Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. U. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. U. patikslintą ieškinį atsakovei S. M. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, turto padalijimo, kompensacijos priteisimo ir kt., trečiasis asmuo Klaipėdos kredito unija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismui ieškovas 2023 m. lapkričio 8 d. pateikė patikslintą ieškinį.

7. 2024 m. sausio 18 d. ieškovas teismui pateikė du mokėjimo nurodymus, patvirtinančius 709 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

12. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys buvo pripažintas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo

13. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. spalio 25 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovas 2023 m. lapkričio 8 d. pateikė patikslintą ieškinį. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. lapkričio 17 d. nutartimi nustatė terminą ieškovui ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovas 2023 m. lapkričio 22 d. pateikė atskirąjį skundą, kurį Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. sausio 11 d. nutartimi atmetė ir įpareigojo ieškovo sumokėti žyminį mokestį. Ieškovas 2024 m. sausio 15 d. pateikė duomenis, jog sumokėjo žyminį mokestį, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino ieškinį nepaduotu, kadangi nustatė, kad ne visi 2023 m. lapkričio 17 d. nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai yra pašalinti, nes ieškovas patikslintame nepatikslino ieškinio pagrindo ar dalyko, nepateikė Gyventojų registro pažymos apie šeimos sudėtį, Valstybės įmonės „Registrų centras“ pažymos, ar ieškovė ir atsakovas yra / nėra privačių juridinių asmenų dalyviai.

14. Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

15. CPK 135 straipsnyje yra aiškiai reglamentuotas ieškinio turinys, kuriame turi būti nurodomi ieškinio reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Papildomai CPK 382 straipsnis nustato specialiuosius reikalavimus ieškinio dėl santuokos nutraukimo ginčo teisena turiniui, tarp kurių yra ir pareiga pateikti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymą, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (Civilinio kodekso 3.126 straipsnis) (CPK 382 straipsnio 5 punktas).

16. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad viena pagrindinių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismą (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai). Asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus civilinio proceso teisės principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Toks reguliavimas, be kita ko, taip pat gali būti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali būti įgyvendinama abstrakčiai, nesant taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti būsimam teisiniam procesui bei apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019, 28 punktas).

17. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje taip pat nurodo, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Siekiant užtikrinti veiksmingą teisingumo vykdymą, šią teisę gali riboti nacionalinės procedūros. Vis dėlto svarbu, kad nacionalinis teismas, taikydamas proceso taisykles, nesielgtų pernelyg formaliai, pateiktų svarius argumentus, ribodamas asmens teisę kreiptis į teismą, ir vadovautųsi praktikoje suformuluotais kriterijais (žr. EŽTT 2006 m. liepos 27 d. sprendimo byloje N. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 73695/01, 45 punktą; 2008 m. spalio 14 d. sprendimo byloje M. prieš Turkiją, peticijos Nr. 36533/04, 21 punktą). Taikydami procesines taisykles, teismai turi vengti tiek pernelyg didelio formalizmo, kuris pažeistų teisės kreiptis į teismą esmę, tiek pernelyg didelio lankstumo, taisyklių nepaisymo, kuris visiškai paneigtų pareigą laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų (EŽTT 2017 m. sausio 31 d. sprendimas byloje H. T. prieš Turkiją, peticijos Nr. 19074/05, 32–33 punktai).

18. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

19. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, pareiškėjui sudaromos sąlygos pašalinti esančius ieškinio trūkumus, nepraleisti ieškinio senaties termino ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Tačiau ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai).

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas pašalino tik dalį trūkumų, nepašalino Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 17 d. nutartyje nurodytų trūkumų, kurie susiję su ieškinio pagrindo ar dalyko patikslinimu; nepateikė Gyventojų registro pažymos apie šeimos sudėtį; pažymos, ar ieškovė ir atsakovas yra / nėra privačių juridinių asmenų dalyviai.

21. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir pažymi, jog trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nesudaro pagrindo taikyti trūkumų šalinimo institutą. Procesiniai dokumentai perduotini trūkumams pašalinti tik tais atvejais, kai tie trūkumai yra esminiai, trukdantys tinkamai pradėti ir atlikti su šių dokumentų priėmimu susijusius įstatyme numatytus procesinius veiksmus, o nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

22. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškinyje turi būti nurodyti aiškiai ir suprantamai suformuluoti ieškovo reikalavimai bei aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo suformuluotą reikalavimą, pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas yra aiškus ir konkretus, t. y. prašoma panaikinti 2019 m. birželio 4 d. Klaipėdos miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus apskaitos įrašą Nr. 373 apie J. U. ir S. M. 2019 m. birželio 4 d. Stačiatikių visų rusų šventųjų parapijoje sudarytą bažnytinę santuoką dėl atsakovės kaltės. Pirmosios instancijos teismo reikalavimas tikslinti ieškinio pagrindą ar dalyką tuo pagrindu, jog ieškovas ieškinio aprašomojoje dalyje nurodo, kad yra pagrindas pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau ieškinio rezoliucinėje dalyje ieškovas prašo santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės, nesudaro pagrindo spręsti, jog vien dėl to yra priežastis laikyti ieškinį nepaduotu. Ieškovas reikalavimą yra suformulavęs ieškinio rezoliucinėje dalyje.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinės pareigos suformuluoti ieškinio reikalavimus vykdymas yra neatsiejamas nuo dispozityvumo principo įgyvendinimo. Patys ieškovai savo nuožiūra renkasi, kaip formuluoti faktinį ieškinio pagrindą, t. y. kokias faktines aplinkybes nurodyti savo reikalavimui pagrįsti, ir ieškinio dalyką, t. y. kokiu civilinių teisių gynimo būdu reikalauti apginti savo galbūt pažeistas teises. Teismas įprastais bylos nagrinėjimo pagal ginčo teisenos taisykles atvejais yra saistomas ieškovų pasirinkimo – teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, t. y. neturi teisės savo iniciatyva pakeisti faktinį ieškinio pagrindą, taikyti kitą, negu reikalauja ieškovai, teisių gynimo būdą ir pan., nebent proceso įstatymas suteikia teismui tokias teises (CPK 376 straipsnio 3–4 dalys, 417–418 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018, 23 punktas; 2019 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019, 59 punktas). Tačiau įstatyme ieškovams keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovų jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovai turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; kt.). Įrodymų nepakankamumas yra pagrindas ieškinį atmesti, o ne atsisakyti jo pagrindu iškelti civilinę bylą.

24. Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas suformuluotas nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, minėta, yra visiškai aiškus, tuo tarpu, teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Pažymėtina, kad ieškovo prašymas nesaisto teismo ir teismas gali nutraukti santuoką ir dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kt.

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, apie šeimos sudėtį, duomenų apie tai, kad šalys yra/nėra privačių juridinių asmenų dalyviais. Pirmosios instancijos teismas argumentuodamas pažymėjo, jog teismui suteikta teisė gauti duomenis iš viešų registrų nepaneigia įstatyme įtvirtintos įrodinėjimo pareigos ir jos neperkelia bylą nagrinėjančiam teismui.

26. Pagal CPK 179 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Pagal CPK 376 straipsnio 1 dalį šeimos bylas nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.

27. Pažymėtina, kad šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis).

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, faktas, kad ieškovas pirmosios instancijos teismui nepateikė pažymos apie šeimos sudėtį ir duomenų apie dalyvavimą juridinių asmenų veikloje, nepripažintinas tokiu ieškinio trūkumu, kuris negalėtų būti ištaisytas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, atsižvelgiant į tai, kad pagal CPK 376 straipsnio 3-4 dalis teismas turi diskrecijos teisę išspręsti santuokos nutraukimo pasekmes, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir įstatymo nuostatas. Pažymėtina tai, kad teismai turi galimybę savo iniciatyva gauti visus duomenis iš valstybės įmonės Registrų centras ir Gyventojų registro. Kadangi pareikštas ieškinys nagrinėtinas pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias šeimos bylų proceso ypatumus, teismas nurodytus duomenis galėjo gauti, naudodamasis teismų informacine sistema, bet ne taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą.

Dėl procesinės bylos baigties

29. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą ir nepagrįstai ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nutartį panaikinti ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.