Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta visiško bausmių sudėjimo būdu su 2012-01-03 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista iš A. J. nukentėjusiajai R. P. 13 675,94 Lt, nukentėjusiajai A. V. 2 600 Lt turtinei žalai atlyginti.

Priteista iš A. J. nukentėjusiosioms R. P., A. V. kiekvienai po 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteista iš A. J. 100 663,07 Lt (duomenys neskelbtini).

Priteista iš A. J. 4 047,66 Lt (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad 2012 m. sausio 16 d. apie 20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, prie IĮ P. K. maisto parduotuvės, (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su V. M. metu, tyčia vieną kartą sudavė rankos kumščiu nukentėjusiajam V. M. į kairę veido pusę, ko pasėkoje nukentėjusiajam nuo suduoto smūgio nukritus ir atsitrenkus dešine galvos puse į asfaltą, taip padarant V. M. sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškiantį pakauškaulio lūžimu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį pusrutulį, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų abiejų pusrutulių kaktinių ir smilkininių skilčių sumušimu, kas komplikavosi abipusiu židininiu plaučių uždegimu, kairio plaučio pūlingu pleuros uždegimu, progresuojančiu širdies ir kvėpavimo nepakankamumu, dėl ko V. M. 2012-07-28 dieną, 10 val. 15 min. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ mirė.

Taip pat, apelianto nuomone, atsižvelgiant į jau aptartas aplinkybes (jis padarė neatsargų nusikaltimą), jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, be to, į tai, kad jam yra tik 22 metai, jis niekada anksčiau nėra atlikinėjęs realios laisvės atėmimo bausmės, dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, iš dalies atlygino turtinę žalą, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepagrįstai pripažinta tai, kad jis buvo girtas ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (jis išgėrė tik pusę butelio 0,5 l alaus, kurio stiprumas tik 5 laipsniai, ir jis nebuvo girtas, o byloje duomenų, kurie leistų daryti priešingą išvadą, nėra), jam turėjo būti skiriama švelnesnė bausmė.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuosprendžiu nustatyta, kad A. J. sudavė vieną smūgį V. M. kumščiu į kairę veido pusę. Nukentėjusysis nuo smūgio prarado pusiausvyrą ir krito, krisdamas dešine galvos puse trenkėsi į kietą pagrindą (gatvės asfaltuotą grindinį), dėl to įvyko pakauškaulio lūžimas, kraujo išsiliejimas į smegenis, kas komplikavosi abipusiu plaučių, pleuros uždegimu, širdies ir kvėpavimo nepakankamumu ir V. M. po penkių mėnesių ligoninėje mirė. Taigi, mirtis įvyko nuo V. M. galvos sąlyčio su kietu grindiniu. Nagrinėjamu atveju A. J. pagrįstai inkriminuotas tyčinis nužudymas, nes nukentėjusysis nebūtų parkritęs be nuteistojo pavojingos veikos pagalbos. Nukentėjusiojo atsitrenkimas galva į grindinį ir galvos traumos gavimas yra tarpinė, bet sudėtinga grandis tarp smūgio į veidą ir nukentėjusiojo mirties. Pagal teismų praktiką, tais atvejais, kai tarp suduoto smūgio į galvą ir nukentėjusiojo mirties nėra įsiterpęs joks kitas veiksnys, turintis lemiamos įtakos mirčiai, laikytina, kad priežastinis ryšys egzistuoja (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-247/2009, 2K-342/2009). Kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytomis abejonėmis dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnį ir teiginiais, kad tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių nėra būtinojo priežastinio ryšio, taip pat tyčios nužudyti kitą asmenį, kad teismo nustatytas priežastinis ryšys yra atsitiktinis. Teismų praktikoje pripažįstamas tik būtinasis priežastinis ryšys, kuris nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga pasekmei kilti (be jos ši nekiltų), ar kilusi pasekmė buvo dėsningas veikos rezultatas. Atsitiktinis priežastinis ryšys reiškia, kad padarinius lėmė ne kaltininko veika, bet kita priežastis (pvz., asmuo miršta ne nuo kaltininko jam padaryto sužalojimo, bet nuo traumos, kilusios jį gabenant į ligoninę, ir pan.). Toks priežastinis ryšys baudžiamojoje teisėje nepripažįstamas juridiškai reikšmingu ir nesudaro pagrindo inkriminuoti asmeniui atsitiktinai kilusių padarinių (kasacinė nutartis Nr. 2K-342/2009). Todėl nepagrįsti samprotavimai apie tai, kad nagrinėjamoje byloje nustatytas priežastinis ryšys yra atsitiktinis. Teismas teisingai nustatė priežastinio ryšio tyčinį pobūdį, pagrįstai A. J. veiką kvalifikavo kaip nužudymą ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Paprastai apie priežastinio ryšio pobūdį sprendžiama atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo vietos ypatumus, kaltininko galimybę numatyti, kad nukentėjusysis gali kristi ir susitrenkti galvą ir dėl to mirti. Atsižvelgus į visas nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad padariniai yra dėsningi, t. y. iš anksto buvo numatomi šioje situacijoje. Nėra pagrindo teigti, kad smūgis nebuvo stiprus. Priešingai, smūgis į veidą buvo stiprus – smūgio sudavimo vietoje buvo sužalotos lūpos (sužalojimai smūgio vietoje nebuvo aprašyti medicininiuose dokumentuose, tačiau lūpos kruvinos), įvykis vyko ne žolės vejoje, o ant asfaltuoto grindinio ir nukentėjusysis krito ant kieto pagrindo, patirdamas sunkią galvos traumą, nukentėjusysis aiškiai buvo neblaivus, pagal fizinius duomenis nukentėjusysis buvo silpnesnis už nuteistąjį – žemesnio ūgio ir liesesnis. Bylos duomenimis išaiškinta objektyvi įvykio seka leidžia teigti, kad priežastinio ryšio pobūdis dėl kilusių padarinių nebuvo atsitiktinis. A. J. pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 129 straipsnį už kilusius padarinius (mirtį). Taip pat nėra pagrindo perkvalifikuoti nuteistojo veiką į BK 132 straipsnį, numatantį padarinius, kaip sukeltus esant neatsargiai kaltei. Nuteistasis neturi savo gyvenimo ypatumų, dėl kurių jis galėtų nenumatyti susijusių su jo aktyviais veiksmais padarinių. Pritartina teismo padarytai išvadai, kad A. J., smogdamas kumščiu nukentėjusiajam į veidą, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir numatė, kad dėl jo suduoto smūgio V. M. gali kristi aukštielninkas ir atsitrenkti galva į asfaltą ir dėl to gali kilti labai sunkūs padariniai, ir nors nenorėjo tokių padarinių (nukentėjusiojo mirties), bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Nusikaltimas yra padarytas netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Nuteistajam pagrįstai inkriminuota tai, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nuteistojo apsvaigimo būsena ir jos įtaka nusikalstamos veikos padarymui nustatyta iš liudytojų E. J., M. P., N. P. parodymų bei administracinio teisės pažeidimo pažymos apie tai, kad prieš įvykį apie 18 val. A. J. kartu su M. P., Ž. L., V. M. gėrė alkoholinius gėrimus (vyną - 9 proc. koncentracijos) viešoje vietoje (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 50, 82, t. 2, b. l. 132-134). Šiais duomenimis paneigiami apelianto teiginiai, jog jis įvykio metu išgėrė tik pusę butelio 0,5 l alaus, kurio stiprumas tik 5 laipsniai ir nebuvo apsvaigęs. Kolegija pritaria teismo išvadai, kad apsvaigusio nuo alkoholio A. J. padaryta veika savo pobūdžiu yra susijusi su jo tokia būsena.

Nuteistajam paskirta straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu yra artimesnė minimaliai, atitinka įstatymo reikalavimus ir nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti. Apeliaciniame skunde nenurodyta reikšmingų aplinkybių, į kurias teismas nebūtų atsižvelgęs skirdamas A. J. bausmę už tyčinį nužudymą.

BPK 115 straipsnio reikalavimų bei Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo priteisiant nukentėjusiosioms R. P. ir A. V. kiekvienai po 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą nebuvo pažeistos. Neturtinė žala priteista motyvuotai, jos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, ir nėra jokio pagrindo sumažinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.