- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-04
- Bylos Nr.
- 2S-611-198/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00219-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- AB „Panevėžio statybos trestas“
- Atsakovas
- Birutei Butėnienei, J. O., I. M., E. G., J. G.
- Kategorijos
- 119.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Jonaitienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo AB „Panevėžio statybos trestas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4065-828/2015 pagal ieškovo AB „Panevėžio statybos trestas“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovėms Birutei Butėnienei, J. O., I. M., E. G., J. G.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas 2014-06-12 ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovių B. B., J. O., I. M., E. G. ir J. G. 39 997,06 Lt žalą; solidariai iš atsakovių B. B., I. M., E. G. ir J. G. 76 732,55 Lt žalą; solidariai iš atsakovių I. M. ir E. G. 72 270,82 Lt žalą. Nurodo, kad žalą atsakovės padarė laikotarpiais : B. B., J. O., I. M., E. G., J. G. (39 997,06 Lt) – nuo 2001-01-29 iki 2002-09-17; B. B., I. M., E. G., J. G. (76 732,55 Lt) – nuo 2003-01-13 iki 2003-11-21; I. M., E. G. (72 270,82 Lt) – nuo 2002-06-21 iki 2003-12-23, kai dirbo pas ieškovą ir pasisavino bei išvaistė jo turtą. Dėl nurodytų veiksmų atsakovėms iškelta baudžiamoji byla 2013-03-15 ir 2013-12-27 nutartimis nutraukta dėl senaties, baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu. Reikalavimą grindė bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais - CK 6. 245 – 6.249 str., 6.263 str., 6.279 str.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi ieškovo AB „Panevėžio statybos trestas“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovėms Birutei Butėnienei, J. O., I. M., E. G., J. G. paliko nenagrinėtu. Išaiškino ieškovui, kad dėl byloje pareikštų reikalavimų jis privalo kreiptis į Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisiją. Teismas darė išvadą, kad sprendžiant dėl ieškinio, turi būti taikomos ne ieškovo nurodytos bendrąją civilinę atsakomybę, bet darbuotojų materialinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, numatytos atitinkamuose darbo teisės aktuose (galiojančiame DK ir kt.), tame tarpe ir dėl nurodytos darbuotojų atsakomybės ribojimo, nes baudžiamojo proceso tvarka įsiteisėjusiu teismo sprendimu nekonstatuota, kad atsakovės padarė nusikalstamas veikas, bylos šalis ieškovo nurodytais žalos atsiradimo laikotarpiais siejo darbo teisiniai santykiai, žalos atsiradimas yra tiesiogiai susijęs su darbo veikla. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimai kildinami iš darbo teisinių santykių, todėl tokie ieškovo reikalavimai turi būti nagrinėjami įstatyme nustatyta tvarka, tame tarpe ir privalomame ikiteisminiame organe - darbo ginčų komisijoje. Ieškovas nepasinaudojo nurodyta privaloma išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, o po 2013-03-15 ir 2013-12-27 sprendimų baudžiamojoje byloje palikti ieškinį nenagrinėtą iškarto (2014-06-12) kreipėsi į teismą. Kadangi nurodyta privaloma tvarka pasinaudoti dar galima, tai yra pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 1 p.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas AB „Panevėžio statybos trestas“ prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pirmiausia ieškovas turi kreiptis į darbo ginčų komisiją. Kadangi Panevėžio apygardos teismo 2013-03-15 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-511/2013 nurodyta, kad palikus civilinį ieškinį nenagrinėtą baudžiamojoje byloje, toks ieškinys gali būti reiškiamas civilinio proceso tvarka o CPK 135 str. nustato, kad ieškiniai yra reiškiami tik teismui, nes Darbo ginčų komisijai yra teikiami prašymai. Kadangi įstatymai nustato, jog žalos dydį nustato tik teismas, todėl tai yra kitas įstatymų nustatytas atvejis, kuomet ieškiniai teikiami tiesiogiai teismui ir šiuos argumentus patvirtina Darbo ginčų komisijos 2015-03-03 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)2165/2015 dėl žalos priteisimo. Nurodo, kad baudžiamoji byla buvo nutraukta dėl senaties, tačiau atsakovės neprašė jos toliau nagrinėti, todėl teismas nors ir nesprendė kaltės klausimo, tačiau jis taip pat nieko nepasisakė, kad atsakovių veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties elementų ir byla nebuvo nutraukta reabilituojančiais atsakovus pagrindus, todėl ieškovo reikalavimai yra nagrinėjami ne tik taikant deliktinę atsakomybę, tačiau ir vadovaujantis LR DK normomis, nustatančiomis visišką materialinę atsakomybę. Ieškinys, kuomet jis nebuvo išnagrinėtas nagrinėjant baudžiamąją bylą, turi būti teikiamas tiesiogiai teismui, nes pagal dabar galiojančius įstatymus, prašymai darbo ginčų komisijai yra teikiami per 3 mėn. nuo sužinojimo apie savo pažeistą teisę, todėl kreiptis į darbo ginčų komisiją, po daugiau nei dešimt metų, kol byla buvo nagrinėjama ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo, būtų pažeisti protingumo ir teisingumo principai. Be to, mano, kad teismas turės vertinti nusikalstamos veikos elementus taikant materialinės atsakomybės ribas ir nustatant žalos dydį, ko negali nustatinėti darbo ginčų komisija ir tai nepriskirta jos kompetencijai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovės I. M. ir E. G. prašo atskirąjį skundą atmesti. Ieškovas, remdamasis CK 6.249 str., 6.251 str., ir 6.281 str. daro neteisingą išvadą, kad žalos dydį visais atvejais nustato tik teismas. CK 6.249 str. 1 d. numatyta, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Ieškovas pareiškė konkrečius reikalavimus ir tiksliai nurodė jam padarytos žalos dydį, todėl šis ieškovo argumentas neduoda pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį. Ieškovas nepagrįstai remiasi Darbo ginčų komisijos 2015-03-03 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi reiškiami reikalavimai visai kitu pagrindu. Neteisinga ieškovo išvada, kad teismas turės vertinti nusikalstamos veikos elementus taikant materialinės atsakomybės ribas. Baudžiamasis procesas yra pasibaigęs ir baudžiamojo proceso kodekso tvarka nėra konstatuota kokia nors I. M. ar E. G. nusikalstama veika. Ieškinio pateikimo teismui metu galiojantis DK 287 str. numato privalomą ikiteisminį darbo ginčų nagrinėjimą darbo ginčų komisijoje. DK 204 str. ir XIX skyriaus pakeitimo įstatymo 3 str. 3 d. numatyta, kad tik iki 2013 m. sausio 1 d. pradėti nagrinėti individualūs darbo ginčai baigiami nagrinėti vadovaujantis iki 2013m. sausio 1 d. galiojusia individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka ir nuostatomis. Tuo remiantis, teisingai ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas (CPK 412 str. 1d.)
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria ieškovo AB „Panevėžio statybos trestas“ ieškinys dėl žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtinas dėl privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo.
Pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinį nustatė, kad ieškovas turi kreiptis į Darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, nes ginčas nėra teismingas teismui. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bylos šalis ieškovo nurodytais žalos atsiradimo laikotarpiais siejo darbo teisiniai santykiai, žalos atsiradimas yra tiesiogiai susijęs su darbo veikla, o baudžiamojo proceso tvarka įsiteisėjusiu teismo sprendimu nekonstatuota, kad atsakovės padarė nusikalstamas veikas, ir nurodyta privaloma tvarka pasinaudoti dar galima. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su skundžiama pirmosios instancijos teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi.
Pažymėtina, kad teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. vasario 21 d. nutartyje konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektine teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas. Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų.
LR DK 287 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu šis Kodeksas ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. LR DK 299 str. 2 d. nustatyta, kad nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami individualūs darbo ginčai dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva, dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo pareigūnų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę, iniciatyva, dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimus grindžia bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, prašo priteisti iš buvusių darbuotojų žalos atlyginimą. Nagrinėjamas ginčas nepatenka į DK 299 straipsnio 2 dalyje reglamentuotus atvejus, kuomet ginčas nagrinėjamas tiesiogiai teisme. Pastebėtina, kad įstatymas nenumato išimties, kad ginčai dėl žalos atlyginimo būtų sprendžiami tiesiogiai teismuose (pvz.: Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1560-390/2014; Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-693-227/2014 ir kt.). Kadangi aptarto DK 299 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato ir kitus įstatymo numatytus atvejus, galima manyti, jog toks sąrašas nėra baigtinis. Pavyzdžiui, pagal DK 96 straipsnį ginčai dėl įdarbinimo pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnį ir pagal CK 6.250 straipsnį, ginčai dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal LR Lygių galimybių įstatymo nuostatas, klausimai dėl diskriminacijos darbo teisiniuose santykiuose – nagrinėjami tiesiogiai teismuose. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas dėl patirtos žalos tiesiogiai kreipėsi į teismą, reikalavimus kildina iš nusikalstamos veikos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išsakyta pozicija, pažymėdamas, kad ieškovo reikalavimas atsakovėms dėl žalos atlyginimo kildinamas iš atsakovių netinkamo darbinių funkcijų vykdymo, nors ieškovas reikalavimą ir grindė bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, todėl nagrinėjamu atveju ginčas yra iš darbo teisinių santykių (DK 286 straipsnis), todėl šis ginčas nagrinėtinas darbo ginčų komisijoje. Ieškovas, vadovaudamasis CK 6.249 , 6.251 ir 6.281 straipsniais daro neteisingą išvadą, kad žalos dydį visais atvejais nustato tik teismas ir priskiria DK 299 str. 2 d. 4 p. nurodytam įstatymo nustatytam atvejui. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Šiuo atveju ieškovas pareiškė konkrečius reikalavimus ir tiksliai nurodė jam padarytos žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog ieškovas nepagrįstai remiasi Darbo ginčo komisijos 2015-03-03 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-08 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-3710-828/2015, kadangi kaip analogija šiais sprendimais nėra galimybės remtis, be to reikalavimai reiškiami visai kitu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad baudžiamojo proceso tvarka nėra konstatuota atsakovių nusikalstama veika, todėl nepagrįstas ir apelianto argumentas, kad teismas turės vertinti nusikalstamos veikos elementus taikant materialinės atsakomybės ribas.
Ieškinio pateikimo teismui metu galiojantis DK 287 straipsnis numato privalomą ikiteisminį darbo ginčų nagrinėjimą darbo ginčų komisijoje. LR DK 204 str. ir XIX skyriaus pakeitimo įstatymo ( 2012-06-16 Nr. XI-2127) 3 str. 3 d. numatyta, kad tik iki 2013 m. sausio 1 d. pradėti nagrinėti individualūs darbo ginčai baigiami nagrinėti vadovaujantis iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusia individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka ir nuostatomis. Esant aptartoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir apelianto ieškinį paliko nenagrinėtiną.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Apelianto atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti nutarties nėra įstatymo pagrindo, atskirasis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.