Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-693-569/2021 Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00977-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.2.3; 3.3.4.2.9; 3.3.4.3 (S)

2021 m. spalio 27 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos N. A. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) .

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja (ieškovė) N. A. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nutraukta pareiškėjos N. A. santuoka su A. A. ir buvo patvirtinta buvusių sutuoktinių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Pareiškėja nurodė, kad visas buvęs sutuoktinių turtas buvo padalintas natūra po ½ dalį idealiosiomis dalimis, išskyrus pastatą – gyvenamąjį namą ir pastatą – ūkinį pastatą. Šie pastatai atiteko kaip asmeninė kiekvieno atskiro sutuoktinio nuosavybė. Būtent ši teisinė aplinkybė sudaro pagrindą atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kadangi buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Klaida pasireiškia tuo, kad pareiškėjai nebegali atsidalinti bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu, kad kiekvienas iš jų galėtų disponuoti savarankiškais nekilnojamaisiais daiktais, valdyme nedalyvaujant kitam savininkui. Pareiškėja nurodė, kad nori kreiptis į teismą su ieškiniu dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant jai sklypą (duomenys neskelbtini) su visais ant jo esančiais nekilnojamais daiktais asmeninės nuosavybės teise, o A. A. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) su visais ant jo esančiais pastatais. Tačiau tokio rezultato teisiniu požiūriu negalima sukurti, kadangi sklype Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir teismo sprendimo pagrindu A. A. asmeninės nuosavybės teise priklauso visas pastatas – ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl, net visiškai atsidalinus turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, A. A. išliks sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančio pastato savininku ir toliau terorizuos buvusią sutuoktinę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi netenkino pareiškėjos N. A. prašymų atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei panaikinti laikinąją apsaugos priemonę, taikytą 2021 m. rugsėjo 1 dienos nutartimi, naikinti įrašą nekilnojamojo turto registre dėl A. A. priklausančių nekilnojamųjų daiktų perleidimo draudimo.

3. Teismas sprendė, kad pagrindu atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo negali būti sutarties su kitu advokatu sudarymas, kreipimasis į kitą advokatą kitu klausimu (dėl turto atidalinimo). Santuokos nutraukimo procese pareiškėja buvo atstovaujama advokato, ji pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nėra abejonių dėl jos gebėjimo suprasti sutarties sąlygas. Priimtą teismo sprendimą ji galėjo apskųsti apeliacine tvarka, tačiau to nepadarė. Teismas vertino, kad nėra jokių svarbių priežasčių atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Teismas sprendė, kad pareiškėjos kreipimaisi į policijos pareigūnus 2021 metų birželio mėnesį taip pat nėra nauja aplinkybė, galinti įtakoti termino atnaujinimą, nes dar iki santuokos nutraukimo pareiškėja N. A. taip pat kreipėsi į policijos pareigūnus dėl A. A. elgesio. Teismas sprendė, kad pareiškėja A. A. nenurodė jokių svarbių priežasčių, kurios leistų atnaujinti jos praleistą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

4. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja kelia klausimą, ar gyvenamojo namo naudojimas yra racionalus ir įmanomas jo savininkui negalint naudotis ūkiniu pastatu, ar tokie procesai įmanomi, ar juos atskiriant nepadaroma neproporcinga žala pačiam nekilnojamajam daiktui kaip sklypo ir ant jo esančių pastatų grupei, t. y. vienam nekilnojamojo turto vienetui.

5. Teismas pažymėjo, kad iš nekilnojamojo daikto adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos matyti, jog pastatai, pažymėti kaip gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, yra dideli, abu yra panašios išvaizdos, su dideliais langais, jie yra dideliame 0,2857 ha ploto sklype. Iš fotonuotraukų, skelbimų matyti, kad šiame sklype yra įrengtas grill baras, klientų patogumui nuomojama pirtis, tai patvirtina suinteresuoto asmens aiškinimą, kad pastatai nėra skirti gyventi, jie naudojami buvusių sutuoktinių veikloms. Atsižvelgiant į tai, galima spręsti, kad pareiškėjų santuokos nutraukimo byloje jų susitarimas šiuos pastatus pasidalinti po vieną atskirą objektą, nedaro neproporcingos žalos nekilnojamiesiems daiktams, nes tuo metu pareiškėjai įvertino, kad pastatai gali būti naudojami atskirai bei prie jų abiejų yra įrengtas patogus privažiavimas.

6. Teismas pažymėjo, jog, nors pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nenurodė kiekvieno pastato vertės, tačiau pastatas gyvenamasis namas ir pastatas ūkinis pastatas yra panašios išvaizdos, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021-01-22 išraše nurodyta, kad pastato gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė yra 10 900,00 Eur, pastato ūkinio pastato vidutinė rinkos vertė yra 9 094,00 Eur, t. y. abu pastatai yra labai panašios vertės. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjai N. A. ar jos buvusiam sutuoktiniui būtu atitekęs akivaizdžiai nelygiavertis turtas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiškėja N. A. (toliau – ir apeliantė) prašo: panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės; atnaujinti praleistą trijų mėnesių procesinį terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti; atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas neatskleidė keliamų teisinių ginčų esmės, t. y., neatsižvelgė į apeliantės nurodytus motyvus tiek dėl procesinio termino praleidimo, tiek ir dėl priežasčių, kodėl yra būtina atnaujinti procesą jau išnagrinėtoje civilinėje byloje, nepasisakė dėl dalies prašyme nurodytų teisinių argumentų reikšmės.

7.2. Ginčijamąją nutartį teismas iš esmės grindė ne išvada apie tai, kad galutinis teismo procesinis sprendimas yra visiškai teisėtas CPK 366 str. 1 d. 9 p. taikymo požiūriu, bet išimtinai faktinio pobūdžio išvada, jog teismas (duomenys neskelbtini) spendimu nustatė būtent tokias teisines materialines pasekmes, kokių ir siekė santuoką nutraukinėjantys sutuoktiniai.

7.3. Teismo išvados dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo yra labai paviršutiniškos, kadangi nebuvo atsižvelgta į jau praėjus 3 mėnesių procesiniam terminui paaiškėjusias aplinkybes, kurios leido apeliantei suvokti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, o tuo pačiu iš teismo sprendimo teisinį ydingumą. Šiuo atveju advokato pakeitimas nebuvo tas veiksnys, kuris nulėmė apeliantės sprendimą teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Todėl vertinant procesinio termino praleidimo priežasties svarbą atskaitos tašku turi būti ne advokatų ar apeliantės veiksmai ar jų neveikimas, bet A. A. elgesys, kuris ir leido apeliantei suprasti apie sprendimo neteisėtumą.

7.4. Apeliantė teisės aktais nustatytą trijų mėnesių procesinį terminą praleido ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių, ne dėl savo neveikimo, bet dėl to, kad tik A. A. pradėjus sistemingai piktnaudžiauti teise ji suprato santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi bei sprendimu padaryto teisės pažeidimo faktą bei jo svarbą.

7.5. Terminas praleistas nežymiai. Šiuo atveju reikia pasverti, kas yra protingiau ir teisingiau, ar atnaujinti praleistą procesinį terminą ir taip užkirsti kelią vykstantiems ir visiems būsimiems ginčams, ar formaliai laikytis termino.

7.6. Apeliantė laikosi pozicijos, jog, siekdama proceso atnaujinimo, ji siekia ne ginčo išnagrinėjimo jai palankiu būdu, bet kad civilinės teisės teorijoje naudojama „teisinės taikos“ sąvoka atitiktų ir faktiškai teismo procesiniu sprendimu ištuokos byloje sukuriamą „taikos būklę“.

7.7. Esminiu pareikšto prašymo argumentu apeliantė nurodė tai, jog, remiantis kasacinės instancijos teismo suformuota praktika, CPK 366 str. 1 d. 9 p. pateiktą vertinamojo pobūdžio sąvoką „teisės taikymo klaida“ gali atitikti ne tik imperatyvios teisės normos pažeidimas, bet ir „neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas“. Apeliantė laikėsi pozicijos, jog šiuo konkrečiu atveju būtent taip ir įvyko. Teismas savo procesiniu sprendimu patvirtino jos ir A. A. sudarytą aiškiai neprotingą bei jos, kaip bendraturtės teises suvaržančią santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuri nustatė ydingus bendraturčių tarpusavio teisinius santykius.

7.8. Pirmosios instancijos teismas nepateikė savo argumentų, dėl ko santuokos nutraukimo sutartimi bei sprendimu nustatyti bendraturčių santykiai neatitinka „akivaizdžiai neprotingo vertinimo“ sąlygos, nenurodė, dėl kokių argumentų negalėjimas užbaigti bendrosios dalinės nuosavybės nelaikomas teisės pažeidimu.

7.9. Apeliantės vertinimu santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ginčijamuoju sprendimu tvirtinęs teismas turėjo atkreipti dėmesį į tai, jog dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sutartimi yra atidalinama realiai, o dalis - tik formaliai, pasiliekant bendrojoje dalinėje nuosavybėje, ir kad sutuoktinių pasirinktas bendro turto atsidalinimo principas apribos jų teisę bei galimybes realiai atsidalinti turtą taip, kad jie galėtų valdyti savarankiškus nekilnojamuosius daiktus.

7.10. Apeliantė nesutinka su teismo vertinimu, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi bei sprendimu „priklausinys“ (Pastatas) buvo atskiras nuo „pagrindinio daikto“ (Namas), nėra CK 4 knygos nuostatų pažeidimas, kadangi faktiškai jie funkcionuoja savarankiškai, nes jis labai paviršutiniškas.

7.11. Vertinant bylos medžiagą visapusiškai, o ne susitelkiant ties buvusių sutuoktinių ginču dėl Namo ir Ūkinio pastato, sprendimu padalintos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės vidutinės rinkos vertės bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos momentui nebuvo nustatytos.

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas A. A. prašo atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarties atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja nenurodė jokių svarbių priežasčių, kurios leistų atnaujinti jos praleistą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

8.2. Nors atskirajame skunde pabrėžta, kad advokato pakeitimas nebuvo tas veiksnys, kuris nulėmė apeliantės sprendimą teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau prašyme atnaujinti procesą būtent šis veiksnys buvo įvardintas kaip esminis, nes buvo nurodyta, kad pareiškėjos naujai pasirinktas advokatas išaiškino jai teismo sprendimo ydingumą, kas paskatino pareiškėją kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo.

8.3. Tai, kad apeliantė yra linkusi rašyti skundus, matosi iš prašymo atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje, prie kurio ji pateikė eilę policijos, prokuratūros nutarimų, turėjusių patvirtinti atsakovo neva nusikalstamą elgesį N. A. atžvilgiu, tačiau pareigūnai A. A. elgesyje nusikalstamos veikos neįžvelgė. Priešingai, iš pateiktų dokumentų matosi, kad ginčo dėl naudojimosi pasidalintais pastatais nėra, o konfliktai kilo dėl pačios ieškovės vengimo mokėti už elektros energiją, nes elektros rodmenys yra fiksuojami viename bendrame skaitiklyje, kuris yra registruotas atsakovo vardu, o tam, kad nekiltų ginčų dėl sunaudojamos elektros energijos kiekio, yra įrengtas kontrolinis skaitiklis. Ieškovė atsakovui buvo neatsiskaičiusi apie 900,00 Eur už elektrą, elektros energijos tiekėjas įspėjo atsakovą dėl galimo elektros atjungimo, kas būtų neigiamai atsiliepę tiek atsakovo, tiek ieškovės vykdomai veiklai.

8.4. Nors apeliantė laikosi pozicijos, jog siekdama proceso atnaujinimo ji nesiekia ginčo išnagrinėjimo jai palankiu būdu, tačiau tiek iš prašymo dėl proceso atnaujinimo, tiek iš skunde išdėstytų planų daugiau negu akivaizdu, kad būtent to ji ir siekia.

8.5. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai ne tik pasidalijo pastatais, bet ir aptarė naudojimosi bendrais pastatais bei žemės sklypu tvarką. Tai patvirtina, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo pasirašyta itin apgalvojus visas galimas situacijas, išlaikant galimybes abiem turėti atskirus verslus kaip pragyvenimo šaltinį. Teigti, kad sutartis yra „neginčijamai neprotinga“, nėra jokio pagrindo. N. A. teisės nėra daugiau suvaržytos, nei atsakovo.

8.6. Santuokos nutraukimo procesą inicijavo pati N. A., kuri savo nuožiūra įvertino kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, nesinaudojo turto vertintojo paslaugomis, nesiekė, kad turtas būtų vertinamas individualiai. Santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu kai kurie statiniai (ūkinis pastatas su priestatu, pastatas pirtis su terasa ir pastatas pagalbinis pastatas(lauko grilinė) net nebuvo įtraukti į dalintino turto balansą, nes nebuvo inventorizuoti, todėl savo lėšomis pastatus atsakovas inventorizavo, buvo atlikti jų kadastriniai matavimai, teisinė registracija, nes sąžiningai siekta, kad sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nei teismui, nei šalims nekiltų abejonių dėl kokio nors neapskaityto turto.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad antrojoje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje (spręsdamas, ar yra pagrindas atnaujinti procesą byloje) teismas neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, o įvertina procesines prielaidas procesui byloje atnaujinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2007). Nustatęs, kad terminas nepraleistas ir yra proceso atnaujinimo pagrindas, teismas priima nutartį atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Taigi, antrajame etape nagrinėdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas sprendžia, ar yra CPK 366 straipsnyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, tačiau galutinai dėl ginčo esmės nepasisako, todėl teismo nutarties, kuria atnaujinamas bylos nagrinėjimas, paskirtis yra procesinė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010).

Dėl praleisto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti atnaujinimo

13. Nagrinėjamu atveju byloje konstatuota, kad pareiškėja N. A. prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus penkiems mėnesiams nuo sprendimo byloje įsiteisėjimo. Todėl pareiškėja prašė atnaujinti praleistą trijų mėnesių procesinį terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti. Pareiškime pareiškėja nurodė, kad ji terminą praleido dėl svarbios priežasties, nes ji tik iš dabartinio atstovo advokato A. K. sužinojo apie tai, jog teismo sprendimu asmeninės nuosavybės teise buvusiems sutuoktiniams priteisti daiktai, t. y. pastatas gyvenamasis namas ir pastatas ūkinis pastatas nebegali būti dalinami kaip bendras bendraturčių turtas ir nebegalima keisti savininko. Poreikis kreiptis į šį advokatą dėl atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės su A. A. atsirado tik po to, kai šis 2021 m. birželio mėnesį pradėjo sistemingai terorizuoti pareiškėją. Taip pat pažymėjo, kad procesinis terminas šiuo atveju buvo praleistas sąlyginai nedaug, dėl to gali būti atnaujinamas vien dėl tos priežasties. Reikšminga aplinkybe pareiškėja nurodė, jog, kreipdamasi į policijos pareigūnus su skundais dėl A. A. veiksmų, ji bandė ginti savo teises jai suprantamais būdais, todėl ji nebuvo pasyvi.

14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagrindu atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo negali būti sutarties su kitu advokatu sudarymas, kreipimasis į kitą advokatą kitu klausimu (dėl turto atidalinimo). Santuokos nutraukimo procese pareiškėja buvo atstovaujama advokato, ji pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nėra abejonių dėl jos gebėjimo suprasti sutarties sąlygas, priimtą teismo sprendimą ji galėjo apskųsti apeliacine tvarka, tačiau to nepadarė. Teismas vertino, jog nėra jokių svarbių priežasčių atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutinka bei teigia, kad šiuo atveju advokato pakeitimas nebuvo tas veiksnys, kuris nulėmė apeliantės sprendimą teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Todėl, vertinant procesinio termino praleidimo priežasties svarbą, atskaitos tašku turi būti ne advokatų ar apeliantės veiksmai ar jų neveikimas, bet A. A. elgesys, kuris ir leido apeliantei suprasti apie sprendimo neteisėtumą.

15. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (CPK 369 straipsni 1 dalies 4 punktas), t. y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).

16. Pareiškėja teigia, kad poreikis kreiptis į advokatą dėl atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės su A. A. atsirado tik po to, kai šis 2021 m. birželio mėnesį pradėjo sistemingai terorizuoti pareiškėją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu aplinkybės, jog po sprendimo priėmimo pareiškėjos buvęs sutuoktinis pažeidinėja jos teises, sudaro pagrindą kreiptis į teismą dėl savininko teisių pažeidimo ar spręsti ginčus sprendimų vykdymo ar kitų institutų pagrindu. Tačiau tai nėra svarbi priežastis atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pagrindu atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo negali būti ir kreipimasis į kitą advokatą kitu klausimu (dėl turto atidalinimo).

17. Apeliantė teigia, kad terminas praleistas nežymiai, todėl vien dėl šios priežasties yra pagrindas atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Su šiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių. Nagrinėjamu atveju prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas pirmosios instancijos teismui (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus penkiems mėnesiams nuo sprendimo byloje įsiteisėjimo, praleidus įstatyme numatytą terminą du mėnesius, todėl dviejų mėnesių terminas negali būti laikomas nežymiu termino praleidimu.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu visos šios aplinkybės rodo, jog prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra paduotas praleidus įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, o pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės dėl termino praleidimo nelaikytinos svarbiomis, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje pagrindo šį terminą atnaujinti nėra.

19. Nors CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas yra pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas išanalizavo pareiškėjos argumentus dėl pagrindo atnaujinti procesą (ne) egzistavimo, pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas taip pat pasisakys šiuo klausimu.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyto pagrindo atnaujinti procesą taikymo

20. CPK 366 straipsnio, reglamentuojančio proceso atnaujinimo pagrindus, 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

21. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008). Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018).

22. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, nurodė, kad, remiantis kasacinės instancijos teismo suformuota praktika, CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte pateiktą vertinamojo pobūdžio sąvoką „teisės taikymo klaida“ gali atitikti ne tik imperatyvios teisės normos pažeidimas, bet ir „neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas“. Apeliantė teigė, jog šiuo konkrečiu atveju būtent taip ir įvyko. Kadangi teismas savo procesiniu sprendimu patvirtino jos ir A. A. sudarytą aiškiai neprotingą bei jos kaip bendraturtės teises suvaržančią santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuri nustatė ydingus bendraturčių tarpusavio teisinius santykius. Pareiškėja teigė, kad sutartį ginčijamu sprendimu tvirtinęs teismas turėjo atkreipti dėmesį į tai, jog dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybė sutartimi yra atidalinama realiai, o dalis - tik formaliai, pasiliekant bendrojoje dalinėje nuosavybėje, ir kad sutuoktinių pasirinktas bendro turto atsidalinimo principas apribos jų teisę bei galimybes realiai atsidalinti turtą taip, kad jie galėtų valdyti savarankiškus nekilnojamuosius daiktus. Pareiškėjos įsitikinimu, jos įvardinamo ginčo teisinio sprendimo galimybės neegzistavimas atsirado išimtinai dėl „neadekvataus ir netoliaregiško, t. y. neprotingo vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimo“. Teismas turėjo numatyti tai, kad sutartimi nustatomi bendraturčių tarpusavio santykiai nebegalės būti koreguojami. Taip pat, sprendimu tvirtindamas sutartį, teismas pažeidė CK 3.53 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes patvirtino viešajai tvarkai prieštaraujančią sutartį, kadangi viešosios tvarkos kriterijus atitinkantis bendraturčių bendravimas tiesiog neįmanomas. Buvusių sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalinimo prieštaravo viešajai tvarkai, iš esmės pažeidė sutuoktinių interesus (CK 3.53 straipsnio 3 dalis) ir dėl to sutartis negalėjo būti tvirtinama ginčijamu teismo sprendimu. Taip pat, tvirtindamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, teismas neanalizavo, ar bendras turtas sutuoktiniams yra dalinamas lygiomis dalimis, t. y. nenukrypstant nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo. Buvusių sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nuostatos dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalinimo, nepatikrinus asmeninės nuosavybės teise priteisiamų nekilnojamųjų daiktų verčių santykio, prieštaravo viešajai tvarkai, iš esmės pažeidė sutuoktinių interesus (CK 3.53 straipsnio 3 dalis) ir dėl to negalėjo būti tvirtinamos ginčijamu teismo sprendimu. Be to, pareiškėjos manymu, santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi bei teismo sprendimu nustatytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės atidalinimo būdas, kai pastatas - gyvenamasis namas (1.2 punktas) ir jo priklausiniu esantis pastatas ūkinis pastatas (2.2 punktas) yra faktiškai atskiriami, priteisiant juos skirtingiems savininkams asmeninės nuosavybė teise, yra neteisėtas daiktinės teisės taikymo prasme.

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išnagrinėtoje Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose, (duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas, kuriuo nutraukta N. A. ir A. A. santuoka ir patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šios sutarties 3, 3.1., 3.2. punktuose yra nurodytas santuokos metu įgytas turtas ir jo padalinimas nutraukus santuoką. (duomenys neskelbtini) dienos sprendime patvirtinti tokie 3.1. ir 3.2 punktai dėl nekilnojamojo turto: 3.1. Nutraukus santuoką N. A. asmeninės nuosavybės teisėmis atitenka turtas: - ½ dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0.2857 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esantis pastatas: - pastatas - gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėtas indeksu 8A1b, su jame esančia įranga ir baldais; - ½ dalis pastato - pirties su terasa, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėta indeksu 10I1ž; - ½ dalis pastato - pagalbinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėta indeksu 11I1g, - ½ dalis kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - ½ dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2930 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantys pastatai: - ½ dalis pastato - gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); - ½ dalis pastato - ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); - ½ dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 3.2. Nutraukus santuoką, A. A. asmeninės nuosavybės teisėmis atitenka: - ½ dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0.2857 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esantis pastatas: - pastatas - ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėtas indeksu 9I1p su priestatu 1I1b, su jame esančia įranga ir baldais; - ½ dalis pastato - pirties su terasa, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėta indeksu 10I1ž; - ½ dalis pastato - pagalbinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėta indeksu 11I1g; - ½ dalis kitų inžinerinių pastatų - kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); - ½ dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2930 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantys pastatai: - ½ dalis pastato - gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); - ½ dalis pastato - ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); - ½ dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) dienos sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini).

24. Apeliantė teigia, kad teismas pažeidė CK 3.53 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes patvirtino viešajai tvarkai prieštaraujančią sutartį, kadangi viešosios tvarkos kriterijus atitinkantis bendraturčių bendravimas tiesiog neįmanomas. Teismas savo procesiniu sprendimu patvirtino jos ir A. A. sudarytą aiškiai neprotingą bei jos, kaip bendraturtės teises suvaržančią santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuri nustatė ydingus bendraturčių tarpusavio teisinius santykius. Teismas turėjo atkreipti dėmesį į tai, jog dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sutartimi yra atidalinama realiai, o dalis tik formaliai, pasiliekant bendrojoje dalinėje nuosavybėje, ir kad sutuoktinių pasirinktas bendro turto atsidalinimo principas apribos jų teisę bei galimybes realiai atsidalinti turtą taip, kad jie galėtų valdyti savarankiškus nekilnojamuosius daiktus.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad santuokos nutraukimo procese pareiškėja buvo atstovaujama advokato. Manytina, kad pareiškėjai jos atstovo buvo aiškiai išaiškintos sutarties sąlygos bei jos pasekmės. Todėl vertinti, kad pareiškėja nesuprato sutarties sąlygų, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad apeliacine tvarka pareiškėja teismo sprendimo neskundė.

26. Apeliantė teigia, kad, tvirtindamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, teismas neanalizavo, ar bendras turtas sutuoktiniams yra dalinamas lygiomis dalimis, t. y. nenukrypstant nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo. Buvusių sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nuostatos dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalinimo, nepatikrinus asmeninės nuosavybės teise priteisiamų nekilnojamųjų daiktų verčių santykio, prieštaravo viešajai tvarkai, iš esmės pažeidė sutuoktinių interesus ir dėl to negalėjo būti tvirtinamos ginčijamu teismo sprendimu.

27. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nenurodė kiekvieno pastato vertės. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021-01-22 išrašo matyti, kad pastato gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė yra 10 900,00 Eur, ūkinio pastato vidutinė rinkos vertė yra 9 094,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog abu pastatai yra labai panašios vertės, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjai N. A. ar jos buvusiam sutuoktiniui būtu atitekęs akivaizdžiai nelygiavertis turtas. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo procesą inicijavo apeliantė, kuri pati savo nuožiūra įvertino kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei nesiekė, kad turtas būtų vertinamas individualiai.

28. Nagrinėjamu atveju šalys sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių numatė, kad po santuokos nutraukimo A. A. asmeninės nuosavybės teise atitenka ūkinis pastatas, adresas (duomenys neskelbtini). Apeliantei nuosavybės teise atitenka gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini). Teisingai pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, jog iš nekilnojamojo daikto adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos matyti, kad pastatai, pažymėti kaip gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, yra dideli, abu yra panašios išvaizdos, su dideliais langais, jie yra dideliame 0,2857 ha ploto sklype. Atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo A. A. nurodė, kad sklype (duomenys neskelbtini) sutuoktiniai negyvena, o pastatai yra skirti jų abiejų individualių įmonių veiklai vykdyti, to neneigia ir apeliantė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjų santuokos nutraukimo byloje jų susitarimas šiuos pastatus pasidalinti po vieną atskirą objektą nedaro neproporcingos žalos nekilnojamiesiems daiktams, nes tuo metu pareiškėjai įvertino, kad pastatai gali būti naudojami atskirai bei prie jų abiejų yra įrengtas patogus privažiavimas. Pažymėtina, kad pareiškėja neteikia įrodymų, kad pagal tokį atidalijimą negali suformuoti atskirų nekilnojamojo turto objektų ir jų įregistruoti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas, (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtindamas šalių sudarytą sutartį, padarė aiškią teisės taikymo klaidą.

29. Įvertinęs aptartas aplinkybes ir bylos įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nenustatyta, kad šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus.

30. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad CPK 369 straipsnyje nustatyta, kad, be bendrųjų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pateikusio asmens prašymas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog svarbu, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo būtų suformuluotas konkretus reikalavimas teismui, t. y. kokį sprendimą šis turėtų priimti, atnaujinęs procesą byloje (CPK 371 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja prašyme nenurodė konkrečių reikalavimų teismui – kokį sprendimą šis turėtų priimti, atnaujinęs minėtos bylos procesą.

31. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

32. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus pareiškėjos atskirąjį skundą, pareiškėjai neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

34. Atsakovas prašo iš pareiškėjos priteisti 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje (už atsiliepimo į pareiškėjos atskirąjį skundą parengimą). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir ne per didelės, todėl jas atsakovui priteisia iš apeliantės.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartį paikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui A. A. iš apeliantės N. A. 200,00 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.