Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Tomo Romeikos ir Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. U. patikslintą ieškinį atsakovei S. M. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, turto padalijimo, kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos kredito unija, uždaroji akcinė bendrovė „SB Lizingas“, J. T. (J. T.), R. A. (R. A.).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl faktinių aplinkybių

- 2008 m. liepos 4 d. tarp Nordea Bank Finland Plc ir kredito gavėjo J. T. (atsakovės sūnaus) buvo sudaryta kredito sutartis Nr. LL/08/07/37S dėl 28 962 Eur kredito suteikimo. Kredito grąžinimo terminas – 2018 m. birželio 30 d. Kredito sutartis buvo sudaryta su buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei, įkeitimu (1 t., b. l. 193–195);

- 2018 m. liepos 26 d. AB Luminor Bank informavo J. T. ir atsakovę, kad jie pažeidžia pagal 2008 m. liepos 4 d. kredito sutartį Nr. LL/08/07/37S prievolių vykdymo terminus. Nurodė, kad 2018 m. liepos 26 d. skola bankui sudaro 29 501,27 Eur (1 t., b. l. 196);

- 2020 m. vasario 5 d. atsakovė, kaip paskolos prašytoja, pateikė prašymą Klaipėdos kredito unijai būsto paskolai gauti. Minėtą prašymą pasirašė ir ieškovas, kaip atsakovės (paskolos prašytojos) sutuoktinis. Minėtame prašyme nurodyta, kad paskolos paskirtis – refinansavimas (1 t., b. l. 162);

- 2020 m. vasario mėn. antstolės R. V. kontoroje buvo vykdomi išieškojimai vykdomosiose bylose Nr. 0074/18/01583, Nr. 0074/16/28663, Nr. 0074/19/01180, Nr. 0074/19/01231 atsakovės atžvilgiu. Byloje pateiktas antstolės R. V. 2020 m. vasario 5 d. pažymėjimas apie vykdomus išieškojimus patvirtina, kad iš viso skolų ir vykdymo išlaidų likutis 2020 m. vasario 5 d. sudarė 42 356,76 Eur (3 t., b. l. 8);

- 2020 m. vasario 12 d. tarp Klaipėdos kredito unijos, kaip kredito davėjos, ir atsakovės, kaip kredito gavėjos, buvo sudaryta kredito sutartis KNT202002-000011. Kredito sutartyje nurodyta, kad kreditas susijęs su nekilnojamuoju turtu, kredito paskirtis – refinansavimas (kredito sutarties specialiosios dalies 2.1 ir 2.2 punktai). Kredito suma – 40 000 Eur (kredito sutarties specialiosios dalies 2.5 punktas). Kredito sutartyje, be kita ko, numatytos kredito išmokėjimo, užtikrinimo ir lėšų panaudojimo sąlygos: prieš paskolos išmokėjimą klientė privalo įmokėti tvarųjį pajų 2 000 Eur sumoje; prieš paskolos išmokėjimą R. A. turi pasirašyti laidavimo sutartį 29 700 Eur sumai visam paskolos laikotarpiui; prieš paskolos išmokėjimą kredito užtikrinimui pirminiu įkeitimu turi būti įkeistas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Kredito sutarties specialiosios dalies 2.19.4 punkte numatyta, kad paskolos lėšų išmokėjimas tikslinis – pavedimu pagal antstolio pažymą apie įsiskolinimą, klientei pateikus patvirtinimą apie savo dalies sumokėjimą, ne mažiau kaip 2 356,76 Eur (1 t., b. l. 148–156);

- kredito sutartį, kaip kredito gavėjos sutuoktinis, pasirašė ir ieškovas (1 t., b. l. 148–156);

- butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui. Ieškovas sutiko piniginės prievolės pagal kredito sutartį užtikrinimui įkeisti savo turtą;

- atsakovė bankiniu pavedimu sumokėjo 42 502,94 Eur antstolei R. V., mokėjimo paskirtyje nurodydama: S. M. skolos dengimas vykdomosios bylose Nr. 0074/18/01583, Nr. 0074/16/28663, Nr. 0074/19/01180, Nr. 0074/19/01231.

Dėl apeliacijos objekto

32. Taigi, bylos nagrinėjimo metu tarp sutuoktinių ir kreditorės kilo ginčas dėl prievolės pagal kredito sutartį pobūdžio.

35. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo nuspręsta dėl prievolės pagal kredito sutartį, sudarytos su trečiuoju asmeniu Klaipėdos kredito unija, pobūdžio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių apeliacinio skundo argumentų

37. CPK 382 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (CK 3.126 straipsnis). CK 3.126 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją.

38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

39. Sutuoktinių bendros prievolės gali būti dalinės arba solidariosios. Sutuoktiniai prieš trečiuosius asmenis gali atsakyti ir subsidiariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

40. Nagrinėjamu atveju tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo Klaipėdos kredito unija teigė, kad kredito sutartis buvo sudaryta su ieškovu ir atsakove. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su minėtais argumentais sutikti. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta anksčiau, ieškovas kredito sutartį yra pasirašęs ne kaip kredito gavėjas, bet kaip kredito gavėjos (atsakovės) sutuoktinis.

41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovas, kaip atsakovės sutuoktinis, yra davęs sutikimą kredito sutarčiai sudaryti, konstatuoja, kad šiuo atveju, be kita ko, tampa aktualus CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymas.

42. Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos dvi prievolių grupės: 1) tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; 2) prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Tai, kad sandoris sudarytas šeimos interesais, nepreziumuojama, šią aplinkybę turi įrodyti tuo suinteresuotas asmuo (pvz., kreditorius), siekdamas, kad prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių (CPK 178 straipsnis). Taigi tuo atveju, kai pagal įstatymą nereikalaujama kito sutuoktinio sutikimo sandoriui sudaryti tam, kad prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir būtų vykdoma iš jų bendro turto, t. y. pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą būtų priskirta antrosios grupės prievolėms, yra būtina nustatyti, kad toks sandoris sudarytas šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Tačiau tokiu atveju, kai sandoriui sudaryti yra duotas kito sutuoktinio sutikimas, nors jis ir neprivalomas, iš tokio sandorio kylanti prievolė priskirtina ne antrajai, o pirmajai prievolių grupei pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, t. y. prievolėms, atsiradusioms iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, todėl tokiu atveju nereikia nustatinėti, ar toks sandoris buvo sudarytas šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2014).

43. Įstatymas nereglamentuoja, koks turi būti vieno iš sutuoktinių sutikimas prievolei atsirasti, tačiau kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sutikimas turi būti aiškus, leidžiantis spręsti, jog jį davęs sutuoktinis žino, dėl kokios prievolės (apimties, termino ir kitų sąlygų) jis sutinka, ir supranta tokio sutikimo davimo teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-378/2016).

44. Taigi, apibendrinant tai, kas nurodyta anksčiau, darytina išvada, kad prie bendrų sutuoktinių prievolių priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų su vienu sutuoktiniu, kai yra kito sutuoktinio sutikimas. Tokiu atveju nereikia nustatinėti, ar toks sandoris buvo sudarytas šeimos interesams. Nagrinėjamu atveju ieškovas buvo davęs sutikimą sudaryti kredito sutartį. Atsižvelgiant į tai, būtų galima teigti, kad prievolė iš kredito sutarties, kuri pasirašyta atsakovės, kaip kredito gavėjos, ir ieškovo, kaip kredito gavėjo sutuoktinio, yra bendra prievolė. Tačiau, pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką (žr. šios nutarties 43 punktą), prieš padarant išvadą dėl bendros prievolės (ne)buvimo būtina įvertinti ginčo kredito sutartyje pateikto ieškovo sutikimo turinį.

45. Ieškovas kredito sutartyje po atsakovės, kaip kredito gavėjos, kuri buvo jo sutuoktinė, parašu pasirašė po tokiu tekstu: „Aš, kredito gavėjo sutuoktinis (-ė), susipažinau su šios Sutarties sąlygomis ir su jomis sutinku. Aš suprantu visas pasekmes, kurios gali kilti šios Sutarties sąlygų pažeidimo atveju, tame tarpe tai, kad Unija turi teisę nukreipti išieškojimą į aukščiau nurodytą įkeistą nekilnojamąjį turtą, neatžvelgiant į būsto statusą ir nepilnamečių bei kitų išlaikytinių, gyvenančių įkeistame būste, interesus“.

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš kredito sutartyje esančio sutikimo teksto (jo turinio) nėra pagrindo daryti neabejotinos išvados, kad ieškovas, pasirašydamas po tokiu tekstu, sutiko su savo sutuoktine bendrai vykdyti visas prievoles, kylančias iš kredito sutarties. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad jis, pasirašydamas kredito sutartyje, sutiko su sutarties specialiosios dalies 2.19.3 punkto sąlyga, kuri numato, kad prieš paskolos išmokėjimą kredito užtikrinimui pirminiu įkeitimu turi būti įkeistas butas, adresu (duomenys neskelbtini), nes minėtas butas priklausė jam asmeninės nuosavybės teise. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ieškovo argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde. Juolab, įvertinant tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovui asmeninės nuosavybės priklausantis butas buvo įkeistas 2020 m. vasario 18 d. sutartinės hipotekos Nr. K1AK-1519 pagrindu (1 t., b. l. 23–24). Be to, įvertinant ir tai, kad kredito sutartyje nėra jokių nuostatų dėl sutuoktinių prievolių bendrumo, galimo prievolės vykdymo iš bendro sutuoktinių turto ir sutuoktinio sutikimo davimo teisinių padarinių, išskyrus tai, kad trečiasis asmuo galės nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą (taip pat žr. šios nutarties 50–53 punktus).

47. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovės ir trečiojo asmens Klaipėdos kredito unijos argumentais, kad tai, jog prievolė yra solidarioji patvirtina ir tas faktas, kad abu sutuoktiniai teikė prašymą gauti paskolą. Kaip nustatyta anksčiau (žr. šios nutarties 30 punktą), byloje esančiame prašyme suteikti paskolą, kaip paskolos prašytoja nurodyta tik atsakovė, o ieškovas nurodytas kaip paskolos prašytojos sutuoktinis. Ieškovas minėtam prašyme yra pasirašęs po tokiu tekstu: „Aš, paskolos gavėjo sutuoktinis, pareiškiu, kad buvau supažindinta (-as) su visomis iš paskolos sutarties kilsiančiomis teisėmis ir pareigomis ir sutinku bei neprieštarauju, kad sutuoktinis prisiimtų įsipareigojimus pagal sutartį“. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad jis, pasirašydamas minėtame prašyme, sutiko ir neprieštaravo, kad jo sutuoktinė prisiimtų įsipareigojimų pagal paskolos sutartį, nors pati paskolos sutartis tuo metu dar nebuvo pasirašyta ir jos sąlygos nebuvo atskleistos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių su kokiomis sąlygomis, kokiomis teisėmis ir pareigomis, ieškovas, kaip atsakovės sutuoktinis, buvo supažindintas. Be to, minėtame prašyme taip pat, kaip ir kredito sutartyje, nėra jokių nuostatų dėl sutuoktinių prievolių bendrumo. Taigi, iš minėto sutikimo turiniu, kuris buvo įrašytas prašyme dėl paskolos suteikimo, taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas sutiko kartu su atsakove prisiimti prievoles, kylančias iš kredito sutarties.

48. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta nutarties 45–47 punktuose, neturi pagrindo daryti išvadą, kad sutikimai, kuriuos pasirašė ieškovas kredito sutartyje, taip pat prašyme dėl paskolos suteikimo, yra pakankamai informatyvūs ir aiškūs, iš kurio ieškovas galėjo suprasti, kad prievolė pagal kredito sutartį tampa bendra sutuoktinių prievole, taip pat iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad ieškovas kartu su atsakove įsipareigojo bendrai vykdyti prievoles pagal kredito sutartį.

49. Šiuo aspektu, teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu yra tai, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, norėdamas pagal sudaromą sandorį įgyti reikalavimo teisę ne vieno, o iškart abiejų sutuoktinių atžvilgiu, turi imtis pakankamai priemonių tai pasiekti naudodamas aiškius teisinius instrumentus (pvz., sudarydamas sutartį su abiem sutuoktiniais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2014).

50. Trečiasis asmuo Klaipėdos kredito unija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad tai, jog abu sutuoktiniai įsipareigojo solidariai padengti visus įsiskolinimus pagal kredito sutartį yra nurodyta kredito sutarties 1.2 punkte. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su minėtais argumentais sutikti.

51. Kredito sutarties bendrosios dalies 1.2 punkte numatyta, kad kredito gavėjas – šią sutartį sudarantis asmuo ar asmenys, kuriam (-iems) yra suteikiamas kreditas. Visų kredito gavėjų atsakomybė yra solidari <...>. Sutarties specialiosios dalies 1 punkte numatyta, kad kredito gavėjas yra atsakovė. Kredito sutartyje, kaip ne kartą minėta anksčiau, ieškovas yra nurodytas ne kaip kredito gavėjas, o kaip kredito gavėjos sutuoktinis. Taigi, minėta sąlyga (kredito sutarties 1.2 punktas), priešingai nei teigia trečiasis asmuo Klaipėdos kredito unija, nepatvirtina, kad ieškovas, pasirašydamas kredito sutartį, kaip atsakovės sutuoktinis, įsipareigojo bendrai su atsakovei padengti visus įsiskolinimus.

52. Teisėjų kolegija pažymi, kad trečiasis asmuo Klaipėdos kredito unija yra juridinis asmuo, profesionali greitųjų kreditų, paskolų ir kitų paslaugų teikimo dalyvė, kuriam negali būti nežinoma, kokiomis aiškiomis teisinėmis priemonėmis gali būti pasiekiamas rezultatas, kad sutuoktinių prievolės pagal paskolos sutartį būtų bendros (pvz., sudarant paskolos sutartį su abiem sutuoktiniais, vienam iš sutuoktinių aiškiai sutinkant prisiimti bendros prievolės teisines pasekmes ir pan.). Akivaizdu, kad šiuo atveju trečiasis asmuo Klaipėdos kredito unija nesiėmė pakankamai teisinių priemonių, kurios leistų užtikrinti, kad prievolė pagal kredito sutartį taptų bendra ieškovo ir atsakovės prievole.

53. Taigi, apibendrinant tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, darytina išvada, kad pagrindo priskirti prievoles, kylančias iš kredito sutarties, pirmajai prievolių grupei pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nėra.

54. Nepripažinus ieškovo pasirašyto sutikimo priskiriančiu prievolę pirmajai prievolių grupei pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, vertintina ar prievolė atsirado iš sandorio, sudaryto šeimos interesais, kuriam sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, t. y. vertintinas priskirtinumas antrajai prievolių grupei.

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad pasiskolintos lėšos buvo naudojamos bendrai šeimos gerovei užtikrinti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad gauta paskola buvo panaudota tam, kad būtų išvengta išieškojimo nukreipimo į atsakovės asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Skolos, kurios buvo refinansuotos sudarant kredito sutartį, buvo asmeninės atsakovės skolos (žr. šios nutarties 30 punktą). Dėl šių aplinkybių tarp šalių ginčo nekilo. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad duomenys apie tai, kad atsakovė, paimdama paskolą, siekia refinansuoti savo asmenines skolas (pažyma iš antstolio kontoros, kuri nurodyta šios nutarties 30 punkte, prašyme nurodyta informacija, kad paskola bus naudojama skolų refinansavimui ir kt.), buvo pateikti ir Klaipėdos kredito unijai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės veiksmai, pateikiant prašymą gauti paskolą, kredito sutarties pasirašymas, paskolos panaudojimas atsiskaityti už asmenines prievoles nesietini su veikimu šeimos interesais.

56. Taigi, apibendrinant tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, darytina išvada, kad pagrindo priskirti prievoles, kylančias iš kredito sutarties, antrajai prievolių grupei pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, taip pat nėra.

57. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog trečiasis asmuo pranešimus dėl prievolės netinkamo vykdymo siųsdavo tik atsakovei, kaip kredito gavėjai, o ne abiem sutuoktiniams (1 t., b. l. 22). Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad Klaipėdos kredito unija ieškovą, kaip kredito gavėją, pradėjo traktuoti tik nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo momento.

58. Kita aplinkybė, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, yra svarbi, sprendžiant klausimą dėl prievolės pobūdžio, – 2020 m. vasario 13 d. pasirašyta laidavimo sutartis tarp trečiojo asmens Klaipėdos kredito unijos ir R. A.. Minėtos laidavimo sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad laidavimo sutartimi užtikrinta prievolė – 2020 m. vasario 12 d. kredito sutartis Nr. KNT202002-000011. Laidavimo sutarties 2.2 punkte nurodyta, kad kredito gavėjas yra atsakovė. Sutarties 3 punkte numatyta, kad šia sutartimi laiduotojas laiduoja už kredito gavėją ir įsipareigoja atsakyti visu savo turtu. Laiduotojas ir kredito gavėjas atsako kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (3 t., b. l. 39–40). Taigi, netgi iš pačios laidavimo sutarties turinio galima daryti išvadą, kad Klaipėdos kredito unija kredito gavėju laikė ne abu sutuoktinius, o vieną – atsakovę.

59. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, sprendžia, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas iš kredito sutarties kylančias prievoles sutiko laikyti bendromis sutuoktinių prievolėmis, taip pat nėra įrodymų, kad kredito sutartis buvo sudaryta šeimos interesais. Dėl šių priežasčių sutiktina su ieškovo argumentais, kad prievolės, kylančios iš atsakovės sudarytos kredito sutarties su Klaipėdos kredito unija, yra atsakovės asmeninės prievolės.

60. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas ir atsakovė yra solidarieji skolininkai ne tik kredito sutarties, bet ir CK 3.109 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu.

61. Skolininkų solidarioji pareiga nepreziumuojama, ji atsiranda tik įstatymų ar sutarties nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinio teismo praktikoje šios kategorijos bylose pažymima, kad CK 3.109 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra nustatytas tik vienas atvejis, kada sutuoktiniai atsako solidariai – kai sandoris yra būtinas šeimos namų ūkui išlaikyti ir vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Tokios aplinkybės šioje byloje nėra nustatytos.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

62. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

63. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė šioje nutartyje nurodytas materialinės teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, todėl nepagrįstai pripažino ieškovo ir atsakovės prievolę pagal kredito sutartį solidariąja prievole. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir nustatyti, kad prievolė pagal kredito sutartį, sudarytą su Klaipėdos kredito unija, yra asmeninė atsakovės prievolė (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

64. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

65. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas patyrė 2 716,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė – 1 029 Eur bylinėjimosi išlaidų.

66. Teisėjų kolegija, pakeitusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, sprendžia, kad ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimai buvo patenkinti 100 proc., o atsakovės priešieškinio reikalavimai 20 proc. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistina 2 716,50 Eur, o atsakovei iš ieškovo – 205,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius minėtas sumas, ieškovui iš atsakovės priteistinas 2 510,70 Eur (2 716,50 Eur - 205,80 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

67. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad apeliaciniame procese patyrė 610 Eur (110 Eur už žyminį mokestį ir 500 Eur už apeliacinio skundo surašymą) bylinėjimosi išlaidų.

68. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo patirtos išlaidos yra realios, pagrįstos, protingo dydžio. Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovės priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 28 d. sprendimo rezoliucinę dalį ir jos pirmą, aštuntą ir dešimtą pastraipas išdėstyti taip:

„patikslintą ieškinį tenkini visiškai, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Prievolę kreditoriui Klaipėdos kredito unijai pagal 2020 m. vasario 12d. kredito sutartį Nr. KNT202002-000011 po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo palikti asmenine atsakovės S. M. prievole.

Priteisti ieškovui J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 510,70 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų dešimt eurų ir 70 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.“

Priteisti ieškovui J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 610 Eur (šešių šimtų dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.