Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-02-19 · Civilinė byla Nr. 2-164-407/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-12-04Panevėžio apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-02-19Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-02-19Lietuvos apeliacinis teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-04-09Lietuvos apeliacinis teismas
  5. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-05-08Panevėžio apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2015-08-04Panevėžio apygardos teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2015-10-29Panevėžio apygardos teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2015-12-03Panevėžio apygardos teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2015-12-08Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-19
Bylos Nr.
2-164-407/2015
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00219-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vigintas Višinskis
Ieškovas
akcinės bendrovės ,,Panevėžio statybos trestas“
Atsakovas
B. B., J. O., I. M., E. G., J. G.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-164-407/2015Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00219-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės J. O. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,Panevėžio statybos trestas“ ieškinį atsakovėms B. B., J. O., I. M., E. G. ir J. G. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pateiktu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovių B. B., J. O., I. M., E. G. ir J. G. solidariai 39 997,06 Lt žalai atlyginti; iš atsakovių B. B., I. M., E. G. ir J. G. solidariai 76 732,55 Lt žalai atlyginti; iš atsakovių I. M. ir E. G. solidariai 72 270,82 Lt žalai atlyginti. Nurodė, kad atsakovės, skirtingais laikotarpiais dirbdamos AB „Panevėžio statybos trestas“ įvairių filialų įvairiose pareigose, būdamos atsakingos už joms pavestų darbo funkcijų vykdymą 2001-2003 metų laikotarpiu neteisėtai pasisavino bendrovės turto už bendrą 189 000,43 Lt sumą.

Pateikto ieškinio reikalavimas užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovių turto areštą. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių grindė didele ieškinio suma.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, įskaitant atsakovės J. O. priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto už 39 997,06 Lt sumą areštą, o šio turto esant nepakankamai – piniginių lėšų areštą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo reikalavimo suma yra didelė, o ginčo dalykas susijęs su galbūt neteisėtais atsakovių veiksmais, įmonės lėšų pasisavinimu, apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė J. O. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Apeliantės teigimu, teismas visiškai nevertino, ar ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, todėl skundžiama nutartis yra nepakankamai motyvuota, be to, nepilnai nurodytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Teismas neturėjo pagrindi taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nes ieškovas ieškinyje visiškai nepagrindė savo reikalavimų. Ieškovas, nurodydamas, kad apeliantė įvykdė nusikalstamą veiką, nepateikė apkaltinamojo teismo nuosprendžio, o baudžiamoji byla atsakovių atžvilgiu buvo nutraukta. Be to, kilęs ginčas yra išimtinai susijęs su darbo teisiniais santykiais, tačiau ieškovas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kurie patvirtintų visas materialinės atsakomybės sąlygas, įskaitant dėl neva apeliantės veiksmais padarytą žalą. Ieškovas apeliantės atžvilgiu yra pareiškęs solidarų reikalavimą, tačiau darbo teisės normos nenumato darbuotojų solidarios materialinės atsakomybės. Net jei apeliantė ir būtų atsakinga ieškovui už tariamai padarytą žalą, tokiu atveju apeliantės padarytos žalos dalis turėtų būti įrodyta ir pagrįsta, tačiau tokių duomenų ieškinyje nenurodyta. Be to, ieškinio nepagrįstumą patvirtina ir tai, kad ieškovo reikalavimams yra pasibaigęs ieškinio senaties terminas. Ieškovas atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino neprašė, tuo tarpu apeliantė atsiliepime į ieškinį pareikalavo taikyti ieškinio senaties terminą. Be to, pasak apeliantės, ieškovas ne tik tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų, bet ir netinkamai juos suformavo, kadangi ieškinyje nurodyta informacija yra identiška pranešimui apie įtarimą ir kaltinamajam aktui. Apeliantės teigimu, skundžiama nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių priimta teismo, kuris nebuvo teismingas bylai nagrinėti – kiekvienai iš atsakovių pareikšto reikalavimo suma neviršija 150 000 Lt sumos, todėl ieškinys teismingas Panevėžio miesto apylinkės teismui.

Atsiliepimas

Atsiliepimuose į atskirąjį skundą atsakovės E. G., I. M., J. G. ir B. B. prašo atskirąjį skundą tenkinti.

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas AB ,,Panevėžio statybos trestas“ prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja bylos iš esmės ir neturi jokio pagrindo vertinti ir iš anksto nuspręsti, ar ieškinys yra pagrįstas, ar ne. Faktai dėl apeliantės kaltės, žalos, priežastinio ryšio bus nagrinėjami šioje byloje sprendžiant ginčą iš esmės, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones. Teismui nutraukus baudžiamąją bylą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, teismas nenurodė, kad atsakovės nusikalstamos veikos nepadarė. Teismui nutraukus baudžiamąją bylą, ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo. Ieškovas nurodo, kad apie pažeidimą sužinojo atlikęs reviziją ir iš karto pateikė pareiškimą policijai bei pareiškė ieškinį civiline tvarka, todėl ieškinio senatis nėra praleista. Skirtingai nei teigia apeliantė, ieškinys yra kildinamas ne iš darbo teisinių santykių, o dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Pasak ieškovo, teismas teisingai nusprendė, kad solidaraus reikalavimo suma atsakovams yra didelė. Pagal antstolio 2014 m. spalio 3 d. aprašą matyti, kad apeliantė turi turto tik už 6 000 Lt; šis faktas parodo, kad teismui tenkinus ieškinį, sprendimas nebus visiškai įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Atskiruoju skundu apeliantė įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė nesant vienos iš šių priemonių taikymo sąlygos – ieškovui preliminariai nepagrindus ieškinio reikalavimo.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, ieškinio pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar ieškinys nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis Nr. 2-1130/2012 ir kt.).

Šioje byloje ieškinio reikalavimas apeliantei grindžiamas tuo, kad ji, klastodama dokumentus, pasisavino įmonės turtą, tokiu būdu padarydama žalą įmonei, kuri, pasak ieškovo, yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Kaip matyti iš ieškinio turinio, reikalavimą ieškovas grindžia CK 6. 245 – 6.249, 6.263, 6.279 straipsnių pagrindais; jį įrodinėja baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, susipažinus su ieškinio argumentais, nėra pagrindo teigti, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Tas faktas, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, jog preliminariai įvertino pareikšto ieškinio reikalavimus, nereiškia, kad teismas visiškai netikrino, ar ieškovas nepareiškė akivaizdžiai nepagrįsto materialinio teisinio reikalavimo. Klausimas dėl ieškinio pagrįstumo bus sprendžiamas ištyrus ir įvertinus pateiktus įrodymus, priimant sprendimą dėl ginčo esmės, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl apeliantės argumentų, kuriais įrodinėjamas ieškinio nepagrįstumas. Apeliantės nurodyti argumentai, įskaitant ir argumentus dėl ieškinio senaties, yra susiję su ginčo esme ir vertintini bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo proceso stadijoje.

Klausimas dėl bylos rūšinio teismingumo nėra šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas ir neturi reikšmės skundžiamos nutarties pagrįstumo nagrinėjimui. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO, Panevėžio apygardos teismas 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi bylą perdavė nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui (CPK 179 str. 3 d.). Jei minėta nutartis įsiteisės ir byla bus perduota apylinkės teismui, šis faktas nedarys įtakos skundžiamos nutarties galiojimui, nes iki bylos perdavimo priimti procesiniai sprendimai negali būti naikinami tuo pagrindu, kad teismas išnagrinėjo bylą pažeisdamas teismingumo taisykles (CPK 35 str. 2 d.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, atskirojo skundo argumentais pagrindo naikinti skundžiamos nutarties nėra, todėl ji paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vigintas Višinskis