie patvirtina, jog jos turtinė padėtis nekelia jokių abejonių dėl galimo teismo sprendimo, jei jis būtų priimtas ne atsakovės naudai, įvykdymo. Atsakovė yra dirbanti, yra bendrovės vadovė, nuosavybės teise valdo didelės vertės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, be to, ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovė ketina imtis konkrečių veiksmų, kurie sunkintų jos turimą turtą ir teismo sprendimo įvykdymą. Pažymi, jog teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos, pagal kurią ieškinio suma negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, juo labiau, kad ieškovo prašoma priteisti suma nėra didelė. Teigia, jog teismas nenurodė, kokie bent tikėtini duomenys leidžia manyti apie skolininko galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį sunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu. Ieškovas šių aplinkybių taip pat neįrodinėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, kai įrodoma, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

15. Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Duomenų, kad ieškovas reikštų aiškiai nepagrįstą reikalavimą ar savo teises gintų netinkamu būdu, šioje proceso stadijoje byloje nėra.

16. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti vien tikėtino ieškinio pagrįstumo nepakanka, nes laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1337-790/2019 ir kt.).

17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovės) turtą, kai esama duomenų apie galbūt nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019, 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1337-790/2019; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-217-943/2020 ir kt.).

18. Asmens nesąžiningumo, taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiančiam subjektui kyla pareiga jį įrodyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-196/2018, 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1337-790/2019 ir kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovas jokių argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie atsakovės siekį išvengti ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymo, nepateikė, nors būtent ieškovui, prašančiam taikyti šį išimtinį ir itin kitos ginčo šalies interesus varžantį procesinį institutą, tenka pareiga pateikti konkrečius duomenis apie atsakovės nesąžiningą elgesį – atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais būtų išvengiamas ar apsunkinamas ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymas (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Todėl svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-268-516/2019).

19. Ieškovas jokių argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie atsakovės siekį išvengti ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymo, nepateikė, nors būtent ieškovui, prašančiam taikyti šį išimtinį ir itin kitos ginčo šalies interesus varžantį procesinį institutą, tenka pareiga pateikti konkrečius duomenis apie atsakovo nesąžiningą elgesį – atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais būtų išvengiamas ar apsunkinamas ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymas (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma). Priešingai, ieškovas prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones visiškai nepagrįstai nurodė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimas preziumuojamas, kai ieškinio suma yra didelė, t. y. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia iš esmės tik didele ieškinio suma. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1593-464/2017). Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie atsakovės veiksmus, liudijančius jos ketinimus turtą paslėpti ar perleisti, o ieškovo teiginiai, jog atsakovė imsis tokių veiksmų, nepagrįsti jokiomis objektyviomis aplinkybėmis. Nesant jokių duomenų apie atsakovės atliktus neteisėtus veiksmus, teismas neturi pagrindo spręsti, jog jos elgesys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo požiūriu yra nesąžiningas. Ieškovui dėstant teiginius apie atsakovės nesąžiningumą ginčo teisiniuose santykiuose, pažymėtina, jog ieškovo teiginiai susiję su kilusio ginčo esme, todėl teismas šioje procesinėje stadijoje negali konstatuoti aplinkybių, kurios dar nėra ištirtos ir įvertintos ir atitinkamai negali jomis vadovaujantis spręsti dėl atsakovės nesąžiningumo.

20. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė, asmens turtinė padėtis ir turtinio pobūdžio reikalavimo pareiškimas savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018; 2019 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju apeliantė pateikė duomenis, kurie įrodo, kad jai nuosavybės teise priklauso itin didelės vertės turtas ir šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas taip pat galėjo gauti iš viešųjų valstybės registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

21. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kaip ir bet kuris asmens teikiamas procesinis prašymas ar dokumentas, turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 178 straipsnis). Pagrįsti prašymą yra pareiškėjo pareiga. Asmuo, pagrįsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo nurodyti teismui ne tik prielaidas, bet konkrečias aplinkybes ir įrodymus, patvirtindamas, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmimas sukels CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes. Nagrinėjamu atveju ieškovas tokių aplinkybių nenurodė, įrodymų nepateikė. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškovo prašymą.

22. Nustatytų aplinkybių pagrindu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovei, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartį, kuria ieškovo K. M. reikalavimams užtikrinti atsakovei V. Ž. taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Teisėja Irma Čuchraj