- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-04
- Bylos Nr.
- 2A-684-603/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00300-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Loreta Bujokaitė, Margarita Stambrauskaitė
- Atsakovas
- Z. S.
- Ieškovas
- R. B.
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonė „Registrų centras“, Šalčininkų rajono 3 notarų biuras, J. K., V. S., H. K., V. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Stambrauskaitės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Z. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovei Z. S. dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo, teisinės registracijos panaikinimo ir palikimo priėmimo fakto nustatymo; tretieji asmenys valstybės įmonė „Registrų centras“, Šalčininkų rajono 3 notarų biuras, J. K., V. S., H. K., V. G. (V. G.).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:
1.1. iš dalies panaikinti atsakovei Z. S. išduotą (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini)) toje dalyje, kurioje nustatyta, kad atsakovė Z. S. paveldėjo po T. G. visą turtą, tame tarpe, pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);
1.2. pripažinti negaliojančia teisinę registraciją atsakovės Z. S. vardu atliktą į pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);
1.3. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. B. priėmė savo motinos T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti;
1.4. pripažinti R. B. nuosavybės teises į ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato- ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato- kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).;
1.5. priteisti iš atsakovės Z. S. visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad:
2.1. name, (duomenys neskelbtini) gyvena nuo gimimo. Tai buvo močiutės namas, jis atiteko motinai, kuri jame gyveno su tėvu ir septyniais vaikais. Vyresnioji sesuo jau yra mirusi, ji vėliau gyveno (duomenys neskelbtini), mirė anksčiau nei mama, o ieškovė nei su seserimi, nei su jos vaikais ryšio nepalaikė. Nežino, ar po močiutės mirties buvo sutvarkytas turto paveldėjimas;
2.2. mama mirė (duomenys neskelbtini) metais, po jos mirties name liko gyventi ieškovė, atsakovė Z. S. ir trečiasis asmuo J. K.. V. G. deklaruoja šiame name gyvenamąją vietą. Palikėja testamento nepaliko;
2.3. po motinos mirties atsakovė (sesuo) Z. S. tvarkė paveldėjimo dokumentus. Dėl motinos palikimo priėmimo nieko su seserimis nesprendė. Sesuo Z. S. paskambinusi pasakė, kad reikia važiuoti pas notarą, tačiau kitą dieną nuvažiavus pas notarą buvo informuota, jog atvažiavusi sesuo dokumentus sutvarkė. Vėliau pas notarą važiuoti sesuo atsisakė. Pas notarą buvo du - tris kartus. Per kiek laiko reikia kreiptis į notarą nežinojo.
2.4. po motinos mirties pradėjo naudotis, valdyti likusį turtą, kadangi prižiūrėjo pastatus, pasiėmė po motinos mirties likusius daiktus, tvarkė dokumentus, taip pradėdama faktiškai valdyti palikimą, o atsakovė tokiems veiksmams niekada neprieštaravo. Niekada nekilo abejonių, jog nėra nekilnojamojo turto bendraturtė. Šiame name gyvena visą laiką, moka komunalinius mokesčius už elektrą ir kt., Po motinos mirties name pakeitė langus, duris, virtuvėje klijavo naujas plyteles. Name įrengtas bendras elektros skaitiklis ir trys atskiri, kad kiekviena iš seserų žinotų kiek sunaudoja elektros. Visos trys moka tik už savo sunaudotą elektrą. Taip pat kiekviena iš seserų moka atskirai už šiukšlių išvežimą, kadangi yra atskiri šiukšlių konteineriai. Norėtų, kad jai liktų 1/6 dalis namo, t. y. kambarys, kuriame ji šiuo metu gyvena. Kai pagal darbo grafiką turi laisvų dienų, gyvena motinos name, o kai dirba, gyvena (duomenys neskelbtini). Jos sūnus gyvena jos motinos name, jos kambaryje. Šiame name yra jos daiktai, būna reguliariai;
2.5. susitarimo su atsakove kreiptis į notarę dieną dėl palikimo priėmimo staiga pablogėjo sveikata ir negalėjo nurodytą dieną vykti pas notarę. Tuo tarpu atsakovė patikino, jog notarę informavo apie įpėdinius bei tai, kaip po motinos mirties ketina pasidalinti turtą. 2020 m. gruodžio mėnesį kilus su atsakove konfliktui pastaroji pareiškė, jog palikimas nepriklauso. Pradėjus aiškintis aplinkybes, paaiškėjo, jog (duomenys neskelbtini) atsakovei išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Kadangi ieškovė praėjo palikimą faktiškai valdyti ir teismui šią aplinkybę konstatavus, turėtų būti panaikintas išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
3. Atsakovė Z. S. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad:
3.1. visiems, tarp jų ir ieškovei, sakė dėl palikimo priėmimo ir kada ketina važiuoti pas notarą. Būdama pas notarą kitai dienai užregistravo pas notarą seseris ir vakare pranešė joms apie tai. V. S. atsakė, kad jai to nereikia, J. K. neišreiškė noro, o ieškovė R. B. sakė nežinanti, ar atvažiuos. Ieškovė pas notarą nuvažiavo tik kitą dieną;
3.2. po močiutės mirties palikimą priėmė motina T. G.. Name gyveno J. K., R. B. ir ji (Z. S.). Iki motinos mirties ieškovė gyveno (duomenys neskelbtini), o jos kambaryje gyveno jos sūnus. Ji atvažiuodavo kartą ar du kartus per savaitę;
3.3. po motinos mirties dėl palikimo priėmimo nieko nesprendė. Nežinojo, kad palikimą reikėjo priimti per tris mėnesius, nes anksčiau terminas buvo ilgesnis. Pas notarą kartu su ja vyko V. G.. Pastarasis notarei pasakė, kad priimti palikimo neketina, tačiau raštu palikimo neatsisakė. Notarui teikiamame pareiškime visas tekstas jau buvo nurodytas, notarui aiškino, kad yra ir kiti įpėdiniai;
3.4. šiuo metu namu naudojasi pati, J. K. ir R. B. vaikai. Leidžia jiems gyventi geranoriškai, jokių sutarčių nesudarė. Po motinos mirties ieškovė pakeitė langus, tačiau patys langai buvo nupirkti motinai dar būnant gyvai. Neturi raktų nuo sesers kambario, nes leidžia jai ten gyventi. Įsirengė sau tris atskirus elektros skaitiklius, kad galėtų žinoti kiek kuri sunaudoja elektros, bet yra ir vienas bendras skaitiklis visam namui. Renka iš seserų pinigus už jų sunaudotą elektrą ir moka bendrai už visą namą. Už šiukšlių išvežimą moka kiekviena atskirai.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo J. K. nurodė, kad name gyvena visą savo gyvenimą kartu su savo šeima, užima vieną kambarį. Ieškovė ir atsakovė taip pat gyvena name, užima po vieną kambarį. Po mamos mirties nesitarė su seserimis kaip dalins namą. Nežinojo, kad atsakovė visą namą įformino savo vardu. Apie tai, kad buvo pas notarą, pasakė jau grįžusi. Kito gyvenamojo būsto neturi, motinos palikimas jai nereikalingas, o po motinos mirties visos trys šeimos gyvena ten lygiai taip pat, kaip ir iki motinos mirties. Kiekviena šeima moka už savo sunaudotą elektrą, nes name yra bendras skaitliukas ir trys atskiri kiekvienai šeimai. Anksčiau mokėdavo už šiukšlių išvežimą, o dabar kelis mėnesius moka sesuo Z. S.. Jai niekas neaiškino, kad reikia kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo. Nežinojo, kad R. B. irgi išreiškė norą priimti motinos palikimą.
5. Trečiasis asmuo Šalčininkų rajono 3 biuro notarė Marija Miliūnienė atsiliepime nurodė, kad suinteresuotumo neturi, todėl neturėtų būti laikoma trečiuoju asmeniu. Bylą prašė spręsti teismo nuožiūra.
6. Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime prašė civilinės bylos dalį dėl atsakovės nuosavybės teisinės registracijos pripažinimo negaliojančia nutraukti arba reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą, o dėl kitų reikalavimų spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad:
6.1. VĮ „Registrų centras“, kaip viešojo administravimo subjektas, turi griežtai apibrėžtas kompetencijos ribas ir vykdo tik tas funkcijas, kurios jam yra numatytos įstatymų leidėjo. Nėra kompetentingas vertinti ieškinyje nurodytų aplinkybių ir įrodymų, susijusių su faktiniu palikimo priėmimu, todėl dėl pagrįstumo nepasisako ir palieka spręsti teismo nuožiūra;
6.2. VĮ „Registrų centras“yra įtrauktas trečiuoju asmeniu, nors jo atžvilgiu pareikštas reikalavimas – pripažinti negaliojančia teisinę registraciją atsakovės vardu atliktą į nekilnojamąjį turtą. Pagal kasacinio teismo praktiką reikalavimai asmeniui, kuris nėra byloje atsakovu, civilinėje byloje negali būti patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 467/2004). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30, 31 straipsniai numato privalomą išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, t. y. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimai per vieną mėnesį nuo skundžiamo sprendimo priėmimo dienos turi būti skundžiami centriniam registratoriui, o Centrinio registratoriaus – teismui. Nors ieškovė ieškinio reikalavime nenurodo ginčijamo teritorinio registratoriaus sprendimo konkrečios priėmimo datos, iš šio ieškinio reikalavimo ir turinio manytina, kad ji nesutinka su 2020 m. gruodžio 10 d. priimtu teritorinio registratoriaus sprendimu (įformintu atliekant įrašą Nekilnojamojo turto registre), kuriuo Nekilnojamojo turto registre 2020 m. gruodžio 10 d. buvo įregistruotos atsakovės nuosavybės teisės į Statinius Paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Ieškovė privaloma įstatyme nustatyta išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka yra nepasinaudojusi, ja dėl praleisto termino pasinaudoti jau negali, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 2 punktą yra visi pagrindai nutraukti civilinę bylą dalyje dėl šio reikalavimo;
6.3. ieškovė nenurodė nei vieno teisės akto, reglamentuojančio Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiklą, kuris buvo pažeistas įregistruojant Paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu nuosavybės teises. Be to, pati ieškovė nurodo, kad reikalavimas yra išvestinis. Toks išvestinis reikalavimas yra perteklinis, kadangi pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalį Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punktu, nuginčijus nuosavybės teisių atsiradimo pagrindus, teismo sprendimas yra pakankamas pagrindas išregistruoti tų dokumentų pagrindu įregistruotas daiktines teises ar kitus įrašus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino:
7.1. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. B. priėmė savo motinos T. G., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti;
7.2. Panaikino atsakovei Z. S. Šalčininkų rajono savivaldybės 3 notaro biuro notarės Marijos Miliūnienės (duomenys neskelbtini) išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini));
7.3. atmetė ieškovės R. B. reikalavimą dėl atsakovės Z. S. vardu atliktos teisinės registracijos į pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pripažinimo negaliojančia;
7.4. atmetė ieškovės R. B. reikalavimą pripažinti jai nuosavybės teises į ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato- ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato- kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).;
7.5. priteisė iš atsakovės Z. S. ieškovės R. B. naudai 150,00 Eur žyminio mokesčio.
8. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, jog byloje pakanka įrodymų pripažinti, kad ieškovė aktyviais ir aiškiais veiksmais išreiškė savo valią priimti motinos palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti. Remdamasis byloje esančiais įrodymais ir paaiškinimais nustatė, kad iš karto po motinos mirties, nepraleisdama įstatyme numatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti, ji liko gyventi motinai nuosavybės teise priklausančiame name, jame yra asmeniniai daiktai ir buitinė technika, būna du – tris kartus į savaitę, mokėjo už namui tiekiamą elektros energiją (savo sunaudojamą dalį), mokėjo savivaldybės rinkliavą už atliekų tvarkymą, keitė name langus, kitą dieną po termino palikimui priimti pabaigos kreipėsi į notarą, siekdama priimti motinos palikimą. Laikė, jog minėtos aplinkybės patvirtina ir aktyvų ieškovės siekį priimti motinos palikimą. Todėl sprendė esant pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė priėmė savo motinos T. G., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
9. Atsakovės argumentą, ieškovė praleido terminą priimti palikimą faktiniu valdymu, kadangi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (palikimo priėmimo faktiniu valdymu) ji turėjo per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą, laikė nepagrįstu. Pažymėjo, kad per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodytą trijų mėnesių terminą įpėdinis savo valią priimti palikimą gali išreikšti įstatyme numatytais alternatyviais būdais: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą kaip savo. Faktinis turto valdymas yra įrodinėjimo dalykas, todėl siekdamas oficialiai įforminti savo kaip paveldėtojo statusą ir išviešinti savo teises į paveldėtą turtą asmuo turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tam, kad teismo sprendimu būtų pripažintas palikimo priėmimas pradėjus faktiškai turtą valdyti. Pažymėjo, kad įstatymai nereglamentuoja jokio termino, per kurį asmuo turi kreiptis į teismą dėl minėto reikalavimo.
10. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo panaikinimo ir nuosavybės teisės pripažinimo į ½ dalį turto, teismas nustatė, kad ieškovė CK 5.8 straipsnyje nustatyto vienerių metų termino ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą nepraleido. Pažymėjo, kad nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog ieškovė priėmė savo motinos T. G. palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti yra pakankamas pagrindas panaikinti atsakovei (duomenys neskelbtini). paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kadangi įsiteisėjus šiam teismo sprendimui mirusiosios turto paveldėtoja bus ne tik atsakovė, bet ir ieškovė.
11. Nepaisant to, kad ieškovė prašė panaikinti tik dalį atsakovei išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, susijusio su (duomenys neskelbtini), esančio turto paveldėjimu ir prašė pripažinti ieškovės nuosavybę į ½ dalį šio turto, teismas sprendė atsakovei išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą naikinti visa apimtimi. Remdamasis bylos medžiaga teismas nustatė, kad šalių motinai nuosavybės teise priklausė ne tik nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), bet ir nekilnojamasis turtas esantis (duomenys neskelbtini), kur yra trys ūkiniai pastatai ir šulinys. Pažymėjo, kad tai, jog ieškovė po motinos mirties pradėjo kaip savo valdyti jai priklausiusį gyvenamąjį namą neriboja jos paveldėjimo teisių į kitą motinos turtą ir reiškia, kad ji priėmė visą motinos turtą, iš ko jis besusidėtų. Be to, mirusiosios įpėdinių yra daugiau nei du, o ginčo name gyvena ir trečiasis asmuo (sesuo) J. K., kuri įstatyme nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl motinos palikimo priėmimo, tačiau ji taip pat nuo savo gimimo gyvena motinos name ir gali įrodinėti palikimo priėmimą faktiniu valdymu. Be to, esant keliems įpėdiniams bei keliems paveldimo turto objektams įpėdiniai turtą gali pasidalinti savo nuožiūra ir nebūtinai lygiomis dalimis, todėl jei daugiau įpėdinių neatsiras, ieškovė ir atsakovė gali pasidalinti paveldėtą turtą.
12. Teismas ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančia atsakovės nuosavybės teisių registraciją į (duomenys neskelbtini) esantį turtą laikė pertekliniu, todėl jo netenkino. Pažymėjo, kad teismo sprendimas panaikinti Šalčininkų rajono savivaldybės 3 notaro biuro notarės Marijos Miliūnienės (duomenys neskelbtini) išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pakankamas pagrindas išregistruoti atsakovės nuosavybės teisę į paveldėtą turtą pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 2 dalį.
13. Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė žyminis mokestis. Atkreipė dėmesį, jog nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių advokato teisinės pagalbos išlaidas. Laikė, kad patenkino pagrindinius ieškovės reikalavimus (nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą bei panaikinti atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą), kurie suteikia teisę ieškovei lygiomis teisėmis su atsakove priimti motinos palikimą. Atmestas ieškovės reikalavimas dėl teisinės registracijos pripažinimo negaliojančia teismo pripažintas pertekliniu, todėl jokios įtakos ginčo esmei neturėjo, o atmestas reikalavimas pripažinti ieškovei nuosavybės teises į ½ dalį (duomenys neskelbtini)., esančio turto, nagrinėjamoje byloje nebuvo esminis. Todėl sprendė, kad ieškinys patenkintas pilna apimtimi, o ieškovei iš atsakovės priteisė 150 Eur žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Apeliantė (atsakovė) Z. S. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimo, prašydama: 1) skundžiamą sprendimą panaikinti ir ginčą išspręsti iš esmės – ieškinio netenkinti ir priteisti iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas; 2) apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad:
14.1. teismas formaliai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai neįvertino visų bylos aplinkybių, tuo pažeisdamas CPK 185 straipsnio reikalavimus. Kadangi įrodymai netinkamai įvertinti, jų pagrindu priimtas sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas;
14.2. teismas neįvertino atsakovės ir notarės paaiškinimų teismo posėdžio metu, jog nepažeidžiant nustatyto termino palikimui priimti į notarę kreipėsi tik atsakovė ir brolis, o ieškovė į notarą kreipėsi jau suėjus trijų mėnesių terminui ir neturėdama jokių patvirtinančių dokumentų, jog yra mirusiosios dukra. Neįvertino ir apeliantės argumentų, jog po motinos mirties nekartą ragino ieškovę ir kitus paveldėtojus nustatytu terminu kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo po jų motinos mirties, tačiau ieškovė ir kiti paveldėtojai į raginimus nereagavo, dėl ko likus vienai dienai iki 3 mėnesių termino priimti palikimą pabaigos ji nusprendė paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą po savo motinos mirties ir informavo apie tai ieškovę. Teisme pateikta ir notarės išduota ieškovei 2021 m. vasario 9 d. nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą kopija, kuriame yra nurodyta, kad ieškovė praleido trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą bei buvo informuota, kad po T. G. palikimą priėmė apeliantė ir jai (duomenys neskelbtini) yra išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Taigi ieškovė į notarę kreipėsi kaip įpėdinis, kuris išreiškė norą paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o ne pradėjus faktiškai jį valdyti;
14.3. nuspręsdamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, teismas motyvuotai nepasisakė apie ieškovės veiksmų faktą ir jų pobūdį. Ieškovė, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl faktinio palikimo valdymo, neprašė teismo atnaujinti termino. Teismui nepateikė ir jokių faktinių įrodymų, kad ji iš karto po motinos mirties per įstatymo nustatytą 3 mėnesių laikotarpį savo aktyvias veiksmais priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovė gyvena name, mokėjo komunalinius mokesčius;
14.4. paveldėjimo teisės liudijimas išduotas, tačiau siekdama paveldėti motinos turtą ir pateikusi pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ieškovė neprašo atnaujinti termino palikimui priimti tam, kad turėtų teisę ginčyti apeliantės palikimo priėmimo teisėtumą. Taigi tik atnaujinus terminą palikimui priimti gali būti ginčijamas palikimo priėmimo teisėtumas. Priešingu atveju, t. y. nepratęsus termino palikimui priimti, toks asmuo nelaikytinas asmeniu, pretenduojančiu į palikimą ir galinčiu ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Nesant ieškovės prašymo pratęsti jai terminą dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti juridinio fakto nustatymo, ir nepratęsus termino palikimui priimti, ieškovė nelaikytina asmeniu, pretenduojančiu į palikimą ir galinčiu ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei apeliantei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, o taip pat reikšti prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes ji neturi reikalavimo teisės. Dėl nurodyto ieškovės pareiškimas dėl fakto, kad ji priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą turėjo būti nenagrinėjamas;
14.5. ieškovė kreipėsi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, tačiau ne dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti. Taigi ir minėta aplinkybė pagrindžia, jog ieškovė faktiškai nepradėjo valdyti turto mirus jos motinai;
14.6. teismas neteisingai taikė proceso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo bylų nagrinėjimo ypatybes. Be to, nėra aišku, kokia teisena teismas išnagrinėjo ieškinio reikalavimus. Ginčai dėl kito asmens nuosavybės nenagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka, todėl teismas iš esmės neturėjo priimti ieškovės reikalavimo šioje byloje, kuri buvo pradėta pagal ypatingosios teisenos procesą. Ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjama byla pagal prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tuo atveju, kai nėra ginčo dėl teisės. Kai iš paduodamo pareiškimo matyti, jog yra ginčas dėl teisės, toks prašymas ypatingąją teisena nenagrinėtinas, o teismas neturi priimti pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir jį nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka.
Atsiliepimas
15. Ieškovė R. B. atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o iš apeliantės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
15.1. nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog nesant ieškovės prašymo pratęsti terminą dėl palikimo priėmimo, pastaroji nelaikytina asmeniu pretenduojančiu į palikimą ir galinčiu ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei apeliantei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Palikimą galima priimti atliekant vieną iš įstatyme nustatytų teisinių veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis): a) pradėjus jį faktiškai valdyti; b) paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdiniai palikimą gali priimti skirtingais būdais, kas ir buvo nustatyta ginčijamu atveju;
15.2. priimant palikimą faktiškai pradėjus turtą valdyti nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Priimdamas palikimą šiuo būdu įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Įstatymas nenumato ieškovei pareigos pateikti prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu per trijų mėnesių laikotarpį;
15.3. nepagrįstai apeliantė nurodo, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad po paveldėjimo atsiradimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių laikotarpį savo aktyviais veiksmais priėmė palikimą faktiškai pradėjus jį valdyti. Teismas detaliai atlikęs įrodymų tyrimą nustatė, kad ieškovė nuo vaikystės gyvena motinai (palikėjai) T. G. priklausančiame name, o nuo (duomenys neskelbtini) metų oficialiai yra deklaravusi gyvenamąją vietą šiuo adresu. Gimus sūnui, pastarojo gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini)m. taip pat yra deklaruota šiame gyvenamajame name. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad nuolatos gyvena šiame name kartu su šeima ir naudojamą gyvenamąją patalpą vertina kaip savo gyvenamąją vietą, moka mokesčius už suvartotą elektros energiją, komunalines paslaugas, jai pristatomos siuntos, taip pat po palikėjos mirties name darė remonto darbus, tokiu būdu aktyviais veiksmais išreiškė valią priimti palikimą po motinos mirties; Minėtas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas liudytoju P. S., kuris yra atsakovės sutuoktinis. Taigi teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, o priimtas sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas;
15.4. nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, jog ieškovės ieškinys pirmos instancijos teisme buvo nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka. Į teismą buvo kreiptasi ginčo teisenos tvarka tam, kad būtų apgintos ieškovės pažeistos subjektyvios teisės, už ieškinį pateiktą ginčo teisenos tvarka sumokėtas žyminis mokestis. Ieškovės teismui pateiktas procesinis dokumentas yra įvardintas -„Ieškiniu“, atitinka CPK 135 straipsnyje ieškinio turiniui keliamus reikalavimus. Visas teisminis procesas pirmosios instancijos teisme, o taip pat persikėlus ginčui į apeliacinės instancijos teismą vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
Motyvuojamoji dalis
konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
17. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta nustatyti palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti bei panaikinti išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
18. Atsakovė apeliaciniame skunde išreiškė pageidavimą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
20. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013).
21. Šiuo atveju apeliantė nepagrindė poreikio surengti žodinį bylos nagrinėjimą. Apeliaciniame skunde nurodžiusi, jog prašo žodinio bylos nagrinėjimo, nenurodė jokių argumentų, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė egzistuojančio poreikio bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tiek ieškovė, tiek atsakovė (ir jų atstovai) išsamiai bylai reikšmingais klausimais pasisakė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme žodinio proceso tvarka. Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliantės prašymą bylą nagrinėti žodiniame teismo posėdyje.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
22. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė šalių motina T. G. (t. 1., b. l. 8-12). Mirusiajai T. G. nuosavybės teise priklausė ūkiniai pastatai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); tuo pačiu adresu esantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), T. G. nuomojo pagal 2007 m. spalio 19 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 26. T. G. taip pat nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniai pastatai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); tuo pačiu adresu esantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), T. G. nuomojo pagal 2007 m. spalio 19 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 25 (t. 1, b. l. 108-111).
23. Nustatyta, kad po T. G. mirties Šalčininkų rajono savivaldybės 3 notarų biure, kreipiantis atsakovei ir trečiajam asmeniui V. G. pradėta (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla, išduotas (duomenys neskelbtini)paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas atsakovei Z. S. (t.1., b. l. 13).
24. Šalčininkų rajono savivaldybės 3 notaro biuro notarė Marija Miliūnienė 2021 m. vasario 9 d. nutarimu atsisakė priimti ieškovės R. B. pareiškimą dėl palikimo priėmimo, kadangi pareiškėja praleido trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą.
25. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, jog po motinos T. G. mirties priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti ir panaikinti iš dalies atsakovei išduotą (duomenys neskelbtini)paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą.
26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sprendė nustatyti, jog ieškovė palikimą po motinos mirties priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti bei panaikino visa apimtimi atsakovei išduotą (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka keliais aspektais: 1) pirmosios instancijos teismas formaliai vertino byloje esančius įrodymus; 2) ieškovė nepagrindė faktinio valdymo aktyviais veiksmais, o dėl jo nesikreipė į teismą per trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos; 3) teismas neteisingai taikė proceso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo bylų nagrinėjimo ypatybes ir nėra aišku, kokia teisena nagrinėti ieškovės reikalavimai. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka žemiau nurodytais argumentais.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
27. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, palikimą galima priimti ne tik kreipiantis į notarą, tačiau ir pradėjus jį faktiškai valdyti ir šie veiksmai turi būti atliekami per trijų mėnesių terminą.
28. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
29. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
30. Reikšminga pažymėti ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).
31. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir Šalčininkų rajono savivaldybės 3 notaro biuro notarės Marijos Miliūnienės paaiškinimus bei liudytojų parodymus, padarė išvadą, jog ieškovė aktyviais veiksmais išreiškė valią priimti palikimą, atsiradusį po motinos mirties. Iš tiesų, teisėjų kolegija minėtai išvadai neturi pagrindo nepritarti.
32. Byloje neginčijamais duomenimis nustatyta, jog ieškovė nuo vaikystės gyvena palikėjai priklausančiame name, jos šeima iki šiol jame gyvena, užimdama vieną kambarį, kuriame yra asmeniniai daiktai. Ieškovė paaiškino, jog nors nuolat name gyvena jos sūnus, tačiau ji reguliariai atvažiuoja (du – tris kartus į savaitę). Ieškovės teiginį, jog ieškovė ir jos šeima tiek palikėjai esant gyvai, tiek ir po jos mirties gyvena palikėjai priklausančiame name, patvirtino pati atsakovė teismo posėdžio metu bei liudytoju apklaustas jos sutuoktinis P. S.. Todėl apeliacinio skundo teiginys, jog byloje nėra įrodymų apie tai, kad ieškovė gyvena name, prieštarauja apeliantės išreikštam pritarimui teismo posėdžio metu bei liudytojo patvirtinimui, jis paneigtas paaiškinimais teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme (CPK 189 straipsnis).
33. Byloje faktiniais duomenimis nustatyta, jog ieškovė taip pat prižiūri namą ir vykdo prievoles, susijusias su namu. Byloje ginčo nekilo, jog name yra įrengti trys skaitliukai, ieškovė moka už suvartotą elektros energiją, atskirai moka vietinę rinkliavą už atliekų tvarkymą. Ginčo nekyla, kad tokia tvarka nusistovėjusi ir ji buvo dar iki palikėjos mirties. Nustatyta, kad ieškovė taip pat keitė langus (pateikti apmokėjimo už langus įrodymai). Tai, jog ieškovė langus keitė jau po motinos mirties (mokėjimas atliktas 2021 m. vasario 10 d.), pagrindžia ieškovės valią priimti palikimą bei ieškovės naudojimąsi gyvenamuoju namu kaip savo gyvenamąja vieta. Pagal aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką faktišką gyvenamojo namo valdymą pagrindžia ir tolesnis gyvenimas name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties. Kaip jau buvo nustatyta, ieškovės gyvenimas palikėjai priklausančiame name atsakovės argumentais nepaneigtas. Taigi nors apeliantė bando deklaratyvaus pobūdžio argumentais paneigti ieškovės aktyvius veiksmus, tačiau tokie veiksmai byloje nustatyti neginčijamais paaiškinimais ir įrodymais, kuriais nesiremti nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis).
34. Teisėjų kolegija taip pat laiko, jog ieškovė aktyviais veiksmais siekė priimti po motinos mirties palikimą. Iš pateiktos Šalčininkų rajono savivaldybės 3 notaro biuro paveldėjimo bylos, pradėtos po T. G. mirties, kopijos nustatyta, kad atsakovė Z. S. į notarą pareiškimu dėl motinos palikimo priėmimo kreipėsi paskutinę termino priimti T. G. palikimą dieną ((duomenys neskelbtini)). Tuo tarpu iš notarės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog ieškovė kreipėsi į notarę sekančią dieną suėjus palikimo priėmimo terminui ((duomenys neskelbtini).), tačiau jos pareiškimas priimti motinos palikimą nebuvo priimtas vien dėl to, kad ieškovė su savimi neturėjo giminystės ryšį su T. G. patvirtinančių dokumentų, o Gyventojų registre ji nebuvo nurodyta kaip velionės dukra. Nustatyta, kad ieškovė į notarų biurą kreipėsi ir antrą kartą, tačiau jau po paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo (2021 m. vasario 9 d. nutarimu atsisakyta priimti pareiškimą), taip pat po šio atsisakymo priimti pareiškimą operatyviai kreipėsi su ieškiniu į teismą.
35. Taigi priešingai nei įrodinėja apeliantė, byloje pakankamai rašytinių įrodymų, kuriuos patvirtina liudytojų parodymai ir nuosekli ieškovės pozicija, jog ieškovė savo veiksmais po palikėjos mirties priėmė palikimą faktiškai jį valdydama, tokiu būdu aiškiai išreikšdama valią jį priimti.
36. Apeliantė teigia, jog ieškovė praleido trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą, o kadangi kreipėsi į notarę, laikytina įpėdine, išreiškusia norą paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Iš tiesų, byloje nėra ginčijama aplinkybė, jog ieškovė į notarę kreipėsi praleidusi trijų mėnesių terminą. Tačiau minėta aplinkybė nepaneigia aukščiau nustatyto ieškovės palikimo priėmimo būdo – faktinio palikimo valdymo. Kaip jau buvo minėta aukščiau, galimybė priimti palikimą keliais alternatyviais būdais įtvirtinta CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. Tai, kad ieškovė praleido įstatyme įtvirtintą trijų mėnesių terminą palikimui priimti ir jam pasibaigus kreipėsi į notarę, savaime neeliminuoja galimybės palikimą priimti kitu būtu, t. y. pradėjus faktiškai jį valdyti, kaip kad ir įrodinėjo ieškovė kreipdamasi su ieškiniu į teismą. Taip pat nėra teisinio pagrindo ir išvadai, jog įpėdiniai negali priimti palikimo skirtingais būdais, t. y. atsakovei priėmus palikimą kreipiantis su pareiškimu į notarą, ieškovė negali priimti palikimo kitu įstatyme įtvirtintu būdu – faktiškai pradėjusi palikėjos turtą valdyti. Kaip jau buvo pažymėta, tai yra skirtingi alternatyvūs palikimo priėmimo būdai ir kiekvienas iš įpėdinių gali palikimą priimti skirtingu būdu, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu palikimą priėmė kitas įpėdinis, tik atlikdami skirtingus veiksmus: vienu iš jų kreipiamasi į notarą su pareiškimu, o kitu būdu – į teismą įrodinėjant, jog po palikėjo mirties atsiradęs palikimas aktyviais veiksmais per trijų mėnesių terminą pradėtas faktiškai valdyti.
37. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantė nepagrįstai remiasi argumentu, jog ieškovė turėjo reikšti ir prašymą atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Pažymėtina, kad ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimu dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti nustatymo, kuris yra savarankiškas palikimo priėmimo būdas, sukeliantis teisines pasekmes. Taigi nėra pagrindo laikyti, jog šio reikalavimo įgyvendinimui turėjo būti reiškiamas papildomas prašymas – atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą palikimui priimti.
38. Apeliantė taip pat klaidingai interpretuoja CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Pažymėtina, kad šis terminas nustatytas šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems alternatyviems palikimo priėmimo būdams įgyvendinti, tačiau ne kreipimuisi į teismą su reikalavimu nustatyti palikimo priėmimą faktiniu valdymu. Taigi ir toks apeliantės argumentas atmestinas kaip neturintis teisinės reikšmės skundžiamo sprendimo pagrįstumui.
39. Kaip minėta, apeliantė sprendimą ginčija ir tuo aspektu, jog neteisingai taikytos proceso normos, reglamentuojančios juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo bylų nagrinėjimo ypatybes bei tai, kad nėra aišku, kokia teisena buvo nagrinėjamas ieškovės ieškinys. Teisėjų kolegija nepritaria ir šiems apeliantės argumentams.
40. Matyti, kad ieškovė į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu „Ieškinys” kreipėsi ginčo teisenos tvarka, žyminį mokestį sumokėjo už reiškiamus reikalavimus ginčo teisenos tvarka, o procesinis dokumentas atitinka CPK 135 straipsnyje įtvirtintus ieškinio turiniui keliamus reikalavimus. Procesas pirmosios instancijos teisme vyko pagal bendrosios ginčo teisenos taisykles. Taigi minėtos aplinkybės pagrindžia, jog kilusiam ginčui išspręsti buvo taikytos bendrosios ginčo teisenos taisyklės. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo ieškovė, paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo aktualumas, kaip ir jo išdavimo teisėtumas, priklauso nuo to, ar ieškovė tinkamai įgyvendino savo kaip įpėdinio teises ir tik konstatavus, kad ieškovė priėmė palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti, ieškovė taptų suinteresuota atsakovei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimu. Taigi nėra pagrindo laikyti, jog ieškovė negalėjo ieškinyje reikšti palikimo priėmimo fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo, o išnagrinėjęs šiuos reikalavimus pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė procesines teisės normas.
41. Apeliaciniame skunde įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo formalus byloje esančių įrodymų vertinimas taip pat remiamasi ir tuo, jog teismas tinkamai neįvertino visų bylos aplinkybių. Ir su šiuo argumentu teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.
42. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).
43. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Ta aplinkybė, kad pačiame sprendime atskirai nėra aprašyti visi apeliantų nurodomi įrodymai, vertinant patį skundžiamo teismo sprendimo turinį ir padarytų išvadų motyvavimą, nesudaro pagrindo spręsti, jog apeliantų atskiri minėti įrodymų buvo neįvertini, o jų turinys leistų daryti priešingas išvadas, negu jas padarė pirmosios instancijos teismas.
44. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas iš bylos duomenų darydamas teisiškai reikšmingas išvadas pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliančių nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga. Taigi laikytina, kad pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė ir įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, padarydamas teisingą išvadą, jog ieškovė po palikėjos mirties priėmė palikimą faktiškai jį valdydama.
Dėl bylos procesinės baigties
45. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliantės apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistu.
46. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
47. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.
48. Ieškovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Todėl nėra pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti apeliantės (atsakovės) apeliacinio skundo.
Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.