- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-09
- Bylos Nr.
- eA2-9289-496/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00977-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė
- Pareiškėjas
- N. A.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. A. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-166-322/2021.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja N. A. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų civilinėje byloje Nr. e2-166-322/2021, kurioje 2021-01-26 sprendimu buvo nutraukta pareiškėjos N. A. santuoka su A. A. ir buvo patvirtinta buvusių sutuoktinių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Į sprendimo rezoliucinę dalį įtraukta pareiškėjų N. A. ir A. A. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje įrašyta:
3.1. Nutraukus santuoką N. A. asmeninės nuosavybės teisėmis atitenka turtas:
Žemesnės instancijos teismas
- ½ dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0.2857 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. k. v., esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esantis pastatas:
- pastatas - gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), su jame esančia įranga ir baldais;
- ½ dalis pastato - pirties su terasa, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini);
- ½ dalis pastato - pagalbinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini),
- ½ dalis kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
- ½ dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2930 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. k. v., esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esantys pastatai:
- ½ dalis pastato - gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
Žemesnės instancijos teismas
- ½ dalis pastato - ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
- ½ dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
3.2. Nutraukus santuoką A. A. asmeninės nuosavybės teisėmis atitenka:
- ½ dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0.2857 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. k. v.; esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esantis pastatas:
- pastatas - ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini) su priestatu (duomenys neskelbtini), su jame esančia įranga ir baldais;
- ½ dalis pastato - pirties su terasa, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini);
- ½ dalis pastato - pagalbinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini);
- ½ dalis kitų inžinerinių pastatų - kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
- ½ dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2930 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. k. v., esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esantys pastatai:
- ½ dalis pastato - gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
Žemesnės instancijos teismas
- ½ dalis pastato - ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
- ½ dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Prašyme atnaujinti procesą nurodoma, kad visas buvęs sutuoktinių turtas buvo padalintas natūra po ½ dalį idealiosiomis dalimis, išskyrus pastatą – gyvenamąjį namą ir pastatą – ūkinį pastatą. Šie pastatai atiteko kaip asmeninė kiekvieno atskiro sutuoktinio nuosavybė. Būtent ši teisinė aplinkybė sudaro pagrindą atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kadangi buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Klaida pasireiškia tuo, kad pareiškėjai nebegali atsidalinti bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu, kad kiekvienas iš jų galėtų disponuoti savarankiškais nekilnojamaisiais daiktais, valdyme nedalyvaujant kitam savininkui.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad A. A. terorizuoja buvusią sutuoktinę, trukdo jai vykdyti individualią veiklą. Vienintelis teisinis būdas nutraukti šiuos nenormalius ir netgi pavojingus žmonių santykius, yra bendrosios dalinės nuosavybės panaikinamas, atidalinant bendraturčių turtą tokiu būdu, kad jie nebeturėtų bendro turto. Pareiškėja N. A. nori kreiptis į teismą su ieškiniu dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant jai sklypą (duomenys neskelbtini) su visais ant jo esančiais nekilnojamais daiktais asmeninės nuosavybės teise, o A. A. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) su visais ant jo esančiais pastatais. Tačiau tokio rezultato teisiniu požiūriu negalima sukurti, kadangi sklype Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir teismo sprendimo pagrindu A. A. asmeninės nuosavybės teise priklauso visas pastatas – ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, net pilnai atsidalinus turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės A. A. išliks sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančio pastato savininku ir toliau terorizuos buvusią sutuoktinę.
Pareiškėja N. A. prašyme nurodo, kad byla turėtų būti atnaujinama CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, dėl teismo sprendimu padarytos „aiškios teisės taikymo klaidos“. Šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008). Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Vertinamojo pobūdžio sąvoką „teisės taikymo klaida“ gali atitikti ne tik imperatyvios teisės normos pažeidimas, bet ir „neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas“. Teismas savo procesiniu sprendimu patvirtino jos ir buvusio sutuoktinio A. A. sudarytą aiškiai neprotingą bei jos, kaip bendraturtės teises suvaržančią santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuri nustatė įdingus bendraturčių tarpusavio teisinius santykius. Proceso atnaujinimas yra vienintelis teisinis būdas, kuriuo yra galima panaikinti sutartimi nustatytas ir teismo sprendimu patvirtintas materialines teisines pasekmes. Teismas turėjo atkreipti dėmesį į tai, jog dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybė sutartimi yra atidalinama realiai, o dalis tik formaliai, pasiliekant bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir, kad sutuoktinių pasirinktas bendro turto atsidalinimo principas apribos jų teisę bei galimybes realiai atsidalinti turtą taip, kad jie galėtų valdyti savarankiškus nekilnojamuosius daiktus. Pareiškėja mano, kad būdamas savo srities specialistu ir turėdamas didžiulę patirtį teismas turėjo numatyti tai, kad sutartimi nustatomi bendraturčių tarpusavio santykiai nebegalės būti koreguojami. Pareiškėja N. A. prašo teismo priimti nutartį atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą (CPK 366 str. 1 d. 9 p., 371 str. 1 d. 3 p.), atsisakyti tvirtinti pareiškėjų teismui pateiktą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį bei stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą 6 mėnesiams, kol sutuoktiniai sudarys naują santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Teismas sprendimu tvirtindamas sutartį pažeidė CK 3.53 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes patvirtino viešajai tvarkai prieštaraujančią sutartį.
Pareiškėja N. A. taip pat nurodo, jog tvirtindamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį teismas neanalizavo ar bendras turtas sutuoktiniams yra dalinamas lygiomis dalimis, t. y. nenukrypstant nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo. Nurodyti bendrą turtą (jo kiekį ir vertę) turi sutuoktiniai, prašantys teismo patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2011). Taigi sutuoktiniai, prašantys nutraukti jų santuoką bendru sutarimu, turi teismui pateikti duomenis apie turtą ir jo vertę bei sudarytą sutartį, kurioje šis turtas padalijamas tarp sutuoktinių. Teismas santuokinio turto vertės ir jo padalijimo klausimą nagrinėja vykdydamas santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų kontrolę, siekdamas nustatyti, ar ši neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat pareiškėja N. A. nurodo, jog santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi ir teismo sprendimu nustatytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės atidalinimo būdas, kai pastatas - gyvenamasis namas ir jo priklausinys pastatas - ūkinis pastatas yra faktiškai atskiriami, priteisiant juos skirtingiems savininkams asmeninės nuosavybė teise, yra neteisėtas daiktinės teisės taikymo prasme. CK 4.12 straipsnyje yra pateikta pagrindinio daikto sąvoka, kuri nurodo jog, „Pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais“. O CK 4.13 straipsnio 1 dalyje pateikta antraeilio daikto sąvoka: „Antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai“. Todėl atsižvelgiant į antraeilių daiktų skirstymą, nurodytą CK 4.13 straipsnio 2 dalyje, byloje galima motyvuotai teigti, jog (duomenys neskelbtini) pastatas - ūkinis pastatas yra pasato - namo priklausinys. Šiuo atveju pagrindinio daikto funkcinis priklausinys buvo atskirtas perduodant nuosavybės teises į jį kitam savininkui ir iš to kyla visa eilė reikšmingų klausimų į kuriuos bylos nagrinėjimo metu nebuvo atsakyta. Visų pirma, ar gyvenamojo namo naudojimas yra racionalus ir įmanomas jo savininkui negalint naudotis ūkiniu pastatu, ar tokie procesai įmanomi, ar juos atskiriant nepadaroma neproporcinga žala pačiam nekilnojamajam daiktui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėja nurodo, kad yra praleidusi CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo, skaičiuojant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Tačiau pareiškėja N. A. mano, jog yra pagrindas jį atnaujinti, nes procesinis terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties. Būtent dėl to, kad pareiškėja tik iš dabartinio savo atstovo advokato A. K. sužinojo apie tai, jog teismo sprendimu asmeninės nuosavybės teise buvusiems sutuoktiniams priteisti daiktai, t. y. pastatas - gyvenamais namas ir pastatas - ūkinis pastatas nebegali būti dalinami kaip bendras bendraturčių turtas ir keisti savininką. Poreikis kreiptis į advokatą dėl atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės su A. A. atsirado tik po to, kai šis pradėjo sistemingai terorizuoti buvusią sutuoktinę 2021 metų birželio mėnesį, atjunginėti elektrą. Todėl atsižvelgiant į tai, kad šio prašymo esmę sudaro ne faktinės aplinkybės ar kitoks jų įvertinimas, bet juridiniai sprendimu nustatytų savininkų ir bendrasavininkų teisių įgyvendinimo aspektai, kurie nėra lengvai suprantami ne specialistams, procesinio terminio praleidimo argumentai turėtų būti laikomi gana svariais. Juo labiau, kad ir pats procesinis terminas šiuo atveju buvo praleistas sąlyginai ne labai daug. Pareiškėja prašo atnaujinti praleistą trijų mėnesių procesinį terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-166-322/2021.
Suinteresuotas asmuo A. A. 2021 m. rugpjūčio 26 dieną teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjos N. A. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-166-322/2021 ir nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos prašymu. Nurodo, kad užvesdama civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo ieškinine tvarka, N. A. ieškiniu prašė jai asmeninėn nuosavybėn perduoti nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovo A. A. asmeninėn nuosavybėn perduoti nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini). Atsiliepime atsakovas nurodė, kad sutinka su priešingu turto padalijimu, o būtent: kad N. A. atitektų turtas (duomenys neskelbtini), o jam - nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu atsiliepime į N. A. ieškinį atsakovas nurodė tai, kad abu yra verslininkai, vykdo savo verslus tuo pačiu adresu - (duomenys neskelbtini), tik skirtinguose pastatuose, laikė teisingiausiu variantu nekilnojamąjį turtą padalinti taip, kad kiekvienas ir po santuokos nutraukimo galėtų turėti pragyvenimo šaltinį, t. y. kad N. A. atitektų pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byloje plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), o jam pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byloje pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini). Reikalavimo atidalinti žemės sklypą, kurio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nekėlė, nes faktiškai sklypo infrastruktūros sutvarkymas tarnauja abiejų verslams. A. A. nurodo, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo sudaryta spontaniškai, tai buvo abiejų šalių ilgai svarstytas variantas, o radus kompromisą, būtent jo lėšomis buvo patikslinti pastatų kadastriniai duomenys, naujai pastatytiems statiniams (ūkiniams pastatui su priestatu, pastatui - pirčiai su terasa ir pastatui - pagalbiniam pastatui (lauko grilinė) suteikti unikalūs numeriai. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.5.5. punkte netgi aptarė naudojimosi bendrais statiniais tvarką.
Suinteresuotas asmuo nurodo niekada nekėlęs ginčo dėl to, kad ieškovė naudojasi pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtu indeksu (duomenys neskelbtini). Jis N. A. netgi leidžia naudotis jam priklausančiu pastatu. Pareiškėjos teiginiai, kad teismas procesiniu sprendimu patvirtino jų sudarytą aiškiai neprotingą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuri nustatė ydingus bendraturčių tarpusavio teisinius santykius, kas varžo jos, kaip bendraturtės teises, ir netgi prieštarauja viešajai tvarka, yra niekuo nepagrįsti. Pareiškėja neslepia, kad siekia atsidalinti bendrąją nuosavybę tokiu būdu, kad ant sklypo esantys pastatai būtų asmeninė jos nuosavybė, ir vienintelį būdą tam įgyvendinti mato per proceso atnaujinimą. A. A. nuomone, teismo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, buvo racionaliausias sprendimas sprendžiant ginčą dėl turto padalijimo, nes abu turi savo įmones, kurios veikia visiškai atskiruose pastatuose, yra pilnai pritaikytos verslui vykdyti, o taip pat pasidalinus gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), abu turi gyvenamąjį plotą.
Suinteresuotas asmuo nesutinka su N. A. teiginiais, esą netinkamai buvo išspręstas pagrindinio ir antraeilio daiktų padalijimas pagal CK 4.12, 4.13 straipsnius, nurodo, kad gyvenamojo namo naudojimas nėra racionalus jo savininkui, negalint naudotis ūkiniu pastatu. Suinteresuotas asmuo mano, kad nei N. A. asmeninės nuosavybės teisėmis priteistas pastatas - gyvenamasis namas, nei jam priteistas pastatas - ūkinis pastatas su priestatu, esantys adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai nėra naudojami kaip gyvenamasis namas ir ūkio paskirties pastatas, o naudojami jų abiejų įmonių veiklai. Pareiškėja N. A. prašyme atnaujinti procesą nenurodo, kokia aiški ir esminė teisės taikymo klaida buvo padaryta sprendime. Pareiškėjos argumentai, kad teismas neanalizavo, ar turtas dalinamas lygiomis dalimis, nenukrypstant nuo lygių dalių principo, yra paneigiami jos pačios cituojama Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, nenustato turto balanso, tokius duomenis teismui turi pateikti patys sutuoktiniai.
Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymas nėra kažkokia prievartinė procedūra, ir sutartis nebuvo sudaryta skubiai, priešingai, visos sutarties sąlygos buvo itin atidžiai derinamos. Santuoka nutraukiama ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinama teismo sprendimu, kuris įsiteisėja per 30 dienų. Pareiškėja turėjo teisę teikti apeliacinį skundą, jeigu pakeitė savo nuomonę, tačiau apeliacine tvarka teismo sprendimo neskundė.
Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo yra ribojami laiku. N. A. yra praleidusi įstatymo leidėjo nustatytą 3 mėnesių terminą (CPK 368 str.) ne tik nuo teismo sprendimo priėmimo, bet ir nuo jo įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjos argumentai dėl termino atnaujinimo yra formalūs. Pareiškėja yra išsilavinusi moteris, turi verslą, taigi, yra pakankamai apdairi, ir įžvalgi, pati iniciavo santuokos nutraukimo bylą, ir visą santuokos nutraukimo bylos procesą buvo atstovaujama advokatės, pati dalyvavo šalims derinant sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas ir pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, neteikė apeliacinio skundo jeigu jos netenkino teismo sprendimas. Įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo, ko, kaip matosi iš prašymo, akivaizdžiai siekia pareiškėja N. A.. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti. Tai neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 360/2014).
Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.
Civilinėje byloje Nr. e2-166-322/2021, išnagrinėtoje Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose, 2021 m. sausio 26 d. priimtas sprendimas, kuriuo nutraukta N. A. ir A. A. santuoka ir patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šios sutarties 3, 3.1., 3.2. punktuose yra įtrauktas santuokos metu įgytas turtas ir jo padalinimas nutraukus santuoką. Iš pareiškėjos N. A. prašymo dėl santuokos nutraukimo pasekmių matyti, kad jos nuomone teismas, tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, tvirtindamas buvusių sutuoktinių susitarimą dėl nekilnojamųjų daiktų padalinimo. 2021 m. sausio 26 dienos sprendime patvirtinti tokie 3.1. ir 3.2 punktai dėl nekilnojamojo turto:
„3.1. Nutraukus santuoką N. A. asmeninės nuosavybės teisėmis atitenka turtas:
- ½ dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0.2857 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. k. v., esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esantis pastatas:
- pastatas - gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), su jame esančia įranga ir baldais;
- ½ dalis pastato - pirties su terasa, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini);
- ½ dalis pastato - pagalbinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini),
- ½ dalis kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
- ½ dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2930 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. k. v., esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esantys pastatai:
- ½ dalis pastato - gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
- ½ dalis pastato - ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
- ½ dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
3.2. Nutraukus santuoką A. A. asmeninės nuosavybės teisėmis atitenka:
- ½ dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0.2857 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. k. v.; esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esantis pastatas:
- pastatas - ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini) su priestatu (duomenys neskelbtini), su jame esančia įranga ir baldais;
- ½ dalis pastato - pirties su terasa, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini);
- ½ dalis pastato - pagalbinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini);
- ½ dalis kitų inžinerinių pastatų - kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
- ½ dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2930 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. k. v., esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esantys pastatai:
- ½ dalis pastato - gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
- ½ dalis pastato - ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
- ½ dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“.
Remiantis LITEKO duomenimis 2021 m. sausio 26 dienos sprendimas įsiteisėjo 2021 metų vasario 26 dieną.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, aiškinant proceso atnaujinimo instituto paskirtį ir tikslus, nurodyta, kad teismo sprendimo teisinė galia lemia jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatyme įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas.
Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą gali būti peržiūrėti tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant ne formaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje S. H. v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/02). Taigi, spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis). Tai reiškia, kad nors proceso įstatymas tiesiogiai nenustato teismo pareigos šiame etape vertinti ir byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismo priimto baigiamojo akto teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau pats proceso atnaujinimo pagrindas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, ar jis sudaro pagrindą atsirasti protingų abejonių dėl bylos baigties teisingumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2-260/2012 ir kt.). Iš paminėtos teismų praktikos matyti, kad peržiūrėti įsiteisėjusį teismo sprendimą galima tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka.
Lietuvos Respublikos CPK (toliau – CPK) 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK nustatytais pagrindais ir tvarka.
Nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismas patikrina, ar: 1) prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje; 2) prašymas pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Nustatęs, kad egzistuoja dviejų privalomų įstatyminių sąlygų sutaptis proceso atnaujinimo institutui taikyti, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Kitu atveju teismas nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra CPK 370 straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai (nenustatyta bent viena iš proceso atnaujinimo instituto taikymo sąlygų), taigi ir tada, kai be pateisinamos priežasties praleistas terminas paduoti prašymui atnaujinti procesą.
CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
Pareiškėjos N. A. prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams 2021 m. liepos 26 d., t. y. praėjus penkiems mėnesiams nuo sprendimo byloje įsiteisėjimo. Pareiškėja prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje, nurodo, kad ji terminą praleido dėl svarbios priežasties, nes ji tik iš dabartinio atstovo advokato A. K. sužinojo apie tai, jog teismo sprendimu asmeninės nuosavybės teise buvusiems sutuoktiniams priteisti daiktai, t. y. pastatas – gyvenamasis namas ir pastatas – ūkinis pastatas, nebegali būti dalinami kaip bendras bendraturčių turtas ir negali keisti savininką. O poreikis kreiptis į šį advokatą dėl atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės su A. A. atsirado tik po to, kai šis 2021 m. birželio mėnesį pradėjo sistemingai terorizuoti pareiškėją. Pareiškėja prašo atnaujinti praleistą trijų mėnesių procesinį terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.
Spręsdamas dėl paminėtos priežasties atnaujinti procesą teismas įvertina bylos Ne. e2-166-322-2021 eigą. Iš N. A. ieškinio ir kitos bylos medžiagos matyti, kad viso proceso metu pareiškėja buvo atstovaujama advokato, procesas nebuvo skubus, užtruko beveik pusę metų. Dar 2020 metų rugsėjo 24 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovė, advokatė siekė pateikti pasiūlymus atsakovui dėl taikaus ginčo išsprendimo. Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai N. A. ir A. A. sudarė 2021 m. sausio 4 dieną, pateikė teismui 2021 sausio 14 dieną. Teismas sprendžia, kad pagrindu atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo negali būti sutarties su kitu advokatu sudarymas, kreipimasis į kitą advokatą kitu klausimu (dėl turto atidalinimo). Kaip minėta, santuokos nutraukimo procese pareiškėja buvo atstovaujama advokato, ji pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nėra abejokių dėl jos gebėjimo suprasti sutarties sąlygas. Priimtą teismo sprendimą ji galėjo apskųsti apeliacine tvarka, tačiau to nepadarė. Teismo vertinimu, nėra jokių svarbių priežasčių atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Pareiškėjos kreipimaisi į policijos pareigūnus 2021 metų birželio mėnesį taip pat nėra nauja aplinkybė, galinti įtakoti termino atnaujinimą, nes dar iki santuokos nutraukimo pareiškėja N. A. taip pat kreipėsi į policijos pareigūnus dėl A. A. elgesio. Teismas sprendžia, kad pareiškėja A. A. nenurodė jokių svarbių priežasčių, kurios leistų atnaujinti jos praleistą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, šis prašymas netenkintinas.
Nors nėra tenkinamas prašymas dėl termino atnaujinimo, tačiau teismas trumpai pasisako dėl pareiškėjos nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, numatyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008). Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Pareiškėja N. A. prašyme nurodo, kad 2021 m. sausio 26 dienos sprendime aiški klaida yra dėl to, kad teismas patvirtino buvusių sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje visus nekilnojamuosius daiktus padalino po ½ dalį, o du pastatus (duomenys neskelbtini) paskyrė po visą pastatą vienam iš sutuoktinių, t. y. pastatą – gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), su jame esančia įranga ir baldais asmeninės nuosavybės teise priteisė N. A., o pastatą - ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini) su priestatu (duomenys neskelbtini), su jame esančia įranga ir baldais asmeninės nuosavybės teise priteisė A. A..
Pareiškėja pareiškime nurodo, kad paskiriant šiuos daiktus skirtingiems savininkams teismas atskyrė antraeilį daiktą nuo pagrindinio daikto. Atsižvelgiant į antraeilių daiktų skirstymą, nurodytą CK 4.13 straipsnio 2 dalyje, pareiškėja teigia, jog (duomenys neskelbtini) pastatas - ūkinis pastatas yra pasato - namo priklausinys. Pareiškėja kelia klausimą, ar gyvenamojo namo naudojimas yra racionalus ir įmanomas jo savininkui negalint naudotis ūkiniu pastatu, ar tokie procesai įmanomi, ar juos atskiriant nepadaroma neproporcinga žala pačiam nekilnojamajam daiktui, kaip sklypo ir ant jo esančių pastatų grupei, t. y. vienam nekilnojamojo turto vienetui. Atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo A. A. nurodė, kad sklype (duomenys neskelbtini) sutuoktiniai negyvena, o pastatai yra skirti jų abiejų individualių įmonių veiklai vykdyti. Iš nekilnojamojo daikto adresu (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylos matyti, kad pastatai, pažymėti kaip gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas yra dideli, abu yra panašios išvaizdos, su dideliais langais, jie yra dideliame 0,2857 ha ploto sklype. Iš fotonuotraukų, skelbimų matyti, kad šiame sklype yra įrengtas grill baras, klientų patogumui nuomojama pirtis, tai patvirtina suinteresuoto asmens aiškinimą, kad pastatai nėra skirti gyventi, jie naudojami buvusių sutuoktinių veikloms. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta galima spręsti, kad pareiškėjų santuokos nutraukimo byloje jų susitarimas šiuos pastatus pasidalinti po vieną atskirą objektą, nedaro neproporcingos žalos nekilnojamiesiems daiktams, nes tuo metu pareiškėjai įvertino, kad pastatai gali būti naudojami atskirai bei prie jų abiejų yra įrengtas patogus privažiavimas. Nors pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nenurodė kiekvieno pastato vertės, tačiau kaip minėta pastatas gyvenamasis namas ir pastatas ūkinis pastatas yra panašios išvaizdos, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021-01-22 išraše nurodyta, kad pastato gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė yra 10 900 Eur, pastato ūkinio pastato vidutinė rinkos vertė yra 9 094 Eur. T. y. abu pastatai yra labai panašios vertės. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjai N. A. ar jos buvusiam sutuoktiniui būtu atitekęs akivaizdžiai nelygiavertis turtas.
Pareiškėja N. A. pareiškime nurodo, kad ji nori atsidalinti turtą su A. A., tačiau negali pretenduoti į visą nekilnojamojo turto objektą (duomenys neskelbtini), nes vienas iš pastatų asmeninės nuosavybės teise priklauso A. A., dėl to mano, kad turėtų būti atnaujintas procesas civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo. Susipažinus su N. A. ieškinio, pateikto teismui 2020-08-06, reikalavimu matyti, kad pateikdama ieškinį ieškovė siekė, kad jai asmeninės nuosavybės teise būtų paskirtas visas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovui atitektų nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini). Nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą buvę sutuoktiniai susitarė dėl abiem priimtinų santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pasidalino nekilnojamąjį turtą anksčiau paminėtu būdu, teismas tokį jų susitarimą patvirtino, sprendime nėra matoma aiški ir esminė teisės normos taikymo klaida. Kylant ginčų dėl elektros energijos tiekimo ir apskaitos, atskirų pastatų savininkai gali įsirengti atskirus įvadus. Teismo vertinimu civilinėje byloje Nr. e2-166-322/2021 pareiškėja N. A. nepasiekė maksimaliai sau naudingo rezultato, kad jos ieškinys būtų patenkintas, todėl prašymu atnaujinti procesą ji nori pakartotinai bylinėtis ir siekti naudingesnio jai rezultato.
Remiantis byloje aptartais įrodymais teismas sprendžia, kad prašymas atnaujinti procesą paduotas praleidus trijų mėnesių terminą, nėra pagrindo atnaujinti šį terminą, pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą nurodytas pagrindas nesukelia protingų abejonių dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo, todėl N. A. prašymas netenkintinas.
Netenkinant prašymo dėl proceso atnaujinimo, yra naikintinos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2021 m. rugsėjo 1 dienos nutartimi – naikintinas įrašas nekilnojamojo turto registre dėl A. A. priklausančių nekilnojamųjų daiktų perleidimo draudimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais ir 370 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Netenkinti pareiškėjos N. A. prašymų atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-166-496/2021.
Panaikinti laikinąją apsaugos priemonę, taikytą 2021 m. rugsėjo 1 dienos nutartimi, naikinti įrašą nekilnojamojo turto registre dėl A. A. priklausančių nekilnojamųjų daiktų perleidimo draudimo.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.