- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-09-23
- Bylos Nr.
- 2-1270-341/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00865-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Rapolas Žukas
- Ieškovas
- P. G.
- Atsakovas
- P. G.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono 1-o notarų biuro
teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo P. G. ieškinį atsakovui P. G. dėl paveldėjimo teisės liudijimo iš dalies pripažinimo negaliojančiu ir termino palikimui priimti atnaujinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir motyvus ieškinyje bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.57 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 442 straipsniu, prašo: panaikinti 2010 04 23 Vilniaus rajono 1 notaro biuro išduotą paveldėjimo pagal testamentą liudijimą dalyje dėl 1/2 dalies paveldimo turto, priklausiusio palikėjai J. G., tai yra dėl nekilnojamojo turto: 1/4 dalies pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies pastato-malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies pastato-garažo, unikalus Nr. 4193-0020-4065, 1/4 dalies pastato-pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir 1/4 dalies kitų statinių (inžinerinių)-kiemo statinių (šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atnaujinti praleistą 6 mėnesių terminą motinos J. G., a/k (duomenys neskelbtini) mirusios 1997 m. vasario 12 d., palikimui priimti; priteisti ieškovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškiniu /b.l. 49-53/ nurodo, kad 1997 m. vasario 12 d. mirė ieškovo P. G. ir atsakovo (jo brolio) P. G. motina J. G., gim. 1904 m. kovo 25 d. Mirusi motina J. G. buvo sudariusi du testamentus, vieną dar 1981 01 29, kuriuo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, adresu Miškodvario k., Vilniaus r., o taip pat ir kitą turtą, kuris priklausys jai iki jos mirties dienos lygiomis dalimis paliko sūnums ieškovui P. G. ir jo broliui atsakovui P. G. ir kitą 1985 03 21, kuriuo piniginį indėlį paliko savo sūnui atsakovui P. G.. Aukščiau minėta, jog motina J. G. 1997 02 12 mirė. Po jos mirties palikimą priėmė tik atsakovas P. G., pagal antrąjį 1985 03 21 testamentą - tik į piniginį indėlį. Atsakovui P. G. priėmus palikimą, jam 1997 09 15 buvo išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas pagal J. G. 1985 03 21 testamentą tik į paveldėtą piniginį indėlį su priklausančiais procentais ir kompensacija. Motinos J. G. nekilnojamojo turto dalis įgyta santuokoje kartu su sutuoktiniu P. G. nustatyta nebuvo, o visas tėvų turtas VĮ Registrų centras buvo įregistruotas vieno sutuoktinio (ieškovo ir atsakovo) tėvo P. G. vardu, tai notaras paveldėjimo teisės liudijimo pagal 1981 01 29 testamentą niekam neišdavė, kadangi motinos vardu nebuvo registruota jokio nekilnojamojo turto. 2009 m. ieškovo brolis, šioje byloje atsakovas P. G. kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą ir šis 2010 02 04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-271-562/2010 nusprendė ir pripažino: kad J. G. a/k (duomenys neskelbtini) mirusiai 1997 02 12, ir P. G., a/k (duomenys neskelbtini) mirusiam 2007 04 01, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė lygiomis dalimis kiekvienam po 1/2 dalį pastato-gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Minėtas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 02 04 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-271-562/2010 įsiteisėjo 2011 m. sausio 31 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. 2A - 995 -56/2011. Po teismo sprendimo (kuriuo jų mirusiai motinai buvo pripažinta nuosavybės teisė į pusę santuokoje įgyto turto) ieškovo brolis atsakovas P. G. kreipėsi į Vilniaus rajono 1 notaru biurą. Atsakovas P. G. klaidindamas notarą nurodė, kad pagal mirusios motinos 1981 01 29 testamentą visą motinos palikimą priima tik jis vienas, nors minėtame testamente aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta jų mirusios motinos valia, jog visas turtas priklausęs jai iki jos mirties dienos lygiomis dalimis paliekamas sūnums ieškovui P. G. ir jo broliui atsakovui P. G.. Atkreipia dėmesį, kad dėl visų aukščiau paminėtų faktinių aplinkybių ginčo nėra. Šiuos faktus pripažįsta ir atsakovas P. G. Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2 - 644 - 647/2011 pateikdamas atsiliepimą. 2010 04 23 Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarė D. S. išdavė ginčijamą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, kuriame nurodė, kad visą turtą po motinos mirties paveldi tik jos sūnus atsakovas P. G., o šio liudijimo pagrindu 2010 06 16 atsakovo P. G. nuosavybės teisės buvo įregistruotos ir VĮ Registrų centras. Atsakovo P. G. nesąžiningumą (neva tik jam vienam priklauso visas motinos turtas) patvirtina ir jo paties Vilniaus rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2 -644 - 647/2011 pateiktas atsiliepimas, kuriame atsakovas P. G. teigia, jog J. G. jai priklausiusią ginčo nekilnojamojo turto dalį testamentu paliko ne sutuoktiniui P. G., o savo sūnums Pranciškui ir P. G.. Akivaizdu, jog 2010 04 23 Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarė D. S. išduodama ginčijamą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į visą mirusios motinos turtą tik vienam iš sūnų, t.y. atsakovui P. G. pasielgė neteisėtai, kadangi pačiame testamente yra aiškiai išreikšta mirusiosios valia - jog visas turtas priklausęs motinai iki jos mirties dienos lygiomis dalimis paliekamas sūnums ieškovui P. G. ir jo broliui atsakovui P. G.. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą taktinę situaciją, mano, kad teismas turėtų panaikinti ginčijamo paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą dalį, nurodydamas, kad mirusiosios turtą paveldi lygiomis dalimis sūnūs (ieškovas ir atsakovas) P. G. ir P. G.. Pamini, kad tik įsiteisėjus 2011 m. sausio 31 d. Vilniaus apygardos teismo nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2A - 995 - 56/2011 ieškovas sužinojo, kad mirusiai motinai priklauso dalis santuokoje įgyto nekilnojamojo turto, nes iki to laiko pagal 1981 01 29 testamentą niekam nebuvo išduotas teisės paveldėjimo liudijimas (šį faktą pripažįsta ir atsakovas). Tačiau 2007 m. rugsėjo mėnesyje sužinojo, kad ieškovo motina J. G. buvo palikusi testamentą. Tai paaiškėjo ieškovo broliui P. G. (šioje byloje suinteresuotam asmeniui) kreipusis j Vilniaus rajono apylinkės teismą, kai šis atsiuntė ieškovui 2007 m. rugsėjo 11 d. pranešimą „Dėl atsiliepimu į pareikštą pareiškimą pateikimo". Pagal testamentą motina ieškovo broliui P. G. (suinteresuotam asmeniui) paliko tik piniginį indėlį, o visą kitą turtą jie paveldi pagal įstatymą. Tretysis suinteresuotas asmuo jam priklausiusią palikimo dalį pagal testamentą priėmė - tai patvirtina notaro išduotas pažymėjimas. Kadangi, kaip sužinojo, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, ieškovui yra suėjęs terminas palikimui priimti, o ieškovas jį praleido dėl aukščiau Išvardintų ir paaiškintų priežasčių, prašo teismo šias palikimo priėmimo termino praleidimo priežastis laikyti svarbiomis.
Atsiliepimas
Atsakovas P. G. atsiliepimu į ieškinį /b.l. 75-77/ nurodo, kad ieškinys yra nepagrįstas, o todėl ir netenkintinas, nes: Pirma, 1964 m. CK 84 straipsnis nustatė bendrą trejų metų ieškininės senaties terminą, o 87 straipsnyje numatyta, kad asmenų pasikeitimas prievolėje nepakeičia ieškininės senaties termino.
Atsakovo, kaip ir ieškovo, motina J. G. 1981 01 29 testamentu, gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, adresu Miškadvario k., Vilniaus r., o taip pat ir kitą turtą, kuris priklausys jai iki jos mirties dienos lygiomis dalimis paliko ieškovui P. G. ir jo broliui P. G.. J. G. 1997 02 12 mirė. Po jos mirties palikimą priėmė tik atsakovas P. G., o brolis ir ieškovas P. G. niekur nesikreipė ir palikimo nepriėmė, nors ieškovas apie motinos turėtą turtą žinojo nuo pat jos mirties, ką patvirtina ir pats ieškovas, o būtent: jis ieškiniu patvirtino, kad jis žinojo, jog po motinos J. G. mirties, jos turėta nekilnojamojo turto dalis buvo įgyta santuokoje kartu su sutuoktiniu P. G., tik visas tėvų turtas VĮ Registrų centras buvo įregistruotas vieno sutuoktinio (ieškovo ir atsakovo) tėvo P. G. vardu, o jis pats dėl motinos turėto turto dalies nustatymo taip pat niekur nesikreipė, kas ir patvirtina, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, nes: ieškovas į teismą galėjo kreiptis tik iki 2000 02 12, dėl ko pripažintina, kad šiuo atveju yra praleistas ir įstatymo nustatytas bendras 3 metų ieškininės senaties terminas. Atsakovas P. G. teismo prašo taikyti ieškininės senaties terminą todėl ir vien šiuo pagrindu ieškinys netenkintinas, nes tokią teismų praktiką suformavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kur Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje" (21 p.) išaiškino teismams, jog „ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Todėl byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja ieškinio senatį taikyti, teismas gali ieškinį atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Antra, CK 5.8 str. nustato, kad asmuo pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Tai, kad atsakovas yra priėmęs J. G. palikimą, ieškovas žinojo dar nuo 1997 metų, ką ir pats nurodo ieškinyje, jog P. G. priėmus palikimą jam 1997 09 15 buvo išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas pagal J. G. 1985 03 21 testamentą; paveldėtą piniginį indėlį su priklausančiais procentais ir kompensacija, kaip ir tai, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 02 04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-271-562/2010 pripažino, kad J. G. priklausė ½ daiktų, todėl net ir šiuo atveju pripažintina, kad ieškovas yra praleidęs įstatymo nustatytus visus senaties terminus, ir ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą, ir išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, dėl ko ir šiuo pagrindu ieškinys atmestinas, o ieškovo argumentas, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 02 04 sprendimas įsiteisėjo 2011 01 31 pripažintinas teisiškai nereikšmingu, nes šis teismo sprendimas buvo skundžiamas apeliacine tvarka tik dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio sumažinimo, o ne dėl priimto sprendimo. Trečia, dar daugiau, atsakovui 2007 07 05 Pareiškimu Vilniaus rajono apylinkės teismo prašant nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ½ nekilnojamojo turto priklausė J. G. (civilinė byla Nr. 2-67-95/2008), ieškovas patvirtindamas, kad palikimo nepriėmė, teigė, jog J. G. 1981 01 29 testamentas yra net negaliojantis, dėl ko ir pripažintina, kad ieškovas ne tik, kad nepriėmė palikimo, bet priešingai, jo ir priimti net nenorėjo, o tokią savo poziciją ieškovas išreiškė dar ir Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-644-647/2011, kas neabejotinai ir patvirtina, jog ieškovas teismui nepateikė ir jokių įrodymų jo praleisto termino palikimui priimti atnaujinimui pagrįsti, o todėl ir ieškovo prašymas atnaujinti praleistą terminą motinos J. G. palikimui priimti, netenkintinas. Be kito, pažymi, kad ieškovas teismui reiškia ieškinį CPK 442 str. pagrindu, kas taikytina tik Ypatingajai, o ne ieškininei teisenai, t.y. nurodytas ir netinkamas ieškinio teisinis pagrindas (CPK 135 str.). Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis CPK 88 str., 93 str., 98 str., 111 str., 142 str., Teismo prašo: be kitų šiame atsiliepime nurodytų motyvų, taikyti ir ieškinio senaties terminą, o ieškovo P. G. ieškinio, patikslinto ieškinio netenkinti. Priteisti iš ieškovo P. G., a/k (duomenys neskelbtini) atsakovo P. G. a/k (duomenys neskelbtini) naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu į ieškinį /b.l. 67-68/ nurodo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismui pateiktas ieškovo P. G. patikslintas ieškinys atsakovui P. G., tretiesiems asmenims Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarei D. S. ir valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui dėl paveldėjimo teisės liudijimo iš dalies pripažinimo negaliojančiu ir termino palikimui priimti atnaujinimo. Informuoja, kad Nekilnojamojo turto registre į nekilnojamuosius daiktus: (duomenys neskelbtini)., lygiomis dalimis (po ½ dalį) įregistruotos P. G. (2010-04-23 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, reg Nr. 3381, pagrindu) ir P. G. (Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-02-04 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-271-562/2010 pagrindu) nuosavybės teisės. Pateikia Nekilnojamojo turto registro (įrašo Nr. 10/39550) centrinio duomenų banko išrašą su istorija. Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas nėra šio ginčo materialinio teisinio santykio subjektas, turintis savarankišką teisinį suinteresuotumą dėl ginčo objekto, o tik valstybės įmonė, įstatymų nustatyta tvarka vykdanti nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto kadastre ir registre pateiktų dokumentų pagrindu, todėl patikslinto ieškinio reikalavimus prašo nagrinėti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo notarė D. S., Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarė, raštu į ieškinį nurodo, kad Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: pripažinti iš dalies negaliojančiu 2010-04-23 paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, Nr. 3381; atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti po J. G. mirties. Su pareikštu ieškiniu, dalyje dėl 2010-04-23 paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą, Nr. 3381, pripažinimo iš dalies negaliojančiu, nesutinka.
Vilniaus rajono 1 notarų biure po J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (mirė 1997 m. vasario mėn. 12 d.) pradėta paveldėjimo byla Nr. 79/2004 (157/1997). Palikimą, paduodamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo, priėmė mirusiosios sūnus P. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)). Palikimą priėmusiam įpėdiniui į paveldimą J. G. turtą išduoti paveldėjimo teisės liudijimai pagal 1981-01-29 Vilniaus valstybinėje notarinėje kontoroje patvirtintą testamentą, reg. Nr. 1-365: 2010-04-23 paveldėjimo teisės liudijimas, Nr. 3381, ir 1997-09-15 paveldėjimo teisės liudijimas, Nr. 1-4478. Vadovaujantis aukščiau nurodytu testamentu, J. G. visą jai priklausantį turtą lygiomis dalimis paliko sūnui P. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir sūnui P. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)). Vadovaujantis J. G. mirties momentu galiojusiu 1964 m. LR CK 568 str., palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu. Palikimą buvo galima priimti faktiškai pradėjus jį valdyti arba paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. CK 41 straipsnio 2 dalis numato, kad sandoris, kuriam įstatymas nenustato tam tikros formos, laikomas sudarytu taip pat ir tuo atveju, kai iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį. CK 587 straipsnio 2 dalyje įvardinto palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2001; 2001 m. sausio 8 d. nutartis byloje E. J. ir kt. v. T. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-7/2001.). Tik toks valios išreiškimas gali sukelti civilines teisines pasekmes. P. G. dėl palikimo priėmimo po J. G. mirties į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo per įstatymų nustatytą terminą nesikreipė, dokumentų ar kitų įrodymų apie faktiškai pradėtą paveldimo turto valdymą notarų biurui nepateikė. Net ir būdamas informuotas apie teismo posėdžius (P. G. bylose buvo trečiuoju asmeniu), kuriuose buvo sprendžiamas klausimas dėl paveldėjimo teisės liudijimų išdavimu į mirusiosios J. G. turtą, į notarų biurą ar teismą (dėl palikimo priėmimo ar faktinio turto valdymo nustatymo) nesikreipė. Atkreiptinas dėmesys, kad tylėjimą negalima pripažinti valios priimti palikimą išreiškimu (CK 41 straipsnio 3 dalis, žr. taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą E. J. ir kt. v. T. Š. ir kt. byloje, bylos Nr. 3K-3-7/2001, kategorija 25.8.2, 30.6, ir 1999 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtą V. D. ir kt. v. G. P. byloje, bylos Nr.3K-3-800/1999, kategorija 13). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2001.) Teisė į paveldėjimą įgyvendinama priimant palikimą arba jo atsisakant. Kai palikimas yra priimamas, paveldėjimo santykiai plėtojasi toliau, kol nebus išspręstas paveldėto turto likimas ir nebus įformintos paveldėtojo teisės. Jeigu paveldėtojas atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. A. L.; bylos Nr. 3K-3-523/2007; 2006 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. J. A. V.; bylos Nr. 3K-3-152/2006). Tokios nuostatos atitinka teisinio apibrėžtumo principą, nes, minėta, kitų asmenų teisė paveldėti gali atsirasti tik tuo atveju, jeigu įpėdiniai, kurių teisė paveldėti atsiranda palikėjo mirties dieną, palikimo nepriima. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008.) Norminiai teisės aktai nesuteikia notarui teisės tirti ir aiškintis visų aplinkybių nustatinėjant juridinę reikšmę turintį faktą (ar kiti galimi turto įpėdiniai priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti ar palikimo nepriėmė) bei termino palikimui priimti praleidimo priežastis – tai, įvertindamas visas termino praleidimui svarbias aplinkybes, turi nustatinėti ir išsiaiškinti teismas. Atsižvelgiant į tai, kad P. G. po J. G. mirties palikimo įstatymų nustatyta tvarka nepriėmė, paveldėjimo teisės liudijimai į visą J. G. turtą buvo išduoti testamentiniam ir vieninteliam įstatyminiam palikimą priėmusiam įpėdiniui – mirusiosios sūnui P. G.. Prašo ieškinį dalyje dėl 2010-04-23 paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą, Nr. 3381, pripažinimo iš dalies negaliojančiu, atmesti.
Posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinį jame nurodytais pagrindais, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovas pažymėjo, kad 1997 m. mirus motinai nesikreipė į notarą, nes nežinojo, kad reikia kreiptis, be to, motina jokio turto neturėjo, viską valdė tėvas. Dabar kreipiasi dėl termino atnaujinimo, nes ir jam turi priklausyti turto dalis.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovas nesutiko su ieškiniu atsiliepime nurodytais motyvais, prašė ieškinį atmesti. Atsakovas paaiškino, kad 1981 m. mamos surašytas testamentas buvo įteiktas atsakovui ir broliui. 1985 m. mama surašė testamentą piniginį. Atsakovas priėmė turtą 1997 m. rugpjūčio mėnesį, kreipėsi į notarą ir paveldėjo turtą, t.y. piniginį indėlį ir visą kitą turtą pagal 1985 m. testamentą, neprašė priimti palikimo pagal 1981 m. testamentą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje ginčas kilęs iš paveldėjimo teisinių santykių, atsiradusių po J. G. mirties. Palikimas atsirado J. G. mirus 1997 m., t.y. iki 2000-07-18 CK įsigaliojimo, todėl sprendžiant ginčą taikytinos 1964 m. CK normos. 1964 m. CK 587 str. 2 d. numatė, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 str. 2 d.). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str. 3 d.).
Byloje nustatyta, jog 1997 m. vasario 12 d. mirė ieškovo P. G. ir atsakovo (jo brolio) P. G. motina J. G., gim. 1904 m. kovo 25 d. (b.l. 8). Paveldėjimo bylos po J. G. mirties nuorašas patvirtina, kad 1981 m. testamentu J. G. visą jai priklausantį turtą lygiomis dalimis paliko sūnui P. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir sūnui P. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) (b.l. 33). 1985-03-21 testamentu piniginį indėlį paliko sūnui atsakovui P. G. (b.l. 34). Po J. G. mirties atsakovui P. G. 1997-09-15 buvo išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas pagal J. G. 1985-03-21 testamentą į paveldėtą piniginį indėlį su priklausančiais procentais ir kompensacija (b.l. 10).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. atsakovas P. G. kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą dėl Vilniaus rajono savivaldybės Riešės seniūno 1997-05-30 pažymėjimo panaikinimo iš dalies ir nuosavybės teisės į ½ dalį gyvenamojo namo ir kitų statinių pripažinimo nuosavybės teise, teismo 2010-02-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-271-562/2010 pripažinta: kad J. G. a/k (duomenys neskelbtini) mirusiai 1997-02-12, ir P. G., a/k (duomenys neskelbtini) mirusiam 2007 04 01, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė lygiomis dalimis kiekvienam po 1/2 dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir kitų statinių (inžinerinių)-kiemo statinių (šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kurie priklauso pastatui-gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. sausio 31 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. 2A - 995 -56/2011 sprendimas paliktas nepakeistas ir įsiteisėjo (b.l. 13-17). 2010-04-23 Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarė D. S. išdavė ginčijamą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, kuriame nurodė, kad palikėjos J. G. turtą paveldi mirusiosios sūnus atsakovas P. G. (b.l. 7, 11-12).
Tokiu būdu palikimą priėmusiam įpėdiniui atsakovui P. G. į paveldimą J. G. turtą buvo išduoti du paveldėjimo teisės liudijimai: 1997-09-15 Paveldėjimo teisės liudijimas pagal 1981-01-29 Vilniaus valstybinėje notarinėje kontoroje patvirtintą testamentą, reg. Nr. 1-365: 2010-04-23 paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 3381, ir pagal 1985-03-21 testamentą 1997-09-15 paveldėjimo teisės liudijimas, Nr. 1-4478 (b.l. 27-35).
1964 m. CK 587 str. 2 d. numatė, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 str. 2 d.). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str. 3 d.). Palikimui priimti terminą gali teismas prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (1964 m. CPK 588 str. 1 d.). Ieškovas reikalavimą atnaujinti šešių mėnesių terminą palikimui priimti po motinos mirties 1997 m. grindžia tuo, kad tik įsiteisėjus 2011 m. sausio 31 d. Vilniaus apygardos teismo nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2A - 995 - 56/2011 ieškovas sužinojo, kad mirusiai motinai priklauso dalis santuokoje įgyto nekilnojamojo turto, nes iki to laiko pagal 1981-01-29 testamentą niekam nebuvo išduotas teisės paveldėjimo liudijimas.
Pasisakydamas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti pratęsti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. G. M., A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. D. v. J. D., G. S., bylos Nr. 3K-3-258/2007). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U., J. P. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, I. P., A. P., bylos Nr. 3K-3-103/2007). Nagrinėjant bylą svarbu nustatyti, kada pareiškėjas sužinojo apie palikimo atsiradimą, ar per įstatymo nustatytą terminą jis išreiškė norą priimti palikimą ir kokios svarbios priežastys lėmė, kad per šį terminą jis negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas sprendžia atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010).
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas po motinos mirties 1997 m. dėl palikimo priėmimo į notarų biurą per įstatymų numatytą šešių mėnesių terminą nesikreipė. Ieškovas nurodė, kad tik įsiteisėjus 2011 m. sausio 31 d. Vilniaus apygardos teismo nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2A - 995 - 56/2011 sužinojo, kad mirusiai motinai priklauso dalis santuokoje įgyto nekilnojamojo turto. Teismas nelaiko šios priežasties pateisinančios termino palikimui priimti praleidimą šiuo konkrečiu atveju. Vertinant aplinkybes dėl termino praleidimo teisinės reikšmės turi priežastys, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, t.y. svarbu nustatyti, kada pareiškėjas sužinojo apie palikimo atsiradimą, ar per įstatymo nustatytą terminą jis išreiškė norą priimti palikimą ir kokios svarbios priežastys lėmė, kad per šį terminą jis negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų. Pats ieškovas nurodo, kad apie 1981-01-29 testamentą, kuriuo jam motina paliko dalį turto, sužinojo 2007 m. rugsėjo mėnesį jo broliui atsakovui P. G. kreipusis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Civilinės bylos Nr. 2-67-95/2008 duomenys patvirtina, kad atsakovas P. G., siekdamas paveldėti motinos 1981-01-29 testamentu paliktą turtą buvo kreipęsis dėl juridinio fakto nustatymo, kad namas ir ūkiniai pastatai priklausė jo mirusiems tėvams lygiomis dalimis, ieškovas šioje byloje buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu. Tokiu būdu ieškovas, 2007 m. sužinojęs tiek apie motinos paliktą testamentą, tiek apie jos ir sutuoktinio bendrosios nuosavybės teise galimai turėtą turtą, bei šioje byloje būdamas atstovaujamas advokato, jau 2007 m. turėjo visas galimybes kreiptis dėl palikimo priėmimo po motinos mirties, realizuoti savo, kaip įpėdinio po motinos mirties teises, tačiau ir tada tokios valios neišreiškė, nesiekė, nenorėjo ir nepretendavo į jos turto paveldėjimą.
Iš prijungtose civilinėse bylose Nr. 2-644-647/2011 bei 2-271-562/2010 esančio ieškovo atsiliepimo į P. G. ieškinį dėl Vilniaus rajono savivaldybės Riešės seniūno 1997-05-30 pažymėjimo panaikinimo iš dalies ir nuosavybės teisės į ½ dalį gyvenamojo namo ir kitų statinių pripažinimo nuosavybės teise, matyti, kad ieškovas byloje nesutiko su ieškovo reikalavimais ir nurodė, kad mirus motinai turtas buvo tėvo P. G., kuris po sutuoktinės mirties paveldėjo turtą faktiniu būdu (c.b. Nr. 2-271-562/2010, b.l. 40). Be to, prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-67-95/2008 yra duomenys - 2007-10-22 ieškovo atsiliepimas, iš kurio matyti, kad ieškovas laikė J. G. 1981-01-29 testamentą negaliojančiu (c.b. Nr. 2-67-95/2008, b.l. 32-34). Toks ieškovo nenuoseklus elgesys, kai jis net ir praėjus dešimčiai metų po motinos mirties, t.y. palikimo atsiradimo, nepripažįsta savo teisės priimti palikimą, jos neįgyvendina, tam tikra prasme atsisako palikimo, yra pagrindas sutikti su atsakovo išdėstyta nuomone, kad ieškovas ne tik nepriėmė palikimo, bet jo priimti nesiekė ir nenorėjo. Taip pat kritiškai vertintinas ieškovo motyvas, kad jis nežinojo, jog motina turėjo nekilnojamojo turto. Teismo vertinimu ieškovas negalėjo nežinoti apie tai, kad jo tėvo vardu registruotas nekilnojamasis turtas įgytas santuokos metu ir priklausė jo tėvams bendrosios jungtinės nuosavybės teises.
Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. 1964 m. CK 41 straipsnio 2 dalis numatė, kad sandoris, kuriam įstatymas nenustato tam tikros formos, laikomas sudarytu taip pat ir tuo atveju, kai iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį. CK 587 straipsnio 2 dalyje įvardinto palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2001; 2001 m. sausio 8 d. nutartis byloje E. J. ir kt. v. T. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-7/2001.). Tik toks valios išreiškimas gali sukelti civilines teisines pasekmes. Kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, kad ieškovas P. G. dėl palikimo priėmimo po J. G. mirties būtų kreipęsis su pareiškimu dėl palikimo priėmimo į notarų biurą per įstatymų nustatytą terminą ar po jo, taip pat nėra įrodymų apie kitus aktyvius ieškovo veiksmus, siekiant paveldėti motinos turtą. Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad po motinos mirties gyveno jo tėvams priklausančiame name, ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga vertinant termino palikimui priimti praleidimo priežastis ir sprendžiant dėl jo atnaujinimo. Be to, šis faktas galėtų tik patvirtinti, kad ieškovas, gyvendamas motinai ir tėvui priklausančiame name, negalėjo nežinoti ir nenumanyti, jog po motinos mirties lieka jos turtas, į kurį jis, būdamas pirmos eilės įpėdinis, gali pretenduoti ir, kad jokių veiksmų dėl paveldėjimo nesiėmė savo paties valia. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo nurodytų termino praleidimo priežasčių teismas nelaiko pakankamai svarbiomis ir galinčiomis pateisintį termino kreiptis dėl palikimo priėmimo praleidimą, kitų svarbių priežasčių teismas taip pat nenustatė, todėl ieškovo reikalavimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, netenkintinas.
Ieškovas taip pat prašo panaikinti 2010-04-23 Vilniaus rajono 1 notaro biuro išduotą paveldėjimo pagal testamentą liudijimą dalyje dėl 1/2 dalies paveldimo turto, priklausiusio palikėjai J. G., tai yra dėl nekilnojamojo turto: 1/4 dalies pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies pastato-malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies pastato-pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir 1/4 dalies kitų statinių (inžinerinių)-kiemo statinių (šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo nuomone notarė išduodama 2010-04-23 paveldėjimo teisės liudijimą atsakovui į motinos turtą, pasielgė neteisėtai, kadangi pačiame testamente turtas paliekamas abiems sūnum ieškovui ir atsakovui, todėl šis paveldėjimo teisės liudijimas turi būti panaikintas. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, nustatė, kad atsakovas, kitaip nei ieškovas, įstatymuose nustatytais terminais kreipėsi į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo po motinos mirties, taip pat kreipėsi į teismą dėl motinos turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, šių veiksmų pagrindu atsakovui P. G. į paveldimą J. G. turtą buvo išduoti du paveldėjimo teisės liudijimai: 1997-09-15 buvo teisės liudijimas ir 2010-04-23 paveldėjimo teisės liudijimas. Pagrindo naikinti atsakovui išduoto 2010-04-23 paveldėjimo teisės liudijimo teismas nenustatė, jis išuotas teisėtai, kadangi būtent atsakovas laiku kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo, ieškovas be jokių pateisinamų priežasčių tokios valios neišreiškė, todėl šis reikalavimas negali būti tenkinamas.
Atmetus ieškovo ieškinį, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 1000 Lt teisinio atstovavimo išlaidų (b.l. 74 ) atsakovui bei 19,65 Lt pašto išlaidų valstybei (CPK 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo P. G., a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovui P. G., a.k. (duomenys neskelbtini), 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo P. G. 19,65 Lt (devyniolika litų 65 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.