- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-20
- Bylos Nr.
- e2-163-676/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01445-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Byla nutraukta.
- Teisėjas
- Raimondas Dilys (pirm.)
- Ieškovas
- K. M.
- Trečiasis asmuo
- E. Ž.
- Atsakovas
- V. Ž.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.16.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.16.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.16.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6Žyminis mokestis
- 3.2.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovui K. M. ir jo atstovei advokatei I. B. – G., atsakovės atstovui advokato padėjėjui E. P., trečiajam asmeniui E. Ž.,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei V. Ž., tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje E. Ž., dėl nuomos sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo pripažinti negaliojančiomis 2013 m. rugpjūčio 30 d. nuomos sutarties Nr. 03/29 sąlygą (6.5.6.p.) „ kiti privalomi mokesčiai,, ir 2017m. birželio 30 d. nuomos sutarties Nr. 06/20 -2017 sąlygą (6.4.6.p.) „kiti privalomi mokesčiai“; taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės 2 193,11 Eur skolą, 24,70 Eur nuostolius, bylinėjimosi išlaidas, 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, jog tarp šalių buvo sudarytos 2013 m. rugpjūčio 30 d. ir 2017 m. birželio 30 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys Nr. 03/29 ir N06/20-2017 dėl buto adresu (duomenys neskelbtini), nuomos, tačiau šių sutarčių sudarymo ir vykdymo metu šalys neaptarė ir nenumatė, kad ieškovas turėtų mokėti už atsakovę jos pareiga esantį gyventojų pajamų mokestį (GPM). Sutartyse tik parašyta : „kiti privalomi mokesčiai“, tačiau šia formuluote sutartyse negalėjo būti nuomininkui perkelta nuomotojo mokestinė GPM sumokėjimo pareiga; sutartyse dėl tokios sąlygos nesusitarta ir, remiantis imperatyviomis įstatymo nuostatomis, negalėjo būti tariamasi (Sutarčių atitinkamai 6.5.6.p. ir 6.4.6 p.). Atsakovė sutarčių neregistravo, gautų pajamų nedeklaravo. Dėl atsakovės apgaulingų veiksmų, sudarant nuomos sutartis, ieškovas suklydo, neįvertindamas sutartyse nurodytų sąlygų „kiti privalomi mokesčiai“, tačiau žinodamas kokių teisinių pasekmių, numatydama šias sąlygas, gali siekti atsakovė, tokiomis sąlygomis sandorio nebūtų sudaręs arba būtų sudaręs kitomis sąlygomis, todėl šios sutarties sąlygos turi būti pripažintos negaliojančiomis CK 1.90, 1.91 straipsnių pagrindu kaip sudarytas suklydus ir dėl apgaulės. Atsakovė, negrąžindama nepagrįstai pasisavintus ieškovo pinigus, pažeidžia ieškovo teises ir interesus, todėl gautas lėšas turi gražinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas K. M. ir jo atstovė advokatė I. B. – G. prašo ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad šalys sutarė, kad ieškovas mokės visus papildomus atsakovės mokesčius susijusius su Sutartimi, t.y. ir gyventojų pajamų mokestį (GPM). Nutraukdamas Sutartį ieškovas nurodė, kad visus mokesčius sumokėjo. Vėliau VMI nurodė, kad atsakovė dėl gautų pajamų už nuomą laikotarpiu nuo 2013-08-30 iki 2018-02-01 nesumokėjo 2 454,40 Eur mokesčių ir dar turi sumokėti 418,52 Eur delspinigių, todėl teismas priteisė atsakovei iš ieškovo 2 120,41 Eur skolą, 24,70 Eur nuostolių, sprendime konstatuojant, jog K. M. nurodytomis nuomos sutartimis įsipareigojo mokėti ne tik nuomos mokestį, bet ir nuomotojo mokesčius, susijusius su sutartimi, t.y. ir GPM. Teismo sprendimo bei vykdymo proceso K. M. neginčijo; taip pat jis neprašė atnaujinti proceso toje išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurios pagrindu buvo pradėtas minėtas vykdymas, nustatyta tvarka neprašė peržiūrėti šio teismo sprendimo. Ieškovas savo tariamai pažeistas teises gina reikšdamas ieškinį, kuriuo iš esmės reikalauja priteisti nurodytoje išnagrinėtoje byloje priteistas jau ir išieškotas vykdymo procese priteistas lėšas. Ieškovas nurodo, kad šiuo ieškiniu siekia Sutarčių sąlygas pripažinti negaliojančiomis - iš tikrųjų jis šioje byloje ginčija jau išnagrinėtoje byloje priimto sprendimo pagrįstumą, nes sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-726-618/2019 buvo priimtas remiantis būtent ieškovo ginčijamomis sutarčių nuostatomis. Todėl ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas, nes jis reiškia reikalavimą, kuriuo iš esmės ginasi nuo atsakovės pareikšto ir išnagrinėto bei įvykdyto reikalavimo kitoje byloje, kurios sprendimas yra įsiteisėjęs ir kurioje nustatytais faktais būtina vadovautis nagrinėjant šią bylą, t.y. tapatus reikalavimas, todėl byla turi būti nutraukta. Be to, sutarčių sąlygų ginčo situacijoje nėra pagrindo panaikinti nurodytais pagrindais, ieškovo reikalavimas iš esmės yra tapatus jau išnagrinėtoje kitoje civilinėje byloje nagrinėtam ginčui, o šioje byloje reiškiami ieškovo argumentai bei toks reikalavimas galėjo būti pateikti jau išnagrinėtoje kitoje byloje. Ieškovas nepagrindė ir nepateikė įrodymų, kurie suteiktų pagrindą spręsti, kad atsakovė atliko kokius aktyvius ar pasyvius veiksmus, kurie būtų privertę ieškovą suklysti ar kitaip suprasti ginčijamas sutarčių sąlygas; ieškovė neatliko atsakovo atžvilgiu jokios apgaulės - ieškovas savarankiškai susipažino su pateiktos sutarties sąlygomis ir dėl nurodytų ginčo sąlygų nereikalavo jokio patikslinimo ar paaiškinimo.
Teismo posėdžio metu atsakovė V. Ž. ir jos atstovas advokato padėjėjas E. P. prašo ieškinį atmesti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo iš esmės tas pačias aplinkybes bei motyvus, kaip ir atsakovė V. Ž. savo atsiliepime.
Teismo posėdžio metu tretysis asmuo E. Ž. prašo ieškinį atmesti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas atsakovei iš ieškovo; nurodo, jog pilnai palaiko atsakovės poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje pateikta šalių sudaryta 2013 m. rugpjūčio 30 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 03/29 (toliau – 1 Sutartis), pagal kurią atsakovė išnuomojo jai nuosavybės teise priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini), ieškovui tikslu jame ieškovui gyventi (1 Sutarties 1.p., 3.1.p). Sutartimi aptarta nuomininko pareiga laiku mokėti Sutartyje numatytus mokesčius, kitus Sutartimi nustatytus mokėjimus (1 Sutarties 5.1.1.p), taip pat sutarta kas yra mokėjimai ir atsiskaitymai pagal Sutartį (1 Sutarties 6.p.). Šalys susitarė, jog į nuomos mokestį įskaičiuoti mokesčiai susiję su butu, išskyrus mokestį už telekomunikacijas, kurį moka Nuomotojas pagal nustatytus tarifas litais ir telekomunikacijų operatoriaus pateiktas sąskaitas (1 Sutarties 6.5.1. p.), mokestį už elektrą, kuris mokamas pagal bute įrengtų skaitiklių rodmenis (1 Sutarties 6.5.2. p), mokestį už dujas, kuris mokamas pagal Bute įrengtų skaitiklių rodmenis (1 Sutarties 6.5.3. p.), mokestį už vandenį, kuris mokamas pagal Bute įrengtų skaitiklių rodmenis (1 Sutarties 6.5.4. p.), mokestį už kitas paslaugas, tokias kaip šiukšlių išvežimas, bendro naudojimo patalpų valymas, šaligatvių valymas, sniego valymas ir kitos faktiškai suteiktos paslaugos susijusios su teritorijos, esančios prie Pastato, priežiūra ir pan.. mokamas pagal Pastato administracijos ar paslaugų tiekėjų pateiktas sąskaitas (1 Sutarties 6.5.5. p.), kiti privalomi mokesčiai (1 Sutarties 6.5.6.p.). Taip pat šalys susitarė, jog nuomotojas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, jei nuomininkas pažeidžia bent vieną Sutarties punktą, pareikalauti kad nuomininkas atlaisvintų nuomojamą butą per vieną kalendorinę dieną, o sumokėtas nuomininko depozitas lieka nuomininkui kaip netesybos už netinkamą sutarties vykdymą, o tam nuomininkas neprieštarauja (1 Sutarties 7.5.p.), taip pat, kad nuomotojas turi teisę teismo tvarka nutraukti Sutartį prieš pasibaigiant nuomos terminui ir tuo atveju, jei nuomininkas visiškai ar iš dalies nesumoka Nuomos mokesčio ar kitus Sutarties 6 straipsnyje numatytus mokėjimus sumoka ne laiku (1 Sutarties 8.3.3.p).
Byloje taip pat pateikta šalių sudaryta 2017 m. birželio 20 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 06/20-2017 (toliau – 2 Sutartis), pagal kurią atsakovė išnuomojo jai nuosavybės teise priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini), ieškovui tikslu jame ieškovui gyventi (2 Sutarties 1.p., 3.1.p). Sutartimi aptarta nuomininko pareiga laiku mokėti Sutartyje numatytus mokesčius, kitus Sutartimi nustatytus mokėjimus (2 Sutarties 5.1.1.p), taip pat sutarta kas yra mokėjimai ir atsiskaitymai pagal Sutartį (2 Sutarties 6.p.). Šalys susitarė, jog į nuomos mokestį įskaičiuoti mokesčiai susiję su butu, išskyrus mokestį už telekomunikacijas, kurį moka Nuomotojas pagal nustatytus tarifas litais ir telekomunikacijų operatoriaus pateiktas sąskaitas (2 Sutarties 6.4.1. p.), mokestį už elektrą, kuris mokamas pagal bute įrengtų skaitiklių rodmenis (2 Sutarties 6.4.2. p), mokestį už dujas, kuris mokamas pagal Bute įrengtų skaitiklių rodmenis (2 Sutarties 6.4.3. p.), mokestį už vandenį, kuris mokamas pagal Bute įrengtų skaitiklių rodmenis (2 Sutarties 6.4.4. p.), mokestį už kitas paslaugas, tokias kaip šiukšlių išvežimas, bendro naudojimo patalpų valymas, šaligatvių valymas, sniego valymas ir kitos faktiškai suteiktos paslaugos susijusios su teritorijos, esančios prie Pastato, priežiūra ir pan. mokamas pagal Pastato administracijos ar paslaugų tiekėjų pateiktas sąskaitas (2 Sutarties 6.4.5. p.), kiti privalomi mokesčiai (2 Sutarties 6.4.6.p.). Taip pat šalys susitarė, jog nuomotojas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, jei nuomininkas pažeidžia bent vieną Sutarties punktą, pareikalauti kad nuomininkas atlaisvintų nuomojamą butą per vieną kalendorinę dieną, o sumokėtas nuomininko depozitas lieka nuomininkui kaip netesybos už netinkamą sutarties vykdymą, o tam nuomininkas neprieštarauja (2 Sutarties 7.5.p.), taip pat, kad nuomotojas turi teisę teismo tvarka nutraukti Sutartį prieš pasibaigiant nuomos terminui ir tuo atveju, jei nuomininkas visiškai ar iš dalies nesumoka Nuomos mokesčio ar kitus Sutarties 6 straipsnyje numatytus mokėjimus sumoka ne laiku (2 Sutarties 8.3.3.p).
Iš pateikto šalių pasirašyto 2018 m. gegužės 10 d. Atsiskaitymo akto (toliau – Aktas) matosi, jo ieškovas pilnai atsiskaitė su atsakove už nuomotą butą už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 m. vasario 1 d.
Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, įvertinus dalyvaujančių byloje asmenų bei jų atstovų paaiškinimu darytina išvada, jog nuomos sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė sutartiniai nuomos teisiniai santykiai. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnis). Už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). Gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas (CK 6.583 straipsnio 1, 2 dalys). Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1, 2 dalys).
Ieškovas ginčija nurodytų 1 Sutartį dalyje dėl „kiti privalomieji mokesčiai“ (Sutarties 6.5.6.p.) ir 2 Sutartį dalyje dėl „kiti privalomieji mokesčiai“ (Sutarties 6.4.6.p.) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnio pagrindu kaip sudarytas suklydus ir CK 1.91 straipsnio pagrindu kaip sudarytas dėl apgaulės.
Dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t.y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių (CK 1.91 straipsnio 1, 5 dalys). Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015).
CK 1.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t.y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, atsižvelgiama į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes.
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis civilinėje byloje Nr. e2-726-618/2019 teismo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista V. Ž. iš K. M. 2 120,41 Eur skola, 24,70 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 2 145,11 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gruodžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 48 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byloje nagrinėtas šalių ginčas dėl K. M. prievolės sumokėti skolą už V. Ž. apskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM). Šioje byloje nustatyta, jog tarp šalių 2013 m. rugpjūčio 30 d. buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 03/29, pagal kurią V. Ž. įsipareigojo perduoti K. M. butą, (duomenys neskelbtini), laikinai valdyti ir naudotis, o K. M. įsipareigojo priimti butą ir laiku mokėti nuomos bei kitus sutartyje numatytus mokesčius; 2013 m. rugsėjo 4 d. tarp šalių sudarytas priėmimo - perdavimo aktas, kuriuo V. Ž. perdavė K. M. nurodytą butą; 2017 m. birželio 20 d. tarp šalių buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 06/20-2017, pagal kurią V. Ž. įsipareigojo perduoti K. M. butą (duomenys neskelbtini), laikinai valdyti ir naudotis, o K. M. įsipareigojo priimti butą ir laiku mokėti nuomos bei kitus sutartyje numatytus mokesčius; 2017 m. birželio 20 d. tarp šalių sudarytas priėmimo - perdavimo aktas, kuriuo V. Ž. perdavė K. M. nurodytą butą; 2018 m. vasario 1 d. tarp šalių sudarytas susitarimas dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 06/20-2017 nutraukimo nuo 2018 m. vasario 1 d. Taip pat nustatyta, jog V. Ž. nurodytu laikotarpiu turėjo pareigą deklaruoti pajamas, susijusias su nuomos teisiniais santykiais, tačiau teikdama 2013 m. - 2017 m. pajamų deklaracijas į jas pajamų, gautų iš nuomos teisinių santykių neįtraukė, o V. Ž. 2018 m. liepos 1 d. patikslinus deklaracijas jai buvo paskaičiuota už nurodytą laikotarpį viso 2 120,41 Eur GPM bei 418,52 Eur delspinigių, iš kurių ji Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėjo 2 861,49 Eur. Nurodytoje civilinėje byloje Nr. e2-726-618/2019 V. Ž. prašė priteisti iš K. M. 2 861,49 Eur skolą, kurią sudarė jos sumokėtas Valstybei 2 454,40 Eur GPM ir 418,52 Eur delspinigių. Teismo taip pat konstatuota, jog K. M. įsipareigojo sumokėti visus papildomus V. Ž., kaip nuomotojos, mokesčius, susijusius su 2013 m. rugpjūčio 30 d. ir 2017 m. birželio 20 d. nuomos sutartimis, todėl 2 120,41 Eur skola priteistina V. Ž. iš K. M., taigi pareigą mokėti nurodytą GPM nurodytu laikotarpiu turėjo K. M..
Nagrinėjamoje byloje ieškovas bei jo atstovė nurodo, jog ieškovas pasirinko savo teisių gynimo būdą reiškiant savarankišką ieškinio reikalavimą naujoje civilinėje byloje, kuriuo ginčija šalių sudarytas 2013 m. rugpjūčio 30 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 03/29 ir 2013 m. rugpjūčio 30 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 03/29 dalyse dėl šalių susitarimo dėl atsakovo prievolės mokėti „kitus mokesčius“ (1 Sutarties 6.5.6.p., 2 Sutarties 6.4.6.p.), t.y. ginčija Sutartis, kurių pagrindu buvo priimtas teismo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-726-618/2019.
LITEKO duomenimis, taip pat civilinės bylos Nr. e2-726-618/2019 duomenimis nustatyta, jog teismo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-726-618/2019 įsiteisėjęs, įstatymų nustatyta tvarka neginčytas, taip pat neginčijamas ir šios bylos nagrinėjimo metu. Taip pat nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-726-618/2019 yra pilnai įvykdytas, t.y. vykdymo procese pilnai išieškotos teismo sprendimu priteistos sumos.
Pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas (CPK 279 straipsnio 1 dalis).
Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).
Nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai)(CPK 182 straipsnio 2 punktas).
Teismo sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusius teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Res judicata taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Sprendimas, turintis res judicata galią, sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius; procesinis įsiteisėjusio teismo sprendimo padarinys yra tas, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis); materialieji tokio sprendimo padariniai - šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (CPK 279 straipsnio 4 dalyje), bei sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punkte)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; kt.).
Nustačius, kad yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, priimtas dėl ginčo (reikalavimo) tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, naujai iškelta byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 3 punktas).
Nustatant, ar nebuvo nagrinėtas tapatus ginčas (reikalavimas), nustatytinas ieškinio tapatumo klausimas (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Ieškinių tapatumas siejamas su tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Byloje nustatyta, jog nagrinėjamoje byloje ir jau išnagrinėtoje byloje Nr. e2-726-618/2019 šalys yra tos pačios.
Tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas, kurį vertinant svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t.y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ginčo šalių tapatumas konstatuotinas ir tuo atveju, kai ieškinį reiškia ne ankstesnės bylos šalis, bet jos teisių perėmėja materialiajame teisiniame santykyje. Teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kasacinio teismo išaiškinta, kad, vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir teisių gynybos būdas. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013).
Nagrinėjamoje byloje ir jau išnagrinėtoje byloje Nr. e2-726-618/2019 ginčo šalių teisinis santykis susijęs su ginčo šalių sudarytų 2013 m. rugpjūčio 30 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 03/29 6.5.6. p. ir 2013 m. rugpjūčio 30 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 03/29 6.4.6.p. vykdymu bei atsakovo prievole mokėti V. G. pajamų mokestį (GPM); abiejuose bylose ginčo šalių teisinis santykis susijęs su 2 145,11 Eur skolos priteisimu, t.y. būtent šis materialus teisinis reikalavimas nagrinėjamoje byloje ir jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-726-618/2019 sudarė ieškinio dalyką.
Kitas tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2013). Nagrinėjamoje byloje nagrinėjamos iš esmės tos pačios faktinės aplinkybės, t.y. ieškinio pagrindas taip pat sutampa.
Todėl ir reiškiamas reikalavimas dėl ginčo šalių sudarytų 2013 m. rugpjūčio 30 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 03/29 ir 2013 m. rugpjūčio 30 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 03/29 dalyje dėl ieškovo prievolės mokėti kitus mokesčių (GPM) pripažinimo negaliojančiomis tarp tų pačių šalių, iš esmės dėl to paties dalyko, ir tuo pačiu pagrindu, negali būti nagrinėjami kaip savarankiški reikalavimai naujoje byloje, tokie reikalavimai galėjo būti teikiami nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-726-618/2019. Ieškovas bei jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog nepageidauja naudotis įstatymo numatyta teise kreiptis dėl sprendimo peržiūrėjimo, dėl proceso atnaujinimo jau išnagrinėtoje byloje e2-726-618/2019.
Įvertinus nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog civilinėje byloje Nr. e2-726-618/2019 Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu dėl reikalavimo priteisti V. Ž. iš K. M. 2 861,49 Eur skolos buvo išspręstas iš esmės, todėl toks teismo sprendimas vertintinas kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ir turi sprendimo res judicata galią, yra neginčytina ir privaloma visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytina Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).
Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą įtvirtintas ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pagal kurį teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą įtvirtintas ir CPK 279 straipsnio 4 dalyje – teismo sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas.
Todėl nustačius CPK 293 straipsnio 3 punkte nurodytas aplinkybes, t.y. kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 3 punktas).
Nutraukus civilinę bylą pagal ieškovo reikalavimą, įvertinus taip pat ir bylos pobūdį, trukmę, apimtį, šalių procesinį elgesį, taip pat bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, atsakovei priteistina iš ieškovo bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1 427,80 Eur atstovavimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 2 dalis, 94 straipsnio 1 dalis,
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291, 294 - 295 straipsniais, teismas
nutaria:
civilinę bylą pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei V. Ž., tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje E. Ž., dėl nuomos sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia, nutraukti.
Priteisti atsakovei V. Ž. iš ieškovo K. M. 1 427,80 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt septynis eurus 80 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.