Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Ž. ieškinį atsakovui K. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

3. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo prievolės sumokėti skolą už ieškovei apskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-08-30 tarp šalių buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 03/29 (toliau - 2013-08-30 Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovui butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikinai valdyti ir naudotis, o atsakovas įsipareigojo priimti butą ir laiku mokėti nuomos bei kitus sutartyje numatytus mokesčius. 2013-09-04 tarp šalių sudarytas priėmimo – perdavimo aktas, kuriuo ieškovė perdavė atsakovui butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2017-06-20 tarp šalių buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 06/20-2017 (toliau - 2017-06-20 Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovui butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikinai valdyti ir naudotis, o atsakovas įsipareigojo priimti butą ir laiku mokėti nuomos bei kitus sutartyje numatytus mokesčius. 2017-06-20 tarp šalių sudarytas priėmimo – perdavimo aktas, kuriuo ieškovė perdavė atsakovui butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2018-02-01 tarp šalių sudarytas susitarimas dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 06/20-2017 nutraukimo, kuriuo šalys susitarė nuo 2018-02-01 nutraukti nuomos sutartį.

4. Taigi, tarp šalių susiklostė gyvenamosios patalpos nuomos prievoliniai teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnyje numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Sutartyje turi būti nurodytas išnuomojamų patalpų adresas, kambarių ir kitokių patalpų skaičius, plotas, patalpose esanti inžinerinė (techninė) įranga, priklausiniai ir naudojimosi bendro naudojimo patalpomis sąlygos, nuomos mokesčio dydis ir šio mokesčio mokėjimo terminai, atsiskaitymų už komunalinius patarnavimus tvarka (CK 6.580 straipsnio 1 dalis). CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų. Nagrinėjamu atveju šalys 2013-08-30 Sutarties ir 2017-06-20 Sutarties 6.3. punkte nustatė, jog nuomininkas įsipareigoja nuomos mokestį mokėti avansu iki kiekvieno mėnesio 1 d. už ateinantį mėnesį, kuris bus naudojamas 7.3. punkte nustatyta tvarka. Nuomininkas taip pat įsipareigoja sumokėti visus papildomus nuomotojo mokesčius, susijusius su šia sutartimi, kaip reikalauja Lietuvos Respublikos teisės aktai. Taigi, atsakovas nuomos sutartimis įsipareigojo mokėti ne tik nuomos mokestį, bet ir nuomotojo mokesčius, susijusius su sutartimi. Iš byloje pateiktų 2018-09-17 ir 2018-11-23 VMI raštų nustatyta, kad ieškovei patikslinus 2013 m. - 2017 m. deklaracijas buvo apskaičiuotas 2 120,41 Eur gyventojų pajamų mokestis dėl deklaruotų gautų patalpų nuomos pajamų.

5. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, šio įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo. Pajamų mokestis nuo per mokestinį laikotarpį gautų pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, deklaruojamas, apskaičiuojamas ir sumokamas šio įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka (GPMĮ 25 straipsnio 2 dalis). GPMĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam pagal šį straipsnį nustatyta prievolė teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, pajamų mokesčio skirtumą tarp metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (išskaičiuotos) pajamų mokesčio sumos privalo sumokėti į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos (GPMĮ 27 straipsnio 5 dalis).

6. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad būtent ieškovė turėjo pareigą deklaruoti pajamas, susijusias su nuomos teisiniais santykiais. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė teikdama 2013 m. - 2017 m. pajamų deklaracijas į jas pajamų, gautų iš nuomos teisinių santykių neįtraukė. Dėl šios priežasties ieškovei buvo apskaičiuota ir išmokėta 30,99 Eur gyventojų pajamų mokesčio permoka už 2013 m., 296,00 Eur permoka už 2015 m., 7,00 Eur permoka 2016 m., iš viso 333,99 Eur permoka. 2018-07-01 ieškovė patikslino 2013 m. - 2017 m. pajamų deklaracijas ir deklaravo 4 000,00 Lt patalpų nuomos pajamų už 2013 m., 12 000,00 Lt patalpų nuomos pajamų už 2014 m., 3 475,00 Eur patalpų nuomos pajamų už 2015 m., 3 475,00 Eur patalpų nuomos pajamų už 2016 m., 4 438,00 Eur patalpų nuomos pajamų už 2017 m. Dėl šios priežasties buvo perskaičiuotas ieškovės mokėtinas gyventojų pajamų mokestis ir nustatyta, kad ieškovė turi sumokėti 177,54 Eur gyventojų pajamų mokesčio už 2013 m., 424,87 Eur gyventojų pajamų mokesčio už 2014 m., 345,00 Eur gyventojų pajamų mokesčio už 2015 m., 584,00 Eur gyventojų pajamų mokesčio už 2016 m., 589,00 Eur gyventojų pajamų mokesčio už 2017 m., iš viso 2 120,41 Eur gyventojų pajamų mokesčio. Ieškovei taip pat apskaičiuota 418,52 Eur delspinigių. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė sumokėjo 2 861,49 Eur skolą VMI, ieškovės skolos likutis – 11,43 Eur.

7. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2 861,49 Eur skolą, kurią sudaro 2 454,40 Eur Valstybei sumokėtas gyventojų pajamų mokestis ir 418,52 Eur delspinigiai. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakovas įsipareigojo sumokėti visus papildomus ieškovės, kaip nuomotojos, mokesčius, susijusius su nuomos sutartimis (2013-08-30 Sutarties ir 2017-06-20 Sutarties 6.3. punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės gyventojų pajamų mokestis už pajamas, gautas iš 2013-08-30 Sutarties ir 2017-06-20 Sutarties sudaro iš viso 2 120,41 Eur. Bylos duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo minėtą mokestį, nėra. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteistina 2 120,41 Eur skola.

8. Teismas pažymi, kad VMI 2018-09-17 rašto duomenimis nustatyta, kad į ieškovės prašomą priteisti 2 861,49 Eur skolą taip pat įskaičiuota 333,99 Eur gyventojų pajamų mokesčių permoka. Kaip minėta Sprendimo 7 punkte, ieškovės 333,99 Eur skola Valstybei susidarė dėl to, kad ieškovė netinkamai deklaravo savo 2013 m. - 2017 m. pajamas, t.y. neįtraukė patalpų nuomos pajamų, dėl ko pagal pirmines deklaracijas buvo apskaičiuota gyventojų pajamų mokesčio permoka, kurią Valstybė grąžino ieškovei. Ieškovei 2018-07-01 patikslinus 2013 m. - 2017 m. pajamų deklaracijas, įtraukiant patalpų nuomos pajamas, paaiškėjo, jog 333,99 Eur permoka ieškovei buvo grąžinta nepagrįstai. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad 333,99 Eur pinigines lėšas Valstybė sumokėjo pačiai ieškovei, o ne atsakovui, ši suma apskaičiuota dėl ieškovei nepagrįstai grąžintos permokos, t.y. minėta suma nėra laikytina gyventojų pajamų mokesčiu už pajamas, gautas iš nuomos teisinių santykių, darytina išvada, kad atsakovas neturi prievolės sumokėti ieškovei nurodytos 333,99 Eur sumos, todėl ši ieškinio dalis atmestina.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei apskaičiuota iš viso 418,52 Eur delspinigių už laiku nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį už laikotarpį nuo 2014-05-03 iki 2018-07-27. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad atsakovas ją suklaidino nuslėpdamas faktą, kad nėra sumokėjęs gyventojų pajamų mokesčio. Vis dėlto, kaip minėta Sprendimo 7 punkte, būtent ieškovė turėjo pareigą deklaruoti pajamas, susijusias su nuomos teisiniais santykiais. Todėl nėra aišku, kaip, anot ieškovės, atsakovas turėjo šią pareigą už ją įvykdyti tiesiogiai Valstybei. Atkreiptinas dėmesys, kad teikdama 2013 m. - 2017 m. pajamų deklaracijas ieškovė šių pajamų neįtraukė ir jų Valstybei nustatytu terminu nesumokėjo. Taigi, pati ieškovė netinkamai vykdė pareigą deklaruoti savo pajamas ir atitinkamai mokėti gyventojų pajamų mokestį, dėl ko buvo skaičiuojami delspinigiai. Byloje taip pat nenustatyta, kad ieškovė būtų teikusi raginimus atsakovui sumokėti gyventojų pajamų mokestį ar šio mokesčio apskaičiavimus. Teismas pažymi, kad 2018-11-23 VMI rašto duomenimis nustatyta, jog apskaičiuojant ieškovės mokėtiną gyventojų pajamų mokestį jis nustatytas ne tik pagal ieškovės pajamas iš nuomos teisinių santykių, tačiau ir pritaikius metinį neapmokestinamąją pajamų dydį. Taigi, akivaizdu, kad atsakovas neturėdamas visų duomenų apie ieškovės pajamas, negalėjo tinkamai nustatyti, koks ieškovės mokėtinas gyventojų pajamų mokestis. Be to, kaip minėta, atsakovė savo pajamų tinkamai nedeklaravo, todėl negalėjo atsakovui pranešti, kokį gyventojų pajamų mokestį apskaičiavo Valstybė, t.y. patikslinti duomenis apie Valstybės apskaičiuotą gyventojų pajamų mokesčio nepriemoką.

10. Patikslintas 2013 m. - 2017 m. pajamų deklaracijas ieškovė pateikė 2018-07-01. Taigi, ieškovei jos skola Valstybei už nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį tapo žinoma 2018-07-01. 2018-07-10 ieškovė išsiuntė atsakovui pretenziją, prašydama sumokėti 2 861,49 Eur skolą už gyventojų pajamų mokestį. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovui apie jo prievolę sumokėti gyventojų pajamų mokestį tapo žinoma 2018-07-10. Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovei iš atsakovo delspinigiai priteistini už laikotarpį nuo 2018-07-11 iki 2018-07-27. Minėti laikytini ieškovės nuostoliais už atsakovo netinkamą prievolės, numatytos 2013-08-30 Sutarties ir 2017-06-20 Sutarties 6.3. punkte, vykdymą. Teismas pažymi, jog VMI pateiktos delspinigių apskaičiavimo lentelės duomenimis 418,52 Eur delspinigių suma buvo apskaičiuota ne tik nuo 2013 m. - 2017 m. nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio (iš viso 2 120,41 Eur), tačiau ir nuo 30,99 Eur bei nuo 296,00 Eur sumos, kuri susidarė Valstybei nepagrįstai grąžinus ieškovei gyventojų pajamų mokesčio permoką (Sprendimo 7, 9 punktai). Atsižvelgus į tai, kad ieškovės reikalavimas dėl šios skolos dalies priteisimo atmestas (Sprendimo 9 punktas) ji neįtrauktina apskaičiuojant iš atsakovo priteistinų nuostolių dydį. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteistina 24,70 Eur nuostolių ((424,87 Eur + 133,40 Eur) x 0,03 proc. x 17 d. + (345,00 Eur + 584,00 Eur + 246,13 Eur + 342,00 Eur) x 0,03 proc. x 48 d.).

11. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 2 120,41 Eur skola ir 24,70 Eur nuostoliai. Kita ieškinio dalis atmestina.

12. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 64,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą. Patenkinus 75 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 48,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1, 2 dalys).

13. Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 10,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus 75 proc. ieškinio reikalavimų iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 7,61 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus 25 proc. ieškinio reikalavimų iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 2,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo K. M. 2 120,41 Eur skolą, 24,70 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 145,11 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gruodžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 48,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei V. Ž..

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo K. M. 7,61 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Priteisti iš ieškovės V. Ž. 2,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.