- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-30
- Bylos Nr.
- e2A-753-343/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00636-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
- Ieškovas
- N. P.
- Atsakovas
- A. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-32-418-418/2024 pagal ieškovo N. P. ieškinį atsakovei A. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, ir atsakovės A. P. priešieškinį ieškovui N. P. dėl santuokos nutraukimo, santuokinio turto padalijimo ir dalies turto pripažinimo asmeniniu, trečias asmuo – E. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas N. P. 2022 m. liepos 4 d. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą ir, patikslinęs reikalavimus, prašė:
1.1. santuoką tarp N. P. ir A. P., sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilines metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 5224), nutraukti dėl atsakovės kaltės;
1.2. po santuokos nutraukimo ieškovui N. P. palikti pavardę „P.“, atsakovei A. P. pavardę palikti jos nuožiūra;
1.3. šalių vardu pagal 2017 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 6632 įgytą nekilnojamąjį turtą, esantį Prienuose, (duomenys neskelbtini), t. y. 8 100 Eur vertės žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 800 Eur vertės gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Eur vertės ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0 Eur vertės kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0 Eur vertės nebaigtą statyti statinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo padalinti lygiomis dalimis kiekvienai šaliai po ½;
1.4. ieškovo vardu įgytas transporto priemones – 3 000 Eur vertės keleivinį automobilį „Volvo XC90“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), 100 Eur vertės keleivinį automobilį „Volvo 850“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), 350 Eur vertės priekabą „Niewiadow“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), bei kanalizacijos valymo įrenginį, kurio vertė 1 500 Eur, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti ieškovui;
1.5. 45,94 kub. m. „Ytong Energo“ blokelius, kurių vertė – 4 134,60 Eur, bei 4 vnt. vitrininius langus, kurių vertė – 820 Eur, po santuokos nutraukimo padalinti kiekvienai šaliai lygiomis dalimis, t. y. 22,97 kub. m. „Ytong Energo“ blokelių ir 2 langus asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovei ir 22,97 kub. m. blokelių ir 2 langus asmeninės nuosavybės teise palikti ieškovui;
1.6. visus įsipareigojimus pagal 2019 m. balandžio mėnesį sudarytą skolos raštelį tarp N. P. ir E. B. po santuokos nutraukimo palikti vykdyti šalims solidariai;
1.7. įskaityti ieškovo ir atsakovės mokėtinas kompensacijas, iš atsakovės priteisiant ieškovo naudai 2 852,84 Eur (5 327,84 Eur – 2 475,00 Eur) kompensaciją:
- iš ieškovo atsakovės naudai priteisti 2 475,00 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui natūra tenkančią didesnę turto dalį;
- iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 4 000 Eur piniginę kompensaciją už atsakovės pasisavintus ieškovo pinigus, kurie jam priklausė asmeninės nuosavybės teise;
- iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 1 327,84 Eur kompensaciją už bendro turto priežiūrą/ išsaugojimą;
1.8. nustatyti, kad 2 852,84 Eur kompensaciją atsakovė įsipareigoja išmokėti ieškovui per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo nutraukti šalių santuoką įsiteisėjimo dienos;
1.9. priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Atsakovė A. P. Alytaus apylinkės teismui 2022 m. rugsėjo 11 d. pateikė priešieškinį, kuriame prašė:
2.1. nutraukti santuoką dėl abipusės kaltės;
2.2. padalinti santuokoje įgytą turtą sekančiai:
Žemesnės instancijos teismas
- pripažinti atsakovės 5 261,20 Eur sumą asmenine investicija kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę, esančią Prienuose, (duomenys neskelbtini);
- pripažinti ieškovui asmeninės nuosavybės teise 0,1160 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Prienuose, (duomenys neskelbtini), keleivinį automobilį „Volvo XC“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 3 300 Eur, keleivinį automobilį „Volvo 850“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 400 Eur vertės, keleivinę priekabą „Niewiadow“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 700 Eur vertės, 1 500 Eur vertės kanalizacijos valymo įrenginį, 45,94 kub. m „Ytong Energo" blokelius, kurių vertė – 4 134,60 Eur, 4 vnt. vitrininių langų, kurių vertė – 820,00 Eur, priteisiant atsakovei 19 447,00 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui atitenkantį nekilnojamą ir kilnojamą turtą natūra;
2.3. priteisti iš ieškovo asmeninę atsakovės 7 000,00 Eur sumą, kuri jam buvo palikta saugojimui 2022 m. vasario 13 d.;
2.4. nustatyti ieškovui po santuokos nutraukimo pareigą vienasmeniškai vykdyti kreditorinius įsipareigojimus E. B. tik iš asmeninio ieškovo turto pagal skolos raštelį, surašytą 2019 m. balandžio mėnesį;
2.5. po santuokos nutraukimo palikti atsakovei tą pačią pavardę – „P.“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. vasario 9 d. sprendimu tiek ieškinį, tiek priešieškinį tenkino iš dalies, t. y. :
1.1. nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
1.2. po santuokos nutraukimo N. P. paliko jo pavardę „P.“, A. P. – santuokinę pavardę „P.“;
1.3. priteisė ieškovo N. P. nuosavybėn: (i) nekilnojamą turtą, esantį Prienuose, (duomenys neskelbtini), kurį sudaro 8 100 Eur vertės 0,1160 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 800,00 Eur vertės gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Eur vertės ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 50 Eur vertės kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6 000 Eur vertės nebaigtas statyti gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (ii) kilnojamą turtą, kurį sudaro 3 150 Eur vertės automobilis „Volvo XC“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 250 Eur vertės automobilis „Volvo 850“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 525 Eur vertės priekaba „Niewiadow“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1 500 Eur vertės kanalizacijos valymo įrenginys, 45,94 kub. m. „Ytong Energo“ blokelių, kurių vertė – 4 134,60 Eur, ir 4 vnt. vitrininių langų, kurių vertė – 820,00 Eur, t. y. iš viso teismas priteisė ieškovo nuosavybėn turto už 25 829,60 Eur sumą;
1.4. priteisė iš ieškovo N. P. atsakovės A. P. naudai 12 914,80 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį, įpareigodamas šią kompensaciją sumokėti per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;
1.5. pripažino asmenine ieškovo prievole ieškovo N. P. prievolę trečiajam asmeniui E. B.;
1.6. nepriteisė sutuoktinių tarpusavio išlaikymo;
1.7. atmetė likusius ieškinio ir priešieškinio reikalavimus;
1.8. priteisė iš ieškovo N. P. valstybės naudai 346 Eur žyminį mokestį ir 15,10 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas;
1.9. priteisė iš atsakovės A. P. valstybės naudai 15,10 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas;
1.10. grąžino iš teismo depozitinės sąskaitos ieškovui N. P. ir atsakovei A. P. kiekvienam po 275 Eur, sumokėtus už ekspertizę, kurios vėliau buvo atsisakyta.
4. Teismas sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi abi šalys nebuvo lojalios viena kitai, nepakankamai gerbė viena kitą, konfliktavo. Šiame kontekste teismas atmetė ieškovo argumentus, kad dėl santuokos iširimo kalta tik atsakovė, išvykdama gyventi į Didžiąją Britaniją ir palikdama jį vieną sveikti po atliktos operacijos. Teismas pirmiausia pažymėjo, kad atsakovė skrido pas vyresniąją dukrą, kurios nebuvo mačiusi daugiau kaip dvejus metus, pasveikinti ją su 35 metų jubiliejumi, turėjo nusipirkusi atgalinio skrydžio bilietą, ketino grįžti po 7 dienų, tačiau jos apsisprendimą negrįžti iš Didžiosios Britanijos pas ieškovą nulėmė paties ieškovo elgesys – prieštaravimas atsakovės kelionei, grasinimas, kad, jei skris, tai tegul atgal negrįžta. Juolab, kad, teismo įsitikinimu, nesutarimai šeimoje, tarpusavio nuolatinis bendravimo sutrikimas kyla ir santykių krizė atsiranda ne per vieną dieną.
5. Spręsdamas dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, teismas konstatavo, kad šalys santuokoje įgijo nekilnojamą turtą, esantį Prienuose, (duomenys neskelbtini) (0,1160 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kilnojamąjį turtą (automobilį „Volvo XC“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį „Volvo 850“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekabą „Niewiadow“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), daiktus, pirktus namo statybai – kanalizacijos valymo įrenginį, 45,94 kub. m. „Ytong Energo“ blokelių, 4 vnt. vitrininių langų). Teismas nustatė, kad viso šio turto vertė yra 25 829,60 Eur. Teismas laikė teisingiausiu sprendimu visą šį turtą priteisti ieškovui, nes: (i) abi šalys sutiko, jog transporto priemonės ir kanalizacijos valymo įrenginys būtų priteisti ieškovui; (ii) gyvenamasis namas yra negyvenamas, labai blogos avarinės būklės, reikalingas kapitalinis remontas arba nugriovimas, stogas kiauras, sienojai sutręšę, nėra jokių inžinierinių komunikacinių tinklų, ūkinis pastatas nugriautas, likę tik pamatai, todėl nėra galimybės šį turtą naudoti pagal paskirtį be kapitalinio remonto; tuo tarpu tarp šalių nutraukus santuoką neįmanoma situacija, kad abi šalys po skyrybų bendromis jėgomis atliktų turto kapitalinį remontą, tęstų pradėto statyti namo statybas; (iii) ieškovas, siūlydamas dalinti nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis, nepateikė teismui dalintino turto naudojimosi tvarkos plano, kuris realiai patvirtintų galimybę naudotis šalims po ½ padalinto turto; (iv) pradiniu ieškiniu ieškovas reiškė reikalavimą priteisti jam natūra šalims priklausantį turtą, išmokant atsakovei 4 725 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį, kas rodo, kad ieškovui buvo priimtinas toks turto padalijimo būdas; šio padalijimo būdo ieškovas atsisakė tik atsakovei pateikus priešieškinį ir pareikalavus beveik dvigubos kompensacijos – 8 118,50 Eur; (v) ieškovui priteisiant visą namų valdą, kurioje yra vykdomos statybos, ginčo daiktai, skirti namo statybai ir įrengimui, kurių vertė 6 454,60 Eur, taip pat priteistini ieškovui; (vi) ieškovo pateikti duomenys apie jo turtinę padėtį nepatvirtina sunkios jo materialinės padėties, nes ieškovas nepateikė teismui duomenų apie jo sąskaitoje (-se) esančias lėšas, juolab, kad ir už advokato suteiktas teisines paslaugas turėjo galimybę sumokėti ženklią – apie 5 000 Eur – sumą, kas reiškia, kad ieškovui nebūtų per didelė finansinė našta išmokėti kompensaciją atsakovei, kaip jis ir norėjo pradiniame ieškinyje.
6. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti solidaria šalių prievole paskolos pagal 2019 m. balandžio mėnesį sudarytą skolos raštelį tarp jo ir E. B., kuriuo ieškovui buvo paskolinta 3 200 svarų, kas sudaro 3 784,30 Eur, grąžinimą. Teismas šią prievolę pripažino asmenine ieškovo prievole. Anot teismo, ieškovo pateiktame raštelyje nėra užfiksuotas pinigų perdavimo faktas, todėl toks raštelis neturi įrodomosios vertės, patvirtinančios, kad ieškovas, išties, gavo pinigus pagal šį raštelį. Juolab, kad pagal CK 6.871 straipsnio 4 dalį paskolos sumai viršijant tris tūkstančius eurų ir šį sandorį vykdant grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Todėl, ieškovui nepateikus duomenų, kad trečias asmuo jam pervedė pinigus, teismas laikė, kad sandoris buvo vykdomas grynaisiais pinigais ir jam patvirtinti turėjo būti sudaroma notarinės formos paskolos sutartis.
7. Teismas, priteisęs visą dalintiną turtą ieškovui, ir nesant bendrų kreditorinių įsipareigojimų, mažinančių dalintino turto balansą, atsakovei iš ieškovo priteisė 12 914,80 Eur (25 829,60 / 2) kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį, įpareigodamas ieškovą šią sumą sumokėti per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
8. Teismas netenkino ieškovo reikalavimo iš atsakovės priteisti 1 327,84 Eur kompensaciją už bendro turto priežiūrą / išsaugojimą, prie kurio atsakovė neprisidėjo, tačiau motyvų sprendime šiuo klausimu nenurodė.
9. Teismas atmetė atsakovės reikalavimą 5 261,20 Eur sumą pripažinti asmenine jos investicija ir jai priteisti šio dydžio kompensaciją už į bendrą šalių turtą jos įdėtas asmenines lėšas. Nurodė, kad 1 000 Eur suma už pamatų įrengimo sutvirtinimą yra įtraukta nustatant nebaigto statyti namo vertę, už vitrininius langus ir blokelius sumokėtos sumos taip pat priteistinos iš ieškovo atsakovei. Be to, anot teismo, atsakovės asmeninės lėšos buvo panaudotos santuokos metu su tikslu pastatyti šeimos būstą, remontuoti abiem šalims priklausančią transporto priemonę, todėl negali būti laikomos asmenine atsakovės nuosavybe CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto prasme.
10. Teismas taip pat atmetė šalių reikalavimus dėl neva pasisavintų lėšų priteisimo, kaip neįrodytus, motyvuodamas tuo, kad šalys nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių asmeninių lėšų pasisavinimo faktus. Be to, anot teismo, santuokos nutraukimo ginčo teisena bylose sutuoktiniai yra linkę nepagrįstai kaltinti vienas kitą, todėl ir šiuo atveju, esant konfliktiškiems šalių santykiams, teismas jų argumentus dėl pinigų vagystės vertino kritiškai.
11. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys ir priešieškinys buvo patenkinti iš dalies, įvertinęs ieškinio ir priešieškinio tenkintų reikalavimų apimtį bei šalių elgesį proceso metu, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, bylinėjimosi išlaidų tarp šalių nepaskirstė, t. y. paliko šalis prie savo turėtų (patirtų) bylinėjimosi išlaidų. Tačiau, nustatęs, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 94 Eur žyminį mokestį, o likusi 346 Eur žyminio mokesčio dalis teismo nutartimi buvo atidėta, šią žyminio mokesčio dalį priteisė iš ieškovo valstybei. Be to, teismas iš ieškovo ir atsakovės lygiomis dalimis valstybės naudai priteisė 30,17 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Tuo tarpu bylos proceso metu šalių lygiomis dalimis į teismo depozitinę sąskaitą sumokėtą 800 Eur sumą už ekspertizės atlikimą teismas paskirstė taip: sumokėjo 250 Eur ekspertui, o likusią 550 Eur sumą lygiomis dalimis grąžino šalims.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniame skunde ieškovas N. P. prašo:
10.1. Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. sprendimo dalį, kuria priteistas ieškovo nuosavybėn nekilnojamasis turtas, esantis Prienuose, (duomenys neskelbtini), kurį sudaro 8 100 Eur vertės 0,1160 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 800,00 Eur vertės gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Eur vertės ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 50 Eur vertės kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6 000 Eur vertės nebaigtas statyti gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 45,94 kub. m. „Ytong Energo“ blokelių, kurių vertė – 4 134,60 Eur, ir 4 vnt. vitrininių langų, kurių vertė – 820,00 Eur, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti šį turtą padalinant ieškovui ir atsakovei lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį.
10.2. Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl kompensacijos už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės, esančios Prienuose, (duomenys neskelbtini), išlaikymą ir priežiūrą priteisimo iš atsakovės A. P., ir bylą šioje dalyje grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
10.3. Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovo valstybės naudai priteista 346 Eur žyminio mokesčio.
10.4. Paskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
10.5. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
10.6. Priteisti iš atsakovės A. P. ieškovo N. P. naudai bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo surašymą bei žyminį mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad avarinės būklės nekilnojamasis turtas ir statybinės medžiagos yra dalūs, nepagrįstai visą šį turtą priteisė tik ieškovui, nes tokiu atveju pastarajam kils neproporcingai didelė našta tokio turto išlaikymui ir sutvarkymui, kas pasireikš papildomomis išlaidomis, kai tuo tarpu atsakovė nepatirs jokių papildomų išlaidų ir gaus piniginę kompensaciją.
11.2. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nekonstatavo jokių aplinkybių apie tai, kokie yra šalių tarpusavio santykiai, ar šių santykių pobūdis gali užkirsti kelią šalims bendrai turtą valdyti ir naudoti, kokios objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybės neleistų valdyti ar naudotis turtu ar kitaip pažeistų atsakovės interesus. Anot apelianto, vien tai, kad atsakovė nuo 2022 m. vasario 13 d. iki dabar gyvena Jungtinėje Karalystėje, savaime nelemia objektyvaus reikalingumo visą turtą natūra priteisti ieškovui, nesant galimybės turto dalį kompensuoti kitu sutuoktinių turtu.
11.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo nurodytų aplinkybių, kad jis yra nedarbingas 30 proc., todėl dirbti ir gauti didesnes pajamas dėl sveikatos būklės negali; jis šiuo metu nedirba ir yra registruotas Užimtumo tarnyboje, todėl nėra finansiškai pajėgus išmokėti atsakovei kompensaciją už jam priteistą didesnę turto dalį.
Šalies argumentai
11.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apie ieškovo finansinį pajėgumą sprendė vadovaudamasis tuo, kad pradiniame ieškinyje ieškovas prašė priteisti jam natūra visą nekilnojamąjį turtą, bei tuo, kad ieškovas gebėjo sumokėti už advokato paslaugas. Apeliantas akcentuoja, kad ieškovo siūloma kompensacija pradiniame ieškinyje buvo ženkliai mažesnė negu yra priteista teismo sprendimu. Tuo tarpu, pažymėdamas, kad ieškovas gebėjo sumokėti už teisines paslaugas, teismas į šias paslaugas įskaičiavo ne tik išlaidas už advokato paslaugas, bet ir visas kitas bylinėjimosi išlaidas, kurias ieškovas prašė priteisti iš atsakovės, ir šias išlaidas vertino retrospektyviai, kas nesudaro pagrindo išvadai apie ieškovo finansines galimybes mokėti teismo priteistą kompensaciją atsakovei ateityje.
Žemesnės instancijos teismas
11.5. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl turto padalinimo būdo, taip pat nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nepateikė teismui dalintino turto naudojimosi tvarkos plano, kuris realiai patvirtintų galimybę naudotis šalims po ½ dalį padalinto turto. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad toks reikalavimas nėra įtvirtintas CK 3.127 straipsnyje, o ieškovas šia išvestine priemone nepasinaudojo, nes tarp šalių ginčo dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu nėra.
11.6. Pirmosios instancijos teismas nenusprendė, ar ieškovo reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės išlaikymą ir priežiūrą tenkina ar atmeta, tuo pažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas, kas sudaro pagrindą konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą šioje dalyje. Be to, iš teismo nurodytų išvadų šioje dalyje, neįmanoma suprasti teismo pozicijos ar ieškovo reikalavimas šioje dalyje yra pagristas ar ne, todėl šioje dalyje yra neatskleista bylos esmė, kas taip pat yra pagrindas šioje dalyje panaikinti teismo sprendimą.
11.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė nepaskirstyti bylinėjimosi išlaidų, nes tokia teismo pareiga yra įtvirtinta CPK 93 straipsnyje. Juolab, kad pirmosios instancijos teismas, nepaskirstydamas bylinėjimosi išlaidų, nukrypo ir nuo kasacines instancijos teismo formuojamos praktikos, kurioje išaiškinta, kad teismas turi pareigą savo iniciatyva, t. y. net be atskiro šalies prašymo ar pareiškimo, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, ir ši procesinė pareiga saisto visų instancijų teismus.
11.8. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš ieškovo 346 Eur žyminio mokesčio dalį, nepagrįstai nurodė, kad ši žyminio mokesčio dalis teismo nutartimi buvo atidėta. Priešingai iš bylos medžiagos matyti, kad šią žyminio mokesčio dalį ieškovas yra sumokėjęs 2022 m. liepos 19 d. mokėjimo pavedimu Nr. 58, kurio kopija yra el. bylos 1 t., b. l. 89. Be to, nei vienoje byloje esančioje nutartyje proceso klausimais teismas nebuvo ieškovui atidėjęs žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.
Atsiliepimas
14. Atsiliepime atsakovė A. P. apeliacinės instancijos teismo prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. sprendimą bei priteisti 450 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:
12.1. pirmosios instancijos teismas teisingai parinko turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas tiek į pirminius sutuoktinių išdėstytus pageidavimus, kurie bylos nagrinėjimo pradžioje sutapo, tiek į šalių konfliktiškus santykius, tiek į techninių galimybių padalinti turtą natūra nebuvimą. Atsakovė pabrėžė, kad ji yra beveik 60 metų amžiaus, nuolatinio gyvenamo būsto neturi, jau ilgą laiką gyvena Anglijoje pas dukrą. Santykiai su ieškovu yra sudėtingi, todėl valdyti, naudoti ir disponuoti užgyventą nekilnojamą turtą kartu negalės. Juolab, kad ieškovui priteistas nekilnojamasis turtas nėra pritaikytas gyvenimui ir techniškai jį pasidalinti neįmanoma, o gražiuoju su ieškovu sutarti ir parduoti šį nekilnojamą turtą ji nesugebės, nes ieškovas yra nusiteikęs piktybiškai jos atžvilgiu. Atsakovė įsitikinusi, kad ieškovas neabejotinai turi galimybes atsakovei sumokėti kompensaciją, nes jis savo vardu turi nekilnojamąjį turtą Druskininkuose, kuris yra likvidus ir vertingas. Atsakovė akcentavo, kad, siekdama taikaus susitarimo, kompensacijos dydį ji ir taip ženkliai sumažino, nepaisydama ir to, kad ieškovo vardu registruoto turto, esančio Druskininkuose, įrengimui buvo naudojamos bendros šeimos lėšos, taip pat atsakovės asmeninės lėšos, gautos už parduotą iš jos mamos paveldėtą turtą.
12.2. Ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovės prisidėti prie savavališkos statybos padarinių šalinimo išlaidų, nes jis vienasmeniškai pažeidė Statybos įstatymo normas, juolab, kad savavališka statyba buvo nustatyta faktiškai pasibaigus šeimyniniams santykiams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nutraukta šalių santuoka ir išspręsti su santuokos nutraukimu susiję klausimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.
17. Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad teismas: (i) netinkamai įvertino jo galimybes sumokėti atsakovei kompensaciją už jam tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį ir atitinkamai nepagrįstai visą nekilnojamąjį turtą bei statybines medžiagas priteisė tik jam vienam, (ii) nenurodė motyvų, kuriais remdamasis atmetė jo ieškinį dalyje dėl kompensacijos priteisimo už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės išlaikymą ir priežiūrą, (iii) netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimus.
18. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, iš esmės tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė santuokos nutraukimo bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydama į apeliacinio skundų argumentus, juos papildo.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kompensacijos už apeliantui tenkančią didesnę turto dalį
19. Apeliantas įsitikinęs, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo galimybes sumokėti atsakovei kompensaciją už jam tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį ir atitinkamai nepagrįstai nekilnojamąjį turtą bei statybines medžiagas priteisė tik jam vienam. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.
20. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
21. Turto padalijimas natūra labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises, kadangi šalių teisės į nuosavybę yra vienodos ir dėl to nė vienas iš jų neturi svaresnių objektyvių poreikių gauti visą turtą natūra. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti turto padalijimo natūra būdo netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015).
22. Nustatęs, kad sutuoktinių pageidavimai dėl konkretaus turto padalijimo būdo skiriasi, teismas, parinkdamas taikytiną būdą, be kita ko, turi įvertinti, ar, turtą priteisus vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, vienam iš sutuoktinių netektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta. Ši teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė nustatoma atsižvelgiant į potencialios turtinės prievolės dydį, sutuoktinių amžių, darbingumą, turimą kitą turtą, gaunamas pajamas, jei dalijamas nekilnojamasis turtas, kuriame iki santuokos nutraukimo gyveno sutuoktiniai ar vienas iš jų, – sutuoktinių galimybę apsirūpinti gyvenamąja patalpa (sprendžiant, ar sutuoktinis, kuriam priteisiama kompensacija, nebus paliktas be gyvenamojo būsto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016). Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, gali jį realizuoti, siekdamas atsiskaityti su kitu sutuoktiniu, kuriam priteista kompensacija, todėl, vertinant turto natūra teiktiną naudą, turi būti atsižvelgiama į visas aplinkybes, kad būtų surastas kiek labiau abi šalis tenkinantis sprendimas turėti didžiausią naudą iš dalijamo turto; tais atvejais, kai piniginė kompensacija priteisiama už tokį socialiai vertingą turtą kaip gyvenamasis namas ar butas turėtų būti įvertinamos ir sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, galimybės įsigyti kitą panašaus pobūdžio daiktą (daikto dalį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).
23. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad turto padalijimas ir šalims tenkančių realiųjų dalių atidalijimas natūra iš esmės yra įmanomas, tačiau teismas byloje nustatė jo padalijimo natūra nepriimtinumą ir negalimumą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia išvada. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalių santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas, esantis Prienuose, (duomenys neskelbtini), kurį sudaro žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, kiemo statiniai, yra apleisti, neprižiūrimi, gyvenamasis namas labai blogos avarinės būklės, reikalingas kapitalinis remontas arba nugriovimas, stogas kiauras, sienojai sutręšę, nėra jokių inžinierinių komunikacinių tinklų, ūkinis pastatas nugriautas, likę tik pamatai, kas reiškia, kad šio turto būklė yra bloga ir nėra galimybės jį naudoti pagal paskirtį be kapitalinio remonto. Nebaigtas statyti gyvenamasis namas (pamatai su rūsiu), esantis tuo pačiu adresu, taip pat negali būti naudojamas pagal paskirtį, jo nepastačius. Tuo tarpu po santuokos nutraukimo aptartą nekilnojamąjį turtą remontuoti, statyti ar, netgi, parduoti, šalys dėl itin konfliktiškų santykių, akivaizdu, negalės. Be to, parduoti ½ nekilnojamųjų daiktų dalį nei viena šalis taip pat praktiškai negalės, nes toks turtas rinkoje yra praktiškai nelikvidus. Vadinasi, vienintelis galimas protingas ir racionalus tokio turto padalijimo būdas – priteisti šį turtą vienam iš sutuoktinių, o už šiam sutuoktiniui tenkančią didesnę turto dalį kitam sutuoktiniui priteisiant kompensaciją pinigais.
24. Kadangi nagrinėjamu atveju pasiūlymų visą šį turtą priteisti atsakovei nebuvo, atsakovė pageidavo, kad šis turtas būtų priteistas ieškovui, o ieškovas pradiniame ieškinyje taip pat pageidavo, kad būtent jam būtų priteistas visas šis turtas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, esantį Prienuose, (duomenys neskelbtini), kurį sudaro žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, kiemo statiniai ir nebaigtas statyti gyvenamasis namas, priteisė ieškovui. O kadangi pirmosios instancijos teismas ieškovui priteisė visą namų valdą, kurioje yra vykdomos statybos, daiktai, skirti namo statybai ir įrengimui („Ytong Energo“ blokeliai ir vitrininiai langai), taip pat pagrįstai priteisti ieškovui. Ir, nors ieškovas nesutinka su tokiu turto padalijimo būdu, akivaizdu, kad toks nesutikimas iš esmės yra nulemtas ieškovo nenoru (teigia, kad neturi galimybių) mokėti atsakovei kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį. Tačiau tai šiuo atveju nėra objektyvi aplinkybė, sudaranti pagrindą kitaip spręsti šalims priklausančio nekilnojamojo turto padalijimo klausimą.
25. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas yra darbingo amžiaus, yra 70 proc. darbingas, todėl gali dirbti ir gauti pajamas. Be to, jis turi nekilnojamojo turto Druskininkų savivaldybėje, kur šiuo metu ir gyvena, jam taip pat priteistas šalių santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas, esantis Prienuose, trys transporto priemonės, statybinės medžiagos, kurių dalį pardavęs, ieškovas neabejotinai turės galimybę per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti 12 914,80 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį. Taigi, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs visas bylos aplinkybes, nekilnojamąjį turtą bei statybines medžiagas priteisė ieškovui, o atsakovei už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį priteisė kompensaciją.
Dėl kompensacijos už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės išlaikymą ir priežiūrą
26. Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nenusprendė ar tenkina, ar, visgi, atmeta jo reikalavimą dėl 1327,84 Eur kompensacijos priteisimo už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės išlaikymą ir priežiūrą. Be to, pasak apelianto, iš teismo išvadų neįmanoma suprasti teismo pozicijos, ar ieškovo reikalavimas šioje dalyje yra pagristas, ar ne. Prašo bylą šioje dalyje grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
27. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-823/2021 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2022 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-403/2022 33 punktas).
28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje nurodęs, kurias reikalavimų dalis tenkina, taip pat nurodė, kad kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmeta. Tai reiškia, kad teismas, nenurodęs, jog tenkina ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 1 327,84 Eur kompensaciją už bendro turto priežiūrą/ išsaugojimą, šį reikalavimą atmetė. Dėl to nekonstatuotinas teismo sprendimo absoliutus negaliojimas CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu (pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus). Ir, nors motyvuojamoji sprendimo dalis stokoja motyvų šiuo klausimu, vis dėlto, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas atsakė į pagrindinius šalių argumentus dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir įsipareigojimų paskirstymo, tame tarpe ir dėl kompensacijos už bendro turto priežiūrą / išsaugojimą.
29. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus, pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo trūkumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2015 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015). Bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui yra ultima ratio (paskutinė priemonė) proceso teisės institutas, privalantis koreliuoti su įstatymo leidėjo tikslu užtikrinti tinkamą instancinės sistemos funkcionavimą. Taigi apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik įstatyme numerus clausus (baigtinis sąrašas) principu apibrėžtais atvejais (CPK 327 ir 329 straipsniai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 3 d nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-1075/2021 38 punktas; 2022 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022 23 punktas).
30. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas gali grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kai pažeistos ar netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Kasacinis teismas, aiškindamas šią normą, yra nurodęs, kad neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas pirmosios instancijos teisme gali būti vertinamas kaip procesinis pažeidimas, sudarantis pagrindą teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, bet jis nėra pakankamas perduoti ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-701/2015, kt.).
31. Vadovaudamasi aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai dalyje dėl kompensacijos už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės išlaikymą ir priežiūrą gali būti papildyti apeliacinės instancijos teisme, pripažįstant, kad šią ieškovo reikalavimų dalį pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai.
32. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas prašomą priteisti kompensaciją už bendro turto priežiūrą / išsaugojimą grindė išlaidomis už topografinio plano atnaujinimą, jo patikslinimą, savavališkos statybos įvertinimo aktą, mokesčiais už nekilnojamojo turto vertinimą, projekto parengimą ir pateikimą, lokalinės sąmatos sudarymą, paskirtą baudą, kurą, žolės pjovimą, pamatinių blokelių, kurie buvo sudėti valstybinės žemės sklype, pervežimą į šalims priklausantį sklypą, teisines paslaugas rengiant prašymą pratęsti terminą savavališkos statybos padariniams naikinti. Taigi, minėtos išlaidos, išskyrus kurą ir žolės pjovimą (bylos medžiagoje esantys duomenys nepatvirtina, kad šios išlaidos yra susijusios su bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės išlaikymu ir priežiūra), iš esmės yra susijusios su savavališkos statybos padariniais bei jų šalinimu. Savavališka statyba buvo konstatuota 2022 m. kovo 23 d., tuo tarpu šalių santykiai faktiškai nutrūko 2022 m. vasario 13 d., t. y. iki savavališkos statybos konstatavimo, kas reiškia, kad nėra įrodymų, jog atsakovė kaip nors prisidėjo prie Statybos įstatymo normų pažeidimo.
33. Apibendrindama, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas sprendimas ir šioje dalyje yra pagrįstas ir teisėtas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
34. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog abiejų šalių patenkintų reikalavimų apimtis iš esmės vienoda, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teisinga ir protinga šalių išlaidų neskirstyti ir kiekvieną šalį palikti prie savo išlaidų. Apeliantas su tokiu teismo sprendimu nesutinka. Pažymi, jog teismas neturi diskrecijos teisės nepaskirstyti bylinėjimosi išlaidų, nes teismo pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas yra įtvirtinta CPK 93 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.
35. Pažymėtina, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tačiau CPK 93 straipsnio 4 dalis leidžia teismui nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi, teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, iš esmės turi diskrecijos teisę paskirstyti šalims bylinėjimosi išlaidas.
36. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog abiejų šalių patenkintų reikalavimų apimtis iš esmės yra vienoda. Be to, šalys teikė panašaus pobūdžio ir turinio procesinius dokumentus, nors ir ne vienodą, tačiau panašų jų kiekį. Todėl, įvertinusi bylos pobūdį, šalių procesinį elgesį, jų pareikštų, patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šalių išlaidų neskirstyti ir kiekvieną šalį palikti prie savo išlaidų, yra teisėtas ir pagrįstas.
37. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija mano, jog keisti šią skundžiamo sprendimo dalį, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo, ši skundžiamo sprendimo dalis taip pat paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo N. P. valstybės naudai 346 Eur žyminį mokestį, neva ši žyminio mokesčio dalis teismo nutartimi buvo atidėta. Vis dėlto, susipažinus su civilinės bylos medžiaga matyti, kad ieškovas, pareiškęs ieškinį su patikslinimais, už kuriuos turėjo būti mokamas 440,00 Eur dydžio žyminis mokestis, būtent tokio dydžio žyminį mokestį ir sumokėjo, ką patvirtina byloje esantys 2022 m. birželio 1 d. mokėjimo nurodymas Nr. 55 (sumokėta 94 Eur suma) ir 2022 m. liepos 19d. mokėjimo nurodymas Nr. 58 (sumokėta 346 Eur suma). Dėl to šioje dalyje teismo sprendimo rezoliucinė dalis patikslintina panaikinant sprendimo dalį, kurioje buvo priteistas iš ieškovo valstybės naudai 346 Eur žyminis mokestis.
Dėl procesinės bylos baigties
38. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).
39. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Patikslintina tik pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl žyminio mokesčio priteisimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
40. Minėta, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies, todėl, atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atsakovė nurodė, kad, rengdama atsiliepimą į apeliacinį skundą, ji patyrė 450 Eur bylinėjimosi išlaidas Grįsdama patirtas išlaidas, ji pateikė apeliacinės instancijos teismui 2024 m. kovo 12 d. atlikto bankinio pavedimo nurodymą bei teisinių paslaugų skaičiuotę.
41. Vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 8.11 papunkčiu, didžiausia atsakovei galima priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 2 623,66 Eur (2 018,2 Eur × 1,3). Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija didžiausios Rekomendacijų pagrindu priteistinos sumos, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti sprendimą: panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. sprendimo dalį, kuria buvo priteista iš ieškovo N. P., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 346 Eur žyminio mokesčio.
Priteisti iš ieškovo N. P., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės A. P., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 450,00 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.