Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, 2FB-1693-845/2020

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-03-02
Bylos Nr.: 2FB-1693-845/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-06285-2019-2
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Atsisakyta iškelti bankroto bylą.

Teisėjas: Lijana Visokavičienė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo: Luminor Bank AB Lietuvos skyriaus, G. Š.-V., Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, UAB „Baltijos realizacijos centras“, VšĮ „Sg8“, M. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Sergel“, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, AB „Telia Lietuva“, AB „SEB bankas“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Ignitis“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Aksvelus“
Pareiškėjas: L. V.
Kreditorius: UAB "Ignitis", Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, Luminor Bank AB, AB "Energijos skirstymo operatorius", VšĮ "SG8", UAB "Vilniaus vandenys", AB SEB bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Akcinė bendrovė Lietuvos radijo ir televizijos centras, Telia Lietuva, AB, Uždaroji akcinė bendrovė "BALTIJOS REALIZACIJOS CENTRAS", UAB "Sergel"
Advokatai: Alminas Liutkevičius, Liudas Šiukšteris

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. kovo 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė,sekretoriaujant Nijolei Blaškevič,dalyvaujant suinteresuoto asmens antstolio D. K. padėjėjui T. J.,

suinteresuoto asmens Luminor Bank AB Lietuvos skyriaus atstovui advokatui Liudui Šiukšteriui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. V. patikslintą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – G. Š.-V., Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, UAB „Baltijos realizacijos centras“, VšĮ „Sg8“, M. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Sergel“, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, AB „Telia Lietuva“, AB „SEB bankas“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Ignitis“, UAB „Vilniaus vandenys“, antstolis D. K., UAB „Aksvelus“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėjas L. V. 2019 m. vasario 28 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti jam bankroto bylą, patvirtinti 300 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto Valdymas“.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-11581-1080/2019 pareiškėjo L. V. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo netenkino. Teismas sprendė, kad pareiškėjas turėjo galimybių pagerinti savo turtinę padėtį, tačiau nepateisinamai šia galimybe nesinaudojo, kreditorių reikalavimai dėl tokio pareiškėjo elgesio iš esmės nebuvo tenkinami, įsiskolinimas kreditoriams nemažėjo, o tik augo, todėl tokį pareiškėjo elgesį laikė sąmoningu neveikimu, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, dėl ko pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1534-432/2019 pareiškėjo atskirąjį skundą patenkino – panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartį ir pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas ir tarp atsiradusio nemokumo bei nesąžiningo elgesio egzistuoja priežastinis ryšys; nurodė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių sąmoningą pareiškėjo elgesį, nukreiptą į mažų pajamų gavimą bei vengimą atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėjo, kad teismas nenurodė, kaip konkrečiai turi atrodyti pareiškėjo pastangos siekiant susirasti geriau apmokamą darbą, nesiaiškino, kur pareiškėjas galėjo įsidarbinti, bet neįsidarbino bei, kodėl nutraukė ankstesnę darbinę veiklą Prancūzijoje, taip pat, kad nėra žinoma, koks pareiškėjo išsilavinimas, profesija bei kokios asmens, turinčio tokį kaip pareiškėjas išsilavinimą ir profesiją, galimybės susirasti geriau apmokamą darbą.

4. Teismas 2019 m. spalio 8 d. nutartimi pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo skyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2019 m. lapkričio 5 d. Teismui patenkinus pareiškėjo atstovo adv. Almino Linkevičiaus 2019 m. spalio 10 d. teisme gautą prašymą, teismo posėdis buvo perkeltas į 2019 m. lapkričio 21 d.

5. Teisme 2019 m. lapkričio 20 d. gautas pareiškėjo prašymas atidėti 2019 m. lapkričio 21 d. teismo posėdį dėl jo ligos. Tą pačią dieną gautas ir pareiškėjo atstovo adv. Almino Linkevičiaus prašymas pareiškėjo pareiškimą nagrinėti pareiškėjo atstovui nedalyvaujant.

6. 2019 m. lapkričio 21 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškėjus, kad pareiškėjas turi dar vieną kreditorių – UAB „Aksvelus“, teismo posėdis atidėtas, UAB „Aksvelus“ 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi į bylą įtrauktas suinteresuotu asmeniu, kitas teismo posėdis paskirtas 2020 m. vasario 6 d.

7. 2020 m. vasario 10 d. gautas pareiškėjo pranešimas apie turimą nedarbingumą laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 10 d. iki 2020 m. vasario 14 d.

8. Teisme 2020 m. vasario 11 d. gautas pareiškėjo atstovo advokato Almino Liutkevičiaus pranešimas apie atstovavimo sutarties su pareiškėju pasibaigimą.

Šalies argumentai

9. Pareiškėjas pareiškime ir patikslintame pareiškime nurodė, kad prieš 11 metų jis su AB DnB NORD sudarė kreditavimo sutartį ir iš banko pasiskolino 1 129 518,07 Eur vartojimo reikmėms. Kredito įvykdymo užtikrinimui įkeitė nekilnojamąjį turtą. Tuo metu pareiškėjo finansinė padėtis buvo gera, gaudavo pakankamas ir stabilias pajamas. Iš pradžių mokėjimai vyko sklandžiai, tačiau atėjus ekonominei krizei, situacija kardinaliai pasikeitė – bankrutavo šeimai priklausiusios įmonės, sumažėjo pareiškėjo pajamos, krito nekilnojamojo turto kainos, todėl pareiškėjas neišgalėjo laiku mokėti banko įmokų. Sunkumą vykdyti skolinius įsipareigojimus lėmė ir tai, kad padidėjo paskolos įmokos dėl išaugusių banko palūkanų ir paskolų restruktūrizacijos politikos, todėl pareiškėjas kreipėsi į banką dėl kreditavimo sutarties modifikavimo ir solidaria bendraskole tapo pareiškėjo sutuoktinė G. Š.-V.. Tačiau kredito sutarties pakeitimai nepadėjo, kredito gavėjai nepajėgė mokėti įmokų bankui, todėl bankas nutraukė kredito sutartį ir pradėjo skolų išieškojimą iš pareiškėjo ir jo bendraskolės per antstolį D. K.. Be skolų hipotekos kreditoriui kaupėsi skolos ir kitiems kreditoriams, todėl šiai dienai pareiškėjas yra visiškai nemokus, o jo turimos skolos sudaro 800 257,69 Eur.

Atsiliepimas

10. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Pateiktame rašte nurodė, kad pareiškėjo įsiskolinimas valstybės, savivaldybių, fondų biudžetui 2020 m. sausio 17 d. sudaro 4 241,67 Eur.

11. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą teismui nepateikė.

12. Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys (ar jų atstovai) G. Š.-V., UAB „Baltijos realizacijos centras“, VšĮ „Sg8“, M. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Sergel“, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, AB „Telia Lietuva“, AB „SEB bankas“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Ignitis“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Aksvelus“ į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai. Gauti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir VšĮ „SG8“ prašymai bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant, pareiškėjas ir kiti suinteresuoti asmenys prašymų nepateikė. Byla išnagrinėta pareiškėjui nedalyvaujant.

Žemesnės instancijos teismas

13. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens antstolio D. K. atstovas padėjėjas T. J. teigė, kad pareiškėjo pareiškimas yra nepagrįstas, todėl prašė jį atmesti. Pasak atstovo, pareiškėjas pateikė pareiškimą, siekdamas vilkinti pradėtus vykdymo procesus, kadangi 2018 m. nustačius parduodamo turto iš varžytynių kainą, pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, teigdamas, kad nustatyta turto pardavimo kaina (850 000 Eur) yra per maža, nors pats savo iniciatyva turtą pardavinėjo neženkliai už didesnę kainą, be to, netrukus po to informavo, kad kreipsis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo. Vėliau turtas buvo perkainotas, nustačius turto vertintojo nustatytą turto rinkos kainą (780 000 Eur), 2019 m. pradžioje paskelbtos pirmosios turto varžytynės, o vėliau paaiškėjo, kad teisme priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, todėl 2019 m. balandžio 29 d. varžytynės buvo atšauktos. Nurodė, kad pareiškėjas minėtu metu pats ėmėsi veiksmų pardavinėti turtą, nurodydamas, kad jo kaina 740 000 Eur ir pažymėdamas, kad jis įvertintas 780 000 Eur, t. y. jau nebekėlė klausimo dėl turto rinkos vertės, nors prieš kelis mėnesius antstolis buvo įkainojęs turtą 850 000 Eur, kuri pareiškėjui netiko. Tuo pačiu atstovas nurodė, kad pareiškėjas pažymėjo, kad turto kaina galėtų būti 880 000 Eur, pakeitus projektinę dokumentaciją. Vėliau pirmą kartą išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, pareiškėjas skelbime nurodytą kainą pakeitė į 670 000 Eur, vėliau mažino iki 550 000 Eur, o 2020 m. vasario 6 d. atnaujino skelbimą, kuriame turto kaina yra 670 000 Eur. Pasak atstovo, nurodytos aplinkybės, susijusios su turto realizavimu, sudaro pagrindą manyti, jog pareiškėjo elgesys buvo nukreiptas į vykdymo proceso vilkinimą. Atstovas nurodė, kad pareiškėjas hipotekos kreditoriui turi mokėti palūkanas, todėl toks jo elgesys ne mažina, o didina turimus įsipareigojimus. Paaiškino, kad pareiškėjas žinojo apie naująjį kreditorių UAB „Aksvelus“, kuris buvo įkaito davėjas pareiškėjo skoliniams įsipareigojimams užtikrinti hipotekos kreditorei M. M., kadangi pareiškėjui vykdymo proceso pradžioje buvo įteiktas raginimas įvykdyti sprendimą; UAB „Aksvelus“ vėliau vykdymo proceso metu pateikė prašymą leisti parduoti jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą pasiūlytai pirkėjai M. M., kuris buvo parduotas, išieškotos lėšos paskirstytos, todėl UAB „Aksvelus“ tapo pareiškėjo kreditore. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. teismo įsakymą yra skolingas gana ženklią sumą UAB „Vilniaus vandenys“. Pažymėjo, kad pareiškėjas nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau neaišku, į kokią banko sąskaitą jam šios lėšos buvo pervedamos ir kaip jos buvo naudojamos, kodėl pareiškėjas nemokėjo už jam tiekiamą vandenį. Nurodė, kad jau anksčiau vykusiame teismo procese pareiškėjas buvo nenuoseklus, teikdamas žodinius paaiškinimus – neaišku, ar jis gyveno Prancūzijoje ar Monake, nes gyvenamoji vieta hipotekos sandoryje su M. M. nurodyta Monake, bet vėliau, pareiškėjas teigė, kad jis gyveno ne Monake, o Prancūzijoje; taip pat neaišku, kokia konkrečia veikla užsiėmė, kaip savo prievoles dėl vaiko išlaikymo vykdė suinteresuotam asmeniui G. Š.-V., tiek kitiems kreditoriams, ar vykdė kokius mokėjimus Luminor Bank AS pagal hipotekos santykius. Suinteresuoto asmens atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas teigė, kad pragyvenimo šaltinį jam suteikė mama, paskolindama ženklias pinigų sumas; aiškino, jog tokius įrodymus galėtų pateikti, tačiau teismui pasiūlius juos pateikti – paskolos sutartis, taip pat kitus įrodymus, iš kokių šaltinių jis gyveno Prancūzijoje ar Monake ir mokėjo nuomos mokestį, kuris sudarydavo daugiau kaip 1 000 Eur kiekvieną mėnesį, jų nepateikė. Pažymėjo, kad pareiškėjas negalėjo nurodyti tikslios kompanijos, kurią jis galimai perleido savo buvusios sutuoktinės G. Š.-V. valdymui, kad ji tokiu būdu galėtų gauti vaiko išlaikymą. Taigi pareiškėjas neatskleidė tikslios savo turtinės padėties. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismui 2019 m. liepos 24 d. atsisakius pareiškėjui iškelti bankroto bylą, kaip tik tuo metu su pareiškėju buvo nutraukta darbo sutartis (duomenys neskelbtini) (2019 m. rugpjūčio 30 d.), o teismui iš naujo pradėjus nagrinėti bylą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, 2019 m. lapkričio 1 d. pareiškėjas vėl įsidarbino, tačiau darbo užmokestis nesiekė vienos minimalaus darbo užmokesčio dydžio. Laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. vasario 25 d. pareiškėjui suteiktas nedarbingumas. Atkreipė dėmesį, kad bendrovė, kurioje pareiškėjas įsidarbino, veikia Neringos mieste, nors pareiškėjas nurodo, kad jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pažymėjo, kad neaišku, kiek lėšų prievolių vykdymui pareiškėjas skyrė nuo 2019 m. balandžio mėn. iki šiol, jei neskyrė, kodėl, nors pareiškėjas buvo teigęs, kad yra galimybė skirti tam tikrą dalį lėšų prievolių vykdymui iš gaunamų pajamų. Atstovo teigimu, atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, negalima teigti, kad pareiškėjas yra sąžiningas, dėl to jam nėra pagrindo iškelti bankroto bylą.

Šalies argumentai

14. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus atstovas advokatas nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo pareiškimu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pagrindinis tikslas, dėl kurio pareiškėjas atvyko į Lietuvą yra bankrutuoti, net neketinant savo ekonominių ir socialinių interesų sieti su Lietuva, o bankrutavęs ketina grįžti į Prancūziją, kur yra galimybė gauti didesnes pajamas nei Lietuvoje. Teigė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina nesąžiningus pareiškėjo veiksmus. Pažymėjo, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) įsidarbino prieš pateikiant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo už atlygį, kuris 5 kartus mažesnis negu gautas anksčiau, o darbo santykiai su įmone nutrūko po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, kuomet buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą. Vėliau pareiškėjas įsidarbino neaišku kokioms pareigoms kitoje įmonėje už dar mažesnį darbo užmokestį. Nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas turi papildomų pajamų, kurias jis siekia nuslėpti nuo teismo, nepateikia informacijos apie jas. Atkreipė dėmesį į tai, kad vien už buto Prancūzijoje nuomą jis moka 1 000 Eur, o įrodymų, kad už jį moka ne jis pats, jis nepateikė. Nurodė, kad pareiškėjas yra įsipareigojęs mokėti ženklią sumą (3 000 Eur kas mėnesį) savo nepilnamečio vaiko išlaikymui; pats pareiškėjas pažymėjo, kad jis išlaikymo įsiskolinimo neturi, kad jis mokamas iš sutuoktinei valdymui suteiktos įmonės, tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų kitokią išlaikymo formą negu teismo nustatytą sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Pareiškėjas turi darbo patirties, ankstesniais laikotarpiais gaudavo ženkliai didesnes pajamas, šiuo metu jas tikslingai yra sumažinęs. Visa tai parodo pareiškėjo nesąžiningumą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atmestinas.

15. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų.

16. Tam, kad asmeniui būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla, jo pagrindinių turtinių interesų vieta turi būti Lietuvos Respublikoje (FABĮ 1 straipsnio 2 dalis) ir šio asmens turtinė būklė turi atitikti FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, t. y. jis turi būti nepajėgus įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi būti nustatyta, jog skolų suma viršija 25 MMA, skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015, 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-690/2016).

17. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjo bendra pradelstų įsiskolinimų suma sudaro daugiau nei 741 652,10 Eur, iš kurių didžioji dalis pareiškėjo, kaip solidaraus skolininko, yra įsiskolinimas kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui už 2007 m. spalio 25 d. AB DnB NORD suteiktą kreditą 1 129 518,07 Eur sumai vartojimo reikmėms. Byloje taip pat nustatyta, jog kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pareiškėjas bei santaupų kredito įstaigose neturi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis pareiškėjas nuo 2019 m. lapkričio 1 d. dirba A. V. individualioje įmonėje ir gauna 444 Eur darbo užmokestį. Esant šioms aplinkybėms, įvertinus skolinių įsipareigojimų dydį, kuris viršija 25 MMA, turimo turto bei gaunamų pajamų, o taip pat ir gautų pajamų ir išlaidų santykį, konstatuotina, kad pareiškėjas pagal turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, todėl yra nemokus FABĮ prasme.

18. Nustačius fizinio asmens nemokumą, kita būtina sąlyga norint iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų nebuvimas. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje išvardyti atvejai, kuriems esant teismas atsisako iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

19. Svarbu pažymėti, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-336/2013).

20. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nesąžiningu pareiškėjas gali būti pripažintas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant FABĮ, gali būti pripažįstamas nesąžiningu, tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

21. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015; kt.).

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės aiškinimo ir taikymo klausimu yra išaiškinęs, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015). Nagrinėjamu atveju vertinant pareiškėjo sąžiningumą aktualus laikotarpis yra nuo 2016 m. balandžio 18 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. (priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo).

Žemesnės instancijos teismas

23. Iš teismui pateiktos 2019 m. vasario 22 d. darbo sutarties matyti, kad pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) vadybininku, kur jam buvo mokamas 737 Eur dydžio darbo užmokestis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dirbo iki 2019 m. rugpjūčio 30 d., nuo 2019 m. lapkričio 1 d. pareiškėjas įsidarbino A. V. individualioje įmonėje, Neringoje, kur jam mokamas 444 Eur darbo užmokestis. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant iš naujo, pareiškėjas neatvyko nė į vieną teismo posėdį, nepateikė jokių rašytinių paaiškinimų apie dedamas pastangas dirbti geriau apmokamą darbą, nepaaiškino apie tai, kodėl nutrūko jo darbo santykiai su (duomenys neskelbtini) (jo ar darbdavio iniciatyva), apie jo įsidarbinimą į kitą darbovietę už beveik 300 Eur mažesnį darbo užmokestį. Bylą nagrinėjant pirmą kartą, pareiškėjas teismo posėdžio metu buvo nurodęs, kad turi aukštąjį išsilavinimą, darbo patirties Prancūzijoje, kur gyvenant jo pajamos apytiksliai sudarė 5 000 Eur per mėnesį, todėl nėra aišku, kas sąlygojo tai, kad pareiškėjas, būdamas darbingo amžiaus, kaskart imasi dirbti vis mažiau apmokamą darbą Lietuvoje. Pažymėtina, kad pats mažesnių pajamų gavimo faktas nėra laikytinas nesąžiningu veiksmu, tačiau, atsižvelgiant į pareiškėjo išsakytus teiginius dėl turimo aukštojo išsilavinimo, darbo patirties, taip pat atsižvelgiant į faktines aplinkybes apie tai, kad jo pajamos Prancūzijoje siekė apie 5 000 Eur per mėnesį, - pastarojo pasyvus elgesys nesiekiant padidinti darbo pajamų, iš kurių būtų galima vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, vertintinas kaip nesąžiningas. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas siekė šio proceso nors iš dalies sumažinti įsiskolinimą kreditoriams (pvz.: sumokėti mokesčius už vandenį ir pan.) (CPK 178 straipsnis). Taip pat nėra duomenų, ar pareiškėjas, gavęs ženklias pajamas Prancūzijoje, mažino jo turimus įsipareigojimus Lietuvoje. Teismui bylą nagrinėjant pirmą kartą pareiškėjas negalėjo nurodyti, kokių konkrečių veiksmų ėmėsi ir imsis ateityje, tam, kad uždirbtų daugiau pajamų, iš kurių galėtų grąžinti bent dalį skolų kreditoriams, taip pat neaiškino, kodėl remdamasis savo amžiumi, patirtimi bei kvalifikacija, nemato galimybių įsidarbinti bei gauti didesnes pajamas turimoms skoloms dengti.

24. Teismas, kritiškai vertindamas pareiškėjo siekį įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas, papildomai atkreipia dėmesį į chronologinę įvykių, susijusių su pareiškėjo įsidarbinimu ir šios bylos dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo nagrinėjimu, eigą. Pažymėtina, kad pradinis pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateiktas 2019 m. vasario 28 d., 2019 m. balandžio 11 d. pašalinus trūkumus, jis teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi priimtas. Teismas 2019 m. liepos 24 d. nutartimi išnagrinėjo pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir jį atmetė. Teismo nutartis atskiruoju skundu buvo apskųsta Vilniaus apygardos teismui, kuris 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį panaikino ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas 2019 m. spalio 8 d. nutartimi pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo skyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2019 m. lapkričio 5 d. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo įsidarbinimo laikas sutampa su šiuo teisminiu procesu. Paminėtina, kad pareiškėjo įsidarbinimo pradžia (2019 m. vasario 22 d.) iš esmės sutampa su pradinio pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pateikimu teismui (2019 m. vasario 28 d.), pirmosios instancijos teismo priimtos ir paskelbtos nutarties, kuria pareiškėjui atsisakyta iškelti bankroto bylą, data (2019 m. liepos 24 d.) iš esmės yra artima pareiškėjo darbo santykių su (duomenys neskelbtini) pabaigai, įsidarbinimo A. V. individualioje įmonėje pradžia (2019 m. lapkričio 1 d.) artima laikui, kuomet teismui byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo ir iki pirmojo teisme turėjusio vykti posėdžio (2019 m. lapkričio 5 d.). Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad naujoji pareiškėjo darbovietė nurodyta adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, taigi neaišku, kokiu būdu pareiškėjas, deklaravęs, kad gyvena Vilniaus mieste, įsidarbino Neringoje; jis nepateikė įrodymų ar pakeitė gyvenamąją vietą, ar važinėja dirbti į Neringą, ar darbovietė galbūt turi filialus kituose miestuose, tarp jų ir Vilniuje, ir pan. Pažymėtina, kad aukščiau teismo nustatytos aplinkybės nagrinėjamojoje byloje yra analizuojamos ir vertintinos su kitomis konstatuotomis aplinkybėmis sprendžiant dėl pareiškėjo elgesio ir jo sąžiningumo.

25. Iš byloje esančios nuomos sutarties matyti, kad pareiškėjas už gyvenamojo būsto nuomą Prancūzijoje moka 1 000 Eur. Teismui bylą nagrinėjant pirmą kartą teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad jis Prancūzijoje veiklos nevykdo, kad už būstą nuomą moka jo motina, tačiau nei tuomet, nei bylą nagrinėjant iš naujo pareiškėjas nepateikė teismui jo nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad minėtų aplinkybių įrodinėjimo klausimas buvo keliamas ne kartą, pareiškėjui buvo siūlyta pateikti įrodymus, kreditoriai taip pat kėlė šį klausimą. Kaip teisingai suinteresuoto asmens antstolio D. K. atstovas padėjėjas teismo posėdžiu nurodė, pareiškėjas neįrodė, kokia konkrečia veikla jis užsiėmė Prancūzijoje, pastarasis nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius, kad motina skolindavo ženklias pinigų sumas, iš kurių buvo mokamas nuomos mokestis, taip pat kitų įrodymų, pagrindžiančių, iš kokių šaltinių jis gyveno Prancūzijoje. Pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-24366-967/2015, kuriuo buvo nutraukta pareiškėjo ir suinteresuoto asmens G. Š.-V. santuoka ir patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pareiškėjas įsipareigojo nepilnamečiui sūnui kas mėnesį teikti 3 000 Eur sumą iki vaiko pilnametystės. Bylą nagrinėjant pirmą kartą, pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimo nėra, kad jis perleido įmonę savo sutuoktinei, tokiu būdu teikdamas išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti taip pat nepateikė teismui įrodymų, kurie leistų spręsti esant kitokį nei teismo sprendime nurodytą šalių susitarimą dėl išlaikymo teikimo tvarkos pakeitimo (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjas neatskleidė duomenų apie savo tikrąją turtinę padėtį, nepagrindė savo argumentų leistinais rašytiniais įrodymais, o tik apsiribojo deklaratyvių teiginių dėstymu.

26. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų užtikrinimui pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įkeistas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Suinteresuoto asmens antstolio D. K. atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad vykdymo proceso metu 2018 m. antstolis turtą įvertino 850 000 Eur, tačiau pareiškėjui nesutikus su nustatyta turto rinkos verte ir pateikus skundą dėl antstolių veiksmų, turtas buvo pardavinėjamas už mažesnę kainą, beje, turto kainą vykdymo procese, savo iniciatyva keldamas skelbimus internete, mažino ir pats pareiškėjas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-39565-845/2018 atmetė pareiškėjo L. V. skundą dėl antstolio D. K. veiksmų, kuriuo pareiškėjas iš esmės ginčijo nustatytą antstolio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, vertę, teigdamas, kad turto vertė didesnė (897 822,05 Eur) nei antstolio nustatyta 850 000 Eur suma. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-36-656/2019 panaikino antstolio patvarkymą skirti pirmąsias turto varžytynes, kadangi antstolis neskyrė turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kaip posėdžio metu nurodė suinteresuoto asmens atstovas, vėliau turto vertintojo nustatyta turto rinkos vertė buvo 780 000 Eur, taigi mažesnė negu nustatė antstolis ir su kuria nesutiko pareiškėjas. Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas visą tą laiką pats ėmėsi aktyvių veiksmų parduoti minėtą turtą už mažesnes sumas – 670 000 Eur, 550 000 Eur ir 670 000 Eur. Minėto suinteresuoto asmens atstovas pateikė teismui 2020 m. vasario 11 d. išrašą iš www.aruodas.lt, iš kurio matyti, kad aukščiau minėto turto pardavimo kaina nurodyta 670 000 Eur. Teismas, vertindamas aukščiau nurodytas aplinkybes, pažymi, kad pareiškėjo veiksmai, kai jis vykdymo proceso metu skundė antstolio 2018 m. nustatytą turto rinkos vertę (850 000 Eur), teigdamas, kad ji per maža, o 2019 m. jau pats siekė parduoti turtą už kur kas mažesnes sumas, taip siekdamas sumažindamas galimybę kreditoriams gauti didesnį savo reikalavimų patenkinimą, neatitinka sąžiningo asmens elgesio standartų, nerodo pareiškėjo siekio kuo didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais.

27. Kaip jau buvo minėta, asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant FABĮ, gali būti pripažįstamas nesąžiningu ir tais atvejais, kad asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Teismui bylą nagrinėjant iš naujo nustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. išdavė teismo įsakymą Nr. eL2-32963-592/2019, kuriuo buvo patenkinti kreditoriaus UAB „Vilniaus vandenys“ reikalavimai ir nutarta iš pareiškėjo išieškoti 3 943,85 Eur skolą už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir/ar nuotekų tvarkymo paslaugas, 5 procentų metines palūkanas ir 58,30 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismo įsakymas įsiteisėjo ir 2019 m. gruodžio 2 d. buvo pateiktas vykdyti antstolei B. P.. Pažymėtina, kad pareiškėjas šių aplinkybių teismui nenurodė, ir nors, kaip teisingai pažymėjo antstolio D. K. atstovas, pareiškėjas buvo teigęs, kad yra galimybė skirti tam tikrą dalį lėšų prievolių vykdymui iš gaunamų pajamų, tačiau pareiškėjas jokių prievolių nevykdė, nedengė net iš dalies išlaidų už komunalines paslaugas. Taigi, pastarasis visišku pasyvumu ir neveikimu papildomai padidino savo turtinių įsipareigojimų mastą, nors byloje esantys duomenys liudija, jog pareiškėjas dirbo ir gavo pajamas. Pabrėžtina, jog pareiškėjas neinformavo teismo apie tai, jog jo neįvykdytų įsipareigojimų apimtis padidėjo.

28. Svarbu pažymėti, jog nagrinėjant bylą iš naujo taip pat nustatyta, kad pareiškėjas turi dar vieną kreditorių - UAB „Aksvelus“, kuris, būdamas įkaito davėju pagal tarp pareiškėjo ir M. M. 2013 m. spalio 16 d. sudarytą sutartinės hipotekos sandorį, 2019 m. liepos 9 d. raštu kreipėsi į antstolį D. K., nurodydamas, kad sutinka įvykdyti prievolę už skolininką ir prašė leisti parduoti jam priklausantį žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, kad įkaito davėjo turtas - žemės sklypas - buvo parduotas už 19 000 Eur ir gauta suma buvo paskirstyta išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu dengiant pareiškėjo skolinius įsipareigojimus, UAB „Aksvelus“ įgijo reikalavimo teisę į pareiškėją. Taigi pareiškėjui apie naujai atsiradusį kreditorių buvo žinoma, juolab, kad apie vykdymo proceso pradžią jis buvo informuotas (2019 m. birželio 11 d. buvo įteikti antstolio procesiniai dokumentai - raginimas įvykdyti 2019 m. gegužės 21 d. Vilniaus miesto 36-ojo notaro biuro notarės J. D. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymo išlaidų apskaičiavimas ir patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti), tačiau nesiėmė jokių veiksmų informuoti teismą apie naujai atsiradusį kreditorių; šias aplinkybes teismui posėdžio metu nurodė antstolio D. K. atstovas, dėl ko naujasis kreditorius teismo iniciatyva į bylą buvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu. Pažymėtina, kad nors toks pareiškėjo pasyvus elgesys pagal FABĮ, kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus nepatenka į laikotarpį, kuomet vertinamas pareiškėjo sąžiningumas ir tokie veiksmai nepadidino jo nemokumo, tačiau bendrame bylos kontekste, tokio pobūdžio pareiškėjo elgesys rodo jo pasyvumą ir kreditorių interesų nepaisymą.

29. Pareiga atskleisti visą informaciją teikiant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir neslėpti tikrosios reikalų padėties – pajamų, įsiskolinimų kreditoriams atsiradimo, skolininko pareigų vykdymo ir kt. aplinkybių, proceso dalyviams kyla iš CPK 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo (FABĮ 5 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje dėl bendradarbiavimo principo taikymo yra išaiškinta, kad šis principas reiškia, jog tiek teismas, tiek šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys privalo bendrai veikti, siekdami proceso tikslų; šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų bendradarbiavimo su teismu pareiga reiškia, kad šalys privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2006; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Iš esmės tai reiškia aktyvų šalių ir bylą nagrinėjančio teismo bendradarbiavimą, todėl net ir tais atvejais, kai teismui tenka pareiga byloje ex officio nustatyti tam tikras aplinkybes, tai nepaneigia bylos dalyvių pareigos netrukdyti teismui tinkamai organizuoti procesą ir atvirai bendradarbiaujant prisidėti prie bylai reikšmingų faktų tyrimo. Sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą tai svarbu dar ir dėl to, kad asmens sąžiningumo kategorija FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme didele dalimi apibūdinama pagal subjektyviuosius asmens elgesį charakterizuojančius kriterijus, kuriems tinkamai nustatyti būtinas asmens, kurio sąžiningumas vertinamas, aktyvus, bendradarbiavimu pagrįstas dalyvavimas. Dėl to sąmoningas vengimas atskleisti teismui tikrąją reikalų padėtį, t. y. visos reikalingos medžiagos nepateikimas laiku, vengimas atskleisti aplinkybes, susijusias su skolų kreditoriams atsiradimu, skolininko pareigų vykdymu, melagingų faktų nurodymas ir kt., trukdo teismui nustatyti tikrąją faktinę situaciją, neleidžia objektyviai jos įvertinti arba užkerta kelią teisingam teisiniam kvalifikavimui. Taigi asmeniui nevykdant pareigos bendradarbiauti, teismas remiasi esama bylos medžiaga ir gali atsirasti pagrindas pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis remdamasis asmuo prašo iškelti bankroto bylą (CPK 185 straipsnis).

30. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant iš naujo pareiškėjas neatvyko nė į vieną teismo posėdį, nedavė paaiškinimų, nepateikė įrodymų, nors iš Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo ir kuri pareiškėjui yra žinoma, akivaizdu, jog pastarasis suvokė, jog teismo nurodytos aplinkybės turės būti tiriamos, išklausant pareiškėjo paaiškinimus, susijusius su turtine padėtimi. Pabrėžtina, jog pareiškėjas į teismo posėdžius neatvyko, prieš kiekvieną teismo posėdį teikdavo pažymas apie nedarbingumą, nesiekė bendradarbiavimo su teismu. Taigi, vertindamas pareiškėjo elgesį, teismas sprendžia, kad pastarasis, pats inicijavęs bankroto bylą, būdamas suinteresuotas jos iškėlimu, elgėsi pasyviai, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes; juolab, kad jis neteikė jokių rašytinių paaiškinimų ar įrodymų sprendžiant dėl jo pareiškimo pagrįstumo.

31. CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; kt.). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į teismo nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas neatskleidė realios savo turtinės padėties, nepaneigė byloje dalyvaujančių asmenų nurodomų aplinkybių, jog pareiškėjas taip pat gauna papildomas pajamas; taip pat pastarasis nepagrindė aplinkybių, susijusių su pragyvenimu Prancūzijoje, t. y. kokią veiklą jis vykdė, apie jo motinos teiktas ženklias pinigų sumas jo pragyvenimui, išlaikymo formos savo nepilnamečiui vaikui, taip pat, jog siekė bent iš dalies padengti turimus turtinius įsipareigojimus kreditoriams iš gaunamų pajamų. Teismo vertinimu, pareiškėjas, turėdamas darbo patirties, anksčiau gaudavęs ženkliai didesnes pajamas, būdamas darbingo amžiaus, sveikas, per paskutinius trejus metus objektyviai turėjo galimybę gauti didesnį darbo užmokestį, kitas pajamas, taip pat galėjo dėti pastangas ir imtis visų įmanomų priemonių pagerinti savo turtinę padėtį bei kaip įmanoma daugiau užtikrinti turimų itin didelės vertės kreditorinių įsiskolinimų patenkinimą. Pabrėžtina, jog pareiškėjas neinformavo teismo apie tai, kad didėja jo neįvykdytų įsipareigojimų apimtis (UAB „Vilniaus vandenys“ išduotas teismo įsakymas), kad turi naują kreditorių UAB „Aksvelus“. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pareiškėjas yra nęsažiningas, aukščiau nurodytas pareiškėjo elgesys laikytinas sąmoningu neveikimu, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, todėl, atsižvelgiant į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas, į tai, kad FABĮ tikslas yra atkurti tik sąžiningo asmens mokumą, pareiškėjo prašymas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 6 straipsnio 1-2 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo L. V. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lijana Visokavičienė