- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-28
- Bylos Nr.
- 2S-811-794/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06285-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. V.
- Suinteresuotas asmuo
- G. Š.-V, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, UAB „Baltijos realizacijos centras“, VšĮ „Sg8“, M. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Sergel“, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, AB „Telia“, AB „SEB bankas“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Ignitis“, UAB „Vilniaus vandenys“, Aksvelus
- Kreditorius
- SG8, Telia Lietuva, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VILNIAUS VANDENYS, Energijos skirstymo operatorius, Lietuvos radijo ir televizijos centras, BALTIJOS REALIZACIJOS CENTRAS, Ignitis, Sergel, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, Luminor Bank, AB SEB bankas
- Advokatai
- Alminas Liutkevičius, Alminas Linkevičius
- Kategorijos
- 3.3.2.5Kiti su atskirųjų skundų nagrinėjimu susiję klausimai
- 3.4.2.6.2Paaiškėjus, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl savo tyčinių veiksmų
- 3.4.2.6.7Atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pasekmės
- 3.4.2.6.8Kiti su atsisakymu iškelti fizinio asmens bankroto bylą susiję klausimai
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) L. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2FB-1693-845/2020 pagal pareiškėjo L. V. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo; suinteresuoti asmenys – G. Š.-V, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, UAB „Baltijos realizacijos centras“, VšĮ „Sg8“, M. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Sergel“, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, AB „Telia“, AB „SEB bankas“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Ignitis“, UAB „Vilniaus vandenys“, antstolis Donatas Kisielius, UAB „Aksvelus“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas L. V. 2019 m. vasario 28 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, patvirtinti 300,00 EUR sumą, reikalinga kiekvieną mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto valdymas“.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1534-432/219 pareiškėjo L. V. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo netenkino. Teismas sprendė, kad pareiškėjas turėjo galimybių pagerinti savo turtinę padėti, tačiau nepateisinamai šia aplinkybe nepasinaudojo, kreditorių reikalavimai dėl tokio pareiškėjo elgesio iš esmės nebuvo tenkinami, įsiskolinimas kreditoriams nemažėjo, o tik augo, todėl tokį pareiškėjo elgesį laikė sąmoningu neveikimu, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, dėl ko pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau - FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2s-1534-432/2019 pareiškėjo atskirąjį skundą patenkino – panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartį ir pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą perdavė pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas ir tarp atsiradusio nemokumo bei nesąžiningo elgesio egzistuoja priežastinis ryšys; nurodė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių sąmoningą pareiškėjo elgesį, nukreiptą į mažą pajamų gavimą vengimą atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėjo, kad apylinkės teismas nenurodė, kaip konkrečiai turi atrodyti pareiškėjo pastangos, siekiant susirasti geriau apmokamą darbą, neišsiaiškino, kur pareiškėjas galėjo įsidarbinti, bet neįsidarbino bei, kodėl nutraukė ankstesnę darbinę veikslą Prancūzijoje, taip pat, kad nėra žinoma, koks pareiškėjo išsilavinimas, profesija bei kokios asmens, turinčio tokį kai pareiškėjas išsilavinimą ir profesiją, galimybės susirasti geriau apmokamą darbą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs byla pakartotinai, 2020 m. kovo 2 d. nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjo L. V. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų pareiškėjo bendra pradelstų įsiskolinimų suma sudaro daugiau nei 741 652,10 EUR, iš kurių didžioji dalis pareiškėjo, kaip solidaraus skolininko, yra įsiskolinimas kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui už 2007 m. spalio 25 d. AB DnB NORD suteiktą kreditą 1 129 518,07 Eur sumai vartojimo reikmėms. Byloje taip pat nustatyta, jog kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pareiškėjas bei santaupų kredito įstaigose neturi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis pareiškėjas nuo 2019 m. lapkričio 1 d. dirba A. V. individualioje įmonėje ir gauna 444,00 EUR darbo užmokestį. Taip pat apylinkės teismas nustatė, kad pareiškėjas dirbo UAB „Lidora“, vadybininku, kur jam buvo mokamas 737,00 Eur dydžio darbo užmokestis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis pareiškėjas UAB „Lidora“ dirbo iki 2019 m. rugpjūčio 30 d., nuo 2019 m. lapkričio 1 d. pareiškėjas įsidarbino A. V. individualioje įmonėje, (duomenys neskelbtini), kur jam mokamas 444,00 Eur darbo užmokestis. Pažymėjo, kad bylą nagrinėjant iš naujo, pareiškėjas neatvyko nė į vieną teismo posėdį, nepateikė jokių rašytinių paaiškinimų apie dedamas pastangas dirbti geriau apmokamą darbą, nepaaiškino apie tai, kodėl nutrūko jo darbo santykiai su UAB „Lidora“ (jo ar darbdavio iniciatyva), apie jo įsidarbinimą į kitą darbovietę už beveik 300,00 EUR mažesnį darbo užmokestį.
6. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančios nuomos sutarties matyti, kad pareiškėjas už gyvenamojo būsto nuomą Prancūzijoje moka 1.000,00 EUR. Teismui bylą nagrinėjant pirmą kartą teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad jis Prancūzijoje veiklos nevykdo, kad už būstą nuomą moka jo motina, tačiau nei tuomet, nei bylą nagrinėjant iš naujo pareiškėjas nepateikė teismui jo nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Minėtų aplinkybių įrodinėjimo klausimas buvo keliamas ne kartą, pareiškėjui buvo siūlyta pateikti įrodymus, kreditoriai taip pat kėlė šį klausimą. Tačiau pareiškėjas neįrodė, kokia konkrečia veikla jis užsiėmė Prancūzijoje, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius, kad motina skolindavo ženklias pinigų sumas, iš kurių buvo mokamas nuomos mokestis, taip pat kitų įrodymų, pagrindžiančių, iš kokių šaltinių jis gyveno Prancūzijoje.
7. Taip pat pažymėjo, kad bylą nagrinėjant iš naujo pareiškėjas neatvyko nė į vieną teismo posėdį, nedavė paaiškinimų, nepateikė įrodymų, nors iš Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo ir kuri pareiškėjui yra žinoma, akivaizdu, jog pastarasis suvokė, jog teismo nurodytos aplinkybės turės būti tiriamos, išklausant pareiškėjo paaiškinimus, susijusius su turtine padėtimi.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Pareiškėjas L. V. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
9. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Pareiškėjas pranešė teismui, kad dėl ligos negalės dalyvauti 2020 m. kovo 2 d. teismo posėdyje. Pareiškėjas tvirtina, kad nagrinėjant fizinio asmens bankroto bylą teismas turi būti aktyvus, būtina išklausyti pareiškėją. Teismas pareiškėjo neišklausė, nesudarė pareiškėjui sąlygų pateikti savo argumentus, nesudarė sąlygų pareiškėjui dalyvauti teismo posėdyje, dėl to teismo nutartis nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta.
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus. Bankroto bylą atsisakyta iškelti vadovaujantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalis 2 punkto nuostatomis. Taigi, tam, kad teismas galėtų konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumą šiuo pagrindu, privalėjo būti neginčijamai įrodyta kuri nors iš šių aplinkybių: 1) Paaiškėjo, kad pareiškėjas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6,67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiamų sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo. Teismas tokių CK 6.67 straipsnyje nurodytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių nenustatė. Vadinasi pareiškėjo nesąžiningumo šiuo FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. įtvirtintu pagrindu konstatuoti negalima. 2) Paaiškėjo, kad pareiškėjas per paskutinius 3 metus atliko kitokius tyčinius veiksmus pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie savo finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Konkrečiu atveju, teismas vėlgi nenustatė tokių pareiškėjo veiksmų, kuriais jis būtų pateikęs neteisingą informaciją apie savo finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius. Taigi, pareiškėjo nesąžiningumo konstatuoti nėra pagrindo ir šiuo FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. įtvirtintu pagrindu. 3) Paaiškėjo, kad pareiškėjas sąmoningai neveikė, siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Vertinant šį aspektą, teismas nurodė, kad pareiškėjas dėjo per mažas pastangas gauti didesnes pajamas ir kuo didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjo duomenys rodo, kad pareiškėjas šiai dienai gauna gerą darbo užmokestį- apie 1500 EUR/mėn. Tačiau nei sąlygos pareiškėjui dalyvauti nebuvo sudarytos, nei pats teismas nesurinko duomenų į bylą, kuriuos teismas privalo surinkti, nes fizinio asmens bylose teismas privalo būti aktyvus. 4) Teismas atsisakydamas pareiškėjui iškelti bankroto bylą FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. pagrindu, turėjo įrodyti, kad pareiškėjas per paskutinius 3 metus sąmoningai neveikė, siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ir dėl to pareiškėjas tapo nemokus. Turėjo būti įrodytas priežastinis ryšys tarp tariamojo pareiškėjo sąmoningumo neveikimo ir nemokumo.
Šalies argumentai
9.3. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas tyčia Luminor bankui AS įkeista turtą pardavinėja žymiai pigiau, nei turto rinkos vertė. Pareiškėjas nurodo, kad jis nekilnojamąjį turtą nori parduoti, šio turto pardavimą yra perdavęs turto brokerių agentūrai, kuri ir sprendžia kokią kainą dėti į skelbimus. Taip pat atkreipiamas dėmesys teismo dėmesys ir į tai, kad net ir radus pareiškėjui pirkėją, jis pats to turto be Luminor banko AS sutikimo negalėtų parduoti, nes bankas turi hipoteką, taip taikomi antstolių areštai.
9.4. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas pareiškėjo nesąžiningumą siejo ir su tuo, kad pasak teismo pareiškėjas vis dar kas mėnesį vien tik už būsto nuomą Prancūzijoje moka 1.000,00 EUR. Tokia būsto nuoma nėra mokama jau daugiau nei du metai. Byloje yra bankų išrašai, iš kurių matyti, jog už būsto nuomą užsienyje mokėjo ne pareiškėjas, o jo motina.
9.5. Pareiškėjas teigia, kad jo negalima laikyti aplaidžiu ar siekiančiu tik nusirašyti skolinius įsipareigojimus, dėl ko teismas visiškai nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas elgiasi nesąžiningai ir siekia išvengti kreditorinių įsipareigojimų. Kaip jau patvirtina byloje esančios aplinkybės, pareiškėjas tiek anksčiau, tiek šiai dienai dirba, gauna pajamas. Atsisakius pareiškėjui iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liks nemokus su vis didėjančia 741 652,10 EUR dydžio skolų našta. Tokios sumos pareiškėjas padengti neišgalės net pardavus jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, dėl to pareiškėjas ir kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, kad vadovaujantis LR FABĮ suteiktomis priemonėmis pareiškėjas galėtų atkurti mokumą.
9.6. Pareiškėjas daro išvadą, kad teismas nenustatė nė vieno iš FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. įtvirtintų pagrindų pareiškėjo nesąžiningumui konstatuoti. Taip pat, itin atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas tik konstatavo pareiškėjo nesąžiningumą, tačiau pareiškėjo neva nesąžiningu veiksmų niekaip nesusiejo su jo nemokumu, nors privalėjo (kadangi to reikalauja FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nuostatos) nustatyti priežastinį ryšį tarp atitinkamų pareiškėjo veiksmų ir pareiškėjo nemokumo.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
11. Suinteresuotas asmuo Luminor bankas AS atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo atskiruoju skundu, prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui pakartotinai nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjas neatvyko nė į vieną teismo posėdį. Pareiškėjas teikė nedarbingumo pažymas prieš kiekvieną teismo posėdį, bylos nagrinėjimas jau buvo atidėtas remiantis pareiškėjo nedarbingumo aplinkybe, pažymėtina, kad ši aplinkybė buvo ir pareiškėjo prašyme atidėti paskutinį teismo posėdį, kuriame buvo išnagrinėtas jo pareiškimas.
11.2. Civilinis procesas yra grindžiamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 str.). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 str. 2 d.). Pareiškėjas, inter alia, nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu ir būtent paties pareiškėjo veiksmai nulėmė, kad byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant. Kaip pirmiau nurodyta, teismas yra saistomas imperatyvų imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekti, jog byla būtų išnagrinėta vieno posėdžio metu.
11.3. CPK 8 str. įtvirtintas kooperacijos (bendradarbiavimo) principas. Teismas, šio Kodekso nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Dalyvaujantys byloje asmenys šio Kodekso nustatyta tvarka bendradarbiauja tarpusavyje ir su teismu. Dėl to sąmoningas vengimas atskleisti teismui tikrąją padėti, t. y. visos reikalingos medžiagos nepateikimas laiku vengimas atskleisti aplinkybes susijusias su skolų kreditoriams atsiradimu, skolininko pareigų vykdymu, melagingų faktų nurodymas ir kt., trukdo teismui nustatyti tikrąją faktinę situaciją, neleidžia objektyviai jos įvertinti arba užkerta kelią teisingam teisiniam kvalifikavimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
13. Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).
14. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų.
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo pareiškėjo nemokumą (ginčo byloje dėl to nėra), tačiau atsisakė iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).
Dėl bylos išnagrinėjimo pareiškėjui nedalyvaujant
17. Apeliantas nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi vienu iš atskirojo skundo argumentų akcentuoja aplinkybę, kad apylinkės teismas privalėjo išklausyti pareiškėją. Apelianto teigimu, teismas pareiškėjo neišklausė, nesudarė pareiškėjui sąlygų pateikti savo argumentus, nesudarė sąlygų pareiškėjui dalyvauti teismo posėdyje, dėl to teismo nutartis yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta.
18. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjo elgesiu proceso metu, sprendžia, jog apelianto argumentai yra visiškai nepagrįsti, dėl to atmestini.
19. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėdamas pareiškimą pakartotiniai, 2019 m. spalio 8 d. nutartimi pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo skyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2019 m. lapkričio 5 d. Pagal 2019 m. spalio 10 d. teisme gautą prašymą, teismo posėdis buvo perkeltas į 2019 d. lapkričio 21 d. 2019 m. lapkričio 20 d. gautas pareiškėjo prašymas atidėti 2019 m. lapkričio 21 d. teismo posėdį dėl jo ligos. Tą pačią dieną gautas ir pareiškėjo atstovo advokato Almino Linkevičiaus prašymas pareiškėjo pareiškimą nagrinėti pareiškėjo atstovui nedalyvaujant. 2019 m. lapkričio 21 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškėjus, kad pareiškėjas turi dar vieną kreditorių - UAB „Aksvelus“, teismo posėdis atidėtas, UAB „Aksvelus“ 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi į bylą įtrauktas suinteresuotu asmeniu, kitas teismo posėdis paskirtas 2020 m. vasario 6 d. 2020 m. vasario 10 d. gautas pareiškėjo pranešimas apie turimą nedarbingumą laikotarpiu nuo vasario 10 d. iki vasario 14 d. Teisme 2020 m. vasario 11 d. gautas pareiškėjo atstovo advokato Almino Liutkevičiaus pranešimas apie atstovavimo sutarties su pareiškėju pasibaigimą.
20. Civilinis procesas yra grindžiamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Teismas yra saistomas imperatyvų imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekti, jog byla būtų išnagrinėta vieno posėdžio metu (CPK 159, 160 straipsniai).
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepaisant to, kad nagrinėjant fizinio asmens bankroto bylą teismas turi būti aktyvus, tai jokiu būdu nereiškia, kad teismas turi teisę toleruoti byloje dalyvaujančių asmenų (šiuo atveju pareiškėjo) piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
22. Civiliniame procese vyrauja rungtyniškumo principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo atskirojo skundo argumentus.
23. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas L. V. turėjo atstovą advokatą Alminą Liutkevičių, su kuriuo atstovavimo santykiai pasibaigė tik 2020 m. vasario 10 d., t. y. prieš pat vykusį 2020 m. vasario 11 d. teismo posėdį (III tomas b. l. 50). Vadinasi, pareiškėjas negalėdamas pats atvykti į 2019 m. lapkričio 5 d., 2019 m. lapkričio 21 d., 2020 m. vasario 6 d. teismo posėdžius, turėjo galimybę bylą vesti ir per atstovą. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. Atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas (CPK 51 straipsnis). Be to, akivaizdu, jog paties pareiškėjo negalėjimas atvykti į teismo posėdį, neatima galimybės pateikti visus reikalingus įrodymus, pagrindžiančius pareiškėjo nurodytas aplinkybes, taip pat visus duomenis, kurie patvirtintų aplinkybes, dėl kurių kilo abejonių pirmą kartą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka arba pateikti rašytinius paaiškinimus (CPK 42 straipsnis).
24. Apie posėdį pareiškėjas buvo informuotas tinkamai (III tomas b. l. 28, 48), be to, atskirasis skundas iš esmės ir nėra grindžiamas ta aplinkybe, kad apeliantas ar jo atstovas nebuvo tinkamai informuotas apie būsimą teismo posėdį, dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje buvo informuotas tinkamai.
25. Šiuo atveju apeliantas ne tik neįrodo, bet net nenurodo jokių aplinkybių, dėl kurių galima būtų spręsti apie jo negalėjimą nedarbingumo metu pateikti reikiamus įrodymus ir paaiškinimus. Taigi, apeliantas neįrodė, kad jo nedarbingumas buvo kliūtis pateikti visus įrodymus, patvirtinančius pareiškime nurodytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis).
26. Įstatymas numato, kad šalys (atstovai) privalo, be kita ko, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Apeliantas, būdamas nedarbingas (visada tik prieš posėdį), galėjo numatyti, jog per šį netrumpą laikotarpį byloje bus atliekami kokie nors procesiniai veiksmai, be kita ko, ir išnagrinėta byla teismo posėdyje, todėl turėjo ir pats sekti bylos eigą ar informuoti teismą apie negalėjimą bendradarbiauti (jei taip apskritai buvo, nes apeliantas nenurodo jokių argumentų, kad to padaryti dėl kokių nors priežasčių objektyviai negalėjo).
27. Atsižvelgiant į tai, kad nei apeliantas, nei jo atstovas, kuriems apie posėdžio (posėdžius) laiką ir vietą buvo tinkamai pranešta, paskirtu laiku į jį neatvyko, bei į tai, kad duomenys apie pareiškėjo neatvykimo priežastis nelaikytinos svarbiomis, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę bylą išnagrinėti iš esmės, nedalyvaujant pareiškėjui ar jo atstovui (CPK 246 straipsnis). Pareiškėjas nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu, nesiekė bendradarbiavimo su teismu ir būtent paties pareiškėjo veiksmai nulėmė, kad byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant. Pareiškėjas nenurodė jokių kitų svarbių aplinkybių, dėl ko jis nepateikė visus reikalingus duomenis, pagrindžiančius pareiškime nurodytas aplinkybes ar paaiškinimus (CPK 178 straipsnis).
Dėl atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu
28. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų.
29. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant iš naujo pareiškėjas neatvyko nė į vieną teismo posėdį, nedavė paaiškinimų, nepateikė įrodymų, nors iš Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo ir kuri pareiškėjui yra žinoma, akivaizdu, jog pastarasis suvokė, jog teismo nurodytos aplinkybės turės būti tiriamos, išklausant pareiškėjo paaiškinimus, susijusius su turtine padėtimi. Pabrėžtina, jog pareiškėjas į teismo posėdžius neatvyko, prieš kiekvieną teismo posėdį teikdavo pažymas apie nedarbingumą, nesiekė bendradarbiavimo su teismu. Taigi, vertindamas pareiškėjo elgesį, teismas sprendžia, kad pastarasis, pats inicijavęs bankroto bylą, būdamas suinteresuotas jos iškėlimu, elgėsi pasyviai, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo nutartyje akcentuotas svarbias aplinkybes; juolab, kad jis neteikė jokių rašytinių paaiškinimų ar įrodymų sprendžiant dėl jo pareiškimo pagrįstumo.
30. Pareiga atskleisti visą informaciją teikiant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir neslėpti tikrosios reikalų padėties – pajamų, įsiskolinimų kreditoriams atsiradimo, skolininko pareigų vykdymo ir kitų aplinkybių, proceso dalyviams kyla iš CPK 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo (FABĮ 5 straipsnio 1 dalis).
31. Kasacinio teismo praktikoje dėl bendradarbiavimo principo taikymo yra išaiškinta, kad šis principas reiškia, jog tiek teismas, tiek šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys privalo bendrai veikti, siekdami proceso tikslų; šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų bendradarbiavimo su teismu pareiga reiškia, kad šalys privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2006; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Iš esmės tai reiškia aktyvų šalių ir bylą nagrinėjančio teismo bendradarbiavimą, todėl net ir tais atvejais, kai teismui tenka pareiga byloje ex officio (pagal pareigas) nustatyti tam tikras aplinkybes, tai nepaneigia bylos dalyvių pareigos netrukdyti teismui tinkamai organizuoti procesą ir atvirai bendradarbiaujant prisidėti prie bylai reikšmingų faktų tyrimo.
32. Sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą tai svarbu dar ir dėl to, kad asmens sąžiningumo kategorija FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme didele dalimi apibūdinama pagal subjektyviuosius asmens elgesį charakterizuojančius kriterijus, kuriems tinkamai nustatyti būtinas asmens, kurio sąžiningumas vertinamas, aktyvus, bendradarbiavimu pagrįstas dalyvavimas. Dėl to sąmoningas vengimas atskleisti teismui tikrąją reikalų padėtį, t. y. visos reikalingos medžiagos nepateikimas laiku, vengimas atskleisti aplinkybes, susijusias su skolų kreditoriams atsiradimu, skolininko pareigų vykdymu, melagingų faktų nurodymas ir kt., trukdo teismui nustatyti tikrąją faktinę situaciją, neleidžia objektyviai jos įvertinti arba užkerta kelią teisingam teisiniam kvalifikavimui. Taigi asmeniui nevykdant pareigos bendradarbiauti, teismas remiasi esama bylos medžiaga ir gali atsirasti pagrindas pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis remdamasis asmuo prašo iškelti bankroto bylą (CPK 185 straipsnis).
33. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl fizinių asmenų sąžiningumo vertinimo jų bankroto bylose, yra nurodęs, kad būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, kai jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-796-219/2015; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-434-421/2017).
34. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas neišnaudoja savo darbo patirties, kad gautų didesnes pajamas, nededa pastangų turėti geriau apmokamą darbą ir pagerinti savo mokumą, bent kiek atsiskaityti su kreditoriais. Tokį jo elgesį pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip nesąžiningą, neatitinkantį reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos jam iškėlimo.
35. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nesąžiningu pareiškėjas gali būti pripažintas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant FABĮ, gali būti pripažįstamas nesąžiningu, tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
36. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjas yra nesąžiningas, be to, pareiškėjas tuo pačiu nenurodė visų su nagrinėjama byla susijusių aplinkybių, neatskleidė realios savo turtinės padėties, nepaneigė byloje dalyvaujančių asmenų nurodomų aplinkybių, jog pareiškėjas taip pat gauna papildomas pajamas; taip pat pastarasis nepagrindė aplinkybių, susijusių su pragyvenimu Prancūzijoje, t. y. kokią veiklą jis vykdė, apie jo motinos teiktas ženklias pinigų sumas jo pragyvenimui, išlaikymo formos savo nepilnamečiui vaikui, taip pat, jog siekė bent iš dalies padengti turimus turtinius įsipareigojimus kreditoriams iš gaunamų pajamų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.
37. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, taikytinus visiems civilinių teisinių santykių subjektams. Taigi, kiekvienas protingas, sąžiningas asmuo, siekdamas apginti pažeistas teises neturi vengti atskleisti visos informacijos arba turi nurodyti priežastis kodėl to negali padaryti, nes tik tokiu atveju gali būti visapusiškai ir objektyviai nustatytos visos svarbios bylai aplinkybes. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).
38. Pirmosios instancijos teismas, byloje esančių įrodymų pagrindu, pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas L. V. anksčiau gaudavęs ženkliai didesnes pajamas, būdamas darbingo amžiaus, sveikas, per paskutinius trejus metus objektyviai turėjo galimybę gauti didesnį darbo užmokestį, kitas pajamas, taip pat galėjo dėti pastangas ir imtis visų įmanomų priemonių pagerinti savo turtinę padėtį bei kaip įmanoma daugiau užtikrinti turimų itin didelės vertės kreditorinių įsiskolinimų patenkinimą. Be to, pareiškėjas neteikė naujų įrodymų, neinformavo teismo apie tai, kad didėja jo neįvykdytų įsipareigojimų apimtis (UAB „Vilniaus vandenys“ išduotas teismo įsakymas), kad turi naują kreditorių UAB „Aksvelus“, dėl ko kartą buvo atidėtas teismo posėdis. Nurodytų aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, pareiškėjo elgesys laikytinas sąmoningu neveikimu, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, todėl, atsižvelgiant į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas, taip pat į tai, kad FABĮ tikslas yra atkurti tik sąžiningo asmens mokumą, pareiškėjo prašymas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas.
39. Pareiškėjas atskirajame skunde šias aplinkybes bando paneigti nurodydamas, kad šios faktinės aplinkybės nepatenka į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą. Apeliacinės instancijos teismas šiame kontekste pažymi, kad nors pareiškėjas ir neigia, tačiau priešingų duomenų teismui nepateikia (CPK 178 straipsnis). Kaip minėta, pareiškėjas vengė teikti papildomus įrodymus, neatskleidė realios savo turtinės padėties, nepaneigė aplinkybių, jog pareiškėjas taip pat gauna papildomas pajamas; nepagrindė aplinkybių, susijusių su pragyvenimu Prancūzijoje, t. y. kokią veiklą jis vykdė, apie jo motinos teiktas ženklias pinigų sumas jo pragyvenimui, išlaikymo formos savo nepilnamečiui vaikui, taip pat, jog siekė bent iš dalies padengti turimus turtinius įsipareigojimus kreditoriams iš gaunamų pajamų. Be to, anksčiau gaudavęs ženkliai didesnes pajamas, būdamas darbingo amžiaus, sveikas, per paskutinius trejus metus objektyviai turėjo galimybę gauti didesnį darbo užmokestį, nei dabar nurodomą 444,00 EUR darbo užmokestį, taip pat galėjo dėti pastangas ir imtis visų įmanomų priemonių pagerinti savo turtinę padėtį bei kaip įmanoma daugiau užtikrinti turimų itin didelės vertės kreditorinių įsiskolinimų patenkinimą. Dėl to konstatuotina, kad pareiškėjas sąmoningai veikė, siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, kas reiškia, kad pareiškėjo veiksmai atitinka FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas, sudarančias pagrindą atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Pabrėžtina, kad bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjui privaloma pateikti FABĮ 4 straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-561/2014). Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl pareiškėjo nesąžiningumo, įsigilino į tikrąsias pareiškėjo nemokumo priežastis, faktinių aplinkybių visumą ir ir visiškai pagrįstai atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad toks nesąžiningumas yra pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą, nes jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. tarp pareiškėjo nesąžiningumo ir jo nemokumo yra priežastinis ryšys (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką, 2016 m. kovo 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-313/2016).
40. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
41. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui L. V. prieštarautų FABĮ tikslui - atkurti sąžiningo asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas iškelti pareiškėjui bankroto bylą, tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, suinteresuoti asmenys turi teisę į jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į pareiškėjo atskirojo skundą parengimą. Tokių įrodymų, suinteresuoti asmenys, pagrindžiančių jo apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, nepateikė, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.