- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-25
- Bylos Nr.
- e2A-438-642/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03699-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Žvinklytė, Aurimas Brazdeikis, Raimonda Andrulienė
- Ieškovas
- L. R.
- Atsakovas
- S. D.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aurimo Brazdeikio ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo (atsakovo) S. D. (S. D.) pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. R., atstovaujamos atstovo pagal įstatymą rūpintojo A. R., ieškinį atsakovui S. D. dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. R. su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo S. D. 3 661,50 Eur nuostolius, patirtus vykdant jungtinę veiklą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių.
2. Reikalavimo pagrindu ieškovė nurodė aplinkybes, kad ieškovė L. R., buvusi pavardė B., su atsakovu S. D. nuo 2006 m. rugpjūčio mėn. iki 2010 m. birželio mėn. gyveno kaip partneriai atsakovui priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir vedė bendrą ūkį. Šalims gyvenant kartu, ieškovė mokėjo atsakovo buto komunalinius mokesčius, tvarkė atsakovo namus, rūpinosi jų bendra buitimi. Kadangi ieškovė ir atsakovas vaikų neturėjo, jie 2007 m. sausio mėn. pabaigoje kartu nusprendė susilaukti bendro vaiko. Natūraliai vaiko susilaukti jiems nepavykdavo, todėl ieškovė su atsakovu žodžiu susitarė, jog jie kreipsis pagalbos į nevaisingumo kliniką, ieškovė apmokės reikiamas jų gydymo išlaidas, o atsakovas šių išlaidų pusę padengs tuo atveju, jei ateityje taip nutiktų, kad jų bendras gyvenimas (jungtinė veikla) nutrūktų. Ieškovė 2007 m. vasario 1 d. kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ dėl nevaisingumo. Šioje klinikoje ieškovė buvo gydoma iki 2009 m. lapkričio 20 d., be to, ši klinika ieškovę siuntė tyrimų atlikti klinikose „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini). Gydymo metu jai ir jos partneriui atsakovui buvo teikiamos medicininės paslaugos – apvaisinimai mėgintuvėlyje, nevaisingumo tyrimai ir kitos nevaisingumo gydymo paslaugos. Už minėtas paslaugas atsiskaitė ieškovė. Ieškovė patyrė 7 323 Eur išlaidas.
3. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad ieškovė teismui teikia įrodymus, pagrindžiančius, jog ji turėjo asmeninių lėšų, reikalingų sumokėti už nevaisingumo gydymo paslaugas, t. y. pridedama Šiaulių banko pažyma, iš kurios matyti, jog nuo 2008 m. liepos 26 d. iki 2009 m. rugpjūčio 11 d. ieškovei išmokėta 50 040,71 Lt arba 14 492,80 Eur terminuotųjų indėlių. Ieškovė taip pat teismui teikia grynųjų pinigų pervedimo kvitus, iš kurių matyti, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 28 d. iki 2010 m. balandžio 9 d. už atsakovą mokėjo atsakovo kredito įmokas. Taip pat teikiamas 2009 m. liepos 14 d. generalinis įgaliojimas, įrodantis, jog atsakovas buvo ieškovei suteikęs teisę jam atstovauti. Visi šie įrodymai įrodo, jog ieškovė su atsakovu laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio mėn. iki 2010 m. birželio mėn. gyveno kaip partneriai. Ieškovės ir atsakovo bendras gyvenimas nutrūko 2010 m. birželio mėn., jiems būnant Airijoje, atsakovui smurtavus prieš ieškovę.
4. Kadangi šalys buvo partneriai ir ieškovė viena patyrė išlaidų dėl bendro tikslo – vaiko atsiradimo, atsakovas turi padengti pusę ieškovės patirtų išlaidų už ieškovei ir atsakovui suteiktas paslaugas dėl nevaisingumo tyrimų ir gydymo, t. y. 3 661,50 Eur.
5. Nustatytu terminu atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovės prašymu, Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. birželio 13 d. priėmė sprendimą už akių, juo ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovo 3 661,50 Eur nuostolių, patirtų vykdant jungtinę veiklą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 661,50 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 732 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. 2019 m. rugpjūčio 19 d. teisme gautas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, juo atsakovas prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovas nurodė, kad su priimtu teismo sprendimu už akių nesutinka, kadangi ieškovės reikalaujamą pinigų sumą už patirtas medicinines išlaidas yra sumokėjęs. Su ieškove atsakovas atsiskaitė, atlikdamas periodinius pinigų pervedimus į jos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 3 d. iki 2010 m. balandžio 24 d. Iš viso, atsakovo teigimu, jis atliko 19 tarptautinių mokėjimo pavedimų, kurių bendra suma yra 4 045 Eur, todėl atsakovui nėra aišku, kodėl ieškovė teigia, kad atsakovas nėra su ja atsiskaitęs.
Atsiliepimas
7. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 5 d. pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, juo su atsakovo pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nesutinka ir prašo atsakovo pareiškimo netenkinti, palikti galioti 2019 m. birželio 13 d. sprendimą už akių. Ieškovė nurodė, jog sutinka, kad gavo nurodytą sumą iš atsakovo, tačiau atsakovas šiuos pinigus pervesdavo mokesčiams sumokėti už jo butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir sodo sklypus sodų bendrijoje (toliau – SB) „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas didžiąją dalį laiko praleisdavo Airijoje, nes ten dirbo žveju. Kadangi atsakovas gyveno Airijoje, o ieškovė Lietuvoje, jie susitarė, kad ieškovė mokės atsakovo būsto kreditą akcinei bendrovei (toliau – AB) SEB bankui, buto ir sodo sklypų mokesčius iš atsakovo uždirbtų ir iš Airijos jai atsiųstų pinigų. Ieškovė vykdė šį susitarimą – iš atsakovo atsiųstų pinigų mokėjo atsakovo būsto kreditą, buto ir sodo sklypų mokesčius; pateikė teismui mokesčių mokėjimus įrodančius dokumentus. Ieškovės teigimu, ji per laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 3 d. iki 2010 m. balandžio 23 d. atsakovo turto mokesčiams išleido 3 595,32 Eur. Iš atsakovo pervestų pinigų bankas nuskaičiuodavo 2,32 Eur už tarptautinį nurodymą, todėl per anksčiau minėtą laikotarpį iš ieškovės sąskaitos banko buvo nuskaičiuota 44,08 Eur. Be to, ieškovė iš atsakovo gautų pinigų pagal atsakovo nurodymą pirkdavo jam reikiamų produktų, kuriuos atsakovo draugas veždavo jam į Airiją. Ieškovė tvarkė atsakovo gautų ir panaudotų pinigų apskaitą ir išleisdavo juos tik atsakovo naudai. Jei likdavo pinigų, ieškovė juos padėdavo į banką kaip indėlį, o atsakovui grįžus, pinigus jam grąžindavo. Todėl atsakovas meluoja teigdamas, kad pinigai buvo siųsti medicininėms išlaidoms.
Šalies argumentai
8. Ieškovė pažymėjo, kad šalių jungtinė veikla prasidėjo 2006 m. rugpjūčio mėnesį ir tęsėsi iki 2010 m. birželio mėnesio, tačiau atsakovas pateikė tarptautinius pavedimus (įrodymus apie pinigų ieškovei mokėjimą) nuo 2008 m. gruodžio mėn., nors iš tikrųjų ieškovė atsakovo kreditą bei buto mokesčius mokėjo nuo jungtinės veiklos pradžios, t. y. 2006 m. rugpjūčio mėn., ir pinigų sumokėti šiems mokesčiams gavo nuo 2006 m. pabaigos. Ieškovė pažymėjo ir tai, kad nuo 2009 m. liepos 14 d. trejus metus ieškovė atsakovo interesais veikė pagal įgaliojimą. Įgaliojimą atsakovas sudarė tam, kad ieškovė, įnešdama pinigus institucijoms už atsakovą, neturėtų problemų ir papildomai nekainuotų pinigų įnešimai iš kito asmens sąskaitos. Be to, atsakovui nebuvo pareigos dengti gydymo išlaidas ieškovei, nes jie žodžiu buvo sutarę, kad atsakovas pusę patirtų išlaidų padengs tik tuomet, kai jų bendras gyvenimas (jungtinė veikla) nutrūks. Kadangi ieškovės ir atsakovo jungtinė veikla nutrūko 2010 m. birželio mėnesį, tai atsakovui pareiga padengti pusė gydymo išlaidų ieškovei atsirado nuo 2010 m. birželio mėnesio.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi tenkino atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.
10. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, kad ieškovė ir atsakovas susitarė, jog ieškovė už medicinines paslaugas mokės pati, nes atsakovas tuo metu neturėjo pakankamai pinigų, tačiau tuo atveju, jeigu ieškovės ir atsakovo santykiai nutrūktų ir nepavyktų susilaukti kūdikio, šalys susitarė, kad atsakovas grąžins pusę sumos, išleistos medicininėms paslaugoms padengti. Tarp šalių buvo susiklostę jungtinės veiklos santykiai, šalys gyveno, kaip partneriai. Šiuo atveju buvo sudarytos kelios jungtinės veiklos sutartys: 1) dėl nevaisingumo gydymo ir kūdikio susilaukimo; 2) dėl atsakovui priklausančio turto mokesčių mokėjimo (atsakovas siųsdavo ieškovei pinigų); 3) dėl atsakovo slaugymo įvykus nelaimingam atsitikimui, pagal kurią ieškovė vykdavo į Airiją slaugyti atsakovo, o atsakovas apmokėdavo kelionės išlaidas; 4) dėl atsakovui siunčiamų siuntinių, pagal kurią ieškovė būdama Lietuvoje išsiųsdavo siuntinius, o atsakovas kompensuodavo patirtas išlaidas. Šioje byloje ieškinys buvo pareikštas dėl vienos iš šių jungtinės veiklos sutarčių, t. y. dėl nevaisingumo gydymo. Kad atsakovas sako netiesą, įrodo byloje pateiktas medicininis pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad nevaisingumo gydymui tris kartus taikytos pagalbinės apvaisinimo procedūros, o būtent partneriams – ieškovei ir atsakovui. Paciento tyrimo ataskaitoje taip pat nurodyta, kad atsakovui buvo atlikti tyrimai, t. y. jis buvo tirtas visapusiškai. Be to, jeigu asmuo nesutiktų su dirbtiniu apvaisinimu, tai tokiam asmeniui nebūtų tris kartus atliktos procedūros, siekiant apvaisinti. Šios aplinkybės įrodo, kad nevaisingumo gydymas buvo taikytas abiejų iniciatyva. Buvo siekiama apvaisinimo ir ši procedūra atlikta abiem šalims. Tai patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Ieškovės ir atsakovo partnerystė nutrūko, atsakovui pavartojus psichologinį smurtą prieš ieškovę. Smurto pavartojimo faktas buvo konstatuotas Airijoje buitinio smurto aktu. Vadinasi, Airijoje jie buvo pripažinti partneriais. Be to, po buitinio smurto akto surašymo ieškovė dėl patirto smurto buvo apgyvendinta moterų prieglaudoje ir paramos centre.
11. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas prašė ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovas papildomai paaiškino, kad su ieškove dėl nevaisingumo gydymo nesitarė, ji tiesiog prašė atsakovo atlikti tyrimus, kad jai taptų žinoma, ar jiems įmanoma kartu susilaukti kūdikio. Atsakovas su ieškove susipažino atsitiktinai 2006 ar 2007 metais, atsakovui reikėjo pagalbos dėl anglų kalbos, todėl atsakovas paprašė ieškovės padėti ir pavertėjauti. Ieškovė padėjo atsakovui, kai šis patyrė traumą. Ieškovė kartais atvažiuodavo pas atsakovą, be to, ieškovė gaudavo 108 Eur išmoką už atsakovo slaugymą. Atsakovas nurodo, kad nevaisingumo klinikoje atsakovas lankėsi tik vieną kartą. Ieškovei atsakovas nurodė, kad tokių pinigų iš karto neturi, tačiau pažadėjo siųsti dalimis. Atsakovas negali įrodyti visos sumokėtos sumos, tačiau apytiksliai gali pagrįsti 4 500 Eur sumą. Kitų sumų atsakovas patvirtinti negali, nes žmonės, kurie gali tai patvirtinti, yra dingę. Kai atsakovas bei kiti jūreiviai išplaukdavo į jūrą, kažkas likdavo krante ir perduodavo pinigų jų artimiesiems. 2008 m. ar 2009 m. atsakovui paskambino dukra ir pasakė, kad atsakovo bute vyksta betvarkė. Ieškovė buto raktų neatidavė, todėl teko keisti buto spynas, kad ieškovė negalėtų patekti į butą. Atsakovas nėra tikras, tačiau mano, kad 2008–2009 m. už butą mokėdavo atsakovo dukra. Ieškovė važiavo kartu su atsakovu į Airiją jam padėti ir jo slaugyti, kadangi ieškovė mokėjo anglų kalbą. Ji atsakovui padėjo daug dokumentų sutvarkyti, todėl atsakovas ją aprūpino, kaip seserį. Be to, atsakovas ieškovei sutvarkė medicininius dokumentus, kad ieškovė turėtų medicinos seselės statusą ir galėtų gauti pinigų iš valstybės už atsakovo slaugymą. Viskas buvo gerai, o vėliau kažkas įvyko, atsakovui paskambino sesuo ir nurodė, kad su ieškove reikia nutraukti santykius, ir atsakovas ieškovei liepė išeiti. Tačiau visus pinigus, kuriuos ji turėjo gauti, atsakovas atidavė. Atsakovas nevaisingumo niekur nesigydė. Gydėsi tik dėl traumos. Be to, įgaliojimo išdavimas ieškovei buvo susijęs su konkrečiu tikslu ir jokiais būdais nepatvirtina šalių bendro ūkio vedimo. Tuo tarpu pagal ieškovės į bylą pateiktus AB SEB banko mokėjimo nurodymus, kuriais ieškovė mėgina įrodyti, jog tai buvo perlaidos, skirtos sumokėti atsakovo buto komunalinius mokesčius, ši suma sudaro tik 1 170 Eur. Taigi kyla klausimas, kur ieškovė panaudojo likusius atsakovo jai pervestus pinigus 2 875 Eur. Iš pateiktų ieškovės mokėjimo nurodymų, kuriais ieškovė mėgina įrodyti aplinkybę, kad mokėjimai buvo skirti atsakovo kreditui dengti, viso labo tik 3 mokėjimo nurodymuose paskirtis nurodyta kaip dengti kreditui. Visi kiti 14 nurodymų yra neaiškios paskirties. Be to, nesutampa ieškovės pateiktų AB SEB banko mokėjimų nurodymų datos su atsakovo į bylą pateiktais mokėjimo nurodymais iš Airijos. Taigi tai nesudaro pagrindo konstatuoti fakto, kad atsakovo padarytos 4 045 Eur pinigų perlaidos yra tos pačios perlaidos, kurias ieškovė mėgina pagrįsti pateiktais mokėjimo nurodymais. Šiuo atveju taip pat nėra logikos, kad per dvejus metus už atsakovo butą susidarė 4 045 Eur mokesčių suma. Taigi, šiuo atveju net ir pripažinus tarp šalių buvus bendrą jungtinę veiklą, byloje yra duomenys, pagrindžiantys atsakovo sumokėtą ieškovės reikalaujamą sumą, todėl ieškovės ieškinys turėtų būti atmestas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.
13. Teismas nurodė, kad byloje esantis Lietuvos, JAV ir Izraelio UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. balandžio 13 d. medicininis pažymėjimas Nr. 11 patvirtina, jog ieškovė vaisingumo klinikoje pradėjo lankytis nuo 2007 m. vasario 1 d.; šioje klinikoje 2008 m. rugsėjo 5 d., 2009 m. sausio 25 d. ir 2009 m. rugpjūčio 20 d. buvo taikytos pagalbinio apvaisinimo procedūros – IVF (in vitro fertilizacija). Šioje pažymoje kaip partneriai įvardyti ieškovė ir atsakovas.
14. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad teismui pateikti atsakovui 2007 m. rugpjūčio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikto kraujo tyrimo rezultatų duomenys ir kvitas, pagal kurį tą pačią dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėta už spermograma, tikėtinai patvirtina tai, kad 2007 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vertinama atsakovo, kaip ieškovės klinikai nurodyto partnerio, sveikata ir vaisingumas. Tačiau konkrečių duomenų apie atsakovo lytinių ląstelių davimą ir panaudojimą 2008–2009 m. pagalbinio apvaisinimo procedūrose byloje nėra.
15. Teismas pažymėjo, kad šalys santuokos nebuvo sudariusios, o pagal imperatyvų teisinį reguliavimą (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. 248 „Dėl Dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“), galiojusį Lietuvoje ieškovei taikyto dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo laikotarpiu, taip apvaisinama galėjo būti tik ištekėjusi moteris jos sutuoktinio sperma.
16. Teismas, įvertinęs Lietuvoje 2008–2009 m. galiojusį dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovės įrodinėjamas nesusituokusių asmenų (ieškovės ir atsakovo) bendras tikslas (veikla) – susilaukti vaiko dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo būdu – neatitiko teisėtumo Lietuvoje kriterijaus, todėl pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalį negalėjo būti jungtinės veiklos sutarties dalyku. Todėl nagrinėjamu atveju netaikytinos ir CK 6.974 straipsnio 1 dalies nuostatos, numatančios bendrų išlaidų ir bendrų nuostolių, susijusių su jungtine veikla, paskirstymą.
17. Teismas nurodė, kad byloje nėra surinka įrodymų, leidžiančių daryti išvadą apie tai, kad šalys nuolat gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, todėl jie nelaikytini nesusituokusiais asmenimis, gyvenusiais drauge, kurių santykiams taikytinos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą. Be to, ieškovės paaiškinimai, jog ji ir atsakovas buvo susitarę, kad, jeigu ieškovės ir atsakovo santykiai nutrūktų ir nepavyktų susilaukti kūdikio, atsakovas grąžins pusė sumos, išleistos medicininėms paslaugoms padengti, nėra pagrįsti jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl tokio susitarimo egzistavimas nagrinėjamoje byloje nėra įrodytas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Apeliaciniu skundu ieškovė L. R. ir jos atstovas A. R. (toliau – ir apeliantė) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-l l-1030/2023 panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:
18.1. Pagal įstatymą, jungtine veikla gali būti laikomas ne tik partnerių gyvenimas kartu nesusituokus, bet ir atskiri dviejų asmenų susitarimai dėl konkretaus tikslo pasiekimo. Iš byloje pateiktų procesinių dokumentų ir ieškovės parodymų teismas turėjo nustatyti, kad šalių ginčo dalykas yra ieškovės patirtos išlaidos nevaisingumui gydyti, ir teismas turėjo nustatyti šalių susitarimą – kreiptis į gydymo įstaigą medicininėms procedūroms atlikti, siekiant susilaukti vaiko, ieškovei sumokant gydymo įstaigai už atliekamas medicinines paslaugas, o atsakovui padengiant 1/2 dalį patirtų išlaidų už medicinines paslaugas tuo atveju, jei jų santykiai nutrūktų.
18.2. Šalių susitarimas tiek pagal CK 6.969 straipsnio l dalį, tiek pagal teismų praktiką turi būti laikomas jungtinės veiklos sutartimi, nes juo du asmenys, kooperuodami savo turtą, darbą ir žinias, įsipareigojo veikti bendram tikslui – vaiko atsiradimui. Taigi, ieškovės ir atsakovo susitarime ir veikoje yra visos sąlygos, reikalingos jungtinės veiklos sutarčiai konstatuoti.
18.3. Nesutinkama su teismo motyvais, kuriais teismas įvardija ieškovės su atsakovu susitarimą neteisėtu, nes pagal tuometinį teisinį reglamentavimą dirbtiniu būdu apvaisinama galėjo būti tik ištekėjusi moteris. Ieškovė pažymi, kad niekada ir jokiais teisės aktais nebuvo draudžiama vyrui ir moteriai siekti susilaukti kūdikio, tuo tikslu atlikti medicinines gydymo procedūras.
18.4. Pats šalių susitarimas buvo teisėtas ir neprieštaraujantis įstatymams. Tačiau tai, kad 2008–2009 metais, kai šalims buvo atliekamos dirbtinio apvaisinimo procedūros, jas atliko medicinos įstaiga, kuri to atlikti pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą negalėjo, parodo, kad neteisėtai pasielgė medicinos įstaiga – Lietuvos, JAV ir Izraelio UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne ieškovė su atsakovu, sutikę, kad su jais būtų atliekamos dirbtinio apvaisinimo procedūros. Šalys (ieškovė ir atsakovas) nepadarė neteisėtų veiksmų, tardamosi dėl nevaisingumo gydymo procedūrų atlikimo ir atlikdamos veiksmus, reikalingus nevaisingumui išgydyti. Šalys šiuo atveju yra tik nukentėję asmenys, nes, sumokėję gydymo įstaigai pinigus ir sugaišę daug laiko procedūroms atlikti, nepasiekė siekiamo tikslo, t. y. nesusilaukė kūdikio.
Žemesnės instancijos teismas
18.5. Pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo šalių susitarimo kaip neteisėtą ir peržengdamas bylos nagrinėjimo ribas medicinos įstaigos neteisėtą veiką dėl ieškovės dirbtinio apvaisinimo procedūrų pritaikė šalių ginčui kvalifikuoti, kito asmens atliktą neteisėtą veiką pritaikė šalims.
18.6. Pažymima, kad jungtinės veiklos susitarimu gali būti laikomi ir atskiri ieškovės su atsakovu susitarimai (pvz., susitarimas, jog ieškovė mokės atsakovo buto mokesčius, o atsakovas siųs ieškovei tam pinigų; susitarimas, kad ieškovė atvyks į Airiją ir slaugys sužalotą atsakovą, atsakovui vertėjaus, o atsakovas už tai ieškovei materialiai atsilygins ir apmokės kelionės išlaidas ir pan.), ir nereikia analizuoti ieškovės ir atsakovo viso bendro gyvenimo (veikimo, periodiškumo ir t. t.), siekiant nustatyti, ar toks gyvenimas laikytinas partneryste, ar ne. Įstatyme (CK 6.969 straipsnio l dalyje) nėra numatytas reikalavimas asmenims nuolat gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį.
Atsiliepimas
19. Atsakovas S. D. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, prašydamas ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai:
Žemesnės instancijos teismas
19.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal imperatyvų teisinį reguliavimą, galiojusį Lietuvoje ieškovei taikyto dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo laikotarpiu, taip apvaisinama galėjo būti tik ištekėjusi moteris jos sutuoktinio sperma.
19.2. Pažymima, kad ieškovė taip pat byloje neįrodė ir kitų aplinkybių, kurių reikalauja galiojusi įsakymo redakcija. Atsakovas suprato, kad procedūros bus atliekamos, siekiant atsakyti į klausimą, ar ieškovė galės turėti vaikų, bet jokiais būdais šalys neturėjo tikslo turėti bendrų vaikų. Atsakovui atvykus į įstaigą, jam apskritai nebuvo niekas paaiškinta rusų kalba, o pasirašytas dokumentas į rusų kalbą neišverstas. Ieškovė nepateikė į bylą duomenų, kurie įrodytų, kad buvo atlikta apvaisinimo procedūra mėgintuvėlyje, atsakovui jo gimtąja kalba buvo išversta anketa ir pateikti aiškūs procedūrų paaiškinimai ir iš to kylančios pasekmės.
19.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad CK 6.969 straipsnio l dalies nuostata bei teismų praktika suponuoja išvadą, kad jungtinės veiklos sutarties dalyku gali būti tik teisėti ir Lietuvoje galiojančiam teisiniam reguliavimui neprieštaraujantys asmenų bendri tikslai ir veikla. Teismas, įvertinęs Lietuvoje 2008–2009 m. galiojusį dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovės įrodinėjamas nesusituokusių asmenų (ieškovės ir atsakovo) bendras tikslas (veikla) – susilaukti vaiko dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo būdu – neatitiko teisėtumo Lietuvoje kriterijaus, todėl pagal CK 6.969 straipsnio l dalį negalėjo būti jungtinės veiklos sutarties dalyku.
19.4. Pažymima, kad ieškovė byloje įrodinėjo, jog atsakovas neturėjo pinigų, todėl negalėjo jai sumokėti pusės reikalaujamos pagal ieškinį sumos. Atsakovo teigimu, tokį teiginį paneigia byloje esantys mokėjimo nurodymai, pagrindžiantys atsakovo pinigų perlaidas ieškovei.
19.5. Akcentuojama, kad atsakovas ieškovei pervedė 4 045 Eur. Tuo tarpu, pagal ieškovės į bylą pateiktus AB SEB banko mokėjimo nurodymus, kuriais ieškovė mėgina teismui įrodyti, kad tai buvo perlaidos, skirtos apmokėti atsakovo buto komunalinius mokesčius, suma sudaro tik 1 170 Eur. Ieškovė nepateikė aiškaus atsakymo, kur ji panaudojo likusius atsakovo jai pervestus pinigus – 2 875 Eur.
19.6. Byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti fakto, kad atsakovo padarytos pinigų perlaidos (4 045 Eur) yra tos pačios perlaidos, kurias ieškovė mėgina pagrįsti AB SEB banko pateiktais mokėjimo nurodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
22. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl nuostolių priteisimo buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
23. Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėja buvus jungtinės veiklos teisinius santykius tarp jos ir atsakovo, nes šalys buvo susitarusios, kad abu kreipsis į gydymo įstaigą medicininėms procedūroms atlikti, siekdami susilaukti vaiko, taip pat buvo susitarusios, kad ieškovė sumokės gydymo įstaigai už atliekamas medicinines paslaugas, o atsakovas padengs 1/2 dalį patirtų išlaidų už medicinines paslaugas tuo atveju, jei jų santykiai nutrūktų. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas su tokiais ieškovės argumentais nesutiko, nurodydamas, kad: 1) ieškovės įrodinėjamas šalių bendras tikslas (veikla) – susilaukti vaiko dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo būdu – neatitiko teisėtumo Lietuvoje kriterijaus, todėl pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalį negalėjo būti jungtinės veiklos sutarties dalyku; 2) byloje nėra įrodymų, leidžiančių daryti išvadą apie tai, kad šalys nuolat gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, todėl jie nelaikytini nesusituokusiais asmenimis, gyvenusiais drauge, kurių santykiams taikytinos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą.
24. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Dėl to įstatyme detaliai nereglamentuojami jungtinės veiklos sutarties teisiniai santykiai, o konkrečios jungtinės veiklos sutarties turinio ir formos specifiką nulemia tikslas (veikla), kuriam ji yra sudaroma. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo.
25. Aiškindamas teisės normą, reglamentuojančią jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, kasacinis teismas yra išskyręs šiuos esminius jungtinės veiklos sutarties požymius: 1) kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; 2) įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; 3) bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas. Skiriamasis šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009).
26. Pagal teisinį tikslą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis teisės doktrinoje priskiriama prie bendradarbiavimo sutarčių grupės, t. y. sutarčių, kurių kvalifikuojamasis požymis yra sutarties šalių bendri tikslai. Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974 – 6.976 straipsniai).
27. Bendra veikla kildinama ne iš įstatymo, bet grindžiama sutartimi. Jungtinės veiklos sutartis laikoma savanoriška asociacija, kuri pasižymi bendrais tikslais ir vienodais dalyvių interesais kaip rezultatu. Skirtingai nuo įprastų sutarčių ir šalių bendradarbiavimo, pasižyminčių skirtingais, priešpriešiniais šalių interesais, jungtinės veiklos sutarties šalis vienija interesų bendrumas, veikiant ne išimtinai kiekvienos šalies naudai, bet partnerystės, kaip visumos, interesais, siekiant bendrų tikslų. Teisėti bendri tikslai ir vienodi interesai yra partnerystės sutartį kvalifikuojantys požymiai. Pažymėtina, kad komercinės partnerystės galutinis tikslas (rezultatas) visada siejamas su pelno uždirbimu. Šiandienėje doktrinoje esminis partnerystės santykių elementas – partnerių įsipareigojimas atsisakyti savo trumpalaikių interesų ir suteikti prioritetą ne asmeninei, bet visos partnerių grupės gerovei; partneriai subordinuoja savo interesus ir bendradarbiauja, tikėdamiesi ilgalaikės asmeninės naudos maksimizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013).
28. Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu jungtinės veiklos (partnerystės) tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, t. y. kai sutartis sudaroma tik tam tikram baigtiniam tikslui pasiekti, pavyzdžiui, pastatyti tam tikrą pastatą, įrengti kelią ir pan., tokia jungtinės veiklos sutartis (paprastoji partnerystė) vadinama asociacijos sutartimi (CK 6.969 straipsnio 3 dalis). CK 6.969 straipsnio 3 dalyje asociacijos sutarčiai nekeliami specialūs formos reikalavimai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-695/2015).
29. Nors kasacinio teismo yra išaiškinta, kad asociacijos sutarčiai nekeliami specialūs formos reikalavimai, jungtinės veiklos (partnerystės) kaip asociacijos sutartis yra konsensualinė ir ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl esminių sąlygų ir tą susitarimą išreiškia įstatymo reikalaujama forma. Kadangi teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai teisiniai santykiai, šalių tarpusavio susitarimas dėl jungtinės veiklos vykdymo yra būtinas, siekiant tam tikrus teisinius santykius identifikuoti kaip jungtinės veiklos. Šalys turi susitarti dėl siekiamo bendro dalyvių tikslo, jų įnašų ir dalies jungtinėje veikloje, partnerių bendrosios nuosavybės ir jos tvarkymo, bendrų reikalų organizavimo ir sprendimo, bendrų išlaidų ir nuostolių bei jų paskirstymo tarp šalių, partnerių atsakomybės pagal bendras prievoles, pelno paskirstymo ir partnerio dalies atidalijimo, jungtinės veiklos sutarties pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-219/2019).
30. Nesant rašytinio susitarimo dėl jungtinės veiklos vykdymo, įrodinėjimas tampa apsunkintas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus, ypač kai šalių pozicijos skiriasi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartį ir joje nurodytą teismų praktiką).
31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus rašytinius dokumentus, išklausiusi pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašus, daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog šalys tarėsi ir susitarė dėl bendros jungtinės veiklos vykdymo turint bendrą tikslą – susilaukti vaiko dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo būdu. Nors ieškovė tvirtina, kad šalių bendras tikslas buvo susilaukti vaiko, tačiau atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2022 m. gruodžio 15 d., metu aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad jis su ieškove dėl dirbtinio apvaisinimo nesitarė ir bendro tikslo su ieškove turėti vaikų jis neturėjo. Atsakovas pripažino, kad lankėsi medicinos įstaigoje ir davė spermos, tačiau tai atliko tik vieną kartą ir tik todėl, kad prašė atsakovė, jog būtų ištirta, ar ji gali nuo jo susilaukti vaikų. Tuo tarpu būtent jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką.
32. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad teismui pateikti atsakovui 2007 m. rugpjūčio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikto kraujo tyrimo rezultatų duomenys ir kvitas, pagal kurį tą pačią dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėta už spermogramą, tikėtinai patvirtina tai, kad 2007 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vertinama atsakovo, kaip ieškovės klinikai nurodyto partnerio, sveikata ir vaisingumas. Tačiau konkrečių duomenų apie atsakovo lytinių ląstelių davimą ir panaudojimą 2008–2009 m. pagalbinio apvaisinimo procedūrose byloje nėra. Ieškovė nepateikė į bylą duomenų, kurie įrodytų, kad esant rašytiniam atsakovo sutikimui, panaudojus ieškovo spermą, buvo atlikta apvaisinimo procedūra mėgintuvėlyje, o atsakovui jo gimtąja kalba buvo išversti šiai procedūrai atlikti reikalingi medicininiai dokumentai (anketa), pateikti aiškūs procedūrų paaiškinimai ir iš to kylančios pasekmės.
33. Kitas svarbus jungtinės veiklos požymis yra kelių bendro tikslo siekiančių asmenų išteklių kooperavimas. Ieškovė byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad ji ir atsakovas, siekdami susilaukti vaiko dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo būdu, susitarė, kad ieškovė sumokės gydymo įstaigai už atliekamas medicinines paslaugas, o atsakovas padengs 1/2 dalį patirtų išlaidų už medicinines paslaugas tuo atveju, jei jų santykiai nutrūktų. Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų, pateiktų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu 2022 m. gruodžio 15 d., ieškovė teigė, kad atsakovas žadėjo grąžinti pusę jos patirtų išlaidų už dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo paslaugas, tačiau nenurodė, kada ir kokiomis sąlygomis ji su atsakovu susitarė dėl minėtų išlaidų atlyginimo. Į ieškovo atstovo klausimą, ar ji aiškiai su atsakovu buvo susitarusi, kad jam reikės pusę sumos sumokėti už tyrimus, atsakovė atsakė, kad jie apie tai „kalbėjo“, o tuo metu, kai atsakovas papuolė į avariją, jis žadėjo su ieškovė atsiskaityti ne tik už medicinines paslaugas vaisingumo klinikoje, bet ir už ieškovės jam teiktas vertėjavimo paslaugas. Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad su ieškove nesitarė, kada ir kokiomis dalimis bus mokama už medicinines paslaugas, tik yra šnekėjęs su ieškove, kad esant galimybei stengsis sumokėti už gydymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, tarp šalių nebuvo aiškaus susitarimo dėl bendrų lėšų (įnašų) kooperavimo. Kaip minėta, jungtinės veiklos (partnerystės) kaip asociacijos sutartis yra konsensualinė ir ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl esminių sąlygų. Nagrinėjamu atveju, kreipiantis į medicinos įstaigas dėl nevaisingumo gydymo ar, kaip teigia ieškovė, siekiant dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo būdu susilaukti vaiko, dėl esminės sąlygos – bendrų įnašų kooperavimo, t. y. kaip ir kokiomis dalimis abi šalys sumokės už suteiktas medicinines paslaugas, susitarta nebuvo. Ieškovė, atsiskaitydama už suteiktas medicinines paslaugas, asmeninėmis lėšomis disponavo savo nuožiūra. Kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos 2013 m. rugsėjo 10 d. pažymos Nr. 22, joje nurodyta, kad dėl nevaisingumo minėtoje klinikoje gydėsi būtent ieškovė, kuri ir sumokėjo už suteiktas medicinines paslaugas.
34. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovei atliktų pagalbinio apvaisinimo procedūrų metu 2008–2009 m. dirbtinis (pagalbinis) apvaisinimas Lietuvoje buvo reglamentuojamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 248 „Dėl Dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“. Remiantis šiuo teisės aktu, ieškovei taikyto dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo laikotarpiu taip apvaisinama galėjo būti tik ištekėjusi moteris jos sutuoktinio sperma. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju ieškovės įrodinėjamas nesusituokusių asmenų (ieškovės ir atsakovo) bendras tikslas (veikla) – susilaukti vaiko dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo būdu – neatitiko teisėtumo Lietuvoje kriterijaus, todėl pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalį negalėjo būti jungtinės veiklos sutarties dalyku.
35. Teisėjų kolegija pastebi, kad dėl anksčiau šioje nutartyje jau išdėstytų argumentų ji sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės paaiškinimai, jog ji ir atsakovas buvo susitarę, kad, jeigu ieškovės ir atsakovo santykiai nutrūktų ir nepavyktų susilaukti kūdikio, atsakovas grąžins pusę sumos, išleistos medicininėms paslaugoms padengti, nėra pagrįsti įrodymais, todėl tokio susitarimo egzistavimas nagrinėjamoje byloje nėra įrodytas. Dėl šios priežasties, o taip pat atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismo nurodytas teisinis reguliavimas buvo įtvirtintas poįstatyminiame teisės akte, nors CK 3.154 straipsnyje buvo ir yra nustatyta, kad dirbtinio apvaisinimo sąlygas, būdus, tvarką reglamentuoti turi kiti įstatymai (o ne poįstatyminiai teisės aktai), o šeimos konstitucinė samprata apima ir nesusituokusius asmenis, teisėjų kolegija nutaria iš pirmosios instancijos teismo motyvų pašalinti (kaip perteklinius) teismo argumentus ir išvadą dėl ieškovės įrodinėto nesusituokusių asmenų (ieškovės ir atsakovo) bendro tikslo (veiklos) – susilaukti vaiko dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo būdu – neatitikties teisėtumo Lietuvoje kriterijui.
36. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad „teismo vertinimu, byloje nėra surinkta įrodymų, leidžiančių daryti išvadą apie tai, kad šalys nuolat gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, todėl jie nelaikytini nesusituokusiais asmenimis, gyvenusiais drauge, kurių santykiams taikytinos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą“. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad toks teismo motyvas neteisingas, nes CK 6.969 straipsnio l dalyje nėra numatytas reikalavimas asmenims nuolat gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors CK 6.969 straipsnio l dalyje nėra numatytas reikalavimas asmenims nuolat gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį, tačiau, pagal kasacinio teismo praktiką, nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 37 punktą). Nors nagrinėjamu atveju nebuvo siekiama sukurti bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau pirmosios instancijos teismas nagrinėjamos bylos kontekste pagrįstai, įvertinęs šalių paaiškinimus dėl jų pastovaus buvimo skirtingose šalyse (ieškovės – Lietuvoje, atsakovo – Airijoje), konstatavo, jog ieškovės ir atsakovo santykiai buvo asmeninio pobūdžio, grįsti epizodišku laiko leidimu kartu Lietuvoje ir Airijoje, ieškovės geranoriška pagalba atsakovui vykdant jo kreditines, būsto išlaikymo prievoles, atsakovo slaugymu Airijoje, ir tai nesuteikė teismui pagrindo daryti išvadą, kad šalys nuolat gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik patvirtina, jog negyvendami kartu ir nevesdami bendro ūkio ieškovė ir atsakovas neturėjo ir siekio sudaryti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį bendram tikslui (veiklai) – susilaukti vaiko dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo būdu.
37. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė prašomus priteisti nuostolius patyrė 2007 m. vasario–2009 m. lapkričio mėnesiais, su atsakovu jos santykiai (kaip partnerių) nutrūko 2010 m. birželio mėnesį, tačiau dėl patirtų nuostolių, t. y. prašydama iš atsakovo priteisti dalį jos patirtų išlaidų už apvaisinimus mėgintuvėlyje, nevaisingumo tyrimus ir kitas nevaisingumo gydymo paslaugas, ieškovė į teismą kreipėsi tik 2019 m. gegužės 13 d., t. y. praėjus beveik devyneriems metams nuo tada, kai ieškovės ir atsakovo santykiai nutrūko, ir daugiau nei dešimt metų nuo tada, kai minėtos išlaidos buvo patirtos.
Dėl procesinės bylos baigties
38. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
39. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, įvertinęs tiek skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, tiek apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias jungtinę veiklą (partnerystę), iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį panaikinti ir priimti priešingą sprendimą nėra teisinio pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tik keistini sprendimo motyvai, šalinant iš sprendimo (kaip perteklinius) teismo argumentus ir išvadą dėl ieškovės įrodinėto nesusituokusių asmenų (ieškovės ir atsakovo) bendro tikslo (veiklos) – susilaukti vaiko dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo būdu – neatitikties teisėtumo Lietuvoje kriterijui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
40. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
41. Ieškovės (apeliantės) L. R. apeliacinį skundą atmetus, jai apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atsakovas S. D. pateikė prašymą priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas 700 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šios atsakovo išlaidos yra pagrįstos, atitinkančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl priteistinos atsakovui iš ieškovės.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Pakeisti sprendimo motyvus, šalinant iš sprendimo (kaip perteklinius) teismo argumentus ir išvadą dėl ieškovės įrodinėto nesusituokusių asmenų (ieškovės ir atsakovo) bendro tikslo (veiklos) – susilaukti vaiko dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo būdu – neatitikties teisėtumo Lietuvoje kriterijui.
Priteisti iš ieškovės L. R. atsakovo S. D. (S. D.) naudai 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.