Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedantis iš teisėjų Ievos Gavelytės-Kalytienės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,

dalyvaujant prokurorei Vaidai Andriulaitienei (nuotoliniu būdu, naudojantis „Zoom“ programa),

viešajame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Vaidos Andriulaitienės (toliau tekste – ir prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, taip pat pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, taip pat pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir A. J. paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. J. paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos įstaigoje. Pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, A. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams be intensyvios priežiūros, paskiriant jam įpareigojimus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; gydytis priklausomybės ligą (alkoholiui) ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. A. J. nuteistas už tai, kad jis 2023 m. sausio 17 d., laikotarpiu nuo 07.00 val. iki 15.00 val., turėdamas tyčią pagrobti svetimą turtą, išlaužė buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidine spyna užrakinto kambario medinių durų apatinę apdailą ir kambaryje nuo sekcijos pagrobė nukentėjusiajai S. J. priklausantį televizorių „Philips“ 32PFT5362/12, kurio vertė 259 eurai, tokiu būdu nukentėjusiajai padarydamas 259 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

2. Taip pat A. J. nuteistas už tai, kad jis 2023 m. sausio 17 d., laikotarpiu nuo 07.00 val. iki 15.00 val., buto kambaryje, po kilimu, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobdamas neteisėtai įgijo nukentėjusiosios S. J. elektroninę mokėjimo priemonę, AB „Šiaulių bankas“ išduotą banko mokėjimo kortelę, Nr. (duomenys neskelbtini), pakankamą finansinėms operacijoms inicijuoti, su S. J. priklausančiomis piniginėmis lėšomis, esančiomis AB „Šiaulių bankas“ banko sąskaitoje, Nr. (duomenys neskelbtini) bei mokėjimo priemonės naudotojos S. J. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – PIN kodą, kuriuos neteisėtai laikė iki tol, kol 2023 m. sausio 17 d., vakare nukentėjusioji S. J. užblokavo jos vardu išduotą AB „Šiaulių bankas“ banko mokėjimo kortelę bei po dviejų savaičių, 2023 m. sausio 31 d., grąžino nukentėjusiajai S. J. Šiais savo veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

3. Taip pat A. J. nuteistas už tai, kad jis 2023 m. sausio 17 d., 15.49 val., AB „SEB banko“ bankomate, esančiame Vilniuje, Architektų g. 43/Erfurto g. 31, neteisėtai panaudojo S. J. vardu išduotą AB „Šiaulių bankas“ elektroninę mokėjimo priemonę, skirtą finansinėms operacijos inicijuoti, t. y. banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su AB „Šiaulių bankas“ esančia S. J. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), suvedęs mokėjimo priemonės naudotojos S. J. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis - PIN kodą, taip suklaidindamas elektroninę banko sistemą, save pateikė kaip teisėtą banko sąskaitos naudotoją – S. J., inicijavo tris finansines operacijas viena svetima S. J. vardu išduota elektronine mokėjimo priemone, AB „Šiaulių bankas“, pakankama finansinėms operacijoms inicijuoti, t. y. 2023 m. sausio 17 d., 15:49:58 val., adresu Vilnius, Architektų g. 43/Erfurto g. 31, AB „SEB banko“ bankomate Nr. ATM236 išgrynino 600 eurų; 2023 m. sausio 17 d., 15:51:06 val. adresu Vilnius, Architektų g. 43/Erfurto g. 31, AB „SEB banko“ bankomate Nr. ATM236 išgrynino 350 eurų; 2023 m. sausio 17 d., 15:52:24 val. adresu Vilnius, Architektų g. 43/Erfurto g. 31, AB „SEB banko“ bankomate Nr. ATM236 išgrynino 20 eurų. Šiais savo veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

4. Taip pat A. J. nuteistas už tai, kad panaudojo neteisėtai įgytos S. J. priklausančios elektroninės mokėjimo priemonės - AB „Šiaulių bankas“ išduotos banko kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – PIN kodą ir inicijavo tris finansines operacijas viena svetima S. J. vardu išduota elektronine mokėjimo priemone, AB „Šiaulių bankas“, pakankama finansinėms operacijoms inicijuoti, t. y. 2023 m. sausio 17 d., 15:49:58 val. adresu Vilnius, Architektų g. 43/Erfurto g. 31, AB „SEB banko“ bankomate Nr. ATM236 išgrynino 600 eurų; 2023 m. sausio 17 d., 15:51:06 val. adresu Vilnius, Architektų g. 43/Erfurto g. 31, AB „SEB banko“ bankomate Nr. ATM236 išgrynino 350 eurų; 2023 m. sausio 17 d., 15:52:24 val. adresu Vilnius, Architektų g. 43/Erfurto g. 31, AB „SEB banko“ bankomate Nr. ATM236 išgrynino 20 eurų, taip suklaidindamas elektroninę banko sistemą, save pateikė kaip teisėtą banko sąskaitos naudotoją bei tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiajai S. J. priklausančius pinigus - 970 eurų. Šiais savo veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai bei argumentai

5. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Vaida Andriulaitienė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 22 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir A. J. paskirti galutinę subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. paskirti galutinę 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

5.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas A. J. paskirtas bausmes, vadovaudamasis BK 63 straipsnio nuostatomis, netinkamai subendrino taikydamas bausmių apėmimo ir sudėjimo būdą bei nepagrįstai jam paskyrė galutinę subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Prokurorės teigimu, tokia neteisinga formuluotė nuosprendyje turi būti ištaisyta, o paskirta galutinė subendrinta bausmė turi atitikti bausmių skyrimo taisykles.

5.2. Apeliaciniame skunde pažymima, jog pagal BK 65 straipsnio 5 dalį bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Pagal teismų praktiką idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose.

5.3. Prokurorė taip pat pažymi, jog pagal teismų praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu ar neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, o reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo savarankiškomis veikomis paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, numatytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345-507/2015, 2A-7-4-699/2015 ir kt.). Priešingai, nustačius, kad padarytos nusikalstamos veikos sudaro realią sutaptį, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos jas visiškai arba iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 3, 4 dalys).

5.4. Skunde nurodoma, jog iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų matyti, kad BK 215 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudarė idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį ir už šias veikas paskirtos bausmės skundžiamu nuosprendžiu turi būti subendrintos tarpusavyje apėmimo būdu. Prokurorės teigimu, atitinkamai šiuo atveju, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu, paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

5.5. Toliau skunde dėstoma, jog pagal teismų praktiką, vadovaujamasi nuostata, jog dalinio bausmių sudėjimo būdo, t. y. BK 63 straipsnio 4 dalyje reglamentuotos taisyklės (kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės) ir, pavyzdžiui, BK 64 straipsnio 3 dalyje reglamentuotos taisyklės (kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis) taikymo tikslingumo ir pagrįstumo atveju sistemiškai turi būti aiškinamos ir su BK 50 straipsnio 2 dalimi. Remiantis BK 50 straipsnio 2 dalimi, terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvidešimties metų. Bausmių rūšių minimalūs ir maksimalūs dydžiai nustatyti būtent BK bendrosios dalies straipsniuose, reglamentuojančiuose atskirų bausmių rūšių turinį.

5.6. Anot prokurorės, tais atvejais, kai BK specialiosios dalies straipsnio nurodytoje sankcijoje nustatytos plačios laisvės atėmimo bausmės minimalios ribos, kaip šiuo atveju su BK 178 straipsnio 2 dalimi ir BK 214 straipsnio 1 dalimi, laikoma, kad minimalus terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydis yra 3 mėnesiai. Atitinkamai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai bei pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį, laikytina, kad šiuo atveju, bendrinant paskirtas bausmes jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios paskirtos bausmės, t. y. 1 metų laisvės atėmimo bausmės turi būti pridedama švelnesnės, t. y. 1 metų ir kartu 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis, kuri negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, 3 mėnesiai už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą ir 3 mėnesiai už BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą, bendrai 6 mėnesiai. Prokurorė apibendrina, jog įvertinus BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 1 punktą, 6 dalį, bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, A. J. skirtina galutinė subendrinta bausmė turi būti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir A. J. skirtina galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos įstaigoje. Prokurorė daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimą, nuostatas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei neteisingai paskyrė galutinę bausmę.

7. Teismo posėdžio metu prokurorė ir nukentėjusioji S. J. prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo A. J. gynėjas prašė atmesti prokurorės apeliacinį skundą ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo bylą ir priėmė teisingą sprendimą. Gynėjas prašė atkreipti dėmesį, kad asmuo turi rimtą priklausomybę. Jis neturėjo konkrečių planų ką pagrobti, veikė vieninga neapibrėžta tyčia. Gynėjo manymu, teismas teisingai vertino visus įrodymus ir bausmes sudėjo apėmimo būdu. Ta frazė „ir dalinio sudėjimo būdu“, atitinkamai ir 63 straipsnio 4-6 dalys, galėjo būti techninė klaida.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai A. J. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniu skundu prokurorė neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, kvalifikacijos, tik nesutinka su nuteistajam A. J. taikytu bausmių subendrinimo būdu, todėl apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – ir BPK) pažeidimų, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

9. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje 2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 2241, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 2671, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIV-1925 redakcijoje buvo pakeista BK 178 straipsnio redakcija (aktualus straipsnis A. J. padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 178 straipsnio 2 dalyje) ir anksčiau galiojusios redakcijos BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas vagystę kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą buvo perkeltas į naujosios redakcijos BK 178 straipsnio 3 dalį, tačiau sankcija už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą išliko nepakeista. A. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu inkriminuotų kitų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimui aptariami nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję BK pakeitimai įtakos taip pat neturi, kadangi šių straipsnių nuostatos keistos nebuvo. Taigi, darytina išvada, jog naujosios redakcijos baudžiamasis įstatymas šioje byloje nešvelnina nuteistajam paskirtos bausmės ir kitokiu būdu nepalengvina jo teisinės padėties.

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu A. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios ir rezoliucinės dalies, teismas A. J. bausmes, paskirtas už nurodytas nusikalstamas veikas nusprendė subendrinti taikydamas bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdus, t. y. bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje tarpusavyje bendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, taikant bausmių apėmimo būdą, kadangi laikė, kad šios veikos padarytos idealiąja sutaptimi, ir šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, taikydamas dalinį bausmių sudėjimo būdą, pridedant didesnį nei minimalų tos bausmės rūšies dydį, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 6 dalimis.

11. Visų pirma, bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija pastebi, kad apylinkės teismas skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodydamas, kad A. J. paskirtas bausmes bendrina taikydamas bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdus, vis tik paskirtas bausmes subendrino tik taikant bausmių apėmimo būdą. Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu A. J. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodė, kad bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, bendrinamos bausmių apėmimo būdu, po to dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrinamos su bausme už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, pridedant didesnį nei minimalų tos bausmės rūšies dydį. Taigi, pagal skundžiamą nuosprendį, A. J. prie apėmimo būdu subendrintos 1 metų laisvės atėmimo bausmės turėjo būti pridedama dalis bausmės, paskirtos už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, kuri būtų didesnė nei minimalus tos rūšies bausmės dydis. Remiantis tokiais apylinkės teismo motyvais, A. J. turėjo būti paskirta didesnė nei 1 metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad galutinė bausmė jam buvo paskirta laisvės atėmimas 1 metams, akivaizdu, kad teismas bausmes subendrino taikydamas tik bausmių apėmimo taisykles.

12. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalį bausmių apėmimą teismas taiko, kai 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Pagal teismų praktiką idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose.

13. Iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų matyti, kad A. J. BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas padarė viena veika tuo pačiu metu, t. y. įdėdamas svetimą S. J. priklausančią mokėjimo kortelę į bankomatą ir elektroninės banko sistemos prašymu suvesdamas PIN kodą, save elektroninei banko sistemai pateikė kaip asmenį, turintį teisę disponuoti S. J. sąskaitoje esančiomis lėšomis, t. y. panaudojo apgaulę, ir taip suklaidino elektroninę banko sistemą, dėl ko užvaldė svetimus, S. J. priklausančius, 970 Eur. Taigi, BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudarė idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį ir už šias veikas paskirtos bausmės skundžiamu nuosprendžiu tarpusavyje bendrintinos apėmimo būdu, nes šie nusikaltimai sudarė idealiąją sutaptį.

14. Pagal teismų praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu ar neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, o reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo savarankiškomis veikomis paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, numatytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-361/2010, 2K-536/2010, 2K-267/2010, 2K-37/2011, 2K-P-78/2012; 2K-16/2014, 2K-43/2014, 2K-385/2014, 2K-138-976/2015, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015, 2A-7-4-699/2015; Teismų praktikos nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl sudėtingų pavienių nusikalstamų veikų ir nusikalstamų veikų sutapčių apžvalga Nr. AB-44-1). Nustačius, kad padarytos nusikalstamos veikos sudaro realią sutaptį, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos jas visiškai arba iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 3, 4 dalys). Bausmių apėmimas tokiais atvejais taikomas tik BK 63 straipsnio 5 dalies 2 ar 3 punktuose numatytais atvejais.

15. Iš teismo nuosprendžio matyti, kad A. J. 2023 m. sausio 17 d., laikotarpiu nuo 07.00 val. iki 15.00 val., pagrobė svetimą – S. J. išduotą mokėjimo kortelę bei mokėjimo priemonės naudotojos S. J. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – PIN kodą, taip įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei juos laikė iki 2023 m. sausio 17 d. vakaro, kol nukentėjusioji S. J. užblokavo jos vardu išduotą banko mokėjimo kortelę bei po dviejų savaičių, 2023 m. sausio 31 d., grąžino nukentėjusiajai S. J. Taip pat iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad A. J. šią neteisėtai įgytą svetimą mokėjimo kortelę ir jos PIN kodą bankinėms operacijoms inicijuoti panaudojant apgaulę panaudojo 2023 m. sausio 17 d., 15.49 val., 15.51 val. ir 15.52 val. Taigi, nuteistojo A. J. padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (S. J. televizoriaus vagystė), 214 straipsnio 1 dalyje (neteisėtą svetimo mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, įgijimą ir laikymą), ir BK 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas skyrė tam tikras laiko tarpas. Be to, nusikaltimai buvo padaryti skirtingomis pavojingomis veikomis. Taigi, BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje numatytos A. J. padarytos nusikalstamos veikos sudarė realiąją nusikalstamų veikų sutaptį su kitomis jo padarytomis nusikalstamomis veikomis, kvalifikuotomis pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį. Esant realiai nusikaltimų sutapčiai paskirtos bausmės bendrinamos bausmių sudėjimo būdu, išskyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. A. J. padaryti nusikaltimai, už kuriuos jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nėra priskiriami skirtingoms nusikaltimų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį (BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nesunkus nusikaltimas, o BK 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje – apysunkiai). Be to, A. J. padaryti nusikaltimai nesiskiria ir pagal pavojingumą, kadangi visais nusikaltimais buvo kėsintasi į nuosavybę bei finansų sistemą (panaudojant neteisėtai įgytą svetimą mokėjimo kortelę ir PIN kodą užvaldytos svetimoje banko sąskaitoje esančios lėšos), jie padaryti tiesiogine tyčia, o už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai nuteistajam apylinkės teismas paskyrė panašias bausmes.

16. Įvertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, A. J. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrindamas vien tik apėmimo būdu, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 punkte ir 326 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. Bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį, bendrintinos apėmimo būdu, prie šios bausmės pridedant po dalį bausmių, paskirtų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 214 straipsnio 1 dalį. Galutinė subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

17. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. spalio 4 d. pažyma Nr. APD-2023-14372 dėl nuteistajam A. J. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Šioje pažymoje nurodyta, kad A. J. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 63,33 Eur.

18. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. raštu buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių, prašant A. J. parinkti gynėją. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorius parinko gynėją advokatą Gediminą Milevičių, atitinkamai Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi jis buvo paskirtas A. J. gynėju.

19. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam A. J. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Esant tokioms aplinkybėms, šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-433-1020/2017, Nr. 1A-31-843/2017, Nr. 1A-508-468/2020, to paties teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-473-626/2020, 1A-458-988/2020). Taip pat ir Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos apeliacinį skundą tenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, A. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti taikant bausmių apėmimo būdą ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie A. J. paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes ir A. J. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, A. J. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.

Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.