Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. P. ieškinį atsakovei A. P., trečias asmuo E. B., dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, ir atsakovės A. P. priešieškinį ieškovui N. P., trečiajam asmeniui E. B. dėl santuokos nutraukimo, santuokinio turto padalijimo ir dalies turto pripažinimo asmeniniu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas N. P. (toliau – ieškovas) kreipėsi teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, atsakovei A. P., trečiasis asmuo E. B. (toliau - trečias asmuo), prašydamas:

1) santuoką tarp N. P. ir A. P., sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilines metrikacijos skyriuje (įraso Nr. 5224), nutraukti dėl atsakovės kaltės;

2) po santuokos nutraukimo ieškovui N. P. palikti pavardę P., atsakovei A. P. pavardė paliekama jos nuožiūra;

3) šalių vardu pagal 2017 m. lapkričio 15 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 6632 įgytą nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini),: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 8100 Eur vertės, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 800 Eur vertės, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 500 Eur vertės, kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0 Eur vertės, ir nebaigtą statyti statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0 Eur vertės, po santuokos nutraukimo padalinti lygiomis dalimis kiekvienai šaliai po 1/2;

4) ieškovo vardu įgytas transporto priemones - keleivinį automobilį Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), 3 000 Eur vertės, keleivinį automobilį Volvo 850, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) 9, 100 Eur vertės, priekabą Niewiadow, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), 350 Eur vertės, kanalizacijos valymo įrenginį, 1500 Eur vertės, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti ieškovui;

5) „Ytong Energo" blokelius, 45,94 kub.m., 4 134,60 Eur vertės, vitrininius langus 4 vnt., 820 Eur vertės, po santuokos nutraukimo padalinti kiekvienai šaliai lygiomis dalimis, t.y. 22,97 kub. m. „Ytong Energo" blokelių ir 2 langus asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovei ir 22,97 kub. m. blokelių ir 2 langus asmeninės nuosavybės teise palikti ieškovui;

6) visus įsipareigojimus pagal 2019 m. balandžio mėnesį sudaryą skolos raštelį tarp N. P. ir E. B. po santuokos nutraukimo palikti vykdyti šalims solidariai;

7) įskaityti ieškovo ir atsakovės mokėtinas kompensacijas, iš atsakovės priteisiant ieškovo naudai 2 852,84 Eur (5 327,84 Eur – 2 475,00 Eur) kompensaciją;

8) iš ieškovo atsakovės naudai priteisti 2 475,00 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui natūra tenkančią didesnę turto dalį,

9) iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 4 000 Eur piniginė kompensacija už atsakovės pasisavintus ieškovo pinigus, kurie jam priklausė asmeninės nuosavybės teise;

10) iš atsakovės ieškovo naudai priteisiama 1 327,84 Eur kompensacija už bendro turto priežiūrą/ išsaugojimą;

11) nustatyti, kad 2 852,84 Eur kompensaciją atsakovė įsipareigoja išmokėti ieškovui per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo nutraukti šalių santuoką įsiteisėjimo dienos;

13) priteisti is atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Dėl atsakovės kaltės nurodo, kad jis ir atsakovė A. P. susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje. Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Santuoka tarp šalių faktiškai iširo dėl atsakovės kaltes, nes pastaroji iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas, todėl bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. 2022 m. vasario mėnesį atsakovė susikrovė daiktus ir nurodė, kad išvyksta į užsienį pas dukrą ir su ieškovu daugiau nebegyvens, dėl ko ieškovas labai išgyveno. Atsakovė paliko jį ligotą, kadangi 2021 metų pabaigoje jis turėjo kelio operaciją ir jam buvo būtina atsakovės slauga. Išvykdama atsakovė pavogė jo santaupas, kurias jis turėjo pardavęs jam asmeninės nuosavybės priklausantį turtą. Atsakovei išvykus tarp jų nutrūko artimas ryšys. Palikusi šeimą atsakovė nusišalino nuo savo, kaip sutuoktinės visų pareigų, tiek buities, tiek finansiniu ir moraliniu atžvilgiu.

Dėl tarpusavio išlaikymo nurodo, kad šalys yra darbingo amžiaus. Be to, santuoką nutraukus dėl atsakovės kaltės, ji neturi teisės į išlaikymą. Jis išlaikymo iš atsakovės nereikalauja.

Dėl turto padalijimo nurodo, kad santuokoje įgytas turtas šalims dalintinas natūra, kas labiausiai atitiktų kiekvieno sutuoktinio interesus, kadangi nei vienam iš sutuoktinių nebūtų nepagrįstai uždėta finansinė kompensacijos mokėjimo našta. Pasikeitus jo situacijai ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovė šalių užgyventą turtą vertina itin didelėmis sumomis, gaunasi labai didžiulė jai mokėtinos kompensacijos suma, kurios jis neturi galimybės sumokėti. Jis šiuo metu yra registruotas darbo užimtumo tarnyboje, nes dėl turimų sveikatos problemų neturi galimybės įsidarbinti ir artimiausiu metu bus nustatomas jo darbingumo lygis.

Santuokos metu bendrosios jungtines sutuokinių nuosavybės teise įgijo šį turtą:

1) pagal 2017 m. lapkričio 15 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 6632 šalys įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 8 100 Eur vertės, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 800 Eur vertės, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Eur vertės, kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0 Eur vertės, nebaigtą statyti statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0 Eur vertės, esančius (duomenys neskelbtini), kuris po santuokos nutraukimo dalintinas kiekvienam po 1/2;

2) N. P. vardu įgytos transporto priemonės - keleivinis automobilis Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3000 Eur, keleivinis automobilis Volvo 850, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 100 Eur, kadangi transporto priemonė sugedo, t.y. reikia keisti variklį, kas visiškai neapsimoka daryti dėl transporto priemones būklės, keleivinė priekaba Niewiadow, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 350 Eur, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise paliktini ieškovui. Automobiliųvidutinės rinkos vertės nustatytos pagal prieinamus ir pripažintus šaltinius www.autoplius.lt.

3) kanalizacijos valymo įrenginį, kurio vertė 1 500 Eur, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise paliktini N. P.;

4) „Ytong Energo" blokelius, 45,94 kub., vertė 4 134,60 Eur, vitrininius langus 4 vnt., vertė 820 Eur, kurie po santuokos nutraukimo dalintinas kiekvienam po 1/2;

Atsakovė 2022 m. vasario mėnesį išvykusi iš namų pasisavino 4 000 Eur, kurie jam priklausė asmeninės nuosavybės teise ir kurie buvo gauti už jo asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pardavimą, todėl jie priteistini iš atsakovės kaip kompensacija.

Dėl ginčo šalių turimų bendrų įsipareigojimų nurodo, kad 2019 metu balandžio mėnesį jis su E. B. sudarė skolos raštą, pagal kurį buvo pasiskolinta 3 200 svarų. Ši prievolė yra bendra šalių prievolė, kadangi gautos lėšos panaudos bendram šeimos turtui tvarkyti, todėl ją šalys turi mokėti solidariai.

Dėl turto balanso nurodo, kad santuokoje įgyto turto vertė 19 354,60 Eur, atsakovei tenka 7 202,30 Eur vertės turtas, ieškovui – 12 12,30 Eur turtas, todėl iš jo atsakovei priteistina 2 475 Eur kompensacija.

Dėl kompensacijos priteisimo už bendro turto išlaikymą/tvarkymą nurodo, kad ginčo tarp šalių, jog turtas adresu (duomenys neskelbtini), yra jų bendroji sutuoktinių nuosavybė, nėra. Šiuo adresu valstybinės institucijos darbuotojams atlikus patikrinimą buvo nustatyti pažeidimai dėl savavališkos statybos ir šalys buvo įpareigotos pašalinti savavališkas statybas, kitu atveju bus taikomos įstatyme numatytos neigiamos pasekmės, tačiau atsakovė nusišalino nuo šio turto priežiūros ir jokia dalimi neprisideda prie savavališkos statybos padarinių šalinimo, todėl jis vykdė įpareigojimus ir dėl to patyrė išlaidas, kurių pusę kaip bendraturtė turėtų kompensuoti atsakovė.

Šias išlaidas sudaro 1) topografinio plano atnaujinimas - 50 Eur; 2) topografinio plano patikslinimas - 140 Eur; 3) savavaliskos statybos įvertinimo aktas - 242 Eur; 4) valstybinis mokestis už projekto pateikimą -52 Eur; 5) mokestis uz lokalinės sąmatos sudarymą - 100 Eur; 6) mokestis už paskirtą baudą - 488,64 Eur; 7) kuras (matininko atvykimas, žolės pjovimas – 483,04 Eur; 8) mokestis už nekilnojamojo turto vertinimą - 250 Eur; 9) pamatinių blokelių, kurie buvo sudėti valstybinės žemės sklype, pervežimas į šalims priklausantį sklypą - 200 Eur (1 darbo traktoriaus valanda 40 Eur, dirbta 5 val.); 10) teisinės paslaugos dėl prašymo rengimo pratęsti terminą savavališkos statybos padariniams naikinti- 150 Eur; 11) mokestis už projekto parengimą ir pateikimą - 300 Eur; 12) mokestis už projekto pateikimą - 200 Eur. Iš viso išlaidų 2 655,68 Eur, todėl atsakovės dalį sudaro 1 327,84 Eur, kuri priteistina iš atsakovės.

Dėl ginčo šalių mokėtinų kompensacijų įskaitymo nurodo, kad iš atsakovės jo naudai priteistina 4 000 Eur piniginė kompensacija už atsakovės pasisavintus jo pinigus, 1 327,84 Eur kompensacija už bendro turto priežiūrą/išsaugojimą, o iš jo atsakovės naudai - 2 475 Eur piniginė kompensacija už jam natūra tenkančią didesnę turto dalį. Šalių mokėtinos kompesacijos įskaitytinos, iš atsakovės priteisiant jo naudai 2 852,84 Eur (5 327,84 Eur – 2 475 Eur) kompensacija, kurią atsakovė jam turi sumokėti per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo nutraukti šalių santuoką įsiteisėjimo dienos.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo ieškovas pasilieka savo pavardę, o atsakovei pavardė paliekama jos nuožiūra.

Dėl galimybės susitaikyti nurodo, kad bendras santuokinis gyvenimas faktiškai yra pasibaigęs, bendro ūkio neveda, santuoka iširusi galutinai, todėl skirti terminą susitaikymui nėra prasmės.

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas palaikė savo ieškinį jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti.

Dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei nurodo, kad ieškovas jos negerbė ir negerbia, toliau ją žemina, įžeidinėja ir grasina sms žinutėmis. Paskutinius penketą metų ypač išryškėjo skirtingas požiūris į materialines ir dvasines vertybes, tapo svetimi. Susituokus, rudenį atvyko į Druskininkus, gyveno pas jos mamą apie 10 metų šios bute. Po 1992 m. buvo pradėta gyvenamojo namo statyba adresu (duomenys neskelbtini), ieškovo motinos vardu, tačiau už bendrai uždirbtas šeimos pajamas. Ieškovo motina visą laiką gyveno Prienuose. 1997 metais pabaigus namo statybą, visi įsikėlė į šį namą ir jame vsią laiką gyveno, augino dukras. 2000 m. sausio 11 d. ieškovo motina padovanojo ieškovui visą jų užgyventą turtą, kuris buvo registruotas ieškovo vardu. Visus šiuos reikalus ieškovas tvarkė savo nuožiūra, kaip dabar ji suprato, apsimestiniu sandoriu jis sutvarkė bendrą užgyventą, įregistruodamas jį asmenine nuosavybe. Visą santuokos laikotarpį ji stengėsi daug dirbti, kad šeimos materialinė padėtis būtų kuo geresnė, įdėjo daug pastangų ir lėšų nekilnojamo turto įsigijimui, augino dukras, tačiau ieškovas to nevertino, o vėliau pradėjo naudoti psichologinį spaudimą, reikalavo perleisti jos asmenini turtą jam, uždirbtus jos asmeninius pinigus naudojo savo nuožiūra, nederindamas su ja pozicijų, ieškovas tapo nelojalus jos atžvilgiu.

Santuokoje gimė dvi dukros A. ir G., kurios yra pilnametes, sukūrusios savo šeimas. Su ieškovu susituokę bendrai pragyveno 36 metus, tačiau jau penkis metus jų šeimyniniai santykiai pašliję, nesutapo jų nuomonės dėl dukrų auklėjimo joms augant, o užaugus jis jas ignoruodavo, norėjo, kad ji nebendrautų su jomis ir jų šeimos nariais. Ieškovas į šiltus santykius su dukromis reaguodavo neigiamai ir ignoravo jos motinystės instinktą, teikdamas prioritetą tik savo asmeninėms ambicijoms, ir ši problema tik gilėjo. Ieškovo primesta tvarka ją žeidė, ji jautėsi nepilnavertė, blogai jautėsi. Minėta tvarka buvo įvesta ieškovo reikalavimu nuo pat santuokos pirmų dienų, jis nusprendė, kad ji turi elgtis tik pagal jo nustatytą gyvenimo tvarką visose srityse, ja stipriai manipuliavo, dabar jau supranta, kad ja pasinaudoja ir turtiniuose, ir kreditorinių įsipareigojimų reikaluose. Su ieškovu nuo 2022 m. vasario 13 d. vedybinio gyvenimo jokie šeimyniniai santykiai jų neriša. Ieškovas neteisus, kad ji paliko šeimą ir dėl yra kalta dėl šeimos išrimo.

Dėl bendrai užgyvento turto padalijimo nurodo, kad bendras jų turtas yra:

- nekilnojamas turtas adresu (duomenys neskelbtini), - 0,1160 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 8730 Eur vertės, gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7020 Eur vertės, ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 537 Eur vertės, kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 50 Eur vertės, nebaigtas statyti gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (pastatyti namo pamatai, tame tarpe įdėtos lėšos į namo projektavimą, atlikti žemės darbai sklype pamatų įrengimui ir statybiniai darbai betonuojant pamatus, statybinės medžiagos), 6 000 Eur vertės;

- kilnojamas turtas: automobilis Volvo XC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3300 Eur vertės, automobilis Volvo 850, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 400 Eur vertės, priekaba Niewiadow, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 700 Eur vertės, supirkti daiktai namo statybai: kanalizacijos valymo įrenginys 1 500 Eur vertės, „Ytong Energo" blokeliai - 45,94 kub. m., 4134,60 Eur vertės, vitrininiai langai 4 vnt – 820,00 Eur vertės, viso turto balansas – 33 632,80 Eur. Šį turtą prašo priteisti ieškovui, išmokant jai piniginę kompensaciją.

Išvardinto bendrai užgyvento turto gerinimui, didinimui ji prisidėjo ir savo asmeninėmis lėšomis: 2021 m. rugsėjo 2 d. bankiniu pavedimu L. M. sumokėta 1 000 Eur už pamatų įrengimo sutvirtinimą adresu (duomenys neskelbtini); 2021 m. spalio 28 d., 2021 m. lapkričio 9 d. bankiniais pavedimais UAB „Termo langai” sumokėta 820 Eur (390 + 430 Eur) už vitrininius langus namui adresu (duomenys neskelbtini); 2022 m. sausio 15 d., 2022 m. sausio 16 d., 2022 m. sausio 26 d. bankiniais pavedimais UAB „Blokelių centras“ sumokėta 3000 Eur, už automobilio Volvo XC90 remontą sumokėta 441,20 Eur, iš viso 5 261,20 Eur. Šios lėšos yra jos asmeninės lėšos, įgytos 2020 m. rugpjūčio 25 d. pardavus butą (duomenys neskelbtini), už 35 000 Eur sumą. Į jos sąskaitą 2020 m. rugpjūčio 25 d. buvo pervesta 10 000, 00 Eur, 5 000,00 Eur buvo gauta avansu prieš sandorio sudarymą ir 20 000 Eur gauta grynais iš pirkėjos L. K. Iš gautos sumos 5 261,20 Eur ji išleido namo statybai, 10 000 Eur grynais pasiėmė važiuodama į Angliją su dukra, 7 000 Eur santaupų grynais paliko saugoti ieškovui, o likusią dalį 12 738,80 Eur ji panaudojo šeimos poreikių tenkinimui nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. iki 2022 m. vasario 13 d. Dėl šių priežasčių 5 261,20 Eur suma turi būti minusuojama iš viso turto balanso, kurį sudaro 33 632,80 Eur, ir bendrai užgyvento turto dalinimui lieka turto už 28 371,60 Eur, kur 1/2 dalis yra 14 185,80 Eur. Įvertinus aplinkybę, kad ji pardavusi asmeninį turtą panaudojo 5 261,20 Eur kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę, ši suma turi būti priteistina jai iš ieškovo kaip kompensacija. Iš viso ji reikalauja iš ieškovo 26 447 Eur piniginės kompensacijos, kurią sudaro 5 261,20 Eur įbendrą turtą įdėtos asmeninės lėšos įdėtos +7 000 Eur jos asmeninės santaupos, grynais saugomos pas ieškovą+14 185,80 Eur 1/2 jos dalis iš užgyvento bendrai turto, kuris natūra atitienka ieškovui.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų trečiajam asmeniui nurodo, kad ieškovo sesers E. B. paskolinti pinigai pagal skolos raštelį nebuvo skirti šeimos interesams, nes byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų. Apie skolos raštelį ji nieko nežino, pinigų niekada nemačiusi ir niekada ieškovas nekalbėjo apie skolintus namo statybai pinigus, juo labiau, kad abu gyveno pasiturinčiai ir nei vienam netrūko pinigų, todėl šią prievolę trečiam asmeniui turi prisiimti vienas ieškovas

Dėl išlaikymo nurodo, kad iš ieškovo išlaikymo sau nereikalauju, nes yra darbinga. Šiuo metu laikinai nedirba, nes yra laikinai išvykusi, gyvena su dukra ir padeda auginti šios vaiką.

Dėl pavardės nurodo, kad po santuokos nutraukimo pasilieka savo esamą santuokinę pavardę – P.

Teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovė palaikė atsiliepimą ir priešieškinį jame nurodytais motyvais, prašė prieškeiškinį tenkinti.

Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį su atsakovės priešieškiniu sutinka iš dalies, prašo atsakovės priešieškinio reikalavimus dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, turto padalijimo ir kompensacijų priteisimo atmesti. Iš esmės nurodo ieškinyje nurodytas aplinkybes.

Atsakovės nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). jų šeima nieko nestatė – šį turtą pirkimo- pardavimo sandoriu įsigijo jo motina, kuri jam tą turtą padovanojo. Nuo 1997 m. iki 2002 m. atsakovė išvis niekur nedirbo ir buvo išlaikoma tik jo. Atsakovė klaidina teismą, neva jis vartojo prieš ją psichologinį smurtą, kad neva jis leido jos asmeninius uždirbtus pinigus. Šalys santuokos metu neturėjo ir neturi sudariusios vedybų sutarties, kas reiškia, jog atsakovės uždirbti pinigai traktuoti kaip bendroji sutuoktinių nuosavybė ir jie buvo naudojami bendru susitarimu išimtinai šeimos poreikiams. Jis nesutinka su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, kad santuoka jų iširo dėl abiejų kaltės. Priešieškinyje nurodytas aplinkybes ji išsigalvojo, kadangi neturėjo kaip pagrįsti savo elgesio dėl jo palikimo, kuomet po operacijos jam reikėjo atsakovės pagalbos. Atsakovė, nenorėdama vykdyti sutuoktinės pareigos jį slaugyti, nusprendė išvykti ir jį palikti, kai jam labiausiai reikėjo pagalbos. Toks atsakovės elgesys yra netoleruotinas ir nepateisinamas sutuoktinių pareigų vykdymo kontekste - pati atsakovė pabėgo nuo šeimos.

Dėl bendrai užgyvento turto padalijimo nurodo, kad jis nesutinka su atsakovės nurodytais argumentais, kad ji viena investavo asmenines lėšas į bendro turto įsigijimą, kadangi ir jis pats pardavęs jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį sklypą, gautus pinigus naudojo statyboms, kad pamatų vertė sudaro 6 000 Eur, kadangi turto vertė priklauso ne nuo investuotų pinigų sumos - statybinės medžiagos bėgant metams nusidėvi ir nuvertėja, tuo tarpu atsakovė į tai neatsižvelgia ir skaičiuoja tik investuotas sumas, todėl jis nesutinka, kad sutuoktinių bendra turto vertė 33 632,80 Eur. Jis nesutinka, kad visa santuokoje įgytas turtas būtų priskirtas jam, atsakovei išmokant 26 447 Eur kompensaciją, nes jis neturi finansinių galimybių. Atsakovė žino, kad jis disponuoja mažomis pajamomis, todėl jam užsidėti nepagrįstai tokią didelę kompensacijos mokėjimo naštą būtų neteisinga. Šalių turtas adresu (duomenys neskelbtini) , yra dalus, todėl sutuoktiniams po santuokos nutraukimo būtų galimybė disponuoti turimu turtu bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Kilnojamuosius daiktus tarp šalių taip pat yra galimybė padalinti, t.y. atsakovei galėtų likti visi kilnojamieji daiktai būsimai statybai - kanalizacijos valymo įrenginys, blokeliai ir vitrininiai langai, bei automobilis (duomenys neskelbtini) juolab kad atsakovė nurodo, jog šiuos daiktus (neskaitant automobilio įsigijimo, o tik investuotas remonto išlaidas) įgijo už asmenines lėšas, gautas iš parduoto turto.

Jis nesutinka su atsakovės reikalavimu jos naudai priteisti 5 261,20 Eur piniginę kompensaciją už jos investuotas asmenines lėšas statybinėms prekėms ir darbams bei 7 000 Eur santaupų, paliktų saugoti ieškovui, kuomet išvyko svečiuotis pas dukrą. Jis taip pat yra investavęs asmeninių lėšų bendro turto įsigijimui. Piniginės lėšos, gautos už atsakovės asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą, ir pačios atsakovės valia buvo iš esmės panaudotos šeimos interesais, jai to neginčijant ir nereikalaujant grąžinti šių lėšų keletą metų, kol nebuvo kreiptasi dėl santuokos nutraukimo, spręstina, kad šios lėšos, tapo sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe, todėl nėra jokio pagrįsto pagrindo atsakovei priteisti kompensaciją. Atsakovė apie 7 000 Eur neva jam palikimą sugalvojo tik tuomet, kai jis parašė pareiškimą policijai dėl to, kad būtent ji išvykusi pavogė jo turėtas santaupas, gautas už parduotą asmeninį žemės sklypą.

Jis nesutinka su atsakovės reiklaujama priteisti iš jo 26 447,00 Eur kompensacija, nes ji yra nepagrįsta. Dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), yra surašytas savavališkos statybos aktas. Šalindamas savavališkos statybos pasekmes jis patyrė 1 439,21 Eur išlaidas. Jis ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl finansinio prisidėjimo į nustatytų pažeidimų šalinimą, tačiau atsakovė visus jo prašymus ignoravo. Ieškovas taip pat yra investavęs asmeninių lėšų į automobilio gedimo šalinimus sumoje 233,26 Eur.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų trečiajam asmeniui nurodo, kad gauti pinigai panaudoti pamatinių blokelių įsigijimui, ir atsakovė tą puikiai žino.

Trečias asmuo E. B. tiek atsiliepime, tiek teismo posėdyje parodė, kad 3 200 svarų buvo paskolinti ieškovui namo statybai, pamatams, nes trūko pinigų jų bendro namo statybai. Ieškovas skolos negrąžino. Atsakovė apie šią skolą žinojo. Paskolos lapelį surašė ieškovas. Ji nežinojo, kad reikia notarinės sutarties. Kada turėjo būti grąžinta skola, ji tiksliai neprisimena, lygtai 2022 metais.

Liudytoja A. B. parodė, kad bylos šalys yra jos tėvai. Ji matė, kaip ieškovas skriaudžia mama, yra agresyvus. Santykius su tėvu palaikydavo minimalius. Mama slapta skambindavo dukrai, kai tėvas būdavo išvažiavęs. Tėvas neleido mamai išskristi į jos 35-ąjį gimtadienį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 5224, nepilnamečių vaikų neturi.

Ieškovas N. P. (toliau – ieškovas) prašo santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės, o atsakovė A. P. (toliau – atsakovė) - dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Pažymėtina, kad kaltė dėl santuokos iširimo yra apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26-3.30; 3.35-3.36, pažeidimas iš esmės (CK 3.60 str.). Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme numatytų pareigų pažeidimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtina ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008).

Sutuoktinio pareigos tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Ieškovas atsakovės kaltę iš esmės grindžia tik tuo, kad atsakovė, išskrisdama gyventi į Angliją, vienšališkai paliko jį po operacijos vieną, kai jam reikalinga slauga, nusišalino nuo visų sutuoktinės pareigų, tiek buities, tiek finansiniu ir moraliniu atžvilgiu.

Atsakovė nurodo, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu - jie abu laiku nesprendė santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai nutrūko, bet ne dėl vieno iš jų kaltės, o dėl abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą net ir taikiai išsiskirti. Ieškovo kaltė pasireiškė tuo, kas jis jos negerbė ir negerbia, toliau ją žemina, įžeidinėja ir grasina sms žinutėmis.

Vien tik neginčijamai nustatytas faktas, kad atsakovė 2022 m. vasario 13 d. išskrido į J. K. pas savo dukrą negali patvirtinti, kad santuoka iširo tik dėl vienos atsakovės kaltės – nesutarimai šeimoje, tarpusavio nuolatinis bendravimo sutrikimas kyla ir santykių krizė gilėja ne per vieną dieną. Kaip matyti iš bylos duomenų, šalys kartu pragyveno 36 metus. Atsakovė nurodo, kad 2022 m. vasario 13 d. su jaunesniąja dukra G. išskrido į D. Britaniją pas vyresniąją dukrą A., kurios nebuvo mačiusi daugiau kaip dvejus metus ir kurios tą dieną buvo 35 metų jubiliejus. Ieškovas žinojo apie jos planuojamą skrydį, kad ji turi nupirkusi ir atgalinio skrydžio, numatyto 2022 m. vasario 20 d., bilietus ir šiai kelionei labai prieštaravo, grasino, kad jei skris, tai tegu atgal negrįžta, kas galutinai nulėmė jos apsisprendimą negrįžti pas ieškovą.

Byloje esantys skrydžio dokumentai patvirtina atsakovės nurodomas aplinkybes, kas rodo, kad pirkdama bilietus ji neturėjo ketinimo negrįžti pas ieškovą, o apsisprendimą negrįžti nulėmė paties ieškovo elgesys, todėl sutiktina su atsakovės motyvais, kad tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį.

Teismas, įvertindamas atsakovės pripažinimą, kad dėl šeimos iširimo iš dalies yra ir jos kaltė, ieškovui neįrodžius, kad santuoka nutrūko tik dėl atsakovės kaltės, atsižvelgdamas į šeimos tikslus ir jos paskirtį visuomenėje, laiko, kad abi šalys nebuvo lojalios viena kitai, nepakankamai gerbė viena kitą, konfliktavo ir šiuo konkrečiu atveju negalima neginčijamai teigti, jog dėl šalių santuokos iširimo kaltas tik vienas kuris nors iš sutuoktinių, nes byloje nėra tokių neginčijamų įrodymų. Teismas daro išvadą, kad nesutarimams gilėjant ir ištikus krizei šeimoje, lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai. Pripažinus, kad lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis). Nuo 2022 m. vasario 13 d. sutuoktiniai gyvena atskirai, santykių nepalaiko, bendro ūkio neveda, taigi šeima yra faktiškai iširusi ir jos išsaugoti neįmanoma, be to, byloje nėra duomenų, iš kurių galima būtų tikėtis, kad ieškovas ir atsakovė vėl pradės gyventi kartu, šalys taikytis nesutinka. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir jos išsaugoti galimybių nebėra, ji nutrauktina (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl dalintino turto ir prievolių kreditoriams

Teismas nustatė, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) ir gyveno kartu bei vedė bendrą ūkį iki 2022 m. vasario 13 d., kada atsakovė išvyko į J. K., kur gyvena iki šiol. Dėl to ginčo nėra.

Nagrinėjamoje byloje atsakovė 2023 m. birželio 5 d.atsiliepimu prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms sukėlė nuo tos dienos, kai šalys nustojo kartu gyventi dienos, t.y. nuo 2022 m. vasario 13 d.. Ieškovas šių aplinkybių neginčijo. Šis prašymas tenkinamas ir nustatoma, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms sukėlė nuo 2022 m. vasario 13 d., kai šalys faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnis).

Byloje pateikti įrodymai, kad šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2017 m. lapkričio 15 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo nekilnojamą turtą adresu (duomenys neskelbtini):

- 0,1160 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (ieškovas vertina 8 100 Eur, atsakovė - 8730 Eur),

- gyvenamajį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (ieškovas – 800,00 Eur, atsakovė – 7 020 Eur),

- ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (ieškovas – 500 Eur, atsakovė - 537 Eur),

- kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (ieškovas - 50 Eur, atsakovė – 50 Eur),

- nebaigtą statyti gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ,ieškovas vertina 0 Eur, atsakovė vertina 6000 Eur.

- automobilį Volvo XC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (ieškovas vertina 3 000 Eur, atsakovė - 3300 Eur);

- automobilį Volvo 850, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (ieškovas vertina 100 Eur, atsakovė - 400 Eur,

- priekabą Niewiadow, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (ieškovas vertina 350 Eur, atsakovė - 700 Eur),

- kanalizacijos valymo įrenginį -1 500 Eur;

Tarp šalių kilo ginčas dėl nekilnojamojo ir kilnojamo turto vertinimo.

CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės tarpusavio nuosavybės pabaigoje.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad turto vertė gali būti nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Kasacinio teismo nutartys Nr. 3K-3-251/2006, Nr. 3K-3-12/2008, Nr. 3K-3-222/2009 ir kt.).

Ieškovo dalinto nekilnojamo turto vertė nurodyta pagal J. P. IĮ turto vertintojo atliktą nekilnojamo turto vertinimą, atsakovės – pagal Registrų centro svetainėje nurodytas vidutines rinkos vertes, kurios yra didesnės už vertes, nustatytas atlikus individualų turto vertinimą.

Pažymėtina, kad VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre nurodyta objektų vertė yra nustatoma masinio vertinimo būdu, t. y. nustatant ne konkretaus individualizuoto turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, todėl neatsižvelgiama į individualias konkretaus turto savybes. Individualaus turto vertinimas yra atliekamas sutinkamai su turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatomis, t. y. atsižvelgiant į faktinę turto būklę bei savybes, didinančias ar mažinančias šio turto vertę rinkoje, todėl masinio vertinimo būdu nustatyta turto rinkos vertė ir individuali turto rinkos vertė gali ir nesutapti.

Iš 2023 m. gegužės 18 d. J. P. IĮ nekilnojamo turto vertinimo ataskaitos matyti, kad vertintas turtas - žemės sklypas yra apleistas, neprižiūrimas, nešienautas, gyvenamasis namas labai blogos avarinės būklės, reikalingas kapitalinis remontas arba nugriovimas, stogas kiauras, sienojai sutręšę, nėra jokių inžinierinių komunikaciniš tinklų, ūkinis pastatas nugriautas, likę tik pamatai. Šias turto vertintojo nurodomas aplinkybes patvirtina ir ataskaitoje esančios vertinamo turto foto nuotraukos. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo ekspertas M. K. vizualios apžiūros metu, iš kuros matyti, kad namo būklė yra labai bloga ir nėra galimybės naudoti jį pagal paskirtį be kapitalinio remonto.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas nesivadovauja atsakovės nurodomomis vertėmis, nustatytomis masinio vertinimo būdu, nes pagal byloje esančius duomenis šios vertės neatitinka šio konkretaus turto realios vertės, todėl teismas vadovaujasi turto vertėmis, nustatytomis J. P. IĮ turto vertintojo, kuris turto vertę nustatė atsižvelgdamas į inidividulias konkretaus turto savybes.

Iš bylos duomenų matyti, kad aukščiau nurodytame žemės sklype išduotas leidimas statyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu dar statomas – pagal teismo eksperto M. K. atliktą apžiūrą yra įrengti pamatai su rūsiu.Turto vertintintojas J. P. kaip nekilnojamo turto vertintojas nesant galutinai suformuoto objekto įstatymų nustatyta tvarka ir teisiškai jo neįregistravus, šio objekto nevertino, todėl ieškovas nurodo jo vertę 0 Eur. Atsakovė teigia, kad šio objekto vertė 6 000 Eur.

Tarp šalių kilus ginčui dėl nekilnojamo turto verčių, ieškovo prašymu ir atsakovės sutikimu teismas 2023 m. spalio 9 d. nutartimi paskyrė turto ekspertizę, pavedant ją atlikti teismo ekspertui M. K.. Be kitų klausimų ekspertui atsakovė prašė nustatyti nebaigto statyti namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertę. 2023 m. lapkričio 8 d. teisme buvo gautas eksperto prašymas pateikti papildomą informaciją – ekspertizės objektų kadastrinius matavimo duomenis, atitinkančius faktinę būklę. Taip pat atlikus vizualinę vertinamų objektų, pagal esamas faktines aplinkybes patikslino, t.y. padidino ekspertizės kainą.

Ieškovas prašomų duomenų ekspertui nepateikė, nesutiko mokėti už ekspertizę didesnės kainos, todėl teismo ekspertas 2023 m. gruodžio 5 d. atsisakė atlikti ekspertizę. Darytina išvada, kad ekspertizė nebuvo atlikta ir nebaigto statyti namo vertė nebuvo nustatyta dėl paties ieškovo kaltės.

Atsakovė nurodė, kad 6 000 Eur nebaigto statyti namo vertę sudaro namo pamatai, įdėtos lėšos į namo projektavimą, atlikti žemės darbai, darbai pamatų įrengimu, statybinės medžiagos ir darbai betonuojant pamatus. Su šia verte ieškovas nesutiko, tačiau nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių atsakovės nurodomą vertę.

Teismas pažymi, kad pagal įdėtus darbus ir medžiagas nebaigtas statyti namas taip pat turi savo vertę. Nesant jokių tiesioginių įrodymų apie nebaigto statyti objekto vertę, teismas vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei rinkoje viešai nurodytomis pamatų liejimo, įrengimo darbų ir medžiagų kainomis (https://henrikopamatai.lt/pamatu-kaina/; https://www.statvila.lt/a-namo-pamatu-irengimo-kaina/, bei byloje esančiu įrodymu, kad 2021 m. rugsėjo 2 d. pavedimu atsakovė L. M. pervedė 1 000 Eur vien tik už pamatų įrengimo sutvirtinimą adresu (duomenys neskelbtini), ir pripažįsta, kad atsakovės nurodoma 6 000 Eur vertė yra protinga ir reali, atitinka rinkoje esančias kainas, todėl laikytina, kad nebaigto statyti namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 6 000 Eur.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, bendra dalintino nekilnojamo turto vertė yra 15 450 Eur.

Transporto priemonių vertę šalys įrodinėja pagal panašių pardavinėjamų transporto priemonių vertę, pagal kurias neįmanoma individualizuoti šalims priklausančių konkrečių transporto priemonės verčių. Šalys nepasinaudojo galimybe kreiptis į turto vertintoją ir individualizuoti šalims priklausančių konkrečių transporto priemonės vertes. Šalims nesutariant dėl transporto priemonių vertės ir nurodant skirtingas transporto priemonių kainas, teismas jų vertę nustato pagal šalių nurodytų kainų vidurkį, kuris atitinka ir rinkoje viešai nurodytomis šių transporto priemonių vidutinėms pardavimo vertėms. Tokiu būdu automobilio Volvo XC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 3 150 Eur, automobilio Volvo 850, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 250 Eur, priekabos Niewiadow, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), - 525 Eur., t.y. viso transporto priemonių už 3 925 Eur.

Ginčo dėl namo statybai pirktų daiktų vertės - kanalizacijos valymo įrenginio, 45,94 kub. m., „Ytong Energo" blokelių, 4 vnt. vitrininių langų, nėra, jų bendra vertė sudaro 6 454,60 Eur, ką patvirtina byloje esančios sąskaitos faktūros ir mokėjimai už prekes.

Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybėe. Preziumuojama, kad sutuoktiniu bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktiniu bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik tam tikrais atvejais (CK 3.117 straipsnio 1-2 dalys). Dalindamas sutuoktinių turtą teismas vadovaujasi lygių sutuoktinių dalių bendrame turte principu, nes nenustatė aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo.

Spręsdamas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo būdo teismas visų pirma atsižvelgia į sutuoktinių pageidavimus, o kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d., ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą.

Turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis. Toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą.

Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių, t.y. dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių) arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t.y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos.

Ieškovas pageidavo, kad nekilnojamieji daiktai būtų priteisti lygiomis dalimis kiekvienam sutuoktiniui po 1/2, nes turtas yra dalus, o jis nėra pajėgus išmokėti atsakovės nurodyto dydžio kompensaciją.

Atsakovė pageidavo turtą priteisti priteisti ieškovui natūra, jai priteisiant kompensaciją už ieškovui tenkantį didesnės vertės turtą, nes jai turėti bendrą turtą su ieškovu nepriimtina, o ir ieškovas pats to nesiekia.

Pagal byloje pateiktus duomenis formaliai vertinant šalių nekilnojamą turtą jis yra dalus (gyvenamajame name yra 3 kambariai su pagalbinėmis patalpomis) ir juo galėtų naudotis abi šalys, tačiau kaip jau buvo teismo nustatyta, namas yra negyvenamas, labai blogos avarinės būklės, reikalingas kapitalinis remontas arba nugriovimas, stogas kiauras, sienojai sutręšę, nėra jokių inžinierinių komunikacinių tinklų, ūkinis pastatas nugriautas, likę tik pamatai. Esant tokioms aplinkybėms netikslinga šio turto dalinti lygiomis dalimis, nes nėra galimybės namo naudoti pagal paskirtį be kapitalinio remonto, o tarp šalių nutraukus santuoką neįmanoma situacija, kad abi šalys po skyrybų bendromis jėgomis atliktų turto kapitalinį remontą, tęstų pradėto statyti namo statybas – atsakovė tuo turtu nesinaudoja ir to daryti neketina.

Be to, ieškovas, siūlydamas dalinti turtą lygiomis dalimis, nepateikė teismui dalintino turto naudojimosi tvarkos plano, kuris realiai patvirtintų galimybę naudotis šalims po 1/2 padalinto turto.

Ieškovas tokį turto padaljimo būdą pasirinko motyvuodamas tuo, kad pagal savo fiansinę padėtį jis negalės atsakovei sumokėti kompensacijos už jam tenkančios didesnė turto dalį.

Atkreiptinas dėmesys, kad pradiniu ieškiniu ieškovas reiškė reikalavimą priteisti jam natūra šalims priklausantį turtą, kurį vertino 9 450 Eur (8 100+800+500+50), išmokant atsakovei už jį 4 725 Eur kompensaciją, kas rodo, kad ieškovui buvo priimtinas toks turto padaljimo būdas. Šį reikalavimą 2023 m. gegužės 19 d. patikslintu ieškiniu jis pakeitė po atsakovės pateikto priešieškinio, kuriuo atsakovė turtą vertino 16 337 Eur (8 730+7020+537+50) ir iš ieškovo reikalavo beveik dvigubos kompensacijos 8 118,50 Eur. Teismui nustačius, kad dalintino nekilnojamo turto vertė yra ženkliai mažesnė, ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovas už advokato suteiktas teisenes paslaugas turėjo galimybes sumokėti ženklią apie 5 000 Eur sumą, ieškovui nebūtų per didelė finansinė našta išmokėti kompensaciją atsakovei, kaip jis ir norėjo pradiniame ieškinyje, todėl visas nekilnojamas turtas priteistinas ieškovui.

Be to, ieškovo pateikti duomenys apie jo turtinę padėtį dar nepatvirtina jo sunkios materialinės padėties, nes ieškovas nepateikė teismui duomenų apie jo sąskaitoje (-se) esančias lėšas.

Dėl transporto priemonių padalijimo tarp šalių ginčo nėra, todėl jos, kurių vertė 3 925 Eur, priteistinos ieškovui.

Dėl nupirktų daiktų namo statybai padalijimo ginčo nėra tik dėl kanalizacijos valymo įrenginio. Ieškovas „Ytong Energo" blokelius ir vitrininius langus prašo padalinti lygiomis dalimis, atsakovė su tuo nesutinka, prašo juos priteisti ieškovui.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui priteisiama visa namų valda, kurioje yra vykdomos statybos, ginčo daiktai, skirti namo statybai ir įrengimui, kurių vertė 6 454,60 Eur, taip pat priteistini ieškovui.

Ieškovas prašo įsipareigojimus pagal 2019 m. balandžio mėnesį sudarytą skolos raštelį tarp jo ir E. B., kuriuo ieškovui buvo paskolinta 3 200 svarų, kas sudaro 3 784,30 Eur, pripažinti solidaria šalių prievole. Trečias asmuo tiek atsiliepime, tiek teismo posėdyje nurodė, kad šiuos pinigius ji paskolino šalių namo statybai adresu (duomenys neskelbtini), tačiau tokius jos parodymus teismas vertina kritiškai. E. B. yra ieškovo sesuo, todėl gali būti suinteresuota duoti parodymus ieškovo naudai. Be to, abejonių kelia ir pats skolos raštelis. Skolos raštelis turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Jeigu skolos raštelyje įrašyta „ pasiskolinau“, „skolinuosi“, savaime reiškia, kad pinigai perduoti, todėl skolos raštelyje turi būti nurodytos ne tik paskolos sąlygos, bet ir patvirtinta, kad paskolos davėjas sumokėjo paskolos gavėjui pinigus raštelio pasirašymo dieną t.y. skolos raštelyje turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas pinigų perdavimo faktas (pvz., ,,pinigus gavau“, ,,ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ ir pan.), nes būtent toks įrašas sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Tokių duomenų ieškovo pateiktame raštelyje nėra, todėl jis neturi įrodomosios vertės, kad ieškovas išties gavo pinigus pagal šį raštelį.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 6.871 straipsnį 4 dalį (redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.), jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.

Ieškovas nepateikė duomenų, kad trečias asmuo jam pervedė pingius, todėl laikytina, kad sandoris buvo vykdomas grynaisiais pinigais. Ieškovo teigiant, kad neva jam buvo paskolinta 3 784,30 Eur, paskolos sutartis turėjo būti notarinės formos. Tokiu atveju pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį ir sandoris negali būti įrodinėjams liudytojų parodymais. Ieškovas daugiau nepateikė jokių įrodymų, kad pagal skolos raštelį jis gavo pinigus ir skyrė juos namo statybai, todėl šis jo reikalavimas atmestinas ir prievolė trečiam asmeniui pripažįstama asmenine ieškovo prievole.

Teismui priteisus visą dalintiną turtą ieškovui, ir nesant bendrų kreditorinių įsipareigojimų, mažinančių dalintino turto balansą, atsakovei iš ieškovo priteistina 12 914,80 Eur (25 829,60:2) kompensacija už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį, įpareigojant ieškovą ją sumokėti per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 1 327,84 Eur kompensaciją už bendro turto priežiūrą/ išsaugojimą, prie kurio atsakaovė neprisidėjo.

Ieškovo teigimu visas namo priežiūros išlaidas sudaro: topografinio plano atnaujinimas - 50 Eur; jo patikslinimas - 140 Eur, savavaliskos statybos įvertinimo aktas - 242 Eur, valstybinis mokestis už projekto pateikimą -52 Eur, mokestis už lokalinės sąmatos sudarymą - 100 Eur, mokestis už paskirtą baudą - 488,64 Eur, kuras (matininko atvykimas, žolės pjovimas – 483,04 Eur, mokestis už nekilnojamojo turto vertinimą - 250 Eur, pamatinių blokelių, kurie buvo sudėti valstybinės žemės sklype, pervežimas į šalims priklausantį sklypą - 200 Eur, teisinės paslaugos dėl prašymo rengimo pratęsti terminą savavališkos statybos padariniams naikinti- 150 Eur, mokestis už projekto parengimą ir pateikimą - 300 Eur, mokestis už projekto pateikimą - 200 Eur, iš viso išlaidų 2 655,68 Eur.

Pagal CK 3. 88 straipsnį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Šalių bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia teismo sprendimu padalijus bendrą turtą (CK 3. 100 straipsnio 6 punktas). Jeigu nėra vieno iš sutuoktinių prašymo, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3. 127 straipsnio 1, 2 dalys). Teigiant, jog turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, ieškovas privalo paneigti CK 3.88 str. 2 d. įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais, arba įrodyti, kad tokio turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai įrodoma, kad turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti jį asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Objektyvių duomenų, kad ieškovui panaudojant asmenines lėšas namo statybai buvo aiškiai išreikšta jo valia įsigyti statomą objektą asmeninėn nuosavybėn nėra pateikta. Priešingai, abi šalys pripažįsta, kad namų valda su joje esančiais pamatais yra bendroji jų nuosavybė, kurią nutraukiant santuoką šalys dalijasi.

Atsakovė priešieškiniu prašo 5 261,20 Eur pripažinti asmenine jos investicija ir jai priteisti šio dydžio kompensaciją už į bendrą šalių turtą jos įdėtas asmenines lėšas, kurias gavo 2020 m. rugpjūčio 25 d. pardavus butą (duomenys neskelbtini), pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.

Iš bylos duomenų matyti, kad šią sumą sudaro 2021 m. rugsėjo 2 d. bankiniu pavedimu L. M. sumokėta 1 000 Eur už pamatų įrengimo sutvirtinimą (duomenys neskelbtini), 2021 m. spalio 28 d., 2021 m. lapkričio 9 d. bankiniais pavedimais UAB „Termo langai” sumokėta 820 Eur už vitrininius langus, 2022 m. sausio 15 d., 2022 m. sausio 16 d., 2022 m. sausio 26 d. bankiniais pavedimais sumokėta UAB „Blokelių centras“ 3000 Eur, automobilio Volvo XC90 remontui – 441,20 Eur.

Pažymėtina, kad 1 000 Eur suma už pamatų įrengimo sutvirtinimą yra jau įtraukta nustatant nebaigto statyti namo vertę, už vitrinius langus ir blokelius sumokėtos sumos priteistinos iš ieškovo atsakovei.

Be to, pagal nustatytas faktines aplinkybes akivaizdu, kad atsakovės asmeninės lėšos buvo panaudotos santuokos metu su tikslu pastatyti šeimos būstą, remontuoti abiems šalims priklausančią transporto priemonę, todėl negali būti laikomas asmenine atsakovės nuosavybe CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto prasme, todėl šis atsakovės reikalavimas taip pat atmestinas aukščiau teismo nurodytų motyvų pagrindu dėl ieškovo asmeninių lėšų.

Taip pat ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 4 000 Eur piniginę kompensaciją atsakovei pasisavinus ieškovo asmeninius pinigus. Analogišką reikalavimą teikia ir atsakovė, prašydama priteisti 7 000 Eur sumą ieškovui pasisavinus atsakovės asmeninius pinigus.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo pareiškimo dėl pasisavintų jo pinigų pagrindu Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. G. 2022-04-21 nutarimu atsisakė pradėti ikiteismini tyrimą medžiagoje Nr. M-1-01-19517-22. Ieškovui apskundus nutarimą, prokuroro 2022 m. gegužės 9 d. nutarimu skundžiamas nutarimas buvo panaikintas ir grąžintas papildomam aplinkybių patikslinimui bei procesiniam sprendimui priimti. Ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas nepradėtas. Vien ta aplinkybė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė turėjo asmeninių lėšų už parduotą turtą turtą, neįrodo, kad pasisavinti pinigiai yra šalių asmeninės lėšos.

Ieškovui kreipusis į policiją dėl neva atsakovės pasisavintų jo asmeninių pinigų, atsakovė analogiškus kaltinimus pareiškė ir ieškovui teikdama priešieškinį. Ieškovas tuo pagrindu bando įrodinėti atsakovės kaltę.

Iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių, kurie santuokoje pragyveno 36 metus, susidarė konfliktiniai santykiai ir jų skyrybų byla nagrinėjama ginčo teisena, nes abi šalys nesugebėjo tarpusavio nuolaidų būdu taikiai nutraukti santuoką, ką rodo ir byloje vykdyta mediacija. Tokiais atvejais sutuoktiniai įprastai kilus ginčui dėl santuokos nutraukimo ir tuto dalybų tendencingai yra linkę nepagrįstai kaltinti vienas kitą, todėl šalių nurodomos aplinkybės dėl pinigų vagystės vertintinos kritiškai, juo labiau, kad šalys daugiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, todėl šie šalių reikalavimai atmestini kaip įrodyti.

Šalys vienas iš kito išlaikymo nereikalauja, todėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymas nepriteistinas.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo tarp šalių ginčo nėra, todėl ieškovui paliktina jo pavardė, o atsakovei – sutuoktinė pavardė.

Likusioje dalyje ieškinys ir priešieškinis atmestini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas gali paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir įvertindamas priežastis, dėl kurių bylinėjimosi išlaidos susidarė. Nagrinėjamu atveju pagal šalių tenkintus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus negalima pripažinti, kad viena ar kita šalis šiuo konkrečiu atveju yra laimėtoja, tenkinti ir atmesti reikalavimai savo apimtimi yra apylygiai. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies, teismas, įvertinęs ieškinio ir priešieškinio tenkintų reikalavimų apimtį bei šalių elgesį proceso metu, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, bylinėjimosi išlaidų tarp šalių nepaskirsto ir šalys lieka prie savo turėtų (patirtų) bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 94 Eur žyminį mokestį, likusi 346 Eur žyminio mokesčio dalis teismo nutartimi buvo atidėta. Priėmus teismo sprendimą iš ieškovo valstybei priteistina 346 Eur žyminis mokestis.

Iš ieškovo ir atsakovės lygiomis dalimis valstybės naudai priteistinos 30,17 Eur išlaidos, t. y. po 15,10 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Dėl ekspertizės išlaidų.

Šalys lygiomis dalimis į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo po 400 Eur už ekspertizės atlikimą. Ieškovui atsisakius ekspertizės, ekspertas prašo apmokėti už dalį atliktų ekspertizės darbų iki ieškovo atsisakymo – 250 Eur. Eksperto prašymas tenkinamas, šias išlaidas apmokant iš teismo depozitinės sąskaitos. Likusi įnešta pinigų suma 550 Eur lygiomis dalimis grąžintina šalims, kiekvienai po 275 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 282, 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką tarp ieškovo N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 5224), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo N. P. palikti jo pavardę P., A. P. – santuokinę pavardę P.

Priteisti ieškovo N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybėn

- 0,1160 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 8 100 Eur vertės;

- gyvenamajį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 800,00 Eur vertės;

- ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Eur vertės;

- nebaigtą statyti gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6000 Eur vertės;

- kanalizacijos valymo įrenginį 1 500 Eur vertės;

t.y. iš viso priteisti turto už 25 829,60 Eur sumą.

Priteisti iš ieškovo N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 12 914,80 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Ieškovo N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolę trečiajam asmeniui E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine ieškovo prievole.

Sutuoktinių tarpusavio išlaikymas nepriteisti.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 346 Eur žyminį mokestį ir 15,10 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Priteisti iš atsakovės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 15,10 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Šios išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, mokant žyminį mokestį - įmokos kodas 5660, mokant procesinių dokumentų įteikimo išlaidas - įmokos kodas 5662.

Apmokėti teismo eksperto M. K. paslaugas pagal 2023 m. gruodžio 14 d. sąskaitą – faktūrą REA-0459, iš teismo depozitinės sąskaitos pervedant 250 Eur į UAB „Reacon” sąskaitą Nr. LT86 4010 0425 0243 4128.

Grąžinti iš teismo depozitinės sąskaitos ieškovui N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovei A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 275 Eur, sumokėtus už ekspertizę, kurios vėliau buvo atsisakyta.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.