Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2-2173-798/2016

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-12-22
Bylos Nr.: 2-2173-798/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00322-2012-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Kazys Kailiūnas, Konstantinas Gurinas
Ieškovas: J. M.
Atsakovas: I. B., R. M., M. K.

Kategorijos

3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
3.4.2.5Bankrutuojančios įmonės kreditoriai, jų teisės ir reikalavimų tvirtinimas bei tenkinimas
3.4.2.8Kiti su bankroto procesu susiję klausimai

Civilinė byla Nr. 2-2173-798/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00322-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.21;3.4.2.5;3.4.2.8

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Kazio Kailiūno ir A. R. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. M., atsakovės I. B., atsakovės R. M. ir trečiojo asmens, neparaiškinančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „PUPOS PRAMOGOS“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. M. ieškinį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „GIEDMINA“, I. B., R. M., R. J., M. K. ir atsakovo M. K. priešieškinį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ieškovui J. M. ir atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „GIEDMINA“, R. M., R. J., I. B., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „PUPOS PRAMOGOS“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

I. J. M. ieškinyje, kurį patikslinęs, prašė pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „GIEDMINA“ bankrotą tyčiniu. Ieškinys grindžiamas šiais argumentais:UAB „GIEDMINA“ direktorė I. B. sudarė įmonės veiklos tikslų neatitinkančius sandorius ir jos sąmoningas nuostolingas įmonės veiklos organizavimas nulėmė UAB „GIEDMINA“ bankrotą: 2009-09-15 Preliminari žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas I. B. viršijant įgaliojimus; sutartyje numatytos nepagrįstai didelės 75 000 Lt netesybos, kurios neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų, o sutarties nevykdymo pasekmės nustatytos tik pardavėjai UAB „GIEDMINA“; pirkėjai pateikus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, UAB „GIEDMINA“ nepasinaudojo teise pateikti prieštaravimus. 2009-09-01 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis UAB „GIEDMINA“ buvo nenaudingas sandoris, kadangi įmonės veiklai vykdyti patalpos nebuvo reikalingos ir UAB „GIEDMINA“ iš tikrųjų nesinuomojo sutartyje nurodytų patalpų; I. B., žinodama, kad nuo sutarties pasirašymo (2009-09-01) negalės apmokėti avansinių sąskaitų, nepasiūlė nutraukti sutarties (sutartis nutraukta tik 2010-04-30), dėl ko padidėjo įsiskolinimas IĮ „Loreda“. 2009-10-05 ir 2010-01-05 Technikos nuomos sutartimi UAB „GIEDMINA“ išsinuomojo techniką už didesnę nei įsigijimo kainą. UAB „GIEDMINA“ dokumentacijoje užfiksuota, kad įmonei priklauso transporto priemonė (2009-12-15 įsigyta už 1 500 Lt), tačiau ši transporto priemonė nėra įregistruota VĮ „Regitra“, todėl į šį turtą negali būti nukreiptas kreditorių reikalavimų išieškojimas bendrovės bankroto byloje (t. III., b. l. 1–7; t. IV, b. l. 106–114).Atsakovė R. M. atsiliepime prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad sandoriai, kuriais grindžiamas pareiškimas dėl UAB „GIEDMINA“ bankroto pripažinimo tyčiniu, buvo sudaryti ne atsakovės R. M. ir ne jos vadovavimo laikotarpiu, o po jos atleidimo iš UAB „GIEDMINA“ vadovės pareigų (t. IV, b. l. 131–132).Atsakovė I. B. atsiliepime prašė ieškinio netenkinti. Nurodė šiuos nesutikimo su ieškiniu motyvus:Atsakovei I. B. tapus bendrovės vadove ir perdavus bendrovės buhalterinius dokumentus naujai buhalterinės apskaitos įmonei buvo nustatyti trūkumai kasoje. 2010 metų sausio mėnesį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikaltimo požymius, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalyje, įtariant UAB „GIEDMINA“ direktorę R. M., galimai pasisavinus apie 10 000 Lt. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nebuvo nustatyta pakankamai duomenų, jog R. M. pasisavino būtent per kasos aparatą gautas lėšas, kadangi jos vadovavimo laikotarpiu į bendrovės kasą įneštų lėšų suma, nei per kasos aparatą gautų. R. M. sudarė UAB „GIEDMINA“ nenaudingą 2009-07-30 Trišalį sandorį, tuo pat metu atstovaudama dvi sandorio šalis. 2009-07-30 trišale sutartimi R. M. UAB „PUPOS PRAMOGOS“ naudai perėmus naudingą patalpų nuomos sutartį, kartu buvo perimti ir visi UAB „GIEDMINA“ sąskaita atlikti nuomojamų patalpų pagerinimai, palikta patalpose buvusi UAB „GIEDMINA“ įranga. 2009-09-15 Preliminariajai žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti nebuvo gautas akcininkų pritarimas, tačiau pritarimas sklypo pardavimui buvo gautas iš 51 procentą akcijų valdžiusios R. J. (buvusi Karsokienė). J. M., kaip bendrovės akcininkas ir kartu kreditorius, rūpestingai elgdamasis turėjo galimybę susipažinti su bendrovės veikla, dokumentacija, šaukti akcininkų susirinkimus, spręsti bendrovės valdymo klausimus, tame tarpe ir patalpų nuomos. Tačiau nuo 2009 m. rugpjūčio mėn., kai jo sutuoktinė R. M. atsisakė vadovauti UAB „GIEDMINA“, jis nesiėmė iniciatyvos sušaukti kreditorių susirinkimą ar kokiu nors kitu būdu domėtis įmonės veikla. Kadangi neįvyko žemės sklypo pirkimo pardavimo sandoris, UAB „GIEDMINA“ atsirado papildomas 75 000 Lt įsipareigojimas, o taip pat nebuvo gautos papildomos apie 60 000 Lt pajamos, kurios turėjo likti atsiskaičius ir su J. M. (t. III, b. l. 69–75; t. IV, b. l. 141–151).Atsakovas M. K. atsiliepime prašė ieškinį tenkinti dėl kitų priežasčių, nei nurodyta ieškinyje. Nurodė šiuos sutikimo su prašymu pripažinti BUAB „GIEDMINA“ bankrotą tyčiniu argumentus:2009 m. liepos mėnesį ieškovas su sutuoktine įsteigė tokia pačia veikla, kaip ir UAB „GIEDMINA“, užsiimančią bendrovę. R. M. tuo pačiu metu atstovavo tiek UAB „GIEDMINA“, tiek naujai įsteigtą įmonę, kuriai perleido UAB „GIEDMINA“ didelės vertės turtines teises. Tiek R. M., tiek J. M. perėmė faktiškai visą UAB „GIEDMINA“ turėtą turtą bei turtines teises ir nebebuvo suinteresuoti konkurencine veikla užsiimančia įmone, kurioje jie valdė mažesniąją dalį akcijų, todėl jų veiksmai buvo sąmoningi ir skirti UAB „GIEDMINA“ sužlugdyti. 2009-09-15 Preliminari žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis buvo naudinga UAB „GIEDMINA“. Dėl J. M. kaltės neįvyko žemės pirkimo–pardavimo sandoris, kadangi dėl nemokamų J. M. palūkanų, kurios sudarė 25 Lt per mėnesį (iš viso teismo priteistos palūkanos 150 Lt), jis, nors ir būdamas pats akcininku, kreipėsi į teismą dėl paskolos sutarčių su UAB „GIEDMINA“ nutraukimo ir skolos priteisimo. Nesutiko, kad 2009-09-01 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo nepagrįsta ir padidino bendrovės įsipareigojimus. Dėl R. M. sąmoningų veiksmų UAB „GIEDMINA“ prarado galimybę naudotis išskirtinėmis teisėmis nuomos pagrindais PC „PUPA“ jai suteiktomis patalpomis. UAB „GIEDIMINA“ veiklai tęsti buvo planuojamos pajamos, užtikrinsiančios galimybę mokėti nuomos mokestį, tačiau jų negavus 2010 m. sutartis buvo nutraukta. Dėl 2009-12-04 ir 2010-01-05 aparatūros technikos nuomos sutarčių nurodė, kad negalima lyginti UAB „GIEDMINA“ įsigytos aparatūros ir nuomotos, kadangi kiekviena aparatūra bei jos komponentai gali skirtis modifikacija bei paskirtimi. Aparatūra, skirta naudoti patalpose, negali būti lyginama su aparatūra, reikiama renginiui organizuoti lauke, taip pat negalima lyginti aparatūros, reikalingos vakarui organizuoti ar fonui palaikyti, su aparatūra didesnei šventei pravesti; aparatūra parenkama pagal renginį ir jo programą; aparatūros kaina rinkoje priklauso nuo laikotarpio, sezoniškumo, paklausos, gebėjimo susitarti dėl jos nuomos sąlygų ir kain; aparatūra įsigyjama atsižvelgiant į tai, kiek dažnai ją naudosi, kaip greitai ji atsipirks. R. M. pasitraukus iš UAB „GIEDMINA“ direktorės pareigų, įmonės kasoje buvo nustatyti piniginių lėšų trūkumai, kurie užfiksuoti įmonės finansiniuose dokumentuose (t. IV, b. l. 171–178).Atsakovas M. K. priešieškinyje prašė pripažinti UAB „GIEDMINA“ bankrotą tyčiniu dėl R. M. ir J. M. veiksmų. Priešieškinį grindė šiais argumentais:Pagrindiniai įmonės įsiskolinimai atsirado dėl R. M. ir J. M., kaip UAB „GIEDMINA“ akcininkų, bendrai valdžiusių 49 procentus įmonės akcijų, veiksmų:R. M. vadovavimo įmonei laikotarpiu buvo nustatyti trūkumai UAB „GIEDMINA“ kasoje. Buvo įsteigta kita įmonė „PUPOS PRAMOGOS“, užsiimanti tokia pačia veikla, kaip ir UAB „GIEDMINA“ (vaikų žaidimo kambario eksploatavimas ir renginių organizavimas); naujai įkurtos įmonės žinioje liko UAB „GIEDMINA“ turtas, kuris buvo naudojamas jos veikloje; liko neįgyvendinti sandoriai ir prarasta įmonės reputacija; neįvyko žemės sklypo pirkimo pardavimo sandoris, dėl ko bendrovei atsirado papildomas 75 000 Lt įsipareigojimas ir nebuvo gautos papildomos 60 000 Lt pajamos, kurios turėjo likti jau atsiskaičius ir su J. M.. R. M. ir J. M. nesiėmė jokių veiksmų įmonės veiklai stabilizuoti bei pajamoms gauti, t. y. leisti žemės sklypo pirkimo pardavimo sandoriui įvykti ( t. IV, b. l. 166–173).I. J. M. atsiliepime į priešieškinį prašė jį atmesti ir tenkinti ieškinį, priteisti iš atsakovo M. K. bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos nesutikimo su priešieškiniu motyvus: UAB „GIEDMINA“ pagal sudarytą nuomos sutartį turėjo ne tik lengvatines nuomos sąlygas, bet ir įsipareigojimus nuomotojai UAB „Eika“, t. y. UAB „GIEDMINA“ įsipareigojo laiku mokėti patalpų komunalines išlaidas bei UAB „Eika“ reikalavimu nemokamai rengti renginius PC „PUPA“. Sprendimą sudaryti 2009-07-30 turtinių teisių perleidimo sutartį priėmė ne UAB „PUPOS PRAMOGOS“, o UAB „Eika“ tam, kad būtų apmokėtas UAB „Eika“ įsiskolinimas dėl UAB „GIEDMINA“ nevykdytų įsipareigojimų. Sudarius trišalę sutartį, kuria UAB „PUPOS PRAMOGOS“ perėmė UAB „GIEDMINA“ teises ir pareigas, kylančias iš 2009-02-23 nuomos sutarties, UAB „GIEDMINA“ negavo jokio pelno iš įkurtos vaikų žaidimų aikštelės. R. M. direktorės pareigas ėjo nuo 2009-05-29 iki 2009-08-04, t. y. daugiau nei du mėnesius. Todėl per tokį trumpą laiką, objektyviai neįmanoma prarasti klientų bei partnerių pasitikėjimą. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 18-1-00123-10 buvo nutrauktas 2012-03-10 nutarimu, nustačius, kad nėra nusikalstamos veikos požymių bei nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog R. M. padarė nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nuo 2009-05-15 iki 2009-08-03 iš kasos aparato išimta 10 477,46 Lt, o į įmonės sąskaitą įnešta 11 923 Lt. Taigi, į banko sąskaitą buvo įnešta daugiau, nei išimta iš kasos aparato. Ieškovui nebuvo žinoma apie sudarytą preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, todėl nėra pagrindo teigti, kad J. M., kreipdamasis į teismą su ieškiniu, siekė tyčia sutrukdyti įvykdyti preliminarią žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Pažymėjo, kad UAB „GIEDMINA“ direktorė I. B. nesiėmė jokių priemonių, siekiant išvengti nuostolių (t. IV, b. l. 191–196).Atsakovė R. M. atsiliepime prašė priešieškinį atmesti ir tenkinti ieškovo J. M. ieškinį, priteisti iš M. K. bylinėjimo išlaidas. Nurodė šiuos nesutikimo su priešieškiniu argumentus:UAB „GIEDMINA“ turėjo tikslą atsisakyti vaikų žaidimų kambario organizavimo veiklos, o patalpų nuomos sutartį perleisti kitam verslo subjektui, todėl tai buvo priežastimi, lėmusia atsakovės R. M. sprendimą tapti UAB „GIEDMINA“ direktore bei dalyvauti kambario įrengimo procese nuo pat pradžios. Sprendimas dėl UAB „GIEDMINA“ vadovo pareigų perėmimo buvo derintas su atsakovu M. K., kuris ir pranešė apie turimą sudarytą patalpų nuomos sutartį bei ketinimą ją perleisti. Nesutiko, kad 2009-02-23 nuomos sutartis, sudaryta tarp UAB „GIEDMINA“ ir UAB „Eika“ buvo išskirtinai UAB „GIEDMINA“ palanki. Tam, kad būtų užtikrintas tinkamas nuomos sutarties vykdymas, UAB „GIEDMINA“ turėjo investuoti savo lėšas į programos kūrimą, organizuoti renginių vedimo paslaugas, užtikrinti dalyvių skaičių, parengti dalyvius programai, pasirūpinti būtinu šventiniu rekvizitu ir t.t.. Žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sandorio neįvykdymas nesusijęs su atitinkamų pasekmių atsiradimu, kai ieškovas J. M. teisėtai gynė savo turtines teises. Būtent I. B. savo veiksmais, nepranešimu apie ketinimą sudaryti ilgalaikio turto pardavimo sandorį ir apie jau sudarytą preliminarų ilgalaikio turto pirkimo–pardavimo sandorį, siekė UAB „GIEDMINA“ veiklos tęstinumui priešingų tikslų, t. y. dirbtinai tyčia siekė sukurti įmonei neproporcingai didelius turtinius įsiskolinimus (t. V, b. l. 4–8).Atsakovės BUAB „GIEDMINA“ bankroto administratorė UAB „Verslo konsultantai“ atsiliepimuose į ieškinį ir į priešieškinį prašė klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėti teismo nuožiūra (t. III, b. l. 76–77; t. V, b. l. 1–2).Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „PUPOS PRAMOGOS“ atsiliepime prašė priešieškinį atmesti ir priteisti iš atsakovo M. K. bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos nesutikimo su priešieškiniu argumentus:Steigiant UAB „PUPOS PRAMOGOS“, su akcininkę G. S. atstovavusiu M. K. žodžiu buvo susitarta, kad ši įmonė perims UAB „GIEDMINA“ dar nepradėtą vykdyti vaikų žaidimų aikštelės veiklą bei tuo pačiu apmokės visus UAB „GIEDMINA“ susidariusius įsiskolinimus, susijusius su vaikų žaidimo kambario veiklos sąnaudomis. Todėl UAB „PUPOS PRAMOGOS“, UAB „Eika“ ir UAB „GIEDMINA“ 2009-07-30 sudarė 2009-02-23 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 09-0067TU priedą Nr. 12, pavadintą „Susitarimas dėl teisių perleidimo“ dėl to, kad UAB „GIEDMINA“ nuo 2009-08-03 perleido visas teises ir pareigas, kylančias iš nuomos sutarties teisių ir pareigų, perėmėjai UAB „PUPOS PRAMOGOS“, kuri įsipareigojo iki 2009-08-03 apmokėti visus UAB „GIEDMINA“ finansinius įsipareigojimus, kylančius iš nuomos sutarties. Šis įsipareigojimas buvo įvykdytas savalaikiai. Pradėjusi vykdyti vaikų žaidimų aikštelės organizavimo veiklą UAB „PUPOS PRAMOGOS“ jokio turto iš UAB „GIEDMINA“ neperėmė. Visa įranga ir kiti daiktai buvo sandėliuoti saugojimui iki UAB „GIEDMINA“ juos perims. UAB „PUPOS PRAMOGOS“ patyrė nepagrįstų išlaidų, kadangi buvo priverstas sandėliuoti UAB „GIEDMINA“ turtą, nes UAB „GIEDMINA“ atstovai turto neperėmė ir nerodė jokios iniciatyvos perimti. UAB „PUPOS PRAMOGOS“ vaikų žaidimo kambario organizavimo veiklą vykdė keturis mėnesius ir nutraukė dėl mažų pajamų. (t. V, b. l. 228–231).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino ir pripažino UAB „GIEDMINA“ bankrotą tyčiniu.Teismas nustatė, jog sprendžiant klausimą dėl BUAB UAB „GIEDMINA“ bankroto pripažinimo tyčiniu, būtina spręsti dėl asmenų: a) UAB „GIEDMINA“ vadovės (nuo 2008-09-25 iki 2009-05-14) R. J. (buvusi K.) ir įmonės akcininkės (nuo 2008-09-25) veiksmų, b) J. M., įmonės akcininko (nuo 2009-04-20) veiksmų, c) UAB „GIEDMINA“ vadovės (nuo 2009-05-15 iki 2009-08-03) R. M. ir įmonės akcininkės (nuo 2009-04-20) veiksmų, d) UAB „GIEDMINA“ vadovės (nuo 2009-08-04 iki 2012-02-19) I. B., e) UAB „GIEDMINA“ vadovo (nuo 2012-02-20 iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo 2012-05-24) M. K., veiksmų, prieštaraujančių įmonės tikslų įgyvendinimui ir įtakojusių įmonės bankrotą.

Dėl J. M. ir jo sutuoktinės R. M. veiksmų perkeliant UAB „GIEDMINA“ veiklą į UAB „PUPOS PRAMOGOS“, užsiimančią identiškomis veiklomis, kurios įtakojo UAB „GIEDMINA“ bankrotą

Teismas padarė išvadą, kad UAB „GIEDMINA“ ir UAB „PUPOS PRAMOGOS“ pagrindinės veiklos yra identiškos, todėl pagrindinės verslo veiklos perkėlimas į naujai įsteigtą įmonę, o rizikos dėl neatsiskaitymo su kreditoriais palikimas UAB „GIEDMINA“ patvirtina, kad J. M., kaip UAB „GIEDMINA“ akcininko, R. M., kaip UAB „GIEDMINA“ vadovės (nuo 2009-05-15 iki 2009-08-03) ir įmonės akcininkės veiksmuose yra tyčinio bankroto požymių, nes šiais veiksmais neteisėtai buvo suvaržyta kitų kreditorių galimybė gauti atsiskaitymą iš įmonės pagrindinės vykdomos veiklos, žinant, kad perkėlus pagrindinę UAB „GIEDMINA“ veiklą į UAB „PUPOS PRAMOGOS“, UAB „GIEDMINA“ kreditoriai neturės galimybės patenkinti reikalavimus, nes įmonė tiesiog nebeturės pagrindinės veiklos ir iš jos gaunamų pajamų. Šią teismo išvadą patvirtino 2009-07-30 Susitarimas dėl teisių perleidimo, sudarytas tarp UAB „Eika“ ir UAB „GIEDMINA“, atstovaujamos R. M., ir UAB „Pupos pramogos“, atstovaujamos R. M., jog pagrindinė verslo veikla buvo perkelta į naujai įsteigtą įmonę UAB „PUPOS PRAMOGOS“, kurios žinioje liko UAB „GIEDMINA“ turtas, kuris buvo naudojamas UAB „Pupos pramogos“ veikloje, nes UAB „PUPOS PRAMOGOS“ įsteigimas ir veikla turėjo įtaką UAB „GIEDMINA“ veiklos nuostolingumui ir nemokumui. Šią teismo išvadą taip pat patvirtino 2009-08-05 atrakciono priežiūros sutartis, sudaryta tarp UAB „PUPOS PRAMOGOS“, atstovaujamos R. M., ir UAB „GIEDMINA“, atstovaujamos direktorės I. B..Teismas sprendė, jog aplinkybės, susijusios su J. M. ir R. M. veiksmais įkuriant, valdant UAB „PUPOS PRAMOGOS“ patvirtino tyčinį UAB „GIEDMINA“ įmonės bankrotą ir iš esmės apsunkino įmonės kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimą, t. y. priežastinį ryšį tarp J. M. ir R. M. neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) bei teisinių padarinių. Tai, kad 2009-08-03 mokėjimo nurodymu Nr. 1 UAB „PUPOS PRAMOGOS“ pervedė į UAB „Eika“ sąskaitą 9 237,87 Lt sumą už UAB „GIEDMINA“ įsiskolinimą, nepanaikina UAB „GIEDMINA“ pagrindinės veiklos perkėlimo į UAB „PUPOS PRAMOGOS“ teisinių padarinių. Tai, kad UAB „PUPOS PRAMOGOS“ vaikų žaidimo kambario organizavimo veiklą vykdė keletą mėnesių ir iki 2009-10-30 nesumokėjo UAB „Eika“ 5 000 Lt užstato, nepanaikina teisinių padarinių dėl UAB „GIEDMINA“ veiklos perkėlimo į UAB „PUPOS PRAMOGOS“, užsiimančią identiškomis veiklomis, įtakojusiomis UAB „GIEDMINA“ bankrotą.

Dėl 2009-09-01 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties

Teismas konstatavo, kad 2009-09-01 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2009/09/01-RMV, sudaryta tarp IĮ „Loreda“, atstovaujamos savininkės R. M., ir UAB „GIEDMINA“, atstovaujamos direktorės I. B., buvo ekonomiškai nenaudinga UAB „GIEDMINA“, kaip įmonei, kuri neturėjo sudariusi sutarčių su savo klientais dėl paslaugų teikimo ar veiklos vystymo ir UAB „GIEDMINA“ įmonėje dirbo tik du darbuotojai. Teismo vertinimu, UAB „GIEDMINA“ negaunant pakankamai pajamų, atsižvelgiant į situaciją rinkoje bei įmonės padėtį, elgiantis sąžiningai ir protingai, nuomos sutartis turėjo operatyviai nutraukta, nelaukiant 2010 m.

Dėl 2009-09-15 preliminarios žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties

Teismas konstatavo, kad 2009-09-15 preliminarioji žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „GIEDMINA“, atstovaujamos direktorės I. B., ir M. J., buvo ekonomiškai nenaudinga UAB „GIEDMINA“, kaip įmonei, nes šioje sutartyje numatytos 75 000 Lt netesybos, lyginant su žemės sklypo kaina (140 000 Lt), yra didelės, viršijančios verslo praktikoje pripažįstamą pagrįstą riziką. Tai, kad preliminariosios sutarties nevykdymo pasekmės nustatytos tik pardavėjai UAB „GIEDMINA“, ir pirkėjui pateikus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, pardavėja UAB „GIEDMINA“, atstovaujama vadovės I. B., nepasinaudojo teise pateikti prieštaravimus, neatitiko UAB „GIEDMINA“ interesų ir įprastos verslo praktikos. Bendrovės vadovė I. B. dėl preliminarios sutarties sudarymo neturėjo pareigos gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo, nes UAB „GIEDMINA“ įstatų 5.3 punktas numato perleidimo sandorius, bet ne preliminarius sandorius. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad tarp UAB „GIEDMINA“ ir J. M. buvo pasirašytos 2009-04-22 ir 2009-05-04 paskolos sutartys, kurios buvo nutrauktos teismine tvarka, taikant laikinąsias apsaugos priemones, savaime nereiškia neteisėtų J. M. veiksmų, nes kreipimasis į teismą įstatymų nustatyta tvarka negali būti pripažįstamas tyčiniais neteisėtais veiksmais.

Dėl 2009-12-04 ir 2010-01-05 aparatūros technikos nuomos sutarčių

Teismas konstatavo, kad 2009-12-04 Aparatūros technikos nuomos sutartis ir 2010-01-05 Aparatūros technikos nuomos sutartis, sudarytos tarp UAB „Pramogiukas“, atstovaujamos direktorės R. M., ir UAB „GIEDMINA“, atstovaujamos direktorės I. B., buvo ekonomiškai nenaudingos UAB „GIEDMINA“, kaip įmonei, nes šiose sutartyse numatytos UAB „GIEDMINA“, kaip nuomininkei, nuomos kainos yra didelės, viršijančios verslo praktikoje pripažįstamą pagrįstą riziką.Teismas pripažino nereikšminga bylos nagrinėjimo dalykui aplinkybę, kad transporto priemonė nėra įregistruota VĮ Regitra, kadangi transporto priemonė, kaip UAB „GIEDMINA“ turtas, savaime nesukelia UAB „GIEDMINA“ tyčinio bankroto pasekmių, Teismas padarė išvadą, jog atsakovės I. B., kaip UAB „GIEDMINA“ vadovės (nuo 2009-08-04 iki 2012-02-19) tyčiniai veiksmai, sudarant: a) 2009-09-01 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, ekonomiškai nenaudingą UAB „GIEDMINA“, kaip įmonei, kuri neturėjo sudariusi sutarčių su savo klientais dėl paslaugų teikimo ar veiklos vystymo, kai UAB „GIEDMINA“ įmonėje dirbo tik du darbuotojai, b) 2009-09-15 preliminarią žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, ekonomiškai nenaudingą UAB „GIEDMINA“, kaip įmonei, numatant dideles netesybas tik pardavėjai (UAB „GIEDMINA“), lyginant su žemės sklypo kaina, viršijančias verslo praktikoje pripažįstamą pagrįstą riziką, c) 2009-12-04 ir 2010-01-05 aparatūros technikos nuomos sutartis, ekonomiškai nenaudingi UAB „Gedmina“, kaip įmonei, nes numatytos UAB „GIEDMINA“, kaip nuomininkui, nuomos kainos buvo didelės, viršijančios verslo praktikoje pripažįstamą pagrįstą riziką, tyčia sukuriant įmonei neproporcingai didelius turtinius įsiskolinimus, sąlygojusius UAB „GIEDMINA“ nemokumo būseną, siekiant tokiu būdu išvengti įsipareigojimų kreditoriams įvykdymo.Byloje surinkti įrodymai patvirtino, kad UAB „GIEDMINA“ didžiausios skolos susidarė po 2009 metų II pusmečio, t. y. po to, kai buvo įsteigta UAB „PUPOS PRAMOGOS“, į kurią buvo perkelta pagrindinė UAB „GIEDMINA“ veikla. Ištyręs aplinkybių, susijusių su minėtų įmonių veikla, visumą, teismas konstatavo, jog J. M. ir R. M. tyčiniai veiksmai (neveikimas) valdant šias įmones yra tarpusavyje susiję, kai sužlugdoma anksčiau įsteigtos bendrovės veikla, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams įvykdymo, turtas bei verslas perkeliamas į naujai įkurtą įmonę, pirmajai įmonei paliekant vien skolų naštą. Teismas nevertino liudytojų M. J., J. S., A. A., R. M. parodymų, nes juose nėra duomenų, teisiškai reikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Taip pat teismas nevertino kitų argumentų ir rašytinių įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų, sprendžiant įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsižvelgęs į tai, kad ieškinys ir priešieškinis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu patenkinti visiškai, teismas netenkino prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes kiekvienam byloje dalyvaujančiam asmeniui jam tenkančių bylinėjimosi išlaidų apmokėjimas iš savo lėšų (t. VII, 59–72).

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovas J. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimą dalyje, kurioje tenkintas atsakovo M. K. priešieškinis ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovo M. K. priešieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl J. M. ir jo sutuoktinės R. M. veiksmų perkeliant UAB „GIEDMINA“ veiklą į UAB „PUPOS PRAMOGOS“, užsiimančią identiškomis veiklomis, kurios įtakojo UAB „GIEDMINA“ bankrotą

Priešingai, nei nurodyta skundžiamajame sprendime, UAB „GIEDMINA“ veikla buvo susijusi su žaidimo aparatų įrengimu įvairiuose prekybos tinkluose. Šią aplinkybę pagrindžia byloje esantis Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2012-03-10 nutarimas, kurį pirmosios instancijos teismas ignoravo. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sudarius 2009-07-30 susitarimą dėl teisių perleidimo, rizika dėl neatsiskaitymo su kreditoriais buvo palikta nuomininkei UAB „GIEDMINA“. Pažymi, jog UAB „PUPOS PRAMOGOS“ perėmė UAB „GIEDMINA“ skolas nuomotojai UAB „Eika“, kurios sudarė 2 675,47 Eur (9 237,87 Lt). Taip pat UAB „PUPOS PRAMOGOS“ perėmė UAB „GIEDMINA“ įsipareigojimą sumokėti nuomotojai UAB „Eika“ 1 448,10 Eur (5 000 Lt) dydžio užstatą. Todėl sudarius Susitarimą dėl teisių perleidimo kreditorių ir įmonės interesai pažeisti nebuvo. UAB „GIEDMINA“ vykdė žaidimo aparatų įrengimo veiklą iki bankroto bylos iškėlimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog UAB „GIEDMINA“ liko be pajamų.

Dėl priežasčių, sąlygojusių UAB „GIEDMINA“ skolų atsiradimą

BUAB „GIEDMINA“ bankroto byloje iš viso patvirtintų kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro 50 847,33 Eur (175 565,68 Lt). Dauguma įmonei nenaudingų sandorių buvo sudaryti I. B. (Preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis, Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis).

Dėl Susitarimo dėl teisų perleidimo, kaip vieno iš veiksnių, sąlygojusių UAB „GIEDMINA“ bankrotą

Pirmosios instancijos teismas nevertino Susitarimo dėl teisų perleidimo ekonominės būtinybės, įtakos įmonės mokumui, santykiui su įmonės turtu, realiu naudingumu.Byloje nėra nustatytos aplinkybės, kad R. M. ir J. M. turtą tyčia paslėpė, iššvaistė ar pasisavino. Kadangi žaidimų aikštelės veikla buvo nuostolinga, buvo siekta atskirti UAB „GIEDMINA“ vykdytas veikas: žaidimo aparatų įrengimo nuo žaidimų aikštelės įrengimo, todėl J. M. investavo (paskolino) UAB „GIEDMINA“ savo asmenines lėšas (t. VII, b. l. 81–88).

Apeliaciniame skunde atsakovė R. M. ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „PUPOS PRAMOGOS“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimą dalyje, kurioje konstatuoti R. M., UAB „PUPOS PRAMOGOS“ ir J. M. neteisėti veiksmai, tyčia privedant UAB „GIEDMINA“ prie bankrotoApeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

Dėl neteisėtų R. M., UAB „PUPOS PRAMOGOS“ ir J. M. veiksmų

Pirmosios instancijos teismas neįvardino kokių kreditorių teisės ir interesai buvo pažeisti, kada tų kreditorių reikalavimai atsirado, kada suėjo tokių įsipareigojimų vykdymo terminas, kaip pablogėjo UAB „GIEDMINA“ turtinė padėtis, kokia suma sumažėjo UAB „GIEDMINA“ pajamos. Taip pat teismas nevertino R. M., kaip UAB „GIEDMINA“ vadovės veiksmų, taikant verslo sprendimo taisyklę. UAB „GIEDMINA“ nesumokėjo UAB „Eika“ 5 000 Lt užstato, todėl turėjo mokėti delspinigius (po 10 Lt /1 d.), taip pat UAB „GIEDMINA“ nemokėjo už komunalines paslaugas, dėl ko susidarė 9 237,87 Lt skola. Kadangi UAB „GIEDMINA“ neturėjo piniginių lėšų padengti įsiskolinimą UAB „Eika“, buvusi direktorė R. M. priėmė sprendimą tokios nepelningos veiklos atsisakyti ir perleido nuomos sutartį UAB „PUPOS PRAMOGOS“ ir tokiu būdu išsprendė skolų padengimo klausimą.

Dėl verslo perkėlimo

Byloje pažeistas įrodinėjimo procesas, nes M. K. su priešieškiniu nepateikė, o teismas savo iniciatyva nerinko įrodymų, kad UAB „PUPOS PRA,MOGOS“ įsteigimas nesąžiningai apribojo UAB „GIEDMINA“ veiklą ir dėl to įmonė tapo nemokia. Tokie įrodymai nebuvo pateikti ir dėl 2009-07-30 Susitarimo įtakos UAB „GIEDMINA“ mokumui. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti verslo perkėlimo iš vienos įmonės į kitą požymiai.Pirmosios instancijos teismas: a) nepagrįstai konstatavo, jog UAB „GIEDMINA“ ir UAB „PUPOS PRAMOGOS“ veiklos tapačios, b) neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, jog UAB „GIEDMINA“ vykdė renginių organizavimo veiklą, o UAB „PUPOS PRAMOGOS“ – vaikų pramogų organizavimo veiklą, c) ignoravo faktą, kad 2009-07-30 Susitarimas nutrūko, be to šiuo Susitarimu buvo perduotos ne tik teisės, bet ir pareigos, d) Susitarimo teisėtumas nebuvo ginčijamas.

UAB „PUPOS PRAMOGOS“ ir R. M. nesiekė UAB „GIEDMINA“ bankroto, jų veiksmai nebuvo suderinti su kitų atsakovų veiksmais

Vieno sandorio sudarymas negalėjo įtakoti ir neįtakojo kitų asmenų siekio pasipelnyti iš UAB „GIEDMINA“ ir / ar privesti šią įmonę prie bankroto. Būtent I. B., M. K. ir R. J. veiksmai (nenaudingi sandoriai) lėmė UAB „GIEDMINA“ nemokumą. pažymi, kad tarp šalių kilę nesutarimai, būtent J. M. kreipėsi į teismą dėl UAB „Giedmina“ bankroto pripažinimo tyčiniu.Sprendime nėra loginės sekos, kurios pagrindu būtų galima susieti J. M. veiksmus su I. B., M. K. ir R. J. veiksmais. Šie asmenys bendrai neveikė.

Dėl skundžiamojo sprendimo neteisėtumą lemiančios aplinkybės

Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad UAB „PUPOS PRAMOGOS“, vykdant 2009-07-30 susitarimą buvo sumažintas kreditorės UAB „Eika“ finansinis reikalavimas UAB „GIEDMINA“ bankroto byloje.UAB „GIEDMINA“ 2010 m. vėlavo atsiskaityti su kreditoriais, tačiau akcininkai J. Ir R. M. šios aplinkybės nežinojo, nes tokie duomenys jiems nebuvo teikiami. Vertinant kreditorinių reikalavimų susidarymo aplinkybes, matyti, kad visi reikalavimai susidarė po 2009-07-30. Būtent J. M. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „GIEDMINA“ (t. VII, b. l. 90–96).

Apeliaciniame skunde atsakovė I. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimą dalyje, kurioje tenkintas ieškovo J. M. ieškinys ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas neatskleidė nei priežastinio ryšio, nei neteisėtų veiksmų, ir žalos.Dėl akcininkų veiksmų įmonės veikla buvo tendencingai ribojama. Tuo metu galiojusi ĮBĮ redakcija nenustatė, jog įmonės vadovo nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo prilyginamas tyčiniam bankrotui.Pirmosios instancijos teismas, paviršutiniškai pasisakė dėl patalpų nuomos.Sprendime teismas prieštarauja pats sau, teigdamas, jog su IĮ „Loreda“ sudaryta patalpų nuomos sutartis ekonomiškai nenaudinga UAB „GIEDMINA“, kaip įmonei, kuri neturėjo sudariusi kitų sutarčių dėl paslaugų tiekimo ar veiklos vystymo, kuomet byloje gausu įrodymų, patvirtinančių, kad išnuomotos patalpos Karmelitų g. 5, Vilniuje, buvo naudojamos pagal paskirtį, jose buvo vykdoma veikla, sudaromos sutartys. IĮ „Loreda“ sudarė UAB „GIEDMINA“ geras nuomos sąlygas, nuomos mokestis atitiko rinkos realijas. Jeigu įmonės turėto žemės sklypo dalies pardavimo sandoris būtų pabaigtas, gautų lėšų būtų pakakę buvusiems įsipareigojimas padengti.Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad preliminarioji sutartis buvo ekonomiškai nenaudinga. Teigia, jog sulygta 140 000 Lt kaina buvo itin gera ir šios sumos būtų pakakę įsiskolinimams, tame tarpe ir J. M., padengti.Dėl preliminariąja sutartimi sulygtų netesybų teismas jau yra pasisakęs, kai sprendė klausimą dėl kreditorės M. J. kreditorinio reikalavimo pagrįstumo.Kadangi M. pradėjo dubliuojamą su UAB „GIEDMINA“ veiklą, į kitą įmonė perkėlė dalį UAB „GIEDMINA“ įdirbio, todėl UAB „GIEDMINA“ veikė sudėtingesnėmis sąlygomis, nei įprastinėmis, todėl teko priimti atitinkamus sprendimus, susijusius su turto pardavimu.Byloje nėra jokių įrodymų, kad aparatūra nuomota už nepagrįstai didelę kainą ir nagrinėjamojoje byloje teismas kainų santykio netyrė ir nevertino. Už išnuomotą aparatūra su buvo atsiskaityta pilnai (t. VII, b. l. 100–103).Atsiliepime į ieškovo ir atsakovių apeliacinius skundus BUAB „GIEDMINA“ bankroto administratorė UAB „Verslo konsultantai“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimą.Nesutikimas su skundžiamu sprendimu grindžiamas šiais motyvais:Administratorius neįžvelgia tyčinio bankroto požymių. Teismo sprendime nėra nurodyta kokia žala susidarė dėl tariamo nesavalaikio kreipimosi į teismą dėl bankroto, nenurodyta kaip žala būtų pakitusi, jei valdymo organai būtų savalaikiai kreipęsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat nenurodyta kuo remiantis žalos priežastis yra nesavalaikis kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Sprendime neįvertintas priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir teisinių padarinių, sudarančių pagrindą konstatuoti tyčinį bankrotą.Atsiliepime į ieškovo J. M. apeliacinį skundą atsakovė R. M. sutinka su ieškovo apeliaciniu skundu ir prašo ieškovo skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimą dalyje, kurioje tenkintas atsakovo M. K. priešieškinis (t. VII, b. l. 108–109). Atsiliepime į atsakovės I. B. apeliacinį skundą atsakovė R. M. prašo skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimo dalį, kurioje ieškinys tenkintas. Nurodo, kad UAB „GIEDMINA“ bankroto pripažintas tyčiniu ne todėl, kad apeliantė nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o todėl, kad esant sunkiai įmonės finansinei padėčiai sudarė įmonei nenaudingus sandorius, kurie lėmė įmonės nemokumą ir tokiu būdu buvo sumažintos galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Pažymi, kad IĮ „Loreda“ savininkė R. M. teismo posėdžio metu paaiškino, jog UAB „GIEDMINA“ už patalpų nuomą buvo išrašomos avansinės sąskaitos faktūros, kurios nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą, todėl IĮ „Loreda“ 21 439,26 Lt dydžio finansinis reikalavimas abejotinas. Preliminarą sutartį I. B. sudarė neturėdama įgaliojimų, neatliko jokių veiksnų, rodančių, kad ketino preliminarią sutartį įvykdyti. Be to M. J. teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti verslo projektų, asmenų, su kuriais ketino verslo projektus vystyti UAB „GIEDMINA“ priklausančiame žemės sklype; 2009-09-19 preliminari sutarytas buvo pirmas ir vienintelis jos sandoris, susijęs su ketinimu nekilnojamąjį turtą įsigyti, pati verslu nesiverčia, 12 metų dirba viešbutyje kambarine (t. VII, b. l. 110 –113).Atsiliepime į atsakovių R. M. ir trečiojo asmens, neparaiškinančio savarankiškų reikalavimų, UAB „PUPOS PRAMOGOS“ bei I. B. apeliacinius skundus ieškovas J. M. prašo atsakovės I. B. apeliacinį skundą atmesti, atsakovės R. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Dėl atsakovės R. M. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Pupos pramogos“ apeliacinio skundo

Ieškovas pilnai palaiko R. M. ir UAB „PUPOS PRAMOGOS“ apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais, kurių papildomai nekartoja.

Dėl atsakovės I. B. apeliacinio skundo

Nurodė šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:Nesutinka su atsakovės argumentais, jog nuomos sutarties sudarymo būtinybę lėmė Susitarimo dėl teisių perleidimo sudarymas, nes įmonė liko be patalpų. Nuomos sutartis įmonei nebuvo naudinga ir nebuvo susijusi su jos veika, kurios vykdymui atskirų patalpų nereikėjo (žaidimo aparatų įrengimu įvairiuose PC.) Nuomos sutarties galiojimo metu UAB „GIEDMINA“ dirbo tik du darbuotojai, todėl tokios didelės patalpos nebuvo reikalingos.I. B., M. K. paaiškinimai ir R. M. parodymai vertintini kritiškai, nes jie yra suinteresuoti nuslėpti nuomos sutarties ydingumą.Nuo pat nuomos sutartis sudarymo momento UAB „GIEDMINA“ sutarties nevykdė – nuomos mokesčio nemokėjo, aštuonis mėnesius delsė nuomos sutartį nutraukti, tokiu būdu padidino skolinius įsipareigojimus IĮ „Loreda“.Nuomos sutartis buvo fiktyvus sandoris, galimai sudarytas atbuline data: nėra patalpų priėmimo–pardavimo akto, išrašytos avansinio mokėjimo sąskaitos faktūros, nuomos mokestis nebuvo mokamas nuo sutarties sudarymo momento, šalys nesiėmė jokių veiksmų nuomos sutarčiai nutraukti, visas eksploatacines išlaidas, susidariusias per nuomos laikotarpį įsipareigojo padengti IĮ „Loreda“, pretenzija dėl susidariusio įsiskolinimo buvo pateikta UAB „GIEDMINA“ daugiau kaip po metų laiko po nuomos sutarties nutraukimo (2011-05-06).

Dėl 2009-09-15 preliminariosios žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties

Šis sandoris neatitinka verslo praktikos ir nenaudingas įmonei, kadangi: a) žemės sklypo pardavimo kaina (140 000 Lt) neatitinka realios rinkos vertės (50 000 Lt), kas sudarė pagrindą nustatyti dirbtinai dideles netesybas (75 000 Lt), b) teisinės sutarties nevykdymo pasekmės nustatytos tik pardavėjai UAB „GIEDMINA“.I. B. teiginiai, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negalėjo žemės sklypo parduoti nepagrįsti, kadangi skolininkas neprieštarauto dėl žemės sklypo pardavimo, jei dalis gautų lėšų būtų buvusi panaudota atsiskaitant su kreditoriumi J. M.. Mano, kad I. B. atsakinga už tai, kad nesudarė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, nes apie preliminarios žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties egzistavimą J. M. nežinojo iki įsiteisėjo teismo įsakymas dėl netesybų priteisimo, o iki tol I. B. nebuvo kreipusis į kreditorių su prašymu leisti parduoti turtą, t.y. savo pasyviai veiksmais neišvengė nuostolių.Pažymi, kad I. B. neginčijo teismo įsakymu priteistų netesybų, perdėtai rūpinosi pirkėjos interesais, todėl tai leidžia spręsti apie pažeistą vadovės lojalumo pareigą UAB „GIEDMINA“.

Dėl 2009-012-04 ir 2010-01-05 aparatūros technikos nuomos sutarčių

Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta 2009-05-26 sąskaita faktūra Nr. 0004013 patvirtina, jog UAB „GIEDMINA“ iš UAB „Ogmios pulsas pro“ įsigijo stiprintuvą už 711,76 Lt + PVM, mikserinį pultą už 558,79 Lt + PVM ir kabelį už 20,32 Lt + PVM. Viso prekių įsigijo už 1 290,87 Lt + PVM. Pagal Aparatūros technikos nuomos sutartis UAB „GIEDMINA“ už mikšerinį pultą ir garso stiprintuvą sumokėjo 2 200 Lt + PVM. Mano, kad Aparatūros nuomos sutartys buvo įmonei ekonomiškai nenaudingi sandoriai (t. IV, b. l. 114–121).Atsiliepime į ieškovo J. M., atsakovės R. M. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „PUPOS PRAMOGOS“ apeliacinius skundus atsakovė I. B. prašo iš asmenų skundus atmesti.Nurodo, kad dėl J. M. veiksmų (netikėto reikalavimo sugrąžinti paskolą) buvo sutrikdyta UAB „GIEDMINA“ veikla. J. M. valdoma įmonė „PUPOS PRAMOGOS“ perėmė UAB „GIEDMINA“ verslą – vaikų žaidimo kambarį PC „PUPA“. UAB „GIEDMINA“ ir UAB „PUPOS PRAMOGOS“ veikla buvo identiškai ir tai patvirtino liudytojos J. S. ir A. A.. Pažymi, kad UAB „Eika“ įsipareigojimų vykdymo metu UAB „GIEDMINA“ vadove buvo R. M., kuri ir priėmė sprendimus (t. VII, b. l. 126–128).Atsiliepime į atsakovės I. B. apeliacinį skundą atsakovas M. K. su skundu sutinka ir prašo jį tenkinti (t. VII, b. l. 313).Atsiliepime į ieškovo J. M., atsakovės R. M. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Pupos pramogos“ apeliacinius skundus atsakovas M. K. prašo skundus atmesti.Nurodo, jog R. M., kuri buvo UAB „GIEDMINA“ akcininkė ir vadovė sudarė sandorį su UAB „Eika“ pati su savimi. Perkėlus UAB „GIEDMINA“ verslą į UAB „PUPOS PRAMOGOS“, įmonė neturėjo galimybės savo pagrindinę veiklą vykdyti ir atsiskaityti su kreditoriais. Atkreipia dėmesį, jog A. A. paliudijo, kad patalpos PC „PUPA“ buvo pritaikytos UAB „GIEDMINA“ veiklai vykdyti, su UAB „Eika“ dėl išskirtinių nuomos sąlygų susitarė M. K.. Mano, kad abiejų Masių veiksmais įmonė buvo privesta prie bankroto: pradžioje UAB „GIEDMINA“ veikla pradėta dubliuoti, galiausiai perkelta į UAB „PUPOS PRAMOGOS“, pasinaudojant spaudimu grąžinti paskolas, dėl ko įmonės turtas buvo suvaržytas. R. M., įstojo į sandorį su UAB „Eika“ kaip UAB „GIEDMINA“ ir UAB „PUPOS PRAMOGOS“ atstovė, be UAB „GIEDMINA“ akcininkų pritarimo. Atsakovo nuomone, J. M., siekdamas tyčinio UAB „GIEDMINA“ bankroto pripažinimo, iš tikrųjų siekia neprisiimti sau jokios atsakomybės (t. VII, b. l. 133–135).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, dėl BUAB „GIEDMINA“ bankroto pripažinimo tyčiniu dėl buvusių įmonės akcininkų ir vadovių J. M. bei R. M. bei I. B. veiksmų, pagrįstumas ir teisėtumas. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių visumos, apsiribojo pavienių faktų suabsoliutinimu, bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, neatliko byloje surinktų rašytinių įrodymų vertinimo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl turi galimybę ir privalo pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus; pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo nustatytus trūkumus, nes pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo bei neteisingai išspręsta byla; šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Taigi, teisėjų kolegija nagrinėja apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus bei sprendžia dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Teisėjų kolegija vertina, kad toliau šioje nutartyje yra tikslinga pažymėti nagrinėjamiems klausimams svarbias faktines aplinkybes.

Dėl faktinių aplinkybių

VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registre UAB „GIEDMINA“ buvo įregistruota 2005 m, lapkričio 30 d. (t. I, b. l. 20). UAB „GIEDMINA“ direktorių pareigas ėjo: laikotarpiu nuo 2008-09-25 iki 2009-05-14 – atsakovė R. J. (buvusi Karsokienė); laikotarpiu nuo 2009-05-26 iki 2009-08-04 - atsakovė R. M.; laikotarpiu nuo 2009-08-04 iki 2012-03-05 – atsakovė I. B. bei laikotarpiu nuo 2012-03-05 iki 2012-06-05 – atsakovas M. K. (t. I, b. l. 89; t. III, b. l. 190–193). UAB „GIEDMINA“ akcininkai buvo: nuo 2008-09-25 atsakovė R. J. (buvusi K.); nuo 2009-04-20ieškovas J. M. ir atsakovė R. M., nuo 2008-10-09 iki 2012-06-05 atsakovas M. K. (t. III, b. l. 190–193; t. IV, b. l. 52).UAB „GIEDMINA“ iš J. B. ir R. K. 2009 m. vasario 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu išsigijo 1/3 dalį žemės sklypo, esančio Leipalingio k., Druskininkų sav. (t. V, b. l. 102–105).UAB „Eika“ ir UAB „GIEDMINA“, atstovaujama R. J. (buvusi Karsokienė) sudarė 2009 m. vasario 23 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 09-0067TU, kurios pagrindu UAB „GIEDMINA“ išsinuomojo dalį patalpų, esančių Priegliaus g. 1, Vilniuje ( t. V, b. l. 55–67).UAB „GIEDMINA“, atstovaujama R. J. (buvusi Karsokienė) ir J. M. sudarė 2009 m. balandžio 22 d. ir 2009 m. gegužės 12 d. paskolos sutartis (t. V, b. l. 94. 95). Šios sutartys buvo nutrauktos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimu bei priteista iš atsakovės UAB „GIEDMINA“ 30 000 Lt skolos, 150 Lt palūkanų, 910 Lt žyminio mokesčio, 600 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato padėjėjo pagalba bei 20,84 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą ( t. II, b. l. 61–66). Vilniaus apygardos teismas 2012-01-10 nutartimi paliko Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-10 sprendimą nepakeistą (t. II, b. l. 67–69).UAB „GIEDMINA“ 2009 m. liepos 21 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime nuspręsta R. M. atleisti iš UAB „Giedmina“ direktoriaus pareigų nuo 2009-08-03, pagal jos pačios prašymą ir naująja direktore nuo 2009-08-03 paskirti I. B. (t. IV, b. l. 45–49). VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registre UAB „PUPOS PRAMOGOS“ įregistruota 2009 m. liepos 22 d.; šios įmonės vadovė ir akcininkė R. M. (t. V, b. l. 197–204).UAB „Eika“ ir UAB „GIEDMINA“, atstovaujama R. M., ir UAB „PUPOS PRAMOGOS“, atstovaujama R. M. sudarė 2009 m. liepos 30 d. susitarimą dėl teisių perleidimo ( t. I, b. l. 28– 29; t. V, b. l. 68–69). UAB „PUPOS PRAMOGOS“ 2009 m. rugpjūčio 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1 pervedė į UAB „Eika“ sąskaitą 9 237,87 Lt sumą už UAB „GIEDMINA“ įsiskolinimą (t. VI, b. l. 19).IĮ „Loreda“, atstovaujama savininkės R. M., ir UAB „GIEDMINA“, atstovaujama direktorės I. B. sudarė 2009 m. rugsėjo 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2009/09/01-RMV (t. I, b. l. 62–65).UAB „GIEDMINA“, atstovaujama direktorės I. B., ir M. J. sudarė 2009 m. rugsėjo 15 d. preliminariąją žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (t. II, b. l. 12–13), kurios UAS „GIEDMINA“ neįvykdžius 2011 m. sausio 21 d. išduotas teismo įsakymas išieškoti iš UAB „GIEDMINA“ 75 000 Lt skolą M. J. naudai (t. V, b .l. 106–107).UAB „Pramogiukas“, atstovaujama direktorės R. M., ir UAB „GIEDMINA“, atstovaujama direktorės I. B. sudarė 2009 m. gruodžio 4 d. ir 2010 m. sausio 5d. aparatūros technikos nuomos sutartis (t. III, b. l. 34–35, 37–39).Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2012 m. kovo 10 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 18-1-00123-10 dėl R. M. veiksmų, nesant nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymių, bei nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamosios R. M. kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo (t. V, b. l. 9–29, 73–93). Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla atsakovei UAB „GIEDMINA“, (t. I, b. l. 141–145). Vilniaus apygardos teismo 2013-04-12 nutartimi UAB „GIEDMINA“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto ( t. III, b. l. 46–47).

Dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Teismai, formuodami praktiką tyčinio bankroto bylose, yra išaiškinę, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004). Taigi, pagal teismų formuojamą praktiką, siekiant įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, nėra būtina įrodyti, kad vienintelė priežastis, lėmusi bendrovės nemokumą, yra tyčiniai jos vadovų ar akcininkų veiksmai. Tyčinis bankrotas gali būti nustatytas ir tais atvejais, kai įmonės, kuriai gresia bankrotas, turtinė padėtis jos vadovų ar akcininkų veiksmais (neveikimu) yra dar labiau bloginama, įmonei pasiekus nemokumo būklę pažeidžiamas kreditorių lygiateisiškumo principas. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Tyčinis bankrotas gali būti nustatytas vien tik konstatavus, kad yra tam tikri tyčinio bankroto požymiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-372/2010). Toliau teisėjų kolegija pasisakys dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų tyčinio bankroto požymių egzistavimo / ne egzistavimo apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos kontekste.

Dėl R. M. ir J. M. veiksmų, susijusių su UAB „PUPOS PRAMOGOS“ įsteigimu ir Susitarimo dėl teisių perleidimo sudarymu

ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad J. M., būdamas UAB „GIEDMINA“ akcininkas (nuo 2009-04-20), R. M., būdama UAB „GIEDMINA“ vadovė (nuo 2009-05-15 iki 2009-08-03) ir įmonės akcininkė (nuo 2009-04-20), sudarė UAB „PUPOS PRAMOGOS“ 2009 m. liepos 13 d. steigimo sutartį, numatant vykdyti analogišką UAB „GIEDMINA“ vykdytą veiklą – pramogų ir poilsio organizavimas PC „PUPA“. Apeliantas J. M. teigia, jog UAB „GIEDMINA“ ir UAB „PUPOS PRAMOGOS“ veiklos skirtingos, ši aplinkybė konstatuota Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2012 m. kovo 10 d. nutarime. Iš Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2012 m. kovo 10 d. nutarimo nustatyta, jog: a) I. B. parodė, kad UAB „GIEDMINA“ vykdė vaikų pramogų klubo ir žaidimų įrangos eksploatavimo veiklą (t. V, b. l. 9); b) J. S. parodė, jog UAB „GIEDMINA“ įkūrė vaikų žaidimo patalpas, <...> pardavimai vyko iš žaidimų aparatų; c) M. K. parodė, kad iš UAB „Eika“ nuomojamose patalpose turėjo veikti vaikų pramogų klubas, <...> vaikų pramogų klube turėjo veikti būreliai: šokių, dainavimo, hiphopo ir pan., taip pat UAB „GIEDMINA“ įsipareigojo įvairių švenčių metu rengti nemokamus renginius (t. V, b. l. 12); d) A. A. parodė, jog iš pradžių UAB „GIEDMINA“ PC „PUPA“ nuomojosi patalpas žaidimų aparatams statyti, vėliau buvo pasirašyta 259 kv. m. patalpų nuomos sutartis (t. V, b. l. 13); e) 2010 m. balandžio 7 d. įtariamojo apklausos protokole R. M. parodė, kad 2009 m. gegužės 17 d. buvo vaikų kambario atidarymas (t. V, b. l. 14), <...> sukūrus vaikų žaidimo kambarį, buvo tikėtasi, kad tai duos nemažą pelną, bet pelnas buvo nedidelis, <...> UAB „GIEDMINA“ įsteigtas vaikų žaidimų kambarys nedavė tokio pelno, kokio buvo tikėtasi (t. V, b. l. 16, 17). Ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimti sprendimai vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008). Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes (ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojų ir įtariamosios parodymus), konstatuoja, kad UAB „GIEDMINA“ veiklos pradžioje užsiėmė žaidimo žaidimų aparatų įrengimo visuose prekybos centruose veikla, o vėliau ir veikla, susijusia su vaikų žaidimo kambario organizavimu (pramogų ir poilsio organizavimu) PC „PUPA“, o UAB „PUPOS PRAMOGOS“ veikla, susijusi su vaikų žaidimo kambario organizavimu (pramogų ir poilsio organizavimu) PC „PUPA“. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamojo sprendimo motyvais, kad UAB „PUPOS PRAMOGOS“ įsteigta numatant vykdyti panašią ir identišką daliai UAB „GIEDMINA“ vykdytos veiklos, t. y. pramogų ir poilsio organizavimu vaikų kambaryje, įrengtame PC „PUPA“. Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2012 m. kovo 10 d. nutarime konstatuota nagrinėjamai bylai reikšminga aplinkybė, t. y. R. M. parodė: „Tam, kad tęsti veiklą, susijusią su vaikų kambariu, nes jau buvo darbuotojai, kurie dirbo tą darbą, buvo nupirkta visa reikiama vaikų žaidimų kambariui įranga, todėl 2009 m. liepos mėn. pabaigoje sukurta UAB „PUPOS PRAMOGOS“ (t. V, b. 17). Atvejis, kai siekiama perkelti įmonės turtą bei ūkinę veiklą į kitą, naujai įsteigtą įmonę, teismų praktikoje įvardijamas įmonių „feniksų“ reiškiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Taigi, dalis UAB „GIEDMINA“ veiklos buvo perkelta į kitą UAB „PUPOS PRAMOGOS“. Apeliantas J. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sudarius 2009 m. liepos 30 d. Susitarimą dėl teisių perleidimo, tarp UAB „Eika“ ir UAB „GIEDMINA“, atstovaujamos R. M., ir UAB „PUPOS PRAMOGOS“, atstovaujamos R. M., kurios pagrindu UAB „GIEDMINA“ perleido visas teises ir pareigas, kylančias iš Nuomos sutarties, rizika dėl neatsiskaitymo su kreditoriais buvo palikta pradinei nuomininkei. Apeliantė R. M. teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino R. M., kaip UAB „GIEDMINA“ vadovės veiksmų, taikant verslo sprendimo taisyklę. Byloje nustatyta, jog 2009 m. liepos 30 d. susitarimą dėl teisių perleidimo sudarė R. M. pati su savimi. Už UAB „GIEDMINA“ 2 675,47 Eur (9237,87 Lt) skolą nuomotojai UAB „Eika“ sumokėjo UAB „PUPOS PRAMOGOS“. CK 2.134 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių su pačiu savimi, o tokie sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šis apribojimas netaikomas, jeigu kiti įstatymai numato ką kita. Kaip minėta, ABĮ 37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, o straipsnio 8 dalyje – kad jis veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose yra nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei. Atsižvelgiant į CK 2.134 straipsnio 2 dalį ir Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 ir 8 dalis darytina išvada, kad kompetencijos požiūriu bendrovės vadovas, veikdamas bendrovės vardu, turi teisę sudaryti sutartį pats su savimi, tačiau jis turi veikti taip, kaip pagal pareigas privalo veikti juridinio asmens organas (CK 2.87 straipsnio 1–5 dalys). Sutiktina su apelianto G. M. argumentu, jog atsiskaičius su UAB „Eika“ buvo likviduota UAB „GIEDMINA“ rizika, susijusi su neatsiskaitymu su kreditore UAB „Eika“, tačiau pažymėtina tai, kad įsiskolinimą UAB „PUPOS PRAMOGOS“ už UAB „GIEDMINA“ padengė 2009 m. rugpjūčio 3 d., t. y. po 2009 m. liepos 30 d. Susitarimo dėl teisių perleidimo sudarymo. Tokiu būdu buvo ne tik likviduotas UAB „GIEDMINA“ įsiskolinimas nuomotojai, tačiau kartu UAB „GIEDMINA“ neteko patalpų PC „PUPA“, kuriose vykdė savo nuolatinę veiklą, susijusią su žaidimų aparatų įrengimu bei vaikų kambariu (pramogų organizavimu). Todėl teisėjų kolegija atmeta R. M. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, jog ji, kaip UAB „GIEDMINA“ vadovė, matydama, kad iš vykdomos veiklos nėra gaunama pakankamai pajamų, reikalingų tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, priėmė teisingą sprendimą tokios veiklos atsisakyti. Pažymėtina, kad veiklos perkėlimas į kitą bendrovę siekiant atsikratyti konkurento yra pakankamas pagrindas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu. Šiuo atveju įsteigus naują įmonę buvo ne tik pratęsta UAB „GIEDMINA“ „nepelninga veikla“, bet ir perimtos patalpos PC „PUPA“ šiai veiklai tęsti. Įmonės akcininkai bei vadovė nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „GIEDMINA“, nors, formaliai vertinat, įmonė dar pagal 2008 m. balanso duomenis buvo nemoki. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog UAB „GIEDMINA“ likusi be patalpų liko ir be pajamų, yra pagrįsta, kadangi: a) UAB „GIEDMINA“ dalis veiklos ir turtas (šiuo atveju nuomojamos patalpos) buvo perkelti į kitą įmonę „PUPOS PRAMOGOS“, b) UAB „PUPOS PRAMOGOS“ perėmė ne tik reikalavimo teises, bet ir perėmė UAB „GIEDMINA“ įsipareigojimą nuomotojai UAB „Eika“, c) į naujai įsteigtą UAB „PUPOS PRAMOGOS“ perėjo dirbti UAB „GIEDMINA“ vadovė R. M., d) visos šios aplinkybės buvo žinomos (turėjo būti žinomos) su R. M. susijusiam asmeniui J. M. (R. M. sutuoktiniui, UAB „GIEDMINA“ akcininkui ir UAB „PUPOS PRAMOGOS“ steigėjui).Dėl R. M. apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad J. M. ir R. M. veiksmai apsunkino įmonės kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimą, neįvardino konkrečiai kokių kreditorių interesai buvo pažeisti ir kaip pablogėjo UAB „GIEDMINA“ finansinė padėtis (sumažėjo pajamos), teisėjų kolegija pažymi, kad įtaką UAB „GIEDMINA” veiklos rezultatams turėjo neigiamos įtakos šios bendrovės buvusių atsakingų asmenų – buvusios vadovės ir akcininkų – priimti sprendimai bei jų parinktas veikslo modelis – perkelti dalį verslo iš vienos įmonės į kitą, UAB „GIEDINA“ paliekant be patalpų, kuriose ji veikė. Apeliantė R. M., nepateikė apeliacinės instancijos teismui jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų, kad UAB „GIEDMINA“ finansinė padėtis, jai netekus dalies savo veikos bei veiklos patalpų nepablogėjo ir kreditorių interesai nenukentėjo (CPK 178 straipsnis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. Birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad 2009 m. spalio mėn. UAB „GIEDMINA“ nebuvo pajėgi atsiskaityti su kreditoriumi J. M., dėl ko tarp šalių vėliau kilo teisminiai, patvirtina, jog įmonės finansinė padėtis buvo bloga. Byloje nenustatyta, jog apeliantas J. M., kaip įmonės akcininkas ir kreditorius, būtų ėmęsi konkrečių veiksmų situacijai UAB „GIEDMINA“ pagerinti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad aplinkybės, jog tarp UAB „GIEDMINA“ ir J. M. buvo pasirašytos paskolos sutartys, pagal kurias J. M. įmonei paskolino pinigines lėšas, ir kad šios paskolos sutartys buvo nutrauktos teismine tvarka, taikant laikinąsias apsaugos priemones, savaime nereiškia neteisėtų ieškovo J. M. veiksmų, nes kreipimasis į teismą įstatymų nustatyta tvarka negali būti pripažįstamas tyčiniais neteisėtais veiksmais.

Dėl I. B. veiksmų, susijusių su Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2009/09/01-RM, Preliminariosios žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties ir Aparatūros technikos nuomos sutarčių sudarymais

Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartimi BUAB „GIEDMINA“ bankroto byloje patvirtintas trečios eilės kreditorės IĮ „Loreda“ 21 439,26 Lt dydžio finansinis reikalavimas. Šios kreditorės reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo bankroto administratorius ĮBĮ nustatyta tvarka neginčijo, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarties dalies, kurioje patvirtintas kreditorės IĮ „Loreda“ finansinis reikalavimas, administratorius ir kiti kreditoriai, kurių reikalavimai buvo teismo patvirtinti, apeliacine tvarka irgi neskundė, taip pat byloje nėra duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog kreditorių susirinkimo metu buvo spręstas kitų kreditorių iškeltas klausimas, susijęs su BUAB „GIEDMINA“ trečios eilės kreditorės IĮ „Loreda“ 21 439,26 Lt dydžio finansiniu reikalavimu ir šiuo klausimu buvo priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas (ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalies 1 punktas, ĮBĮ 23 straipsnio 3, 18 punktai). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2009 m. rugsėjo 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2009/09/01-RMV, sudaryta tarp IĮ „Loreda“, atstovaujamos savininkės R. M., ir UAB „GIEDMINA“, atstovaujamos direktorės I. B., buvo ekonomiškai nenaudinga UAB „GIEDMINA“, kaip įmonei, kuri neturėjo sudariusi sutarčių su savo klientais dėl paslaugų teikimo ar veiklos vystymo ir UAB „GIEDMINA“ įmonėje dirbo tik du darbuotojai. Atsakovė R. M. atsiliepime į I. B. apeliacinį skundą teigia, jog imituojant nuomos santykius buvo sukurtas tariamas IĮ „Loreda“ 21 439,26 Lt dydžio finansinis reikalavimas. Ieškovas J. M. atsiliepime į I. B. apeliacinį skundą taip pat nurodo, kad 2009 m. rugsėjo 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos buvo fiktyvus sandoris. Iš Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties matyti, kad patalpų, esančių Karmelitų g. 5, Vilnius, nuomos paskirtis – naudoti biurui (t. I, b. l. 62). I. B. teigia, kad išnuomotos patalpos buvo naudojamos pagal paskirtį, nes UAB „GIEDMINA“ jose vykdė veiklą, laikė įrenginius. Šias aplinkybes įrodinėja 2009 m. rugsėjo 18 d. reklamos paslaugų pirkimo–pardavimo sutartimi, kuria UAB „GIEDMINA“ įsipareigojo atspausdinti reklaminius plakatus (t. VI, b. l. 178–180), 2009 m. spalio 2 d. paslaugų sutartimi, kuria UAB „GIEDMINA“ įsipareigojo atlikti visus reikalingus kavos aparatų techninei, higieninei priežiūrai bei užtikrinti produktų pristatymą į vietą (t. VI, b. l. 181–182), 2009 m. spalio 15 d. įrenginių nuomos sutartimi, kuria UAB „GIEDMINA“ išnuomojo žaidimų įrengimą – supynes (t. VI, b. l. 186), 2009 m. gruodžio 28 d. sutartimi, kuria UAB „GIEDMINA“ įsipareigojo sumontuoti ir išmontuoti, išsivežti dekoracijas bei stenografinius ir apšvietimo elementus (t. VI, b. l. 192–193), 2009 m. gruodžio 31 d. sutartimi, kuria UAB „GIEDMINA“ įsipareigojo pastatyti žaidimo automatus eksploatacijai savo objekte, užtikrinti žaidimo automatų priežiūrą, aptarnavimą ir saugumą (t. VI, b. l. 195), 2010 m. gegužės 11 d. panaudos sutartimi, kurios pagrindu UAB „GIEDMINA“ perduoti 7 žaidynių įrenginiai (supynės) (t. VI, b. l. 202). CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2008, kt.). Taigi, byloje nustatyta, jog 2009 m. rugsėjo 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta po to, kai UAB „GIEDMINA“ neteko patalpų PC „PUPA“, į byla pateiktos sutartys paneigia pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad įmonė neturėjo sudariusi sutarčių su savo klientais dėl paslaugų teikimo ar veiklos vystymo. Taip pat nustatyta, kad 2009 m. rugsėjo 1 d. negyvenamųjų patalpų sutarties 3 straipsnio 3 punktu IĮ „Loreda“ ir UAB „GIEDMINA“ susitarė, jog nuomos mokestis mokamas paėjus metams (12 mėn.); nuomos mokesčio avansinę sąskaitą–faktūrą už kiekvieną einamąjį mėnesį IĮ „Loreda“ pateikia UAB „GIEDMINA“ iki einamojo mėnesio 2 dienos, o atsiskaičius už nuomą bus išrašyta PVM sąskaita–faktūra (t. I, b. l. 63). Į byla yra pateiktos aštuonios avansinės apmokėjimo sąskaitos faktūros: 2009 m. rugsėjo 2 d. Nr. 0902, 2009 m. spalio 2 d., Nr. 1002, 2009 m. lapkričio 3 d., Nr. 1103, 2009 m. gruodžio 1 d., Nr. 1201, 2010 m. sausio 6 d. Nr. 0106, 2010 m. vasario 2 d., Nr. 0202, 2010 m. kovo 1 d., Nr. 0301, 2010 m. balandžio 1 d. Nr.0401 (t. I, b. l. 66–73). Iš IĮ „Loreda“ 2011 m. gegužės 6 d. pretenzijos matyti, kad minėtos aštuonios avansinės apmokėjimo sąskaitos faktūros iki 2001 m. rugsėjo 1 d. liko neapmokėtos (t. I, b. l. 60). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartimi BUAB „GIEDMINA“ bankroto byloje patvirtintas trečios eilės kreditorės M. J. 80 576,70 Lt dydžio finansinis reikalavimas. Šios kreditorės reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo bankroto administratorius ĮBĮ nustatyta tvarka neginčijo, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarties dalies, kurioje patvirtintas M. J. finansinis reikalavimas, administratorius ir kiti kreditoriai, kurių reikalavimai buvo teismo patvirtinti, apeliacine tvarka irgi neskundė, taip pat byloje nėra duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog kreditorių susirinkimo metu buvo spręstas kitų kreditorių iškeltas klausimas, susijęs su šios kreditorės finansiniu reikalavimu ir šiuo klausimu buvo priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas.Byloje nustatyta, kad UAB „GIEDMINA“ ir M. J. sudarė 2009 m. rugsėjo 19 d. preliminariąją sutartį dėl UAB „GIEDMINA“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo 1/3 dalies, esančios Sodų g. 6, Leipalingio miestelyje, Druskininkų savivaldybėje, pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo iki 2010 m. sausio 15 d. (Sutarties 2.1. punktas; t. II, b. l. 12–13). Preliminariosios sutarties 4.2. punkte yra įtvirtinta šios sutarties nevykdymo pasekmė – iki 2010 m. sausio 15 d. nesudarius pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties pardavėja sumoka pirkėjai 75 000 Lt baudą. Pagrindinė sutartis su M. J. iki 2010 m. sausio 15 d. nebuvo sudaryta, todėl pirkėja M. J., remdamasi preliminariosios sutarties 4.2. punktu, kreipėsi į teismą dėl 75 000 Lt baudos priteisimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas išdavė 2011 m. sausio 21 d. teismo įsakymą išieškoti iš UAB „GIEDMINA“ 75 000 Lt skolą M. J. naudai, kuris yra įsiteisėjęs (t. II, b .l. 39). Atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.165 straipsnio 5 dalis nustato, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Tačiau, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Pateikus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, UAB „GIEDMINA“, atstovaujama vadovės I. B., nepasinaudojo teise pateikti prieštaravimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokį buvusios UAB „GIEDMINA“ vadovės neveikimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip neatitinkantį UAB „GIEDMINA“ interesų ir įprastos verslo praktikos.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 30 d. įsiteisėjusiu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-29308-809/2013, ieškovės BUAB „GIEDMINA“ ieškinį dėl sutarties sąlygos 2009 m. rugsėjo 15 d. preliminariosios žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties 4.2 punkto užginčijimo atsakovei M. J. atmetė. Šiame sprendime teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovės BUAB „GIEDMINA“ atstovės teismo posėdžio netesybų dydžio neprašė sumažinti, ieškovė siekė, kad būtų panaikintas aukščiau minėtas preliminariosios sutarties 4.2 punktas, todėl ieškovei nereiškiant ieškinio reikalavimo dėl netesybų sumažinimo, teismas neturėjo pagrindo pasisakyti, ar sutartyje numatytos netesybos yra aiškiai per didelės (neprotingai didelės). Taigi, netesybų sumažinimo klausimas liko neišspręstas. Teismų vykdoma netesybų dydžio kontrolė grindžiama taikant sąžiningumo ir protingumo principus sutartiniams santykiams ir neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad 2009 m. rugsėjo 15 d. preliminariojoje žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje įtvirtintas itin didelių netesybų sumokėjimas, kuomet UAB „GIEDMINA“ nepagrįstai vengė ar atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, buvo ekonomiškai nenaudingas „GIEDMINA“ bei viršijantis verslo riziką. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su atsakovės R. M. ir ieškovo J. M. atsiliepimuose į I. B. apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad abejones dėl 2009 m. rugsėjo 15 d. preliminariojoje žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje numatytų 75 000 Lt netesybų dydžio pagrįstumo kelia ne tik šalių sutarta 140 000 Lt, bet ir reali žemės sklypo dalies vertė 50 000 Lt (t. III, b. l. 40). Nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 4 d. aparatūros technikos nuomos sutartimi UAB „GIEDMINA“ ir UAB „Pramogiukas“, atstovaujama direktorės R. M. (to paties asmens, kuris pagal 2009 m. rugsėjo 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį atstovavo IĮ „Loreda“) susitarė dėl mikšerinio pulto ir garso stiprintuvo nuomos už 2 000 Lt sumą, laikotarpiui nuo 2009-12-05 iki 2010-01-04 (t. III, b. l. 34–35) bei 2010 m. sausio 5 d. aparatūros technikos nuomos sutartimi UAB „GIEDMINA“ ir UAB „Pramogiukas“, atstovaujama direktorės R. M. (to paties asmens, kuris pagal 2009 m. rugsėjo 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį atstovavo IĮ „Loreda“) susitarė dėl mikšerinio pulto ir garso stiprintuvo nuomos už 200 Lt sumą, iki 2010-01-06 (t. III, b. l. 37–39). Abiejų Aparatūros technikos nuomos sutarčių 3.2 punktai nustato, kad nuomininkės pareigą įsimokėti nuomos mokestį avansu ne vėliau kaip 24 val. iki aparatūros pristatymo nurodytu adresu. Šiuo atveju tai pat (kaip ir pagal 2009 m. rugsėjo 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį) buvo išrašytos 2009 m. gruodžio 5 d. ir 2010 m. sausio 6 d. avansinio mokėjimo sąskaitos (t. III, b. l. 36, 39).Apygardos teismas konstatavo, kad 2009 m. gruodžio 4 d. ir 2010 m. sausio 5 d. aparatūros technikos nuomos sutartys, sudarytos tarp UAB „Pramogiukas“, atstovaujamos direktorės R. M., ir UAB „GIEDMINA“, atstovaujamos direktorės I. B., buvo ekonomiškai nenaudingos UAB „GIEDMINA“, kaip įmonei, nes šiose sutartyse numatytos UAB „GIEDMINA“, kaip nuomininkei, nuomos kainos yra didelės, viršijančios verslo praktikoje pripažįstamą pagrįstą riziką. Apeliantė I. B. su šiuo pirmosios instancijos teismo nesutinka, teigia, kad byloje nebuvo tiriamos ir (ar ) lyginamos minėtos ar panašios įrangos nuomos sutartys. Kolegija pažymi, jog skunde I. B. nenurodė kokią specialią techninę įrangą nuomojosi: kokios firmos, kokios modifikacijos, serijos, tipo, parametrų, duomenų, galingumo ir kt., kad apeliacinis teismas galėtų palyginti minėtos ar panašios įrangos vertes.Ieškovas J. M. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog 2009 m. gegužės 26 d. UAB „GIEDMINA“ iš UAB „Ogmios pulsas pro“ įsigijo stiprintuvą, mikšerinį pultą ir kabelį už 1 290,87 Eur sumą( t. III, b. l. 33). Viešai skelbiamais duomenimis mikšeriniai pultai be stiprintuvo kainuoja apytiksliai nuo 40 Eur iki 159 Eur, o su stiprintuvu – nuo 230 Eur iki 999 Eur (http://www.magnetola.lt/17mikseriniaipultai;http://www.muzikas.lt/2,128,1:mik%C5%A1eriniai_pultaihttp://www.muzikosfaktorius.com/lt/eur/mikseriniai-pultai/mikseriniai-pultai-su-stiprintuvu), o garso stiprintuvai kainuoja apytiksliai nuo 35 Eur iki 379 Eur (http://www.magnetola.lt/15-garso-stiprintuvai; https://www.lemona.lt/?page=itemlist&b_id=144). Taigi, šie viešai skelbiami duomenys suteikia teisėjų kolegijai pagrindą spręsti, kad UAB „GIEDMINA“ aparatūrą galėjo pigiau nusipirkti, nei nuomojosi iš UAB „Pramogiukas“. Todėl apygardos teismas pagrįstai ir teisingai minėtas dvi Aparatūros nuomos sutartis pripažino ekonomiškai nenaudingomis įmonei.Apeliantai nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo argumento, kad aplinkybė, jog transporto priemonė nėra įregistruota VĮ „Regitra“, kaip UAB „GIEDMINA“ turtas, savaime nesukelia įmonės tyčinio bankroto pasekmių, todėl šiuo klausimu teisėjų kolegija nepasisako.Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės I. B. argumentais, kad jos vadovavimo UAB „GIEDMINA“ laikotarpiu galiojusi ĮBĮ redakcija nenumatė, jog nesikreipimas dėl bankroto bylos iškėlimo prilyginamas tyčiniam bankrotui, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte (įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Panaši nuostata įtvirtinta ir nuo 2016 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Taigi, tiek pagal ankstesnės, tiek pagal dabar galiojančios redakcijos ĮBĮ normų nuostatas įmonės vadovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir faktiškai yra nemoki. UAB „GIEDMINA“ nemokumas konstatuotas 2012 m balandžio 12 d. nutartyje, remiantis atsakovės pateiktų finansinių metų už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 duomenimis bei teismui pažymėjus, jog balanso už laikotarpį nuo 2008-10-09 (įmonės įregistravimo data) iki 2008-12-31 duomenimis, UAB „GIEDMINA“ nuo savo veiklos pradžios susidūrė su finansiniais sunkumais. Todėl aplinkybės, kai buvusios įmonės vadovės nuo 2008 m. tęsė UAB „GIEDMINA“ nuostolingą veiklą bei nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos bei tokiu būdu didino finansinius įsipareigojimus kreditoriams, gali būti vertinamos kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto. Tokios aplinkybės atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą įmonės tyčinio bankroto požymį. Kadangi ĮBĮ 20 straipsnio norma, nustatanti tyčinio bankroto požymius, yra procesinė, todėl ji turi būti taikoma procesinio veiksmo teisme atlikimo metu. Procesinės teisės normų pažeidimas ar netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui (nutarčiai) panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 3 straipsnio 8 dalis, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1128/2014). Nagrinėjamu atveju byla išspręsta teisingai, todėl nėra pagrindo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimą panaikinti arba pakeisti.Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog UAB „GIEDMINA“ bankrotas tyčinis, todėl apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo naikinti pagrįsto bei teisėto sprendimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 dalis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Konstantinas GurinasKazys KailiūnasAntanas Rudzinskas