- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-07
- Bylos Nr.
- e2S-1330-587/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19165-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kranų nuoma“, M. K., J. K.
- Ieškovas
- V. P.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kranų nuoma“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2477-1088/2021 pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Kranų nuoma“, M. K., J. K. dėl sutarties nutraukimo ir daikto grąžinimo arba skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. P. 2021 m. gegužės 12 d. pateiktu patikslintu ieškiniu prašo: 1) nutraukti 2019 m. kovo 3 d. sudarytą metalo gaminių konstruktyvo, kurio plotis 20000 mm/ilgis 50000 mm/ aukštis 8700 mm, ir kurį sudaro 22 kolonos ir 22 stogo sijos, pirkimo-pardavimo sutartį ir įpareigoti atsakovus grąžinti ieškovui konstruktyvą arba 2) priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų 36 905,00 Eur skolą ir 1 787,62 Eur palūkanas, 3) priteisti ieškovui iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kranų nuoma“ (toliau – ir UAB „Kranų nuoma“) 6 procentų, o iš atsakovų M. K., J. K. 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4) priteisti ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – metalo konstruktyvo, kurio plotis 20000 mm/ilgis 50000 mm/ aukštis 8700 mm, ir kurį sudaro 22 kolonos ir 22 stogo sijos areštą, kuris šiuo metu yra ieškovo žinioje, nutartį pavesti vykdyti ieškovo pasirinktam antstoliui, turto saugotoju paskirti ieškovą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi ieškovo V. P. reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – metalo konstruktyvo, 20000 m pločio, 50000 mm ilgio, 8700 mm aukščio, susidedančio iš 22 kolonų ir 22 stogo sijų, šiuo metu esančio ieškovo žinioje, areštą. Areštuoto turto saugotoju paskyrė ieškovą V. P..
4. Teismas konstatavo, kad:
2.1. faktinį reikalavimo pagrindą sudarančių argumentų nurodymas ir juos grindžiamų įrodymų pateikimas, nevertinant reikalavimų pagrįstumo materialiniu teisiniu aspektu šio klausimo nagrinėjimo metu, yra pakankama sąlyga preliminariam patikslinto ieškinio pagrįstumui konstatuoti.
2.2. Byloje ginčas kilo dėl konkretaus turto, ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais. Preliminariai nustačius tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas bei įvertinęs ieškovo nurodomas aplinkybes, teismas sprendė, kad sprendimo įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Atitinkamų draudimų nustatymo poreikį suponuoja pats ieškinio dalykas – reikalavimas grąžinti ginčo objektu tapusį kilnojamąjį daiktą ieškovo nuosavybėn. Būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus konkrečiam turtui – areštą konstruktyvui, lemia ne tik poreikis eliminuoti galimybę atsakovams, perleisti konstruktyvą, bet ir poreikis išsaugoti paties ginčo objektą nepakitusiu. Teismo vertinimu, taikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones bus laikinai sureguliuoti šalių santykiai nagrinėjamos bylos laikotarpiu, bus išsaugotas ginčo objektas bei jo teisinis statusas iki ginčo teisme išnagrinėjimo, t. y. status quo (esamos) situacijos nepasikeitimas iki ginčo teisme išnagrinėjimo pabaigos, ieškovo bei atsakovų teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Kranų nuoma“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti; priteisti atsakovei iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atskirojo skundo surašymu. Atskirasis skundas grindžiamas šias argumentais:
3.1. šiuo atveju išaiškėjo akivaizdus reiškiamų reikalavimų nepagrįstumas. Ieškovas tvirtina, jog sutartis sudaryta su UAB ,,Kranų nuoma“, o restituciją prašo taikyti visų trijų atsakovų, tame tarpe ir fizinių asmenų, atžvilgiu. Kitu atveju ieškovas prašo iš visų trijų atsakovų priteisti skolą solidariai, nors neaišku, kokiu pagrindu šie asmenys pirkimo-pardavimo sutartimi solidariai įsipareigojo ieškovui. Iš ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, kad ieškovas iš vis neturėjo savo nuosavybėje ginčo konstruktyvo (akistatos metu ieškovą atstovavęs sūnus E. P. nurodė, kad metalo konstrukcijos V. P. nepriklausė (priklausė E. P. valdomai UAB ,,Rimersa”), todėl net ir negalėjo jo niekam parduoti, atitinkamai neturi teisės reikalauti teisminės gynybos dėl interesų, kurie jo neliečia. Šios aplinkybės leidžia vertinti, kad ieškovo ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, nėra pirmojo kriterijaus laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
3.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje dėl antrosios laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos sąlygos – grėsmės, praktiškai nepasisakė.
3.3. Šiuo atveju esminė aplinkybė yra ta, kad areštuotinas turtas šiuo metu yra paties ieškovo žinioje. Šiuo atveju nebuvo ir antrosios būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Iš viso konteksto galima daryti išvadą, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekta visai kitų su šia civiline byla net nesusijusių tikslų, t. y. sukliudyti ikiteisminio tyrimo nutarimo, kuriuo nutarta visus daiktus (metalo konstrukcijas) grąžinti jo teisėtam savininkui J. K., vykdymui.
3.4. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad grėsmę teismo sprendimo įvykdymui kelia tai, kad ginčas yra dėl konkretaus objekto priklausomybės. Tokiu atveju kiekvienu tokiu kreipimusi laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos automatiškai, tokiu būdu paneigiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išimtinumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie skolininko nesąžiningumą, susijusį su galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymu. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į formuojamą teismų praktiką.
3.5. Ieškovas neįrodė nei vienos iš laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinų sąlygų.
Atsiliepimas
6. Ieškovas V. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti ieškovui iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
4.1. ieškovas, pateikdamas konkrečius įrodymus (susirašinėjimą, projektinę medžiagą, PVM sąskaitą faktūrą), teigia apie konkrečių pirkimo-pardavimo teisinių santykių susiformavimą ir atitinkamai reiškia reikalavimus siekdamas apginti jo teigimu ieškovo teises dėl sutarties pažeidimo. Ieškinys šioje stadijoje niekaip negali būti vertinamas kaip akivaizdžiai nepagrįstas. Aplinkybės, kurios esą paaiškėjo ikiteisminio tyrimo metu apie konstruktyvo teisinę priklausomybę, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje (sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) negali būti nustatinėjamos. Ieškinio preliminaraus pagrįstumo pripažinimui teismui pakanka tik įsitikinti, ar šis procesinis dokumentas yra pagrindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar šie argumentai pagrindžiami įrodymais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
Šalies argumentai
4.2. Ieškovas nurodė (pateikė), o pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų išvadai dėl atsakovų nesąžiningumo (buvusio, esamo arba ateityje galimo (prognozuojamo) elgesio): atsakovai, atsikirsdami į pirminį ieškinį apskritai neigė bet kokias sąsajas su ieškovu, teigė, kad faktiškai surastas turtas įmonei nepriklauso, ji jokio sandorio su ieškovu nesudarė, nors iš tiesų turtas buvo slepiamas. Vėliau, suradus ginčo prekes ir pateikus teismui fotonuotraukas, duomenis apie jų buvimo vietą, dalis konstruktyvo dar kartą buvo paslėpta sandėlyje, priklausančiame atsakovės vadovo artimiems giminaičiams. Ir tik pradėjus ikiteisminį tyrimą, kurio metu konstruktyvas buvo surastas ir išimtas kratos metus, visi giminystės ryšiais susiję asmenys pateikė naują versiją, esą konstruktyvą pirko ne atsakovė, o jos administracijos vadovo brolis. Kratos metu paimtas turtas nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl įrodymų stokos turi būti grąžintas, taigi kyla akivaizdi grėsmė dėl ankstesnių atsakovų veiksmų, spręsti, kad jis trečią kartą gali būti paslėptas, perleistas, ar kitaip sunaikintas.
4.3. Tokios laikinosios apsaugos priemonės (draudimo perleisti nuosavybės teises į konkretų turtą) nustatymo poreikį suponuoja pats ieškinio dalykas – reikalavimas, susijęs su ginčo turto grąžinimu. Ginčo turto areštas užkerta kelią pakisti bylos nagrinėjimo metu esančiai situacijai ir atsirasti naujiems ginčo objektu tapusio turto savininkams, kas akivaizdžiai apsunkintų ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymą. Draudimo disponuoti ginčo objektu atlikimas yra tik prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių išsaugojimą status quo, tačiau tuo atveju, jei atsakovė iš tikrųjų nesiekia ir neketina ginčo turto perleisti, pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė niekaip nepažeidžia ir iš esmės negali pažeisti jos interesų ir (ar) neproporcingai suvaržyti jos teisių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
9. Nagrinėjamu atveju apeliantė UAB „Kranų nuoma“ kartu su atskiruoju skundu pateikė Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajonas) 2020 m. gruodžio 1 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės į bylą pateikti duomenys, kuriais grindžiama jų įrodinėtina pozicija laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, gali būti reikšmingi vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 180 straipsnis). Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos nepranešus atsakovams, todėl apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų, su kuriais turėjo galimybę susipažinti ir dėl jų atsiliepime į atskirąjį skundą pasisakyti ieškovas, nepridėjimas prie bylos pažeistų teisę į teisminę gynybą. Apeliacinės instancijos teismui pateiktas naujas įrodymas nelaikytinas siurpriziniu ieškovui V. P., atsižvelgiant į tai, kad tai yra procesinis sprendimas ieškovo pareiškimo pagrindu pradėtame ikiteisminiame tyrime.
11. Šios aplinkybės suponuoja pagrindą apeliacinės instancijos teismui pateiktą naują įrodymą pridėti prie bylos ir vertinti kartu su kita byloje esančia medžiaga.
Dėl atskirojo skundo argumentų
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys: 1) tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir 2) yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-381-236/2018). Abi paminėtos sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas konstatavo, kad buvo įrodytos abi būtinos sąlygos, kurioms esant gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Apeliantė ginčija tokį pirmosios instancijos teismo vertinimą.
15. Nustatyta, kad ieškovas V. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Kranų nuoma” 36 905 Eur skolą, 1 787,62 proc. dydžio palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovo prašymą pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartimi atmetė. 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi Kauno apygardos teismas pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje konstatavo, kad ieškovas reiškia reikalavimą dėl 36 905 Eur skolos priteisimo pagal 2019 m. kovo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą VYP Nr. 0128; ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės ir pateikti teisiniai argumentai sudaro pagrindą teigti, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl skolos priteisimo preliminariai pagrįstas: ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai; pažymėjo, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų.
16. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog jo reikalavimas yra preliminariai pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atskirojo skundo argumentu nesutinka.
17. Po to, kai 2020 m. gruodžio 1 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, pradėtas ieškovo V. P. pareiškimo pagrindu, ieškovas teismui pateikė patikslintą ieškinį, pareikšdamas alternatyvų reikalavimą bei įtraukdamas M. K. ir J. K. procese dalyvauti atsakovais. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad ieškovas V. P., tarpininkaujant sūnui E. P. ir atsakovė UAB „Kranų nuoma“, atstovaujama direktoriaus M. K., sudarė 36 905 Eur vertės metalo gaminių konstruktyvo, kurio plotis 20000 mm / ilgis 50000 mm / aukštis 8700 mm, ir kurį sudarė 22 kolonos ir 22 stogo sijos, pirkimo-pardavimo sutartį. Pirkėjui perdavus metalo konstruktyvo gaminius, pirkimo-pardavimo sutartis buvo įforminta 2019 m. kovo 3 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra, kuri UAB „Kranų nuoma“ direktoriui M. K. buvo įteikta elektroniniu paštu. Pirkimo-pardavimo sutarties šalys buvo sutarę, kad už parduotas ir perduotas prekes pirkėjas privalo atsiskaityti per 14 dienų, t. y. iki 2019 m. kovo 17 d., tačiau už įsigytą labai didelės vertės turtą jo įgijėjas ne tik, kad laiku neatsiskaitė, bet jam perduotas ir savo paties transporto priemone išvežtas prekes paslėpė ir neigia tarp šalių buvus bet kokius teisinius santykius.
18. Minėtame 2020 m. gruodžio 1 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, jog liudytoju apklaustas V. P. nurodė, kad jis yra ūkininkas, turi galimybę su nuolaida įsigyti prekių AB „Lytagra“, atidedant apmokėjimą už jas. Ieškovo vardu buvo nupirktas metalas, iš kurio buvo pagamintos ginčo konstrukcijos. Metalo konstrukcijas užsakovui gamino UAB „Rimersa“. Todėl buvo sudaryta bendros veiklos sutartis tarp ieškovo ir UAB „Rimersa“. Šios apeliacinės instancijos teismui pateiktame rašytiniame įrodyme fiksuotos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvados apie tai, kad ieškovo reikalavimas yra preliminariai pagrįstas, pagrįstumą ir paneigia atskirajame skunde nurodytus argumentus, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės.
19. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016 ir kt.). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015 ir kt.), tačiau ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize. Prima facie ieškinio vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pvz., ieškovas pasirenka neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-780-180/2018).
20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo preliminarų ieškovo ieškinio reikalavimų pagrįstumą.
21. Apeliantė atskiruoju skundu teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo egzistuojant grėsmę galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
22. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl šio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-196/2018).
23. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju reikalinga nustatyti ir įvertinti, ar ieškovas nurodė (pateikė), o pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų išvadai dėl atsakovų nesąžiningumo (buvusio, esamo arba ateityje galimo (prognozuojamo) elgesio), suponuojančio grėsmę galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, padaryti.
24. Ieškovas grėsmę galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymui patikslintame ieškinyje grindė aplinkybėmis, jog yra pateikti duomenys apie tai, kad atsakovai neigė santykius su ieškovu iki kol jų atžvilgiu nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, taip pat paslėpė pasiimtą iš ieškovo turtą, kuris taip pat buvo surastas tik ikiteisminio tyrimo metu pas J. K., keitė savo gynybines versijas, pirmiausia neigdami buvus pirkimo-pardavimo santykiams, o vėliau pripažindami, kad turtą pirko esą ne UAB ,,Kranų nuoma“, o J. K.. Ieškovo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina akivaizdų atsakovų nesąžiningumą, realios teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą. Konstatuotina, kad ieškovas nurodė argumentus, kuriais grindžia atsakovų nesąžiningumą, pirmosios instancijos teismas į juos atsižvelgė, spręsdamas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šias ieškinyje nurodytas aplinkybes, kuriomis ieškovas grindė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, patvirtina ir pačios apeliantės į bylą pateikto Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajonas) 2020 m. gruodžio 1 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turinys.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog atsakovų sąžiningumo prezumpcija byloje buvo paneigta. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog egzistuoja grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
27. Pažymėtina, kad būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) ne visada lemia poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ir (ar) kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti patį ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama tik kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) ir nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kurio atžvilgiu ji yra taikoma (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1469-516/2017; kt.).
28. Nagrinėjamoje byloje tokios laikinosios apsaugos priemonės (konkretaus kilnojamo ginčo turto areštas) nustatymo poreikį suponuoja pats ieškinio dalykas – alternatyvus reikalavimas, nutraukus 2019 m. kovo 3 d. sudarytą metalo gaminių konstruktyvo pirkimo-pardavimo sutartį, įpareigoti atsakovus grąžinti ieškovui pagamintą konstruktyvą. Ginčo kilnojamojo turto – metalo konstruktyvo – areštas užkerta kelią pakisti bylos nagrinėjimo metu esančiai situacijai ir atsirasti naujiems ginčo objektu tapusio turto savininkams, kas akivaizdžiai apsunkintų ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymą.
29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas tinkamai taikė proceso teisės normas.
30. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Šalys prašė paskirstyti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas, nes šalių ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės. Bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos, pirmosios instancijos teismui priėmus procesinį sprendimą dėl bylos baigties (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.