- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-09
- Bylos Nr.
- 2-465-370/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00219-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“
- Atsakovas
- B. B., J. O., I. M., E. G., J. G.
- Kategorijos
- 94.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria civilinė byla pagal ieškovo akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ ieškinį atsakovėms B. B., J. O., I. M., E. G. ir J. G. dėl žalos atlyginimo perduota nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovių žalos atlyginimą: solidariai iš B. B., J. O., J. G., E. G. ir I. M. – 39 997,06 Lt; solidariai iš B. B., J. G., E. G. ir I. M. – 76 732,55 Lt; solidariai iš E. G. ir I. M. – 72 270,82 Lt. Nurodė, kad atsakovės, skirtingais laikotarpiais dirbdamos AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ įvairių filialų įvairiose pareigose ir būdamos atsakingos už joms pavestų darbo funkcijų vykdymą, nuo 2001 m. sausio 29 d. iki 2002 m. rugsėjo 17 d., nuo 2002 m. birželio 21 d. iki 2003 m. gruodžio 23 d., nuo 2003 m. sausio 13 d. iki 2003 m. lapkričio 21 d. neteisėtai pasisavino bendrovės turtą bendrai 189 000,43 Lt sumai. Pažymėjo, kad Panevėžio apygardos teismas 2013 m. kovo 15 d. ir 2013 m. gruodžio 27 d. nutartimi baudžiamąją bylą atsakovių atžvilgiu nutraukė, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, o civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą. Ieškovo nuomone, atsakovės savo nusikalstamais veiksmais padarė bendrovei žalos, kuri visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.
Panevėžio apygardos teismas ieškinį priėmė 2014 m. rugsėjo 29 d. rezoliucija. Atsakovės atsilipimuose į ieškinį ir triplikuose prašė bylą perduoti nagrinėti pagal teismingumą Panevėžio miesto apylinkės teismui, nes atskiri solidarūs reikalavimai neviršija 150 000 Lt sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi perdavė bylą nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Nurodė, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 150 000 Lt (CPK 27 straipsnio 1 punktas). Nors ieškovas nurodė, kad ieškinio suma yra 189 000,43 Lt, tačiau teismas pažymėjo, jog bendra ieškinio suma neapsprendžia bylos teismingumo. Ieškovas pareiškė kelis savarankiškus reikalavimus kelioms atsakovėms. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad kiekvieno savarankiško reikalavimo suma neviršija 150 000 Lt, nulemia rūšinį bylos teismingumą, todėl byla teisminga apylinkės teismui (CPK 26 straipsnis, 27 straipsnio 1 punktas). Teismas pažymėjo, kad kasacinis teismas formuoja analogišką teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2012).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad teismas nevisiškai įsigilino į paties nurodytoje kasacinio teismo nutartyje išdėstytus argumentus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Kasacinis teismas išskyrė kelis pagrindinius aspektus, apskaičiuojant ieškinio sumą, kurių pagrindu pareikšti reikalavimai yra sumuojami, t. y. tarpusavyje yra susiję ir toks ieškinys yra teismingas apygardos teismui, o kokiu yra vertinami kaip atskiri, tarpusavyje nesusiję reikalavimai, ir tik tokiu atveju toks ieškinys yra teismingas apylinkės teismui. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju pareikštas reikalavimas atsakovėms yra solidarus, o iš atsakovių E. G. ir I. M. reikalaujama priteisti solidariai 189 000,43 Lt žalos atlyginimo. Apelianto nuomone, tokie reikalavimai yra tarpusavyje susiję, nes ieškovas reiškia kelis solidarius reikalavimus toms pačioms atsakovėms ir šių reikalavimų suma viršija 150 000 Lt, todėl pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką šis ginčas yra teismingas Panevėžio miesto apylinkės teismui.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovės I. M. ir E. G. prašo Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad byloje yra pareikšti trys reikalavimai ir kiekvienas iš jų gali būti atskiro ieškinio dalykas (neprivalomas bendrininkavimas), todėl teismas teisingai vadovavosi kasacinio teismo suformuota teismų praktika. Be to, ieškinio reikalavimai kildinami iš darbo teisinių santykių, todėl, net ir viršijus CPK 27 straipsnio 1 punkte nurodytą sumą, darbo teisinių santykių bylos yra teismingos apylinkės teismams.
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė B. B. nurodo, kad ieškovas pareiškė tris solidarius reikalavimus skirtingiems asmenims ir nei vienas iš šių reikalavimų neviršija 150 000 Lt sumos. Be to, ieškinys yra susijęs su darbo teisiniais santykiais, todėl ieškovo minimas kriterijus šiuo atveju netaikytinas ir byla yra teisminga Panevėžio miesto apylinkės teismui.
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė J. O. prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju trims skirtingos sudėties atsakovių grupėms yra pareikšti trys savarankiški reikalavimai. Reikalavimų apibendrintas pagrindas yra padaryta nusikalstama veika, tačiau iš ieškinio pagrindo matyti, kad kiekvienai atsakovių grupei pareikštų skirtingų solidarių reikalavimų pagrindas (nusikalstama veika), nors ir panašus, tačiau nėra toks pats, nes nurodomų padarytų nusikalstamų veikų objektyviosios pusės yra skirtingos. Atsakovės vertinimu, kiekvienas atskiras reikalavimas kiekvienai atsakovių grupei gali būti nagrinėjamas atskiroje byloje, nes nėra privalomo bendrininkavimo. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad apeliantas nurodytą kasacinio teismo nutartį aiškina selektyviai, neatsižvelgdamas į bylos faktinį pagrindą. Iš kasacinio teismo nutarties matyti, kad sąvokos „susiję reikalavimai“ ir „nesusiję reikalavimai“ vartojami atsižvelgiant į CPK 43 straipsnio 1 dalį (privalomas ir neprivalomas bendrininkavimas). Atsakovė pažymi, jog net neprivalomo bendrininkavimo atveju ieškinio reikalavimai gali būti grindžiami tuo pačiu faktiniu pagrindu ar teisės klausimais, t. y. jie gali būti susiję, tačiau ne tiek, kad negalėtų būti atskiro ieškinio dalyku. Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje reikalavimai buvo susiję per jų faktinį pagrindą, tačiau patys reikalavimai nebuvo nedalomai bendri, t. y. nebuvo pagrindo konstatuoti privalomą bendrininkavimą. Atsakovės nuomone, būtent dėl to teismas laikė, kad kelių reikalavimų, kurių atžvilgiu nėra privalomo bendrininkavimo, aritmetinė suma negali būti pagrindas bylą nagrinėti apygardos teisme.
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė J. G. prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju CPK 27 straipsnio 1 punktas negali būti taikomas, nes bendro 189 000,43 Lt reikalavimo šioje byloje nėra, o yra trys reikalavimai solidariai iš skirtingų asmenų priteisti ieškinyje nurodytas sumas. Be to, ši byla yra susijusi su darbo teisiniais santykiais, todėl ieškovo ieškinys privaloma ikiteisminio darbo ginčo nagrinėjimo tvarka nagrinėtinas darbo ginčų komisijoje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskiruoju skundu skundžiama nutartis, kuria Panevėžio apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, šiame teisme iškeltą civilinę bylą perdavė nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui. Pagal CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu, iškėlus bylą teisme, paaiškėja, jog ieškinys buvo priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas teismingumo taisyklių pažeidimą grindė CPK 26 straipsnio ir 27 straipsnio 1 punkto (redakcija, galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d.) nuostatomis, pagal kurias visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, kuriose ieškinio suma yra didesnė kaip 150 000 Lt.
Civilinės bylos teismingumo nustatymas reiškia ir tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, todėl kiekvienu atveju svarbu išsiaiškinti, kokiam konkrečiam teismui teisminga byla. CPK 27 straipsnyje numatyta, kokios bylos teismingos apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams. Šiuo atveju rūšinis (dalykinis) teismingumas nustatomas pagal ginčo sumos, ginčo pobūdžio ir ginčo šalių teisinės padėties kriterijus. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą, kuriam iš teismų, t. y. apygardos ar apylinkės, yra teismingas ieškovo pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo, pagrindinis kriterijus yra ieškinio suma. Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktą, esant keliems savarankiškiems ieškinio reikalavimams, ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Pirmosios instancijos teismo nurodytoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ši ieškinio sumos nustatymo taisyklė turi būti taikoma tais atvejais, kai vienas ieškovas reiškia kelis reikalavimus atsakovui arba keli ieškovai reiškia bendrą reikalavimą atsakovui privalomo bendrininkavimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2012). CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas privalomo bendrininkavimo pagrindas – ieškinys gali būti pareiškiamas bendrai kelių ieškovų arba keliems atsakovams, jeigu ieškinio dalykas yra bendrai pagal įstatymus jiems priklausančios teisės arba pareigos. Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje taip pat pažymėta, kad CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu neprivalomo bendrininkavimo pagrindu, kai kiekvienas iš reikalavimų gali būti atskiro ieškinio dalykas, ieškinio suma nustatoma atskirai pagal kiekvieną ieškovo reikalavimą, atitinkamai pagal CPK 26 straipsnio 1 dalį bei 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškinio suma lemia rūšinį bylos teismingumą. Dėl to savarankiškų reikalavimų sujungimas į vieną procesinį dokumentą – ieškinį, taip ieškinio sumų aritmetinei sudėčiai viršijant 150 000 sumą, nekeičia bylos teismingumo.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad visos penkios atsakovės laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 29 d. iki 2002 m. rugsėjo 17 d. neteisėtai pasisavino 39 997,06 Lt, laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 13 d. iki 2003 m. lapkričio 21 d. atsakovės B. B., J. G., E. G. ir I. M. pasisavino 76 732,55 Lt, o atsakovės E. G. ir I. M. laikotarpiu nuo 2002 m. birželio 21 d. iki 2003 m. gruodžio 23 d. neteisėtai pasisavino 72 270,82 Lt. Iš ieškovo nurodytų ieškinio pagrindo ir dalyko matyti, kad ieškovas pareiškė tris savarankiškus reikalavimus trims skirtingos sudėties atsakovių grupėms, t. y. solidarų 39 997,06 Lt reikalavimą B. B., J. O., J. G., E. G. ir I. M. (visoms atsakovėms), solidarų 76 732,55 Lt reikalavimą B. B., J. G., E. G. ir I. M. (keturioms iš penkių atsakovių) ir solidarų 72 270,82 Lt reikalavimą E. G. ir I. M. (dviem iš penkių atsakovių). Nors ieškovas kaip ieškinio pagrindą nurodė atsakovių padarytas nusikalstamas veikas, iš ieškinio pagrindo matyti, kad kiekvienai atsakovių grupei pareikštų skirtingų solidarių reikalavimų pagrindas nėra visiškai toks pats, nes yra skirtingos ieškovo nurodymų atsakovių nusikalstamų veikų objektyviosios pusės. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra privalomo bendrininkavimo, t. y. kiekvienas atskiras reikalavimas kiekvienai atsakovių grupei gali būti nagrinėjamas atskiroje byloje (CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kiekvieno tokio reikalavimo suma neviršija 150 000 Lt sumos, todėl nėra pagrindo bylą nagrinėti pirmąja instancija apygardos teisme (CPK 26 straipsnio 1 dalis, 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas (redakcija, galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d.)).
Apeliantas nurodo, kad byloje pareikštas reikalavimas atsakovėms yra solidarus, o iš atsakovių E. G. ir I. M. prašoma solidariai priteisti 189 000,43 Lt sumą, todėl ieškinio reikalavimai yra tarpusavyje susiję ir viršija 150 000 Lt sumą. Pažymėtina, kad ieškovas tik pradiniu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš visų atsakovių 189 000,43 Lt sumą, tačiau, nustačius ieškinio trūkumus dėl ieškinio pagrindo ir dalyko prieštaringumo (ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovių veiksmai buvo skirtingi ir skirtingo dydžio žalą (turto pasisavinimo būdu) jos padarė veikdamos skirtingose grupėse (keturios atsakovės, nedalyvaujant J. O., pasisavino turto už 76 732,55 Lt, visos penkios – dar už 39 997,06 Lt, o dvi atsakovės – dar už 72 270,82 Lt), iš visų penkių atsakovių prašė priteisti solidariai to paties dydžio sumą – 189 000,43 Lt), ieškovas, kaip minėta, patikslintame ieškinyje pareiškė tris savarankiškus reikalavimus trims skirtingos sudėties atsakovių grupėms ir nei vienai iš nurodytų atsakovių grupių pareikštas reikalavimas neviršija 150 000 Lt sumos. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog neprivalomo bendrininkavimo atveju ieškinio reikalavimai gali būti grindžiami tuo pačiu faktiniu pagrindu arba teisės klausimais, t. y. gali būti susiję, tačiau ne tiek, kad negalėtų būti atskiro ieškinio dalyku. Pirmosios instancijos teismo nurodytoje kasacinio teismo byloje nebuvo pagrindo konstatuoti privalomo bendrininkavimo ir buvo padaryta išvada, kad kelių reikalavimų, kurių atžvilgių nėra privalomo bendrininkavimo, aritmetinė suma negali būti laikoma pagrindu bylą nagrinėti apygardos teisme. Todėl apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai įsigilino į minėtą kasacinio teismo nutartį, atmestini kaip nepagrįsti.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.