- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-28
- Bylos Nr.
- e2-646-1071/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06371-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Pliuskevičius
- Ieškovas
- J. U.
- Atsakovas
- S. M.
- Trečiasis asmuo
- R. A.
- Advokatai
- Viačeslavas Žarkovas, Alisa Kostiuk
dalyvaujant ieškovui J. U., jo atstovui advokatui Viačeslavui Žarkovui (Viačeslav Žarkov),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. U. patikslintą ieškinį atsakovei S. M. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, turto padalijimo, kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Klaipėdos kredito unija, uždaroji akcinė bendrovė „SB Lizingas“, J. T. (J. T.), R. A. (R. A.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas 2024-06-05 priimtu patikslintu ieškiniu prašo: 1) panaikinti 2019-06-04 Klaipėdos miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) apie J. U. ir S. M. (duomenys neskelbtini), Stačiatikių visų rusų šventųjų parapijoje sudarytą bažnytinę santuoką dėl atsakovės kaltės; 2) nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių J. U. ir S. M. turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi 2020-03-01; 3) santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą padalinti tokiu būdu: ieškovui J. U. nuosavybės teise atitenka Opel Antara, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), turto rinkos vertė - 7700 Eur; 4) piniginę prievolę pagal 2023-07-14 vartojimo kredito sutartį C307653895 sudaryto su UAB SB lizingas pripažinti ieškovo J. U. asmenine prievole UAB SB lizingas; 5) piniginė prievolė pagal kredito sutartis KNT202002-000011 sudaryto tarp atsakovės S. M. ir Klaipėdos kredito unijos pripažinti atsakovės S. M. asmenine prievole; 6) po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo palikti ieškovui pavardę „U.“, atsakovei - „M.“; 7) išlaikymo vienas iš kito nepriteisti; 8) priteisti iš atsakovės S. M. ieškovo J. U. naudai skolą – 18 953,37 Eur bei 5 proc. palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 9) priteisti iš atsakovės S. M. ieškovo J. U. naudai bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje nurodo, kad šalys, ieškovas J. U. ir atsakovė S. M., Stačiatikių visų rusų šventųjų parapijoje sudarė bažnytinę santuoką, kuri (duomenys neskelbtini) įstatymo numatyta tvarka įskaityta Klaipėdos miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovas dirbo, rūpinosi šeimos gerove, materialiai išlaikė šeimą, dengė atsakovės skolas, dėdavo visas pastangos kad išlaikytų šeimos santykius. Ieškovas neslėpė, kad santuokos metu kildavo įvairūs konfliktai, bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Po santuokos sudarymo, šalys padėjo gyventi atsakovės bute, kol 2020 m. vasario pabaigoje atsakovė iškeldino ieškovą iš jai nuosavybės teise priklausančio buto.
Ieškovo teigimu, šalys nuo 2020-03-01 gyvena skyrium, bendro ūkio neveda, kaip sutuoktiniai negyvena, vienas kitu nesirūpina, neremia, nebendrauja. Ieškovas mano, kad yra pagrindas pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktiniai bendrų nepilnamečių vaikų neturi. Dėl santuokos metu įgyto turto ir įsipareigojimų padalijimo - santuokos metu sutuoktiniai jokio nekilnojamojo, kuris būtų santuokos nutraukimo byloje padalinimo objektu, neįgijo. 2023-07-19 ieškovas pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu už 7700 Eur įsigijo automobilį Opel Antara, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šiam tikslui ieškovas 2023-07-14 sudarė vartojimo kredito sutartį C307653895 su UAB SB lizingas, pagal kurią gavo 7700 Eur kreditą 72 mėn. laikotarpiui. Nors nurodytas turtas įgytas santuokos metu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys nuo 2020-03-01 kartu negyvena, nurodytas kilnojamasis turtas – automobilis OPEL ANTARA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), turi būti pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe. Taip pat ieškovas mano, kad jo įsipareigojimas kreditoriui UAB „SB lizingas“ turi būti pripažinti jo asmenine prievole kreditoriui UAB „SB lizingas“. 2020-02-12 tarp Klaipėdos kredito unijos ir S. M. buvo sudaryta kredito sutartis KNT202002-000011, pagal kurią buvo refinansuota S. M. skola kredito unijai sumoje 40 000 Eur, skolos grąžinimo terminas – 2032-01-27. Nors ši sutartis sudaryta santuokos metu, tačiau visi įpareigojimai iš jos kilo iki santuokos sudarymo, buvo refinansuota atsakovės asmeninė skola kreditoriui Luminor bankas. 2008-12-09 tarp S. M. ir K. M. buvo sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią S. M. įgijo iš K. M. 34/100 dalies buto adresu (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 5.5. punkte nurodyta, kad „Pardavėjas sutinka, kad pirkėjas, galutiniai ir tinkamai neatsiskaitęs su pardavėju pagal šią sutartį, įkeistų Daiktą hipotekos lakštu bankui Nordea Bank Finland PLc Lietuvos skyrius, tikslu garantuoti banko suteikto kredito (šiam daiktui įsigyti) grąžinimą, o 6.6. punkte nurodyta, kad „Pirkėjas patvirtina, kad butas yra perkamas už J. T., a.k. (duomenys neskelbtini), gaunamo iš Nordea Bank Finland PLc Lietuvos skyriaus kredito dalį. 2008-07-14 tarp Nordea Bank Finland Plc (kredito davėjas) ir J. T. (duomenys neskelbtini) (kredito gavėjas) buvo sudaryta kredito sutartis Nr. LL/08/07/37S dėl 28 962 Eur kredito suteikimo su buto, adresu (duomenys neskelbtini), įkeitimu. Iš 2020-02-12 kredito sutarties Nr. KNT202002-000011 matyti, kad 2020-02-12 tarp Klaipėdos kredito unijos ir S. M. buvo sudaryta kredito sutartis KNT202002-000011, pagal kurią buvo refinansuota S. M. skola kredito unijai sumoje 40 000 Eur, skolos grąžinimo terminas – 2032-01-27. Kredito suteikimo paskirtis – refinansavimas. Pagal 2020-02-12 kredito sutarties Nr. KNT202002-000011 4 punktą „ paskolos lėšų išmokėjimas tikslinis- pavedimu pagal antstolio pažymą apie įsiskolinimą, klientei pateikus patvirtinimą apie savo dalies sumokėjimą, ne mažiau kaip 2356,76 Eur. VĮ Registrų centro duomenimis, butas adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2008-12-31 iki 2020-03-09 buvo įkeistas. Po kredito gavimo ir J. T. įsiskolinimo kreditoriui Luminor Bankas padengimo, atsakovės turtas buvo atlaisvintas nuo apsunkinimo (panaikintas buto įkeitimas). Dėl šios priežasties S. M. piniginė prievolė pagal kredito sutartį KNT202002-000011 po santuokos nutraukimo turi būti pripažinta jos asmenine prievole kredito unijai. Ieškovas mano, kad dėl kito turto ginčo negali būti, nes turtas susideda iš kiekvienam sutuoktiniui priklausančių asmeninių daiktų. Visos piniginės lėšos, esančios bankuose ir kitose kredito įstaigose, priklauso išimtinai tai šaliai, kuri yra banko ar kitos kredito įstaigos sąskaitos savininkas. Dėl skolos priteisimo - 2019-2020 m. ieškovui tapo žinoma, kad S. M. turtas, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra areštuotas už skolas ir turtui gresia realizavimas per varžytines. Siekdamas išgelbėti savo sutuoktinę nuo turto praradimo, ieškovas išgrynino iš savo banko sąskaitos savo asmenines lėšas sumoje 5000 Eur (2020-02-02 - 800 Eur, 2020-02-03 4200 Eur) ir perdavė S. M. tam, kad būtų sustabdytas jos turto realizavimas bei refinansuota skola. Pagal 2020-02-12 tarp Klaipėdos kredito unijos ir S. M. sudarytos kredito sutarties KNT202002-000011, 1 punktą prieš paskolos išmokėjimą S. M. privalėjo įmokėti tvarųjį pajų 2 000 Eur sumoje, pagal Sutarties 4 p. paskolos lėšų išmokėjimas tikslinis – pavedimu pagal antstolio pažymą apie įsiskolinimą, klientei pateikus patvirtinimą apie savo dalies sumokėjimą, ne mažiau kaip 2356,76 Eur. Atsakovei iš ieškovo perduotų piniginių lėšų sumoje 5000 Eur, įvykdžius sutarties 1 p. ir 4 p. įsipareigojimus, antstolės R. Vizgaudienės patvarkymu, atsakovės turtas, butas adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlaisvintas nuo arešto. Pagal Sutarties 2.19.3 punktą „prieš paskolos išmokėjimą kredito užtikrinimui kredito unijai pirminiu įkeitimu turi būti įkeistas butas, adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 67,07 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė - 54.000 U. T. vertinimą atliko UAB "Domus optima", 2020-02-11 (turto vertės nustatymo pažyma Nr. KLA 20-02-15). Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui ir jis sutiko, atsakovės piniginės prievolės kredito davėjui užtikrinimui įkeisti savo turtą. 2020-02-18 turtas, butas adresu (duomenys neskelbtini), įkeistas sutartinės hipotekos Nr. K1AK-1519 pagrindu. Ieškovas po šios sutarties sudarymo pradėjo mokėti skolininkės S. M. kredito įmokas kredito unijai. Nors šalių santuokiniai santykiai faktiškai nutrūko nuo 2020-03 mėn., jie pradėjo gyventi skyrium, ieškovas iki šiol moka kredito įmokas. Per laikotarpį nuo 2020-11-01 iki 2023-05-31 ieškovas sumokėjo 12 983,37 Eur. Ieškovas įvykdęs dalies atsakovės piniginės prievolę sumoje 13953,37 Eur trečiajam asmeniu Klaipėdos kredito unijai, pastaroji įvykdymą priėmė, todėl ieškovui perėjo pradinio kreditoriaus teisės, susijusios su atsakove į 13 953,37 Eur grąžinimo. Ieškovas mano, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovės 18953,37 Eur skolą, kurią sudaro 13953,37 Eur, sumokėtų pagal 2020-02-12 tarp kredito sutartį KNT202002-000011, kredito įmokos laikotarpyje nuo 2020-11-01 iki 2023-09-31, bei 5000 Eur atsakovei paskolintų lėšų 2020-02-12 kredito sutarties KNT202002-000011 sąlygoms įvykdyti. Dėl momento, nuo kurio atsirado padariniai sutuoktinių turtinėms teisėms nutraukiant santuoką - kaip jau minėjo ieškovas, 2020-03-01 atsakovė iškeldino jį iš savo buto ir nuo tuo laiko šalys gyvena skyrium, jokių ryšių nepalaiko, bendrų interesų neturi, bendro ūkio neveda, nuo tuo momento ieškovas savęs bei atsakovės nelaiko šeima. Dėl šios priežasties, ieškovo teigimu, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, tai yra nuo 2020-03-01.
3. Atsakovė 2024-06-05 teismo priimtu patikslintu priešieškiniu prašo: 1) panaikinus šalių bažnytinės santuokos, sudarytos Klaipėdos stačiatikių visų rusų šventųjų parapijoje (duomenys neskelbtini) apskaitos aktą, konstatuoti ieškovo J. U. kaltę dėl santuokos nutraukimo; 2) priteisti iš ieškovo J. U. atsakovei S. M. 3000 Eur neturtinės žalos; 3) po santuokos nutraukimo palikti ieškovui pavardę – U., atsakovei – M.; 4) priteisti iš ieškovo J. U. atsakovei S. M. išlaikymą vienkartine 3000 Eur pinigų suma, išdėstant mokėjimą 12 mėnesių po 250 Eur kas mėnesį mokamomis sumomis, pradedant nuo priešieškinio padavimo dienos; 5) priteisti iš ieškovo J. U. atsakovei S. M. 2223,99 Eur kompensaciją už I. U. asmeninių skolų padengimą; 6) pripažinti, kad ieškovas ir atsakovė yra solidariai skolingi pagal 2020-02-12 kredito sutartį Nr. KNT202002-000011 Klaipėdos kredito unijai; 7) pripažinti, kad automobiliai OPEL ZAFIRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir Opel Antara, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra asmenine ieškovo nuosavybe ir pripažinti atsakovą asmeniškai skolingu kreditoriui UAB „SB lizingas“; 8) priteisti iš ieškovo atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Patikslinto priešieškinio pagrindu nurodo aplinkybes, kad šalių bažnytinė santuoka buvo sudaryta Klaipėdos stačiatikių visų rusų šventųjų parapijoje (duomenys neskelbtini) Dėl bažnyčios nesavalaikio duomenų pateikimo civilinės metrikacijos įstaigai, santuokos sudarymo įrašas datuojamas (duomenys neskelbtini) Santuokos sudarymo įraše atsakovės prašymu padarytas atitinkamas pataisymas ir 17 grafoje Pastabos nurodyta, kad praleistas terminas, santuoka bažnyčioje registruota (duomenys neskelbtini). Ieškovo pateiktas dokumentas – santuokos sudarymo įrašas, vertintinas kaip netikslus, nes jame nėra pastabos apie bažnytinės santuokos sudarymo tikrą datą. Teismui pateikti šias aplinkybes patvirtinantys dokumentai – liudijimas apie sakramentą su vertimu į lietuvių kalbą, Klaipėdos stačiatikių visų rusų šventųjų parapijos (duomenys neskelbtini) pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir santuokos sudarymo įrašas su atitinkama pastaba. Todėl laikytina įrodytu, kad santuokos sudarymo data yra (duomenys neskelbtini) ir ši aplinkybė yra reikšminga santuokos nutraukimo byloje. Santuokoje negimė vaikų, bet po santuokos sudarymo, 2017 m. spalio 12 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų Nr. AD1-2541 „Dėl vaiko laikinosios globos nustatymo“ ieškovui buvo paskirta laikinoji globa be tėvų globos likusiam jo anūkui Ž. Š., gimusiam(duomenys neskelbtini). 2018 m. gegužės 3 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų Nr. AD1-1088 „Dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo“ nustačius laikinąją globą Ž. Š., jo globėja paskirta atsakovė S. M., globos vieta nustatyta jos bute adresu (duomenys neskelbtini) . Iki šiol vaikas globojamas atsakovės ir gyvena jos bute. Ši aplinkybė taip pat yra svarbi, nes nutraukius santuoka ieškovo anūkas lieka gyventi su atsakove. Tai turi įtakos jos turtinei padėčiai ir vertintina santuokos nutraukimo byloje. Atsakovė priešieškinyje prašo šalių sudarytos bažnytinės santuokos įrašą panaikinti ir konstatuoti, kad šeima iširo dėl ieškovo kaltės. Savo reikalavimą ji grindžia tuo, kad po santuokos sudarymo praėjus kuriam laikui, ieškovas pradėjo intensyviai vartoti alkoholinius gėrimus, 2018 m. sausio 10 d. ieškovas sumušė atsakovę, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d., kuris buvo nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Atsakovė tą kartą atleido ieškovui, nes jis žadėjo nevartoti alkoholio ir nesmurtauti, bet savo pažado neištesėjo ir jo elgesys atsakovės atžvilgiu toliau nebuvo nei geranoriškas, nes rūpestingas. Taip pat atsakovei buvo žinoma apie ieškovo neištikimybę ir santuokinių santykių pablogėjimą dar 2019 metais, konfliktai kilo pagrinde dėl ieškovo girtavimo ir bendravimo su kitomis moterimis, bet atsakovė stengėsi išsaugoti šeimą, nes tikėjosi, kad ieškovas pakeis savo elgesį. Po eilinio konflikto, kadangi šalims priklausė du šalia esantys butai, ieškovas persikraustydavo į butą adresu (duomenys neskelbtini), bet susitaikius, grįždavo pas atsakovę. Po paskutinio konflikto ir grasinimo panaudoti smurtą jos atžvilgiu, atsakovė 2020 m. rugsėjo mėnesį išprašė ieškovą iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto ir jų santykiai galutiniai nutrūko, nes ieškovas iš karto pradėjo atvirai gyventi su kita moterimi ir būtent dėl jo netinkamo elgesio ir neištikimybės šalių šeima iširo. Todėl ieškovas pripažintinas kaltu dėl šeimos iširimo ir santuokos nutraukimo. Santuokiniai santykiai galutinai nutrūko 2020 m. rugsėjo mėnesį. Atsakovės vertinimu, šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, pasireiškusios nepagarba sutuoktiniui, nuolatiniu piktnaudžiavimu alkoholiu, fiziniu smurtavimu atsakovės atžvilgiu, nepaisant to, kad buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas šalims susitaikius, santuokine neištikimybe, pastangų išsaugoti šeimą santykių pablogėjimo metu, nebuvimu ir konstatavus ieškovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, iš jo priteistina neturinė žala. Atsakovė vertina jai padarytą neturtinę žalą 3000 Eur. Santuokos metu ieškovo vardu 2017-12-28 d. buvo įgytas nekilnojamas turtas – butas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre šis turtas nurodytas, kaip asmenine ieškovo nuosavybė, atsakovė nepretenduoja į nurodytą turtą ir sutinka, kad jis būtų ir po santuokos nutraukimo asmeninė ieškovo nuosavybė. Atsakovės turtinė padėtis nėra gera, nes dėl globojamo nuo ankstyvos vaikystės ieškovo anūko, kuriam nustatyti specialūs poreikiai, ji dirba tik pusę etato ir gauna 288 Eur darbo užmokestį. Vaikas gauna kas mėnesį paramą 147 Eur, išmoką vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą 512,05 Eur, SoDros išmoka vaikui 88,20 Eur. Kadangi vaikas turi specialius poreikius, reikalauja ypatingo dėmesio ir papildomo ugdymo, atsakovė negali įsidarbinti pilnu etatu ir negauna pakankamai pajamų. Šalims pradėjus gyventi kartu, jie susitarė, kad atsakovė skirs didele dalį savo laiko ieškovo anūko priežiūrai, o jis užtikrins materialinius šeimos poreikius. Dabar, kai santuoka iširo, atsakovei tenka rūpintis atsakovo anūko priežiūra, išlaikymu, ugdymu ir kt., mokėti kredito įmokas, dengti atsakovo bylinėjimosi išlaidas 1526,75 Eur sumoje, priteistas pagal 2023-06-28 Klaipėdos apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4788-323/2023 (mokėjimas išdėstytas ir kas mėnesį atsakovė moka po 64 Eur, plius vykdymo išlaidos). Pažymėtina, kad nei ieškovas, nei jo dukra (vaiko motina), su kuria jie kaimynystėje už sienos kartu girtauja, neprisideda nei prie vaiko auklėjimo, nei išlaikymo, o pats vaikas nenori su jais bendrauti ir nelaiko juos giminėm. Kadangi visa vaiko auklėjimo, ugdymo, išlaikymo, poreikių tenkinimo, laisvalaikio užtikrinimo našta tenka atsakovei, ir dėl to ji prarado galimybę gauti didesnes pajamas, iš ieškovo prašoma priteisti išlaikymą atsakovei vienkartine suma 3 000 Eur, išdėstant mokėjimą 12 mėnesių, mokant po 250 Eur kas mėnesį pradedant nuo priešieškinio padavimo dienos. Toks reikalavimas grindžiamas tuo, kad atsakovė 6 metus augina ieškovo anūką, dėl to negauna pajamų, pakankamų pragyvenimui. Be to, globa nustatyta neterminuotai ir iki vaiko pilnametystės, t.y. iki 2025 m. gegužės 15 d. ji turės jo rūpintis kaip globėja. Kaip nurodyta atsiliepime į ieškinį, atsakovė sutinka, kad automobiliai OPEL ZAFIRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir Opel Antara, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) - būtų pripažinti asmenine ieškovo nuosavybe. Taip pat neprieštarauja, kad ieškovui būtų pripažintos jo asmeninės prievolės kreditoriams UAB „Renti“ ir UAB „SB lizingas“. Ieškinyje nurodyta, kad 2020-02-12 tarp Klaipėdos kredito unijos ir S. M. buvo sudaryta kredito sutartis KNT202002-000011, pagal kurią buvo refinansuota S. M. skola kredito unijai sumoje 40 000 Eur, skolos grąžinimo terminas - 2032-01-27. Ieškovo teigimu, nors ši paskolos sutartis sudaryta santuokos metu, tačiau visi įpareigojimai iš jos kilo iki santuokos sudarymo, buvo refinansuota atsakovės asmeninė skola kreditoriui Klaipėdos kredito unija ir po santuokos sudarymo liko atsakovės asmenine pinigine prievole kreditoriui. Iš kredito sutarties KNT202002- 000011 teksto matyti, kad ji buvo sudaryta santuokos metu ir ieškovas kartu su atsakove teikė prašymą kredito suteikimui, buvo informuotas apie paskolos suteikimą, supažindintas su visomis sutarties sąlygomis pasirašytinai ir yra solidarusis skolininkas. Nėra teisėtos galimybės po santuokos nutraukimo pripažinti šią paskolinę prievolę atsakovės asmenine prievole, nes tai prieštarauja tiek paskolos sutarties sąlygoms, tiek įstatymui. Šiuo metu kredito įmokas moka atsakovė ir ji toliau ketina tai daryti. Iki buvo nutraukti santuokiniai santykiai įmokas pagal šią paskolą mokėjo tiek ieškovas, tiek atsakovė, bet esant solidariai paskolinei prievolei, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad ieškovui atsirado CK 6.101 straipsnio 4 dalyje numatyta kreditoriais reikalavimo teisė, nes jis įvykdė prievolę už skolininką. Ieškovas yra solidarusis skolininkas, paskolinė prievolė nėra pilnai apmokėta, kreditorius Klaipėdos kredito unija nesutinka modifikuoti kredito sutarties, todėl reikalavimas dėl 12983,37 Eur ieškovo sumokėtų įmokų priteisimo iš atsakovės – atmestinas ir paskolinė prievolė lieka solidarioji. Pažymėtina, kad bendro gyvenimo metu atsakovė padengė ieškovo asmenines skolas 2223,99 Eur sumoje – 650,00 Eur UAB “Sergel” ir 1569,99 Eur – UAB “Juliano inkaso” 2020-01-31, grynųjų pinigų įmokėjimo banko skyriuje Nr. 547019). Ieškovas turi kompensuoti atsakovei 2223,99 Eur. Atsakovė nemato pagrindo sudaryti kilnojamųjų daiktų balanso arba dalinti pinigines lėšas, nes santaupų santuokos metu sukaupta nebuvo, nebuvo įgyti kilnojamieji daiktai. Ieškovas nurodė, kad momentas, nuo kurio atsirado padariniai sutuoktinių turtinėms teisėms nutraukiant santuoką laikytinas (duomenys neskelbtini). Kaip jau nurodyta aukščiau, šalių santuokiniai santykiai galutinai nutruko (duomenys neskelbtini), nes po eilinio konflikto kovo 1 d. šalys dar buvo susitaikiusios ir iki rugsėjo mėnesio imtinai gyveno kartu, vedė bendrą ūkį.
Atsiliepimas
5. Ieškovas pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, kuriuo su atsakovės patikslintu priešieškiniu nesutinka.
6. Atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, kad iš ieškovo pateiktų duomenų (Klaipėdos miesto savivaldybės CMS (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo išrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), šalių (duomenys neskelbtini) bažnyčios sudaryta santuoka CMS įregistruota (duomenys neskelbtini). Šalių sudaryta bažnyčios santuoka sukėlė šalims nuo (duomenys neskelbtini).Tačiau atsakovė sąmoningai nutilo priežastį dėl kurios ji ilgai nenorėjo registruoti santuoką. Atsakovė gaudavo materialinę paramą iš savivaldybės. Iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad Klaipėdos miesto savivaldybė 2019-03-01 skyrė atsakovei 5130 Eur paramos už komunalines ir telekomunikacijos paslaugas apmokėti. Ieškovas laikosi pozicijos, kad būtent atsakovė yra kalta dėl santuokos nutraukimo. Ieškovas mano, kad nėra jokių objektyvių duomenų ir negali būti, kad ieškovas piktnaudžiauja alkoholiu. Atsakovė siekdama apkaltinti ieškovą smurto panaudojimu, pateikė teismui 2018-04-10 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įvykio, kuris įvyko 2018-01-10 adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovas negali suprasti, kokį ryšį turi 2018-01-10 įvykis su šalių ginču dėl santuokos nutraukimo priežasties. Šalys iš esmės pripažino, kad jų santuoka faktiškai iširo 2020 m., tai yra suėjus daugiau nei 2 metams. Atsakovė savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia CK 3 knygos nuostatomis, nors 2018-01-10 įvykis įvyko tuo metu, kai šalių santuoka dar nebuvo įregistruota CMS. Be to nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodytą, kad „Objektyvių duomenų apie ankstesnius J. U. sukeltus konfliktus, įvykius artimoje aplinkoje nėra<...> aptartų duomenų pagrindu galima daryti pagrįstą išvadą, kad J. U. nusikalstami veiksmai buvo atsitiktiniai ir spontaniški. Savo poelgį jis vertina kritiškai ir nuoširdžiai gailisi. J. U. savo noru atlygino padarytą žalą dėl nukentėjusiosios gydymo pagal Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį, nukentėjusiosios atsiprašė, ši jam atleido ir jie susitaikė. Nukentėjusioji reikalavimo dėl žalos atlyginimo nereiškia, nes sutuoktinis sulaužytus akinius sutaisė. S. M. prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes su sutuoktiniu susitaikė, sutaria gerai ir toliau gyvena kartu. Atsakovė priešieškiniu pripažino, kad 2020 m. rugsėjo mėnesį išprašė ieškovą iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto ir jų santykiai galutiniai nutrūko, nes ieškovas iš karto pradėjo atvirai gyventi su kita moterimi. Ieškovas nesutinka dėl išlaikymo priteisimo. Iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė įstatymo numatyta tvarka įformino globą Ž. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini). Atsakovė pripažino, kad gauna kas mėnesį paramą 147 Eur, išmoką vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą 512,05 Eur, SoDros išmoka vaikui 88,20 Eur. (viso apie 540 Eur ). Ieškovas negali prisiimti atsakovės nenoro dirbti pasekmių. Atsakovės atlyginimas yra 338 Eur, nes ji dirba pusę etato, nes globojamas vaikas turi specialius poreikius, reikalauja ypatingo dėmesio ir papildomo ugdymo, dėl ko atsakovė negali įsidarbinti pilnu etatu ir negauna pakankamai pajamų. Ž. Š. yra 17 metų, ir jo amžius nesudaro jokių kliūčių atsakovei susirasti gerai apmokamą darbą. Iš kitos pusės, atsakovė yra sveikas, darbingas žmogus, neturi sveikatos problemų. Atsakovės teigimu, ieškovas butą adresu (duomenys neskelbtini) įgijo 2017-12-28 ir mano, kad šis turtas įgytas santuokos metu. Ieškovas su tokiu atsakovės argumentu nesutinka, nes butas įgytas tuo metu, kai šalių bažnyčios santuoka nebuvo apskaityta CMS, ir buvo įgytas iš ieškovo asmeninių lėšų. Atsakovė prašo pripažinti, kad ieškovas ir atsakovė yra solidariai skolingi pagal 2020-02-12 kredito sutartį Nr. KNT202002-000011 Klaipėdos kredito unijai. Ieškovas kategoriškai su atsakove nesutinka. 2008-12-09 tarp S. M. ir K. M. buvo sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią S. M. įgijo iš K. M. 34/100 dalies buto adresu (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 5.5. punkte nurodyta, kad „Pardavėjas sutinka, kad pirkėjas, galutiniai ir tinkamai neatsiskaitęs su pardavėju pagal šią sutartį, įkeistų Daiktą hipotekos lakštu bankui Nordea Bank Finland PLc Lietuvos skyrius, tikslu garantuoti banko suteikto kredito (šiam daiktui įsigyti) grąžinimą, o 6.6. punkte nurodyta, kad „Pirkėjas patvirtina, kad butas yra perkamas už J. T., a.k. (duomenys neskelbtini), gaunamo iš Nordea Bank Finland PLc Lietuvos skyriaus kredito dalį. Iš atsakovės pateiktų domenų matyti, kad 2008-07-14 tarp Nordea Bank Finland Plc (kredito davėjas) ir J. T. (duomenys neskelbtini) (kredito gavėjas) buvo sudaryta kredito sutartis Nr. LL/08/07/37S dėl 28962 Eur kredito suteikimo su buto, adresu (duomenys neskelbtini), įkeitimu. VĮ Registrų centro duomenimis, butas adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2008-12- 31 iki 2020-03-09 buvo įkeistas. Iš 2020-02-12 kredito sutarties Nr. KNT202002-000011 matyti, kad 2020-02-12 tarp Klaipėdos kredito unijos ir S. M. buvo sudaryta kredito sutartis KNT202002- 000011, pagal kurią buvo refinansuota S. M. skola kredito unijai sumoje 40 000 Eur, skolos grąžinimo terminas – 2032-01-27. Kredito suteikimo paskirtis – refinansavimas. Pagal sutarties 4 p. „ paskolos lėšų išmokėjimas tikslinis- pavedimu pagal antstolio pažymą apie įsiskolinimą, klientei pateikus patvirtinimą apie savo dalies sumokėjimą, ne mažiau kaip 2356,76 Eur“. Ieškovas 2020-02-02 ir 2020-02-03 iš savo banko sąskaitos išgrynino 5000 Eur, kurie buvo perduoti atsakovei S. M. skolai padengti. VĮ Registrų centro duomenimis, butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo areštuotas antstolės R. Vizgaudienės, areštas panaikintas 2020-02-19. Taigi iš šios sutarties sąlygų matyti, kad nors ši sutartis sudaryta santuokos metu, tačiau visi įpareigojimai iš jos kilo iki santuokos sudarymo, buvo refinansuota atsakovės asmeninė skola. Būtina pažymėti, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-4788-32312023 pagal ieškovo J. U. ieškinį atsakovei S. M. dėl sutarties įpareigojimo vykdymo, kurioje atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo reikalavimą ir nurodė, kad „ieškovas nėra anksčiau nurodytos kredito sutarties šalimi, nes ji sudaryta tarp atsakoves ir Klaipėdos kredito unijos“. Atsakovės teigimu „Pažymėtina, kad bendro gyvenimo metu atsakovė padengė ieškovo asmenines skolas 2223,99 Eur sumoje - 650,00 Eur UAB “Sergel” ir 1569,99 Eur - UAB ,,Julianus inkaso” 2020-01-31, grynųjų pinigų įmokėjimo banko skyriuje Nr. 547019). Šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, nebuvo sudarę povedybinės sutarties dėl prievolių ar turto padalinimo ir vykdė bendras bei vienas kito paskolines prievoles be papildomų įsipareigojimų dėl reikalavimo teisės perėjimo. Teismui nusprendus priteisti iš atsakovės ieškovui piniginę kompensaciją už ieškovo padarytas įmokas Klaipėdos Kredito Unijai, ieškovas turi kompensuoti atsakovei 2223,99 Eur.“ Tai netiesa. Ieškovas savo asmeninių skolų neturėjo. Skolos UAB „Julianus inkaso“ bei UAB „Sergel“ atsirado po bažnyčios santuokos sudarymo, nes pinigai buvo panaudoti šiai šventei. Iš kitos pusės, atsakovė tuo metu nedirbo ir neturėjo santaupų. 2020-01-30 ieškovas pardavė butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir iš gautų pinigų buvo sumokėta skola bei 5000 Eur perduoti atsakovei jos asmeninei skolai sumokėti.
7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Klaipėdos kredito unija pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo: 1) netenkinti ieškovo prašymo dėl prievolės pagal Kredito sutartį KNT202002-000011 po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine atsakovės S. M. prievole; 2) palikti prievolę, kylančią iš Kredito sutarties KNT202002-000011, po santuokos nutraukimo nemodifikuotą, nurodant, kad po santuokos nutraukimo Ieškovas ir atsakovė pagal Kredito sutartį Nr. KNT202002-000011 (sudarymo data: 2020-02-12) lieka atsakingi Klaipėdos kredito unijai (kodas 302574840) solidariai.
8. Atsiliepime nurodė, kad Klaipėdos kredito unija nesutinka su ieškinio dalimi, kurioje ieškovas teikia prašymą dėl kredito sutarties KNT202002-000011 tolimesnio vykdymo nutraukus santuoką ir šį ieškovo prašymą laiko nepagrįstu. Pažymi, kad 2020-02-12 tarp suinteresuoto asmens Klaipėdos kredito unijos ir ieškovo bei atsakovės buvo sudaryta kredito sutartis Nr. KNT202002-000011, pagal kurią buvo suteiktas 40 000,00 Eur kreditas. R. A. (R. A.) Laidavimo sutartimi Nr. 13022020/1 užtikrino Kredito sutartį Nr. KNT202002-000011. Kredito suma, už kurią laiduoja laiduotojas 29 700,00 Eur. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos kredito unija nesutinka su ieškovo pateikto ieškinio reikalavimo dalimi, t.y. 5 punktu, pagal kurį ieškovas prašo, kad: „piniginė prievolė pagal kredito sutartis KNT202002-000011 sudaryto tarp atsakovės S. M. ir Klaipėdos kredito unijos pripažinti atsakovės S. M. asmenine prievole.“ Santuokoje iš šios Kredito sutarties atsiradusi prievolė laikoma bendra ieškovo ir atsakovės solidariąja prievole. Tokio pobūdžio sandoriui buvo gautas sutuoktinio ieškovo rašytinis sutikimas. Be to, vertinant kredito suteikimo galimybes buvo vertinamos ieškovo pajamos, išlaidos ir finansiniai įsipareigojimai bei šiam tikslui abu sutuoktiniai Klaipėdos kredito unijai pateikė ir pasirašė prašymą paskolai gauti, abu sutuoktiniai pasirašė kredito sutartį, tuo pačiu abu įsipareigojo solidariai dengti visus įsiskolinimus iš Kredito sutarties (Sutarties 1.2. punktas). Taigi, santuokoje tiek ieškovas, tiek atsakovė solidariai įgijo kreditorinius įsipareigojimus Klaipėdos kredito unijai. Kredito gavėjo sutuoktinis pasirašydamas Kredito sutartį patvirtino, kad susipažino su šios Sutarties sąlygomis ir su jomis sutinka. Klaipėdos kredito unija neišreiškia sutikimo prievolių modifikavimui, todėl unijos nuomone, teismas negali tvirtinti ieškovo reikalavimo, kuriuo vienašališkai modifikuojamas ieškovo ir atsakovo prievolės suinteresuotam asmeniui, nurodant, kad už priimtus įsipareigojimus pagal Kredito sutartį atsako asmeniškai tik atsakovė, nors pagal prisiimtus įsipareigojimus pagal prievolę atsako abu sutuoktiniai. Nutraukus santuoką, sutuoktinių prievolės pagal Kredito sutartį su suinteresuotu asmeniu lieka solidarios ir atsakomybė pagal šias prievoles negali būti keičiama, todėl, unijos nuomone, teismas neturi tvirtinti ieškovo reikalavimo ta dalimi, kuri pažeidžia suinteresuoto asmens interesus. Taip pat pažymėtina, kad 2020 m. vasario 13 d. tarp Klaipėdos kredito unijos ir Laiduotojo R. A. sudaryta laidavimo sutartis Nr. 13022020/1, kuria užtikrinama kreditavimo sutartis Nr. KNT202002-00001. Laiduotojas R. A. L. sutartimi laiduoja už kredito gavėją ir įsipareigoja atsakyti visu savo turtu Unijai, jeigu Kredito gavėjas tinkamai pagal Kredito sutartį negrąžins U. S. 2.6. punkte nurodytos kredito dalies ir su šia kredito dalimi susijusių palūkanų. CK 6.81 str. laiduotojas ir Kredito gavėjai atsako Unijai kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, tai yra, jeigu kredito gavėjas (-ai) tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį, laiduotojas atsakys unijai ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjai, konkrečiai imant, už kredito grąžinimą, palūkanų, delspinigių ir kitų pagal Kredito sutartį priklausančių sumų sumokėjimą bei nuostolių atlyginimą. Kredito sutartis KNT202002-000011 nėra ir be kreditoriaus Klaipėdos kredito unijos sutikimo negali būti modifikuojama, taip pat laiduotojo R. A. įsipareigojimas laiduoti, laidavimo sutartimi Nr. 13022020/1, nėra modifikuojamas ir liktų galioti po ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdžio metu ieškovas patikslintą ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti patikslintame ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu, su patikslintu priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodytų motyvų pagrindu. Nurodo, kad jis sutiko sudarant sutartį su Klaipėdos kredito unija įkeisti savo butą, davė grynais pinigais atsakovei, nuėmęs iš bankomato. Pasirašė kredito sutartį. Su atsakove sutarė, kad butą ,,užstatys“ vienam mėnesiui, o po mėnesio ,,užstatys“ savo butą atsakovė. Suprato, kad yra bendraskolis su atsakove. Sutarties neskaitė, patikėjo atsakove. Teigia, kad su atsakove nebegyvena ketverius metus – nuo 2020-03-01. Atsakovė ieškovą ,,išvarė“ iš namų, pastoviai prašydavo pinigų. Turėjo savo pinigų, nes pardavė du butus. Atsakovei reikėjo pinigų skoloms padengti. Klaipėdos kredito unijai kredito įmokas mokėjo mėnesį laiko, kol dar gyveno kartu, o vėliau jis mokėjo vienas. Vienuose kvituose yra ieškovas mokėtojas, kituose – atsakovė; tačiau jis duodavo atsakovei pinigų. Atsakovė nemokėjo įmokų. Opel Antara įsigijo gyvenant skyrium, kitas automobilis - taip pat, tačiau jis neegzistuoja, nors ir yra įregistruotas ieškovo vardu. Dėl išlaikymo ieškovei – nežino. Atsakovė niekada nedirbo, pinigų neturėjo. Pageidauja, kad atsakovė sumokėtų ieškovui jo sumokėtas įmokas Klaipėdos kredito unijai. Santuoka įregistruota tik po dvejų metų, nes atsakovė laukė, kad būtų paskirta savivaldybės mokama kompensacija už butą. Prieš atsakovę smurto nenaudojo, buvo tik vienas momentas. Alkoholiu nepiktnaudžiauja. Anūkas šiuo metu gyvena vaikų namuose, su atsakove negyvena. Vaikas buvo neprižiūrėtas. Pradėjus gyventi su atsakove, atsakovė neturėjo santaupų, pinigų. Ieškovas už viską mokėjo. Nutraukus santykius su atsakove, anūkui duodavo pinigų. Ieškovo skolos buvo padengtos iš jo pinigų – iš parduoto buto.
10. Teismo posėdžio metu atsakovė patikslintą priešieškinį palaiko, prašo jį patenkinti patikslintame priešieškinyje nurodytų motyvų pagrindu; su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad santuoka bažnyčioje sudaryta 2017 m., o įregistruota 2019 m., santuoka iširo dėl to, kad atsakovas vartojo alkoholį, įžeidinėjo atsakovę, naudojo smurtą prieš ją. Ikiteisminį tyrimą nutraukė, nes ieškovas to prašė. 2019 metais ieškovą matė su kita moterimi, vėliau matė kaip ieškovas ją atsivedė į svečius, susitikinėjo su ja. Teigia, kad ji dirbo visą gyvenimą, tiek visu etatu, tiek pusę etato. 2018 – 2020 metais atsakovės darbo užmokestis buvo apie 800 Eur. Pagrindinė išsiskyrimo priežastis – kita moteris. Save pati išsilaiko, dirba. Vaikas negyvena su ja. Dėl kompensacijos – sumokėjo ieškovo skolas iš savo lėšų, 2018 metais. Savo skolas sumokėjo iš savo pinigų. Turėjo santaupų, įrodymų neturi. Kredito unijai mokėjo atsakovė pirmus metus iki 2021 metų, vėliau mokėjo ieškovas nuo 2021 kovo iki 2023 gegužės, vėliau mokėjo atsakovė. Ieškovas nedavė 5000 Eur, davė 1000 Eur išlaidoms. Kredito unija suteikė 40 000 Eur, iš tų lėšų padengė skolas, buvo refinansuojama atsakovės sūnaus skola. Refinansuoti reikėjo, kad neprarastų buto. Gavo paramą 5000 Eur iš savivaldybės bankiniu pavedimu. Šiais pinigais apmokėjo skolas. Kredito įmokas mokėjo iš savo lėšų.
Šalies argumentai
11. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu R. A. (atsakovės brolis) patikslintą priešieškinį palaiko, prašo jį patenkinti patikslintame priešieškinyje nurodytų motyvų pagrindu; su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Dėl šalių mokėjimų, nieko nežino. Kartu šalys negyvena nuo 2020 metų rugsėjo ar spalio. Nebegyvena kartu dėl kitos moters. Ieškovas pradėjo vartoti alkoholį, smurtavo. 2018 metais sausio mėnesį ieškovas buvo sumušęs ieškovę, buvo iškelta baudžiamoji byla, vėliau ją nutraukė. Dėl smurto ir girtavimo labai dažnai būdavo kviečiama policija. Su kredito unija pasirašė sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinis tenkintini iš dalies.
12. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir registracijos skyriuje (duomenys neskelbtini) įregistruota ieškovo J. U. ir atsakovės S. M. santuoka, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos sudarymo data ir vieta –(duomenys neskelbtini) Stačiatikių visų rusų šventųjų parapija.
13. Byloje pateiktas Visų Rusijos šventųjų bažnyčios liudijimas apie S. M. ir J. U. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuokos sakramentą Nr. (duomenys neskelbtini).
14. Iš byloje esančio gimimo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Ž. Š. tėvai yra A. Š. ir V. U.. Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad V. U. yra J. U. dukra.
15. 2018 m. gegužės 3 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-1088 „Dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo Ž. Š.“ nustatyta laikinoji globa (rūpyba), jo globėja paskirta atsakovė S. M., globos vieta nustatyta jos bute adresu (duomenys neskelbtini).
16. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023-09-25 Vaiko globėjo (rūpintojo) atstovavimo teisę patvirtinanti pažyma patvirtina, kad S. M. nuo 2020-02-07 yra paskirta nepilnamečio Ž. Š. nuolatine globėja (rūpintoja).
17. Byloje pateiktas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2018-04-10 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, iš kurio nustatyta, kad 2018-01-13 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 140 str. 2 d., dėl galima smurtinių J. U. veiksmų sutuoktinės S. M. atžvilgiu, kuris buvo nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.
18. Iš 2024-04-15 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad J. U. nuo 2018-05-07 asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Buto įregistravimo pagrindai: 2017-12-28 Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. DR-6356 ir 2018-04-30 Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 01.
19. Byloje pateikta 2017-12-28 Klaipėdos miesto 13-ojo notaro biuro notarės Dalios Rogovaitės patvirtinta pirkimo – pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. DR-6356, iš kurios nustatyta, kad J. U. perka asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini) už 47 000 Eur.
20. Iš 2024-04-15 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad S. M. nuo 2008-12-10 asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Buto įregistravimo pagrindai: 2008-12-09 Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. VJ-9624; 2005-11-30 Apylinkės teismo sprendimas; 1994-01-25 Mainų sutartis Nr. 461.
21. Byloje pateikta 2008-12-09 Klaipėdos miesto 13-ojo notaro biuro notarės Vilmos Juostės patvirtinta pirkimo – pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. VJ-9624, iš kurios nustatyta, kad S. M. perka iš K. M. 34/100 dalį buto, esantį (duomenys neskelbtini).
22. Iš VĮ Regitra pažymos nustatyta, kad: 1) ieškovui nuosavybės teise įregistruotos transporto priemonės: OPEL ANTARA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir OPEL ZAFIRA-A, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
23. Byloje pateikta 2023-07-14 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, iš kurios nustatyta, kad J. U. įsigijo transporto priemonę OPEL ANTARA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už 7700 Eur.
24. Byloje pateikta 2023-07-14 vartojimo kredito sutartis Nr. C307653895, iš kurios nustatyta, kad kredito davėjas UAB ,,SB lizingas“ suteikė J. U. 7700 Eur vartojimo kreditą, automobilio Opel Antara pirkimui.
25. Byloje pateikta 2021-07-30 transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartis Nr. RNTI30072021/0027, iš kurios nustatyta, kad UAB ,,Renti“ suteikė J. U. teisę valdyti ir naudotis transporto priemone OPEL ZAFIRA, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), mokant po 58,99 Eur išperkamosios nuomos mokestį.
26. Nustatyta, kad 2008-07-04 tarp Nordea Bank Finland Plc ir kredito gavėjo J. T. sudaryta kredito sutartis Nr. LL/08/07/37S dėl 28 962,00 Eur kredito suteikimo; kredito grąžinimo terminas – 2018-06-30.
27. 2020-02-05 S. M. ir J. U. kreipėsi į Klaipėdos kredito uniją su prašymu dėl 40 000 Eur būsto paskolos gavimo, kurio paskirtis – refinansavimas, prašymas pasirašytas abiejų pareiškėjų.
28. Nustatyta, kad tarp S. M. (kredito gavėjos), J. U. (kredito gavėjos sutuoktinio) ir Klaipėdos kredito unijos, 2020-02-12 sudaryta kreditavimo sutartis Nr. KNT202002-000011, iš kurios matyti, kad buvo suteiktas 40 000 Eur kreditas, kurio paskirtis – refinansavimas; galutinis kredito grąžinimo terminas – 2032-01-27. Kredito sutartyje, be kita ko, numatytos kredito išmokėjimo, užtikrinimo ir lėšų panaudojimo sąlygos: prieš paskolos išmokėjimą klientė privalo Įmokėti tvarųjį pajų 2 000 Eur sumoje; prieš paskolos išmokėjimą R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) turi pasirašyti laidavimo sutartį 29 700 Eur sumai visam paskolos laikotarpiui; prieš paskolos išmokėjimą kredito užtikrinimui kredito unijai pirminiu [keitimu turi būti įkeistas butas, adresu (duomenys neskelbtini); paskolos lėšų išmokėjimas tikslinis - pavedimu pagal antstolio pažymą apie įsiskolinimą, klientei pateikus patvirtinimą apie savo dalies sumokėjimą, ne mažiau kaip 2356,76 Eur.
29. Byloje pateikta 2020-02-03 laidavimo sutartis Nr. 13022020/1, sudaryta tarp Klaipėdos kredito unijos ir laiduotojo R. A., kuria užtikrinta prievolė - 2020-02-13 sudaryta kreditavimo sutartis Nr. KNT202002-000011.
30. Byloje pateikta 2020-01-30 Klaipėdos miesto 1-ojo notaro biuro notarės Aldonos Kundrotienės patvirtinta pirkimo – pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. K1AK-936, iš kurios nustatyta, kad J. U. pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini) už 10 000 Eur.
31. Byloje pateikta AB ,,Klaipėdos vanduo“ pažyma ,,Pirkėjo detali apyvarta adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpis nuo 2019-11-01 iki 2020-04-30“, iš kurios nustatyta, kad likusi skolos suma – 0,00 Eur.
32. Iš byloje pateiktų Perlas Finance kvitų bei AB ,,Klaipėdos energija“, UAB ,,Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ sąskaitų nustatyta, kad 2023-01-23 apmokėta buto, adresu (duomenys neskelbtini) komunaliniai mokesčiai.
33. Byloje pateikta UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2023-03-28 pažyma Nr. 20230328/01 ,,Apie priskaičiuotą ir išmokėto darbo užmokestį“, iš kurios nustatyta, kad J. U. išmokėtas darbo užmokestis per 2023 metų sausio ir vasario mėnesius sudaro 1900,15 Eur.
34. Byloje pateikta UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2023-05-23 pažyma Nr. 20230523/01 ,,Apie priskaičiuotą ir išmokėto darbo užmokestį“, iš kurios nustatyta, kad J. U. išmokėtas darbo užmokestis per 2023 metų kovo ir balandžio mėnesius sudaro 3328,75 Eur.
35. Byloje pateikta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ,,Apie priskaičiuotą ir išmokėto darbo užmokestį“, iš kurios nustatyta, kad J. U. išmokėtas darbo užmokestis per 2023 metų liepą - rugsėjo mėnesius sudaro 618,35 Eur.
36. Iš į bylą pateiktos 2019-08-08 darbo sutarties Nr. 238 nustatyta, kad J. U. nuo 2019-08-09 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo užmokestis – 5,50 Eur per valandą.
37. Į bylą pateiktas J. U. AB ,,Swedbank“ banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2017-01-01 – 2018-12-31 apie J. U. išlaidas ir pajamas.
38. Į bylą pateiktas J. U. AB ,,Swedbank“ banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2019-01-01 – 2020-12-31 apie J. U. išlaidas ir pajamas.
39. Į bylą pateiktas J. U. 2023-03-29 AB ,,Swedbank“ banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2020-02-01 – 2020-02-28 apie J. U. išlaidas ir pajamas, iš kurio nustatyta, kad 2020-02-03 iš banko sąskaitos grynais pinigais buvo paimta 4200 Eur; 2020-02-18 iš banko sąskaitos grynais pinigais buvo paimta 1100 Eur; 2020-02-26 iš banko sąskaitos grynais pinigais buvo paimta 530 Eur.
40. Į bylą pateiktas J. U. AB ,,Swedbank“ banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2023-06-01 – 2023-11-21 apie J. U. išlaidas ir pajamas.
41. Į bylą pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažyma apie S. M. socialinį draudimą laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2019-01-01.
42. Teismų informacinės sistemos Liteko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, S. M. laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2024-09-03 dirbo: UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra, Klaipėdos ,, (duomenys neskelbtini)“ progimnazija.
43. Į bylą pateiktas S. M. 2024-06-08 AB Šiaulių banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2016-01-01 – 2018-12-31 apie S. M. išlaidas ir pajamas.
44. Į bylą pateiktas S. M. 2024-07-03 AB Šiaulių banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2019-06-01 – 2020-03-31 apie S. M. išlaidas ir pajamas.
45. Iš 2019-03-01 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pranešimo dėl išmokos skyrimo Nr. SP61-1860 SP1-798 nustatyta, kad S. M. skirta materialinė parama už komunalines ir telekomunikacines paslaugas apmokėti nuo 2019-02-01 iki 2019-02-28 – 5130,27 Eur.
46. Byloje pateikta UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ 2023-05-03 pažyma Nr. 132 ,,Apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį“, iš kurios nustatyta, kad S. M. išmokėtas darbo užmokestis per 2023 metų sausio - kovo mėnesius sudaro 1014,30 Eur.
47. Byloje pateikta UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2024-03-28 pažyma ,,Apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį“, iš kurios nustatyta, kad S. M. išmokėtas darbo užmokestis per 2023 metų sausio; 2024 metų vasario - kovo mėnesius sudaro 865,54 Eur.
48. Byloje pateiktas 2019-07-26 AB Luminor Bank ,,Reikalavimas sumokėti skolą“, iš kurio nustatyta, kad J. T. ir S. M. yra informuojami apie tai, kad pagal 2008-07-04 kredito sutartį Nr. LL/08/07/37S pažeidžia prievolių vykdymo terminus; 2018-07-26 susidariusi skola bankui yra 29501,27 Eur.
49. Byloje pateikti AB Šiaulių banko 2020-01-31 mokėjimo nurodymai, iš kurių nustatyta, kad S. M. sumokėjo: gavėjui UAB ,,Julianus Inkaso“ 1569,99 Eur (mokėjimo paskirtis J. U.); gavėjui UAB ,,Sergel“ 650,00 Eur (mokėjimo paskirtis skolos dengimas, J. U.).
50. Į bylą pateiktas AB Šiaulių banko 2020-01-31 grynųjų pinigų įmokėjimas banko skyriuje Nr. 547019, iš kurio nustatyta, kad S. M. į savo banko sąskaitą įnešė grynaisiais pinigais 2223,99 Eur.
51. Byloje pateiktas antstolės Redos Vizgaudienės 2020-02-05 pažymėjimas apie vykdomą išieškojimą Nr. S-20000287 patvirtina antstolės vykdomus išieškojimus vykdomosios bylose Nr. 0074/18/01583, Nr. 0074/16/28663, Nr. 0074/19/01180, Nr. 0074/19/01231 skolininkės (atsakovės) S. M. atžvilgiu. Iš viso skolų ir vykdymo išlaidų likutis 2020-02-05 dienai sudaro 42 356,76 Eur.
52. Į bylą pateiktas 2020-02-18 Klaipėdos kredito unijos SEPA mokėjimo nurodymas Nr. 1630001621, iš kurio nustatyta, kad S. M. bankiniu pavedimu sumokėjo 42 502,94 Eur antstolei Redai Vizgaudienei, mokėjimo paskirtyje nurodant S. M. skolos dengimas vykdomosios bylose Nr. 0074/18/01583, Nr. 0074/16/28663, Nr. 0074/19/01180, Nr. 0074/19/01231.
53. Byloje pateikti įrodymai – pinigų įmokėjimo kvitai, kurie pagrindžia Klaipėdos kredito unijai sumokėtas kredito įmokas grynais pinigais laikotarpiu nuo 2020-11-09 iki 2023-07-25, kurių mokėtojas - J. U.. Bendra J. U. įmokėta kredito įmokų suma Klaipėdos kredito unijai už S. M. per nurodytą laikotarpį sudaro 13 953,37 Eur.
54. Byloje pateikta Klaipėdos kredito unijos 2024-09-12 raštas ,,Dėl duomenų pateikimo“, kuriame pateikta informacija apie S. M. sumokėtas kredito įmokas ir pajus Klaipėdos kredito unijai pagal 2020-02-13 kredito sutartį Nr. KNT202002-000011: 2020-02-12 - 30,00 Eur; 2020-02-13 - 50,00 Eur; 2020-02-13 - 0,20 Eur; 2020-02-18 - 800,00 Eur. 2020-02-18 - 2000,00 Eur; 2020-02-18 - 2170,00 Eur; 2020-02-18 - 333,00 Eur. Pateikti nurodytus mokėjimus pagrindžiantys kvitai (išrašai) bei S. M. sąskaitos, esančios Klaipėdos kredito unijoje, išrašas, laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2020-02-20.
Dėl nustatytų reikšmingų bylos aplinkybių.
55. Iš bylos medžiagos ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas J. U. ir atsakovė S. M. (duomenys neskelbtini) sudarė bažnytinę santuoką Stačiatikių visų Rusijos šventųjų bažnyčioje. Ši santuoka įstatymų nustatyta tvarka Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir registracijos skyriuje įregistruota (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
56. Atsakovė byloje įrodinėja, kad santuokos pradžia laikoma bažnyčios pranešime (bažnytiniame santuokos liudijime) nurodyta data – (duomenys neskelbtini), kadangi dėl bažnyčios techninės klaidos, t. y. duomenų nepateikimo civilinės metrikacijos įstaigai įtraukti konfesijų nustatyta tvarka sudarytą santuoką į apskaitą, šalių santuoka Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir registracijos skyriuje buvo įregistruota tik (duomenys neskelbtini).
57. Pagal Lietuvos teisinį reguliavimą sutuoktiniais laikomi vyras ir moteris, įstatymų nustatyta tvarka įregistravę santuoką (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.7 straipsnio 2 dalis). Santuoka laikoma sudaryta nuo jos įregistravimo civilinės metrikacijos įstaigoje (CK 3.23 straipsnis) arba nuo jos įregistravimo bažnyčios nustatyta tvarka (CK 3.304 straipsnis). Tuo atveju, jei bažnytinė santuoka nebuvo įtraukta į civilinės metrikacijos įstaigos apskaitą per įstatymo nustatytą terminą, ji laikoma sudaryta nuo jos įtraukimo į apskaitą momento, o ne nuo jos sudarymo ir įregistravimo bažnyčioje momento (CK 3.304 straipsnio 3 dalis).
58. CK 3.24 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą (per dešimt dienų) pranešimas apie santuokos sudarymą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka nepateikiamas, santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kurią ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje.
59. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. Nr. 1R-160 įsakymu patvirtintų civilinės metrikacijos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 71 punktas numato, kad Lietuvos Respublikoje bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukiamos į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje įrašant santuokos įrašą ir išduodant santuokos liudijimą. Pagal Taisyklių 73 punktą įtraukiant į apskaitą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka po 2001 m. liepos 1 d. sudarytą santuoką, jeigu apie ją civilinės metrikacijos įstaigai pranešta per dešimt dienų po santuokos sudarymo, santuokos pradžia laikoma bažnyčios pranešime (bažnytiniame santuokos liudijime) nurodyta santuokos data. Jeigu per šį terminą pranešimas nepateikiamas, santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kai ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje.
60. Sistemiškai aiškinant nurodytas teisės normas, darytina išvada, kad šalių sudaryta santuoka teisiškai laikoma sudaryta ir teisines pasekmes sukelia nuo sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), todėl ir turto teisinis režimas, t. y. kad turtą sutuoktiniai įgyja bendrąja jungtine nuosavybe, pradeda galioti nuo santuokos įregistravimo.
Dėl santuokos nutraukimo.
61. Bylos medžiaga nustatyta, kad S. M. (ikisantuokinė pavardė – M.), gim. (duomenys neskelbtini), ir J. U., gim. (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini) Stačiatikių visų rusų šventųjų parapijoje, šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys nepilnamečių vaikų neturi.
62. Bylos nagrinėjimo metu šalys patvirtino, jog santuoka faktiškai iširo, atkurti šeiminių santykių nėra galimybės, abu sutuoktiniai pageidauja nutraukti jų santuoką. Bylos nagrinėjimo metu išklausęs šalių paaiškinimus, teismas įsitikino, jog šalių santuoka faktiškai yra iširusi. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, todėl terminas susitaikyti nenustatytinas, šalių santuoka nutrauktina ir spręstini dėl su santuokos nutraukimu susiję klausimai (CK 3.53 straipsnio 2 dalis, 3.54 straipsnio 4 dalis).
Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo.
63. Byloje kilo ginčas dėl kurio iš sutuoktinių kaltės iširo santuoka.
64. Ieškovas patikslintame ieškinyje reiškia reikalavimą konstatuoti atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo, tačiau teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovo tvirtinimu, santuokos metu kildavo įvairūs konfliktai, bendras šalių gyvenimas tapo neįmanomas, 2020 m. vasario pabaigoje atsakovė iškeldino ieškovą iš sutuoktinių gyvenamosios vietos, dėl ko yra pagrindas pripažinti abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo.
65. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašo santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės. Pasak atsakovės, po santuokos sudarymo ieškovas pradėjo intensyviai vartoti alkoholinius gėrimus, 2018-01-10 ieškovas sumušė atsakovę, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d. Taip pat, atsakovės teigimu, ieškovas buvo neištikimas atsakovei, - santuokos metu bendravo ir susitikinėjo su kita moterimi. Teismo posėdžio metu atsakovė aiškino, jog žinojo, kad ieškovas bendrauja su kita moterimi, tačiau jam atleido, nes norėjo išsaugoti šeimą bei tikėjosi, kad ieškovas pakeis savo elgesį, tačiau ieškovui pradėjus atvirai susitikinėti bei gyventi su kita moterimi, šalių šeima iširo. Atsakovės vertinimu, šalių santuoka iširo būtent dėl ieškovo kaltės, pasireiškusios nepagarba sutuoktinei, nuolatiniu piktnaudžiavimu alkoholiu, fiziniu smurtavimu atsakovės atžvilgiu, ieškovo neištikimybės.
66. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
67. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 176 straipsnis).
68. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos iširimo sąlygas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 200702-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos yra nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
69. Vertinant santuokos nutraukimo pagrindus pirmiausia pažymėtina tai, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
70. Byloje pateiktas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2018-04-10 nutarimas ,,Nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius“, iš kurio matyti, kad ieškovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galimai smurtinių ieškovo J. U. veiksmų atsakovės S. M. atžvilgiu yra nutrauktas ieškovui ir atsakovei susitaikius. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad „<...> S. M. prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes su sutuoktiniu susitaikė, sutaria gerai ir toliau gyvena kartu <...>“.
71. Kaip matyti, ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pradėtas 2018-01-13 (po 2018-01-10 įvykusio šalių buitinio konflikto), kai šalys dar nebuvo įregistravę santuokos savivaldybės civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje. Bylos medžiaga rodo, kad po šalių įvykusio konflikto, kurio metu ieškovas galimai panaudojo fizinį smurtą prieš atsakovę, atsakovė atleido ieškovui, neinicijavo santuokos nutraukimo bylos dėl ieškovo kaltės, šeima ir toliau gyveno bei vedė bendrą ūkį daugiau nei dvejus metus - iki 2020-03-01, o tuo laikotarpiu (t. y. 2019-06-04) buvo įregistruota ieškovo ir atsakovės bažnytinė santuoka civiline tvarka. Dėl nurodytų aplinkybių, spręstina, jog šalių santuokos iširimo priežastis nebuvo ieškovo galimai panaudotas fizinis smurtas prieš atsakovę.
72. Vertinant atsakovės patikslintame priešieškinyje nurodytas aplinkybes ir paaiškinimus teismo posėdžio metu apie tai, kad ieškovas, gyvendamas santuokoje su atsakove, palaikė romantinius ryšius su kita moterimi, teismas sprendžia, kad tai taip pat nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo nelojalumo ir neištikimybės (CK 3.27 straipsnis). Pirmiausia, pati atsakovė teismo posėdžio metu tvirtino, jog žinodama aplinkybę, jog ieškovas susitikinėja su kita moterimi, jam atleido, tikėdamasi išsaugoti šeimą bei toliau gyveno kartu su ieškovu kaip šeima, todėl spręstina, kad tai nebuvo ta priežastis, dėl kurios atsakovė būtų inicijavusi santuokos nutraukimo procesą dėl ieškovo kaltės. Antra, teismas sprendžia, jog byloje, be pačios ieškovės samprotavimų apie ieškovo kaltę, nesama patikimų duomenų, galinčių objektyviai patvirtinti ieškovo neištikimybę. Liudytoja G. Ž. apklausta parodė, jog buvo atvejis, kad nuvažiavus prie ieškovo gyvenamosios vietos, ji matė ieškovą bendraujantį su šviesiaplauke moterimi. Tačiau tokie abstraktūs liudytojos parodymai vertintini kritiškai, nes jie nepatvirtina aplinkybės, kad ieškovas, gyvendamas santuokoje su atsakove, palaikė romantinius santykius su kita moterimi ir buvo neištikimas atsakovei, kas leistų konstatuoti ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178, 185 straipsniai).
73. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, jog abi šalys iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, nedėjo pastangų puoselėti santuoką ir abu yra kalti dėl santuokos nutrūkimo. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti išimtinai tik vieno sutuoktinio kaltę.
74. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 183, 185, 186 straipsniai).
75. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61, 3.51–3.54 straipsniai).
76. Po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo ieškovas prašo šalims palikti iki santuokos buvusias pavardes, t. y. jam paliekant pavardę „U.“, atsakovei – „M.“, atsakovė dėl to neprieštaravo. Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo šalims paliekamos šios pavardės: ieškovui – „U.“, atsakovei – „M.“ (CK 3.69 straipsnio1 dalis).
Dėl turtinių teisinių santuokos nutraukimo padarinių atsiradimo.
77. CK 3.67 straipsnio 1 dalis numato, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos arba nuo notaro patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigaliojimo dienos. Sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).
78. Nagrinėjamu atveju, ieškovas patikslintame ieškinyje prašo teismo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi - (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu šį reikalavimą palaikė.
79. Atsakovė patikslintame priešieškinyje nurodė aplinkybę, kad santuokiniai santykiai galutinai nutrūko 2020 m. rugsėjo mėnesį, tačiau teismo posėdžio metu sutiko, jog ieškovas ir atsakovė kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo (duomenys neskelbtini).
80. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus, kuriais šalys patvirtino, jog galutinai nustojo kartu gyventi nuo (duomenys neskelbtini), sprendžia esant pagrindą nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini), todėl toks ieškovo prašymas tenkintinas (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).
81. Dėl aukščiau išdėstyto, laikytina, kad nuo 2020-01-03, ieškovo ir atsakovės turtas ir pajamos bei prievolės yra asmeninės.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
82. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
83. Byloje konstatavus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).
Dėl išlaikymo buvusiai sutuoktinei priteisimo.
84. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61, 3.51–3.54 straipsniai).
85. CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
86. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 3.72 straipsnis yra bendroji norma, reglamentuojanti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo santykius. Šio straipsnio 1 dalyje sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis. Tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt., gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Tačiau ir darbingas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami užsitikrinti minimalų pragyvenimo lygį, turi teisę reikalauti išlaikymo iš kito sutuoktinio, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos tokį gyvenimo lygį užtikrina. Ir priešingai, sutuoktinis, turintis turto ar pajamų, kurie pakankami jam išsilaikyti, neturėtų teisės į išlaikymą. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).
87. Pagal CK 3.72 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Ši prezumpcija savaime nereiškia, kad išlaikymas nedarbingam dėl sveikatos būklės sutuoktiniui reikalingas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokia prezumpcija byloje gali būti nuginčyta, t. y. nedraudžiama teismui nustatyti priešingai, kad sutuoktinis yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2010).
88. Atsakovė patikslintame priešieškinyje reiškia reikalavimą priteisti jai iš ieškovo išlaikymą 3000 Eur vienkartine pinigine suma, išdėstant mokėjimą 12 (dvylika) mėnesių po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis sumomis, pradedant nuo priešieškinio padavimo dienos, kurį motyvuoja tuo, kad ieškovo anūkui Ž. Š. nustačius laikinąją globą, ji buvo paskirta jo globėja ir 6 (šešerius) metus augino bei prižiūrėjo ieškovo anūką, dėl ko negalėjo dirbti ir gauti pajamų, pakankamų pragyvenimui. Atsakovės teigimu, ji patyrė 3000 Eur nuostolį už ieškovo anūko išlaikymą. Duodama paaiškinimus teisme atsakovė nurodė, jog šiuo metu ieškovo anūkas Ž. Š. su ja nebegyvena, jis yra globos namuose; atsakovė dirba ir yra pajėgi užsitikrinti lėšų pragyvenimui, dėl ko išlaikymo priteisimas iš ieškovo šiuo metu jai nėra reikalingas.
89. Kaip nurodyta pirmiau, net ir nedarbingas sutuoktinis (kas nagrinėjamu atveju ir nėra aktualu), turintis turto ar pajamų, kurie pakankami jam išsilaikyti, neturi teisės į išlaikymą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė 2018 m. gegužės 3 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-1088 „Dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo“ paskirta Ž. Š. globėja, globos vieta nustatyta jos bute adresu (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje duodama paaiškinimus atsakovė patvirtino, kad ji, būdama Ž. Š. globėja, dirbo, gavo darbo užmokestį ir turėjo pakankamai lėšų pragyvenimui bei pažymėjo, kad 2018 – 2020 metais jos darbo užmokestis sudarė apie 800 Eur. Kaip matyti iš byloje esančių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymų apie S. M. socialinį draudimą laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2019-01-01 ir nuo 2019-01-01 iki 2024-09-03, atsakovė šiais laikotarpiais dirbo šiuose darbovietėse: UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra, (duomenys neskelbtini) progimnazija. Iš į bylą pateiktų ieškovės darbovietės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2024-03-28 ir 2023-05-03 pažymų ,,Apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį“, matyti, kad atsakovei išmokėtas darbo užmokestis per 2023 metų sausio - kovo mėnesius sudaro 1014,30 Eur; per 2023 metų sausio; 2024 metų vasario - kovo mėnesius sudaro 865,54 Eur. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovei nuo 2008-12-10 asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini).
90. Taigi byloje yra duomenų, kad ieškovės turtinė padėtis (nuo 2018 metų, kai buvo paskirta Ž. Š. globėja) nebuvo ir šiuo metu nėra tokia sunki, jog ji negalėjo / negali savęs išlaikyti.
91. Be to, reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra grindžiamas vaiko globa, tačiau kaip atsakovė patvirtino bylos nagrinėjimo metu, ji pati sutiko būti ieškovo anūko Ž. Š. globėja, t. y. pati atsakovė prisiėmė papildomus įsipareigojimus, už kurių vykdymą negali būti atsakingas ieškovas.
92. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas atsakovės reikalavimą dėl išlaikymo jai priteisimo atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo.
93. Bendro turto padalinimo klausimas, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išspręstas nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatymu nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Bendroji jungtinė nuosavybė baigiasi inter alia nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Nesant sutuoktinių susitarimo dėl bendro turto pasidalijimo turtas dalijamas teismo sprendimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis).
94. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo pirmiausia procesinę pareigą pateikti informaciją apie visą dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi abu sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas), dėl šio reikalavimo teismas nėra aktyvus. Taip pat sutuoktiniai turi pareigą nurodyti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius bei informaciją apie tai, kad žinomiems kreditoriams yra pranešta apie bylos iškėlimą (CPK 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 3.126 straipsnis). Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas (aktyvas ir pasyvas), nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalytiną bendrą turtą teismas nustato atsižvelgdamas į CK 3.127 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriose nustatyta, kad padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o esant sutuoktinio prašymui – įgytas bendrai iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.
95. Sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Jeigu vienam sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją (CK 3.117 straipsnio 1, 3 dalys). Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).
96. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad šalių santuoka faktiškai iširo (duomenys neskelbtini), todėl, sprendžiant klausimą dėl šalių bendro turto padalijimo, vertintinas ir į turto balansą įtrauktinas tik tas turtas, kuris šalių buvo įgytas iki (duomenys neskelbtini). Vėlesniu laikotarpiu įgytas turtas, turtinės prievolės (jei neįrodoma kitaip) atitinkamai pripažintinas kiekvienos iš šalių asmeniniu turtu, prievolėmis.
97. Ieškovas patikslintu ieškinių prašo jam asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę Opel Antara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
98. Iš VĮ „Regitra“ pažymos apie transporto priemones nustatyta, kad ieškovo vardu yra įregistruotos 2 (dvi) transporto priemonė Opel Antara, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (vertė – 7700 Eur) ir Opel Zafira-A, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (vertė – 1,00 Eur). Šios transporto priemonės yra įgytos po 2020-03-01, t. y. šalių santuokai pripažintai faktiškai esant iširus (CK 3.127 straipsnio 2 dalis), todėl nurodytos transporto priemonės pripažintinos J. U. asmeniniu turtu. Atsakovė sutinka, kad po santuokos nutraukimo, automobiliai Opel Antara, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir Opel Zafira-A, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atitektų ieškovui, taip pat neginčija jų verčių. Dėl nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad pirmiau nurodytos transporto priemonės yra asmeninė ieškovo nuosavybė, ir yra nedalytinos nutraukiant santuoką, ir nustatytina, kad po santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso transporto priemonės Opel Antara, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (vertė – 7700 Eur) ir Opel Zafira-A, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Dėl santuokoje įgytų kreditorinių įsipareigojimų padalijimo.
99. Pagal CK 3.126 straipsnį, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Vadovaujantis CK 6.59 straipsniu, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar pakeisti jos vykdymo sąlygas. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Teismas nustato, ar sutuoktinių prievolė yra asmeninė ar bendroji, o bendroji turtinė prievolė – solidarioji ar dalinė.
Žemesnės instancijos teismas
100. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo apžvalga Nr. AC-40-1).
101. Nagrinėjamu atveju šalys nurodė teismui, kad turi šiuos kreditorius – UAB ,,SB lizingas“ ir Klaipėdos kredito unija.
102. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo teismo nustatyti, kad ieškovo prisiimtas skolinis įsipareigojimas UAB ,,SB lizingas“, kilusį iš 2023-07-14 vartojimo kredito sutarties Nr. C307653895, pagrindu, pripažintinas asmenine ieškovo prievole. Kreditorius UAB ,,SB lizingas“ tokiam ieškovo reikalavimui prieštaravimų nereiškė, atsiliepimo į bylą nepateikė. Kaip matyti iš byloje esančios vartojimo kredito sutarties Nr. C307653895, šią sutartį ieškovas sudarė po 2020-03-01 - šalių santuokai faktiškai esant iširus, t. y. 2023-07-14, kreditas nėra suteiktas šeimos poreikiams tenkinti, todėl, tarp šalių nesant ginčo, skolinis įsipareigojimas UAB ,,SB lizingas“, kilęs iš vartojimo kredito sutarties Nr. C307653895, po santuokos nutraukimo pripažintinas asmenine ieškovo prievole.
103. Ieškovas taip pat prašo pripažinti kreditorinius įsipareigojimus Klaipėdos kredito unijai pagal 2020-02-12 kredito sutartį Nr. KNT202002-000011 asmenine atsakovės prievole, nes šia kredito sutartimi buvo refinansuota asmeninė S. M. skola kreditoriui Luminor bankas.
104. Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutinka ir prašo pripažinti, kad prievolė Klaipėdos kredito unijai pagal sudarytą 2020-02-12 kredito sutartį Nr. KNT202002-000011 yra ieškovo ir atsakovės solidarioji prievolė. Pasak atsakovės, minėta kredito sutartis buvo sudaryta santuokos metu, ieškovas kartu su atsakove teikė prašymą kredito suteikimui, buvo informuotas apie paskolos suteikimą, supažindintas su visomis sutarties sąlygomis pasirašytinai, todėl yra solidarusis skolininkas.
105. Trečiasis asmuo (kreditorius) Klaipėdos kredito unija atsiliepime nurodė, kad 2020-02-12 tarp suinteresuoto asmens Klaipėdos kredito unijos ir ieškovo bei atsakovės buvo sudaryta kredito sutartis Nr. KNT202002-000011, pagal kurią buvo suteiktas 40 000,00 Eur kreditas. Tokio pobūdžio sandoriui buvo gautas sutuoktinio ieškovo rašytinis sutikimas. Be to, vertinant kredito suteikimo galimybes buvo vertinamos ieškovo pajamos, išlaidos ir finansiniai įsipareigojimai bei šiam tikslui abu sutuoktiniai Klaipėdos kredito unijai pateikė ir pasirašė prašymą paskolai gauti, abu sutuoktiniai pasirašė kredito sutartį, tuo pačiu abu įsipareigojo solidariai dengti visus įsiskolinimus iš kredito sutarties (Sutarties 1.2. punktas). Taigi, santuokoje tiek ieškovas, tiek atsakovė solidariai įgijo kreditorinius įsipareigojimus Klaipėdos kredito unijai. Taigi, atsakomybė už prisiimtus įsipareigojimus yra solidari, tokia ji turi išlikti ir po santuokos nutraukimo.
106. Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 str. 1 d. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008). Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 str.), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 str.).
107. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 str. 1 d.), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 str.), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 str. 1 d.), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.
108. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1 – 3 d.). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.). Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Šios klasifikacijos teisinė reikšmė reiškiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 str. 1 d. 1 – 5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 str., kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 str. 2 ir 3 d. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikams auklėti bei šviesti, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 str. 2 d.). Pažymėtina, kad CK 3.109 str. 2 d. sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 str. 3 d. solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.
109. Nustatyta, kad 2020-02-05 prašyme būsto paskolai gauti ieškovas J. U. kaip paskolos prašytojos sutuoktinis, ne tik pasirašė, bet ir patvirtino, kad buvo supažindintas su visomis iš paskolos sutarties kilsiančiomis teisėmis ir pareigomis bei sutiko ir neprieštaravo, kad jo sutuoktinė prisiimtų įsipareigojimus pagal sutartį. Pagal 2020-02-12 paskolos sutartį Nr. KNT202002-000011, kaip paskolos gavėjos sutuoktinis, ieškovas pasirašė, patvirtindamas, kad susipažino su šios sutarties sąlygomis ir su jomis sutinka, bei supranta visas pasekmes, kurios gali kilti šios sutarties sąlygų pažeidimo atveju, tame tarpe, kad Klaipėdos kredito unija turi teisę nukreipti išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą, neatsižvelgiant į būsto statusą, nepilnamečių vaikų bei kitų išlaikytinių, gyvenančių būste, interesus. Kaip byloje nustatyta, aukščiau minėto prašymo paskolai gauti ir paskolos pasirašymo momentu šalys vedė bendrą ūkį, gyveno santuokinį gyvenimą. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad pasiskolintos lėšos buvo naudojamos bendrai šeimos gerovei užtikrinti, todėl teismas laiko, kad skolinis įsipareigojimas kreditoriui Klaipėdos kredito unijai pagal 2020-02-12 paskolos sutartį Nr. KNT202002-000011 yra solidarus abiejų sutuoktinių įsipareigojimas ir po santuokos nutraukimo pripažįsta jį solidariąja ieškovo ir atsakovės prievole.
Dėl kompensacijų priteisimo
Ieškovas patikslintame ieškinyje reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės S. M. ieškovo J. U. naudai skolą – 18 953,37 Eur (kurią sudaro 13 953,37 Eur ieškovo sumokėtų kredito įmokų suma ir 5 000 Eur ieškovo grynais pinigais atsakovei perduotos lėšos jos asmeninėms skoloms padengti) bei 5 proc. palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo teigimu, šalių santuokai faktiškai iširus, ieškovas iš dalies įvykdė atsakovės prievolę Klaipėdos kredito unijai pagal 2020-02-12 tarp kredito sutartį KNT202002-000011, laikotarpiu nuo 2020-11-01 iki 2023-09-31, sumokėdamas šiam kreditoriui 13 953,37 Eur kredito įmokų sumą. Ieškovo nuomone, jam iš dalies įvykdžius prievolę kreditoriui Klaipėdos kredito unijai, ieškovas įgijo teisę į šios sumos priteisimą iš atsakovės, kadangi šalys kartu nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio nuo 2020 metų kovo mėnesio. Be to, siekdamas išgelbėti savo sutuoktinę nuo turto praradimo, ieškovas išgrynino iš savo banko sąskaitos savo asmenines lėšas 5000 Eur sumą (2020-02-02 - 800 Eur, 2020-02-03 4200 Eur) ir jas perdavė atsakovei tam, kad būtų sustabdytas jos turto realizavimas bei refinansuota skola.
110. Iš byloje pateiktų Lietuvos kredito unijos kvitų: 2023-07-25, 2023-06-26, 2023-05-25, 2023-04-26, 2023-03-27, 2023-02-24, 2023-01-24, 2022-12-22, 2022-11-28, 2022-10-24, 2022-09-27, 2022-09-05, 2022-07-26, 2022-06-27, 2022-05-30, 2022-03-25, 2022-02-28, 2022-01-28, 2022-04-26, 2021-12-27, 2021-11-26, 2021-10-25, 2021-09-27, 2021-08-27, 2021-06-28, 2021-07-26, 2021-05-27, 2021-04-26, 2021-03-26, 2021-02-26, 2021-02-01, 2020-12-28, 2020-11-27, 2020-11-09, kurių mokėjimo paskirtyse nurodyta, kad mokėjimas yra atliktas už S. M. kreditą, nustatyta, jog bendra mokėtojo J. U. Lietuvos kredito unijai grynaisiais pinigais įmokėta suma laikotarpiu nuo 2020-11-09 iki 2023-07-25 sudaro 13 953,37 Eur.
111. Nagrinėjamu atveju byloje konstatuota, kad šalių prievolė Klaipėdos kredito unijai pagal 2020-12-20 kredito sutartį Nr. KNT202002-000011 yra solidari. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis). Tačiau toks vieno skolininko atsiskaitymas su kreditoriumi nereiškia, kad kiti skolininkai apskritai atleidžiami nuo prievolės vykdymo. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).
112. Teismui padarius išvadą, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo (duomenys neskelbtini), teismas laiko, kad laikotarpiu nuo 2020-03-01 tiek ieškovo, tiek atsakovės gautos pajamos, yra asmeninės kiekvieno iš sutuoktinių lėšos. Be to, pagal 2020-02-12 paskolos sutartį Nr. KNT202002-000011, kredito gavėjas ne ieškovas, o atsakovė. Taigi ieškovas, įvykdęs dalį S. M. prievolės pagal kredito sutartį Nr. KNT202002-000011, turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovės tai, ką jis įvykdė. Įvertinus pirmiau nurodytus motyvus, ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas šioje dalyje tenkinamas - atsakovui priteistina jo už kredito gavėją S. M. sumokėto kredito dalis – 13 953,37 Eur.
113. Dėl 5000 Eur ieškovo prašomos priteisti kompensacijos, - iš byloje pateikto J. U. 2023-03-29 AB ,,Swedbank“ banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2020-02-01 – 2020-02-28, nustatyta, kad ieškovas 2020-02-03 iš banko sąskaitos grynais pinigais paėmė 4200 Eur, 2020-02-18 – 800 Eur (iš viso 5000 Eur). Ieškovas tvirtina, kad šiuos pinigus perdavė atsakovei, kuri juos panaudojo prievolėms pagal kredito sutartį Nr. KNT202002-000011 įvykdyti. Atsakovė byloje nepripažįsta šios aplinkybės, nurodydama, kad skolas Klaipėdos kredito unijai dengė iš savo turimų santaupų bei gaunamo darbo užmokesčio.
114. Iš byloje pateiktų S. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Klaipėdos kredito unijoje ir Klaipėdos kredito unijos kvitų matyti, kad laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2020-02-20 S. M. Klaipėdos kredito unijai grynaisiais pinigais įmokėjo šias sumas: 2020-02-18 - 800,00 Eur (kredito sutarties administravimo mokestis), 2020-02-18 - 2000,00 Eur (tvariam pajui apmokėti), 2020-02-18 - 2170,00 Eur (tvariam papildomam pajus apmokėti), 2020-02-18 - 333,00 Eur (įmokėjimas į sąskaitą).
115. Iš surinktų byloje įrodymų (S. M. 2024-07-03 AB Šiaulių banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2019-06-01 – 2020-03-31, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys) matyti, kad atsakovė minėtu laikotarpiu dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, gavo darbo užmokestį, kuris per mėnesį buvo vidutiniškai 458,90 Eur, be to, jai buvo reikalingos lėšos bendriems šeimos poreikiams tenkinti (pragyvenimui). Duomenų, kad minimu laikotarpiu būtų turėjusi santaupų, atsakovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu iš 2020-01-30 Klaipėdos miesto 1-ojo notaro biuro notarės Aldonos Kundrotienės patvirtintos pirkimo – pardavimo sutarties ir 2023-03-29 AB ,,Swedbank“ banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2020-02-01 – 2020-02-28 apie J. U. išlaidas ir pajamas, matyti, kad ieškovas, 2020-01-30 pardavęs jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš buto pirkėjo E. K. gavo 10 000 Eur sumą. Kaip nustatyta, ieškovo 2020-01-30 parduotas butas buvo jo asmeninė nuosavybė (notaras vadovaujasi Nekilnojamojo turto registre įregistruotais duomenimis), todėl laikytina, kad lėšos, gautos už parduotą butą yra ieškovo asmeninės piniginės lėšos.
116. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2020-02-20 atsakovas, pardavęs asmeninės nuosavybės priklausantį turtą, gavo asmeninių pajamų, iš kurių 5000 Eur buvo perduoti atsakovei jos asmeninei skolai sumokėti. Vadovaujantis CK 3.89 str. dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, kuris yra abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo, darytina išvada, nors tuo metu šalys dar gyveno kaip šeima, tačiau ieškovas panaudojo savo asmenines lėšas sutuoktinės skolos padengimui. Įvertinus tai, darytina pagrįsta išvada, kad yra pagrindas ieškovui iš atsakovės priteisti 5000 Eur jo sumokėtą piniginę sumą, dėl ko ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas šioje dalyje taip pat tenkinamas.
117. Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
118. Šiuo pagrindu ieškovo ieškinio reikalavimas tenkintinas ir dėl procesinių palūkanų priteisimo nuo priteistos 18 953,37 Eur sumos nuo 2024-03-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
119. Atsakovė patikslintame priešieškinyje reiškia reikalavimą priteisti iš ieškovo J. U. atsakovei S. M. 2223,99 Eur kompensaciją už ieškovo asmeninių skolų padengimą. Pasak atsakovės, šalims gyvenant santuokoje ji padengė asmenines ieškovo skolas, sumokėdama iš savo piniginių lėšų ieškovo kreditoriams: UAB ,,Sergel” - 650,00 Eur ir 1569,99 Eur - UAB ,,Juliano inkaso”), todėl ieškovas turi kompensuoti atsakovei jos sumokėtą 2223,99 Eur sumą.
120. Iš atsakovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų - 2020-01-31 AB Šiaulių banko mokėjimo nurodymų Nr. 547025 ir Nr. 547023 matyti, kad 2020-01-31 atsakovė atliko du mokėjimus: 650,00 Eur - gavėjui UAB ,,Sergel“ ir 1569,99 Eur gavėjui UAB ,,Juliano inkaso“, kurie, kaip matyti iš bylos medžiagos, yra asmeniniai ieškovo kreditoriai. Tačiau teismo vertinimu, šie ieškovės atlikti mokėjimo nurodymai savaime nepagrindžia atsakovės byloje įrodinėjamos faktinės aplinkybės apie tai, jog ji iš savo asmeninių piniginių lėšų padengė asmeninius ieškovo įsiskolinimus. Pirma, kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje nėra jokių įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2020-02-20 atsakovė savo asmeninėje banko sąskaitoje būtų turėjusi piniginių lėšų (pajamų ir / ar santaupų), iš kurių būtų pajėgi ne tik pragyventi, bet ir turėti papildomų piniginių lėšų (2223,99 Eur sumą), kurias būtų galėjusi skirti ieškovo asmeninių kreditorinių įsipareigojimų dengimui. Antra, kaip matyti iš pateiktų mokėjimo nurodymų Nr. 547025 ir Nr. 547023, atsakovė šiuos mokėjimus atliko į banko sąskaitą įnešdama grynuosius pinigus, todėl tikėtina, kad atsakovė ieškovo kreditoriams sumokėjo paties ieškovo jai duotais grynaisiais pinigais. Trečia, abejotina, kad atsakovė, tuo metu gaudama vidutiniškai 458,90 Eur darbo užmokestį, būtų mokėjusi ieškovo asmeniniams kreditoriams, kai pati turėjo vykdyti įsiskolinimą ir mokėti kredito įmokas kreditoriui. Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatuoja, kad atsakovė neįrodė, kad ji sumokėjo 2223,99 Eur sumą ieškovo kreditoriniams įsipareigojimams padengti iš savo asmeninių piniginių lėšų, dėl ko atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl kitų šalių argumentų.
121. Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus T. T. jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus T. T. 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus T. T. 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
122. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
123. Iš byloje pateikto ieškovo atstovo advokato Viačeslav Žarkov prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pinigų priėmimo kvitų, matyti, kad ieškovo atstovavimo išlaidas šioje byloje sudaro 2 000,00 Eur. Šios išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų kiekį bei pobūdį, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, darytina išvada, kad jos yra būtinos ir pagrįstos. Ieškovas byloje taip pat sumokėjo 709,00 Eur žyminio mokesčio pateikiant patikslintą ieškinį. Byloje pateikti įrodymai apie kitas bylinėjimosi išlaidas – 7,50 Eur už Registrų centro paslaugas. Viso ieškovas patyrė 2 716,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
124. Iš byloje pateikto atsakovės atstovės advokatės Alisos Kostiuk prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pinigų priėmimo kvito matyti, kad atsakovės atstovavimo išlaidas šioje byloje sudaro 800,00 Eur. Šios išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų kiekį bei pobūdį, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, darytina išvada, kad jos yra būtinos ir pagrįstos. Atsakovė byloje taip pat sumokėjo 229,00 Eur žyminio mokesčio. Viso atsakovė patyrė 1 029,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
125. Kadangi patikslintas ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies, atitinkamai tarp ginčo šalių paskirstytinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 88, 93, 98 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimai tenkinti 84 proc., o atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimai – 50 proc., tai proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos priteistinos: ieškovui iš atsakovės priteistina 2 281,86 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 716,50 Eur x 84 proc.), o atsakovei iš ieškovo priteistina 514,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 029,00 Eur x 50 proc.) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).
126. Šias sumas įskaičius, iš atsakovės ieškovui priteistina 1 767,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.
127. Byloje susidarė 12,79 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios patikslintus ieškinį ir priešieškinį tenkinus iš dalies turėtų būti priteistos tiek iš ieškovo, tiek ir atsakovės, tačiau, kadangi iš kiekvienų jų priteistinų procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija 8,00 Eur minimalios sumos, todėl šios išlaidos valstybei iš šalių nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265, 268-269, 270 ir 307 straipsniais, teismas
nusprendė:
patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.
Panaikinti ieškovo J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės S. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Klaipėdos stačiatikių visų rusų šventųjų parapijoje sudarytos ir (duomenys neskelbtini) apskaitytos Klaipėdos miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, santuokos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini).
Santuokos apskaitos įrašą panaikinti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nustatyti, kad santuokos apskaitos įrašo panaikinimas ieškovo J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės S. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini) kai jie pradėjo gyventi skyrium.
Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovui J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti pavardę „U.“, o atsakovei S. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti pavardę „M.“.
Nustatyti, kad transporto priemonės OPEL ANTARA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir Opel Zafira-A, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovo J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybė.
Nustatyti, kad prievolė kreditoriui UAB ,,SB lizingas“ pagal 2023-07-14 vartojimo kredito sutartį Nr. C307653895, yra asmeninė J. U. prievolė.
Prievolę kreditoriui Klaipėdos kredito unijai pagal 2020 m. vasario 12d. kreditavimo sutartį Nr. KNT202002-000011, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo palikti solidaria ieškovo J. U. ir atsakovės S. M., prievole.
Priteisti iš atsakovės S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18 953,37 Eur (aštuoniolika tūkstančių devynis šimtus penkiasdešimt tris eurus 37 ct) piniginę kompensaciją ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 18 953,37 Eur (aštuoniolikos tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 37 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024-03-14 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, ieškovo J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovės S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 767,36 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 36 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Kitą patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalį atmesti.
Per vieną darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimo nuorašą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.