- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-08
- Bylos Nr.
- 2-27-419/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00300-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktor Voicechovski
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- Z. S.
- Trečiasis asmuo
- Šalčininkų rajono 3 notarų biuro, J. K., valstybės įmonė Registrų centras, V. S., H. K., V. G.
- Advokatai
- Rostislavas Polubiankas, Ernestas Bušmovičius
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovei Z. S. dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo, teisinės registracijos panaikinimo ir palikimo priėmimo fakto nustatymo; tretieji asmenys valstybės įmonė Registrų centras, Šalčininkų rajono 3 notarų biuras, J. K., V. S., H. K., V. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė R. B. prašė:
1.1. Iš dalies panaikinti atsakovei Z. S. išduotą 2020-12-10 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notaro registro Nr. ŠMM-2654) toje dalyje, kurioje nustatyta, kad atsakovė Z. S. paveldėjo po T. G. visą turtą, tame tarpe, pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);
1.2. Pripažinti negaliojančia teisinę registraciją atsakovės Z. S. vardu atliktą į pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);
1.3. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. B. priėmė savo motinos T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti;
1.4. Pripažinti R. B. nuosavybės teises į ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato- ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato- kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);
1.5. Priteisti iš atsakovės Z. S. visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Trečiojo asmens valstybės įmonės Registrų centras atsiliepime į R. B. ieškinį prašoma reikalavimus dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu bei nuosavybės teisių į statinius pripažinimo nagrinėti teismo nuožiūra. Reikalavimą dėl Z. S. nuosavybės teisinės registracijos pripažinimo negaliojančia nutraukti arba atmesti, kadangi vien teismo sprendimas pripažinti paveldėjimo teisės liudijimą negaliojančiu būtų pakankamas pagrindas išregistruoti atsakovės nuosavybės teises į paveldėtą turtą.
3. Trečiasis asmuo H. K. atsiliepime į R. B. ieškinį nurodė, kad yra susipažinusi su byla, jokių pretenzijų neturi, į nieką nepretenduoja (b. l. 156).
4. Tretieji asmenys V. S., V. G. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
5. Tretieji asmenys valstybės įmonės Registrų centras atstovas, V. S., H. K., V. G. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, H. K. ir valstybės įmonės Registrų centras atstovas prašė nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, kiti tretieji asmenys jokių prašymų dėl bylos nagrinėjimo nepateikė, todėl byla išnagrinėta nurodytiems tretiesiems asmenims nedalyvaujant (CPK 247 straipsnio 2 dalis).
Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai
Šalies argumentai
6. Ieškovė R. B. teismo posėdyje paaiškino, kad nuo gimimo gyvena name, (duomenys neskelbtini). Tai buvo močiutės namas, po to namas perėjo motinai. Motina su tėvu gyveno šiame name. Jame gyveno ir visi septyni jų vaikai. Vyresnioji sesuo jau yra mirusi, ji vėliau gyveno (duomenys neskelbtini). Sesuo mirė anksčiau nei mama. Nei su seserimi, nei su jos vaikais ryšio nepalaikė. Pirmas mirė jos tėvas, o močiutė mirė (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) metais. Nežino, ar po močiutės mirties buvo sutvarkytas turto paveldėjimas. Visą laiką gyvena šiame name, moka komunalinius mokesčius už elektrą ir kt. Šiuo metu kartu dar gyvena J. K. ir V. G.. Mama mirė (duomenys neskelbtini) metais. Iki savo mirties motina iš pradžių gyveno tame pačiame kaime, tik kitame name, kuris priklauso tolimiems giminaičiams. Tame name ji gyveno apie 20 metų. Vėliau motiną pas save gyventi paėmė sesuo Z. S.. Po motinos mirties name liko gyventi ji (R. B.), Z. S. ir J. K.. V. G. deklaruoja šiame name gyvenamąją vietą. Po motinos mirties sesuo Z. S. tvarkė paveldėjimo dokumentus. Dėl motinos palikimo priėmimo nieko su seserimis nesprendė. Po motinos mirties name pakeitė langus, duris, virtuvėje klijavo naujas plyteles. Name įrengtas bendras elektros skaitiklis ir trys atskiri, kad kiekviena iš seserų žinotų kiek sunaudoja elektros. Visos trys moka tik už savo sunaudotą elektrą. Taip pat kiekviena iš seserų moka atskirai už šiukšlių išvežimą, pas jas yra atskiri šiukšlių konteineriai. Sesuo Z. S. paskambino jai ir pasakė, kad reikia atvažiuoti pas notarą. Paklausė jos kodėl nepranešė apie tai iš anksto. Kitą dieną atvažiavo pas notarą, notarė jai pasakė, kad sesuo buvo atvažiavusi ir viską sutvarkė, šiuo metu jau yra per vėlu, turite atvažiuoti su ta seserimi kartu. Po to kalbėjosi su seserimi, prašė važiuoti pas notarą, bet ji atsisakė važiuoti. Nežinojo per kiek laiko reikia kreiptis į notarą dėl paveldėjimo. Norėtų, kad jai liktų 1/6 dalis namo, t. y. kambarys, kuriame ji šiuo metu gyvena. V. S. sakė, kad jai motinos palikimo nereikia. J. K. yra neapsisprendusi, tai ji nori tvarkytis palikimą, tai nenori. Namą registravo sesuo Z. S.. Po mamos mirties jokių dokumentų netvarkė. Po mamos mirties pas notarą buvo du ar tris kartus, pirmą kartą važiavo kitą dieną po to, kai sesuo Z. S. buvo atvažiavusi pas notarą. Iki to laiko nežinojo, kad sesuo tvarkėsi paveldėjimo dokumentus. Ji sakė, kad pati tik paskutinę dieną sužinojo, kad reikia priimti palikimą. Su pirmu vyru tris metus po santuokos sudarymo gyveno (duomenys neskelbtini), o po to grįžo gyventi į motinos namą. Antrą santuoką sudarė dar motinai būnant gyvai. Kai pagal darbo grafiką turi laisvų dienų, gyvena motinos name. Kai dirba, gyvena (duomenys neskelbtini). Jos sūnus gyvena jos motinos name, jos kambaryje. Šiame name yra jos daiktai, reguliariai ten būna. Name viskas yra: jos rūbai, avalynė, kosmetikos priemonės, televizorius, internetas įvestas vyro vardu, yra šaldytuvas, kt. Nuolat ten gyvena du jos sūnūs: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) amžiaus, pastarasis lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą. Motiną laidojo sesuo Z. S., kadangi ji prižiūrėjo mamą iki mirties.
Atsiliepimas
7. Atsakovė Z. S. teismo posėdyje paaiškino, kad nesutinka su ieškiniu, nes visiems sakė dėl palikimo priėmimo. Sakė ieškovei, kad reikia priimti palikimą ir rytoj važiuos pas notarą. Būdama pas notarą kitai dienai užregistravo pas notarą seseris ir vakare pranešė joms apie tai. V. S. atsakė, kad jai to nereikia, J. K. irgi noro neišreiškė, R. B. sakė, nežino ar atvažiuos. Ieškovė pas notarą nuvažiavo tik kitą dieną. Namas iš pradžių priklausė močiutei. Vėliau namas buvo užregistruotas motinos vardu, pasidarė namo planą. Vėliau planas dingo. Namą (duomenys neskelbtini) statė tėvas, būdamas santuokoje su motina. Tėvo motina dar buvo gyva, namas įformintas močiutės K. G. vardu. Šiame name gimė ji pati ir visi jos broliai ir seserys. Pirmiau mirė tėvas, o močiutė mirė (duomenys neskelbtini) metais. Visi toliau liko gyventi tame name. Po močiutės mirties palikimą priėmė jos motina T. G.. Name gyveno J. K., R. B. ir ji (Z. S.). Iki motinos mirties R. B. gyveno (duomenys neskelbtini), o jos kambaryje gyveno jos sūnus. Ji atvažiuodavo kartą ar du kartus per savaitę. Po motinos mirties dėl palikimo priėmimo nieko nesprendė. Nežinojo, kad palikimą reikėjo priimti per tris mėnesius, nes anksčiau terminas buvo ilgesnis. J. K. sakė, kad jai nieko nereikia. Pas notarą kartu su ja vyko V. G.. Notarė paklausė jo, ar jis ketina priimti palikimą, jis pasakė, kad nenori nieko priimti, bet raštu palikimo neatsisakė. Notarui teikiamame pareiškime visas tekstas jau buvo nurodytas, notarui aiškino, kad yra ir kiti įpėdiniai. Šiuo metu namu naudojasi pati, J. K. ir R. B. vaikai. Leidžia jiems gyventi geranoriškai, jokių sutarčių nesudarė. Po motinos mirties R. B. pakeitė langus, patys langai buvo nupirkti motinai dar būnant gyvai. Neturi raktų nuo sesers kambario, nes laisvanoriškai leidžia jai ten gyventi. Įsirengė sau tris atskirus elektros skaitiklius, kad galėtų žinoti kiek kuri sunaudoja elektros, bet yra ir vienas bendras skaitiklis visam namui. Pati renka iš seserų pinigus už jų sunaudotą elektrą ir moka bendrai už visą namą. Pirmas R. B. vyras statė šalia namo esantį ūkinį pastatą, bet jis buvo įregistruotas motinos vardu. Dabar šitas ir kiti pastatai priklauso jai. Kai R. B. pirmą kartą ištekėjo, jie iš pradžių gyveno (duomenys neskelbtini), o po to grįžo gyventi į jų motinos namą (duomenys neskelbtini). Kai mirė mama, R. B. gyveno (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) liko gyventi ieškovės sūnus. Kai prieš važiuojant pas notarą atėjo kalbėtis su ieškove dėl palikimo priėmimo, ji buvo motinos name. Už šiukšlių išvežimą moka ji pati (atsakovė). R. B. už šiukšles nemoka. Kiekviena moka už savo šiukšles, o už šiukšlių išvežimo paslaugas moka tik ji (Z. S.).
8. Trečiasis asmuo J. K. paaiškino, kad R. B. ir Z. S. yra jos seserys. Gyvena tame pačiame name, kur ir Z. S.. Šiame name gyvena visą savo gyvenimą, gyvena kartu su savo šeima, užima vieną kambarį. Ten dar gyvena R. B., ji taip pat užima vieną kambarį, ten gyvena jos sūnus. Z. S. taip pat gyvena tame name, užima irgi vieną kambarį. Po mamos mirties nesitarė su seserimis kaip dalins namą. Nežinojo, kad Z. S. visą namą įformino savo vardu. Ji apie tai, kad vyko pas notarą pasakė jau po to, kai ten buvo. Pati kito gyvenamojo būsto neturi, motinos palikimas jai nereikalingas. Po motinos mirties visos trys šeimos gyvena ten lygiai taip pat, kaip ir iki motinos mirties. Kiekviena šeima moka už savo sunaudotą elektrą, nes name yra bendras skaitliukas ir trys atskiri kiekvienai šeimai. Anksčiau mokėdavo už šiukšlių išvežimą, o dabar kelis mėnesius moka sesuo Z. S.. Nežino pas ką yra raktas nuo R. B. kambario, greičiausiai pas R. B.. Negali be R. B. sutikimo įeiti į jos kambarį. Ji turi atskirą įėjimą. R. B. su savo vyru A. B. atvažiuoja į šį namą, kai turi laisvadienių, o kai jai reikia į darbą, gyvena (duomenys neskelbtini). Jai niekas neaiškino, kad reikia kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo. Nežinojo, kad R. B. irgi išreiškė norą priimti motinos palikimą. R. B. sūnus nuolat gyvena jos kambaryje.
9. Trečiasis asmuo Šalčininkų rajono 3 biuro notarė Marija Miliūnienė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė palikėja. 2020-06-10 į jos biurą kreipėsi Z. S.. Kartu su ja buvo jos brolis. Pastarajam buvo paaiškinta, kad jis turi arba priimti arba atsisakyti priimti palikimą, bet jis savo valios nei priimti, nei atsisakyti priimti neišreiškė. 2020-06-11 be užrašymo kreipėsi R. B., kuri su savimi neturėjo giminystės ryšį patvirtinančio dokumento, Gyventojų registre ji nebuvo įrašyta kaip T. G. vaikas. Jai buvo išaiškinta, kad ji turi Registrų centre įsiregistruoti arba pristatyti giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Taip pat buvo išaiškinta, kad jeigu ji praleis 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą, tai seseriai sutinkant ji be teismo leidimo gali būti įtraukta į paveldėjimo teisės liudijimą. Namas nebuvo registruotas niekieno vardu, todėl palikimą priėmusi Z. S. nuėjo tvarkyti namo registraciją. Dabar tokia praktika, kad galimų įpėdinių notaras neieško, asmenys savo neatėjimu pas notarą išreiškia atsisakymą priimti palikimą. Ieško įpėdinių tik tuo atveju, jeigu yra surašytas testamentas. Kadangi kitų ginčų nebuvo, tą dieną, kai išdavinėjo paveldėjimo teisės liudijimą Z. S. klausė jos, gal jai dar neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo, nes kita jos sesuo išreiškė norą priimti palikimą, tačiau tuo metu dar neturėjo giminystės ryšį patvirtinančio dokumento. Z. S. pareikalavo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes už namo įregistravimą ji pati mokėjo asmeniškai, niekas iš brolių ir seserų neprisidėjo, todėl paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas. 2020-06-10 buvo paskutinė dieną priimti palikimą. Neprisimena, ar Z. S. pasirašydama 2020-06-10 pareiškimą nurodė kitus įpėdinius. Kalba buvo apie tai, kad kiti įpėdiniai nenori priimti palikimą. Iš R. B. joks pareiškimas priimtas nebuvo, nes ji neįrodė savo giminystės ryšio su motina. R. B. turėjo ketinimą priimti palikimą. Kitą kartą ji kreipėsi į biurą po to, kai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Nebus aišku kaip vykdyti teismo sprendimą, jeigu paveldėjimo teisės liudijimas bus pripažintas negaliojančiu iš dalies.
10. Liudytojas J. Z. parodė, kad pažinojo šalių motiną, neprisimena jos vardo, nuolat vadindavo ją „babulia“. Šalia jos namų (duomenys neskelbtini) turi poilsio namus ir avilyną. Ji turėjo sūnų V. G., jie gyveno (duomenys neskelbtini). Jų motina mirė pernai, jos laidotuvėse nedalyvavo. Iki šiol pakeliui užsuka pas V. G., perka iš jo grybus, uogas. Po motinos mirties name liko gyventi tik vienas V. G.. Kai motina susirgo, ją pas save pasiėmė Z. S., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), maždaug 1 km atstumu nuo motinos namo. Name, kur gyvena Z. S. dar gyvena dvi jos seserys J. ir R.. Pats buvo šio namo kieme, o į namus neužeidavo. Kas šiuo metu gyvena tame name nežino.
11. Liudytojas V. K. parodė, kad pažįsta ieškovę ir atsakovę, nes kartu augo. Pats gyvena (duomenys neskelbtini). Z. S. gyvena (duomenys neskelbtini), o kur gyvena R. B. nežino. Nežino kam priklauso namas, kuriame gyvena Z. S.. Paveždavo šalių motiną pas gydytojus. Paskutiniu metu jų motina gyveno kartu su Z. S.. Nežino kur gyvena R. B.. Name, kur gyvena Z. S. dar gyvena J., anksčiau ten gyveno ir R. B..
12. Liudytojas P. S. parodė, kad yra atsakovės Z. S. vyras. Ieškovė yra žmonos sesuo. Žmona viską prižiūrėdavo. Nežino kokį turtą turėjo žmonos motina mirties dieną. Gyvena atskirai nuo žmonos. Ji gyvena savo motinos name. Ten dar gyvena R. B. ir J. K.. Jos šiame name gyveno nuo vaikystės, bet kai ištekėjo, R. B. persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). Ji turi motinos name savo kambarį su atskiru įėjimu. Jo žmona tomis patalpomis nesinaudoja. Tose patalpose gyvena R. B. du sūnūs. Jie ten gyvena nuo savo vaikystės. Dėl namo paveldėjimo nieko nežino. Žmonos motina iki mirties gyveno kitame name, su ja kartu gyveno sūnus V. G.. Kai motina susirgo, žmona pasiėmė ją gyventi pas save.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti
13. Ieškovė R. B. siekė įrodyti, kad priėmė motinos palikimą faktiškai pradėjusi valdyti motinos turtą.
14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė šalių motina T. G. (1 t., b. l. 8-12). 2021-02-09 nutarimu Šalčininkų rajono savivaldybės 3 notaro biuro notarė Marija Miliūnienė atsisakė priimti R. B. pareiškimą dėl palikimo priėmimo, kadangi pareiškėja praleido trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą. Paveldėjimo byla po T. G. mirties buvo pradėta 2020-06-10, baigta – 2020-12-10, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas išduotas Z. S. (1 t., b. l. 13).
15. T. G. nuosavybės teise priklausė ūkiniai pastatai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); tuo pačiu adresu esantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), T. G. nuomojo pagal 2007-10-19 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 26. T. G. taip pat nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniai pastatai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); tuo pačiu adresu esantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), T. G. nuomojo pagal 2007-10-19 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 25 (1 t., b. l. 108-111).
16. 2020-12-10 Z. S. išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas visam nutarties 15 punkte nurodytam turtui (1 t., b. l. 117-125).
17. R. B. 2021-02-10 sumokėjo 340,00 Eur už langus (1 t., b. l. 28-29). Taip pat mokėjo rinkliavą už atliekų tvarkymą, teikiamą adresu (duomenys neskelbtini) už 2021 m. liepos mėnesį ir 2022 m. vasario mėnesį.
18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. To paties straipsnio 2 dalyje teigiama, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
19. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 3 dalimi, priimti palikimą įpėdinis turi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
20. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (2011-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011).
22. Ieškovė R. B. aiškino, kad nežinojo per kokį terminą reikia kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo. Po motinos T. G. mirties su seserimis dėl paveldimo turto likimo nesitarė. Sesuo Z. S. pranešė jai, kad kreipėsi į notarą paskutinę palikimo priėmimo dieną, todėl pati laiku nespėjo kreiptis į notarą. Tačiau motinai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno nuo savo gimimo. Ištekėjus keletą metų gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau grįžo į gimtuosius namus ir gyveno ten su savo antru vyru ir vaikais. Jos šeima iki šiol gyvena ginčo name, užima vieną kambarį, kuriame yra visi jos daiktai, tiek apranga, kosmetikos, higienos priemonės, tiek buitinė technika. Atsakovė Z. S. pripažino, kad ieškovės kambaryje nuolat gyvena jos sūnus, o pati ieškovė name būna du-tris kartus per savaitę. Atsakovės Z. S. ir trečiojo asmens J. K., taip pat gyvenančios ginčo name, paaiškinimais patvirtinti ieškovės teiginiai, kad iš viso name gyvena trys šeimos: ieškovės R. B., atsakovės Z. S. ir trečiojo asmens J. K.. Visos trys seserys užima name po vieną kambarį, turi įsirengusios savo atskirus elektros skaitiklius ir kiekviena iš jų moka tik už savo sunaudotą elektrą. Taip pat kiekviena atskirai moka savivaldybės rinkliavą už atliekų tvarkymą. Tokia tvarka jos gyveno iki motinos T. G. mirties bei po to, kai motina mirė. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad po motinos mirties keitė name langus, taip pat aiškino, kad keitė duris bei virtuvėje klijavo plyteles. Šių aplinkybių atsakovė Z. S. nepaneigė.
23. LAT praktikoje yra išaiškinta, kad, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Be to, sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, gali būti reikšmingi asmens veiksmai, atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to teismas daro išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes gali patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-381/2011; Nr. 3K-3-657/2013).
24. Iš Šalčininkų rajono savivaldybės 3 notaro biuro pateiktos po T. G. mirties pradėtos paveldėjimo bylos kopijos matyti, kad atsakovė Z. S. į notarą pareiškimu dėl motinos palikimo priėmimo kreipėsi 2020-06-10, t. y. paskutinę termino priimti T. G. palikimą dieną. Teisme apklausta Šalčininkų rajono savivaldybės 3 notaro biuro notarė Marija Miliūnienė paaiškino, kad R. B. į jos biurą kreipėsi kitą dieną (2020-06-11), tačiau jos pareiškimas priimti motinos palikimą nebuvo priimtas vien dėl to, kad R. B. su savimi neturėjo giminystės ryšį su T. G. patvirtinančių dokumentų, o Gyventojų registre ji nebuvo nurodyta kaip velionės dukra (1 t., b. l. 99). Kaip matyti iš paveldėjimo byloje esančio Gyventojų registro 2020-06-10 išrašo, T. G. pilnamečių vaikų sąraše nurodytas tik vienas V. G.. Nei ieškovė R. B., nei atsakovė Z. S., nei trečiasis asmuo J. K. nei kiti žinomi T. G. vaikai nėra įtraukti į Gyventojų registrą kaip turintys giminystės ryšį su T. G..
25. LAT praktikoje ne kartą pabrėžta, kad palikimo priėmimo pradėjus faktiškai turtą valdyti esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Įpėdinio atliekami veiksmai turi vienareikšmiškai patvirtinti įpėdinio valią teisę naudotis turtu perkelti į naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-187/2010; Nr. 3K-3-382/2010; Nr. 3K-3-403/2011). Taigi nurodyta aplinkybė, kad R. B. nors ir viena diena vėliau, bet kreipėsi į notarą dėl motinos palikimo priėmimo, kartu su kitomis aukščiau minėtomis aplinkybėmis dėl gyvenimo motinos name, komunalinių mokesčių mokėjimo, langų keitimo, taip pat patvirtina jos aktyvų siekį priimti motinos palikimą.
26. Pažymėtina, kad atsakovės Z. S. atstovas prašė netenkinti ieškovės reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Atstovo manymu, ieškovė praleido terminą priimti palikimą faktiniu valdymu, kadangi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (palikimo priėmimo faktiniu valdymu) ji turėjo per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą. Teismas tokį atsakovės atstovo argumentą laiko visiškai nepagrįstu, kadangi per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodytą trijų mėnesių terminą įpėdinis savo valią priimti palikimą gali išreikšti įstatyme numatytais alternatyviais būdais: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą kaip savo. Kadangi faktinis turto valdymas yra įrodinėjimo dalykas, todėl asmuo, siekdamas oficialiai įforminti savo kaip paveldėtojo statusą ir išviešinti savo teises į paveldėtą turtą, turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad teismo sprendimu būtų pripažinta, kad jis priėmė palikimą faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Tačiau įstatymai nereglamentuoja jokio termino, per kurį asmuo turi kreiptis į teismą dėl minėto reikalavimo. Tai jis gali padaryti ir po trijų mėnesių, ir po metų, ir dar vėliau.
27. Taigi apibendrindamas nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad byloje pakanka įrodymų pripažinti, kad ieškovė aktyviais ir aiškiais veiksmais išreiškė savo valią priimti motinos palikimą. Iš karto po motinos mirties, nepraleisdama įstatyme numatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti, ji liko gyventi motinai nuosavybės teise priklausančiame name, mokėjo už namui tiekiamą elektros energiją (savo sunaudojamą dalį), mokėjo savivaldybės rinkliavą už atliekų tvarkymą, keitė name langus, kitą dieną po termino palikimui priimti pabaigos kreipėsi į notarą, siekdama priimti motinos palikimą, todėl surinktų įrodymų visuma leidžia teismui prieiti išvados, kad yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. B. priėmė savo motinos T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo panaikinimo ir nuosavybės teisės pripažinimo į ½ dalį turto
28. Ieškovė R. B. prašė iš dalies panaikinti atsakovei Z. S. 2020-12-10 išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notaro registro Nr. ŠMM-2654) toje dalyje, kurioje nustatyta, kad atsakovė Z. S. paveldėjo po T. G. visą turtą, tame tarpe, pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir pripažinti ieškovei R. B. nuosavybės teisę į ½ dalį šio turto.
29. CK 5.8 straipsnyje numatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.
30. Ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas atsakovei Z. S. išduotas 2020-12-10, ieškovė R. B. ieškinį teismui pateikė 2021-04-14, todėl pripažintina, kad termino ginčyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą ieškovė nepraleido.
31. Teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė R. B. priėmė savo motinos T. G. palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti yra pakankamas pagrindas panaikinti atsakovei Z. S. 2020-12-10 išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notaro registro Nr. ŠMM-2654) vien dėl to, kad įsiteisėjus šiam teismo sprendimui T. G. turto paveldėtoja bus nebe vien atsakovė Z. S., bet ir ieškovė R. B.. Pastaroji prašė panaikinti tik dalį atsakovei išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, susijusio su (duomenys neskelbtini), esančio turto paveldėjimu ir prašė pripažinti ieškovės nuosavybę į ½ dalį šio turto.
32. Teismas, išnagrinėjęs bylą, priėjo išvados, kad nagrinėjamu atveju atsakovei išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas turi būti naikinamas visa apimtimi dėl toliau nurodomų priežasčių.
33. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
34. Kaip matyti iš bylos medžiagos šalių motinai T. G. nuosavybės teise priklausė ne tik nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), bet ir nekilnojamasis turtas esantis (duomenys neskelbtini), kur yra trys ūkiniai pastatai ir šulinys. Taigi tas faktas, kad ieškovė po motinos mirties pradėjo kaip savo valdyti jai priklausiusį gyvenamąjį namą neriboja jos paveldėjimo teisių į kitą motinos turtą ir reiškia, kad ji priėmė visą motinos turtą, iš ko jis besusidėtų.
35. Teismas pažymi, kad ieškovės iškeltas reikalavimas pripažinti jai nuosavybės teisę į ½ dalį (duomenys neskelbtini), esančio turto, negali būti tenkinamas dėl to, kad viena vertus potencialių T. G. įpėdinių yra daugiau nei du. Kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, ginčo name be ieškovės ir atsakovės gyvena ir dar viena jų sesuo J. K., kuri įstatyme nustatytu laiku nesikreipė į notarą dėl motinos palikimo priėmimo, tačiau ji kaip ir minėtos dvi seserys taip pat nuo savo gimimo gyvena motinos name ir gali įrodinėti faktą, kad ir ji priėmė motinos palikimą faktiniu valdymu. Ir jeigu toks faktas būtų nustatytas, tai R. B. negalėtų pretenduoti į ½ dalį paveldėto turto, kadangi įpėdinių yra daugiau nei du.
36. Kita vertus šiuo atveju aktualios CK normos dėl įpėdinių tarpusavio santykių, reglamentuojamų CK penktos knygos VII skyriuje. CK 5.68 straipsnyje numatyta, kad kai yra keletas įpėdinių, jų paveldėtas turtas yra visų šių įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu testamentu nenustatyta kitaip. Palikimas pasidalijamas bendru įpėdinių sutarimu (CK 5.69 straipsnio 1 dalis). CK 5.70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdiniai paveldėtą turtą gali pasidalyti bendru sutarimu iki įpėdinių teisių į daiktus įregistravimo viešame registre. Nekilnojamųjų daiktų padalijimas forminamas notarine sutartimi, ji turi būti įregistruota viešame registre. Įpėdiniams nesutarus dėl turto pasidalijimo, pagal kiekvieno jų ieškinį turtą padalija teismas.
37. Teismas pažymi, kad esant keliems paveldimo turto objektams įpėdiniai juos pasidalinti gali savo nuožiūra. Nėra privaloma visus objektus dalintis lygiomis dalimis. Įpėdiniai gali susitarti, kad pvz. vieną objektą jie pasidalins lygiomis dalimis, kitas objektas nuosavybės teise gali atitekti tik kuriam nors vienam iš įpėdinių, kuris pagal susiklosčiusias naudojimosi daiktu tradicijas ir naudojasi šiuo daiktu ir t. t. Taigi kaip įpėdiniai faktiškai pasidalins paveldėtu turtu yra iš esmės jų susitarimo reikalas, todėl net ir tuo atveju, jeigu daugiau T. G. įpėdinių ir neatsiras, ieškovė ir atsakovė gali paveldėtą turtą pasidalinti įvairiai, ne tik visus objektus dalintis lygiomis dalimis, bet kaip ir buvo minėta nuspręsti kuris daiktas kuriai iš seserų atiteks, vengiant šių daiktų bendrosios dalinės nuosavybės.
38. Apibendrindamas išdėstytus argumentus dėl aptartų ieškovės reikalavimų teismas sprendžia, kad yra pagrindas visa apimtimi panaikinti atsakovei Z. S., a. k. (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono savivaldybės 3 notaro biuro notarės Marijos Miliūnienės 2020-12-10 išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notaro registro Nr. ŠMM-2654), o ieškovės reikalavimo pripažinti jai nuosavybės teises į ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato- ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato- kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), netenkinti.
Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti negaliojančia Z. S. nuosavybės teisių registraciją į (duomenys neskelbtini) esantį turtą
39. Vienas iš ieškovės R. B. ieškinio reikalavimų buvo pripažinti negaliojančia teisinę registraciją atsakovės Z. S. vardu atliktą į pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
40. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – Įstatymas) 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir juridinių faktų išregistravimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai (Įstatymo 16 straipsnio 4 dalis).
41. Vadovaujantis Įstatymo 22 straipsnio 2 punktu, teismo sprendimas yra laikomas daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinančiu dokumentu, kuriuo remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre.
42. Taigi teismo sprendimas panaikinti Šalčininkų rajono savivaldybės 3 notaro biuro notarės Marijos Miliūnienės 2020-12-10 išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notaro registro Nr. ŠMM-2654) yra pakankamas pagrindas išregistruoti atsakovės Z. S. nuosavybės teise į paveldėtą turtą, todėl nurodytas ieškovės reikalavimas yra perteklinis, dėl to atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
43. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
44. Ieškovė R. B., teikdama ieškinį, sumokėjo 150,00 Eur žyminį mokestį, ieškinyje nurodė reikalavimą priteisti išlaidas, patirtas advokato pagalbai, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės jokių įrodymų, patvirtinančių turėtų išlaidų dydį nepateikė.
45. Teismas pažymi, kad pagrindiniai ieškovės reikalavimai buvo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą bei panaikinti atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, kas leidžia ieškovei lygiomis teisėmis su atsakove priimti motinos palikimą. Atmestas ieškovės reikalavimas dėl teisinės registracijos pripažinimo negaliojančia teismo pripažintas pertekliniu, todėl jokios įtakos ginčo esmei neturėjo. Kitas atmestas reikalavimas pripažinti ieškovei nuosavybės teises į ½ dalį (duomenys neskelbtini), esančio turto, nagrinėjamoje byloje nebuvo esminis, kadangi paveldėto turto dalys gali keistis, jei atsiras ir daugiau šalių motinos įpėdinių, o dėl konkrečių paveldėtų turto objektų pasidalinimo paveldėtojos turės tartis pas notarą. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas laiko, kad ieškinys buvo patenkintas visiškai, todėl priteisia ieškovei iš atsakovės 150,00 Eur žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CK 5.8 straipsniu, 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Panaikinti atsakovei Z. S., a. k. (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono savivaldybės 3 notaro biuro notarės Marijos Miliūnienės 2020-12-10 išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notaro registro Nr. ŠMM-2654).
Atmesti ieškovės R. B. reikalavimą dėl atsakovės Z. S. vardu atliktos teisinės registracijos į pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pripažinimo negaliojančia.
Atmesti ieškovės R. B. reikalavimą pripažinti jai nuosavybės teises į ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato- ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato- kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės Z. S. ieškovės R. B. naudai 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt Eur) žyminio mokesčio.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.