Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-08-25 · Civilinė byla Nr. e2-1485-516/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-08-25Lietuvos apeliacinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2019-02-13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-08-25
Bylos Nr.
e2-1485-516/2016
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00293-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Arvi fertis“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės Golfinas Shipping Agency
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Baltkalis“, OOO „Arvi Npk“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1485-516/2016Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00293-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arvi fertis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-1208-479/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Golfinas Shipping Agency ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arvi fertis“ (tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Baltkalis“ ir OOO „Arvi Npk“) dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Golfinas Shipping Agency kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Arvi fertis“ 121 367,73 Eur skolą, 5 854,71 Eur išlaidas, susijusias su ikiteisminiu skolos išieškojimu, 1 208,45 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 20 d. su atsakove sudarė sutartį dėl paslaugų teikimo, o 2016 m. vasario 9 d. atsakovė pateikė ieškovei užsakymą atlikti kompleksinių trąšų perkrovimo iš vagonų į konteinerius darbus bei išsiųsti jas gavėjui į Vietnamą. Ieškovė pažymėjo, kad užsakyme nurodyta, jog paslaugos užsakovė yra atsakovė, o mokėtojas – OOO „Arvi Npk“, tačiau pastaroji už ieškovės paslaugas nesumokėjo, todėl skolą privalo sumokėti atsakovė. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės turtą. Ieškovės nuomone, ieškinio suma yra didelė, atsakovė vengia vykdyti prievolę, todėl būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gegužės 25 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir areštavo atsakovei UAB „Arvi fertis“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, neviršijant 128 430,89 Eur sumos, uždrausdamas šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, tačiau leisdamas turtą valdyti ir naudotis juo, atlikti atsiskaitymus su ieškove, mokėti darbo užmokestį ir privalomus mokėjimus valstybei.Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad ieškinio suma didelė, tikslių duomenų apie atsakovės turtinę padėtį ir turimus kitus skolinius įsipareigojimus nėra, teismuose yra išnagrinėta ir daugiau civilinių bylų pagal kitų atsakovės kreditorių pareikštus turtinius reikalavimus, pagal viešai skelbiamus duomenis atsakovė yra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir VSDFV), atsakovė turimą turtą gali paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti savo turtinę padėtį, padarė išvadą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė UAB „Arvi fertis“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartį ir klausimą išnagrinėti iš esmės – panaikinti atsakovei priklausančio turto areštą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Teismas nesivadovavo teismų praktika analogiškose bylose, nesigilino į ieškinyje nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Šiuo metu formuojamoje praktikoje aiškiai pabrėžiama, kad vien tik kreipimasis į teismą nesuteikia ieškovui pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prie ieškinio pridėtais įrodymais ieškovė apskritai nepagrindė teisėto reikalavimo dėl skolos egzistavimo, nes paslaugos buvo suteiktos kitam ūkio subjektui, už kurio prievoles atsakovė nėra ir negali būti atsakinga.Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė būtų ėmusis kokių nors veiksmų savo finansinei padėčiai pabloginti ar kitaip bandytų apsunkinti ieškovei galbūt palankaus sprendimo įvykdymą. Galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ieškovė grindė iš esmės tik didele ieškinio suma, tačiau pagal teismų praktiką didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina būsimo teismo sprendimo vykdymą. Atsakovė yra didelis, stabiliai veikiantis ūkio subjektas, kurio turto balansinė vertė sudaro 41 407 354 Eur, o vidutinė mėnesio apyvarta siekia 3–4 mln. Eur. Taigi ieškinio suma atsakovei nėra didelė. Atsakovė šiuo metu neturi jokių pradelstų įsipareigojimų kreditoriams ir, priešingai nei nurodyta nutartyje, visiškai atsiskaičiusi su VSDFV.Nutartis neatitinka ekonomiškumo, lygiateisiškumo bei proporcingumo principų. Nepaisant to, kad atsakovė turi pakankamai kilnojamojo ir nekilojamojo turto, antstolis areštavo atsakovės lėšas, esančias visose bankų sąskaitose, todėl atsakovė nebegali atlikti jos veiklai būtinų mokėjimų bei prievolių ir kasdien patiria finansinių sunkumų, negalėdama užpirkti žaliavų ir gaminti užsakovams produkcijos, dėl ko gali tekti atlyginti užsakovams nuostolius, kurių dydis gali gerokai viršyti areštuotą sumą. Panaikinus areštą ir atsakovei normaliai vykdant savo veiklą, būtų užtikinti ir pačios ieškovės interesai – jos reikalavimų įgyvendinimas ateityje, esant jai palankiam sprendimui.Ieškovė UAB Golfinas Shipping Agency atsiliepime į atskirąjį skundą prašo netenkinti atsakovės skundo, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Atsakovės nurodyti duomenys, kad jos turto balansinė vertė sudaro 41 407 354 Eur, o vidutinė mėnesio apyvarta siekia 3–4 mln. Eur, nepasitvirtino, skundžiamą nutartį perdavus vykdyti antstolei. Be to, atsakovė jau 2 metus neteikia savo finansinių ataskaitų registrui, o beveik visas antstolės surastas ir aprašytas atsakovės turtas yra apsunkintas hipoteka.Atsakovės pateiktas prašymas antstolei panaikinti areštus banko sąskaitoms nebuvo tenkintas, nes atsakovė nepateikė antstolei turto, kurio vertės pakaktų Klaipėdos apygardos teismo nutarčiai įvykdyti. Be to, bendra banko sąskaitose esančių atsakovės lėšų suma 2016 m. birželio 10 d. sudaro tik 13 417,20 Eur.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei pagrįstumo ir teisėtumo.CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau toks ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovo pateikto ieškinio forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, t. y. suformuluotas ieškinio reikalavimas ir jo faktinis bei teisinis pagrindas, pateikti įrodymai, kurie, ieškovo nuomone, pagrindžia išdėstytas aplinkybes ir reikalavimus. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką bei preliminariai įvertinęs ieškovo ieškinį bei prie jo pateiktus įrodymus, inter alia ieškovo pateiktą 2016 m. vasario 9 d. atsakovės užsakymą ieškovui, kuriame nurodyta, jog paslaugų (už kurias reikalaujama sumokėti) užsakovas yra būtent atsakovė UAB „Arvi fertis“, apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra pagrindo sutikti su atsakove, jog ji akivaizdžiai negali būti atsakinga pagal ieškovės reikalavimą. Remiantis tuo, kas nurodyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas.Teismų praktikoje preziumuojama, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012). Žinoma, ši prezumpcija nėra absoliuti ir per se nesudaro pagrindo automatiškai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes teismas kiekvienu atveju privalo vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškovo reikalavimo suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-879/2014; 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; ir kt.)Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nurodytos prezumpcijos (didelės ieškinio sumos) tikslas – palengvinti įrodinėjimo naštą asmeniui, kuris, iškilus turtiniam ginčui, prašo taikyti areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę <..> Kadangi faktinę grėsmę ieškinio pateikimo metu įrodyti daugeliu atveju yra itin sudėtinga arba praktiškai neįmanoma (pvz., tikėtinai pagrįsti esant atsakovo sąmoningą ketinimą išvengti jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo), arešto taikymo prašančiam asmeniui yra suteikta galimybė remtis nurodytu teisinio pobūdžio teiginiu (didele ieškinio suma). Taikant ieškinio sumos prezumpciją įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovui nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-874-943/2016).Nagrinėjamu atveju, nors atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad ieškinio suma jai nėra didelė, atsakovė yra stabiliai veikianti įmonė, kurios turto balansinė vertė sudaro 41 407 354 Eur, o vidutinė mėnesio apyvarta siekia 3–4 mln. Eur, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės pateikta ištrauka iš įmonės balanso pati savaime nėra pakankama atsakovės argumentams pagrįsti ir gerai turtinei padėčiai įrodyti (CPK 178 straipsnis). Savo ruožtu byloje esantys, o taip pat viešuose registruose prieinami ir teismo patikrinti duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina ieškovo poziciją, kad atsakovės turtinė padėtis nėra gera ir egzistuoja tikėtina grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Antai, pagal 2016 m. gegužės 30 d. antstolės turto aprašą ir hipotekos registro duomenis matyti, kad beveik visas bendrovei priklausantis nekilnojamasis turtas yra apsunkintas hipoteka. Be to, nors atsakovė teigia, kad jokių pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams neturi, Turto arešto aktų registro duomenimis, atsakovės turtui yra taikomas areštas yra kito kreditoriaus (UAB Prekybos namai „WALDIS“) reikalavimui užtikrinti.Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad atsakovė, teigianti, jog ji yra stabiliai veikiantis ūkio subjektas, pagal juridinių asmenų registro duomenis ilgiau nei 24 mėnesius registro tvarkytojui nepateikė metinės finansinės atskaitomybės dokumentų. Ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia daryti pagrįstą prielaidą apie galimą atsakovės nesąžiningumą, realios savo turtinės padėties slėpimą, o tai nagrinėjamu atveju tik dar kartą patvirtina tikėtiną grėsmę ieškovui palankiam teismo sprendimui įvykdyti. Pažymėtina, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovė, teismui pateikusi 2016 m. birželio 6 d. paruoštą suvestinę apie skolų VSDF biudžetui neturėjimą, remiantis aktualiausia vieša VSDFV informacija, yra ir vėl skolinga VSDF biudžetui.Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atsakovės pozicija, kad skundžiama teismo nutartis neatitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų, nes antstolis areštavo atsakovės pinigines lėšas banko sąskaitose ir dėl to atsakovė nebegali atlikti jos veiklai būtinų mokėjimų bei prievolių ir kasdien patiria finansinių sunkumų. Skundžiama teismo nutartimi visų pirma teismas nurodė areštuoti atsakovei UAB „Arvi fertis“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tik jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis. Taigi akivaizdu, kad teismo nutartimi buvo paisoma proporcingumo ir ekonomiškumo principų, savo ruožtu nutarties vykdymo procesas ir atsakovės nesutikimas su įvykdymu, pats savaime nepaneigia nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.Remdamasis pirmiau nurodytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą bei teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė