Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,

gynėjams advokatams Leonorai Vasiliauskienei, Šarūnui Ivanauskui, Sauliui Urbonavičiui, Stanislovui Nalivaikai, Dmitrijui Fomkinui (Fomkin),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. K. (A. K.), A. A., S. I. (S. I.), R. P. (R. P.) bei nuteistojo A. M. gynėjo advokato Š. I. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 24 straipsnio 4 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį – 350 MGL, t. y. 13 181,00 Eur (trylikos tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt vieno euro), dydžio bauda,

– pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį – 300 MGL, t. y. 11 298,00 Eur (vienuolikos tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų), dydžio bauda.

Paskirtosios bausmės BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu subendrintos tarpusavyje bausmių apėmimo būdu ir A. M. paskirta subendrinta bausmė – 350 MGL, t. y. 13 181,00 Eur (trylikos tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt vieno euro), dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

– pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį – 200 MGL, t. y. 7 532,00 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų trisdešimt dviejų eurų), dydžio bauda,

– pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį – 150 MGL, t. y. 5 649,00 Eur (penkių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt devynių eurų), dydžio bauda.

Paskirtosios bausmės BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu subendrintos tarpusavyje bausmių apėmimo būdu ir R. P. paskirta subendrinta bausmė – 200 MGL, t. y. 7 532,00 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų trisdešimt dviejų eurų), dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

– pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį – 200 MGL, t. y. 7 532,00 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų trisdešimt dviejų eurų), dydžio bauda,

– pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį 150 MGL, t. y. 5 649,00 (penkių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt devynių eurų), dydžio bauda.

Paskirtosios bausmės BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu subendrintos tarpusavyje bausmių apėmimo būdu ir A. A. paskirta subendrinta bausmė – 200 MGL, t. y. 7 532,00 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų trisdešimt dviejų eurų), dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

– pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams,

– pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Paskirtosios bausmes BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu subendrintos tarpusavyje bausmių apėmimo būdu ir A. K. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams.

BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 9 dalies pagrindu paskirtoji bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams, ją atliekant pataisos namuose.

– pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams,

– pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams.

Paskirtosios bausmės BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu subendrintos tarpusavyje bausmių apėmimo būdu ir S. I. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

BK 72 straipsnio 2 dalies pagrindu, nuosprendžiui įsiteisėjus nurodyta konfiskuoti automobilį „Nissan Patrol“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomą Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) Ignalinos rinktinės Švenčionių užkardoje bei mobiliojo ryšio telefono aparatą „Samsung Le Fleur S5230“, saugomą VSAT Ignalinos rinktinės Adutiškio užkardoje.

Solidariai iš nuteistųjų A. M., G. D., R. P., A. A., S. I., A. K., V. T. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės muitinės naudai priteistas 48 204,94 Eur (keturiasdešimt aštuonių tūkstančių dviejų šimtų keturių eurų 94 ct) dydžio civilinis ieškinys.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti G. D. ir V. T. (V. T.), tačiau jų apeliaciniai skundai negauti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M., kaip nusikaltimo organizatorius, kartu su vykdytojais V. T., A. K. bei padėjėjais S. I., G. D., R. P. ir A. A., nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje tarpusavyje ir su teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytais asmenimis, A. M. organizavus neteisėtą cigarečių gabenimą, parengus šio nusikaltimo planą bei priemones, vadovavus ir koordinavus bendrininkų veiklą, paskirsčius jiems vaidmenis, neteisėtai, neleistinoje vietoje – ne per pasienio kontrolės ar muitinės punktą, išvengiant muitinės kontrolės, iš Baltarusijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomas pateikti muitinei prekes, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, o būtent:2013 m. gegužės 14 d. vakare, Vilniuje, tiksliai teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, A. M., pažadėdamas turtinį atlygį, perdavė S. I. mobilųjį telefoną „Samsung“ ryšiui su juo palaikyti bei automobilį VW „Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) skirtą cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis gabenimui, ir hidrokostiumus, nurodė S. I. šiuo automobiliu su V. T. ir A. K. 2013 m. gegužės 15 d. važiuoti į Švenčionių rajoną, link Adutiškio miestelio, prie Medinų kaimo, arčiau nusikaltimo darymo vietos. 2013 m. gegužės 15 d. apie 15.30 val. S. I., V. T. ir A. K., kuris vairavo automobilį VW „Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko iš Vilniaus į nusikaltimo darymo vietą. Atvykus į Švenčionių rajoną, Medinų kaimo apylinkes, apie 18.00 val., prie jų automobiliu „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo organizatorius A. M. kartu su padėjėju A. A., kurie minėtu automobiliu nuvežė S. I. prie tilto per Kamajos upę, kur pastarasis, veikdamas pagal išankstinį susitarimą, turėjo stebėti, saugoti vietovę ir telefonu pranešti A. M., kada Kamajos upe praplauks plaustai su kontrabanda. Apie 19.00 val. organizatorius A. M. padėjėją A. A. paliko Švenčionių rajone, prie kelio į Mociškės kaimą, nurodydamas jam žvalgyti vietovę, stebėti kelią, o V. T. ir A. K. nurodė Švenčionių rajone, Medinų kaimo apylinkėse, Kamajos upe atplukdyti per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės į Lietuvos Respublikos pusę nenustatytų asmenų perduodamus plaustus su cigaretėmis, pažymėtomis Baltarusijos Respublikos banderolėmis, ir sukrauti jas į automobilį VW „Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Padėjėjams G. D. ir R. P. apie 15.30 val. visureigiu „Nissan Patrol“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu G. D., atvykus į Švenčionių rajoną, Medinų kaimo apylinkes, A. M. nurodė žvalgyti vietovę, stebėti aplinkinius kelius ir taip saugoti nusikaltimo vietos prieigas ir vykdytojus bei apie galimą pavojų pranešti jam mobiliaisiais telefonais. Tuo metu pats A. M. po šių veiksmų, būdamas nusikaltimo darymo vietoje, t. y. Švenčionių rajone, Medinų kaimo apylinkėse, mobiliuoju telefonu susisiekdamas su baudžiamojon atsakomybėn nepatrauktu Baltarusijos Respublikos gyventoju D. T. (D. T.) bei padėjėjais G. D., S. I. ir A. A., koordinavo neteisėto cigarečių gabenimo eigą. Vykdytojai A. K. ir V. T. atplukdė plaustus su cigaretėmis, pažymėtomis Baltarusijos Respublikos banderolėmis, Kamajos upe iki automobilio VW „Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vietos, pradėjo krauti jas į minėtą automobilį, kol buvo sulaikyti valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų. Tokiu būdu, vykdytojams V. T. ir A. K. naktį iš 2013 m. gegužės 15 d. į 2013 m. gegužės 16 d. tiksliau teisminio įrodymų tyrimo nenustatytu laiku, Švenčionių rajone, ties Medinų kaimu, Kamajos upe plukdant tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1574 – 1575 iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką atplukdytas cigaretes, bendrininkų grupė neteisėtai, neleistinoje vietoje – ne per pasienio kontrolės ar muitinės punktą, išvengiant muitinės kontrolės, gabeno privalomas pateikti muitinei prekes – 25 000 pakelių cigarečių „Fest“ 16 250,00 Lt vertės, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 182 692,00 Lt (52 911,26 Eur).A. M., kaip nusikaltimo organizatorius, kartu su vykdytojais V. T., A. K. bei padėjėjais S. I., G. D., R. P. ir A. A., veikdami bendrininkų grupėje, A. M. organizavus neteisėtą cigarečių gabenimą, parengus šio nusikaltimo planą bei priemones, vadovavus ir koordinavus bendrininkų veiklą, paskirsčius jiems vaidmenis, neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes, o būtent:2013 m. gegužės 14 d. vakare, Vilniuje, tiksliai teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, A. M., pažadėdamas turtinį atlygį, perdavė S. I. mobilųjį telefoną „Samsung“ ryšiui su juo palaikyti bei automobilį VW „Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) skirtą cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis gabenimui ir hidrokostiumus, nurodė S. I. šiuo automobiliu su V. T. ir A. K. 2013 m. gegužės 15 d. važiuoti į Švenčionių rajoną, link Adutiškio miestelio, prie Medinų kaimo, arčiau nusikaltimo darymo vietos. 2013 m. gegužės 15 d. apie 15.30 val. S. I., V. T. ir A. K., kuris vairavo automobilį VW „Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko iš Vilniaus į nusikaltimo darymo vietą. Atvykus į Švenčionių rajoną, Medinų kaimo apylinkes, apie 18.00 val. prie jų automobiliu „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo organizatorius A. M. kartu su padėjėju A. A., kurie minėtu automobiliu nuvežė S. I. prie tilto per Kamajos upę, kur pastarasis, veikdamas pagal išankstinį susitarimą, turėjo stebėti, saugoti vietovę ir telefonu pranešti A. M., kada Kamajos upe praplauks plaustai su kontrabanda. Apie 19.00 val. organizatorius A. M. padėjėją A. A. paliko Švenčionių rajone, prie kelio į Mociškės kaimą, nurodydamas jam žvalgyti vietovę, stebėti kelią, o V. T. ir A. K. nurodė Švenčionių rajone, Medinų kaimo apylinkėse Kamajos upe atplukdyti per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės į Lietuvos Respublikos pusę nenustatytų asmenų perduodamus plaustus su cigaretėmis, pažymėtomis Baltarusijos Respublikos banderolėmis, ir sukrauti jas į automobilį VW „Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Padėjėjams G. D. ir R. P. apie 15.30 val. visureigiu „Nissan Patrol“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu G. D., atvykus į Švenčionių rajoną, Medinų kaimo apylinkes, A. M. nurodė žvalgyti vietovę, stebėti aplinkinius kelius ir taip saugoti nusikaltimo vietos prieigas ir vykdytojus bei apie galimą pavojų pranešti jam mobiliaisiais telefonais. Tuo metu pats A. M. po šių veiksmų, būdamas nusikaltimo darymo vietoje, t. y. Švenčionių rajone, Medinų kaimo apylinkėse, mobiliuoju telefonu susisiekdamas su baudžiamojon atsakomybėn nepatrauktu Baltarusijos Respublikos gyventoju D. T. bei padėjėjais G. D., S. I. ir A. A. koordinavo neteisėto cigarečių gabenimo eigą. Tokiu būdu vykdytojai V. T. ir A. K. naktį iš 2013 m. gegužės 15 d. į 2013 m. gegužės 16 d., tiksliau teisminio įrodymų tyrimo nenustatytu laiku, Švenčionių rajone, ties Medinų kaimu tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1574 – 1575, pažeidžiant nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1 punktą, draudžiantį Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius ir Lietuvos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 patvirtintų „Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo, pridėtinės vertės mokesčiais ir akcizais taisyklių“ 8.1.1. punktą, draudžiantį keleiviams įvežti ir gabenti daugiau, nei 200 vienetų cigarečių, neapmokestinamų importo, PVM, plaustais Kamajos upe iki Medinų kaimo apylinkių plukdė per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės į Lietuvos Respublikos pusę nenustatytų asmenų perduodamus plaustus su cigaretėmis bei gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo Lietuvos Respublikos sienos Kamajos upe iki sulaikymo vietos Švenčionių rajone, Medinų kaimo apylinkėse. Tokiu būdu bendrininkų grupė – A. M., kaip nusikaltimo organizatorius, kartu su vykdytojais V. T., A. K. bei padėjėjais S. I., G. D., R. P. ir A. A., neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekės – cigaretes „Fest“ 25 000 pakelių 16 250,00 Lt vertės, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 182 692,00 Lt (52 911,26 Eur).Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nuosprendį ir skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.Apeliantas nurodo, kad jis nebuvo perėjęs Baltarusijos Respublikos sienos. Jis taip pat norėjo parodyti pareigūnams, kur buvo pririštas plaustas su cigaretėmis, tačiau pareigūnai šį jo pageidavimą ignoravo. Ši aplinkybė rodo, kad jis turėjo padėti plukdyti plaustus ir pakrauti cigaretes į mikroautobusą. Taigi, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, darant nusikalstamas veikas jis atliko padėjėjo, o ne vykdytojo vaidmenį.Nuteistasis taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skyrė jam per griežtą bausmę, nes jis proceso metu savo kaltę pripažino ir gailėjosi. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę už padarytas veikas vadovavosi ankstesniais jo teistumais, dėl ko jis buvo dar kartą baudžiamas už nusikaltimus, už kuriuos jau atliko paskirtas bausmes. Be to, dėl nuosprendžiu paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės jis negalės susituokti, nes jo besilaukianti sugyventinė prieštarauja vedyboms įkalinimo įstaigoje. Apibendrindamas nuteistasis nurodo, jog labai gailisi dėl savo nusikalstamo elgesio ir siekia pasitaisyti, pakeisti ankstesnį gyvenimą, todėl prašo skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.Apeliaciniame skunde nuteistojo A. M. gynėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio dalį ir A. M. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nebuvo padaryta nusikalstama veika; A. M. veiką iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 199 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį ir iki 100 MGL sumažinti jam paskirtos baudos dydį, įpareigojant šią baudą sumokėti per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Apelianto teigimu, nei baudžiamosios bylos medžiagoje, nei skundžiamame nuosprendyje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad A. M. parengė nusikalstamos veikos planą. Gynėjo vertinimu, nuosprendyje nustatyta, kad valstybinės sienos kirtimą organizavo D. T., o ne jo ginamasis. A. M. neparengė nusikalstamos veikos plano, nes jis neorganizavo kontrabandinių cigarečių įsigijimo, jų supakavimo, transportavimo prie valstybinės sienos, pakrovimo į plaustus, pergabenimo per sieną ir t. t. Visi šie veiksmai buvo atlikti Baltarusijos Respublikos teritorijoje, o nuteistieji šioje byloje savo veiksmais prisidėjo tik prie galutinės nusikalstamos veikos fazės, nes paėmė per valstybės sieną atplukdytas kontrabandines cigaretes ir bandė jas gabenti į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą. Taigi, A. M. savo veiksmais padėjo Baltarusijos Respublikoje gyvenančiam asmeniui padaryti kontrabandą įgyvendindamas jo sumanymą, tačiau jis nežinojo kokiu būdu bus įgytos cigaretės, kas už jas sumokės, kaip jos bus atgabentos, kas jas atgabens, supakuos, nežinojo kas parūpino plaustus ir kokiu būdu jie kirs valstybinę sieną. Dėl to nuteistasis objektyviai negalėjo parengti šių veiksmų ar jiems vadovauti. Aplinkybę, kad A. M. nebuvo šio nusikaltimo sumanytojas ir organizatorius patvirtina ir tai, kad jis nežinojo, kaip ir kur bus realizuotos akcizais apmokestinamos prekės, nebūtų iš to turėjęs pelno. Jo vaidmuo ir atliekami veiksmai buvo aiškiai apibrėžti, už tai jam pažadėtas atlygis. Gynėjo teigimu, skundžiamame nuosprendyje D. T. vaidmuo nepagrįstai sumenkintas konstatavus, kad jis organizavo tik plaustų su cigaretėmis perplukdymą Kamajos upe per Lietuvos Respublikos sieną ir jų palikimą už sienos. Anot gynėjo, tokiu būdu šis asmuo suorganizavo visą nusikalstamą veiką, t. y. cigarečių kontrabandą, ir būtent dėl jo veiksmų akcizais apmokestinamos prekės nebuvo pateiktos muitinės kontrolei. A. M. ir kiti nuteistieji, pagal D. T. parengtą planą, jam tik padėjo įgyvendinti nusikalstamą sumanymą. Iš bylos duomenų matyti, kad nusikaltimo planas ir bendrininkų vaidmenys buvo aptarinėjami susitikimų su baudžiamojon atsakomybėn nepatrauktu Baltarusijos Respublikos piliečiu D. T. metu. Šių pokalbių turinys bylos duomenimis neužfiksuotas, todėl teiginys, kad A. M. parengė nusikalstamos veikos planą yra tik prielaida. Paneigti jo gynybinę versiją, kad nusikaltimo planą parengė ir bendrininkų vaidmenis paskirstė Baltarusijos Respublikos pilietis D. T. nėra galimybės. Taigi, kilusios abejonės turi būti vertinamos nuteistojo naudai.Apelianto teigimu, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nustatyta, kad A. M. ir kiti nuteistieji išvengė muitinės kontrolės. Bylos medžiaga patvirtina, kad muitinės kontrolės išvengė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti kontrabandos vykdytojai. Dėl to skundžiamo nuosprendžio išvados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, o tai lėmė, kad A. M. buvo nepagrįstai pripažintas nusikalstamų veikų organizatoriumi. Apelianto teigimu, A. M. atliko padėjėjo, o ne organizatoriaus vaidmenį, nes viso labo teikė nusikalstamų veikų padarymo priemones, patarimus ir nurodymus kitiems nuteistiesiems. Aplinkybė, kad bendrininkų veiksmų koordinavimą atliko A. M., gynėjo vertinimu, neturi reikšmės nuteistojo veiksmų kvalifikacijai, nes koordinavimas ir veiksmų derinimas nelaikytini vadovavimu nusikalstamai veikai. Gynėjas dar kartą pažymi, kad jo ginamasis veikė pagal Baltarusijos Respublikoje gyvenančio asmens parengtą planą, turėjo savo konkrečią užduotį stebėti vietovę ir pranešti kada krovinys atplauks, kada jis bus pakrautas ir bus pradėtas vežti. Dėl to A. M. veika turėtų būti perkvalifikuota iš BK 24 straipsnio 4 dalies, BK 199 straipsnio 1 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nustačius, jog gabenant cigaretes Lietuvos Respublikos teritorijoje nuteistieji vykdė kontrabandą, jiems nepagrįstai inkriminuota BK 199² straipsnio 1 dalis, kadangi jų bendras tikslas buvo akcizais apmokestinamų prekių patekimas į Lietuvos Respublikos teritoriją. Cigarečių gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, gynėjo vertinimu, buvo kontrabandos tąsa, o ne nauja nusikalstama veika. Akcizais apmokestinamų prekių gabenimas BK 199² straipsnio prasme pradėtas nebuvo, kadangi nuteistieji buvo sulaikyti paskutinėje nusikalstamos veikos – kontrabandos stadijoje. Skundžiamo nuosprendžio išvada, kad bendrininkų tikslas buvo realizuoti neteisėto disponavimo akcizinėmis prekėmis kontrabandos būdu gabenant jas iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką sudėtį, anot gynėjo, yra teisiškai nepagrįsta. Visų pirma, priešingai, nei nustatė apygardos teismas, BK nenumato neteisėto disponavimo akcizinėmis prekėmis kontrabandos būdu nusikaltimo. Antra, kontrabandos nusikalstamos veikos sudėtis apima neteisėto disponavimo akcizinėmis prekėmis sudėtį ir papildomai jos kvalifikuoti nereikia. Nustačius, kad nuteistieji iki sulaikymo momento vykdė kontrabandą, BK 199² straipsnio 1 dalis jiems inkriminuota nepagrįstai. Gynėjo vertinimu, A. M. dėl šios nusikalstamos veikos turi būti išteisintas.Apeliantas, nesutikdamas su nuteistajam A. M. paskirtos baudos dydžiu nurodo, kad net ir išdėsčius jos mokėjimą dvylikai mėnesių, kiekvieną mėnesį mokėtina suma ženkliai viršytų nuteistojo pajamas, taigi, sumokėti 326 MGL dydžio baudos jis neturės galimybės. Pagal bylos duomenis nustatyta ir nuosprendyje akcentuota sunki A. M. turtinė padėtis. Jis dirba ne visą darbo dieną, taip pat verčiasi individualia veikla ir jo pajamos per mėnesį vos viršija minimalią algą. Iš nuteistųjų šioje byloje taip pat solidariai priteista 48 204,00 Eur dydžio civilinis ieškinys, kurio išieškojimas gali būti pradėtas nuosprendžiui įsiteisėjus, taip dar labiau apsunkinant nuteistojo galimybę laiku mokėti baudą. Dėl to skundžiamu nuosprendžiu paskirta bauda nuteistajam A. M. taptų nepakeliama našta, pažeistų jo mažamečių vaikų interesus, nebūtų užtikrintas net minimalus jų poreikių patenkinimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, gynėjo vertinimu, tikslinga sumažinti nuteistajam A. M. paskirtos baudos dydį. Juo labiau, kad proceso metu šis nuteistasis visiškai prisipažino savo kaltę, nurodė visas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, teisiamas pirmą kartą, išlaiko du mažamečius vaikus.Apeliaciniame skunde nuteistasis A. A. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nuosprendį ir jį išteisinti arba pakeisti 2015 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio dalį ir iki 100 MGL sumažinti jam skirtą baudą.Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, ypač tuos, kurie patvirtina jo nekaltumą, neištyrė visų byloje surinktų duomenų ir dėl jų motyvuotai nepasisakė, o dėl dalies duomenų byloje padarė klaidingas išvadas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikosBylos duomenimis nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš A. M. vykdyti tris mėnesius. Visą šį laikotarpį naudotos specialiosios priemonės, kontroliuojama A. M. veikla, pasirengimas daryti nusikalstamą veiką. Tačiau liudytojas V. S., apklausiamas teisme parodė, kad vykdant kriminalinę žvalgybą nebuvo duomenų, jog nuteistasis A. A. su kitais bendrininkais ruošėsi daryti nusikalstamas veikas. Nuteistasis A. M. taip pat nurodė, kad nusikaltimų darymui jam buvo reikalinga transporto priemonė, todėl neatskleisdamas savo neteisėtų planų ir slėpdamas tikruosius ketinimus, jis pasiūlė A. A. kartu pažvejoti. Apeliantas pažymi, kad jis pasitikėjo A. M. ir negalvojo, kad pats to nežinodamas, gali būti įtrauktas į daromą nusikaltimą. Jis tiesiog norėjo pažvejoti. Apeliantas pripažįsta, kad A. M. jam davė telefoną ir paprašė informuoti, jeigu pro šalį važiuos pareigūnai, dėl ko kilo įtarimų, kad šis nuteistasis brakonieriauja. Apie vykdomą cigarečių kontrabandą, jis net nepagalvojo, todėl A. M. prašymą įvykdė ir toliau žvejojo. A. M. iš žvejybos vietos buvo trumpam pasišalinęs, bet vėl sugrįžo. Pareigūnai juos sustabdė grįžtančius iš žvejybos namo. Sulaikymo metu A. M. nurodė apeliantui sakyti pareigūnams, kad jis nakvojo pas jį ir tik ryte atvažiavo į Medinų kaimą, ką apeliantas, pasitikėdamas šiuo asmeniu, ir padarė. Apeliantas pažymi, kad vienintelis jo kelionės į Medinų kaimą tikslas buvo žvejyba. Tai patvirtina automobilio „VW Golf“ apžiūros filmuota medžiaga, liudytojų Š. C. bei P. G. parodymai, kad apelianto automobilyje „VW Golf“ buvo rastos dvi meškerės. 2013 m. gegužės 17 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti apelianto ir A. M. pokalbiai Nr. 108 ir Nr. 119 patvirtina jo parodymus, kad A. M. prašė būti informuotas apie pro šalį važiuojančias transporto priemones, tačiau neleidžia daryti išvados, kad apeliantas žinojo ir aktyviai dalyvavo vykdant nusikalstamą veiką. Teismo posėdyje apklausti pareigūnai nepatvirtino, kad A. A. dalyvavo pasirengime daryti nusikalstamas veikas. Kiti nuteistieji taip pat nepatvirtino, kad tarėsi arba derino su juo neteisėtų veiksmų įgyvendinimo planą. A. M. ir paties apelianto parodymai pagrindžia išvadą, kad apeliantas nusikaltimo vietoje atsidūrė turėdamas tikslą pažvejoti, jis nedalyvavo vykdant nusikalstamą veiką, o tapo nesėkmingai susiklosčiusių aplinkybių auka. Apibendrindamas apeliacinio skundo argumentus nuteistasis nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje nebuvo išdėstytos, įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, netinkamai įvertinta byloje esančių įrodymų visuma, neatlikta išsami jų analizė. Dėl to apygardos teismas nuosprendyje padarė klaidingas ir nepagrįstas išvadas dėl A. A. kaltės. Nesutikdamas su nuosprendžiu jam paskirtos subendrintos bausmės dydžiu, apeliantas nurodo, kad jam už BK 199 straipsnio 1 dalyje ir BK 199² straipsnio 1 dalyje nurodytus nusikaltimus paskirtos bausmės – baudos, turi būti mažinamos, nes savo dydžiu neatitinka ne tik BK 41 straipsnyje nustatytos bausmės paskirties, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys), bet ir teisingumo principų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, neįvertino visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, nes neatsižvelgė į jo atliktų veiksmų apimtį, vaidmenį, kaltės formą ir rūšį, kitas reikšmingas aplinkybes. Jis anksčiau neteistas, charakterizuojamas gerai, aktyviai sportuoja, dirba šeimai priklausančioje įmonėje, gauna nedidelį atlyginimą. Dėl to apygardos teismo paskirta subendrinta 200 MGL dydžio bauda turi būti mažinama iki 100 MGL. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. I. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nuosprendį ir, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, trečdaliu sumažinti jam paskirtą bausmę, taip pat grąžinti tyrimo metu iš jo paimtą telefono aparatą „Samsung le Fleur S5230“.Nuteistojo vertinimu, jo vaidmuo vykdant nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo nereikšmingas. Savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų jis pripažino, todėl skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė turėjo būti sumažinta vienu trečdaliu. Taip pat nuteistasis nurodo, kad savo asmeniniu telefono aparatu „Samsung le Fleur S5230“ darant nusikalstamas veikas nesinaudojo, jį kartu su savimi turėjo atsitiktinai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį konfiskavo.Apeliaciniame skunde nuteistasis R. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nuosprendį ir jį išteisinti bei panaikinti automobilio „Nissan Patrol“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimąApelianto teigimu, šioje byloje nėra jokių jo kaltės įrodymų, apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas tik prielaidomis, priimtas netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad įvykio vietoje jis atsirado atsitiktinai, apie kitų nuteistųjų daromas nusikalstamas veikas nieko nežinojo ir negalėjo žinoti. Viso proceso metu jis nuosekliai teigė, kad 2013 m. gegužės 12 d. kartu su G. D. vyko pirkti traktoriuką ir dėl to iš mikroautobuso išėmė sėdynes. Kitą dieną G. D. vairuojamu automobiliu „Nissan Patrol“, priklausančiu apelianto žmonai, jie vyko į Švenčionių rajoną, ten žvejojo. G. D. buvo trumpam išvažiavęs ir jį palikęs, tačiau vėliau sugrįžo. Sutemus jie baigė žvejybą ir važiavo apsižiūrėti apylinkes. Prašvitus, juos sulaikė pasieniečiai. Nuteistasis G. D. taip pat patvirtino šiuos apelianto parodymus, paaiškino, kad nieko apie jo daromas nusikalstamas veikas apeliantui nesakė. Nuteistieji V. T., S. I., A. K. parodė, kaip jie gabeno cigaretes, krovė į mikroautobusą, tačiau taip pat teigė, jog apelianto nepažįsta. Priešingai nei nurodė pirmos instancijos teismas, byloje apklausti liudytojai – VSAT Ignalinos rinktinės pareigūnai nepatvirtino matę, kaip jis daro nusikalstamas veikas. Šie liudytojai davė parodymus tik apie faktines bylos aplinkybes, įtariamųjų sulaikymą. Apeliaciniame skunde atkartojami liudytojo V. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai apie tai, kad jis atliko kriminalinės žvalgybos tyrimą pagal gautą informaciją, kad G. D. (pravardėmis „Tolstyj“ ar „Puchlyj“), A. M., R. P. (pravardėmis „Ded“ „Staryj“), S. I. ir A. K. bei kiti nenustatyti asmenys užsiima kontrabandinių cigarečių gabenimu iš Baltarusijos Respublikos. Apeliantas nurodo, kad šio liudytojo parodymai nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais, nes į bylą nepateikta jokių dokumentų iš kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas T. K. taip pat nepatvirtino aplinkybių, kad 2013 m. gegužės 16 d. prie automobilio VW „Caravela“ buvo atvažiavęs automobilis „Nissan Patrol“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apelianto teigimu, 2013 m. gegužės 16 d., važiuodamas kartu su G. D. iš jo telefono neskambino A. M., nes jo nepažįsta. Priešingai, nei nuosprendyje nurodė apygardos teismas, byloje esantys apelianto telefoniniai pokalbiai Nr. 189, Nr. 297, Nr. 300 su G. D. patvirtina, kad apeliantas apie vykdomas nusikalstamas veikas nieko nežinojo. Bylos medžiagoje taip pat nėra jokių duomenų, kad jis 2013 m. gegužės 9-10 d. valė Kamajos upę. Jokios žvalgybinės medžiagos, patvirtinančios šį teiginį byloje nėra. Apeliantas taip pat nurodo, kad automobilis „Nissan Patrol“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jo žmonai. Šiuo automobiliu nebuvo įvykdytos jokios nusikalstamos veikos, apie jo galimą panaudojimą nusikalstamoms veikoms vykdyti apelianto žmonai nebuvo žinoma, todėl ši transporto priemonė negalėjo būti konfiskuota. Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė tenkinti apeliacinius skundus, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.Nuteistųjų A. K., A. A., S. I., R. P. ir nuteistojo A. M. gynėjo advokato Š. I. apeliaciniai skundai atmetami.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo A. M. gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su jo ginamojo nusikalstamų veikų kvalifikacija, pastarojo pripažinimu nusikalstamų veikų organizatoriumi, taip pat ginamajam paskirtos baudos dydžiu. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde teigia, kad atliko tik padėjėjo vaidmenį, taip pat nesutinka su jam paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu. Apeliantas S. I. apeliaciniame skunde prašo vadovautis BK 64¹ straipsnio nuostatomis ir trečdaliu sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę bei grąžinti jo asmeninį mobiliojo ryšio telefoną, kuris konfiskuotas nepagrįstai. Nuteistieji A. A. ir R. P. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir prašo juos išteisinti. A. A. taip pat prašo mažinti jam paskirtos bausmės – baudos dydį, o R. P. – grąžinti nepagrįstai konfiskuotą jo žmonos I. P. (P.) automobilį „Nissan Patrol“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą bei nuteistųjų S. I., A. K., A. A. ir R. P., nuteistojo A. M. gynėjo apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad apygardos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą sprendimą, pripažindamas apeliantus kaltais veikiant bendrininkų grupe padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 199 straipsnio 1 dalyje ir BK 199² straipsnio 1 dalyje. Apygardos teismas teisingai nustatė šių asmenų kaip bendrininkų vaidmenis, padarant minėtas nusikalstamas veikas, taip pat paskyrė jiems teisėtas ir teisingas bausmes. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, BPK 20 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nepažeidė, t. y. nurodė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas dėl nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė tam tikrus duomenis. Nenustačius, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, vien apeliantams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Kolegija taip pat nenustatė, jog pirmosios instancijos teismas, konfiskuodamas automobilį „Nissan Patrol“ ir mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Le Fleur“ S5230 – būtų netinkamai taikęs BK 72 straipsnio nuostatas.

Dėl nuteistųjų A. A. ir R. P. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį bei pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį

Nuteistieji A. A. ir R. P. apeliaciniuose skunduose teigia, kad jokių nusikaltimų nepadarė, apie vykdomus nusikaltimus nieko nežinojo. Anot apeliantų, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas dėl jų kaltės, nes tiek vienas, tiek kitas nusikaltimo apylinkėse buvo tik dėl to, kad nusprendė ten pažvejoti ir nieko nežinojo apie bendrininkų – G. D. ir A. M. – daromus nusikaltimus. Taigi, apeliantai, nesutikdami su apygardos teismo priimtu nuosprendžiu, iš esmės ginčija įrodymų vertinimą ir apygardos teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms. Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad nuteistieji A. A. ir R. P. savaip interpretuoja byloje nustatytas faktines aplinkybes ir siūlo remtis apeliaciniuose skunduose pateiktų atskirų aplinkybių vertinimu, o ne byloje esančių ir išnagrinėtų duomenų visetu. Nepaisant to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyręs visumą byloje surinktų įrodymų, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai konstatavo, kad A. A. ir R. P. veiksmai atitinka BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 199 straipsnio 1 dalyje ir BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 199² straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų požymius. Nuosprendyje išdėstytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo kitaip vertinti apygardos teismo ištirtų įrodymų bei abejoti apygardos teismo padarytomis išvadomis. Liudytojų VSAT pareigūnų M. L., M. S., Š. C., R. R., A. I., P. G., T. K., taip pat pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme apklausto liudytojo VSAT pareigūno V. S., apeliacinės instancijos teisme apklausto VSAT pareigūno A. J., nuteistųjų V. T., A. K., iš dalies S. I., G. D. ir A. M. parodymais bei kita baudžiamosios bylos medžiaga – 2013 m. birželio 7 d. specialisto išvada Nr. 63, 2013 m. gegužės 17 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu, 2013 m. gegužės 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, 2013 m. gegužės 16 d. tarnybiniu pranešimu, 2013 m. gegužės 16 d. apžiūros protokolu, 2013 m. gegužės 17 d. daiktų apžiūros protokolais, 2013 m. gegužės 11 d. nuomos sutartimi Nr. 003, 2016 m. liepos 15 d. įvykio vietovės apžiūros protokolu ir įvykio vietos planu-schema bei fotonuotraukomis – nustatyta, kad nuteistieji jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas – kontrabandą ir akcizais apmokestinamų prekių gabenimą – įvykdė jas iš anksto suplanavę. Jų vykdymo metu visi nuteistieji atliko konkrečius, nusikalstamų veikų realizavimui būtinus veiksmus. Kiekvienas iš jų suprato, kad veikia neteisėtai, bendrai su kitais nuteistaisiais, ir savo veiksmais prisideda vykdant cigarečių kontrabandą ir jų neteisėtą gabenimą bei norėjo taip veikti.Panevėžio apygardos teismo nutartys dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, kuriomis leista atlikti slaptą R. P., A. M., G. D., S. I. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir jos turinio fiksavimą (t. 2, b. l. 88, 134, t. 3, b. l. 29, t. 4, b. l. 39), leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad teisėsaugos institucijos, dar iki pradedant šį ikiteisminį tyrimą, disponavo informacija apie galimai minėtų asmenų daromas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis bei šių prekių kontrabandą. Pirmiau nurodyti VSAT pareigūnai, ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiami teisme, patvirtino, kad turėdami informaciją apie tai, kad A. M., G. D., R. P. gali vykdyti cigarečių kontrabandą, koordinavo savo veiksmus bei 2013 m. gegužės 15 d. surengė pasalas: Antanų bei Medinų kaime ties tiltu. Atokiau nuo šių vietovių buvo paruošti dar trys ekipažai, turėję užtikrinti operatyvų kontrabandą gabenusių asmenų sulaikymą. Pareigūnams buvo žinoma, kokius automobilius stebėti ir gavus nurodymus sulaikyti. Nuteistųjų A. A. ir R. P. apeliaciniuose skunduose nenurodyta jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima abejoti liudytojais apklaustų pareigūnų parodymų teisingumu. Šių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Juo labiau, kad minėtų liudytojų parodymus iš dalies patvirtina ir baudžiamosios bylos medžiaga.Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad visi nuteistieji nusikaltimų padarymo metu buvo įvykio vietovėje. Iš pirmiau nurodytų liudytojų parodymų bei 2013 m. gegužės 17 d. kriminalinės žvalgybos protokole užfiksuotų nuteistųjų pokalbių matyti, kad apie 15.00 val. į įvykio vietą žaliu mikroautobusu „VW Caravelle“ prie Medinų kaimo atvyko S. I., A. K. ir V. T.. R. P. ir G. D. visureigiu „Nissan Patrol” taip pat atvyko į šią vietovę, žvalgė kelią, buvo privažiavę prie „VW Caravelle“. Apie 18.00 val. automobiliu „VW Golf” atvažiavo A. M. su A. A. (pravarde „Maloj“). Jie automobiliu „VW Golf“ nuvežė S. I. į Antanų kaimą ir paliko sename namelyje žvalgyti vietovę. Paskui A. M. A. A. paliko kelyje link Mociškės, kad stebėtų apylinkes. Buvo sutarta, kad plaustus su cigaretėmis Baltarusijos Respublikos pusėje veikę asmenys paleis apie 22.00-23.00 val. Apie 20.30 val. A. M. telefonu G. D. pranešė, kad viskas tvarkoje. Apie 22.00 val. iš Adutiškio užkardos išvažiavo pasieniečių džipas. Tai pastebėjęs A. M. paskambino G. D. bei pranešė apie pastebėtą džipą, nurodė, kad dėl to paskambins ir A. A. („Maloj“). Iš karto po šio pokalbio A. M. paskambino A. A. („Maloj“) bei jam pasakė, kad į jo pusę išvažiavo džipas. 22.29 val. užfiksuotas G. D. ir R. P. pokalbis, kurio metu pastarasis taip pat informuoja R. P. apie pastebėtą džipą. R. P. paklausus ar džipas atvažiuos nuo G. D. pusės, šis nurodė, kad džipas važiuos į jį (R. P.) arba į „Maloj“ (A. A.). 22.44 val. A. A. telefonu pranešė A. M., kad nieko įtartino nepastebėjo, A. M. nurodė, kad važiuoja į jo pusę, liepė neskambinti, po penkiolikos minučių pažadėjo pats paskambinti. Apie 23.00 val. buvo paleisti pirmieji plaustai. A. M. telefonu derino plaustų su cigarečių kroviniu plukdymą su Baltarusijos Respublikos piliečiu. Plaustus A. K. ir V. T. pasitiko jau Lietuvos teritorijoje ir plukdė upe į šalies gilumą. Buvo paimta ir kita partija plaustų su cigaretėmis. Pareigūnams pamačius judėjimą prie „VW Caravelle“, 2013 m. gegužės 16 d. apie 7.00 val. buvo sulaikyti narai V. T. ir A. K., pradėję krauti dėžes į mikroautobusą. Sulaikymo metu G. D. paskambino S. I., tačiau pastarasis nieko nespėjo pasakyti, o fone pasigirdo sulaikančių pareigūnų šūksniai. Iš karto po to G. D. paskambino R. P. ir liepė greičiau bėgti link jo. S. I. bandė pasprukti iš įvykio vietos, tačiau panaudojus tarnybinį šunį buvo sulaikytas. Automobiliai „VW Golf” ir „Nissan Patrol” buvo sulaikyti skirtingose vietose, tačiau nusikaltimo vietos apylinkėse. Priešingai nei teigia nuteistieji R. P. ir A. A., aptarti įrodymai ir kiti bylos duomenys patvirtina, kad A. M. ir G. D., R. P. ir A. A. ne tik buvo nusikaltimų padarymo vietoje, bet ir žinojo apie kitų bendrininkų buvimą, jų veiksmus, viso įvykio metu palaikė ryšį, bendravo tarpusavyje, informuodavo apie vienas kito pastebėtas nusikalstamų veikų darymui reikšmingas aplinkybes. Vien tai, kad pagrindinis bendravimas vyko tarp A. M. ir G. D., o R. P. 2013 m. gegužės 15 – 16 d. telefonu tiesiogiai bendravo tik su G. D., o A. A. – tik su A. M., neduoda pagrindo tikėti jų pateikta gynybine versija, kad būdami nusikaltimo vietoje su minėtais asmenimis, jie nieko nežinojo apie pastarųjų daromus nusikaltimus ir juose nedalyvavo. Nuteistieji G. D. ir A. M. apklausiami teisme taip pat nurodė, kad A. A. ir R. P. apie jų daromus nusikaltimus nieko nežinojo, nes pastarieji jiems apie tai nepranešė, tačiau šie teiginiai paneigiami ne tik liudytojų VSAT pareigūnų R. R., A. I., T. K., V. S. parodymais, kad nuteistieji G. D. ir R. P. 2013 m. gegužės 15 d. automobiliu „Nissan Patrol“ buvo atvykę prie automobilio „VW Caravelle“, A. A. automobiliu VW „Golf“ į stebėjimo vietą nuvežė S. I. ir pats atliko aplinkos stebėjimo veiksmus, bet ir 2013 m. gegužės 17 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo turiniu (t. 2, b. l. 10–17). Iš šio protokolo matyti, kad R. P. ir A. A. aktyviai dalyvavo, o G. D., A. M., žinojo apie pastarųjų veikimą bendrininkų grupe, darant BK 199 straipsnio 1 dalyje ir BK 199² straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas. Minėtame protokole užfiksuotuose telefoniniuose pokalbiuose nė žodžiu neužsimenama apie žvejybą. Priešingai, visi pokalbiai susiję su tarp bendrininkų pasiskirstytų užduočių vykdymu, t. y. aplinkos stebėjimu, nusikaltimų vykdymo eigos koordinavimu. Iš protokolo turinio matyti, kad 2013 m. gegužės 15 d. 22.19 val. vyko A. M. ir G. D. pokalbis telefonu Nr. 184. Jo metu iš A. M. sužinojęs apie pastebėtą jo pusėn važiuojantį džipą, G. D. teiraujasi pastarojo, ar jam reikia laukti „Malovo“, t. y. A. A.. A. M. jam nurodo, kad jo laukti reikia, dar pasako, kad tuoj jam paskambins, kad pažiūrėtų. Baigęs šį pokalbį A. M. iš karto, t. y. 22.20 val. skambina A. A. ir pavadindamas jį „Maloj“ įspėja, kad jo pusėn nuvažiavo džipas, liepia jam pažiūrėti, kas tai galėtų būti (pokalbio Nr. 108). 22.29 val. G. D. paskambina R. P. ir taip pat įspėja jį apie pastebėtą džipą, pokalbio metu jam nurodo, kad džipas gali atvažiuoti į R. P. arba „Malovo“ (A. A.) pusę (pokalbio Nr. 189). 22.44 val. A. M. vėl paskambina A. A., siekdamas išsiaiškinti, ar jis nieko įtartino nepastebėjo, o gavęs neigiamą atsakymą nurodo, kad važiuoja jo pusėn, pasiūlo apžiūrėti kelią bei nurodo, kad A. A. pats jam neskambintų, žada paskambint (pokalbio Nr. 119). Be to, telefonu kalbėdamas su A. M. G. D. vartoja daugiskaitos frazę „mus“, A. M. taip pat nurodo, kad „Jūsų pusėn nuvažiavo džipas“, klausia „Na, kaip pas jus?“ (pokalbių Nr. 174, 184, 201). 23.36 val. A. M. paskambinęs G. D. pasiūlo nusikaltimo vykdytojus nuvežti iki tilto, o pastarajam nurodžius, kad nežino, kur yra minėtas tiltas, pasiūlo to paklausti pas Deda (R. P.) (pokalbio Nr. 201). 2013 m. gegužės 16 d. 7.05 tarp G. D. ir R. P. vykusio pokalbio metu pastarasis teiraujasi apie G. D. buvimo vietą. Pastarasis nurodo laukiantis prie malkų, taip pat nurodo, kad „...jie kai startuos, aš atvažiuosiu, tave paimsiu ir važiuosim“. Išgirdęs tai, R. P. jo paklausia „O kaip jie?“, į ką G. D. atsako „Viskas, baiginėja.“ (pokalbio Nr. 297). Taigi, aptartų telefoninių pokalbių turinys leidžia spręsti, kad G. D. aplinkos stebėjimą vykdė ne vienas ir A. M. tai žinojo. Nuteistasis R. P. ne tik stebėjo aplinką bet ir domėjos nusikaltimų darymo eiga, žinojo, kad nusikaltime dalyvauja asmenys, atsakingi už cigarečių plukdymą Kamojos upe ir jų tolesnį gabenimą. A. A. taip pat dalyvavo bendrininkų grupėje, nes tiek G. D., tiek R. P., tiek A. M. įvardijo jį savo pokalbiuose kaip nusikaltimų dalyvį su kuriuo turėjo būti derinami jų atliekami veiksmai.Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad 2013 m. gegužės 16 d. apie 7.00 val. į automobilį „VW Caravele“ buvo pradėtos krauti Kamojos upe atplukdytos kontrabandinės cigaretės ir prasidėjo tai dariusių asmenų sulaikymo operacija, apie kurią G. D. sužinojo paskambinęs S. I. ir fone išgirdęs pareigūnų pradėto nusikaltimų vykdytojų sulaikymo garsus. Iš kart po šio skambučio G. D. paskambino R. P. ir nurodė, kad jis kuo greičiau bėgtų pas jį, po ko jie abu G. D. vairuojamu automobiliu „Nissan Patrol“ bandė pasišalinti kuo toliau nuo įvykio vietos. Taigi, aptartų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad tiek A. A., tiek R. P. žinojo, jog dalyvauja bendrininkų grupės vykdomuose nusikaltimuose, susijusiuose su cigarečių kontrabanda ir jų gabenimu bei savo veiksmais padeda vykdyti šias nusikalstamas veikas ir norėjo taip veikti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptartas telefoninių pokalbių turinys, sugretinus jį su 2013 m. gegužės 15 – 16 d. vykusių įvykių chronologija bei liudytojų VSAT pareigūnų parodymais, patvirtina išvadą, kad R. P. ir A. A. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Vien tai, kad R. P. ir A. A. nusikaltimų padarymo metu bendravo ne su visais bendrininkais, kriminalinės žvalgybos metu nesurinkta pirminių duomenų, kad ir A. A. dalyvauja bendrininkų grupėje, o „VW Golf“ automobilyje buvo rastos dvi meškerės, nepaneigia jų kaltės. Kaip jau buvo minėta, byloje nustatyti nuteistųjų telefoniniai kontaktai patvirtina, kad A. A. ir R. P. dalyvavo vykdant nusikaltimus. Be to, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių patikimų duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad A. A. nusikaltimo vietoje žvejojo, o G. D. pažvejojęs apžiūrinėjo žvėrių šėryklas. Jokių žvejybos įrankių automobilyje „Nissan Patrol“ nebuvo rasta. Tačiau šiame automobilyje surasti keli mobilūs telefonai, žiūronai. A. A. automobilyje apžiūros metu rastos dvi meškerės, tačiau jame taip pat surasti keli mobiliojo ryšio telefonai, vietovės žemėlapiai patvirtina išvadą, kad nusikalstamoms veikoms buvo rengtasi iš anksto. Meškerės į automobilį pasiimtos pasirūpinant reikiamu alibi. Nepaisant to, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra užfiksuoti A. A. pokalbiai su A. M., jų metu apie žvejybą neužsimenama. Priešingai, šių pokalbių metu A. M. įspėja nuteistąjį A. A. apie jo pusėn važiuojantį pasieniečių džipą. Prašo pažiūrėti kelią, nurodo jam neskambinti. Automobilio „VW Golf“ apžiūros metu be pirmiau minėtų meškerių, jokių žvejybą patvirtinančių įrodymų nesurasta. R. P. dalyvavimą nusikaltimų padaryme taip pat patvirtina baudžiamosios bylos medžiagoje esantys jo telefoniniai pokalbiai su G. D.. Iš jų matyti, kad šiam nuteistajam buvo žinoma apie daromas nusikalstamas veikas bei A. A. dalyvavimą jose. Be to, nuteistųjų R. P. ir A. A. parodymai apie įvykio aplinkybes proceso metu buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. A. nurodė, kad, važiuojant su A. M. į žvejybą, jie užsuko į Visaginą, kur pabuvo iki vakaro, o vėliau važiavo žvejoti. Jis nurodė, kad daugiau jokių pakeleivių nevežė. Apklausiamas teisme A. A. parodymus pakeitė ir parodė, kad apie viešnagę Visagine pas A. M., dar prieš važiuojant į Švenčionių rajoną, jam liepė sakyti A. M.. Be to, jis pripažino, kad kartu su A. M. į Švenčionių rajoną pavežė S. I., kurį paleido prie kažkokio tilto per upę. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme R. P. tvirtino, kad visą laiką buvo su G. D., su juo žvejojo, apžiūrinėjo žvėrių šėryklas ir jokių nusikaltimų nedarė. Tačiau G. D. apklausiamas teisme pripažino, kad padėjo A. M. padaryti nusikalstamas veikas. Taigi, įvertinus R. P. parodymus baudžiamosios bylos medžiagos kontekste matyti, kad jie yra prieštaringi. Be to, iš automobilio „VW Caravele“ išimtos sėdynės buvo surastos kratos metu J. P. (P.) name ir ūkiniame pastate (t. 4, b. l. 30-31), nors R. P. pirminės apklausos metu teigė, kad jokių šio automobilio detalių iš viso neturi, nusikaltimuose nedalyvavo. Versiją apie šiuo automobiliu įvykio išvakarėse vežtą traktoriuką-žoliapjovę jis pateikė tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pirmiau aptartų įrodymų visumą, pagrįstai atmetė nuteistojo R. P. aiškinimus apie traktoriuko-žoliapjovės gabenimą minėtu automobiliu likus dienai iki įvykio. Nuosprendyje teisingai pažymėta, kad šių aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu R. P. nenurodė, o nuteistasis G. D. jų taip pat nepatvirtino. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir A. A. teiginius apie jo atsitiktinį buvimą nusikaltimo vietoje bei aiškinimus apie vykusią žvejybą, o ne dalyvavimą bendrininkų grupe vykdant nusikalstamas veikas.Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tokia tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimas pagal baudžiamąjį įstatymą reiškia tai, kad bendras nusikalstamas sumanymas įgyvendinamas dviejų ar daugiau asmenų veiksmais ir kiekvieno jų veiksmai yra būtina sąlyga tam, kad būtų realizuota nusikaltimo sudėtis. Byloje nustatytos ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad BK normos šioje byloje taikytos tinkamai. A. A. ir R. P. veiksmai atitinka BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 199 straipsnio 1 dalyje ir BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 199² straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų sudėtį, o jų kaltė padarius minėtas nusikalstamas veikas yra įrodyta.

Dėl A. M. gynėjo apeliacinio skundo ir nuteistojo A. K. vaidmens nusikaltimų padaryme

Nuteistojo A. M. gynėjo teigimu, jo ginamasis skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai pripažintas nusikalstamų veikų organizatoriumi, nes neparengė BK 199 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos plano, o tik padėjo Baltarusijos Respublikoje gyvenančiam asmeniui padaryti kontrabandą įgyvendindamas jo nusikalstamą sumanymą. Šie nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Viena pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų – pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kuris kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 3, 4 dalys). Nagrinėjamu atveju šios nuostatos nepažeistos, A. M. pagrįstai inkriminuota bendrininkavimo rūšis – nusikalstamų veikų organizatorius.Organizatorių, kaip vieną iš bendrininkų rūšių, apibūdina BK 24 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad organizatorius – tai asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Taigi įstatymų leidėjas, pateikdamas nusikaltimo organizatoriaus sampratą, nurodo baigtinį alternatyvių veiksmų sąrašą, kurių bent vieną atlikęs asmuo laikomas organizatoriumi. Pagal susiformavusią teismų praktiką, asmuo laikomas organizatoriumi ne tik tada, kai: suburia organizuotą grupę, ar jai vadovauja, ar koordinuoja jos narių veiklą; suburia nusikalstamą susivienijimą, ar jam vadovauja, ar koordinuoja jo narių veiklą, bet ir tada, kai parengia nusikalstamą veiką ar jai vadovauja. Nusikaltimo organizatorius – bendros nusikalstamos veikos vadovas, pasižymintis aktyviais organizaciniais veiksmais. Esminis tokio bendrininko požymis yra tas, kad jis suvienija ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, kuria nusikalstamos veikos planus, numato jos įvykdymo būdus, priemones (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2009, Nr. 2K-195/2012). Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.Nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis A. M. jo suburtoje bendrininkų grupėje atliko ne antraeilį padėjėjo, o nusikaltimų organizatoriaus vaidmenį. Šias aplinkybes patvirtina 2013 m. gegužės 17 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti nuteistojo A. M. ir D. T. pokalbiai. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. gegužės 15 – 16 d. A. M. neabejotinai kontaktavo su baudžiamojon atsakomybėn nepatrauktu Baltarusijos Respublikoje gyvenančiu asmeniu D. T., pravarde Tank, kuris organizavo plaustų su cigaretėmis atgabenimą iki Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos sienos bei per ją. 2013 m. gegužės 15 d. 17.54 val. (pokalbio Nr. 63) paskambinęs A. M. pastarasis teiravosi apie įvykių eigą, o A. M. jį informavo, kad jau išvažiuoja, beveik visi A. M. žmonės yra savo vietose („Viskas, mes jau visi, mes jau ten“). Taip pat A. M. pokalbio metu atskleidė, kad jo grupės nariai veikia pasiskirstę po teritoriją. Nurodė, kad septintą valandą visi pradės stebėjimo veiksmus. D. T. informavo, kad jo surinkti asmenys išvažiuoja apie pusę aštuonių, pažadėjo susiskambinti. Taigi, šio pokalbio turinys rodo, kad A. M. žinojo, kokiu būdu nusikaltimų darymo metu veiks jo bendrininkų grupės nariai G. D., A. A., R. P., V. T., S. I. ir A. K., t. y. žinojo nusikaltimų padarymo planą. 22.57 val. vykusio pokalbio metu (pokalbio Nr. 127) D. T. prašė, kad A. M. paleistų nusikaltimų vykdytojus, nurodė, kad sutartoje vietoje pastarieji palauktų savų (D. T. žmonių). Jis taip pat klausė „Iškart dvidešimt ar trisdešimt?“. Į tai nuteistasis A. M. atsakė, kad „Dvidešimt, iš karto dvidešimt.“ Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. M. patvirtino, kad kalbėjo apie kontrabandinių cigarečių dėžes. Taigi, šio pokalbio turinys rodo, kad būtent A. M. nusprendė, kokiu intensyvumu per valstybės sieną bus perduodamos akcizais apmokestinamos prekės, o tai pagrindžia išvadą, kad nusikaltimų darymo kontrolė priklausė jam. 23.30 val. vykusio pokalbio metu (pokalbio Nr. 144) D. T. informavo A. M., kad po kelių minučių pastarojo žmonėms bus perduotos plukdomos cigaretės. Taip pat jis teiravosi, kada nuteistojo žmonės atplauks pasiimti cigarečių antrą kartą. A. M. informavo pastarąjį, kad savo žmonėms yra paaiškinęs, jog jie imtų po vieną plaustą ir eitų. Taip pat jis jiems yra aiškinęs, kad atėję prie užtvankos jie turi sustoti, prispausti plaustus prie užtvankos ir patys pagalvoti kaip geriau elgtis, t. y. įvertinti, ar per ją vienu metu bus įmanoma pertempti visus plaustus su cigaretėmis. Tuo atveju, jeigu jie nuspręs, kad iš karto galės perkelti visus plaustus, tuoj pat grįš pas bendrininkus (tyrimo metu nenustatytus asmenis) paimti likusių plaustų. Nuteistasis A. M. nurodė, kad jo žmonių grįžimas iki bendrininkų turėtų trukti dvidešimt minučių. D. T. nurodė, kad viską suprato bei pasiteiravo, ar A. M. žmonės kalba rusiškai. Į tai A. M. atsakė, kad jie visi yra rusai. Taigi, šio pokalbio turinys patvirtina išvadą, jog priešingai nei teigia apeliantas, D. T. nebuvo detaliai žinomas nusikaltimų vykdymo planas, nusikaltimų vykdytojų judėjimo maršrutas Lietuvos Respublikoje. Taip pat jam nebuvo žinoma, kas yra šio nusikaltimo vykdytojai. Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo išvadai, kad būtent jis parengė nusikaltimo planą. Priešingai, minėto pokalbio metu A. M. iš esmės patvirtino, kad tai jis davė nurodymus nusikaltimo vykdytojams kaip elgtis nusikaltimo vykdymo metu iškilus sunkumams, kokiu maršrutu perėmus cigaretes judėti Kamojos upėje. 7.07 val. vykusio pokalbio metu (pokalbio Nr. 169) D. T. vėl teiravosi A. M., kada pastarojo žmonės bus sutartoje vietoje. A. M. atsakė, kad jo žmonės plaukia, jis jiems pasakęs kad kol jie nebus vietoje, jam neskambintų, netriukšmautų. D. T. tikslinasi, apie kokią vietą kalbama, o A. M. nurodo, kad reikia užplaukti už kaimo, jo žmonės turi pereiti kaimą, viską palikti prie už minėto kaimo esančios užtvankos ir grįžti. D. T. nurodo, kad minėti žmonės pasakę, jog grįžimui jiems reikia valandos. A. M. atsako, jog tai tiesa, nes pusę kilometro reikia eiti iki kaimo ir nuo kaimo yra dar kilometras. Taigi, šio pokalbio turinys dar kartą patvirtina, kad nuteistasis A. M. buvo iš anksto suplanavęs akcizais apmokestinamų prekių perėmimo vietą ir jų gabenimo maršrutą bei pats asmeniškai vadovavo nusikaltimų vykdytojams. Pirmiau aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Lietuvos Respublikoje veikusių nusikaltimų bendrininkų veiksmus suplanavo, prižiūrėjo, koordinavo ir jiems vadovavo A. M.. Išvadą, kad būtent A. M. parengė nusikalstamų veikų planą bei joms vadovavo patvirtina ne tik pirmiau aptartų telefoninių pokalbių turinys, be ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad būtent A. M. aprūpino nuteistuosius ryšio priemonėmis. Nurodymus, kur rasti plaustus, kaip ir iki kokios vietos jais gabenti kontrabandines cigaretes, A. K. ir V. T. gavo iš nuteistojo S. I.. Šis nuteistasis apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad nurodymus dėl veiksmų su cigaretėmis – jų buvimo vietos, reikalingų joms gabenti žmonių skaičiaus, jų apsirūpinimo narų kostiumais, automobilio cigarečių gabenimui parūpinimo – gavo iš baltarusio Pašos. Jų pokalbyje dalyvavo ir nuteistasis A. M.. Tačiau dviejų ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu S. I. teigė, kad visus minėtus nurodymus jis gavo ne iš asmens vardu Paša, o iš A. M.. Nuteistasis taip pat nurodė, kad būtent A. M., o ne jis pats kontaktavo su byloje minimu baltarusiu. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistojo A. M. vaidmens bendrininkų grupėje, pagrįstai vadovavosi S. I. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Visų pirma, aiškindamas parodymų pakeitimo motyvus, S. I. teigė, kad jį sulaikę pareigūnai darė jam spaudimą. Tačiau baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių šiuos nuteistojo teiginius. Antra, iš byloje esančio kriminalinės žvalgybos protokolo matyti, kad D. T. nieko nežinojo apie tai, kas ir kokiu tiksliai maršrutu atvyks pasiimti kontrabandinių cigarečių. Trečia, liudytojas V. S. apklausiamas proceso metu nuosekliai parodė, kad atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus buvo nustatyta, jog su D. T. bendravo ir nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes derino ne S. I., o A. M. bei G. D.. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme A. M. teigė, kad nusikaltimų vykdymo planą parengė ir joms vadovavo ne jis, o Baltarusijos Respublikoje gyvenantis D. T.. Nuteistojo teigimu, bendrininkų grupėje jo vaidmuo buvo antraeilis, nes jis buvo tik asmeniu, padėjusiu D. T. įgyvendinti pastarojo nusikalstamą sumanymą. Tačiau iš baudžiamosios bylos matyti, kad būtent A. M. sutelkė nusikalstamos veikos bendrininkus, paskirstė jiems užduotis, aprūpino juos ryšio ir kitomis, nusikaltimų darymą palengvinusiomis priemonėmis. Jis buvo gerai susipažinęs su nusikaltimų darymo vietovės ypatumais, reguliavo ne tik nusikaltimų vykdytojų atliekamų veiksmų pobūdį, bet ir kontrabandinių cigarečių patekimo į Lietuvos Respubliką kiekį ir būdą, jų judėjimo maršrutą. Taip pat nusikaltimų padarymo metu nuteistasis A. M. ryšio priemonėmis koordinavo bendrininkų veiksmus, davė nurodymus kada ir kaip jiems veikti. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina išvadą, kad dalį nusikalstamų veiksmų su Baltarusijos Respublikoje veikusiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis atliko ir D. T.. Jis buvo atsakingas už plaustų su cigaretėmis parengimą ir pergabenimą per Lietuvos Respublikos sieną. Tačiau baudžiamosios bylos medžiaga nepatvirtina nuteistojo A. M. gynėjo teiginių, kad D. T. parengė nusikalstamų veikų planą ir joms vadovavo. Priešingai, pirmiau aptarti bylos įrodymai leidžia spręsti, kad minėtas asmuo nieko nežinojo apie tai, kas nutiks su kontrabandinėmis cigaretėmis Lietuvos Respublikos teritorijoje, o jo vaidmuo nusikaltimo padaryme apsiribojo tik plaustų su kontrabandinėmis cigaretėmis pergabenimo per valstybės sieną ir perdavimo kitiems nusikaltimo bendrininkams organizavimu. Tačiau vien ši aplinkybė neduoda pagrindo išvadai, kad D. T. buvo nusikalstamų veikų organizatoriumi. Juo labiau, kad kontrabandos nusikalstamos veikos sudėtis nereikalauja, kad organizatoriaus sutelkti tie patys asmenys ir perduotų ir priimtų kontrabandos dalyką per valstybės sieną. Svarbiausia tai, kad nusikaltimo organizatorius suvienija visų bendrininkų pastangas realizuojant nusikalstamą sumanymą. Nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad tokius veiksmus atliko būtent A. M..Esant šių aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog A. M. parengė BK 199² straipsnio 1 dalyje ir BK 199 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikaltimų planą ir jiems vadovavo. Gynėjas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad dalis BK 199 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo organizacinių veiksmų buvo atlikta Baltarusijos Respublikoje. A. M. galėjo nežinoti, kokiu būdu Baltarusijos Respublikoje bus įgytos cigaretės, kas už jas sumokės, supakuos, kaip jos bus atgabentos iki valstybės sienos, kas parūpins plaustus jų gabenimui per valstybės sieną valstybinę sieną. Tačiau ši aplinkybė neduoda pagrindo išvadai, kad jis nebuvo pirmiau nurodytų nusikaltimų organizatoriumi. Kita vertus, nuteistajam pareikštame kaltinime gynėjo apeliaciniame nurodomų veiksmų atlikimas neinkriminuotas. Gynėjo teigimu, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nustatyta, kad A. M. ir kiti nuteistieji išvengė muitinės kontrolės, nes tai padarė tyrimo metu nenustatyti asmenys. Tačiau pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tokia tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis ir kiekvieno jų veiksmai yra būtina sąlyga tam, kad būtų realizuota nusikaltimo sudėtis. Bylos duomenimis nustatyta, kad tyrimo metu nenustatyti asmenys iš Baltarusijos Respublikos pusės į Lietuvos Respublikos pasienio ruožą atplukdė ir paliko plaustus su cigaretėmis. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad A. M., gavęs informaciją apie pajudėjusius plaustus, nurodė A. K. ir V. T. perimti per valstybės sieną neteisėtai perplukdytas kontrabandines cigaretes, o padėjėjams G. D., S. I., A. A., R. P. stebėti vietovę, kad niekas nesutrukdytų nusikalstamų veikų padarymui. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad kiekvienam iš bendrininkų nėra būtina įgyvendinti visus nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, todėl tai, kad nuteistieji šioje byloje patys neperžengė valstybės sienų ribų, neduoda pagrindo išvadai, kad jie nedalyvavo darant nusikalstamą veiką – kontrabandą. Juo labiau, kad jie veikė kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurie ir pergabeno akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes – per valstybės sieną, o nuteistieji iš sutartos vietos jas pasiėmė. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistieji A. M., G. D., R. P., A. A., S. I., V. T., A. K., veikdami bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, išvengė muitinės kontrolės.Nuteistojo A. M. gynėjo teiginiai, kad nuteistiesiems nepagrįstai inkriminuota BK 199² straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika, nes akcizais apmokestinamos prekės Lietuvos Respublikos teritorija gabentos tęsiant kontrabandą, t. y. BK 199 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą, atmetami. Pagal BK 199 straipsnio 1 dalį kontrabanda yra ir privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL, gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengiant. Daiktų nepateikimas muitinės kontrolei yra tada, kai kontrabandos dalykas gabenamas ne per muitinę arba per muitinę, tačiau jo nedeklaruojant, nerodant muitinio tikrinimo metu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl bendriausia prasme šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–324/2010). Konkrečiai kontrabandos baigtinumas priklauso nuo kaltininko pasirinkto kontrabandos dalyko gabenimo būdo (pvz., nuo to, ar kontrabandos dalykas buvo gabenamas per muitinės postus ar juos apeinant), nuo gabenamų prekių deklaravimo formos (t. y., nuo to, ar prekės buvo deklaruojamos žodžiu, raštu, veiksmu) ir kitų aplinkybių. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad tais atvejais, kai kontrabandos dalykas iš kitų valstybių teritorijos į Lietuvos valstybę gabenamas ne per muitinės postus ir kartu yra neteisėtai pereinama Lietuvos Respublikos valstybės siena, tai kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai, neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos sieną, kontrabandos dalykas patenka į Lietuvos Respublikos teritoriją. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad BK 199² straipsnio 1 dalyje nustatyta formali nusikalstamos veikos (neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis) sudėtis, todėl šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo dispozicijoje nurodytų veiksmų (ar bent vieno veiksmo) atlikimo momento. Tam, kad būtų galima kvalifikuoti nusikaltimą kaip baigtą pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, nebūtina, jog akcizais apmokestinamos prekės būtų nugabentos į nustatytą galutinį paskirties tašką – užtenka vieno gabenimo, siuntimo, naudojimo ar realizavimo veiksmo (kasacinė nutartis Nr. 2K–653/2010).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikaltimo vykdytojai V. T. ir A. K. naktį iš 2013 m. gegužės 15 d. į 2013 m. gegužės 16 d., tiksliau teisminio įrodymų tyrimo nenustatytu laiku, Švenčionių rajone, ties Medinų kaimu tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1574-1575, plaustais Kamajos upe iki Medinų kaimo apylinkių plukdė per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės į Lietuvos Respublikos pusę nenustatytų asmenų perduodamus plaustus su cigaretėmis bei gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo Lietuvos Respublikos sienos Kamajos upe iki sulaikymo vietos Švenčionių rajone, Medinų kaimo apylinkėse. Taigi byloje nustatyta, kad visi nuteistieji, tarp jų ir A. M., atlikdamas organizatoriaus vaidmenį, bendrais veiksmais realizavo BK 199²straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius: V. T. ir A. K. neteisėtai į Lietuvos Respublikos gilumą gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą. Bylos duomenys patvirtina, jog visi nuteistieji, tarp jų ir A. M., suvokė, jog neteisėtai disponuoja akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, t. y. kad veikdami bendrai su nusikaltimo vykdytojais V. T. ir A. K. gabena jas Lietuvos Respublikos teritorijoje, suprato šios veikos pavojingumą ir norėjo taip veikti, todėl šį nusikaltimą padarė tyčia. Juo labiau, kad pagal bylos duomenis nuteistieji buvo pasirengę minėtas akcizais apmokestinamas prekes gabenti dar giliau į Lietuvos Respubliką pasinaudodami iš anksto į sutartą vietą atvarytu automobiliu „VW Caravelle“. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad BK 199²straipsnio 1 dalis ir BK 24 straipsnio 4 dalis A. M. pritaikyta tinkamai. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neduoda jokio pagrindo išvadai, kad akcizais apmokestinamų prekių tolesnis gabenimas nuo jų perėmimo iš tyrimo metu nenustatytų asmenų Kamojos upe gilyn į Lietuvos Respubliką yra BK 199 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo tąsa.Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde teigia, kad jo veiksmai galėtų būti vertinami kaip padėjėjo, bet ne vykdytojo. Pagal BK 24 straipsnio 3 dalį vykdytoju laikomas asmuo, betarpiškai padaręs nusikalstamą veiką, t. y. tiesiogiai įvykdęs nusikalstamą veiką ir pasiekęs bendrai siektų nusikalstamų padarinių. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalyje nurodytą apibūdinimą padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikalstamu būdu įgytus daiktus ar juos realizuoti ir panašiai. Tačiau nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad A. K., kartu su V. T. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis realizavo BK 199 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo, o taip pat, veikdamas kartu su V. T. realizavo BK 199²straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys atplukdė kontrabandines cigaretes Kamojos upe į Lietuvos Respublikos pasienio ruožą, o minėti nuteistieji, iš pastarųjų perėmę šias akcizais apmokestinamas prekes, toliau jas plukdė ta pačia upe į Lietuvos Respublikos gilumą, kol buvo sulaikyti VSAT pareigūnų kraunant minėtas cigaretes į upės pakrantėje stovėjusį automobilį „VW Caravele“. Iš A. K. ir V. T. parodymų matyti, kad jau rengimosi daryti nusikalstamas veikas metu jie žinojo, jog kontrabandos veiksmus atliks veikdami bendrai su Baltarusijos Respublikoje esančiais asmenimis. Jų tyčia buvo nukreipta tiek į akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių kontrabandą veikiant kartu su minėtais asmenimis, tiek į jų gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, priešingai nei teigia nuteistasis A. K., jo atlikti neteisėti veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį, nes jie nebuvo antraeiliai ir negali būti vertinami kaip padėjėjo.Byloje nustatytos ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad BK 24 straipsnio 4 dalies, BK 24 straipsnio 6 dalies, BK 199 straipsnio 1 dalies bei BK 199² straipsnio 1 dalies normos šioje byloje taikytos tinkamai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. M., kaip nusikaltimo organizatorius, kartu su vykdytojais V. T., A. K. bei padėjėjais S. I., G. D., R. P. ir A. A., veikdami bendrininkų grupe tarpusavyje ir su teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytais asmenimis, A. M. organizavus neteisėtą cigarečių gabenimą, parengus šio nusikaltimo planą bei priemones, vadovavus ir koordinavus bendrininkų veiklą, paskirsčius jiems vaidmenis, neteisėtai, neleistinoje vietoje – ne per pasienio kontrolės ar muitinės punktą, išvengiant muitinės kontrolės, iš Baltarusijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomas pateikti muitinei prekes, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis. Taip pat, A. M., kaip nusikaltimo organizatorius, kartu su vykdytojais V. T., A. K. bei padėjėjais S. I., G. D., R. P. ir A. A., veikdami bendrininkų grupėje, A. M. organizavus neteisėtą cigarečių gabenimą, parengus šio nusikaltimo planą bei priemones, vadovavus ir koordinavus bendrininkų veiklą, paskirsčius jiems vaidmenis, neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes.Nuosprendyje atskleista visų nuteistųjų tyčia dalyvauti darant kontrabandą, t. y. tai, kad kaltininkai žinojo ir suprato, jog savo veikimu įgyvendina bendrą nusikalstamą tikslą – neteisėtai gabenti privalomas teikti muitinės patikrinimui cigaretes, kartu veikdami ir su kitais nuteistaisiais bei Baltarusijos Respublikoje buvusiais asmenimis. Taigi, kiekvieno bendrininko, iš jų – ir nuteistojo A. M., taip pat ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų veiksmai buvo būtini tam, kad būtų įgyvendintas bendras sumanymas ir realizuota konkretaus daromų nusikaltimų (kontrabandos, neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis) sudėtis; visi, atlikdami skirtingas užduotis, veikė jungtinėmis pastangomis, suderintai, iš anksto pasiruošę. Nustatytos bendrininkavimo faktinės aplinkybės – nemažas skaičius dalyvių, jų susitarimas daryti sunkius nusikaltimus, užduočių pasiskirstymas ir atlikimas, veiksmų koordinavimas, turimos ir panaudotos priemonės ryšio palaikymui, automobilis cigarečių gabenimui ir kt. Taip pat atskleistas A. M. kaip bendrininkų grupės organizatoriaus, vaidmuo kuriant nusikaltimo planą, sutelkiant bendrininkus į grupę, jai vadovaujant, koordinuojant nusikaltimuose dalyvavusiųjų asmenų veiksmus. Įvertinusi pirmiau aptartų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti kitokias išvadas ir konstatuoja, kad A. M., A. A., R. P., A. K., bei kitų nuteistųjų šioje byloje veikos kvalifikuotos tinkamai.

Dėl nuteistiesiems A. K., S. I., A. A. ir A. M. paskirtų bausmių

Nuteistųjų A. K. ir S. I. apeliaciniuose skunduose nesutinkama su jiems paskirtomis bausmėmis. Nuteistasis A. K. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį, nustatyti, kad jis atliko padėjėjo vaidmenį, ir skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, S. I. prašo taikyti jam BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtąją laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Nuteistasis A. A. ir nuteistojo A. M. gynėjas prašo iki 100 MGL sumažinti nuosprendžiu pastariesiems paskirtas baudas.Už BK 199 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą kaltininkas yra baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Už BK 199² straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą kaltininkas yra baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. Abu nusikaltimai priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Pagal susiformavusią teismų praktiką, nuosprendžiu paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui tuo atveju, kai ji aiškiai neatitinka padaryto nusikaltimo pavojingumo ir kaltininko asmenybės. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintomis nuostatomis. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri nustatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems A. K., S. I., A. A., A. M. minėtų baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Apygardos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes pažymėdamas, kad nuteistieji, veikdami bendrininkų grupe, padarė du baigtus, sunkius, tyčinius, savanaudiškus nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju skiriant bausmes bendrininkams už BK 199 straipsnio 1 dalyje ir BK 199² straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas bei galutinę subendrintą bausmę, buvo atsižvelgta į jų vaidmenį nusikaltimų padaryme, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, įvertintos nuteistųjų asmenybės.Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde teigia, kad jam turėjo būti skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda, tačiau šie nuteistojo teiginiai yra nepagrįsti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apeliantas niekur nedirba, ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, jis taip pat praeityje daugybę kartų teistas, teistumai neišnykę. Šios aplinkybės rodo, kad A. K. tinkamų išvadų nedaro, yra linkęs nesilaikyti visuomenėje nusistovėjusių taisyklių, todėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimas nepasiektų BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų. Įvertinusi aptartų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, atsižvelgdamas į bausmės tikslus ir paskirtį (BK 41 straipsnis), padarė pagrįstą išvadą, kad šiam nuteistajam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į teismo įvertintas aplinkybes, A. K. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės bei galutinė subendrinta bausmė yra gerokai žemesnės nei BK 199 straipsnio 1 dalies ir BK 199² straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytų bausmių vidurkiai. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad šiam apeliantui skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar neteisinga. Jo apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad dėl paskirtosios laisvės atėmimo bausmės jis negalės susituokti, nes jo sužadėtinė prieštarauja vedyboms pataisos įstaigoje, nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės.Nuteistasis S. I. nurodo, kad vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė turi būti švelninama vienu trečdaliu, nes jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo XII-499 redakcija) nurodyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, minėtas įstatymas taikomas esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltu. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, taip pat nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Nepaisant to, jog apygardos teismas nustatė nuteistojo S. I. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nagrinėjamu atveju neegzistavo visos būtinos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo sąlygos. Taigi, nagrinėjamu atveju nebuvo ir nėra teisinio pagrindo vienu trečdaliu sumažinti nuteistajam S. I. paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis A. A. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su jam paskirta 200 MGL dydžio bauda teigdamas, kad ji yra per griežta ir netinkamai individualizuota. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. A. dirba, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir nusistovėjusia teismų praktika, esant tik atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, kaltininkui paprastai skiriama didesnė nei baudžiamojo įstatymo straipsnio, pagal kurį jis yra nuteistas, sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis bausmė. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, teigiamai charakterizuojančias nuteistąjį, ne tik parinko jam alternatyvias BK 199 straipsnio 1 dalyje ir BK 199² straipsnio 1 dalyje sankcijose įtvirtintas bausmes – baudas, bet ir nustatė jų dydžius, artimus minimumui, nors pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktą (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija) asmeniui už sunkaus nusikaltimo padarymą gali būti skiriama iki 1 500 MGL dydžio bauda. Tačiau nuteistajam nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė – 200 MGL dydžio bauda – artima minimaliam BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtintam baudos dydžiui. Taigi, nagrinėjamu atveju A. A. už dviejų sunkių nusikaltimų padarymą parinktos bausmių rūšys ir dydžiai bei galutinė subendrinta bausmė atitinka teisingumo principo reikalavimus, o jo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo mažinti nuosprendžiu A. A. paskirtą baudą. Nuteistojo A. M. gynėjas prašymą mažinti jo ginamajam nuosprendžiu paskirtą galutinę 350 MGL dydžio baudą iki 100 MGL motyvuoja sunkia ginamojo materialine padėtimi. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. M., įvertino tai, kad jis vedęs, turi du mažamečius vaikus, dirba, vykdo individualią veiklą, pagal galimybes dengia žalą Vilniaus teritorinei muitinei. Taip pat apygardos teismas įvertino jo vaidmenį nusikaltimų padaryme, teigiamą asmenybės charakteristiką, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ankstesnių teistumų nebuvimą ir už dviejų sunkių nusikaltimų padarymą parinko A. M. alternatyvią bausmę – baudą, kurios dydį nustatė artimą BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytos baudos minimumui. Dar labiau mažinti nuteistajam paskirtos baudos dydžio nėra pagrindo. Pagal BK 41 straipsnio nuostatas, nuteistajam skiriamos bausmės tikslai apima ne tik prevencinę, socialinę, bet ir nubaudimo funkciją. Pažymėtina, kad neigiamų paskirtos bausmės, šiuo atveju baudos, pasekmių atsiradimas kaltininkui nėra išskirtinio pobūdžio aplinkybė, dėl kurios paskirtoji bausmė turėtų būti švelninama, kol ji atitiks pastarojo lūkesčius ir pageidavimus. Neigiami bausmės padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant nusikalstamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Esant nurodytų aplinkybių visumai, nuteistajam A. M. apygardos teismo nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė – 350 MGL bauda – nėra akivaizdžiai per griežta, todėl keisti jos dydžio nėra teisinio pagrindo.

Dėl mobiliojo ryšio telefono „Samsung Le Fleur“ S5230 su priedais ir automobilio „Nissan Patrol“ konfiskacijos

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas, įtvirtintas BK 72 straipsnyje, yra baudžiamojo poveikio priemonė, kurios turinį sudaro priverstinis neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 4 dalyje – kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti mobiliojo ryšio telefono aparatą „Samsung Le Fleur“ S5230, nuteistasis S. I. prašo grąžinti šį telefono aparatą jam, nes tai yra jo asmeninis mobilaus ryšio telefonas, kuris nebuvo naudojamas nusikalstamų veikų daryme. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad sulaikymo metu pas S. I. joks telefono aparatas surastas nebuvo. Mobiliojo ryšio telefono aparatas „Samsung Le Fleur“ S5230 su priedais surastas A. A. motinai priklausančiame automobilyje „VW Golf“, kuris 2013 m. gegužės 16 d. sulaikytas įvykio vietoje ir buvo naudojamas stebint nusikaltimo vietos aplinką, kartu su kitais mobiliojo ryšio telefonais (t. 1, b. l. 59). Jokių duomenų, jog šis telefonas priklauso nuteistajam S. I. byloje nėra. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas konfiskuoti minėtą telefoną su priedais paliekamas nepakeistu. Nesutikdamas su automobilio „Nissan Patrol“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskacija, nuteistasis R. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad šis automobilis negalėjo būti konfiskuotas, nes priklauso jo žmonai, nieko nežinojusiai apie šio automobilio panaudojimą nusikalstamų veikų darymui. Apklausiama apeliacinės instancijos teisme nuteistojo sutuoktinė I. P. pasinaudojo įstatymo jai suteikta teise neduoti parodymų ir jokių paaiškinimų nepateikė. Kita vertus, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad I. P. ir R. P. susituokę nuo 1994 m. birželio 18 d. Automobilis „Nissan Patrol“ buvo įgytas 2008 m. gruodžio 13 d. ir iš pradžių įregistruotas nuteistojo R. P. vardu. I. P. vardu šis automobilis įregistruotas 2011 m. vasario 5 d. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Duomenų apie tai, jog nusikalstamos veikos padarymo metu apelianto santuoka buvo iširusi ar, kad tarp sutuoktinių buvo sudaryta vedybinė sutartis, nustačiusi, kad minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso tik I. P., byloje nėra (t. 7, b. l. 89, t. 4, b. l. 4). Taigi, nusikalstamos veikos padarymo metu automobilis „Nissan Patrol“ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindu priklausė ne tik I. P., bet ir R. P., kuris neabejotinai žinojo, kad jo sutuoktinės vardu registruotas, tačiau jiems abiems priklausantis automobilis, naudojamas kaip priemonė, palengvinusi BK 199 straipsnio 1 dalyje ir BK 199² straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikaltimų darymą. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina išvadą, kad tiek apeliantas, tiek G. D., veikdami bendrininkų grupe su kitais nuteistaisiais, dalyvavo padarant BK 199 straipsnio 1 dalyje ir BK 199² straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas ir siekdami palengvinti šių nusikaltimų darymą naudojosi automobiliu „Nissan Patrol“. Taigi, esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, pirmosios instancijos teismo sprendimas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Nissan Patrol“, registruoto I. P. vardu, konfiskavimą – yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų A. K. (A. K.), A. A., S. I. (S. I.), R. P. (R. P.) bei nuteistojo A. M. (A. M.) gynėjo advokato Š. I. apeliacinius skundus atmesti.