- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-13
- Bylos Nr.
- eB2-769-618/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00129-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Pareiškėjas
- A. P., uždarosios akcinės bendrovės „Minibank“
- Kreditorius
- A. P., A. M., B. N., D. A., D. J., D. K., D. L., E. T., E. A., J. M., J. P., L. P., O. S., P. A., V. L., V. G.
- Kategorijos
dalyvaujant uždarosios akcinės bendrovės „Dydis“ nemokumo administratoriui D. J., pareiškėjams A. P., uždarosios akcinės bendrovės „Minibank“ įgaliotam atstovui G. Č.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorių A. P., A. M., B. N., D. A., D. J., D. K., D. L., E. T., E. A., J. M., J. P., L. P., O. S., P. A., V. L. ir V. G. su darbo santykiais susijusių reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Sporto ir pramogų klubo Lambada Gym“, uždarosios akcinės bendrovės „Minibank“ finansinių reikalavimų patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dydis“ nemokumo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismo 2023 m. liepos 21 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Dydis“ atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas D. J., nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 7 d.
2. Teismo 2023 m. spalio 27 d. nutartimi patvirtinti, 2023 m. lapkričio 22 d. patiksinti BUAB „Dydis“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kurių bendra suma 322 417,11 Eur.
3. Teismo iniciatyva 2023 m. spalio 27 d. nutartimi kreditorių A. P., A. M., B. N., D. A., D. J., D. K., D. L., E. T., E. A., J. M., J. P., L. P., O. S., P. A., V. L. ir V. G. su darbo santykiais susijusių reikalavimų, UAB „Sporto ir pramogų klubo Lambada Gym“, UAB „Minibank“ finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimas išskirtas į atskirą bylą Nr. eB2-769-618/2023. Teismo 2023 m. spalio 27 d. nutartimi paskirtas teismo posėdis žodinio proceso tvarka 2023 m. gruodžio 6 d. 10.00 val.; pasiūlyta per 14 dienų pateikti atsiliepimus; UAB „Minibank“ vadovo J. S. ir nemokumo administratoriaus D. J. dalyvavimas teismo posėdyje pripažintinas būtinu; nemokumo administratorius, UAB „Sporto ir pramogų klubo Lambada Gym“ ir UAB „Minibank“ įpareigoti pateikti kreditinius reikalavimus pagrindžiančius įrodymus.
4. Teisme 2023 m. spalio 30 d. gauti nemokumo administratoriaus paaiškinimai dėl išskirtų kreditorių reikalavimų tvirtinimo, papildoma informacija apie darbuotojų gautą darbo užmokestį, nepanaudotas atostogas, paskaičiuotą išeitinę kompensaciją. Nemokumo administratorius nurodė, kad su UAB „Sporto ir pramogų klubo Lambada Gym“ telefonu susisiekti nepavyko. Įmonei nepateikus papildomos informacijos iki žodinio bylos nagrinėjimo, prašo teismo netvirtinti UAB „Sporto ir pramogų klubo Lambada Gym“ reikalavimo. Papildomai nemokumo administratorius pateikė darbuotojų darbo sutartis.
Šalies argumentai
5. Teisme 2023 m. lapkričio 3 d. gautas kreditoriaus UAB „Minibank” reikalavimas, kuriuo UAB „Minibank“ prašo patvirtinti 73 800 Eur finansinį reikalavimą (30 000 Eur skolos ir 43 800 Eur palūkanų). UAB „Minibank” pareiškime nurodė, kad už penkis metus pagal paslaugų teikimo sutartį skaičiuojama po 0,08 % delspinigių už kiekvieną vėluojamą dieną. Pateikė 2017 m. kovo 13 d. paslaugų teikimo sutartį ir 2017 m. kovo 15 d. mokėjimo pavedimą 30 000 Eur sumai.
Atsiliepimas
6. Daugiau atsiliepimų, papildomų paaiškinimų ir įrodymų negauta.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu nemokumo administratorius D. J. UAB „Sporto ir pramogų klubo Lambada Gym“ finansinį reikalavimą prašė netvirtinti, kadangi minėtas juridinis asmuo nepateikė jokios papildomos informacijos. Nurodė, kad bandė su UAB „Sporto ir pramogų klubo Lambada Gym“ susisiekti telefonu, įmonės adresu buvo išsiųstas registruotas laiškas, taip pat visais žinomais adresais. Negauta jokių žinių, kreditorius nepareiškė savo valios ir UAB „Sporto ir pramogų klubo Lambada Gym“ finansinis reikalavimas neturėtų būti tvirtinimas. Darbuotojų finansinius reikalavimus prašo tvirtintini pilna apimtimi. Nurodė, kad darbuotojas pats neatsako už jam skirtus priedus. Teismas buvo leidęs mokėti atlyginimus, mokesčiai už priedus buvo sumokėti. Nėra pagrindo nepasitikėti skaičiavimais, apskaitą vedė įmonė, ne buhalteris. Tik įmonės vadovas gali pasakyti, kodėl buvo išmokėti priedai. Darbuotojai socialiai pažeidžiama grupė. UAB „Minibank” finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad reikalavimo dalis dėl 30 000 Eur abejonių nekelia, tačiau dėl netesybų dydžio palieka spręsti teismui, pabrėžė, jog nežino, kodėl nuo kreipimosi dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo įvyko toks ženklus reikalavimo padidėjimas.
8. Teismo posėdžio metu buvęs BUAB „Dydis“ vadovas A. P. prašė patvirtinti jo finansinį reikalavimą. Dėl UAB „Sporto ir pramogų klubo Lambada Gym“ reikalavimo nurodė, jog 2019 m. gruodžio mėnesį buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis. Nuomojamoje patalpoje buvo įsteigta papildoma maitinimo vieta. Vėliau paskelbtas karantinas ir ribojimai, todėl šios vietos nepasisekė išlaikyti. Prašė netvirtinti UAB „Sporto ir pramogų klubo Lambada Gym“ reikalavimo. Dėl darbuotojų finansinių reikalavimų nurodė, jog atlyginimai nebuvo keliami. Byloje yra duomenys apie tai, kad darbuotojams buvo skiriami priedai už darbo kokybę ir intensyvumą. Tai buvo normali praktika. Atlyginimo pakėlimas nesietinas su nemokumo bylos iškėlimo, nes UAB „Dydis“ tikėjosi, kad bus iškelta restruktūrizavimo byla. Pažymėjo, kad dėl kiekvieno darbuotojo Sodra priėmė atskirą sprendimą, patikrino visų darbuotojų išmokas. Priskaičiuoti priedai darbuotojams įskaičiuojami į vidutinį darbuotojų darbo užmokestį. Kreditoriaus UAB „Minibank” reikalavimo tvirtinimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad UAB „Minibank” skolino UAB „Dydis“ pinigines lėšas, dalis buvo grąžinta. Buvo sudaryta paslaugų tiekimo sutartis, UAB „Dydis“ neatliko paslaugų, kurios buvo sutartos. UAB „Minibank” reikalavo grąžinti 30 000 Eur. Nurodė, kad UAB „Minibank” turi teisę pasinaudoti galimybe prašyti netesybų, nors restruktūrizavimo plane jie to neprašė, tačiau bankroto byloje tokią teisę turi.
9. Teismo posėdžio metu UAB „Minibank” įgaliotas atstovas prašė patvirtinti bendrovės finansinį reikalavimą. Nurodė, kad inicijuojant restruktūrizavimo procesą, prašė tik skolos, iškėlus bankroto bylą paskaičiavo ir palūkanas. Iki nemokumo bylos iškėlimo į teismą dėl skolos nesikreipė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
10. Vienas bankroto byloje spręstinų klausimų yra bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis).
11. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra juridinio asmens bankroto byloje pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojantį juridinį asmenį, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).
12. Bankroto bylose egzistuoja viešasis interesas, reikalaujantis teismui spręsti visus klausimus, atsižvelgiant į bankrutavusios bendrovės ir jos kreditorių interesus. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, darbuotojų, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesus, todėl teismas turi būti aktyvus, nes tinkamu bankroto procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-684/2017, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020). Viešasis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga būti aktyviu, neišnyksta ir bendrovei iškėlus bankroto bylą, todėl teismui tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus, išlieka pareiga ex officio (pagal pareigas savo iniciatyva) įvertinti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).
13. Ar kreditoriaus reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas nusprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas būtent kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). Būtent pareiškėjas, siekiantis jo, kaip kreditoriaus, reikalavimo bankrutuojančiam juridiniam asmeniui patvirtinimo, turi pareigą leistinais įrodymais pagrįsti tiek reikalavimo atsiradimo pagrindą, tiek jo dydį (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas, vertindamas į bylą pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (CPK 176 straipsnio 1 dalis), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).
14. Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka nemokumo administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo nemokumo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
15. Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl, siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-862-450/2022).
Dėl finansinių reikalavimų, susijusių su darbo santykiais, pagrįstumo
16. Nemokumo administratorius prašo patvirtinti kreditorių A. P. 2 070,32 Eur, A. M. 2 121,13 Eur, B. N. 323,89 Eur, D. A. 1 343,04 Eur, D. J. 498,02 Eur, D. K. 2 106,82 Eur, D. L. 1 900,45 Eur, E. T. 2 040,83 Eur, E. A. 5 315,49 Eur, J. M. 3 456,58 Eur, J. P. 3 051,76 Eur, L. P. 1 846,67 Eur, O. S. 831,58 Eur, P. A. 1 427,97 Eur, V. L. 8 315,15 Eur ir V. G. 1742,92 Eur su darbo santykiais susijusių reikalavimų.
17. Darbo kodekso (toliau – ir DK) 145 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiame kodekse ir kitose darbo teisės normose nurodytais atvejais darbuotojui mokamos išmokos skaičiuojamos pagal jo vidutinį darbo užmokestį. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina Darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą. Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo buvo patvirtintas darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kurio 5.1 punkte nustatyta, kad skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1–3.4 papunkčiuose, ir mėnesines premijas, mokamas už mėnesio darbo rezultatus. Aprašo 5.5 punkte nustatyta, jog vidutinis valandinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius). Aprašo 5.6 punkte nustatyta, kad vidutinis valandinis darbo užmokestis turi būti skaičiuojamas ir tuo atveju, kai darbuotojo faktiškai dirbama darbo diena (pamaina) yra skirtingos trukmės.
18. DK 62 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju atleidžiamiems darbuotojams išmokama dviejų jų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu jų darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
19. Darbuotojų kreditoriniams reikalavimams pagrįsti nemokumo administratorius pateikė duomenis apie darbuotojų vidutinį darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2023 m. birželio iki 2023 m. rugpjūčio mėnesio; duomenis apie darbuotojams išmokėtas sumas laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 29 d.; duomenis apie darbuotojams priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2022 m. sausio mėnesio iki 2023 m. rugsėjo mėnesio. Taip pat su darbo santykiais susijusiems kreditoriniais reikalavimais nemokumo administratorius pateikė darbuotojų darbo sutartis iš kurių matyti darbuotojams nustatytas darbo užmokestis / valandinis įkainis.
20. Teismas įvertinęs nemokumo administratoriaus pateiktame prašyme nurodytus duomenis dėl finansinių reikalavimų susijusių su darbo santykiais dydžio, įvertinęs ir tai, kad prašomos patvirtinti finansinių reikalavimų susijusių su darbo santykiais sumos atitinka prie šio prašymo pridėtus ir papildomai pateiktus dokumentus ir jų pakanka finansinių reikalavimų, jų dydžio pagrįstumui nustatyti, nėra nustatyta duomenų prieštaravimų, nusprendžia, kad finansiniai reikalavimai susiję su darbo santykiais pagrįsti. Pažymėtina, kad posėdžio metu buvęs BUAB „Dydis“ vadovas A. P. taip pat nurodė reikšmingas aplinkybes susijusias su darbuotojams mokamais priedais, atlyginimo dydžiu.
21. Vertinant įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad A. P. 2 070,32 Eur, A. M. 2 121,13 Eur, B. N. 323,89 Eur, D. A. 1 343,04 Eur, D. J. 498,02 Eur, D. K. 2 106,82 Eur, D. L. 1 900,45 Eur, E. T. 2 040,83 Eur, E. A. 5 315,49 Eur, J. M. 3 456,58 Eur, J. P. 3 051,76 Eur, L. P. 1 846,67 Eur, O. S. 831,58 Eur, P. A. 1 427,97 Eur, V. L. 8 315,15 Eur ir V. G. 1 742,92 Eur finansiniai reikalavimai yra pagrįsti, todėl yra įstatymu numatytas pagrindas juos patvirtinti (JANĮ 41 straipsnio1 dalis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl UAB „Sporto ir pramogų klubo Lambada Gym“ finansinio reikalavimo pagrįstumo
22. Kreditorė UAB „Sporto ir pramogų klubo Lambada Gym“ prašė patvirtinti 1 989,78 Eur finansinį reikalavimą UAB „Dydis“ bankroto byloje. Pagrįsti minėtos kreditorės reikalavimą pateikė: 2022 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą – faktūra 238,84 Eur sumai (sąnaudų kompensacija); 2022 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą – faktūra 605 Eur sumai (patalpų nuoma); 2022 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą – faktūra 605 Eur sumai (patalpų nuoma); 2022 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą – faktūra 605 Eur sumai (patalpų nuoma). Taip pat pateikė 2023 m. spalio 4 d. tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktą tarp UAB „Dydis“ ir UAB „Sporto ir pramogų klubo Lambada Gym“.
23. Teismo posėdžio metu nemokumo administratorius prašė netvirtinti UAB „Sporto ir pramogų klubo Lambada Gym“ 1 989,78 Eur reikalavimo, nes UAB „Sporto ir pramogų klubo Lambada Gym“ neįvykdė teismo 2023 m. spalio 27 d. nutartimi nustatymo įpareigojimo pateikti įrodymus, pagrindžiančius sąskaitų išrašymą.
24. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, UAB „Sporto ir pramogų klubo Lambada Gym“ nepateikusi įrodymų, kurie pagrįstų išrašytas sąskaitas, neįvykdė pareigos leistinais įrodymais pagrįsti tiek reikalavimo atsiradimo pagrindą, tiek jo dydį, o pateiktos sąskaitos nėra pakankamas įrodymas konstatuoti 1 989,78 Eur skolos egzistavimo faktui.
25. Pažymėtina, kad po finansinio reikalavimo pateikimo su UAB „Sporto ir pramogų klubo Lambada Gym“ nepavyko susisiekti ne tik nemokumo administratoriui, bet ir teismui.
26. Apibendrinant minėtas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog įrodymų, pagrindžiančių egzistuojantį UAB „Sporto ir pramogų klubo Lambada Gym“ finansinį reikalavimą, pastaroji nepateikė, jos poziciją dėl reiškiamo reikalavimo esmės ir prigimties nežinoma, esamų duomenų nepakanka pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumui įvertinti.
27. Suinteresuotam asmeniui UAB „Sporto ir pramogų klubo Lambada Gym“ neįrodžius reiškiamo finansinio reikalavimo pagrįstumo ir realumo, teismas netvirtinta UAB „Sporto ir pramogų klubo Lambada Gym“ reiškiamo 1 989,78 Eur finansinio reikalavimo (JANĮ 42 straipsnis).
Dėl UAB „Minibank“ kreditorinio reikalavimo pagrįstumo
28. Kreditorė UAB „Minibank“ prašo patvirtinti 73 800 Eur finansinį reikalavimą. Nurodė, kad jį sudaro 30 000 Eur skola ir 43 800 Eur palūkanų.
29. Teismas 2023 m. spalio 27 d. nutartimi pažymėjo, kad pateiktais duomenimis negalima nustatyti už kokį laikotarpį ir kokio dydžio paskaičiuotos 43 800 Eur palūkanos, UAB „Minibank“ finansinį reikalavimas pagrįstas tik 30 000 Eur mokėjimo nurodymu ir 2017 m. kovo 13 d. paslaugų teikimo sutartimi. UAB „Minibank“ teismui nurodė tik tai, jog palūkanas skaičiuoja pagal paslaugų teikimo sutartį už penkis metus.
30. 2017 m. kovo 15 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad UAB „Minibank“ pervedė avansinį mokėjimą UAB „Dydis“, kuris sudarė 30 000 Eur.
31. Iš 2017 m. kovo 13 d. Paslaugų teikimo sutarties (toliau – ir Sutartis) nustatyta, kad UAB „Minibank“ (užsakovas) ir UAB „Dydis“ (vykdytojas) sudarė paslaugų teikimo sutartį. Sutarties 1 punktu Vykdytojas įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2017 m. rugsėjo 15 d. surasti ir Užsakovui raštu pateikti pilnai eksploatacijai paruošto (be įlenkimų, nubraižymų ar kitų defektų) automobilio Porsche Panamera Diesel, ne senesnio kaip 2016 m. gamybos, kurio kaina neviršytų 30 000 Eur, pasiūlymus ir, gavus rašytinį Užsakovo pritarimą ir atskirą įgaliojimą, sudaryti preliminarią automobilio pirkimo – pardavimo sutartį. Užsakovas neįsipareigojo sudaryti preliminarios automobilio pirkimo – pardavimo sutarties net tuo atveju, jei Vykdytojo pateiktas pasiūlymas atitinka šiame punkte nurodytus kriterijus, bet bendra jo būklė netenkina Užsakovo. Sutarties 2 punktu nurodyta, kad Vykdytojo prašymu ir Užsakovui raštu išreiškus sutikimą, Sutarties 1 punkte nurodytas automobilio pasiūlymų pateikimo terminas gali būti pratęstas iki 2017 m. gruodžio 31 d. Sutarties 6 punkte numatyta, kad Užsakovas, šios sutarties vykdymui, ne vėliau kaip iki 2017 m. kovo 15 d. perveda į Vykdytojo atsiskaitomąją sąskaitą, nurodytą šios Sutarties IX skyriuje, 30 000 Eur avansinį mokėjimą, skirtą automobiliui įsigyti. Sutarties 7 punkte nurodyta, kad Vykdytojui, iki Sutarties 1 punkte nurodyto termino pabaigos nepateikus automobilio pasiūlymo arba pateikus, bet Užsakovui nesudarius preliminarios automobilio pirkimo – pardavimo sutarties iš Vykdytojo patiekto pasiūlymo variantų, pasibaigus šios Sutarties vykdymo/galiojimo terminui ar ją nutraukus Sutartyje ir/ar teisės aktuose nurodytais pagrindais, Vykdytoja ne vėliau kaip per 1 darbo dieną grąžina Užsakovui visą Sutarties 6 punkte nurodytą avansinį mokėjimą, be teisės daryti kokius nors išskaitymus. Sutarties 8 punkte nurodyta, kad jeigu Vykdytojas laiku negrąžina Užsakovui Sutarties 6 punkte nurodyto avanso ar jo dalies, Užsakovui pareikalavus, Vykdytojas moka 0,08 procento delspinigius už kiekvieną praleistą dieną nuo visos negrąžintos avansinio mokėjimo sumos. Sutarties 13 punkte nurodyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki 2017 m. rugsėjo 15 d., jei nebus pratęsta Sutarties 2 punkte numatyta tvarka.
32. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų, kad Vykdytojas įvykdė susitarimą Sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Vykdytojas įsipareigojo mokėti Užsakovui po 0,08 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Taigi pagal Sutarties nuostatas už prievolės įvykdymo termino praleidimą buvo numatytas netesybų (delspinigių) mokėjimas.
33. Byloje nėra jokių duomenų, kurie teiktų pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad šalys būtų susitarusios dėl prievolės įvykdymo termino pratęsimo.
34. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Taip netesybų ir nuostolių santykis (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013). Netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo. Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; kt.).
35. Nors šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo sutartinės prievolės ar ją įvykdo netinkamai, tačiau kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius turi pareigą pagrįsti sutartų netesybų dydį įrodinėdamas nuostolius, t. y. kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį. Taigi, kilus sutartinių netesybų mažinimo klausimui, kreditorius, grįsdamas teiginius dėl sutartyje įtvirtintų netesybų dydžio tinkamumo, nebegali remtis kompensuojamuoju sutartinių netesybų pobūdžiu ir jų, kaip minimalių nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).
36. Mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais. Teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.
37. Kaip minėta, tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas, iki kokio dydžio sumažinti neprotingai dideles netesybas, teismas kiekvienu atveju vertina konkrečios bylos aplinkybes, šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
38. Nagrinėjamu atveju byloje kreditorė jokių duomenų apie realiai patirtus nuostolius dėl laiku neįvykdytų įsipareigojimų teismui nepateikė, neteikė įrodymų, byloje elgėsi pasyviai. Teismo vertinimu, 0,08 proc. dydžio netesybos už kiekvieną uždelstą dieną, kurios nagrinėjamu atveju viršija skolą už suteikti sutartas paslaugas nėra skirtos kreditorės patirtiems nuostoliams kompensuoti, o kvalifikuotinos kaip baudinio pobūdžio, be kita ko, leidžiančios lupikiškai pasipelnyti iš Sutarties pažeidimo. Netesybos turi būti nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis, taip pat negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.
39. Šiuo atveju sprendžiant dėl kreditorei UAB „Minibank“ priteistino netesybų dydžio atsižvelgtina į tai, kad kreditorė jokių įrodymų apie patirtus nuostolius nepateikė, į netesybų sumos ir susitartos kainos, už kurią buvo susitarta dėl paslaugų teikimo dydį, į tai, kad šiuo atveju ginami bankrutuojančios įmonės ir kitų jos kreditorių interesai, į tai, kad UAB „Minibank“ elgėsi pasyviai dėl sudarytos paslaugų sutarties nevykdymo, 5 metus nesiėmė jokių veiksmų 30 000 Eur skolai išieškoti, inicijuodama restruktūrizavimo procesą, netesybų iš skolininkės nereikalavo.
40. Teismas sprendžia, kad UAB „Minibank“ paskaičiuotos už 5 metus 43 800 Eur netesybos mažintinos iki 3 000 Eur. Toks netesybų sumažinimas, teismo vertinimu, nepažeis CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių, atitinka teisingumo protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).
41. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, UAB „Minibank“ prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Dydis“ bankroto byloje tenkinamas iš dalies, tvirtinamas 33 000 Eur finansinis reikalavimas (JANĮ 42 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas
nutaria:
patvirtini bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dydis“ kreditorių A. P. 2 070,32 Eur, A. M. 2 121,13 Eur, B. N. 323,89 Eur, D. A. 1 343,04 Eur, D. J. 498,02 Eur, D. K. 2 106,82 Eur, D. L. 1 900,45 Eur, E. T. 2 040,83 Eur, E. A. 5 315,49 Eur, J. M. 3 456,58 Eur, J. P. 3 051,76 Eur, L. P. 1 846,67 Eur, O. S. 831,58 Eur, P. A. 1 427,97 Eur, V. L. 8 315,15 Eur ir V. G. 1 742,92 Eur finansinius reikalavimus, tenkintinus pirma eile pirmu etapu.
Patvirtini bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dydis“ kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Minibank“ 33 000 Eur finansinį reikalavimą:
- 30 000 Eur finansinis reikalavimas tenkintinas antra eile pirmu etapu;
- 3 000 Eur finansinis reikalavimas tenkintinas antra eile antru etapu.
Netvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Sporto ir pramogų klubo Lambada Gym“ 1 989,78 Eur finansinio reikalavimo.
Kitą darbo dieną nuo nutarties įsiteisėjimo dienos jos kopiją pateikti Garantinio fondo administratoriui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.