Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui V. K., institucija teikianti išvada Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Rietavo savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalims dar iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. K. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. K.; (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L. K.

Dėl santuokos nutraukimo

10. Šalims išlaikymo vienas iš kito nereikalaujant, išlaikymas jiems nepriteisiamas (CK 3.59 str., 3.72 str. 1 d.). Bendrų kreditorių nėra. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama iki santuokos turėta pavardė – N., atsakovui – K. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Šio straipsnio antrojoje dalyje numatyta, jog kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

12. Nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčo dėl nepilnamečių vaikų D. K., gimusio (duomenys neskelbtini) ir L. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nėra, todėl byloje nesant duomenų, kad vaiko mama J. K. neužtikrintų vaikų interesų ar negebėtų pasirūpinti nepilnamečių vaikų poreikiais, teismas konstatuoja, kad vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su vaikų mama J. K. atitiks geriausius nepilnamečių interesus. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nepilnamečių vaikų D. K. ir L. K. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su ieškove (vaiko mama) J. K. (CK 3.169 straipsnis).

13. (duomenys neskelbtini) Plungės apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, kurioje šalys susitarė, kad K. K. gyvenamoji vieta nustatoma su mama J. N. Esant šioms aplinkybėms ir šalims neprašant pakeisti nepilnametės gyvenamosios vietos, lieka galioti priimta nutartis dėl nepilnametės K. gyvenamosios vietos nustatymo su mama.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

14. CK 3.192 straipsnio 1 dalis nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.194 straipsnio 1 punktas nustato, kad teismas priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, jei vienas iš tėvų nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra susijusi su gyvybiškai svarbių vaiko vystymuisi poreikių patenkinimu, todėl jis turi būti teikiamas pastoviai, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos.

15. Iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad nepilnametis L. yra pusantrų metų amžiaus, ugdymo įstaigos nelanko, ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose. N. D. yra trijų metų amžiaus, lanko (duomenys neskelbtini) lopšelį – darželį.

17. Vertinant ieškovės vaikų poreikiams nurodytas išlaidas – kirpėjos paslaugoms 15 Eur; asmens higienos priemonės 40 Eur; vitaminai, vaistai 30 Eur; vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis 40 Eur; D. mokestis už darželį 60 Eur, teismas jas laiko pagrįstomis, tačiau vertinant išlaidas maistui ir drabužiams, teismas konstatuoja, jog jie nurodyti per dideli, atsižvelgiant į mažą berniukų amžių ir į tai, kad D. lanko darželį, kuriame teikiamas maitinimas. Teismas sprendžia, kad po 140 Eur suma maistui per mėnesį yra pakankama pusantrų ir trejų metų amžiaus berniukams, ši suma laikoma reikalinga ir protinga. Taip pat teismas sprendžia, kad pusantrų ir trejų metų amžiaus berniukams po 140 Eur suma sezoniniams rūbams, avalynei yra pakankama ir protinga suma. Taip pat, teismas mažina išlaidas vaikų laisvalaikiui ir sprendžia, kad kiekvienam vaikui po 30 Eur kas mėnesį laisvalaikio išlaidoms yra pakankama suma. Taip pat, iš ieškovės pateiktų draudimo liudijimų matyti, kad nepilnamečių L. ir D. metinė draudimo suma yra 27,25 Eur, ir tai kas mėnesį sudaro po 2,27 Eur, todėl išlaidos kas mėnesį draudimui po 50 Eur nurodytos nepagrįstai. Pažymėtina, kad šiuo atveju nereikia įrodinėti, jog šalių vaikams būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės higienai, ugdymui ir pan. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog kiekvieno nepilnamečio berniuko poreikius užtikrina 440 Eur suma per mėnesį.

18. Sprendžiant apie iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio ir „vaiko pinigų“ santykį pažymėtina, jog nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis įprastai mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Tačiau įvertintina ir tai, kad tokia praktika yra nevienareikšmė. Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir aplinkybę, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių dėl kurių privalomai turėtų būti turėtų būti mažinamas vaikams teikiamas išlaikymas išmokų suma, o valstybės mokama išmoka šiuo atveju galėtų būti skiriama papildomiems vaikų poreikiams tenkinti.

19. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti ir tėvų turtinę padėtį, galimybes teikti išlaikymą, sveikatos būklę, kitų išlaikytinių skaičių, kitas svarbias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

20. Remiantis ieškovės J. K. į bylą pateiktais dokumentais nustatyta, kad ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, jos mėnesio pajamas sudaro 276 Eur vaiko priežiūros išmoka, 370 Eur vaikų pinigai. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), santuokos metu šalys įgijo dvi transporto priemones, kurių viena po santuokos nutraukimo atitenka ieškovei. Taip pat iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė draudžia vaikus nuo nelaimingų atsitikimų, metinė įmokų suma yra apie 84 Eur. Taip pat iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė iki santuokos sudarymo buvo pasiėmusi kreditus iš (duomenys neskelbtini), mokėjimo terminas iki 2029 m., ir (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad paskolų mėnesio įmokos suma yra 180 Eur, taip pat, ji šildo namą malkomis, už kurias sumokėjo 650 Eur.

21. Atsakovas V. K. pažymų apie gaunamas pajamas bei turimą turtą nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis yra 900 Eur, sveikatos problemų neturi, turi dar vieną išlaikytinį, t. y. nepilnametį vaiką, kurio išlaikymui kas mėnesį yra priteista iš jo po 180 Eur. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto, santuokos metu buvo įgytos dvi transporto priemonės, kurių viena po santuokos nutraukimo atiteks atsakovui.

22. Atsižvelgiant į teismo šioje byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės atstovės, Skyriaus atstovės paaiškinimus posėdžio metu, byloje esančius įrodymus, įvertinus vaikų amžių, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, atsakovo darbingą amžių, atsakovo pareigą dėti pastangas dirbti ir gauti pajamas, kurios tenkintų ne tik minimalius vaikų poreikius, bet ir sudarytų galimybę vaikams augti pilnaverte asmenybe, teismas sprendžia, kad atsakovas pajėgus teikti pusę reikalingo išlaikymo nepilnamečiams vaikams, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti iš atsakovo V. K. po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečių vaikų L. ir D. išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2023 m. rugpjūčio 9 d. (CK 1.2, 1.5 straipsniai, 3.192 straipsnio 1, 2 dalis, 3.201 straipsnis). Periodinės išmokos indeksuotinos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismas vertina, kad šiuo konkrečiu atveju tokio išlaikymo priteisimas nepažeis vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių, kriterijų ir garantuos būtinųjų vaikų poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat ne kartą yra konstatuota, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Šioje byloje svarbu įvertinti ir tai, kad nepilnamečiai šalių vaikai gyvena tik su vienu iš tėvų, tai yra su ieškove, ir jai tenka didesnė atsakomybė už vaikus, nes tik jai tenka nuolatinė kasdieninė vaikų priežiūra ir kasdienis materialinis vaikų aprūpinimas.

Dėl priteisto išlaikymo padidinimo

23. Kaip nurodyta aukščiau, šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. K. (duomenys neskelbtini) Plungės apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, kurioje šalys susitarė, kad K. K. išlaikymui bus mokama po 160 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis.

24. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Taip pat priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis).

25. Taigi, išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – esminiai tėvų turtinės padėties arba (ir) vaiko poreikių pasikeitimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Šiuo atveju ieškovė, prašydama pakeisti nustatytą nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį, pagrindiniu motyvu nurodo vaikų būtinųjų poreikių padidėjimą.

26. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą teismas laikosi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo, taip pat vadovaujasi nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo abiejų tėvų turtinei padėčiai, jis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2, 3 dalys).

27. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

28. Kaip matyti, nuo (duomenys neskelbtini) teismo nutarties priėmimo iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos – 2023 m. rugpjūčio 9 d. praėjo daugiau nei keturi metai, todėl akivaizdu, kad mergaitės poreikiai natūraliai išaugo. Visiškai suprantama, jog mergaitės, kuriai šiuo metu yra 9 metai, poreikiai maistui, aprangai, taip pat laisvalaikio praleidimui ir kt. nuo teismo nutarties priėmimo dienos padidėjo, nes mergaitė pradėjo lankyti mokyklą, taip pat, lanko muzikos mokyklą.

29. Ieškovė, prašydama pakeisti priteistą išlaikymą nepilnametei prašo iš atsakovo priteisti po 250 Eur per mėnesį. Ieškinyje nurodė, kad vaiko poreikiams kas mėnesį reikia bent jau apie 710 Eur, kuriuos sudaro: maistui 250 Eur; asmens higienos priemonės 40 Eur; vitaminai, vaistai 30 Eur; vaiko laisvalaikiui 50 Eur; sezoniniams rūbams, avalynei 250 Eur; vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis 40 Eur; vaikų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, ligos 50 Eur; mokestis už muzikos mokyklą. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ne tik moka už K. mokslą muzikos mokykloje, bet ir nuomoja jai smuiką, kurio metinė nuoma yra 90 Eur. Iš byloje pateiktos (duomenys neskelbtini) meno mokyklos pažymos matyti, kad mokestis už K. K. mokymąsi muzikos mokykloje mokėjo J. K. už 2021/2022 m. m. 160 Eur, už 2022/2023 m. m. 180 Eur. Atsakovas nesutikdamas dėl padidintos sumos mokėjimo K. nurodė, kad jo darbo užmokestis yra mažas, tačiau mergaitės poreikių neginčijo. Teismo vertinimu pagal aukščiau sudarytą vaiko poreikiams būtinų išlaidų krepšelį, teismas sprendžia, kad jis yra pagrįstas ir būtinas, pažymėtina ir tai kad ieškovė prašo netgi mažiau nei pusę sumos reikalingos būtiniausių vaiko poreikių patenkinimui.

30. Kaip nurodyta aukščiau, t. y. šio sprendimo 19 punkte, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti ir tėvų turtinę padėtį, kuri yra nustatyta šio sprendimo 20 – 21 punktuose, todėl teismas pakartotinai neperrašo.

31. Atsižvelgiant į teismo šioje byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės, jos atstovės, atsakovo paaiškinimus posėdžio metu, byloje esančius įrodymus, įvertinus nepilnametės K. amžių, jos poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, darbingumą, sveikatos būklę, atsakovo pareigą dėti pastangas dirbti ir gauti pajamas, kurios tenkintų ne tik minimalius mergaitės poreikius, bet ir sudarytų galimybę vaikui augti pilnaverte asmenybe, teismas sprendžia, kad atsakovas pajėgus teikti pusę reikalingo išlaikymo nepilnametei dukrai, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti Plungės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi taikos sutartimi patvirtintą ir šalių susitartą 160 Eur išlaikymo dydį nepilnametei ir priteisti iš atsakovo V. K. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametės K. išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2023 m. rugpjūčio 9 d. (CK 1.2, 1.5 straipsniai, 3.192 straipsnio 1, 2 dalis, 3.201 straipsnis). Periodinės išmokos indeksuotinos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismas vertina, kad šiuo konkrečiu atveju tokio išlaikymo priteisimas nepažeis nepilnametės interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių, kriterijų ir garantuos būtinųjų vaikų poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

32. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CK 3.200 straipsnis, CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

33. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaikų išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

34. CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

35. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo po 773 Eur išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui, t. y. L. ir D., už laikotarpį nuo šalių gyvenimo skyrium (duomenys neskelbtini) iki ieškinio teismui pateikimo dienos, skaičiuojant po 250 Eur kiekvienam vaikui. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad šalys atskirai gyvena nuo (duomenys neskelbtini), kažkiek išlaikymo jis yra mokėjęs. Iš ieškovės teismui pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas ieškovei laikotarpiu nuo 2023-08-11 iki 2023-12-11 yra pervedęs 638 Eur išlaikymui, kai tuo tarpu vien nepilnametės K. išlaikymui už šį laikotarpį turėjo būti pervesta kas mėnesį po 160 Eur, t. y. viso 800 Eur. Taigi teismas daro išvadą, kad nepilnamečiams vaikams L. ir D. nuo gyvenimo skyrium pradžios atsakovas išlaikymo neteikė, todėl susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Teismo aukščiau nustatyta, kad iš atsakovo yra pagrindas priteisti po 220 Eur kiekvienam vaikui, todėl apskaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą ši suma ir yra skaičiuojama. Byloje nustatyta, kad šalys negyvena kartu nuo (duomenys neskelbtini), todėl esant išdėstytoms aplinkybėms, iš atsakovo priteisiamas po 681 Eur išlaikymo įsiskolinimas kiekvienam vaikui už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 5 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos – 2023 m. rugpjūčio 9 d.) (CK 3.200 str.).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo

36. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d.). Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti tokią tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: V. K. galės bendrauti su sūnumis D. ir L. iki vaikams sukaks trys metai, vaikų gyvenamojoje vietoje kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį nuo 11 val. iki 17 val. Po to kai vaikams sukaks trys metai: V. K. galės bendrauti su sūnumis D. ir L., pasiimdamas sūnus kas antrą šeštadienį 10 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos sekmadienį 18 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Vasaros atostogų metu tėvas pasiima sūnus D. ir L. iš vaikų gyvenamosios vietos ir praleidžia su jais 2 savaites, po to grąžina į vaikų gyvenamąją vietą. Tėvas V. K. praleidžia su sūnumis D. ir L. poriniais metais pirmą krikščioniškų Velykų ir antrą Kalėdų (pagal vakarietišką tradiciją) dieną, neporiniais metais – antrą krikščionių Velykų ir pirmą Kalėdų dieną, pasiimdamas sūnus 10 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos 18 val. į vaikų gyvenamąją vietą. V. K., negalėdamas pasiimti D. ir L. sutartu laiku, prieš dieną informuoja motiną SMS žinute. Tėvai raštišku susitarimu gali keisti tėvo bendravimo su sūnumis D. ir L. tvarką. Sūnaus D. ir L. išvykimas į užsienį sprendžiamas abiejų tėvų bendru sutarimu, o nesutarus teisme.

38. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad nepilnamečiui D. jau yra treji metai, į tai, kad Tarnybos atstovė neprieštaravo ieškovės prašomai nustatyti bendravimo tvarkai, ši bendravimo tvarka nepažeidžia šalių teisių ir neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams, yra optimali ir įvykdytina, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkinamas ir atsakovui nepareiškus prieštaravimų dėl nurodytos bendravimo tvarkos, ji nustatytina pagal ieškovės ieškinyje nurodytą tvarką, tačiau pakeičiant tvarką dėl sūnaus D., kuriam jau suėjo trys metai (CK 3.170 str.).

39. Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad nepilnamečių vaikų tėvams visada išlieka teisė dėl bendravimo su vaikais tvarkos susitarti gera valia ir jiems priimtiniausiu būdu. Tuo labiau, kad visi galimi bendravimo su vaikais aspektai negali būti numatyti ir išspręsti teismo. Bendravimo tvarka neriboja šalių teisių ir nedraudžia šalims jų abipusiu sutarimu lanksčiai spręsti klausimus dėl bendravimo su vaikais, kai tai atitinka vaikų poreikius. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

40. CK 3.87 straipsnis nustato, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu.

41. Teismo posėdžio metu atsakovas iš esmės neprieštaravo ieškovės nurodytai turto padalijimo tvarkai, tačiau nesutiko su kai kurio turto verte, tačiau jokių įrodymų dėl turto vertės, kurią nurodė ieškovė, nepateikė.

42. Taigi, atsakovui neprieštaraujant, J. K. asmeninėn nuosavybėn priteisiama 500 Eur vertės lengvasis automobilis OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), 100 Eur vertės šaldytuvas „Snaigė“; 100 Eur vertės šaldiklis „Sharp“; 300 Eur vertės indaplovė „Beko“. Iš viso turto už 1000 Eur.

43. Ieškinyje ieškovė po santuokos nutraukimo V. K. asmeninėn nuosavybėn prašė priteisti: 300 Eur vertės priekabą 810240, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), 400 Eur vertės lengvąjį automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), 700 Eur vertės galandimo staklės; 350 Eur vertės metalo lankstymo staklės; 70 Eur vertės magnetolą; 100 Eur vertės akumuliatorių Hopins; 2750 Eur vertės traktorių MTZ-82 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); 300 Eur vertės suktuvą „Devalt“; 190 Eur pjaustyklę „Devalt“; 300 Eur vertės lazerį „Devalt“; 70 Eur vertės skardos karpymo žirkles „Devalt“; 200 Eur vertės grandininį pjūklą (družbą); 1000 Eur vertės gaterio automatinį valdiklį; 300 Eur vertės suvirinimo aparatą Herkmann Germany kartu su angliarūkštės balionu; 60 Eur vertės kampinį šlifuoklį (turbinkę) „Devalt“; 100 Eur vertės kompresorių Herkman Germany; 150 Eur vertės benzininį variklį ASTOR10. Iš viso turto už 7340 Eur.

44. Teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė reikalavimo dėl 100 Eur vertės akumuliatoriaus Hopins ir dėl 300 Eur vertės lazerio „Devalt“, todėl atsakovui neginčijant kito aukščiau nurodyto turto įgijimo santuokos metu, jis dalintinas pagal ieškovės nurodytas vertes, o byla dalyje dėl 100 Eur vertės akumuliatoriaus Hopins ir dėl 300 Eur vertės lazerio „Devalt“, nutraukiama. Ieškovė prašė atsakovui priteisti iš viso turto už 7340 Eur, tačiau ieškovei atsisakius dalies reikalavimo, iš šios sumos minusuojama 400 Eur ir lieka atsakovui turto iš viso už 6940 Eur. Kadangi atsakovui atitenka didesnės vertės turtas, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 2970 Eur dydžio piniginė kompensacija už V. K. asmeninėn nuosavybėn tenkančią didesnę turto dalį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. l d.).

46. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei byloje yra teikiama valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (100 procentų). Iš teismui pateiktos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudaro 365 Eur. Ieškinys iš esmės buvo patenkintas pilnai, todėl iš atsakovo priteisiama 365 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (CPK 96 straipsnis). Žyminis mokestis už priteistą išlaikymą periodiniais mokėjimais sudaro 118 Eur (220 Eur x 12 x 3 proc. x 75 proc. už du vaikus (byla pateikta elektronine forma)), o žyminis mokestis už priteistą išlaikymo įsiskolinimą – 31 Eur (1362 Eur x 3 proc. x 75 proc.), kuris taip pat priteisiamas iš atsakovo (CPK 80 str. l d. 1 p., 7 d., 85 str. l d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Rietavo savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. K. palikti pavardę – N., atsakovui V. K. palikti pavardę – K.

Nustatyti nepilnamečių vaikų D. K., gimusio (duomenys neskelbtini) ir L. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 9 d., iki D. K. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei 681 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą) išlaikymo įsiskolinimo.

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus L. K., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 9 d., iki L. K. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei 681 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą) išlaikymo įsiskolinimo.

Pakeisti Plungės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi patvirtintą taikos sutartį dalyje dėl išlaikymo dydžio nepilnametei K. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt) kas mėnesį mokamomis išmokomis nepilnametės K. K., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. 2023 m. rugpjūčio 9 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečių vaikų K. K., gimusios (duomenys neskelbtini), D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), L. K., gimusio (duomenys neskelbtini), materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti ieškovę J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su nepilnamečiais sūnumis D. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), L. K., gimusiu (duomenys neskelbtini):

- V. K. bendrauja su sūnumi L. iki vaikui sukaks trys metai, vaiko gyvenamojoje vietoje kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį nuo 11 val. iki 17 val. Po to kai nepilnamečiui L. K. sukaks trys metai V. K. bendrauja su sūnumi L., pasiimdamas sūnų kas antrą šeštadienį 10 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį sekmadienį 18 val. į vaiko gyvenamąją vietą.

- V. K. bendrauja su sūnumi D. K., pasiimdamas sūnų kas antrą šeštadienį 10 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį sekmadienį 18 val. į vaiko gyvenamąją vietą.

- Vasaros atostogų metu tėvas pasiima sūnus D. ir L. iš vaikų gyvenamosios vietos ir praleidžia su jais 2 savaites, po to grąžina į vaikų gyvenamąją vietą. Tėvas V. K. praleidžia su sūnumis D. ir L. poriniais metais pirmą krikščioniškų Velykų ir antrą Kalėdų (pagal vakarietišką tradiciją) dieną, neporiniais metais – antrą krikščionių Velykų ir pirmą Kalėdų dieną, pasiimdamas sūnus 10 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos 18 val. į vaikų gyvenamąją vietą. V. K., negalėdamas pasiimti D. ir L. sutartu laiku, prieš dieną informuoja motiną SMS žinute. Tėvai raštišku susitarimu gali keisti tėvo bendravimo su sūnumis D. ir L. tvarką. Sūnaus D. ir L. išvykimas į užsienį sprendžiamas abiejų tėvų bendru sutarimu, o nesutarus teisme.

- ieškovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninėn nuosavybėn priteisti 500 Eur vertės lengvąjį automobilį OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini); 100 Eur vertės šaldytuvą „Snaigė“; 100 Eur vertės šaldiklį „Sharp“; 300 Eur vertės indaplovė „Beko“, iš viso turto už 1000 Eur;

- atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninėn nuosavybėn priteisti: 300 Eur vertės priekabą 810240, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini); 400 Eur vertės lengvąjį automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini); 700 Eur vertės galandimo staklės; 350 Eur vertės metalo lankstymo staklės; 70 Eur vertės magnetolą; 2750 Eur vertės traktorių MTZ-82 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); 300 Eur vertės suktuvą „Devalt“; 190 Eur pjaustyklę „Devalt“; 70 Eur vertės skardos karpymo žirkles „Devalt“; 200 Eur vertės grandininį pjūklą (družbą); 1000 Eur vertės gaterio automatinį valdiklį; 300 Eur vertės suvirinimo aparatą Herkmann Germany kartu su angliarūkštės balionu; 60 Eur vertės kampinį šlifuoklį (turbinkę) „Devalt“; 100 Eur vertės kompresorių Herkman Germany; 150 Eur vertės benzininį variklį ASTOR10, iš viso turto už 6940 Eur.

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2970 Eur (du tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt eurų) dydžio piniginę kompensaciją ieškovei J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už V. K. asmeninėn nuosavybėn tenkančią didesnę turto dalį.

Priimti ieškovės J. K. ieškinio atsisakymą dalyje dėl 100 Eur vertės akumuliatoriaus Hopins ir 300 Eur vertės lazerio „Devalt“ priteisimo ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 365 Eur (tris šimtus šešiasdešimt penkis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630).

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 149 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio valstybei (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.