Šiaulių apygardos teismo nutartis, A2-459-856/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-11
Bylos Nr.: A2-459-856/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-59-3-00023-2016-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Pareiškėjas: R. D.

Kategorijos

3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
3.3.4.2.2Proceso atnaujinimas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu
3.3.4.3Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas

Civilinė byla Nr. A2-459-856/2021 Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00023-2016-3 Procesinio sprendimo kategorijos 3.2.3.2; 3.2.7.2; 3.3.4.2.2; 3.3.4.3. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 11 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. D. prašymą dėl proceso atnaujinimo Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-551-357/2016.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja R. D. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo atnaujinti procesą Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-551-357/2016 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei įpareigoti atsakovę grąžinti tai, ką ji yra gavusi pagal ginčo sutartis.

2. Pareiškėja nurodo, jog Šiaulių apygardos teismas 2016 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-551-357/2016 atmetė jos ieškinį atsakovei Panevėžio kredito unijai dėl dviejų laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei turtinės žalos atlyginimo. Teismas, priimdamas sprendimą ir atmesdamas jos įrodinėjamą esminę aplinkybę, kad šių laidavimo sutarčių Panevėžio kredito unijoje ji nesudarė, kaip neginčijamu įrodymu rėmėsi suinteresuoto asmens atsakovės paskolų (duomenys neskelbtini) N. J. parodymais, jog pareiškėja (ieškovė) atsakovės atstovo nurodytu laiku dalyvavo atsakovės patalpose jo akivaizdoje pasirašant ginčo sutartis, ir dėl to padarė išvadą, jog ieškovei laidavimo sutarties sąlygos bei suma buvo žinomos. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą, padarydamas išvadą, kad ieškovė (apeliantė) nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo sutarčių nesudarė, bei neįrodė atsakovės apgaulingų ir nesąžiningų veiksmų.

3. Nurodo, jog po sprendimo įsiteisėjimo, 2021 m. liepos 22 d., naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios jai nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, t. y. jai buvo pateikta esminė informacija apie naujas aplinkybes, kuriomis ji dėl objektyvių, nuo jos nepriklausančių priežasčių, civilinės bylos nagrinėjimo metu negalėjo remtis, kas nulėmė galbūt neteisingo sprendimo priėmimą. Pareiškėja (ieškovė) buvo informuota, kad M. D. 2021 m. liepos 21 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate davė parodymus ikiteisminio tyrimo medžiagoje bei apklausos metu nurodė aplinkybes, kurios nagrinėjant civilinę bylą iš esmės egzistavo, tačiau ieškovei nebuvo ir negalėjo būti žinomos: 2012 m. liudytojos M. D. buvęs vyras R. D. jos prašymu savo ranka surašė jo kreditorių ir laiduotojų sąrašą; sąraše, be kitų, buvo ir R. D., kaip jis nurodė, laiduotoja Panevėžio kredito unijoje; 2014 m. paskolos gavėjas R. D. liudytojai M. D. prisipažino, kad jis su Panevėžio kredito unijos (duomenys neskelbtini) be R. D. žinios surašė reikiamus dokumentus (taip pat ir laidavimo sutartis).

4. Nurodo, jog atnaujinti procesą civilinėje byloje prašo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu. Naujai paaiškėjusios aplinkybės buvo įrodinėjimo dalykas, t. y. kad R. D. sukčiavo pareiškėjos (ieškovės) atžvilgiu, kartu su (duomenys neskelbtini) suklastojo laidavimo sutartis (R. D. apgaulės būdu gavo R. D. parašus ant tuščių blankų, o po to (duomenys neskelbtini) N. J. jas užpildė). Tokie nesąžiningi paskolos gavėjo ir atsakovės atstovo veiksmai labai apsunkino pareiškėjos (ieškovės) galimybę nuginčyti sutartis civilinio proceso tvarka bei įrodyti minėtų asmenų nusikalstamą veiką baudžiamojo proceso tvarka bei priemonėmis, kadangi ikiteisminio tyrimo institucijos tyrimuose remiasi įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje.

5. Pažymi, jog ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) ir medžiagose (Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini); Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini)) yra duomenų, patvirtinančių liudytojos M. D. nurodytas aplinkybes. Įvertinęs visus duomenis sistemiškai, įskaitant naujai paaiškėjusias aplinkybes, teismas turėtų pagrindą padaryti išvadą, jog liudytojos nurodytos aplinkybės ir ikiteisminiame tyrime bei tyrimo medžiagose surinkti duomenys patvirtina, kad ginčo sutarčių pareiškėja (ieškovė) nesudarė/nepasirašė.

6. Atsakovė Panevėžio kredito unija atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkinamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

7. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-551-357/2016 ieškovės R. D. ieškinį atmetė.

8. Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-551-357/2016 priimtame sprendime konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad jai nebuvo žinoma ginčijamų Laidavimo sutarčių apimtis. Ieškovė neginčijo aplinkybės, kad ji pati pasirašė dokumentus, susijusius su ginčijamomis Laidavimo sutartimis, aplinkybė, kad laidavimo paraiškos ir laidavimo sutarties blankas yra užpildytas kredito unijos darbuotojo, neįrodo, kad ieškovė R. D. pasirašė ant neužpildytų blankų, kadangi paskolos suteikimo metu Panevėžio kredito unijos paskolų suteikimo ir administravimo tvarka numatė, jog unijos darbuotojas, paskolų (duomenys neskelbtini), pagal pareiškėjo pateiktą informaciją pildo kredito unijos formas. Teismas laikė pagrįstu atsakovės Panevėžio kredito unijos argumentą, kad klientas ir įstaigos darbuotojas neprivalo rašyti ta pačia rašymo priemone, įstaigose klientų patogumui yra pateiktos rašymo priemonės, kuriomis rašo klientai, taip pat klientui nėra draudžiama rašyti savo asmenine rašymo priemone. Teismas sprendė, kad ieškovės argumentas dėl laidavimo sutarties ir paraiškos blankų užpildymo skirtingomis rašymo priemonėmis, kuriomis rašo įstaigos darbuotojas ir klientas, konkrečiu atveju neturi esminės reikšmės laidavimo sutarties galiojimui. Teismas pažymėjo, kad prie laidavimo paraiškos pateikta Vilniaus teritorinės muitinės 2010-11-10 išduota pažyma apie R. D. gautas pajamas, taip pat asmens dokumento kopija. Šis faktas leido teismui spręsti, kad duomenis pateikė ieškovė R. D., nes iš kitų asmenų, o ne iš ieškovės atsakovė Panevėžio kredito unija šių dokumentų negalėjusi gauti. Aplinkybę, kad ieškovei buvo žinoma laidavimo sutarties apimtis, patvirtina ir tai, kad ieškovė R. D. pasirašė ne tik pirminę 2010 m. lapkričio 15 d. Laidavimo sutartį, bet ir visus kitus su ja susijusius dokumentus (2010-11-09 laidavimo paraišką, 2012-10-10 papildomą susitarimą prie 2010-11-15 paskolos sutarties, 2012-10-10 Laidavimo sutartį), taip pat ieškovė 2014 m. balandžio 22 d. buvo atvykusi į Panevėžio kredito uniją, ji pateikė prašymą Panevėžio kredito unijos valdybai leisti skolą pagal laidavimo sutartį grąžinti dalimis per 5 metų laikotarpį. Ne mažiau svarbi ir ta aplinkybė, kad po visų pasirašytų dokumentų iki pat pagrindinio skolininko R. D. mirties ((duomenys neskelbtini)) ieškovė nereiškė pretenzijų atsakovei Panevėžio kredito unijai.

9. Nors byloje ieškovė R. D. teigė, kad nėra mačiusi atsakovės Panevėžio kredito unijos paskolų (duomenys neskelbtini) N. J., nors minėtas liudytojas žodinio teismo posėdžio metu (2016-06-08) patvirtino, kad ieškovę yra matęs ir su ja bendravo Laidavimo sutarties sudarymo metu, nors teigė, kad ji 2010-11-09 paraiškoje nurodytų duomenų nepateikė, nes jie nėra teisingi, teismas sprendė, kad šie argumentai nėra pagrindu ieškinį tenkinti, nes byloje nustatyta, kad ieškovės laidavimo paraiška atitiko galiojančią Panevėžio kredito unijos paskolų suteikimo ir administravimo tvarką, ką ir patvirtino liudytoja (duomenys neskelbtini) V. M. bei atsakovą atstovaujantis (duomenys neskelbtini) K. A. Byloje teismas nustatė, kad pati ieškovė pateikė savo duomenis, pažymą, todėl teismas laikė, kad kreditorius, skolininkas ir laiduotoja pasiekė susitarimo prisiimtų sutarties sąlygų vykdymui. Teismas sprendė, jog ieškovės nurodyti paraiškoje esantys netikslumai nėra reikšmingi, netiksli informacija galėjo būti įrašyta dėl įvairių objektyvių priežasčių ir šie neatitikimai nesudaro teisinio pagrindo pripažinti laidavimo sutartis negaliojančiomis. Teismas sprendė, kad atsakovė, prieš sudarydama Paskolos sutartį ir Laidavimo sutartis, įvertino jai prieinamomis priemonėmis skolininkų mokumą, todėl ieškovės argumentus, kad atsakovė tariamai suteikė paskolą nemokiam skolininkui, ir ji, kaip laiduotoja, neturi finansinių galimybių užtikrinti tokios apimties prievolės, atmetė. Laiduotojai turėjo būti akivaizdu, kad ne tik kreditorius, bet ir laiduotoja turėjo pareigą įvertinti skolininko galimybes ir prisiimti riziką už laidavimo sutarties pagrindu atsiradusią prievolę. Teismas vertino, jog ieškovės, kaip laiduotojos, ir R. D., kaip skolininko, tarpusavio santykiai neturėjo esminės reikšmės kreditoriui Panevėžio kredito unijai, o aplinkybės, dėl kurių buvo sudaryta laidavimo sutartis, taip pat tai, ar galimai pasinaudota gerais santykiais su ieškove, neturi reikšmės. Teismas sprendė, jog iš ieškovės R. D. 2014-03-22 prašymo matyti, kad ji nuo laidavimo sutarties neatsisakė, prašė skolos mokėjimą išdėstyti 5 metų laikotarpiui, akivaizdu, kad Laidavimo sutarčių apimtis buvo žinoma, ieškovė, būdama apdairi ir rūpestinga, prieš pasirašydama laidavimo sutartį, turėjo pareigą ir galimybę atidžiai perskaityti sutarties sąlygas, susipažinti su savo, kaip laiduotojos, teisėmis ir pareigomis bei apsvarstyti galimas sutarties sudarymo teisines pasekmes. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių teismas darė išvadą, jog akivaizdu, kad ieškovė Laidavimo sutartį pasirašė laisva valia, be prievartos, pati ieškovė nurodo, kad ji labai pasitikėjo skolininku R. D., jokių dokumentų neskaitė, neprašė jų kopijų. Įstatymas nedraudžia asmenims pasitikėti kita sandorio šalimi, tačiau toks pasitikėjimas, netikrinant sandorio šalies nurodytų duomenų, yra veikimas savo rizika. Ieškovė turėjo galimybę pasidomėti Laidavimo sutarties sąlygomis, jos suma, tai, kad ji dėl pasitikėjimo skolininku to nepadarė, nėra pagrindas taikyti esminio suklydimo teisinių pasekmių. Ieškovė, nepasidomėdama Laidavimo sutartimi, veikė itin nerūpestingai, todėl, jei Laidavimo sutarties sudarymo metu ji ir klydo dėl Laidavimo apimties, toks suklydimas nulemtas jos pačios didelio neatsargumo ir negali būti pagrindu sandoriui nuginčyti.

10. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė, kreipdamasi į atsakovę dėl skolos mokėjimo išdėstymo dalimis 5 metų laikotarpyje, aiškiai parodė, kad ji supranta savo prisiimtos prievolės apimtį ir teisines pasekmes. Teismas pastebėjo, kad ieškovė yra išsilavinusi, sandorio sudarymo metu teisinės žinios buvo pakankamos suprasti prisiimamų prievolių prasmę ir pasekmes, ieškovė negalėjo nežinoti apie paskolos dydį iki 2014 m. žiemos, kadangi 2013-10-28 kreditoriaus Panevėžio kredito unijos siųstame pranešime dėl paskolos sutarties nutraukimo aiškiai yra nurodyta negrąžinta paskolos suma 2013-10-28. Ieškovė neneigė, kad šį pranešimą gavo ir kad kreipėsi į paskolos gavėją, bet ne į kreditorių. Teismas konstatavo, jog aplinkybė, kad ieškovė, kaip laiduotoja, nevykdė savo pareigos domėtis paskolos grąžinimo sąlygomis, nereiškia esminio suklydimo. Ieškovė teigė, kad ją dėl laidavimo apimties apgavo skolininkas, kas leido teismui konstatuoti, jog atsakovė Panevėžio kredito unija jokių apgaulingų veiksmų ieškovės atžvilgiu neatliko. Nors ieškovė teigė, kad atsakovė nuslėpė faktą dėl negrąžintos skolos dalies, tačiau šie argumentai teismo laikyti visiškai nepagrįstais, kadangi iš anksčiau aptartų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad 2013-10-28 Panevėžio kredito unijos siųstame pranešime dėl paskolos sutarties nutraukimo aiškiai yra nurodyta negrąžinta paskolos suma 2013-10-28, todėl jokios apgaulės nebuvo. Teismas pastebėjo, kad ieškovė, turėdama neaiškumą dėl skolos dydžio, turėjo teisę kreiptis į kreditorių Panevėžio kredito uniją. Taigi, teismas pripažino, kad kreditorius Panevėžio kredito unija neatliko jokių veiksmų ieškovės atžvilgiu, kuriuos būtų galima laikyti apgaule, ir ieškovei nepateikus įrodymų, galinčių pagrįsti atsakovės nesąžiningumą sudarant ginčijamą laidavimo sutartį ar patį sandorį, teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo šį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1. 91 straipsnio pagrindu.

11. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-189-157/2017 Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovė iš esmės neneigia savo valios laiduoti atsakovei už minėtą asmenį; kad ji pasirašė ne tik 2010 m. lapkričio 15 d. laidavimo sutartį, bet ir Papildomą susitarimą prie 2010 m. lapkričio 15 d. paskolos sutarties bei 2012 m. spalio 10 d. laidavimo sutartį; kad pati ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama sudaryti taikos sutartį bei sumokėjo dalį pagal minėtas prievolės mokėtinos skolos (30 000 Lt), be to ir tai, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) – yra (duomenys neskelbtini), taigi yra akivaizdu, kad pagal darbo pobūdį ji žino/turi gebėjimą sužinoti sudaromų sandorių esmę, jų atskirų sąlygų formulavimo svarbą, jų pasirašymo teisinę reikšmę, o taip pat tokių veiksmų galimas pasekmes etc.; be to, pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ji pati turi taip pat ir teisminės praktikos (Vilniaus apygardos teismo bylos Nr. 1-21-574/2017; 1-19-497/2017; Lietuvos apeliacinio teismo bylos Nr. 1A-418-165/2016; 1A-58-307/2017); kad Kredito unijos 2013 m. spalio 28 d. pranešimas dėl sutarties nutraukimo, kuriame, be kita ko, buvo nurodyta ir R. D. neįvykdytų įsipareigojimų suma, buvo siųstas adresu ((duomenys neskelbtini)), kuris nurodytas ne tik ginčo laidavimo sutartyse, bet ir pačios ieškovės pateiktame 2014 m. balandžio 22 d. prašyme dėl informacijos apie jos įsiskolinimo pašalinimo iš informacinės sistemos, o taip pat ginčo šalių pasirašytoje taikos sutartyje; kad ieškovė sutiko laiduoti už giminaitį asmens, kuris ginčo sutarčių sudarymo metu nebebuvo jos šeimos nariu (ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini); – sprendė, jog paminėtų aplinkybių, apibūdinančių tiek pačios ieškovės gebėjimus, tiek ir jos veiksmus iki sudarant bei jau vykdant ginčo susitarimus, visuma leidžia daryti išvadą, kad net tuo atveju, jei apeliantei nebuvo žinoma pinigų suma, už kurią laiduojama, ji, būdama atidi, rūpestinga bei turinti aukštąjį išsilavinimą, teisinio darbo patirtį, turėjo ir galėjo kreiptis į atsakovę dėl tokios informacijos suteikimo bei suprasti, kad, pasirašydama jai pateiktus dokumentus, nesusipažinusi su visu jų turiniu bei sąlygomis, ji prisiima ne tik atsakomybę, bet ir iš to galinčią kilti riziką, o taip pat paneigia įrodymais nepagrįstus ieškovės teiginius, kad atsakovė tokią informaciją nuo jos slėpė (CK 1.91 straipsnis).

12. Teisėjų kolegijos vertinimu apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino įrodymų, patvirtinančių, kad ji nebuvo asmeniškai susitikusi su atsakovės (duomenys neskelbtini)ir jai nebuvo pateikti užpildyti ginčo dokumentai bei tai, kad teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti duomenis apie atsakovės darbuotoją, kuris užpildė ginčo sutartis, kredito įstaigose esančias banko sąskaitas bei kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekančias įstaigas dėl liudytojo melagingų parodymų davimo, nepaneigė pirmiau nustatytų tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismo reikšmingų aplinkybių bei pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu

13. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

14. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė teisės į teismą įgyvendinimo priemonė. Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, yra pažymėjęs, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

15. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Taigi, nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą paminėtu pagrindu, visų pirma būtina išsiaiškinti, ar pareiškėjos nurodytos aplinkybės laikytinos naujai paaiškėjusiomis ir esminėmis.

16. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktika, 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017).

17. Laikantis rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo principų, bylos proceso atnaujinimo siekiantis asmuo turi ne tik nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą ir motyvus, bet ir pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus, pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (CPK 369 straipsnis), (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).

Šalies argumentai

18. Pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma jai bylos nagrinėjimo metu, nurodo tai, jog ji buvo informuota, kad M. D. 2021 m. liepos 21 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate davė parodymus ikiteisminio tyrimo medžiagoje bei apklausos metu nurodė aplinkybes, kurios nagrinėjant civilinę bylą iš esmės egzistavo, tačiau ieškovei nebuvo ir negalėjo būti žinomos (žr. šios nutarties 3 punktą). Tačiau, teismo vertinimu, šis argumentas yra nepagrįstas, nes tai, kad liudytoja M. D. davė parodymus ikiteisminio tyrimo byloje (Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) 2021-08-06 nutarimu paliktas galioti 2021-07-22 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini)), nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuriai esant būtų galima konstatuoti, jog ji turi esminės reikšmės bylai. Pažymėtina ir tai, jog atsisakyta pradėti ir ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos R. D. pareiškimą dėl N. J. (buvusio atsakovės Panevėžio kredito unijos (duomenys neskelbtini)) padarytos nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį.

19. Kaip nustatyta iš civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priimtų procesinių sprendimų, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme (žr. šios nutarties 7-12 punktus), minėtos aplinkybės iš esmės buvo žinomos, pareiškėja siekė įrodyti, jog ginčijami sandoriai buvo sudaryti apgaule, tačiau teismų sprendimais konstatuota, jog jokios apgaulės ieškovės atžvilgiu nebuvo, ji pati elgėsi itin neapdairiai ir nerūpestingai. Be to, kaip minėta šios nutarties 15 punkte, pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios, be kita ko, turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog liudytojos M. D. ikiteisminio tyrimo pareigūnams duoti parodymai negalėtų būti pagrindu kitokio sprendimo priėmimui byloje, todėl pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkinamas.

20. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 15 d. nutartimi buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė ir sustabdyti išieškojimo veiksmai antstolės B. P. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl proceso atnaujinimo ir įsiteisės joje priimtas procesinis sprendimas. Taigi, minėta laikinoji apsaugos priemonė paliekama galioti iki šios nutarties įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 290-291 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos R. D. prašymo dėl proceso atnaujinimo Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-551-357/2016 netenkinti ir atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-551-357/2016.

Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 15 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę - išieškojimo veiksmų antstolės B. P. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymą, palikti galioti iki šios nutarties įsiteisėjimo.

Nutarties kopiją išsiųsti pareiškėjai, atsakovei ir antstolei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė