Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir sutrumpinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, nustatant atitinkamą įpareigojimą;

2) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, nustatant atitinkamus įpareigojimus;

3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių 1 dienos laisvės atėmimo bausme;

4) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 3 dalį 45 parų arešto;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 12 mėnesių laisvės apribojimo bausme, nustatant atitinkamus įpareigojimus. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, nustatant atitinkamus įpareigojimus;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 18 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 12 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymas, kuris atitinka 4 MGL baudos. Paskirta galutinė – 8 MGL dydžio bauda.

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 8 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu skirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė subendrinta su šiuo baudžiamuoju įsakymu skirta bauda ir paskirta galutinė bausmė – 9 mėnesių laisvės apribojimas;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių 15 dienų terminuotas laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Į bausmę įskaityta viena laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo diena;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 90 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė,

12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - 80 parų arešto bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Šiais savo veiksmais A. J. padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Šiais savo veiksmais A. J.padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti duomenys

Kaltinamasis A. J. teisiamojo posėdžio metu dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino visiškai ir teismui parodė, kad jis kartu su mama S. J. gyvena dviejų kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini), tiek mama, tiek jis pats gyvena atskiruose buto kambariuose, o mamą savo kambarį nuolat rakina ir jis neturi to kambario rakto. Pasak kaltinamąjį, rakindama kambarį, mama taip elgiasi todėl, kad jis ir ankščiau vogdavo jos daiktus, nes yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, kurių iš viso vartoja apie 15 metų. Dėl įvykio parodė, kad kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis, siekdamas pagrobti kokį nors vertingą daiktą, kai bute nebuvo motinos, jis išlaužė mamos kambario durų apačią ir pro duryse atsiradusią ertmę atrakino durų spyną iš vidaus bei tokiu būdu pateko į kambario vidų, kur nuo sekcijos paėmė televizorių "Philips", po to, nuvažiavus su taksi stoties rajone, viename iš (duomenys neskelbtini)esančių lombardų užstatė iš mamos pavogtą televizorių. Už televizorių jam sumokėjo 50 eurų. Tada vėl iš karto grįžo į mamos kambarį ir po kilimu rado jos vardu išduotą lyg tai AB "(duomenys neskelbtini)" banko kortelę. Ant banko kortelės buvo priklijuotas lapukas su užrašytu PIN kodu. Pagrobęs mamos banko kortelę jis nuėjo prie (duomenys neskelbtini) banko bankomato adresu (duomenys neskelbtini) ir su pavogta banko kortele patikrino, ar yra pinigų sąskaitoje. Pamatęs, jog sąskaitoje yra apie 1 000 Eur, jis iš bankomato per kelis kartus nuėmė pinigus, kiek atsimena nuėmė 600, 350, 20 eurų. Pinigus panaudojo savo reikmėms, nes pirko telefoną, rūbus. A. J. teigimu jis suprato, jog mokėjimo kortelę jis pagrobė, nes mamos leidimo imti kortelė neturėjo, o banko sąskaitoje buvę pinigai priklausė mamai. Sutinka, kad jis neteisėtai iniciavo finansinės operacijas, nes įvesdamas kodą bankomate jis suprato, jog prisistatė tariamai teisėtų sąskaitos savininku, nors tie pinigai jam nepriklausė. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, žino, kad pasielgė blogai, prašo jam skirti minimalią bausmę. Jis sutinka gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, o atlikęs arešto bausmę ruošiasi įsidarbinti pavėžėju, teismo posėdyje mamos atsiprašė.

Kadangi kaltinamasis A. J. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino, padarytos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti ir davė teisme parodymus, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

2023-03-01 įtariamajam A. J. įteiktas pranešimas apie įtarimą. Apklaustas jis parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam paskelbtas ir įteiktas, jo prasmė ir turinys jam yra aiškus ir suprantamas. Dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymu yra įtariamas prisipažįsta visiškai. Įtariamojo teisės jam išaiškintos, teisė turėti gynėją jam išaiškinta, šios apklausos metu gynėjas jam nereikalingas. Parodo, kad nėra registruotas ir gydytas jokiose psichiatrinėse gydymo įstaigose. Buvo registruotas narkologinėse gydymo įstaigose nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms. Prieš kiek laiko tiksliai neprisimena. Galvos traumų neturėjo. 2023-01-17 apie 13.00 val. išlaužė mamos kambario durų apačią adresu (duomenys neskelbtini), pro duryse atsiradusią ertmę pateko į kambario vidų, nuo sekcijos paėmė televizorių "Philips", iš vidaus atidarė kambario duris ir išėjęs iš buto taksi automobiliu nuvažiavo į stoties rajoną, kur viename iš (duomenys neskelbtini) esančių lombardų užstatė iš mamos pavogtą televizorių. Už televizorių jam sumokėjo 50 eurų. Tada vėl iš karto grįžo į mamos kambarį ir po kilimu rado jos vardu išduotą AB "(duomenys neskelbtini)" banko kortelę. Ant banko kortelės buvo priklijuotas lapukas su užrašytu PIN kodu. Paėmęs mamos banko kortelę apie 15.45 val. nuėjo prie (duomenys neskelbtini) banko bankomato adresu (duomenys neskelbtini) ir su pavogta banko kortele inicijavo tris finansines operacijas, t. y. 15.49 val. pirmu kartu nuo banko kortelės nuėmė 600 eurų, 15.51 val. antru kartu nuo banko kortelės nuėmė 350 eurų, 15.52 val. trečiu kartu nuo banko kortelės nuėmė 20 eurų. Atrodo, kad nuo banko kortelės nuėmė visus pinigus, kurie joje buvo. Kažkur po savaitės šią banko kortelę atidavė tetai, o teta atidavė mamai, nes mama nenorėjo su juo susitikti. Nusikalstamu būdu įgytus pinigus išleido savo reikmėms, nusipirko mobilaus ryšio telefoną, striukę, batus. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, žino, kad pasielgė blogai, prašo jam skirti minimalią bausmę. Daugiau neturi, ką pasakyti, (b. l. 171-174).

2023-03-24 įtariamajam A. J. įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Apklaustas parodė, kad galutinis pranešimas apie įtarimą jam paskelbtas ir įteiktas. Jo prasmė ir turinys jam yra aiškus ir suprantamas. Dėl nusikalstamų veikų pagal BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. prisipažįsta visiškai. Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 182 str. 1 d. nesutinka ir neprisipažįsta. Šiuo metu atlieka arešto bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime. Iš dalies lieka prie savo pirmosios apklausos metu duotų parodymų. 2023-01-17 apie 13.00 val. išlaužė mamos kambario durų apačią adresu (duomenys neskelbtini), pro duryse atsiradusią ertmę pateko į kambario vidų, nuo sekcijos paėmė televizorių "Philips", iš vidaus atidarė kambario duris ir išėjęs iš buto taksi automobiliu nuvažiavo į "(duomenys neskelbtini), kur viename iš (duomenys neskelbtini) esančių lombardų užstatė iš mamos pavogtą televizorių. Už televizorių jam sumokėjo 50 eurų. Tada vėl iš karto grįžo į mamos kambarį ir po kilimu rado jos vardu išduotą AB "(duomenys neskelbtini)" banko kortelę. Ant banko kortelės buvo priklijuotas lapukas su užrašytu PIN kodu. Paėmęs mamos banko kortelę apie 15.45 val. nuėjo prie (duomenys neskelbtini) banko bankomato adresu (duomenys neskelbtini) ir su pavogta banko kortele inicijavo tris finansines operacijas, t. y. 15.49 val. pirmu kartu nuo banko kortelės nuėmė 600 eurų, 15.51 val. antru kartu nuo banko kortelės nuėmė 350 eurų, 15.52 val. trečiu kartu nuo banko kortelės nuėmė 20 eurų. Pinigų gryninimo iš bankomato metu surinkinėjo tą PIN kodą, kuris buvo priklijuotas ant banko kortelės. Atrodo, kad nuo banko kortelės nuėmė visus pinigus, kurie joje buvo. Kažkur po savaitės šią banko kortelę atidavė tetai, o teta atidavė mamai, nes mama nenorėjo su juo susitikti. Nusikalstamu būdu įgytus pinigus išleido savo reikmėms, nusipirko mobilaus ryšio telefoną, striukę, batus. Neprisipažįsta ir nesutinka dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 182 str. 1 d., nes apgaulės nukreiptos prieš jo mamą S. J. jis nenaudojo ir pinigų negavo apgaulės būdu. Sukčiavimo jis neįvykdė, jo veiksmuose šio nusikaltimo sudėties nėra. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, žino, kad pasielgė blogai. Prašo jam skirti minimalią bausmę. Daugiau neturi, ką pasakyti, (b. l. 189-192)

2023-01-17 apklausta nukentėjusioji S. J.parodė, kad ji gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sūnumi A. J.. Jis yra priklausomas nuo narkotikų ir nuolat viską vagią. Ji bute savo kambario duris buvo užrakinusi, kai 2023-01-17 apie 07:00 val. išėjo į darbą. Sūnus buto raktų ir kambario raktų neturi, bet ji jam šiandien paliko atrakintas buto duris, nes jis buvo namie. Grįžusi į namus 2023-01-17 apie 18:00 val. pamatė, kad jos kambario medinių durų apatinė apdailos lenta yra išlaužta ir kambaryje pasigedo stovėjusio ant sekcijos stalviršio televizoriaus "Philips" 32PFT5362/12, taip pat iš kambario dingo po kilumu gulėjusi jos "(duomenys neskelbtini)" kreditinė kortelė, kurios pavadinimo ji nepamena, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo 1000 eurų ir 2023-01-17 nuo sąskaitos buvo nuimti 992 eurai. PIN kodą buvo užrašiusi ant lapelio, kuris buvo su banko kortele. Sūnui paskambino, bet telefonu jis neatsiliepia. Televizorių vertina 259 eurai, dėl išlaužtų durų patyrė 30 eurų turtinę žalą ir dėl nuimtų pinigų 992 eurų turtinę žalą. Įsitikinusi, kad tai padarė sūnus, nes jis tai daro jau ne pirmą kartą. Tiek laužė duris, tiek nuo kortelės nuiminėjo pinigus, už tai jau buvo teistas. Viso patyrė 1281 eurų turtinę žalą. Daugiau iš buto niekas nedingo ir kituose kambariuose tvarkinga. Kambario duris ji lietė po įvykio ir galėjo sūnus liesti, nes gyvena. Su juo daugiau nieko nebuvo, (b. l. 43-46)

2023-01-17 nukentėjusioji S. J. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė televizoriaus "Philips (duomenys neskelbtini) įsigijimo kvitą, (b. l. 47-50)

2023-01-19 apklausta nukentėjusioji S. J.papildomai parodė, kad televizoriaus "Philips", kuris buvo pavogtas ieškojo daugelyje vietų, kur jos sūnus anksčiau visus iš namų išneštus daiktus priduodavo. Pradžioje apėjo didžiąją dalį lombardų (duomenys neskelbtini) rajone, tačiau, televizoriaus čia nebuvo. Tada prisiminė, kad sūnus ne vieną kartą (duomenys neskelbtini), kažkur (duomenys neskelbtini) buvo jau kažkada pridavęs daiktus, todėl pati nuvyko ten ir ėjo per visus lombardus, klausinėdama apie anksčiau minėtą televizorių. Į kurį tiksliai (duomenys neskelbtini) užėjo neatsimena, tačiau jai paklausus apie televizorių ir nurodžius jo duomenis, darbuotojas pasakė, kad tokį turi, jai parodė ir ji atpažino, kad tai tas pats jos ieškomas televizorius. Darbuotojas nurodė, kad šį televizorių pridavė A. J. ir leido jai televizorių išsipirkti už 50 eurų. Lombardo darbuotojo duomenų nežino, net nurodyti negali, kuriam tiksliai (duomenys neskelbtini) buvo, kadangi buvo labai susijaudinusi. Daugiau nieko paaiškinti negali, (b. l. 55-58).

2023-03-01 apklausta nukentėjusioji S. J.papildomai parodė, kad 2023-01-17 paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir parašė pareiškimą, kad sulaužius jos kambario adresu (duomenys neskelbtini), duris, iš jos kambario buvo pavogtas televizorius "Philips", kurio vertė 259 eurai ir po kilimu gulėjusi jos vardu išduota AB "(duomenys neskelbtini)" banko kortelė, nuo kurios 2023-01-17 per tris kartus buvo išgryninta iš viso 970 eurų. Taip pat nuo šios kortelės bankas per tris kartus dėl grynųjų pinigų išėmimo išskaitė iš viso 22 eurus. Dėl išlaužtų kambario durų patyrė 30 eurų turtinę žalą. Kaip ir nurodė antrosios papildomos apklausos metu, po įvykio Vilniaus lombarduose ieškojo savo pavogto televizoriaus ir jį aptiko (duomenys neskelbtini) viename iš geltonuose (duomenys neskelbtini)e esančiame lombarde. Jai leido išsipirkti savo televizorių, jį išsipirko už 50 eurų. Lombarde jai pasakė, kad televizorių į lombardą atnešė A. J.. Pranešusi apie įvykį policijai, iš karto žinojo, kad vagystę įvykdė ir pinigus nuo jos banko kortelės nuėmė sūnus A. J.. Jis įsilaužia į jos kambarį ir vagia jos asmeninius daiktus ne pirmą kartą, iš namų jau išnešė visą jos auksą, visus vertingesnius daiktus, o gautus pinigus išleidžia narkotinėms medžiagoms. Dėl įvykio iš viso patyrė 1072 eurų turtinę žalą. Dėl jai padarytos turtinės žalos civilinio ieškinio nereikš, nes sūnus neturės už ką jai atlyginti padarytą turtinę žalą. Prašo jį nubausti įstatymų nustatyta tvarka, nes pavargo nuo jo nuolatinio terorizavimo, pinigų prašymų, vagysčių iš namų. Daugiau neturi, ką parodyti, (b. l. 60-63).

2023-01-17 įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad butas, Nr. (duomenys neskelbtini) yra namo, Nr. (duomenys neskelbtini). Įėjus pro atrakintas buto duris, kurios yra tvarkingos, be pažeidimų, patenkama į koridorių. Tiesiai matomos medinės kambario durys, kurios yra pravertos, durų apatinėje dalyje matoma išlaužta 40x22 cm skersmens anga. Durų spyna ir užraktas nepažeisti. Įėjus į kambarį už durų prie kairės sienos, ant grindų matomas išlaužtų durų medienos fragmentas. Tiesiai matoma sekcija, dešinėje pusėje langas. Dešinės sienos plote yra sofa-lova. Kambario viduryje stovi stalas, ant stalo įvairūs daiktai. Ant sekcijos dalies su niša matomi palikti laidai su kištukais televizoriui. Prie lango matomas kilimėlis ant kurio stovi gėlių vazonų laikiklis su vazonais ir gėlėmis. Apžiūrėjus aplinką ir panaudojus juodos spalvos nemagnetinius daktiloskopinius miltelius, kuriais apdirbti paviršiai, pėdsakų, tinkamų identifikavimui neaptikta, (b. l. 30-38).

2023-02-21 kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtos iš (duomenys neskelbtini) banko bankomato, Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), pateiktos nuotraukos įvykio, kurio metu 2023-01-17 iš AB "(duomenys neskelbtini)" mokėjimo kortelės, Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos S. J. vardu, buvo išgryninti pinigai, (b. l. 86-88).

2023-02-08 iš AB "(duomenys neskelbtini)" gautas nukentėjusiosios S. J. sąskaitos išrašas laikotarpiu nuo 2023-01-02 iki 2023-02-07, kuriame matomos atliktos piniginių lėšų išgryninimo operacijos, (b. l. 74-76).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų duomenų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako ir tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibrovimas yra slaptas ar atviras patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, įveikiant kliūtis arba be jų, kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti. Kvalifikuojant vagystę kaip padarytą įsibraunant, svarbu nustatyti, kad patekdamas į patalpą (saugyklą) asmuo jau turėjo tikslą pagrobti svetimą turtą. Baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnio dalį kyla asmeniui, nepriklausomai nuo pagrobto turto vertės, kadangi tai kvalifikuota vagystė, išskyrus, kai vertė viršija 250 MGL (BBND) dydžio sumą, kai veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (BK 190 str. 1 d.).

BK 214 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.) nurodyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Epizodas dėl svetimo turto pagrobimo įsibraunant į patalpą (BK 178 str. 2 d.)

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, be kita ko, pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą.

Įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. BK 178 straipsnio 2 dalyje esanti vagystės iš patalpos sudėtis įsibrovimo į patalpą būdų nedetalizuoja, tačiau įstatymo loginis ir sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad vagystės veika gali būti padaroma tiek įveikiant esamas kliūtis fizinėmis pastangomis, tiek panaudojant technines priemones, tiek smurtą.

Vagystės dalyku gali būti tik svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-365-699/2017). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-176/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-118-746/2016).

Bylą nagrinėjant teisme, A. J. epizode dėl svetimo turto pagrobimo įsibraunant į patalpą savo kaltę pripažino bei parodė, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), jis gyvena kartu su mama S. J., bute kiekvienas iš jų, įskaitant ir mama, turi po atskirą kambarį, mama savo kambario durys rakina, o nuo spynos rakto jis neturi. Kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis, siekdamas iš mamos pavogti kokį nors vertingą daiktą jis su atsuktuvo pagalbą išdaužė mamos užrakinto kambario durų apačią bei pro anga atidarė durys iš vidaus bei tokiu būdu įsibrovus į svetimą rakinamą patalpą (kambarį) pagrobė televizorių „Philips“, kurį vėliau pridavė į lombardą, o gautus 50 Eur išleido savo reikmėms. Tai, jog kaltinamasis į rakinamą kambarį įsibrovė neteisėtai patvirtino nukentėjusioji S. J., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 43-46), pastaroji nurodė, kad televizorių pagrobė jos sūnus A. J., nes kambario užraktas sugadintas nebuvo. Iš 2023-01-07 įvykio vietos apžiūros protokolo su fotonuotraukomis matyti, kad bute kambario durys yra pažeistos, matosi durų fragmento pažeidimas (b. l. 33-37).Tai pat, nukentėjusioji S. J. tyrimui pateikė pagrobto televizoriaus „Philips“ kasos kvitą įsigyjant televizorių iš UAB „Ermitažas“ (b. l. 47-50) Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti nukentėjusiosios S. J. parodymais, ar manyti, kad jį suinteresuota apkalbėti kaltinamąjį. Taigi teismas pripažįsta, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamasis pagrobė nukentėjusiai priklausantį daiktą – televizorių „Philips“. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo abejoti pagrobtų daiktų verte.

Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, pripažįsta, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis suprato, jog pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą (užrakintą buto kambarį), ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Anksčiau aptartas A. J. elgesys iki patekimo į S. J. kambarį ir po to neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamojo tyčia pagrobti svetimą turtą susiformavo dar iki patenkant į minėtą patalpą, o ne jau būnant joje.

BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro nusikalstamą veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL (50 Eur) bei nedidelės vertės turtą (nuo 150 Eur iki 250 Eur), veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (išskyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės vertės turtas).

Taigi, teismas konstatuoja, kad šioje byloje įrodyta, jog A. J. 2023 m. sausio 17 d. nuo 07.00 val. iki 15.00 val. turėdamas tyčią pagrobti svetimą turtą, išlaužė buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidine spyna užrakinto kambario medinių durų apatinę apdailą ir kambaryje nuo sekcijos pagrobė nukentėjusiajai S. J. priklausantį televizorių „Philips“ 32PFT5362/12, kurio vertė 259 eurai, tokiu būdu nukentėjusiajai padarydamas 259 eurų turtinę žalą.

Darytina išvada, kad A. J. veiksmuose yra visi būtini nusikalstamos veikos (vagystės įsibrovus į patalpą) sudėties požymiai, todėl nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Epizodas dėl neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis (BK 214 str. 1 d.)

Pagal teismų praktiką banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. banko kortelę išdavusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-215/2012, 2K-179/2013, 2K-481/2014). Svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-508/2014). Atitinkamai kaltininkui yra svetimi ir tokios elektroninės mokėjimo priemonės duomenys. Atitinkamai AB "(duomenys neskelbtini)" išduotą banko mokėjimo kortelę, Nr. (duomenys neskelbtini), kuri išduota S. J., kaltinamajam yra svetima mokėjimo priemonė.

Taigi, teismas konstatuoja, kad šioje byloje įrodyta, jog A. J., 2023-01-17, laikotarpiu nuo 07.00 val. iki 15.00 val., buto kambaryje, po kilimu, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobdamas neteisėtai įgijo nukentėjusiosios S. J. elektroninę mokėjimo priemonę, AB "(duomenys neskelbtini)" išduotą banko mokėjimo kortelę, Nr. (duomenys neskelbtini), pakankamą finansinėms operacijoms inicijuoti, su S. J. priklausančiomis piniginėmis lėšomis, esančiomis AB "(duomenys neskelbtini)" banko sąskaitoje, Nr. (duomenys neskelbtini) bei mokėjimo priemonės naudotojos S. J. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – PIN kodą, kurią neteisėtai laikė iki tol, kol 2023-01-17, vakare nukentėjusioji S. J. užblokavo jos vardu išduotą AB "(duomenys neskelbtini)" banko mokėjimo kortelę bei po dviejų savaičių 2023-01-31 grąžino nukentėjusiajai S. J..

Šie A. J. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.

Epizodas dėl neteisėto panaudojimo elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemones duomenis (BK 215 str. 1 d.)

Teismo vertinimu baudžiamojoje byloje yra surinktą pakankamai įrodymų, kurių pagrindų darytiną išvadą, kad kaltinamasis, atlikdamas neteisėtus veiksmus, siekė apgaulės būdu pasisavinti svetimus pinigus, tuo tikslu jis neteisėtai įgijo nukentėjusiosios S. J. identifikavimo kodus, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės slaptažodžius, priklausančius bankui (kas atitinka BK 214 str. 1 d, požymius), po ko toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, t. y. neteisėtai įgytų duomenų pagalba prisijungė prie internetinės bankininkystės sistemos ir kredito įmonių, atliko neteisėtas finansines operacijas, AB "(duomenys neskelbtini) banko" bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 600 eurų; 2023-01-17, 15:51:06 val. adresu (duomenys neskelbtini), AB "(duomenys neskelbtini) banko" bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 350 eurų; 2023-01-17, 15:52:24 val. adresu (duomenys neskelbtini), AB "(duomenys neskelbtini) banko" bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 20 eurų; ir tokiu būdu apgaule įgijo svetimą turtą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad norint prisijungti prie banko elektroninės bankininkystės sistemos, neteisėtai buvo naudojami apgaule gauti nukentėjusiajai priklausantys jos identifikavimo toje sistemoje duomenys, dėl ko banko tarnybinėje stotyje įdiegta sistema automatiniu režimu šiuos duomenis įvedusį asmenį autentifikuoja kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją ir leidžia inicijuoti ir atlikti norimas finansines operacijas. Tokiais kaltininko veiksmais pažeidžiamos elektroninės bankininkystės sistemos apsaugos priemonės, kurios yra skirtos užtikrinti, kad prie šių sistemų paskyrų galėtų prisijungti tik banko klientai, sudarę su banku elektroninės bankininkystės sutartis. A. J., inicijuodamas ir atlikdamas minėtas finansines operacijas įgyvendino visus BK 215 str. 1 d., 214 str. nusikaltimų objektyviuosius požymius. Visais atvejais kaltininkas tai suprato ir to tyčia siekė.

Taigi, teismas konstatuoja, kad šioje byloje įrodyta, kad A. J., 2023-01-17, 15.49 val., AB „(duomenys neskelbtini) banko“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo S. J.vardu išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninę mokėjimo priemonę, skirtą finansinėms operacijos inicijuoti, t. y. banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su AB „(duomenys neskelbtini)“ esančia S. J. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), suvedęs mokėjimo priemonės naudotojos S. J. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis - PIN kodą, taip suklaidindamas elektroninę banko sistemą, save pateikė kaip teisėtą banko sąskaitos naudotoją – S. J., inicijavo tris finansines operacijas viena svetima S. J.vardu išduota elektronine mokėjimo priemone, AB "(duomenys neskelbtini)", pakankama finansinėms operacijoms inicijuoti, t. y. 2023-01-17, 15:49:58 val., adresu (duomenys neskelbtini), AB "(duomenys neskelbtini) banko" bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 600 eurų; 2023-01-17, 15:51:06 val. adresu (duomenys neskelbtini), AB "(duomenys neskelbtini) banko" bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 350 eurų; 2023-01-17, 15:52:24 val. adresu (duomenys neskelbtini), AB "(duomenys neskelbtini) banko" bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 20 eurų.

Šie A. J. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 215 straipsnio 1 dalį.

Epizodas dėl apgaule savo naudai svetimo turto įgijimo (BK 182 str. 1 d.)

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad būdamas namuose adresu (duomenys neskelbtini), pagrobdamas neteisėtai įgijo nukentėjusiosios S. J. elektroninę mokėjimo priemonę, AB "(duomenys neskelbtini)" išduotą banko mokėjimo kortelę, kurios pagalba prisijungė prie S. J. banko sąskaitos ir išgrynino 970 eurų. Pinigus teigė išleidęs savo reikmėms. Iš esmės analogiškus parodymus A. J. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu.

Kaltinamojo atskiri veiksmai panaudojant S. J. elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis siekiant išgryninti svetimas pinigines lėšas buvo jungiami vieningos tyčios – siekio išgryninti ir apgaulės būdu pasisavinti kuo daugiau kortelėje esančių pinigų. Nuteistasis inicijavo finansines operacijas ir grynino svetimus pinigus tol, kol pasiekė bankomate išduodamų pinigų dienos limitą. Šie įrodymai patvirtina, kad visus kaltinamojo veiksmus apjungė vienas nusikalstamas sumanymas neteisėtai panaudojant svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos prisijungimo duomenis išgryninti kaip galima daugiau svetimų pinigų. Nuteistasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, o tokiu atveju veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2009 ir kt.). Kaltinamasis identifikuodamas save kaip teisėtą banko sąskaitos savininkę S. J., kuriai priklausė turtas (piniginės lėšos) esamos banko sąskaitoje, iš banko sąskaitos per kelis kartus išgrynino ir įgijo viso 970 Eur.

Taigi, teismas konstatuoja, kad šioje byloje įrodyta, kad A. J., panaudojo neteisėtai įgytos S. J. priklausančios elektroninės mokėjimo priemonės - AB „(duomenys neskelbtini)“ išduotos banko kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – PIN kodą ir inicijavo tris finansines operacijas viena svetima S. J.vardu išduota elektronine mokėjimo priemone, AB "(duomenys neskelbtini)", pakankama finansinėms operacijoms inicijuoti, t. y. 2023-01-17, 15:49:58 val. adresu (duomenys neskelbtini), AB "(duomenys neskelbtini) banko" bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 600 eurų; 2023-01-17, 15:51:06 val. adresu (duomenys neskelbtini), AB "(duomenys neskelbtini) banko" bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 350 eurų; 2023-01-17, 15:52:24 val. adresu (duomenys neskelbtini), AB "(duomenys neskelbtini) banko" bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 20 eurų, taip suklaidindamas elektroninę banko sistemą, save pateikė kaip teisėtą banko sąskaitos naudotoją bei tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiajai S. J. priklausančius pinigus - 970 eurų.

Šie A. J. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys - asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas A. J. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. J. padarė keturias tyčinės baigtas nusikalstamas veikas asmens nuosavybei, finansų sistemai, priskiriami nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 4 dalis).

A. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.)

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius A. J. – teistas 12 kartų (tomas 1, b. l. 99-114), teistumas nepanaikintas ir neišnykęs, nevedęs, administracine tvarka baustas, (tomas 1, b. l. 116-162), po šių nusikalstamų veikų padarymo darė administracinius nusižengimus, taip pat ir smulkias vagystes. Psichiatrinėje įstaigoje negydytas, priklausomybės lygų centre negydytas.

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog A. J. už nusikalstamas veikas skirtina sankcijose numatyta griežtesnė nei areštas, kuris jau buvo skirtas ankstesniu nuosprendžiu, bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurio dydis už kiekvieną nusikalstamą veiką nustatytinas artimas šios bausmės rūšies, skiriamos už nusikaltimą, minimui.

Bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, tarpusavyje bendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis 5 dalies 1 punktu, bausmių apėmimo būdu, kadangi nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi, ir dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintinos su bausme už nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pridedant didesnį nei minimalų tos bausmės rūšies dydį (BK 63 str. 1, 4, 6 d.).

Teismas, vertindamas kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas, jo asmenybę, svarsto ir galimybę atidėti arešto bausmės vykdymą. Teismo posėdžio metu valstybinį kaltinimą palaikantį prokurorė siūlė neskirti bausmę su realių laisvės atėmimu. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Pažymėtina, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų.

Šiuo atveju A. J. padarė vieną nesunkų ir tris apysunkius nusikaltimus, jis kaltę pripažino, teisiamojo posėdžio metu išreiškė apgailestavimą dėl susiklosčiusios situacijos, morališkai įsipareigojo atlyginti žalą nukentėjusiajai. Be to, jis nevedęs, nors šiuo metu ir nedirba, tačiau atlikus arešto bausmę ruošiasi įsidarbinti (duomenys neskelbtini), nori bei sutinka gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, A. J. elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei izoliavimas nuo visuomenės, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti kaltinamuoju ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Kita vertus, jei kaltinamasis nesilaikys teismo paskirtų pareigų, probacijos tarnyba turės teisę su teikimu kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, A. J. bausmės vykdymas atidedamas 2 metams (minimalus terminas yra 1 metai, o maksimalus – 3 metai, BK 75 straipsnio 2 dalis) be intensyvios priežiūros, paskiriant jam:

1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

3) gydytis priklausomybės ligą (alkoholiui) (BK 75 straipsnio 5 dalies 3 punktas);

4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį) (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį kaltinamasis šiuo metu atlieka 80 parų arešto bausmę (arešto bausmės pabaiga 2023 m. gegužės 27 d.). Kadangi šioje baudžiamojoje byloje nuosprendžio skelbimas numatytas 2023 m. gegužės 22 d., todėl minėti nuosprendžiai nebendrinti.

V. Kiti klausimai

Kaltinamajam A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (tomas 1, b. l. 175-177) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, byloje daiktinių įrodymų nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. gegužės 15 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už kaltinamąjį A. J. gynusio advokato darbo užmokestį. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šiuo atveju, nagrinėjant bylą teisme gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes A. J. yra suimtas ir atlieka arešto bausmę (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo

kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Be to, kaltinamasis yra nedirbantis, neturintis lėšų. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti A. J. subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, atidėti A. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros paskiriant jam:

1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

3) gydytis priklausomybės ligą (alkoholiui) (BK 75 straipsnio 5 dalies 3 punktas);

4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį) (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, netenkinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.