- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-05-02
- Bylos Nr.
- 1-653-1057/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- O. F.
- Advokatai
- Eugenijus Šuliokas, Laureta Ulbienė
- Kategorijos
vertėjoms Erikai Vencevičienei ir Evelinai Kulik.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, bedarbis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
O. F. nežymiai sutrikdė žmonių sveikatą, o būtent: 2024 m. birželio 8 d., apie 17.30 val., šalia namo, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą nukentėjusiajam G. V., padarydamas pastarajam odos nubrozdinimą apatinėje lūpoje, ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo G. V. sveikatą. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, tyčia dešine ranka sudavė vieną smūgį į veidą nukentėjusiajai O. R. V., padarydamas pastarajai 22-o danties vainiko nuskilimą, ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios O. R. V. sveikatą.
Šiais savo veiksmais O. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis O. F. nurodė, kad kaltės nepripažįsta. 2024 m. birželio 8 d., galvojo, kad apie 7 val., bet buvo apie 17.30 val., jie važiavo automobiliu, vairuotojo nepažįsta. Jie ėjo – jis (O. F.) ir Ž. P., jo kaimynas. Važiavo sunkvežimis. Jis (O. F.) pasakė, kad stato namą ir turi daug metalo, tegu pasiima. Atsisėdo ir nuvažiavo į jo namus. Kai pravažiavo G. namą, nežino, kas sustabdė mašiną. Jie pradėjo tartis dėl akumuliatorių. Jie susitarė ir G. išnešė akumuliatorius. Jis (O. F.) tuo metu sėdėjo mašinoje. Jie nesutarė dėl kainos, apsižodžiavo. Jis išėjo iš mašinos ir pasakė, kad jei jam nereikia metalo, jis eina namo. Dėl akumuliatoriaus tarėsi vairuotojas ir G.. Ž. liko namuose ir nieko nematė. Jie su Ž. tada ėjo iš parduotuvės namo. Ž. nieko nematė. Stovėjo prie namo ir pravažinėjo sunkvežimis. Jis (O. F.) sėdo pas jį. Suprato, kad jie nesutarė dėl kainos. G. pradėjo ant jo bartis. Pasakė ,,tu ,,supistas“ čigonas, užsičiaupk“. Vairuotojas sėdo į mašiną ir išvažiavo. Jie su juo toliau barėsi. Jis buvo savo teritorijoje, o jis (O. F.) už tvoros. Po to išbėgo G. žmona O.. Ji išėjo už tvoros, į kelią, pradėjo su ja bartis, ji du-tris kartus sudavė per žandą, ant jos pareiškimo nerašė. Atėjo Kaimynas Z. S.. Jis norėjo jį (O. F.) namo parvesti ir matė, kai G. paėmė akmenį ir sudavė jam (O. F.) per galvą. Jis matė, kaip O. sudavė jam per veidą. Po kelių dienų jam pasakė, kad jeigu jis viską matė, taip ir pasakytų, kaip buvo. Jis (O. F.) nenorėjo pareiškimo duoti, nes kaimynai, visko būna. Jo žmona pasakė, kad būtinai paduotų, nes prieš tai buvo nukritęs ir 6 dienas gulėjo komoje. Tuo akmeniu jį galėjo nužudyti. Jis (O. F.) 3 dienas nieko negalėjo valgyti. Nėjo daryti abdukcijos, nes galvojo, kad tai kaimynai susipyko. Po to atėjo kaimynė R. kuri išgirdo riksmus, bet nieko nematė. Ji nematė, kaip buvo suduotas smūgis akmeniu, bet ji paėmusi tą akmenį išmetė. Jis (O. F.) nematė, kaip ji paėmė akmenį ir išmetė į krūmus. Ji paėmusi akmenį išmetė į krūmus. O. pasakė, kad kvies policiją, kvietė nurodydama, kad jis (O. F.) nepažįstamas vyras. R. jį įkalbėjo eiti namo ir Z. jį nuvedė iki namų. Jie užėjo į namus, jam pasiūlė kavos ir už 15 min. atvyko policija. Kalbėjo su policininkais. Aplinkybės, kad jį mušė, nenurodė, nes jis buvo išgėręs, tai buvo sunkinančios aplinkybės. Jis (O. F.) sakė, kad ir jį mušė. Jam pataikė į žandikaulį, tris dienas negalėjo išsižioti. Tuo metu pareiškimo nerašė, kitą dieną parašė. Nežino ar jie tyrė jo pareiškimą. Tyrėja pasakė, kad vienoje byloje bus kaip nukentėjęs, o kitoje kaltinamas. Jis per 55 metus nė vienos moters nė pirštu nepalietė. Jis (O. F.) ir jie to vairuotojo nepažino, jis tiesiog važinėjo ir rinko metalą. Kai vairuotojas išvažiavo, G. žmonos dar nebuvo. Kas jai sudavė nežino. Jis po 2 dienų ieškojo akmens ir jo nerado. Ji (O. R. V.) parodė, kad jis išmušė jai karūnėlę, kaip ją galima buvo surasti žolėje. R. pasakė, kad kitą dienai pasakė ir net atsinešė karūnėlę. O paskui, kai jie barėsi, dalyvavo ir R.. O. pasakė, kad jis (O. F.) jai išmušė dantį. Dantis mažas, ji jį rado iš karto. Tik jis nežino, ar ten buvo dantis. Ten buvo kažkas mažas, baltas. Kai Z. atėjo, ji jau buvo pasakius, kad jai dantis išmuštas. Jis moterų nemuša. G. buvo už tvoros savo teritorijoje. Neatsimena, ar buvo pažeista lūpa. Jie su Ž. išgėrė degtinės 0,5, jis (O. F.) išgėrė 2 alaus, o Ž. išgėrė vieną alaus. Iki to nebuvo susipykę. Žalos nepripažįsta, nes jis jos (O. R. V.) nemušė. Pirmas atėjo S. Z.. Jis jį (O. F.) įžeidė, jis supyko. Jie nesusitarė dėl kainos. Jis pasakė ,,supistas čigone, užsičiaupk“. Apart akmenio metimo, jis prieš jį prievartos nenaudojo. Pareigūnams pasakė, kad buvo konfliktas. Pasakė, kad į jį pataikė akmeniu. Jis (O. F.) buvo išgėręs. Nežino, ar sakė pareigūnams, kad jis (O. F.) irgi trenkė. Jis jo nemušė. Jis pasakė, jog gal mušė, bet neatsimena, kad muštų. Jis nėra konfliktinis žmogus. Mano, kad jis akmenį metė dėl savo žmonos, nes jie su ja smarkiai barėsi. Jie abu buvo girti, gal jis pamanė, kad jis ją skriaudžia. Kitą dieną davė siuntimą abdukcijai. Tačiau jis (O. F.) pamanė, kad kaimynai susipyko. Į medikus pagalbos nesikreipė, juk ne pirmas kartas. Buvo viskas neblogai, bet paskutiniu metu nebendravo. Jei būtų blaivus, tai nueitų pro šalį. Bet jis jį (O. F.) pravardžiavo. Ji nebuvo pasišalinusi. Prisimena, kad ji rodė mažą gabaliuką ir sakė, kad jis išmušė dantį. Jis (O. F.) sėdėjo šalia, gal G. žinojo, kad renka metalą. Pradėjo dialogą su G. Pasakė, kad jam kainos neužtenka. Vairuotojas sėdo ir išvažiavo. G. stovėjo už vartų, savo teritorijoje. Vartai neaukšti. Jis buvo gal metrą nuo juo (O. F.). Jam buvo apmaudu ir tęsė konfliktą. Iš namų išėjo žmona. Ji išėjo už vartų. Ji jam (O. F.) du ar tris kartus sudavė, tada atėjo S.. G. buvo už tvoros. G. atėjo su dviem akumuliatoriais už tvoros. Kai jis (O. F.) išėjo iš mašinos, jis buvo savo kieme. Jis sakė, kad jis stipresnis ir jį sumuš. Iki įvykio su G. nekonfliktavo. Kai statė namą, G. jam pagelbėjo, statė langus. Buvo baltas sunkvežimis. Su vairuotoju kalbėjo rusiškai, bet jis gal lietuvis. Mikroautobusas baltas ,,Ford“ ar ,,Mercedes“. Kai pradėjo bartis, vairuotojas ramiai atsisėdo ir išvažiavo. Jo žmona tuo metu buvo Londone, su ja susirašinėjo ,,Whatsapp“, apie tai jai parašė ryte. Po mėnesio buvo akistata. Akistata buvo G., po to su O.. Jis nemušė jo (O. R. V.) ir moters. Jis pasakė viską kaip buvo. Jis buvo išgėręs, bet rankomis nemosikuoja.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas O. F. nurodė, kad neprisipažįsta padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad 2024 m. birželio 8 d., po pietų, jo kaimynas Ž. P. atėjo pas jį ir paprašė pavaišinti alumi. Jis pasakė, kad neturi ir pasiūlė kartu nueiti į parduotuvę nusipirkti alaus. Jis turėjo pinigų, o Ž. ne. Parduotuvėje nusipirko 2 skardines alaus „VULF“, po 0,44 l talpos, bei 3 butelius alaus, po 1 l talpos. Grįždami atgal pasėdėjo prie ežero, pakalbėjo. Jis išgėrė vieną skardinę alaus, Ž. išgėrė vieną butelį alaus. Po to jie nuėjo namo. Priėjo beveik prie Ž. namo (duomenys neskelbtini) gatvėje (namo numerio nežino), kalbėjo. Pamatė, kaip privažiavo šviesos spalvos autobusiukas. Vairuotojas paklausė, ar turi metalo laužo, nes jį supirkinėja. Jis pasakė, kad turi. Ž. nuėjo namo, o jis įlipo į minėtą autobusiuką norėdamas vairuotojui parodyti, kur jo (O. F.) namas. Važiuojant jo namo link namo, adresu (duomenys neskelbtini), jo kaimynas G. V., stovėdamas lauke, savo kieme, už tvoros, pamojavo rankomis. Metalo supirkėjas (jo vardo, pavardės nežino, matė pirmą kartą, automobilio numerio ir markės, modelio nepamena) sustojo. G. V. paklausė, ar supirkėjas paims akumuliatorius. G. V. nuėjo savo namo link, po 1-2 min. grįžo atgal ir atnešė du akumuliatorius. Metalo supirkėjas išlipo iš automobilio ir priėjo prie G. namo tvoros iš gatvės pusės. Jis liko mašinoje. Metalo supirkėjas atnešė akumuliatorius ir įkrovė į autobusiuką. Sėdėdamas autobusiuko kabinoje, išgirdo, kaip garsiai kalba G. su metalo supirkėju. Suprato, tai G. buvo nepatenkintas, jog jam per mažai sumokėjo už du akumuliatorius, t. y. davė 10 eurų, o G. norėjo daugiau. Jam nusibodo laukti kabinoje, todėl jis išlipo iš autobusiuko, priėjo prie metalo supirkėjo ir G.. Pastarasis stovėjo savo namo kieme už tvoros, metalo supirkėjas stovėjo priešais jį, už tvoros iš gatvės pusės, t. y. tarp jų buvo G. namo tvora. Jis priėjo prie metalo supirkėjo ir atsistojo beveik priešais G.. Tarp jų buvo G. namo tvora ir apie 2-3 metrų atstumas. Jis (O. F.) pasakė, kad eina namo; dar pasakė G.: „Ką, tau 10 eurų per mažai? Žmonės šiukšles atiduoda be pinigų“. Tada G. pradėjo keikti jį necenzūriniais žodžiais. Metalo supirkėjas greitai išvažiavo. Liko jis ir G., pradėjo žodžiu konfliktuoti, vienas ant kito garsiai rėkė, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Gal ir jis ką nors necenzūrinio pasakė, tačiau G. pirmas pradėjo. G. buvo girtas, agresyvus. Jis, nors ir buvo išgėręs, tačiau buvo ramus. Jų žodinio konflikto metu jis pasiūlė G. išeiti į gatvę ir pakalbėti kaip vyrams, o ne stovėti už tvoros. G. pasakė, kad tai jis turi užeiti į kiemą. G. pasakė: „Aš neišeisiu, nes tu stipresnis, tu mane gali sumušti“. Tada iš namo atbėgo G. žmona R.. Ji irgi buvo girta. Ji pradėjo iškart garsiai rėkti: „Tu kas toks esi?“ Jis priėjo arti prie tvoros iš gatvės pusės, tarp jo ir R. atstumas buvo ne daugiau kaip 50 cm ir juos skyrė tvora. Jis ir R. stovėjo vienas priešais kitą, o G. tuo metu stovėjo savo žmonai iš kairės, apie 1 metro atstumu nuo tvoros. Atstumas tarp jo (O. F.) ir G. buvo apie 2 metrai. Tuo metu R. jam staigiai trenkė dešinės rankos delnu į veidą, jis pajuto fizinį skausmą, kuris praėjo po valandos, skausmą vertina 5 balais iš 10. Po ko R. išbėgo į gatvę ir pradėjo stumdyti jį rankomis į krūtinę, rėkdama: „Dink iš čia“. Po to ji jam dar kartą dešinės rankos delnu stipriai trenkė į veidą, pajuto fizinį skausmą, kuris praėjo po valandos, skausmą vertina 5 balais iš 10. Po to R. pasakė vyrui: „Eik ir kviesk policiją“. Priėjo kitas kaimynas Z. S. ir atsistojo tarp R. ir jo (O. F.). Tuo metu G., stovėdamas savo kieme, tyčia metė į jo (O. F.) pusę akmenį ir pataikė jam į kairės pusės smilkinį. Akmuo buvo apie 15 cm diatmetro, pilkos spalvos, apie 700 g svorio, apvalios formos. Minėtas akmuo nukrito šalia jo. Jis pajuto stiprų skausmą, skaudėjo 3 dienas, skaudėjo visą veidą, buvo mėlynė, skausmą vertina iš 10 balų iš 10. Tada jis pasakė, kad irgi lauks policijos. Tuo metu priėjo kita kaimynė R. J. ir liepė R. nusiraminti. Ši kaimynė nieko nematė. Po to Z. S. palydėjo jį namo. Netrukus pas jį atėjo policijos pareigūnai. Jis dėl R. veiksmų pareiškimo nerašys. Į ligoninę po įvykio nesikreipė, sveikatos būklės komplikacijų neturėjo, pas teismo medikus nevyko, nors ir buvo parašęs pareiškimą (dėl G. V. veiksmų). Dar atsimena, kad tuo metu, kai R. J. pasakė R. nusiraminti, R. pasakė: „Va, žiūrėk, ką jis padarė“, nubėgo į savo kiemą, atsinešė kažką (atrodo, baltos spalvos gabaliuką) ir pasakė: „Jis man išmušė dantį“. Jis suprato, kad R. parodė kaimynei kažkokį daiktą ir pasakė, neva tai yra jos dantis, kurį jis jai išmušė. Jis nei R., nei G. nemušė. (t. 1, b.l. 120-122).???
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis G. V. nurodė, kad yra kaimynai sode. 2024 m. birželio 8 d., pernai vasarą, apie 16 val., pamatė, kad važinėja bordinis busikas ir supirkinėja metalą. Jis ne pirmą kartą važinėjo. Turėjo akumuliatorius. Autobusiukas buvo visas bordinis. Turėjo nereikalingus akumuliatorius, galvojo priduos du. Sustabdė, vairuotojui pasakė, kad palauktų, nes išneš iš sandėliuko akumuliatorius. Vairuotojas išlipo. Jų sklypas (duomenys neskelbtini). Jis išėjo, mašina sustojo gatvėje prie jų sklypo, prie vartelių. Vairuotojas atidarė galines duris. Jis atnešė akumuliatorius ir pradėjo derinti kainą. Jis pasakė, kad už du - dešimt eurų. Išėjo O. ir sakė, ar jam mažai pinigų, pradėjo bartis, davė jam į lūpą. Vairuotojas buvo iš šono. Pamatė R., išbėgo į gatvę ir trenkė jam. Tada jis trenkė jai į dantį, ji išspjovė dantį ir pasakė, kad kvies policiją. Busas išvažiavo. R. pasakė, kad eitų į kiemo pusę. Jis gal 15 min. stovėjo gatvėje ir barėsi, matėsi, kad buvo girtas. Jie buvo negirti. Gal po 20-30 min. atvažiavo policija, jie bendravo. Jų alkotesteriu netikrino. Kai policija atvažiavo, jis buvo išėjęs namo. Z. jį nuvedė į namus. Jie buvo savo kieme, jis buvo gatvėje. R. paskambino telefonu, kai tik išmušė. Barėsi iki kol neatvažiavo policija. Atėjo R., po to atėjo kaimynas. O. nuėjo namo ir tik tada atvažiavo policija ir juos apklausė. R. jiems pasakė, kad išmušė dantis. Pas jį (G. V.) matėsi, kad sudaužyta lūpa. Jam bėgo kraujas, ištino lūpa. Žmonai kraujo nebuvo, tik išmušė dantuką, ji išspjovė su krauju, laikė rankoje. Jie su kaimynais nesusipykę. R. su F. irgi gerai gyvena. F. nusipirko šalia sklypą, pradėjo statyti namą. Jam padėjo įstatyti langus. Nekonfliktavo. Jo mama gyveno kitame sode, (duomenys neskelbtini). Dėl namo jokių konfliktų nebuvo. Su jo mama konfliktų nebuvo. Policija atvažiavo pas juos. Juos apklausinėjo mašinoje. Policija buvo už tvoros. Jie nuėjo pas O., o paskui pas juos atvažiavo. Kita dieną, ryte, 9 valandą, apklausė, tai buvo 2 ekipažas. Jie gyvena 20 metų kartu, jis kai ne girtas vaikščioja, nekimba ir nelenda. O kai girtas matosi. Matosi, kad buvo išgėręs žmogus, gestikuliavo. Kvapo nebuvo, bet viskas praėjo labai greitai, buvo stresas. Kodėl pareiškimo nerašė tą patį vakarą, neatsimena. Ar pareigūnai klausė, ar jie su žmona išgėrę, neatsimena. Iš kiemo išėjo R., norėjo mus išskirti, davė porą kartų per galvą ir pasakė, ką jis daro. Vairuotojas pamatė, kad pas juos muštynės, uždarė duris ir nuvažiavo. Po įvykio to vairuotojo nematė. Konfliktas buvo prie galo automobilio, iš galo stovėjo vairuotojas, gal pusantro metro prie savo durų, kieme sėdėjo R. prie stalo ir išbėgo gelbėti jo. Kai prasidėjo triukšmas, tai atėjo R., bet tai jau buvo vėliau. Dėl ko konfliktas prasidėjo nesuprato. Jis pareikalavo pinigų iš vairuotojo. Kodėl jis jam turi atiduoti už ačiū. Jis nesuprato, O. jį iškart užpuolė. Vieną kartą gerai trenkė, greičiausiai kumščiu. Po to stengėsi nepasiduoti. Jis (O. F.) jį užpuolė ir stuktelėjo, jis (G. V.) stengėsi neduoti, kad jis dar stukteltų, blokavo jo rankas. Jis jam nesmūgiavo, blokavo jo smūgius. R. jam sudavė 2 ar 3 kartus, gal į kairį žandą su ranka. Jis dešine ranka trenkė jai ir pataikė į dantį, greičiausiai trenkė kumščiu, bet nežino. Vairuotojas davė 10 eurų už akumuliatorius, tada atėjo O. ir puolė muštis. Smogė į veidą. Po mušimo pasakė, kad žmonės metalo laužą atidavinėja už ačiū. Jis (G. V.) nieko nedarė, jam bėgo kraujas. Sumuštas nieko jam negalėjo padaryti, jam nieko nesakė. Buvo pramušta lūpa, iš vidaus, nuo smūgio buvo pramušta apatinė lūpa. Jis buvo gatvėje prie mašinos. Gatvė 4 metrų pločio. Automobilio galas stovėjo prie mūsų vartelių įėjimo į mūsų kiemą. Automobilio dešinės galinės durys buvo atidarytos, vairuotojas atėjo iš priekio, o F. iš galo. Jis pasirodė iš už durų, jis nustebo. Jis (O. F.) iškart puolė.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. V. nurodė, kad gyvena su sutuoktine O. R. V. Daugiau nei 20 metų turi sodybą sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Joje lankosi vasaros sezono metu kiekvieną savaitgalį. Sodybos kaimynystėje, už tvoros dešinėje pusėje, gyvena O. F.. Anksčiau jokių konfliktų su O. F. neturėjo, nebendraudavo. 2024 m. birželio 8 d., apie 17.00 val., į sodų bendriją mikroautobusu atvažiavo metalo supirkinėtojas. Jis (G. V.) supirkinėtojo automobilį sustabdė, norėdamas priduoti nereikalingus akumuliatorius. Su juo kartu buvo ir jo sutuoktinė O. R. V.. Kol tarėsi dėl kainos su vairuotoju, iš mikroautobuso keleivio pusės išlipo kaimynas O. F., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus ir ėmė kabinėtis, jam grasinti, rusų kalba sakydamas: „Užmušiu“. Jiems stovint prie nukentėjusiojo kiemo vartų, O. F., priėjo prie jo (G. V.) ir dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė jam į apatinę lūpą; tokiais veiksmais O. F. jam sukėlė fizinį skausmą. Kitų smūgių išvengė. Žmonai paklausus: „Ką tu čia darai?“, O. F. priėjo prie žmonos ir dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė O. R. V. į veido sritį bei išmušė priekinį dantį kairėje veido pusėje. Jis O. F. atstūmė, su žmona grįžo į savo namo kiemą. Uždarius vartus, žmona iškvietė policiją. Mikroautobuso vairuotojas įvykio nematė, prasidėjus konfliktui jis jau buvo išvažiavęs. Po įvykio į gydymo įstaigą nesikreipė (t. 1, b. l. 21-23).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji O. R. V. nurodė, kad viskas įvyko birželio 8 dieną, buvo šeštadienis, apie 3 val. Prie jų sklypo, (duomenys neskelbtini), privažiavo autobusiukas, jis supirkinėjo metalą. Autobusiukas bordinės spalvos. Kai įvyko konfliktas, nei jos, nei kaimynų nebuvo, tik girdėjo, kad G. išnešė 2 akumuliatorius, pastatė į autobusiuką. Tada išgirdo triukšmą, ji buvo prie namo. Prie namo yra pavėsinė. Ji buvo ne pačiam name, o šalia namų. Kai pamatė, kad vyrui bėga kraujas, sumušta lūpa, išėjo į lauką. Gal ir trankė, neprisimena, pasakė, O. ką tu darai. Jis buvo neadekvatus, plaukai susivėlę, jis rėkė, kad juos užmuš ir jai stuktelėjo. Ji burnoje pajuto dantį ir jį išspjovė. Pasakė, kad O., tu man dantį išmušei. Paėmė telefoną, nuėjo prie namuko, iškvietė 112. Jie labai ilgai barėsi. Išgirdusi triukšmą atėjo R., ji vaikšto su lazdele, jai sunku ateiti. Ji pasakė, kad jie išskirstytų. Ji R. pasakė, kad O. jai išdaužė dantį ir iškvietė policiją. Ji pasakė, kad ji tik nerašytų pareiškimo. Ir dar atėjo kitas vyriškis, gal jo kaimynas. Ji jo nemačius, jis išsivedė O. Policija atvažiavo ir užėjo į jų sklypą, bet prie namuko nėjo. Jiems pasakė, kad kaimynas sumušė vyrą, jam buvo ištinusi lūpa ir jai išmušė dantį. Tą dantį turi kaip įrodymą. Juos palydėjo iki kaimyno vartelių. Jie nuėjo, ji grįžo į vidų. Po kurio laiko jie grįžo pas juos ir paklausė, ar rašys pareiškimą. Pasakė, kad nerašys pareiškimo. Tuomet sekmadienį atvažiavo kitas ekipažas ir atvežė jiems šaukimus, kad jie turi birželio 11 dieną atvykti į 2 policijos komisariatą, adresu (duomenys neskelbtini). Jie nuvažiavo į komisariatą, išėjo tyrėja ir sako, kur kaltininkas, kad ant jų parašytas pareiškimas, kad jis sumušė O. Ji pasakė, kad jis juos sumušė. Tyrėja apklausė jos vyrą, komisariate prasėdėjo nuo pirmos iki šešių. Apklausė vyrą, po to ją. Tada parašė pareiškimą, kad yra nukentėjusioji, tada vyras parašė pareiškimą, kad nukentėjęs. Jie nebūtų rašę pareiškimo, jeigu jis nebūtų pirmas parašęs. O. buvo išgėręs, jie kaimynai per sieną. Su juo matosi tik vasarą ir tai tada, kai eina į parduotuvę, ar grįžta iš parduotuvės, jokių konfliktų neturėjo. Anksčiau pasikalbėdavo, bet paskui vienu metu nustojo bendrauti. Jų sklypui 57-58 metai. Sklypą gavo jos tėvai. Jie ten užaugo. O. tėvai nusipirko namą už tvoros. Kai atėjo į konflikto vietą, buvo O. ir jos vyras, autobusiuko jau nebuvo. Jos vyras buvo sklype už vartų, o O. buvo gatvėje. Gal išėjus pro vartelius jam ir stuktelėjo. Jis jai stuktelėjo dešine ranka. Jai sudavė vieną smūgį, gal kumščiu. Pajuto smūgį, burnoje pajuto dantį. Smūgis buvo stiprus. Jis galėjo stipriai stuktelėti. Dantukas nulūžo, liko šaknis viduj, o dantis burnoj. Kai išspjovė pamatė, kad tai dantis. Danties žemėje neieškojo. Fizinį skausmą juto, buvo patinę, gėrė vaistus, gal buvo paraudimas. Nuo sudavimo iki skambučio 112 praėjo gal 10-15 minučių. Grįžo į sklypą pasiėmė telefoną, surinko numerį. Jis turėjo matyti, kad rinko numerį. Skambino lauke. Negalėjo pasakyti, kad nepažįstamas žmogus. Negalėjo būti, kad sudavė tris kartus, jį galėjo tik pastumti. Nematė, kad vyras atliktų kokius veiksmus. Ji buvo šalia namelio, vyras buvo viduje, o jis (O. F.) lauke ir šaukė. Kad vyro lūpa kraujavo, pamatė iškarto. Nebuvo jokio akmens. Po įvykio su O. nebendravo. Jai (O. R. V.) sudavė kumsčiu. Dantis buvo plombuotas, be karūnėlės. Šaknis liko viduje. Kraujas nebėgo.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta O. R. V. nurodė, kad gyvena kartu su sutuoktiniu G. V.. Turi sodo sklypą sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Sode būna vasaros sezono metu. Sodo kaimynystėje gyvena O. F.. Anksčiau jokių konfliktų su O. F. neturėjo, nebendraudavo. 2024 m. birželio 8 d., apie 17.00 val., būdama sodo name, išgirdo triukšmą. Išėjusi į lauką pamatė, kad jos vyras stovi jų sklypo teritorijoje prie vartų, už kurių stovėjo O. F.. Tarp jų vyko žodinis konfliktas. Girdėjo, kaip O. F. jos vyrui grasino, rusų kalba sakydamas: „Aš tave užmušiu ir sudeginsiu namą“. Priėjusi, ji O. F. rusų kalba pasakė: „O., apsiramink“. Po šių žodžių, jai stovint kiemo teritorijoje prie vartų, prie jos priėjo O. F. ir rankos kumščiu vieną kartą sudavė jai į veido kairę pusę ir taip išmušė jai dantį, esantį viršuje, kairėje pusėje. Taip pat ji pastebėjo, kad jos vyro lūpa praskelta, kraujuoja, yra ištinusi. Vėliau vyras jai paaiškino, kad O. F. jam taip pat trenkė kumščiu į veidą. Ji iškvietė policiją. Kol laukė policijos, buvo atėjusi kaimynė vardu R., gyvenanti (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) name. R. nusivedė O. F.. Atvykus policijai, policijos pareigūnus ji palydėjo iki O. F. sodo sklypo vartelių. Po įvykio į gydymo įstaigą nesikreipė, tačiau kitą dieną po įvykio juto stiprų danties skausmą, gėrė vaistus nuo skausmo (t. 1b. l. 33-35).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta O. R. V. nurodė, kad pasinaudodama savo teisėmis atsisako duoti parodymus, nes jos vyras G. V. minėtame tyrime yra įtariamasis. Gali pasakyti, kad kaimynas O. F. 2024 m. birželio 8 d. sumušė jos vyrą, mušė ją (t. 1, b. l. 87).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja R. J. nurodė, kad jie yra kaimynai. Ji atsirado jau gale, O. ėjo namo. Jie prie kelio sėdėjo ir kalbėjosi. Atvažiavo mašina, kuri renka metalo laužą, sustojo šalia jų ir paklausė, ar turi metalo. O. pasakė, kad daug likučių, jis atiduosi, sėdo į mašiną ir išvažiavo. Ji nuėjo namo. Dukra buvo darže, pasakė, kad jie labai garsiai barasi. Barėsi G., R. ir O.. Ji pasakė, kad eina, pasiims O., kad jis eitų namo. O. labai ramus ir geras žmogus. Kai ji atėjo, jisai stovėjo ir kaire ranka laikėsi už galvos, o tarp jo kojų guli akmuo. R. stovėjo už tvoros, ant kelio, o G. iš kitos pusės už tvoros. Jie šaukė, kad kvies policiją. Ji pasakė, kad eitų išsiblaivytų. O. pasakė, kad yra akmuo, nuims pirštų anspaudus ir nustatys, kad jis jam trenkė per galvą. Ji akmenį išmetė už tvoros, kad jie toliau nesimuštų akmeniu. R. dar šaukė, ji paėmė ir nustūmė ją už vartų. Ji nuėjo, ji (R. J.) pasakė, kad O. eitų namo. Jis jos paklausė. Jis laikėsi už galvos, sakė, kad labai skaudą galvą. Ji pasakė, kad kviestų greitąją ir ji (R. J.) nuėjo pas save į namus, o kaimynas į savo namus. Tai buvo pietų metas, gal spalis ar lapkritis. Buvo šviesu. Adresas (duomenys neskelbtini). Be F. ir V. kitų asmenų nebuvo. Kraujo nebuvo nei ant R., nei ant G.. Kai R. atėjo kitą dieną ryte ji priėjo prie tvoros ir pasakė, kad jai nuskėlė dantį. Konflikto metu apie dantį nesakė. R. ir G. ramūs žmonės. Jie visi buvo apsvaigę.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. J. nurodė, kad turi sodybą sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Priešais jos namą yra namas Nr. 25, kuriame gyvena kaimynai G. V. ir jo žmona R. V.. Juos pažįsta apie 50 metų. Tai pat netoli nuo jos namo, t. y. per vieną namą, gyvena kaimynas O. F.. Jį pažįsta apie 10 metų. 2024 m. birželio mėn. pradžioje, po pietų, jai būnant savo namo kieme, priėjo kaimynas O. F.. Jie draugiškai pakalbėjo, atsisveikino ir ji nuėjo namo. Po 15 min., būdama savo namo kieme, išgirdo, kad garsiai kalba vyriškiai. Išėjo iš savo kiemo ir pamatė, kad prie kaimynų V. namo stovi O. F.. Netoli nuo jo stovėjo R. V., o už tvoros, savo namo kieme stovėjo G. V.. O. F. jai pasakė, kad G. V. metė jam į galvą akmenį ir parodė į žemę, kur prie O. F. kojos gulėjo apvalios formos, pilkos spalvos akmuo, apie 200 g svorio. G. visą laiką tylėjo. O. F. rankomis užsidengė galvą ir pasakė, kad jam labai skauda galvą. R. V. nesiskundė, kad yra sumušta. O. F. pasakė, kad, kai atvažiuos policija, reikia policijai parodyti minėtą akmenį, kad būtų paimti pirštų atspaudai. Tuo metu minėti kaimynai vėl pradėjo žodžiu konfliktuoti. Dėl ko - ji taip ir nesuprato. Tada ji paėmė nuo žemės minėtą akmenį ir numetė tolyn į krūmus (dabar tiksliai neatsimena, kur konkrečiai numetė). Taip pasielgė, nes bijojo, kad vėl kuris nors iš minėtų kaimynų su akmeniu gali trenkti. Ji nepagalvojo, kad minėti kaimynai iškvies policiją. Po įvykio jai R. pasakė, kad neva O. F. jai nulaužė dantį, tačiau kaip konkrečiai jis tai padarė, nepaaiškino. Ji pati nematė konflikto pradžios, t. y. nematė, kaip galimai buvo sužaloti G. V., O. R. V., O. F.. Negali nieko pasakyti apie tai, kuris iš minėtų kaimynų pirmas trenkė, kam ir kur trenkė, kaip pradėjo muštis ir pan. (t. 1, b. l. 85-86).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas Z. S. nurodė, kad dienos neatsimenu, bet buvo sode, (duomenys neskelbtini) bendrijoje, (duomenys neskelbtini) kaime. Išgirdo garsiai kalbančius žmones. Pažino balsą, atėjo pažiūrėti, kas ten darosi. O. barėsi su kaimynais (nurodo nukentėjusiuosius). Barėsi necenzūriniais žodžiais. Jis atėjo keliu, vyras stovėjo už vartų, už tvoros, o moteris buvo ant kelio. Mašinų nebuvo. Po to tas vyras paėmė akmenį ir metė į galvą, pataikė iš kairės pusė. O. pradėjo netekti sąmonės. Jis norėjo kviesti greitąją. Vyrui pasakė, kodėl jis metė, juk galėjo užmušti. Po to atėjo kaimynė R. ir jie O. palydėjo į namus. Jam atrodo, kad kaimynai buvo išgėrę ir O. buvo išgėręs. Jis ir kaimynė R. nebuvo išgėrę. Tik matė, kaip vyras metė akmenį į O. Kai vyras metė akmenį, nieko nepasakė. Kai jis (Z. S.) atėjo, jam pasakė, kad eitų iš ten ir pradėjo stumti. Ponia parodė dantį ir pasakė, kad O. išmušė. Jis kraujo nematė. Ji parodė, kad nėra danties. Ten buvo tuščia vieta, danties nebuvo. Visi buvo neblaivūs. Jie elgėsi agresyviai ir jautėsi alkoholio kvapas. Kvapas buvo nuo moters, vyras stovėjo kieme, todėl nieko negali pasakyti. O. pažįsta daug metų, gal nuo 2002 metų. Pagrinde susitinka sode. O. draugiškas, normalus, gali pasėdėti, pakalbėti, išgerti kavos, alaus, pasikepti šašlykų. Apie nukentėjusius nelabai ką gali pasakyti, jų nepažįsta. O. yra ramus. Negirdėjo, kad jis konfliktuotų. Anksčiau konfliktavo G.. Ant G. sužalojimų nematė. To žmogaus, kuris surinkinėjo metalą, nepažįsta, jo nematė.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas Z. S. nurodė, kad jis turi namą sodu bendrijoje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Už 20 metrų jo kaimynas, pažįstamas nuo vaikystės - O. F., turi savo namą, adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kitas kaimynas G. V. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jis G. V. ir jo žmoną pažįsta tik iš matymo gal apie vienerius metus. 2024 m. birželio 8 d., apie 17.00 val. , buvo savo namo kieme ir išgirdo, kaip garsiai kalba jo kaimynas O. F. bei kiti žmonės. Nuo jo namo iki G. V. namo atstumas yra apie 50 m. Jis atėjo prie G. namo, nes buvo įdomu, kodėl garsiai kalbama. Jis negirdėjo, ką konkrečiai kalbėjo O. F.. Priėjęs pamatė, kad O. F. stovi ant kelio, šalia G. namo tvoros, o minėto namo kieme, už tvoros, beveik priešais O. F., stovi G. kartu su savo žmona (jos vardo nežino). Pastebėjo, kad G. ir jo žmona buvo girti, labai keikėsi ant O. F.. Jis paklausė, kas atsitiko. G. žmona pasakė jam, kad neva O. F. jai išmušė dantį, tačiau ant jos veido jokių mušimo požymių nebuvo. Po to G. paėmė nuo žemės akmenį ir tyčia metė O. F. į galvą, pataikė į galvos kairę pusę. Akmuo buvo pilkos spalvos, apvalios formos, apie 10-15 cm diametro, apie 500 g svorio. O. F. pasakė, kad, kai atvažiuos policiją, tai paims minėtą akmenį. Po to priėjo kita jų kaimynė, vardu R., kuri minėtą akmenį paėmė ir numėtė į krūmus. Kodėl ji taip padarė, jis nežino. Jis kartu su R. palydėjo O. F. namo. Konflikto pradžios nematė. Ant G. veido jokių sumušimo požymių nepastebėjo. O. F. įvykio metu irgi buvo išgėręs. Tuo metu, kai G. metė į O. F. akmenį, atstumas tarp jų buvo ne daugiau kaip 1-2 merai. (t. 1, b. l. 83-84).
2024 m. lapkričio 7 d. akistatos protokolas, kuriame nurodyta, kad atlikta akistata tarp įtariamojo O. F. ir nukentėjusiojo G. V.. Prieštaravimų tarp šių asmenų parodymų pašalinti nepavyko, kiekvienas iš jų liko prie savo pozicijos. Nukentėjusysis G. V. parodė, kad 2024 m. birželio 8 d., šalia namo, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu O. F. jam tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu (jam atrodo, kad dešinės rankos) trenkė į veidą, pataikė į apatinę lūpą. Jis O. F. nieko blogo nepadarė. Minėto įvykio metu jis stovėjo šalia savo namo tvoros, lauke. Įvykį matė jo žmona O. R. V.. Ji įvyko metu stovėjo namo kieme, atstumas tarp jų buvo apie 5 metrus. Kai žmona pamatė, kaip O. F. jam trenkė į veidą, ji iškart išėjo į lauką ir pasakė O. F.: „Ką tu darai?“. Tada O. F. jo žmonai tyčia dešinės rankos kumščiu trenkė į veidą ir išmušė jai priekinį dantį kairėje pusėje. Žmona po įvykio išspjovė savo išmuštą dantį. O. F. greitai pasišalino savo namo link. Jis kartu su žmona nuėjo namo ir žmona iškvietė policiją. Įvykio metu daugiau liudininkų jis nepastebėjo. Dar nori pasakyti, kad įvykio metu O. F. buvo girtas, nes jo elgesys buvo kaip išgėrusio žmogaus, t. y. kalbėjo garsiai, nervingai, nors alkoholio kvapo nuo O. F. jis nepajuto.
Įtariamasis O. F. parodė, kad su nukentėjusiojo G. V. parodymais nesutinka, nes jis nemušė nei G. V., nei jo žmonos O. R. V.. 2024 m. birželio 8 d., apie 17.00 val., šalia namo, adresu (duomenys neskelbtini), įvykio konfliktas su G. V.. Konflikto metu G. V. visą laiką buvo savo namo kieme, o jis stovėjo už namo tvoros gatvėje. Jis prisipažįsta, kad buvo išgėręs, kalbėjo labai garsiai. Žodinio konflikto metu O. R. V. išbėgo iš savo namo kiemo į gatvę, pribėgo prie jo ir du kartus rankos delnu trenkė jam į veidą. Tačiau jis jai pretenzijų dėl jos veiksmų neturi, nors ir pajuto skausmą, tačiau skausmas buvo momentinis. Po to G. V. metė apvalios formos akmenį į jo pusę ir pataikė jam į veidą iš kairės pusės (į žandikaulį). Pajuto skausmą. Akmuo nukrito jam po kojomis. Akmuo buvo apvalios formos, apie 10-15 cm diametro, apie 300 g svorio. Iš kur G. V. paėmė minėtą akmenį, jis nematė. Mano, kad G. V. metė akmenį į jo pusę norėdamas apginti savo žmoną nuo jo, nes vyko žodinis konfliktas, jis garsiai kalbėjo. Kaip buvo mestas akmuo, matė kitas kaimynas Z. S.. Šis kaimynas priėjo prie jų kaip tik prieš tai, kai G. V. metė į jį akmenį. Jis neatsimena, ar Z. S. priėjo prieš ar po to, kai O. R. V. jam trenkė rankomis du kartus į veidą. Po įvykio dar atėjo kaimynė R., kuri kartu su Z. įkalbėno jį eiti namo pailsėti ir nusiraminti. Jis norėjo palaukti, kol atvažiuos policija, nes O. R. V. pasakė: „Aš kviesiu policiją“. Dar atsimena, kaip R., išgirdusi, kad turi atvykti policija, kojomis atitraukė akmenį nuo kelio į krūmus. Kodėl ji taip padarė, jis nežino. Jis kartu su Z. S. nuėjo pas save namo. Jam būnant namuose su Z. S., atvyko policija. Jis parašė pareiškimą dėl to, kad kaimynas G. V. jį sumušė. Į ligoninę po įvykio nesikreipė, pas teismo medikus nenuvyko, nors turėjo iš ikiteisminio tyrimo pareigūno gautą užduotį atlikti objektų (kūno) tyrimą. Nepadarė to, nes nenorėjo toliau tęsti konflikto su kaimynais. Komplikacijų dėl sveikatos būklės po įvykio jam nekilo. Konflikto metu G. V. buvo adekvatus, jam nepasirodė, kad G. V. buvo girtas, o jo žmona buvo girta, nes nesugebėjo jo atpažinti, nors matė labai dažnai, jie gi kaimynai. Jis nei G. V., nei jo žmonos nemušė. Viskas įvyko atvirkščiai - tai G. V. metė jam į veidą akmenį, o jo žmona du kartus trenkė jam į veidą (t. 1, b. l. 46-48).???
2024 m. lapkričio 7 d. akistatos protokolas, kuriame nurodyta, kad atlikta akistata tarp įtariamojo O. F. ir nukentėjusiosios O. R. V.. Prieštaravimų tarp šių asmenų parodymų pašalinti nepavyko, kiekvienas iš jų liko prie savo pozicijos.
Nukentėjusioji O. R. V. parodė, kad 2024 m. birželio 8 d., apie 17.00 val., šalia jos sodo namo O. F. konflikto metu vieną kartą dešinės rankos delnu ar kumščiu trenkė jai į veidą ir išmušė priekinį dantį iš kairės pusės. Jis tai padarė tyčia. Prieš tai būdama name, ji išgirdo didelį triukšmą lauke, barėsi žmonės - O. F. baisiai rėkė ant jos vyro G. V., kuris tuo metu stovėjo už tvoros. Ji išbėgo į lauką, už savo namo tvoros, pribėgo prie O. F., atsistojo jam iš priekio iš paklausė: „Ką tu darai?“. Tada O. F. staigiai vieną kartą trenkė jai į veidą ir išmušė priekinį dantį. Ji pasakė, kad kvies policiją. Taip ir padarė. Po to pasirodė kaimynė, vardu R., kuri pradėjo juos visus raminti ir bandė sutaikyti. Dėl akmens ji (O. R. V.) nieko nežino, nieko nematė. Po to atėjo kažkoks jai nepažįstamas vyriškis ir nuvedė O. F. namo. Ji mano, kad įvykio metu O. F. buvo apsvaigęs nuo kažkokios tai psichotropinės medžiagos, nes nuo jo jokio alkoholio kvapo nebuvo, tačiau jo elgesys buvo baisus - jis labai rėkė, akys buvo išpūstos, veidas raudonas, baisus. Ji ir jos vyras įvykio metu abu buvo blaivūs. Kaip O. F. išmušė jai dantį, matė tik jos vyras; daugiau nieko aplinkui nebuvo.
Įtariamasis O. F. parodė, kad su nukentėjusiosios O. R. V. parodymais nesutinka, ir davė analogiškus paaiškinimus kaip ir akistatos su nukentėjusiuoju G. V. metu (t. 1, b. l. 51-53).
2024 m. birželio 11 d. G. V. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2024 m. birželio 8 d. sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kaimynas O. F. trenkė pareiškėjui į veidą ir išmušė dantį pareiškėjo sutuoktinei (t. 1, b. l. 13-15).
2024 m. birželio 11 d. O. R. V. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2024 m. birželio 8 d. sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) teritorijoje, prie namo adresu (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas su sodo kaimynu O.. Kaimynas sumušė pareiškėjos sutuoktinį G. V. ir išmušė pareiškėjai priekinį dantį. Kaimynas buvo išgėręs ir labai susijaudinęs, buvo keisti jo judesiai ir keista kalba (t. 1, b. l. 17).
BIRT ataskaitų žiūryklės įrašas, kuriame užfiksuota, kad 2024 m. birželio 8 d., 17.44 val., į Bendrąjį pagalvos centrą (toliau – ir BPC) paskambino pranešėja, kuri nurodė, kad ją ir jos vyrą prieš kelias minutes sumušė nepažįstamas vyras, kuris dabar stovi jų kieme ir konfliktuoja; pranešėjai išmušė dantį; greitosios medicinos pagalbos atsisako (t. 1, b. l. 8-9).
2024 m. rugsėjo 19 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėjus BPC pateiktą garso įrašą pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92284011582, skambu io prad ia 2024-06-08 17 44 25)“, nustatyta, kad 2024 m. birželio 8 d., 17.44 val., į BPC paskambino O. R. V. ir paprašė policijos, nes jai nepažįstamas vyras sumušė ją, išmušė jai dantį bei sumušė jos vyrą. Greitosios medicinos pagalbos nereikia (t. 1, b. l. 62-63).?
2024 m. gruodžio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėjus policijos pareigūnų nešiojamomis vaizdo kameromis padarytus vaizdo įrašus, nustatyta:
1) vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20240608-181151UTC+0300.mp4“ užfiksuota, kaip policijos pareigūnai privažiuoja prie nukentėjusiosios O. R. V. bei nukentėjusiojo G. V. namo. G. V. parodo pareigūnams, kurią vietą kaimynas O. F. jam sužalojo, t. y. rodo į apatinę lūpą. G. V. pasako, kad greitosios medicinos pagalbos nereikia. Po to O. R. V. parodo pareigūnams, kur gyvena kaimynas O. F.. Taip pat ji pasako, kad toks konfliktas su šiuo kaimynu įvyko pirmą kartą;
2) vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20240608-181319UTC+0300.mp4“ užfiksuotas policijos pareigūnų, O. F. ir Z. S. bendravimas O. F. namo kieme. Bendravimo metu O. F. nurodo: „Aš nepamenu iš tikrųjų… Žodžiu, mes ėjome, privažiavo kažkoks vyriškis su mikroautobusu, sako „aš renku metalą“. Važinėja čia ir renka metalą, kas ką turi, tai čia, tai ten. Aš sakau „važiuoju aš atiduosiu tau jį nemokamai, man jis tikrai nereikalingas, pas mane tų pinigų“… Nėra pas mane pinigų, aš neturtingas. Ir žodžiu. Aš sakau „aš sėdu į mašiną, nuvežk mane, aš tau čia atvešiu… koroče, atidarysiu vartus ir imk tu visą metalą, viską ką nori“. Na tie, kurie surinkinėja metalą, žinai. O tas stabdo… sako pas mane du… ar ne du, nemeluosiu. Jis pasakė „aš turiu metalo“, jis išnešė du tuos…[...] akumuliatorius. Tas jam davė… ai, ne, jie pradėjo ginčytis, tas sako „davai už dešimt“, na, už dešimt eurų, o kitas sako „davai už septynis“. Koroče. O tie kaimynai man jau seniai priekaištauja…[...] ir jis pradėjo… [...] jis man trenkė. Ai, ne čia. Čia jau akmeniu. Aš sakau – „tu ką??“ [...] už kažkokius tris eurus ar už ką“. Į pareigūnės klausimą, kuris pirmas trenkė, O. F. atsako: „Jis“. Į pareigūno klausimą, kur trenkė, O. F. atsako: „Nepamenu. A, čia jau akmeniu. O taip jis iš pradžių trenkė…“. Pareigūnai klausia: „Ir jūs atgal trenkėt? O kuriam trenkėt atgal?“. O. F. atsako: „Aš neatsimenu. Čia“. Pareigūnė klausia: „ lūpą? Moteriai, vyrui, neatsimenat?“ O. F. atsako: „Oi ne, ne, aš moterų ne ne. Ji sako, aš jai dantį išmušiau. Aš jos išvis neliečiau. Ji man kokius penkis kartus čia trenkė. Aš iš tikrųjų nė karto gyvenime merginos, moters, nė karto, man penkiasdešimt su viršum, aš moteriai nė karto netrenkiau, nei taip, nei kitaip. Aš vieną kartą žmoną savo pastūmiau. Žmoną, su kuria trisdešimt metų nugyvenau, aš ją tik pastūmiau… Ji man kokius penkis kartus trenkė“. Z. S. sako: „O paskui tas išvis jam su akmeniu“. O. F. sako: „Su akmeniu, su akmeniu, jis pasiėmė akmenį. [...] O man iš tikrųjų skauda. [...] Ne, aš pas gydytoją nevažiuosiu. [...] Aš neketinu juos į teismą paduoti, nes… o gal paduoti? [...] Jeigu rytoj atsidursiu morge, pasakyk, kad tai jie mane nužudė“;
3) vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20240608-182502UTC+0300.mp4“ užfiksuotas kaip O. R. V. pareigūnės prašymu parodo, kad jos burnoje nėra danties ir paaiškina, kad kaimynas O. F. jai vieną kartą smūgiavo į veidą ir taip išmušė dantį. G. V. bendraujant su pareigūnais matyti, kad jo apatinėje lūpoje yra sužalojimas. O. R. V. pasako, kad kraujo nebuvo, kai iškrito dantis, tačiau pas vyrą G. V. po smūgio sudavimo apatinė lūpa kraujavo (t. 1, b. l. 107-108).?
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G1810/2024(01), kurioje nurodyta, kad, remiantis 2024 m. birželio 13 d. atliktos G. V. apžiūros duomenimis:
1) G. V. nustatytas odos nubrozdinimas apatinėje lūpoje, padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, 5-7 parų laikotarpyje iki apžiūros.;
2) G. V. nustatytas vienas sužalojimas, kuris kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu;
3) G. V. nustatyto sužalojimo lokalizacija yra pasiekiama nukentėjusiojo rankomis. Neatmetama galimybė, kad G. V. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas ir pačiam nukentėjusiajam griūnant ir atsitrenkiant į kietą bukų daiktą ar galimai paviršių;
4) Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu, kontaktuojant su kietu buku daiktu. Individualios žalojusio daikto savybės sužalojime neužsifiksavo (t. 1, b. l. 30).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G1809/2024(01), kurioje nurodyta, kad, remiantis 2024 m. birželio 13 d. atliktos O. R. V. apžiūros duomenimis:
1) O. R. V. nustatytas 22-o danties vainiko nuskilimas, padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai 4-7 parų laikotarpyje iki apžiūros.
2) O. R. V. nustatytas vienas sužalojimas, kuris kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.
3) Nustatyto sužalojimo lokalizacija yra pasiekiama nukentėjusiosios rankomis. Neatmetama galimybė, kad O. R. V. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas ir pačiai nukentėjusiajai griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar galimai paviršių.
4) Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu, kontaktuojant su kietu buku daiktu. Individualios žalojusio daikto savybės sužalojime neužfiksavo (t. 1, b. l. 42).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.
Svarbu ir tai, kad kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017 ir kt.).
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo O. F. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Pats kaltinamasis teismo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino. Nurodė, kad nukentėjusiųjų G. V. ir O. R. V. nemušė.
Išanalizavus kaltinamojo O. F. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus paaiškinimus, sugretinus juos tarpusavyje bei palyginus su nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga, darytina išvada, kad kaltinamasis, neigdamas jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, siekia išvengti ar sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę.
Nukentėjusieji G. V. ir O. R. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius, išsamius ir vienas kitą papildančius parodymus. Jie nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 10 d. apie 20 val. prie jų namų O. F. užpuolė G. V. dėl to, kad kilo žodinis nesutarimas dėl surenkamo metalo laužo, ir sudavė jam smūgį į veidą, dėl ko jam bėgo kraujas, ištino lūpa. Vėliau, kai O. R. V. priėjusi paklausė kaltinamojo, ką šis daro, šis jai sudavė kumščiu, po ko ji burnoje pajuto dantį (danties vainiko dalį) ir jį išspjovė. Nukentėjusiųjų parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu, jiems buvo suteikta galimybė išsamiai paaiškinti įvykio aplinkybes, jų pasakojimai vienas kitą atitiko ir buvo logiški.
Nukentėjusiųjų parodymus papildo ir kiti byloje esantys duomenys. BIRT ataskaitų žiūryklės įraše užfiksuota, kad į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi nukentėjusioji O. R. V. nurodė, kad ją ir jos vyrą sumušė nepažįstamas vyras, kuris dabar stovi jų kieme ir konfliktuoja. Minėtas vyras pranešėjai išmušė dantį (t. 1, b. l. 8-9). 2024 m. gruodžio 2 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad vaizdo įraše, pavadinimu „PSS-20240608-182502UTC+0300.mp4“, matomi nukentėjusiųjų fiziniai sužalojimai - G. V. apatinėje lūpoje esantis sužalojimas bei O. R. V. trūkstamas dantis (t. 1, b. l. 107-108).
Nukentėjusiųjų parodymus bei aukščiau minėtus duomenis patvirtina ir specialisto išvados Nr. G1810/2024(01) ir Nr. G1809/2024(01), kuriuose nurodyta, kad: G. V. nustatytas odos nubrozdinimas apatinėje lūpoje, padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, kuris kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; O. R. V. nustatytas 22-o danties vainiko nuskilimas, padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, kuris kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 30, 42).
Liudytojai R. J., Z. S. tik girdėjo vykusį konfliktą, bet paties konflikto nematė, todėl jų parodymai nėra informatyvūs. Kita vertus, liudytojo Z. S. parodymus teismas vertina kritiškai, nes jis nurodė, jog jokių sužalojimų G. V. veide jis nematė, bet pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašo matyti G. V. sužalojimas, šį sužalojimą nustatė ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G1810/2024(01).
Nors kaltinamasis neigia, jog smūgiavo G. V., tačiau iš pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašo matyti, jog jis teigdamas, jog „davė atgal“ netgi nurodo smūgio vietą – lūpą, ką pasitikslina ir pareigūnė. Minėtame G. V. ir pareigūnų užfiksuoto pokalbio vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20240608-182502UTC+0300.mp4“ taip pat matyti sužalojimo žymės G. V. veide, toje vietoje, kurią nurodė ir kaltinamasis. Taigi, teismas neturi pagrindo tikėti kaltinamojo parodymais ir atmesti ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duotus nuoseklius nukentėjusiųjų parodymus. Ta aplinkybė, kad nukentėjusioji akistatos metu nurodė, jog ji su vyru buvo blaivi, teismo vertinimu šiuo atveju neturi esminės įtakos aplinkybių vertinimui, nes iš pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašo matyti, kad atvykus pareigūnams ji nurodė aplinkybę, jog vartojo alkoholio.
Atsižvelgiant į visų bylos šalių parodymus, specialisto išvadą ir kitą rašytinę bylos medžiagą, konstatuotina, kad O. F. 2024 m. birželio 8 d. panaudojo fizinį smurtą prieš du asmenis, dėl ko šie patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Įrodymų visuma sudaro nuoseklią ir logišką įvykių seką, pagrindžiančią kaltinamojo kaltę, todėl teismas konstatuoja, kad jo veiksmai visiškai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.
Dėl bausmės
Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
O. F. padarė nesunkų, smurtinį nusikaltimą, nukentėjusiesiems buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – O. F. nedirbantis (t. 1, b. l. 139), neteistas (t. 1, b. l. 142-143), trijų metų laikotarpyje administracine tvarka baustas vieną kartą, bauda sumokėta (t. 1, b. l. 141). Valstybinis kaltintojas duomenų, apie psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą, nepateikė.
Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti O. F. paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės apribojimo bausmę. Šiuo atveju prokurorės siūlomos laisvės apribojimo bausmės paskyrimas yra teisinga ir proporcinga bausmė, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, todėl už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį; 3) per 6 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje.
Teismo vertinimu, pagal kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.
Dėl civilinių ieškinių
Pagal BPK 109 straipsnį asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturinės žalos turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
Nukentėjusioji O. R. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1986 Eur ((286 Eur 1 700+ Eur turtinės) ir 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 2-3). Ieškinyje nurodyta, kad 2024 m. liepos 7 d. išrašyta sąskaita faktūra Nr. 170 sumoje 286 Eur (laikinai sutvarkytas dantis, nes įtrūkusi šaknis). Implantas ir dantis apie 1 700 Eur.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-942/2022). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-322/2008, 3K-3-127/2012), be to negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos yra realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015; Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-187-1049/2025).
Kaltinamasis O. F. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka, kadangi nukentėjusiosios nemušė. Tačiau O. F. kaltė įrodyta byloje esančiais duomenimis. Tarp nukentėjusiosios patirtos žalos ir kaltinamojo veiksmų yra priežastinis ryšys, žalą, padaryta O. R. V., pagrindžia specialisto išvada Nr. G1809/2024(01) bei byloje pateikta 2024 m. liepos 7 d. sąskaita faktūra serija RP124 Nr. 170 286 Eur sumai (t. 2, b. l. 4). Tačiau nukentėjusioji nepateikė teismui jokių duomenų, kuriais grindžia prašomą sumą – apie 1 700 Eur, todėl, atsižvelgiant į tai, kad priteistinos yra tik realiai patirtos išlaidos (ne tikėtinos) arba būsimos, įrodymais patvirtintos išlaidos, civilinis ieškinys, dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, tenkintinas iš dalies, iš O. F. O. R. V. naudai priteisiant 286 Eur turtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusiajai išaiškintina, kad patyrus kitas turtines išlaidas, susijusias su nusikalstama veika, ji gali kreiptis į teismą dėl jų atlyginimo civilinio proceso tvarka.
Civiliniame ieškinyje, dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, nurodyta, kad O. R. V. patyrė neturtinę žalą, kadangi važinėjo į policijos komisariatą, turėjo atsiprašyti iš darbo, darbus turėjo padaryti po darbo valandų.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti žalą palikta teismui, kuris nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais jau minėtais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parengiant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo asmens neturtinėms teisėms padarytą žalą.
Įvertinus paskutiniu metu teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo dydžius, darytina išvada, kad jie svyruoja nuo 100 Eur iki 1 200 Eur (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai Nr. 1A-290-891/2022, 1A-132-988/2022, 1A-219-851/2022, 1A-138-1035/2022, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-106-606/2022, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-281-923/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128-489/2020, 2K-205-719/2020, 2K-142-303/2021 ir kt.). Pažymėtina, kad 1 000 eurų ir didesnės sumos priteisiamos tik tais atvejais, kai nustatytas itin intensyvus smurtas (pvz., ne mažiau nei 16 trauminių poveikių), neturtinė žala patiriama ne vien dėl sveikatos sutrikdymo (pvz. nukentėjusysis išgyvena ir dėl vaikų patiriamo smurto) ir kt. Nagrinėjamu atveju dėl padarytų sužalojimų O. R. V. nenustatytos ilgalaikės pasekmės sveikatai. Taip pat O. R. V. teismui nepateikė jokių kitų duomenų, kuriais grindžia civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos.
Teismui nekyla abejonių, kad įvykio metu ir tam tikrą laikotarpį po jo nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, patyrė nepatogumų. Byloje nėra duomenų, apie nukentėjusiosios patirtus stiprius išgyvenimus. Nukentėjusiosios prašoma 1 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti viršija įprastai teismų praktikoje už BK 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą priteisiamas sumas, todėl įvertinus visas aplinkybes, civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, civilinei ieškovei O. R. V. iš kaltinamojo O. F., priteisiant 300 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti. Būtent tokios sumos priteisimas atitiktų Lietuvos teismų formuojamą praktiką šios kategorijos bylose.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
2025 m. vasario 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kuria prašoma valstybės naudai priteisti 379,18 Eur už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą O. F. (t. 1, b. l. 197-201).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą, įsigaliojusį nuo 2020 m. liepos 15 d., teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamąjį gynė advokatė Laureta Ulbienė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartimi O. F. buvo paskirtas gynėjas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (t. 1, b. l. 192-193). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamąjį gynė advokatas Eugenijus Šuliokas.
Šioje byloje, vertinant kaltinamojo O. F. turtinę padėtį, pažymėtina, kad jis yra vedęs, turi profesinį išsilavinimą, šiuo metu nedirba, tačiau yra darbingo amžiaus. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju nepagrįstai neapsunkins kaltinamojo turtinės padėties. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis, todėl iš O. F. priteistina 379,18 Eur suma Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinė laikmena, esanti voke prie bylos tomo galinio viršelio (1 vnt.), paliktina saugoti prie bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 dalimis,
nusprendžia:
O. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant:
1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;
2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį;
3) per 6 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Nukentėjusiosios O. R. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš O. F. O. R. V. 286 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus) turtinės ir 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui, iš viso 586 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus). Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tenkinti ir priteisti iš O. F. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 379,18 Eur (tris šimtus septyniasdešimt devynis eurus ir aštuoniolika euro centų) už antrinės teisinės pagalbos teikimą.
O. F. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinę laikmeną, esančią voke prie bylos tomo galinio viršelio (1 vnt.), palikti saugoti prie bylos medžiagos.
Išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos arba atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;
4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.