Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-07-14 · Civilinė byla Nr. e2S-1566-577/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-14
Bylos Nr.
e2S-1566-577/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10295-2022-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Pareiškėjas
mažosios bendrijos „Bionas“
Kreditorius
mažosios bendrijos „Bionas“
Skolininkas
uždarajai akcinei bendrovei „Uphamster“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1566-577/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10295-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 14 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Bionas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje kreditorės mažosios bendrijos „Bionas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Uphamster“.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė MB „Bionas“ kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXIII skyriaus nustatyta tvarka, prašydama išieškoti iš skolininkės UAB „Uphamster“ 2 590,03 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 29 d. tenkino kreditorės pareiškimą ir išdavė teismo įsakymą išieškoti skolą iš skolininkės UAB „Uphamster“ kreditorės naudai.

2. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui kreditorė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –areštuoti 2 590,03 Eur vertės skolininkei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir/ar turtines teises, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti skolininkei priklausančias pinigines lėšas, esančias pas skolininkę kasoje, banke ar pas trečiuosius asmenis, leidžiant iš jų atsiskaityti su kreditore, pavedant antstoliui identifikuoti skolininkės turtą, lėšas. Kreditorė prašymą grindė aplinkybe dėl skolininkės nesąžiningumo (kuris nustatytas įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2741752/2021), t. y. kad, skolininkė be pagrindo ir neteisėtai siekė išvengti prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas su kitais asmenimis, bei siekė nepagrįstai kitą asmenį (kreditorės MB „Bionas“ buvusį direktorių) apkaltinti nusikalstamomis veikomis siekiant išvengti prievolės vykdymo kitam kreditoriui. Taip pat prašymas grindžiamas tuo, jog skolininkė Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi finansinės atskaitomybės nei už 2020 metus, nei už 2021 metus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi kreditorės MB „Bionas“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

4. Teismas nurodė, kad preliminariai įvertinęs pareiškimo reikalavimų pobūdį, faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, 2022 m. balandžio 29 d. tenkino kreditorės pareiškimą, išdavė teismo įsakymą išieškoti skolą iš skolininkės UAB „Uphamster“ kreditorės naudai.

5. Vertindamas kitą sąlygą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimą, teismas vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-76-464/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-977-516/2018), ir pažymėjo, kad kreditorė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios leistų spręsti apie skolininkės nesąžiningumą, t. y. kad ji ketintų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Vien aplinkybė, kad skolininkė žino apie egzistuojančią prievolę kreditorei, tačiau jos nevykdo, taip pat faktas, jog skolininkė nevykdė kitų asmenų prievolių, savaime nesudaro pagrindo spręsti apie šio asmens nesąžiningus ketinimus išvengti kreditorės prievolės vykdymo, nes prievolės nevykdymas gali būti nulemtas įvairių, nebūtinai su asmens nesąžiningumu susijusių, priežasčių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, teismo vertinimu, nebūtų proporcinga priemonė.

6. Teismas pažymėjo ir tai, kad net darant prielaidą, jog skolininkė turi tam tikrų šiuo metu mokumo problemų, vien dėl šių aplinkybių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepasiektų šio instituto tikslo – apsaugoti teismo įsakymo įvykdymą, nes turto arešto (ypač piniginių lėšų) paskyrimas savaime nepadidintų skolininko turto masės ar vertės, netgi priešingai, sudarytų prielaidas kilti dar didesnėms mokumo problemoms, sutrikdant įmonės ūkinę veiklą, tokiu būdu sudarant prielaidas apsunkinti teismo įsakymo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 14 d. civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2016).

7. Teismas padarė išvadą, kad kreditorės prašymas skolininkės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstas.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Kreditorė MB „Bionas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti skolininkei UAB „Uphamster“ laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje visiško įvykdymo areštuoti 2 590,03 Eur sumos skolininkei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir/ar turtines teises, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti skolininkei priklausančias pinigines lėšas, esančias pas skolininkę kasoje, banke ar pas trečiuosius asmenis, leidžiant iš jų atsiskaityti su kreditore; priteisti iš skolininkės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (48 Eur žyminį mokestį ir 242 išlaidas advokato pagalbai apmokėti). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2016, nes šios bylos ir teismo nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje analizuotos situacijos ir faktinės aplinkybės nesutampa, nėra panašios. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nebuvo pateikti ir nebuvo analizuoti argumentai dėl kitos šalies nesąžiningumo ar nesąžiningo elgesio, kas pagal naujausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką yra vienas iš svarbiausių kriterijų sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šioje byloje kreditorius (apeliantas) nesirėmė argumentu dėl didelės ieškinio sumos, tačiau pateikė įrodymus apie skolininkės nesąžiningumą siekiant išvengti jai nepalankaus teismo sprendimo vykdymo. Pasak apeliantės, tai reiškia, jog yra reali grėsmė palankaus kreditoriui teismo sprendimo neįvykdymui dėl skolininkės nesąžiningumo, ko teismas netyrė ir neįvertino.

8.2. Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė (...). laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai. Nebūtina turėti neginčijamų įrodymų apie skolininko nesąžiningumą, o užtenka pateikti duomenis, jog sprendimo neįvykdymo grėsmė egzistuoja ir gali kilti dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų.

8.3. Lietuvos apeliacinio teismo praktika patvirtina, kad skolininko nesąžiningumą patvirtina ne tik tam tikri skolininko nesąžiningi veiksmai ar ketinimai siekiant paslėpti turtą, jį įkeisti, perleisti, suvaržyti, bet ir bet kokie kiti nesąžiningi skolininko veiksmai praeityje su kitais asmenimis siekiant ar esant tikėtinam ketinimui kliudyti bet kokį kitą teismo sprendimo vykdymą.

8.4. Šioje byloje skolininkės nesąžiningumą, jog skolininkė ketina/gali siekti vengti vykdyti kreditorei palankų teismo sprendimą patvirtina faktas, jog skolininkė Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi finansinės atskaitomybės nei už 2020 metus, nei už 2021 metus, taip pat įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-741-752/2021. Šiuo sprendimu pripažinta, kad skolininkas ėmėsi nepagrįstų, neteisėtų veiksmų, nurodė niekuo nepagrįstus, nesąžiningus argumentus siekdamas išvengti prievolės kitam kreditoriui vykdymo; nustatyta, kad skolininkė siekė nepagrįstai kitą asmenį (kreditoriaus MB „Bionas“ buvusį direktorių) apkaltinti nusikalstamomis veikomis siekiant išvengti prievolės vykdymo kitam kreditoriui, ką teismas pripažino neteisėtais ir nepagrįstais teiginiais, kadangi pradėti ikiteisminiai tyrimai nutraukti arba net nepradėti. Teismo sprendimas patvirtina, kokiomis nesąžiningomis priemonėmis ir veiksmais skolininkė siekė išvengti prievolės vykdymo.

8.5. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimas VĮ „Registrų centras“ vertinamas kaip skolininko nesąžiningumas, „leidžia daryti pagrįstą prielaidą apie galimą atsakovės nesąžiningumą, realios savo turtinės padėties slėpimą, o tai (...) patvirtina tikėtiną grėsmę ieškovui palankiam teismo sprendimui įvykdyti“.

8.6. Viešai prieinama informacija patvirtina ir kitus skolininko nesąžiningumo atvejus, pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-44204-1101/2019 skolininkui (skolininko direktoriui) buvo skirta bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą.

8.7. Palikus galioti skundžiamą nutartį bus sudarytos sąlygos formuotis ydingai teismų praktikai, sudarytos sąlygos toliau skolininkui elgtis nesąžiningai toleruojant jo nesąžiningumą bei užkertant kelią realiai įvykdyti kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

12. Nagrinėjamu atveju ginčas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino pareiškimo pagrįstumo – nekilo. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog kreditorė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios leistų spręsti apie skolininkės nesąžiningumą, t. y. kad ji ketintų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.

13. Apeliantės įsitikinimu, teismas nukrypo nuo aktualiausios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, visapusiškai ir išsamiai neįvertino pateiktų įrodymų dėl skolininko turtinės padėties ir nesąžiningumo. Teigia, jog Lietuvos apeliacinio teismo praktika patvirtina, kad skolininko nesąžiningumą, reikšmingą sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/netaikymo, patvirtina ne tik tam tikri skolininko nesąžiningi veiksmai ar ketinimai siekiant paslėpti turtą, jį įkeisti, perleisti, suvaržyti, bet ir bet kokie kiti nesąžiningi skolininko veiksmai praeityje su kitais asmenimis siekiant ar esant tikėtinam ketinimui kliudyti bet kokį kitą teismo sprendimo vykdymą. Akcentavo, jog šioje byloje skolininkės nesąžiningumą, jog skolininkė ketina/gali siekti vengti vykdyti kreditorei palankų teismo sprendimą patvirtina faktas, jog skolininkė Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi finansinės atskaitomybės nei už 2020 metus, nei už 2021 metus, taip pat įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-741-752/2021.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bet kuriuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas turi būti sprendžiamas bei teismų praktikos išaiškinimais vadovaujamasi, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes.

15. Vertinant antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, buvimą ar nebuvimą, visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra užkirsti kelią aplinkybėms, kurios galėtų susidaryti dėl nesąžiningo asmens, kuriam teisme yra pareikšti atitinkami reikalavimai, elgesio. Vadinasi, šių priemonių taikymo tikslas yra būtent nesąžiningų veiksmų užkardymas, kai turimi faktiniai duomenys patvirtina tokio elgesio tikimybę. Grėsmė galbūt ieškovui (...) palankaus teismo sprendimo įvykdymui nustatinėjama kiekvienoje konkrečioje byloje, pagal tos bylos aplinkybes, pareikštus joje reikalavimus bei toje byloje pateiktus įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-793-464/2021).

16. Apeliantė teigdama, kad skolininkės nesąžiningumą, t. y. jog skolininkė ketina/gali siekti vengti vykdyti kreditorei palankų teismo sprendimą, patvirtina faktas finansinės atskaitomybės nepateikimas bei teismo sprendimu konstatuotos aplinkybės, apeliantė taip ir neįvardino galimų veiksmų, kuriuos, taikant laikinąsias apsaugos priemones, siekiama užkardyti.

17. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantės nurodytame Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-741-752/2021 konstatuotos aplinkybės, susijusios su įrodinėjimo procesu, o ne aplinkybėmis, apsunkinančiomis vykdymo (išieškojimo) procesą, t. y. turto masės mažinimą ar pan.

18. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis – išsaugoti asmens, kuriam pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti būsimo išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą.

19. Apeliacinės instancijos nuomone, šioje byloje sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą (priešingai nei teigia apeliantė) reikšminga ir tai, jog pareikštas nedidelės sumos (2 590,03 Eur) reikalavimas, juolab susidaręs dar 2019 metais (iš pareiškimo ir pridėtų dokumentų turinio matyti, kad paskutinės sąskaitos (pagal kurias pareikštas reikalavimas) apmokėjimo data – 2019 m. birželio 30 d.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kreditorės nurodyti argumentai – finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimas Juridinių asmenų registrui bei minimo teismo sprendimo išvados - nėra pakankami laikinųjų apsaugos priemonių taikymui šioje byloje.

20. Atkreiptinas dėmesys, kad atskirajame skunde nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1485-516/2016 nėra konstatuota, kad finansinės atskaitomybės nepateikimas Juridinių asmenų registrui savaime sudaro pagrindą konstatuoti būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad išvados šioje nutartyje padarytos vertinant atsakovės argumentus apie turtinę padėtį byloje, kurioje pareikštas 128 430,89 Eur dydžio reikalavimas. Taigi minimos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės akivaizdžiai skiriasi, todėl apeliantės nuorodos į teismų praktiką, kuria kreditorė įrodinėja skolininkės nesąžiningumą jai nepateikus finansinių ataskaitų už 2020 bei 2021 metus, neturi įtakos vertinant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

21. Atskirojo skundo 9 punkte išvardintose nutartyse (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016, 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016, 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016 ir kt.) pasisakoma, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, tačiau toks išaiškinimas pateiktas nurodant, kad didelės vertės pareikštas reikalavimas savaime negali būti pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tai nesuponuoja išvados, kad neturi būti vertinamas byloje pareikštų reikalavimų pobūdis bei dydis, kreditoriaus nurodyti nesąžiningi veiksmai ar kitos su konkrečia situacija susijusios aplinkybės.

22. Apeliantė taip pat vadovaujasi Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-713-516/2021, kurioje nurodyta, kad vertinant galimą grėsmę, nebūtina turėti neginčijamų įrodymų, kad atsakovas iš tiesų siekia (sieks) perleisti savo turtą, taip apsunkindamas ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, pakanka, kad teismui yra pateikiami duomenys, jog sprendimo neįvykdymo grėsmė egzistuoja ir gali kilti dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų. <...> atsakovo galimų ketinimų nesąžiningumą teismas gali nustatyti ne tik iš jo elgesio, galimai nurodančio pasirengimą atlikti veiksmus, kurie apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą, tačiau ir iš jo ankstesnių, jau atliktų veiksmų, nors tiesiogiai nesusijusių su teismo sprendimo vykdymo pasunkinimu arba padarymu įvykdymą negalimu, bet aiškiai nesąžiningų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-648-585/2020).

23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog minimoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nagrinėtoje situacijoje ginčas buvo kilęs dėl 117 779,31 Eur sumos; be to, joje teismas rėmėsi ankstesnėmis teismų nutartimis (sprendimais), kuriose nustatyti atsakovo nesąžiningi veiksmai, valdant įmonę, o pareikšti turtiniai reikalavimai, susiję su jo veiksmais valdant tą pačią įmonę.

24. Šiuo atveju apeliantė visiškai nesusiejo kitoje byloje skolininko atliktų veiksmų, kurias įvardina nesąžiningais, su šios bylos aplinkybėmis, reikalavimo suma, jo atsiradimo momentu ir kt. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad nagrinėjamu atveju, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, nebūtų proporcinga priemonė.

25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti remiantis kreditorės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jadvyga Mardosevič