Kauno apygardos teismo nuosprendis

7. Nuteistosios J. V. gynėjos apeliaciniame skunde pateikiamas byloje surinktų įrodymų subjektyvus vertinimas ir interpretavimas, teigiant, kad J. V. nepagrįstai pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė nenuosekliais, skirtingų apklausų metu duotais skirtingais nukentėjusiojo J. K., liudytojos I. K. parodymais, nepatikimais liudytojo P. N. parodymais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokias apeliantės argumentais.

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistosios J. V. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra pilnai įrodyta. Pripažindamas J. V. kalta, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu J. V. veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka šio nusikaltimo požymius. Nuteistosios gynėjos apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl nuteistosios kaltės.

9. Apeliantė skunde detaliai analizuoja atskirus bylos įrodymus (nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, specialistų išvadų duomenis), teigdama, kad vienas ar kitas įrodymas nepatvirtina byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BPK įtvirtintos įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą loginę grandinę. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Pažymėtina, kad įrodymais gali būti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikšmingą aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, patikrinti arba paneigti tiriamas versijas.

13. J. V. paaiškino, kad 2023 m. rugsėjo 17 d. atvažiavo su vyru V. V. į bažnyčią norėdama pasveikinti mamą su praėjusiu gimtadieniu. Kadangi po mišių mamos paimti jau laukė J. K., jos vyras šiam pasakė, kad parveš mamą namo ir J. K. išvažiavo. Pabuvę prie bažnyčios apie 10 minučių, važiavo link mamos namų. Sustojus likus kokiems 20 metrų iki namų, jie pamatė su lazda atlekiančią I. K., o iš paskos J. K.. I. K. su lazda – nuo šepečio nusuktu kotu pradėjo daužyti jų automobilio keleivio pusės dureles, stiklus, bandė atidaryti dureles. Neiškentusi, ji išlipo iš automobilio ir tada I. K., pasakiusi, kad ji nuteikinėja mamą, lazda rėžė per dešinę krūtį, sukeldama didelį fizinį skausmą, išvadino ją visokiais žodžiais, o J. K. ėmė ją spardyti, spyrė į įvairias kūno vietas kokius 6-8 kartus, įspyrė vieną kartą į šoną, dėl ko ji paskui apie mėnesį negalėjo miegoti ant kairės pusės. Ji rankomis pradėjo gintis nuo I. K. smūgių lazda ir J. K. spardymo iš visų šonų. Vėliau, kai prie tvoros pasisuko, atlėkęs J. K. prieš ją kumščiais ėmė mojuoti, keikdamas visokiais keiksmažodžiais. Ji J. K. už marškinių nutempė nuo savęs, jeigu ir apdraskė jį, tai netyčia. Kai ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad J. K. pats susižalojo, tai tada nesuprato esmės, ko iš jos reikalaujama. Už plaukų J. K. ji tikrai negriebė, jo galvos nebuvo palenkusi, nemušė jo. Vyras paskui nutraukė J. K. nuo jos, iš I. K. atėmė lazdą ir tada K. pasitraukė link vartelių. Atėmęs lazdą, vyras numetė ją ant bagažinės viršaus, tuomet pavarė truputį mašiną atbulą, išėmė mamai iš bagažinės puokštę, o ji paėmusi tą lazdą, kaip įrodymą, įdėjo į bagažinę. I. K. paėmusi puokštę daužė į metalinę tvorą, numetė ant žemės, o J. K. tą puokštę nubėgęs numetė ant pagrindinio kelio. Tuo metu mama išlipo iš mašinos, ji su vyru ją truputį palydėjo, o I. K. mamą pastūmė, dėl ko ši suklupo, bet kadangi jie išvažiavo, nežino, kas ten buvo toliau. Kadangi J. K. sakė, kad filmuoja ir girdėjo, kad K. skambina policijai, jos vyras V. V. paskambino į policiją norėdamas išsiaiškinti, ar ši atvažiuoja. Kadangi tokia informacija jiems nebuvo teikiama, jie nufotografavo numestą puokštę ant kelio ir pavažiavo gal kokius 3 km link pirmos aikštelės miške pailsėti, palaukti atvažiuojančios policijos, kad nuvykus į įvykio vietą viską išsiaiškinti, tačiau policija neatvažiavo.

14. Nuteistosios parodymus patvirtino ir jos sutuoktinis liudytojas V. V.. Pastarasis paaiškino, kad parvežę jo žmonos motiną iš bažnyčios, sustojo apie 20 metrų atstumu iki vartelių. Sėdėdami automobilyje, pamatė prie jų atbėgančius I. K. su lazda ir jai iš paskos J. K.. Jie keikdamiesi puolė su lazda prie mašinos, apibraižė keleivio pusės dureles. Kai I. K. išplėšė dureles, jo žmona iššoko iš mašinos ir iš karto gavo ta lazda smūgį į krūtį, buvo didelė mėlynė. Vėliau buvo taip: „kerta, bėga, kerta, bėga“, o J. K. pribėgęs, kai J. V., gindamasi norėjo jau tą lazdą atimti, jai spyrė. Smūgiai jo sutuoktinei buvo suduoti, kur papuolė. Žmona paskui skundėsi, kad šonkaulius skauda. Viskas vyko labai greitai ir tęsėsi iki tol, kol jis, iššokęs iš mašinos, atėmė iš I. K. lazdą. Skirdamas savo žmoną ir J. K., jis buvo atsistojęs į jų tarpą. Atėmęs lazdą, įmetė ją į mašiną. Jis pats jokių veiksmų I. K. ir J. K. atžvilgiu neatliko. Žmona, gindamasi galėjo grybštelėti J. K., buvo besigindama suėmusi už drabužių. Nei iš jo, nei iš jo žmonos pusės nebuvo veiksmų, kurie būtų sužaloję J. K.. Kai I. K. liko be lazdos, nulėkė į kiemą ir iškart pradėjo kažkam skambinti. Tuomet jis pavažiavo truputį atgal, išleido uošvę iš mašinos, padavė gėles ir lauknešėlį. Tai pamačiusi, atlėkė I. K., stvėrė už gėlių, daužė jas į tvorą ir trenkė ant žemės, griebė už mamos ir įstūmė į vidų, o J. K. stvėręs tas gėles, greitai išbėgo ir numetė jas ant pagrindinio kelio. Jis su žmona tuo momentu sėdo į mašiną ir išvažiavo. Jis dar skambino numeriu 112 ir pasiteiravo, ar atvažiuoja policija, nes I. K. rėkė, kad skambina policijai. Paskambinęs Bendrojo pagalbos centro telefonu, papasakojo, kas įvyko, tačiau informacija apie policijos atvykimą nebuvo suteikta. Stabtelėję miškelyje dar laukė apie pusvalandį policijos, galvodami, kad jei atvažiuos, tai vyks į vietą viską išsiaiškinti, tačiau policijos jie nematė.

15. Tačiau visiškai kitokią įvykių versiją pateikė nukentėjusysis J. K. ir jo žmona liudytoja I. K.. Nukentėjusysis J. K. apklausiamas teisme paaiškino, kad įvykio dieną jo uošvę iš bažnyčios namo parvežė V.. Jo žmona I. K. nuėjo pasitikti mamą. Iš mašinos išlipo J. V. rankoje laikydama lazdą ir uošvė. Žmonai išėjus už vartelių paimti mamos, J. V. pradėjo rėkti apie pinigus, kad juos atiduotų ir nukreipė lazdą į jo žmoną. Kur tuo metu buvo V. V., jis nepastebėjo. Dėl to, kad J. V. nukreipė lazdą į jo žmoną, jis iššoko pro vartelius ir atsistojo tarp jų, o lazda prašvilpė jam pro galvos šoną, pataikė į petį ir prasidėjo muštynės. Su lazda daugiau smūgių nebuvo. Dėl to, kad jis užstojo žmoną, po smūgio lazda J. V. griebė jam už veido, apdraskė, po to griebė už plaukų ir lenkė link žemės galvą, tempė jį link kaimynų pusės. Po to sudavė smūgius ranka. Jautė, kad šiuos smūgius sudavė J. V., nors esant nulenktai galvai to ir nematė. Esant nulenktai galvai, jis pamatė, kad žmona paėmė mamą ir išėjo, o taip pat ir V. V. kojas. V. V. jam spyrė į kairę koją, dar keletą kartų jam trenkė į dešinę ranką, bet tie smūgiai buvo paprasti ir jam praktiškai neskaudėjo. Šie smūgiai skyrėsi nuo J. V. smūgių. Jis neskaičiavo smūgių, negali tiksliai pasakyti, kiek jų buvo, nes ir jo galva nuleista buvo. Su pagaliu vienas smūgis buvo ir jis buvo labai skausmingas, o kumščiu buvo suduota tikrai kokius keturis – penkis kartus. Kai jis pradėjo rėkti, kad kvies policiją, tada jie atsitraukė. Tada V. V. tempė savo žmoną į mašiną, jie atsisėdo į mašiną ir išvažiavo. Kai jie išvažiavo, jo žmona atnešė jam telefoną ir jis iškvietė policiją, policija atvažiavo gal po 30 minučių, iškvietė jam greitąją pagalbą.

16. Liudytoja I. K. iš esmės patvirtino nukentėjusiojo J. K. parodymus. Ji paaiškino, kad pirmiausia su mamą iš bažnyčios parvežusia seserimi J. V. sukonfliktavo ji pati, tarp jų buvo ir fizinis kontaktas, o jos vyras J. K. puolė ją ginti. Liudytoja I. K. teisme nurodė, kad dėl praėjusio laiko tarpo ir patirto streso visų aplinkybių, J. V. atliktų smurtinių veiksmų eiliškumo tiksliai nepamena, tačiau patvirtino, kad jos vyrą būtent aptariamo konflikto metu sužalojo J. V.. Liudytoja I. K. taip pat nurodė, kad kadangi ji vedė mamą namo, tai nepertraukiamai nestebėjo, kas vyksta tarp jos vyro ir V., tačiau patvirtino mačiusi, kad J. V. sudavė jos vyrui į galvą ir per petį ir kad jį tempė už plaukų. Jai atrodo, kad smūgis lazda buvo prieš tempimą už plaukų. Paties sugriebimo už plaukų momento ir to, ar tempimo metu buvo suduoti smūgiai, nematė, tačiau matė, kad J. V. tempė J. K., o vyras jai pasakojo, kad sudavė ir smūgius. Taip pat jos vyrui spyrė V. V., bet ar pataikė, nematė. Nuvedusi mamą į namus ir vėl išėjusi į lauką, girdėjo, kaip vyras šaukė, jog reikia kviesti policiją, todėl nuėjo paimti telefoną. Atėjusi prie vyro, matė, kad jis apdraskytas, o V. jau išvažiavo.

17. Apeliaciniame skunde akcentuojami nukentėjusiojo J. K. skirtingų apklausų metu duotuose parodymuose esantys nesutapimai ir tvirtinama, kad jo parodymai yra skirtingi, jų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai, todėl negali būti laikomi kaip pagrindžiantys nuteistosios kaltę padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės teiginiais. Įvertinus nukentėjusiojo J. K. viso proceso metu duotus parodymus, matyti, kad juose išties yra tam tikrų nesutapimų, tačiau šie nesutapimai yra ne dėl esminių įvykio aplinkybių.

18. Iškart po įvykio apklaustas liudytoju J. K. paaiškino, kad V. parvežus į namus jo uošvę, jo žmona I. K. nuėjo pasitikti motinos, o jis liko prie vartelių. J. V. išlipo iš mašinos su tamsiai pilkos spalvos lazda. Pamatęs, kad šia lazda ji norėjo suduoti jo žmonai, jis šoko prie jų ir ėmė ginti žmoną. Buvo pakėlęs dešinę ranką, kad jai nesuduotų. Jam beginant žmoną, J. V. pirštais įdrėskė į veidą, dėl ko pradėjo bėgti kraujas, kumščiais sudavė į plaukuotą galvos sritį ne mažiau penkių smūgių, tuo sukeldama jam fizinį skausmą. Tuo metu ir V. V. kartą sudavė į kairįjį klubą, tačiau skausmo dėl to nepajautė (1 t., b. l. 14–17).

19. 2023 m. lapkričio 7 d. vykusios apklausos metu jis davė detalesnius parodymus. Patvirtino, kad J. V. išlipusi iš mašinos turėjo lazdą. Nurodė, kad ji ėmė žodžiu konfliktuoti su I. K.. Žodinio konflikto metu J. V. pradėjo mojuoti turima lazda, todėl jis norėdamas apginti savo sutuoktinę, išėjo į gatvę ir atsistojo tarp jų. Tada J. V. užsimojo lazda link jo sutuoktinės, o kadangi jis stovėjo tarp jų, besileisdama lazda palietė jam kairės galvos sritį ir kairį petį. Šiuo prisilietimu jam nebuvo sukeltas skausmas. Tačiau iškart po to J. V. su lazda sudavė vieną kartą į kairės pusės ranką, tada griebė už veido, nagais apdraskydama veidą. Iš karto po to sugriebė už plaukų viršugalvio srityje ir lenkė galvą žemyn. Šiais veiksmais jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Tuo metu priartėjęs V. V. spyrė į kairę pusę dubens srityje, bet šis smūgis nebuvo stiprus, skausmo nesukėlė. O J. V. ranka laikydama sugriebusi jį už plaukų, tempė jį link automobilio, o kita ranka ar pagaliu sudavė per galvą ir kairį petį vieną po kito ne mažiau kaip penkis smūgius. Surikus, kad kvies policiją, J. V. atleido ranką, o V. V. stumtelėjo savo sutuoktinę link automobilio. Jie abu sėdo į automobilį ir išvažiavo (1 t., b. l. 27–29).

20. 2024 m. sausio 8 d. vykusios akistatos su J. V. metu J. K. vėlgi nurodė, kad J. V. su lazda norėjo mušti jo žmoną, todėl jis atsistojo tarp jų ir kai pakėlė ranką, lazda prašvilpė pro jo kairę pusę. O tada J. V. apdraskė veidą, griebė už plaukų, nulenkė galvą ir pradėjo mušti per galvą, kairį petį. Kai griebė už plaukų, V. V. įspyrė į kairės pusės šlaunies sritį, o kai jį tempė už plaukų, jam buvo suduoti smūgiai į galvą ir kairį petį. Kadangi jo galva buvo nulenkta, visko negalėjo matyti, bet jį mušė greičiausiai J. V. (1 t., b. l. 138–141).

21. 2024 m. vasario 19 d. vykusios akistatos su liudytoju V. V. metu J. K. taip pat nurodė, kad J. V. pradėjus mojuoti lazda, jis atsistojo tarp J. V. ir savo žmonos. Tada lazda prašvilpė virš jo galvos pro petį. J. V. jį apdraskė, viena ranka paėmė už plaukų, o kita ranka pradėjo mušti. Tuo metu V. V. jam vieną kartą nestipriai įspyrė į kairės pusės šoną, o J. V. jį tempė ir mušė. Atsitraukė, kai jis pradėjo rėkti, jog kvies policiją. (1 t., b. l. 159-162).

22. Įvertinusi visų pirmiau aptartų nukentėjusiojo J. K. parodymų turinį, teisėjų kolegija pripažįsta, kad jo parodymuose yra tam tikrų nesutapimų, detalizuojant prieš jį atliktų smurtinių veiksmų eiliškumą, smūgių stiprumą, tačiau šie jo paaiškinimų neatitikimai negali būti besąlygiškas pagrindas atmesti nukentėjusiojo parodymus, nes stresinė situacija turi įtakos įvykio eigos fiksavimui ir įsiminimui. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami nevisiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Natūralu, kad kiekvienoje naujoje apklausoje parodymai dėl neesminių detalių gali skirtis, o nukentėjusysis J. K., įskaitant akistatas, šioje byloje buvo apklaustas penkis kartus. Be to, asmuo, kiekvieną kartą duodamas parodymus, gali atsiminti naujas detales ir savo duodamus parodymus papildyti ar patikslinti, o neesminius parodymų skirtumus galėjo sąlygoti užduodamų klausimų, detalizuojant parodymus, tikslumas, nuo įvykio praėjęs laikotarpis, psichologinė asmens būsena, iškart po įvykio patirtas stresas ir pan. Vertinant asmens parodymus kaip patikimumus, svarbu nustatyti, kad proceso metu asmens duodami parodymai apie esmines įvykio aplinkybes yra nekintantys, juos galima patikrinti BPK proceso veiksmais ir juos patvirtina kiti BPK nustatyta tvarka surinkti bylos duomenys (įrodymai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nepriklausomai nuo nežymių skirtumų J. K. nuosekliai tvirtino, kad jį sužalojo ne kas kitas, o būtent J. V. ir kad tai ji padarė tuomet, kai parvežusi mamą iš bažnyčios sukonfliktavo su jo žmona I. K. ir kai jis, atsistojęs į jų tarpą, bandė apginti žmoną nuo J. V. puolimo. Nukentėjusysis tvirtino, kad jam buvo suduota į kairį petį, apdraskytas veidas, sugriebta už plaukų ir laikant už jų lenkiama galva, suduota į galvą ir petį ne mažiau penkių smūgių. Apeliaciniame skunde nuteistosios gynėja akcentuoja, kad teisme J. K. nurodė, jog dėl to, kad buvo nulenkta jo galva, nematė, kas sudavė jam smūgius, tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad nukentėjusysis visgi tvirtino, kad stipresnius fizinį skausmą sukėlusius smūgius jam sudavė J. V., kadangi jos smūgiai skyrėsi nuo V. V. smūgių, jis jautė, kada smūgiuoja J. V.. Buvo užtikrintas, kad jam nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą sukėlė nuteistosios smurtiniai veiksmai. Nukentėjusiajam sužalojimai nustatyti būtent tose vietose, į kurias, kaip jis, o taip pat ir liudytoja I. K., nurodė, kad J. V. jam sudavė.

23. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. rugsėjo 19 d. specialisto išvadoje Nr. G 2930/2023 (01) aprašant įvykio aplinkybes nurodyta, kad J. K. jo apžiūrą atlikusiai specialistei paaiškino, kad žmonos sesuo sudavė nenustatytą skaičių smūgių kumščiu, lazda į galvos kairę pusę, kairį petį, draskė nagais. Šiuo metu skundžiasi sumuštų vietų skausmu, sutrikusiais kairio peties judesiais. Taigi, jis išdėstė iš esmės analogiškus paaiškinimus apie prieš jį atliktus smurtinius veiksmus, kaip ir apklausų metu. Specialistei atlikus apžiūrą, užfiksuotos poodinės kraujosruvos dešinio žasto vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, kairio peties sąnario projekcijos išoriniame paviršiuje, kairio žasto vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje, odos nubrozdinimai veide (1 t., b. l. 54–55). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. kovo 5 d. specialisto išvadoje Nr. pG 666/2024 (01) aprašyti ir J. K. medicininiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 17 d. 13.53 val., policijos pareigūnė iškvietė medikus, nes vyrui trenkta su pagaliu į galvą. Pagal iškvietimą atvykę medikai fiksavo minkštųjų audinių sužalojimą veide, skausmą galvoje, fiksuotas aukštas kraujo spaudimas, padidėjęs pulsas. Paciento teigimu, susimušė su žmonos seserimi, apdraskytas veidas, neramus, susijaudinęs. (1 t., b. l. 94–95). Taigi medicininiuose dokumentuose užfiksuota ir netrukus po įvykio su nukentėjusiuoju betarpiškai bendravusių medikų nustatyta jo emocinė būsena – susijaudinęs, neramus. 2023 m. rugsėjo 15 d. skambindamas Bendrajam pagalbos centrui J. K. nurodė, kad buvo muštynės, jį apdraskė žmonos sesuo, davė per kuprą, šoną ir galvą (1 t., b. l. 190–192). Į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykusi policijos pareigūnė, liudytoja E. B. nurodė mačiusi nukentėjusiojo veide įbrėžimus. J. K. jai paaiškino, kad prie namo teritorijos esančių vartelių įvyko konfliktas tarp jo žmonos ir sesers. Konflikto metu žmonos sesuo bandė suduoti jo žmonai lazda, o jis gynė žmoną. Beginant, žmonos sesuo nagais įdrėskė jam į veidą, sudavė kelis smūgius į galvą. Iš to seka, kad nukentėjusysis ne tik apklausų metu, bet ir skambindamas Bendrojo pagalbos centro telefonu, medikams, specialistams, policijos pareigūnei analogiškai tvirtino, kad jį sumušė būtent J. V., be kita ko, nurodydamas, kad jam suduota ir į galvą. Tad aplinkybė, kad pagal specialisto išvadą nukentėjusiajam nebuvo konstatuoti sužalojimai galvoje, nereiškia, kad jam nebuvo suduota į šią kūno vietą.

24. Tai, kad J. K. veidas buvo sužalotas, patvirtino ir liudytojas P. N.. Pastarasis paaiškino, kad kasdamas bulves išgirdo triukšmą, riksmus, todėl nuėjo prie vartelių pažiūrėti. Matė su lazda užsimojusį stovintį vyrą ir moterį, kuri buvo sugriebusi jo kaimynui už plaukų. Vakare matė, jog kaimyno veidas yra apdraskytas, tačiau, kas nutiko, nesiteiravo, nes ir taip matėsi, kad jis nuskriaustas. Nors liudytojas P. N. matė tik nedidelę dalį vykusio konflikto, jo parodymai yra netiesioginiai įrodymai byloje ir patvirtina būtent nukentėjusiojo J. K. ir liudytojos I. K. parodymus. Šis liudytojas patvirtino nukentėjusiojo ir liudytojos I. K. nurodytą aplinkybę, kurią neigė nuteistoji ir liudytojas V. V., kad J. V. buvo suėmusi J. K. už plaukų. Abejoti šio liudytojo parodymais nėra pagrindo, nes jis niekaip nesusijęs nei su viena iš konflikto pusių, nepalaiko su nei viena konflikte dalyvavusių pusių jokių santykių. Jo suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, nėra jokių duomenų, jų nenurodė ir apeliantė, dėl ko liudytojas galėtų siekti apkalbėti nuteistąją J. V.. Tai, kad apklausiamas teisme, jis nurodė ikiteisminio tyrimo metu nenurodytas ir nei J. K., nei I. K. neminėtas aplinkybes, kad J. V. buvo sugriebusi už plaukų ir I. K., ir kad kraujavo J. K. petys, neleidžia netikėti šio liudytojo nurodyta aplinkybe, kad J. V. buvo suėmusi J. K. už plaukų ir kad V. V. turėjo lazdą, kadangi šie jo parodymai sutapo su nukentėjusiojo ir I. K. viso proceso metu duotais parodymais, o liudytojas P. N. teisme buvo apklausiamas praėjus beveik metams po įvykio ir tvirtino visko jau nepamenantis, kas yra visiškai suprantama, atsižvelgus į senyvą liudytojo amžių (gimęs (duomenys neskelbtini)) ir tai, kad jis konfliktą stebėjo labai trumpai ir jo nesureikšmino. Tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, praėjus beveik mėnesiui po įvykio, nurodė, kad matė, jog J. V. buvo sugriebusi jo kaimynui už plaukų, o šalia stovėjo vyras, kuris rankoje laikė pagalį (1 t., b. l. 108–109). Tai, kad V. V. turėjo su savimi pagalį užfiksuota ir byloje esančiame vaizdo įraše. Liudytojas P. N. nurodė, kad jo mažametė anūkė per langą telefonu nufilmavo dalį konflikto.

25. Apžiūrėjus vaizdo įrašą, kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad vaizdo įraše užfiksuota, kad už kiemo vartų, ant keliuko stovi pilkos spalvos automobilis (automobilio valstybinio numerio nesimato). Prie automobilio stovi trys asmenys, pagal bylos duomenis atpažįstami kaip J. V., V. V. ir J. K.. Visi eina link automobilio. V. V. rankose laiko lazdą. Priėjus prie automobilio galinės dalies, V. V. dešine ranka pastumia J. V. link automobilio dešinės pusės šono. J. V. atidaro automobilio dureles ir jas uždaro. V. V. apeina automobilio galinę dalį ir nueina link automobilio kairės pusės šono. Jam iš paskos nueina J. K.. Toliau įraše apie 9 sekundes nei vieno iš asmenų nesimato, juos užstoja medžiai, krūmai. Tada matyti, kad automobilis važiuoja atbulas. J. K. eina link važiuojančio automobilio (1 t., b. l. 184–186). Teisėjų kolegija pastebi, kad vaizdo įrašas pradžioje darytas per užuolaidą, tad vaizdo įrašo pradžia nėra itin kokybiška, tačiau jame matosi, kad V. V. prieina prie šalia vienas kito esančių J. V. ir J. K. ir grubiai nustumia J. V. nuo J. K. link automobilio. Po to jau fiksuotas geros kokybės vaizdas. Matyti, kaip J. V., eidama dar atsisuka atgal, girdimi keiksmažodžiai, o V. V. vėl grubokai ją stumia link automobilio. Tuo tarpu J. K. tik eina iš paskos, tačiau jokių veiksmų neatlieka. Įvertinus tai, kad V. V. ne kartą stumia būtent J. V., o J. K. atžvilgiu jokių veiksmų neatlieka, kad J. V. net ir vyro stumiama link automobilio gręžiojasi atgal, dėl ko susilaukia pastūmimo, galima spręsti, kad būtent ji, o ne J. K., atliko puolamuosius veiksmus ir kad būtent ją V. V. reikėjo tramdyti, o ne ginti, kaip kad pats aiškino. Be to, gretinant vaizdo įraše užfiksuotus duomenis su J. K. parodymais, pastebėtina, kad nukentėjusysis aiškino, jog praėjus rėkti, kad kvies policiją, V. V. tempė savo žmoną į automobilį, kas iš esmės atitinka ir vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes. Jame matyti, kaip V. V. atstumia J. V. nuo J. K. ir stumia link automobilio, o po to ir į patį automobilį. O tai taip pat leidžia daryti išvadą, kad būtent nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės atitinka objektyvią tiesą.

26. Išdėstytų įrodymų visumos vertinimas leidžia tikėti nukentėjusiojo, o taip pat ir liudytojos I. K. nurodytomis aplinkybėmis, kad J. V. konflikto metu tyčia sudavė J. K. lazda į ranką, nagais apibraižė veidą, suėmusi už plaukų tempė J. K. ir sudavė jam ranka ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą, kairį petį. Specialisto išvadose konstatuota, kad šiais veiksmais J. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas.

27. Nors J. V. ir V. V. aiškino, kad ji tik gindamasi netyčia galėjo įbrėžti J. K. į veidą ir kad J. K. ir I. K. ją pačią sumušė, I. K. sudavė daugybinius smūgius lazda, o J. K. ją spardė, tačiau 2023 m. rugsėjo 20 d. specialisto išvadoje Nr. G386/2023(06) J. V. nustatyta tik poodinė kraujosruva dešinės krūties viršutiniame kvadrate, sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Apie tai, kad J. V. jos apžiūrą atlikusiam specialistui būtų skundusis skausmais kitose kūno vietose, specialisto išvadoje nenurodyta (2 t. b. l. 29–30). Jos pateiktuose medicininiuose dokumentuose taip pat fiksuota tik hematoma dešinėje krūtyje, o apie jokias kitas skaudamas vietas, pavyzdžiui šonkaulių, šonų skausmą, dėl kurio neva negalėjo miegoti ant kairio šono, kas buvo akcentuota apklausų metu, nenurodyta (2 t., b. l. 96–100). Skambindami Bendrojo pagalbos centro telefonu V. V. ir J. V. akcentavo tik tai, kad sesuo „pakėlė kipišą“ ir senelei skirtas gėles išmetė ant gatvės, tačiau apie tai, kad prieš J. V. būtų buvęs pavartotas fizinis smurtas, kad ji būtų nukentėjusi, net neužsiminė, domėjosi tik tuo, ar buvo iškviesta policija, ar ne (1 t., b. l. 200–201). Su pareiškimu į policiją J. V. kreipėsi tik kitą dieną, po to, kai jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal J. K. pareiškimą. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2024 m. kovo 5 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal J. V. pareiškimą nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog I. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 t. b. l. 57–64). Visa tai leidžia pritarti apylinkės teismo išvadai, kad nuteistosios J. V. ir V. V. parodymai laikytini tik pasirinkta gynybine versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl atmestini.

29. Nukentėjusysis J. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį (2 t., b. l. 66–108), kuris buvo tikslinamas teisminio nagrinėjimo metu (4 t., b. l. 4–34, 112–121) dėl turtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš J. V. 2 826,80 eurų atlyginti patirtoms išlaidoms gydytojų konsultacijoms, gydymui, vaistams, degalams, transportui vykimui į gydymo įstaigas ir ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimui bei į teismą, pradinei teisinei pagalbai), taip pat 6 000,00 eurų negautų pajamų. Nukentėjusysis taip pat prašė priteisti iš nuteistosios 5 000,00 eurų neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo J. K. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš nuteistosios J. V. visą nukentėjusiojo nurodytą patirtą turtinę žalą ir 1 000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Viso iš nuteistosios priteista 9 826,80 eurų nukentėjusiojo patirtai žalai atlyginti.

35. Nukentėjusysis, reikšdamas reikalavimą dėl 6 000,00 eurų negautų pajamų priteisimo, nurodė, kad jis nuo 2023 m. rugsėjo 17 d. iki 2023 m. lapkričio 11 d. buvo nedarbingas ir negavo jokių pajamų. Jis gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, dirba statybų sektoriuje mūrininku. Jo darbdavys – „C.“, taip pat dirba ir antrame darbe – „M.“. Jo pajamos per savaitę vidutiniškai siekia apie 760,00 svarų sterlingų viename darbe, kas pagal dabartinį euro kursą siekia apie 889,30 eurų per savaitę. Kitame darbe uždirba apie 3 276,38 eurų. Per mėnesį jo pajamos vidutiniškai siekia apie 3000,00 – 3500,00 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad beveik du mėnesius dėl nuteistosios kaltės buvo nedarbingas, pašė iš nuteistosios priteisti 6 000,00 eurų siekiantį negautą darbo užmokestį. Kartu su pirminiu civiliniu ieškiniu J. K. pateikė „C.“ algalapius, pagal kuriuos J. K. už 2023 m. liepos, rugpjūčio mėnesius išmokėta po 760,00 svarų sterlingų (2 t., b. l. 101), taip pat R. B. J. K. adresuoto el. laiško kopiją, kuriame anglų kalba nurodyta, jog J. K. kaip savarankiškai „M.“ dirbančiam asmeniui 2023 m. birželį buvo išmokėti 2 800 svarų sterlingų, 2023 m. liepos mėnesį – 3 500,00 svarų sterlingų, 2023 m. rugpjūčio mėnesį 3 300,00 svarų sterlingų (2 t., b. l. 100). Kartu su patikslintu civiliniu ieškiniu buvo pateiktas nepasirašytas „B.“ direktorės J. K. patvirtinimas, kad J. K. dirba šioje įmonėje ir jo darbo užmokestis yra 180,00 svarų sterlingų per dieną (4 t., b. l. 6–7) ir J. K. su „C.“ sudaryta darbo sutartis, šios įmonės algalapiai, patvirtinantys J. K. darbo santykius minėtoje įmonėje ir kad jam mokamas 760,00 svarų sterlingų mėnesinis darbo užmokestis (4 t., b. l. 8–25). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis nukentėjusiojo paaiškinimais ir atsižvelgdamas į jo kartu su patikslintu civiliniu ieškiniu pateiktus duomenis, nevertindamas nukentėjusiojo pateiktų įrodymų objektyvumo, nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl negautų pajamų tenkino iš esmės perrašydamas civilinio ieškinio argumentus, nevertindamas jų pagrįstumo.

38. Apeliaciniame skunde nesutinkant su civilinio ieškovo reikalavimu atlyginti negautas pajamas, atkreipiamas dėmesys į darbo sutarties, pasirašytos tarp J. K. ir „C.“ 21 ir 22 punktus, kuriuose numatyta, kad nedarbingumo dėl ligos metu darbuotojui mokama įstatyme numatyta ligos pašalpa, esant atitinkamiems reikalavimams ir kad jei dėl darbuotojo nedarbingumo yra kalta trečia šalis ir iš jos galima išieškoti žalą, darbuotojas privalo apie tai pranešti darbdaviui ir grąžinti darbdaviui bet kokią sumą, gautą iš trečiosios šalies kaip kompensaciją už prarastas pajamas, kurias darbuotojui sumoka darbdavys. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, ar jam nebuvo mokama pašalpa už nedarbo laikotarpį. Visgi nukentėjusysis tvirtino, kad jis jokios ligos pašalpos negavo, kadangi buvo sužeistas būdamas Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje dėl nedarbingumo suteikimo nesikreipė. Be to, ligos pašalpa yra mokama tik ligos atveju, o šiuo atveju nukentėjusysis nedirbo dėl to, kad jo sveikata buvo sutrikdyta nusikalstamais nuteistosios veiksmais. Atsižvelgiant į tai, kad jis dėl patirto sužalojimo intensyviai lankėsi privačiose klinikose Lietuvos Respublikoje, kur jam buvo skiriamas atitinkamas gydymas, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo teiginiais, kad per visą nedarbingumo laikotarpį jis buvo Lietuvos Respublikoje, Jungtinėje Karalystėje į medikus nesikreipė, dėl to minėtoje šalyje jam ir nebuvo mokama ligos pašalpa.

40. Pastebėtina ir tai, kad nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, naudojosi profesionalios teisininkės paslaugomis, civilinį ieškinį parengė ir jį tikslino, civilinio ieškinio priedus teikė jo įgaliotoji atstovė. Advokatė buvo susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir jai buvo žinoma, jog pateiktas civilinis ieškinys turi trūkumų, kadangi jos ikiteisminio tyrimo pareigūnei 2024 m. kovo 26 d. teiktame pranešime nurodyta, jog civilinį ieškinį pagrindžiantys dokumentai išversti į valstybinę kalbą bus pateikti vėliau, taip pat nurodyta, kad dalį pajamų J. K. gauna dirbdamas savarankiškai, gautas pajamas deklaruoja mokesčių surinkimo institucijai (3 t., b. l. 116). Nežiūrint to, objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimų dėl negautų pajamų dydžio nebuvo pateikta. Tačiau pirmosios instancijos teismas, visiškai tenkindamas civilinį ieškinį dėl negautų pajamų, į šiuos trūkumus be pagrindo neatsižvelgė. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl likusių negautų pajamų tenkintas nepagrįstai, kadangi neįrodytas ieškinio reikalavimas. Taigi skundžiamo nuosprendžio dalis dėl negautų pajamų priteisimo keistina. Iš J. V. nukentėjusiojo J. K. naudai priteistos turtinės žalos dydis negautoms pajamos atlyginti mažinamas iki objektyviais duomenimis pagrįstos 1 616,80 eurų sumos.

41. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis dėl J. V. prieš jį atliktų nusikalstamų veiksmų kreipėsi medicininės pagalbos. Jo patirtos ir skundžiamu nuosprendžiu priteistos gydymosi išlaidos apeliaciniame skunde nėra ginčijamos, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma, tačiau apeliaciniame skunde nesutinkama su kelionių į medicinos įstaigas išlaidų dydžiu, nurodoma, kad nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų apie automobilį, kuriuo buvo naudotasi, iš ko galima būtų spręsti apie automobilio kuro sunaudojimo vidutines sąnaudas, maršruto, iš kur buvo vykta į gydymosi įstaigas. Šie apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, visiškai tenkindamas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dalyje dėl patirtų išlaidų vykimui į gydymo įstaigas, išties neanalizavo nukentėjusiojo pateiktų kuro įsigijimo kvitų, nevertino nuvažiuotų atstumų ir kokiu automobiliu buvo naudotasi, o lakoniškai konstatavo, jog nukentėjusiojo reikalavimas atlyginti žalą yra pagrįstas, nors prie civilinio ieškinio pateikti degalų įsigijimo kvitai ne visais atvejais pagrindžia realiai patirtas kelionės išlaidas.

44. Nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 19 d. patirtos kuro išlaidos yra 57,36 eurai dėl vykimo į ekspertizę (vykta du kartus). Iš kuro įsigijimo kvito matyti, kad 2023 m. rugsėjo 19 d. buvo įsigyti 37,640 l dyzelino, litro kaina 1,524 euras (2 t., b. l. 81). J. K. apžiūra Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriuje, kuris randasi (duomenys neskelbtini). Tad „Google maps“ duomenimis nuo J. K. gyvenamosios vietos iki (duomenys neskelbtini) ir atgal nuvažiuotas atstumas yra 214 km. Šiam atstumui nuvažiuoti reikalingos 19,26 l degalų sąnaudos (214 km x 9 l/100 km). Kadangi dyzelino kaina buvo 1,524 eurai / 1 l, laikoma, kad nukentėjusysis šiai kelionei patyrė 29,35 eurų išlaidas. Nors civiliniame ieškinyje nurodyta, kad į ekspertizės įstaigą vykta du kartus, tačiau kada tas antras kartas, neaišku. Papildomas tyrimas buvo atliktas 2024 m. kovo mėnesį vertinant medicininius J. K. dokumentus. Dėl to laikytina įrodyta, kad nukentėjusysis 2023 m. rugsėjo 19 d. patyrė 29,35 eurų kelionės išlaidas.

45. Iš 2023 m. rugsėjo 21 d. kuro pirkimo kvito matyti, kad už dyzeliną sumokėta 28,99 eurai, įsigyta 18,770 l dyzelino, kurio litro kaina 1,544 euro. Pagal pateiktus medicininius dokumentus pirmiausia vykta į „A.“ kliniką, esančią (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiajam buvo paskirta imobilizacija skaros įtvaru, įtvarą įsigyjant UAB „O.“ (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną taip pat vykta ir į „U.“ kliniką, esančią (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 88, 90). Vykimui iš namų į gydymo įstaigas ir atgal nuvažiuota apie 220 km. Tokiam atstumui nuvažiuoti reikalingas kuro kiekis apie 19,80 l (220 km x 9 l/100 km). Todėl nukentėjusiojo prašymas atlyginti jo patirtas 2023 m. rugsėjo 21 d. patirtas 28,99 eurų kelionės išlaidas yra pagrįstas. Kadangi kuro sunaudota šiek tiek daugiau nei buvo įsigyta tą dieną, daroma išvada, kad minėtai kelionei taip pat buvo naudotas kuras, įsigytas ankstesnės, t. y., 2023 m. rugsėjo 19 d., kelionės metu. Dėl to pripažįstama, kad vykimui į gydymo įstaigą 2023 m. rugsėjo 21 d. J. K. viso patyrė 30,56 eurų (28,99 + (1,03 l x 1,524 eurų) išlaidas ir jos turi būti atlygintos.

46. Iš 2023 m. rugsėjo 27 d. kuro pirkimo kvito matyti, kad buvo sumokėti 39,97 eurai, įsigyti 25,970 l dyzelino, kurio litro kaina 1,539 euro. Tą dieną vykta į „A.“ kliniką, esančią (duomenys neskelbtini) magnetinio rezonanso atlikimui (2 t., b. l. 92, 93). Vykimo nuo namų iki gydymo įstaigos ir atgal atstumas apie 212 km. Reikalingas kuro kiekis apie 19,08 l (212 km x 9 l/100 km). Kadangi dyzelino kaina buvo 1,539 Eur / 1 l, laikoma, kad nukentėjusysis šiai kelionei patyrė 29,36 eurų išlaidas.

47. Iš 2023 m. spalio 5 d. kuro pirkimo kvito matyti, kad buvo sumokėti 47,64 eurai, įsigyta 29,98 litrai dyzelino, kurio litro kaina 1,589 euro. Šią dieną vykta į „A.“ kliniką, esančią (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 85, 86). Vykimo į gydymo įstaigą ir atgal namo atstumas apie 200 km. Reikalingas kuro kiekis apie 18 l (200 km x 9 l/100 km). Kadangi dyzelino kaina buvo 1,589 eurų / 1 l, laikoma, kad nukentėjusysis šiai kelionei patyrė 28,60 eurų išlaidas.

48. Iš 2023 m. spalio 11 d. kuro pirkimo kvito matyti, kad buvo sumokėta 20,24 eurų, įsigyta 12,78 l; dyzelio, kurio litro kaina 1,584 euro. Vykta į (duomenys neskelbtini) ligoninę fizioterapijos paslaugoms (2 t., b. l. 80). 2023 m. spalio 16 d. sumokėti 22,63 eurai, įsigyta 14,27 l dyzelino, kurio litro kaina 1,594 euro. Vykta į (duomenys neskelbtini) ligoninę fizioterapijos paslaugoms (t. 2, b. l. 84). Fizioterapijos procedūros paskirtos 2023 m. spalio 16 d., 17 d., 18 d., 19 d., 23 d. Iš to seka, kad viso į (duomenys neskelbtini)ligoninę vykta šešis kartus (2 t, b. l. 79). Atstumas nuo namų iki (duomenys neskelbtini) ligoninės apie 30 km. Tad per dieną nuvažiuojamas apie 60 km atstumas, o per šešis kartus 360 km atstumas (60 km x 6). Tokiam atstumui nuvažiuoti reiktų apie 32,40 litrų dyzelino, o pagal pateiktus 2023 m. spalio 11 d. ir spalio 16 d. kvitus matyti, kad buvo įsigyta tik 27,05 litro dyzelino. Vadinasi, nukentėjusiojo prašymas atlyginti 42,87 eurų (20,24 eurai + 22,63 eurai) išlaidas yra pagrįstas. Įvertinus tai, kad kelionėms į (duomenys neskelbtini) ligoninę reikalingas degalų kiekis buvo didesnis nei įsigyta pagal 2023 m. spalio 11 d. ir spalio 16 d. kvitus, daroma išvada, kad buvo naudojamas ir anksčiau įsigytas kuras. Štai 2023 m. spalio 5 d. vykdamas į gydymo įstaigą J. K. įsigijo daugiau kuro nei buvo reikalinga minėtai kelionei, todėl laikytina, kad vykimui fizioterapijos paslaugoms buvo naudojamas ir 2023 m. spalio 5 d. įsigytas kuras. Kadangi vykimui į (duomenys neskelbtini) ligoninę reikalingas kuro kiekis buvo apie 32,40 litrai, o nukentėjusysis pagal 2023 m. spalio 11 d. ir spalio 16 d. kvitus įsigijo 27,05 litrus dyzelino, vadinasi buvo naudojami 5,35 litrai dyzelino, kuris buvo įgytas ankstesnio kuro užsipylimo metu. Dėl to laikytina, kad nukentėjusysis taip pat patyrė dar ir 8,50 eurų (5,35 l x 1,589 eurų) išlaidas vykimui į (duomenys neskelbtini) ligoninę, o viso tai būtų 51,37 eurų (20,24 + 22,63 + 8,50) išlaidos.

49. Iš 2023 m. lapkričio 6 d. kuro įsigijimo kvito matyti, kad už kurą buvo sumokėti 31,74 eurai, įsigyta 21,10 l dyzelino, kurio litro kaina 1,504 eurų. Vykta į „U.“ kliniką, esančią (duomenys neskelbtini). (2 t, b. l. 98-99). Vykimo iš namų į gydymo įstaigą ir atgal atstumas yra apie 215 km. Reikalingas kuro kiekis apie 19,35 l (215 km x 9 l/100 km). Kadangi dyzelino kaina buvo 1,504 eurų / 1 l, laikoma, kad nukentėjusysis šiai kelionei patyrė 29,10 eurų išlaidas.

56. Nukentėjusysis civilinio ieškinio patikslinime taip pat nurodė, kad patyrė 201,03 eurų išlaidas lėktuvo bilietams dėl dalyvavimo 2024 m. gegužės 21 d. teisiamajame posėdyje, pateikė tai patvirtinančius dokumentus (4 t., b. l. 26). Į minėtą teisiamąjį posėdį jis buvo kviečiamas teismo šaukimu, tad jo dalyvavimas teisiamajame posėdyje buvo privalomas, todėl jo patirtos kelionės išlaidos privalo būti atlygintos.

57. Nukentėjusysis J. K. taip pat dalyvavo 2024 m. gruodžio 4 d. teisiamajame posėdyje, nurodė, kad dėl dalyvavimo šiame teisiamajame posėdyje jis patyrė 196,18 eurų išlaidas (68,68 eurai lėktuvo bilietai + 127,50 eurai automobilio nuoma) (4 t., b. l. 112–117). Iš teismui pateiktų lėktuvo bilietų matyti, kad nukentėjusysis į Vilnių parskrido 2024 m. gruodžio 3 d., o atgal į Londoną išskrido 2024 m. gruodžio 4 d. vakarą. Tad akivaizdu, jog jo grįžimas į Lietuvą buvo sąlygotas tik dalyvavimo teisiamajame posėdyje. Įvertinus trumpą J. K. buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį, tai, kad jis Lietuvos Respublikoje gyvena kaimiškoje vietoje, su kuria patogus susisiekimas viešuoju transportu yra apsunkintas, pripažįstama, kad automobilio nuomos išlaidos taip pat buvo būtinos. Dėl to prašymas atlyginti 198,18 eurų išlaidas taip pat yra pagrįstas.

59. Patikslintu civiliniu ieškiniu nukentėjusysis J. K. taip pat prašė kaip turtinę žalą atlyginti jo patirtas 194,18 eurų vertimo išlaidas, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (4 t., b. l. 4–5, 31–32). Atsižvelgiant į tai, kad kartu su civiliniu ieškiniu nukentėjusysis teikė jo darbinę veiklą Jungtinėje Karalystėje ir gaunamas pajamas patvirtinančius dokumentus, kurie buvo išversti iš anglų kalbos į lietuvių kalbą, šie dokumentai buvo reikalingi kaip įrodymas šioje byloje, laikoma, kad nukentėjusiojo patirtos vertimo išlaidos jam taip pat turi būti atlyginamos, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šias nukentėjusiojo patirtas išlaidas sutapatino su turtine žala, kadangi, kaip minėta, pagal BPK 103 straipsnio nuostatos, šios išlaidos laikomos proceso išlaidomis. Kadangi nukentėjusysis J. K. patyrė 194,18 eurų vertimo išlaidas dėl procesinių dokumentų vertimo iš anglų į lietuvių kalbą, pateikė apmokėjimą patvirtinančius dokumentus bei prašė šias išlaidas jam atlyginti, jos turėjo būti išieškotos iš nuteistosios J. V. pagal BPK 103 straipsnį.

60. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistosios J. V. priteista nukentėjusiojo J. K. naudai 1 450,00 eurų išlaidų už advokato paslaugas. Apeliaciniu skundu šis pirmosios instancijos teismo sprendimas neginčijamas, tad dėl jo plačiau nepasisakoma. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis turėjo dar ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. lapkričio 6 d. jis sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr. RN/175 su įgaliotąja atstove advokate Nijole Raulušaitiene. Už konsultaciją ir ieškinio parengimą 2023 m. lapkričio 6 d. jis jai sumokėjo 350,00 eurų (2 t., b. l. 107–108). Tad šios nukentėjusiojo patirtos išlaidos laikytinos ne nukentėjusiojo patirta turtine žala, kaip kad tai traktavo apylinkės teismas visiškai tenkindamas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, o nukentėjusiojo patirtomis bylinėjimosi išlaidomis ir jos turi būti atlyginamos vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas padidinant iš nuteistosios J. V. nukentėjusiojo J. K. naudai priteistinų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydį padidinant iki 1 800,00 eurų ir atitinkama 350,00 aurų suma sumažinant priteistinos turtinės žalos dydį.