- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-25
- Bylos Nr.
- 2S-693-227/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- UAB „Ivegos statybos“
- Atsakovas
- A. V.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-693-227/2014
Rita Dambrauskaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04876-2014-5
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugsėjo 25 d.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Ivegos statybos“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5857-589/2014 pagal ieškovo UAB „Ivegos statybos“ ieškiniu atsakovui A. V. dėl darbuotojo padarytos žalos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Ivegos statybos“ 2014-07-22 Panevėžio miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį atsakovui A. V. dėl darbuotojo padarytos žalos priteisimo. Ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 10403,57 Lt žalos atlyginimo, bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškino, kad atsakovas, su juo nutraukus darbo teisinius santykius, negrąžino ieškovui perduotų materialinių vertybių, kurių vertė 1818,57 Lt, 650 Lt grynųjų pinigų, taip pat netinkamai vykdydamas ar nevykdydamas darbinių pareigų padarė turtinės žalos, dėl ko ieškovas patyrė 7935 Lt nuostolių. Nurodo, kad yra pagrindas atsakovo atžvilgiu taikyti darbuotojo materialinės atsakomybės normas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 23 d. nutartimi ieškovo UAB „Ivegos statybos“ ieškinį atsakovui A. V. dėl darbuotojo padarytos žalos priteisimo atsisakė priimti ir jį su priedais grąžino ieškovui, išaiškino ieškovui, kad dėl ieškinyje reiškiamų reikalavimų jis turi kreiptis į Panevėžio darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus. Teismas nurodė, kad ieškovas, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos (Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 3 p., 412 str. 1 d.). Nurodė, kad DK 287 str. įtvirtina, jog darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. Atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2013-01-01 įsigaliojusioje DK 299 str. 2 dalies redakcijoje (priešingai nei galiojusioje iki 2013-01-01) nėra įtvirtinta išimtis nesikreipiant į darbo ginčų komisiją tiesiogiai kreiptis į teismą tais atvejais, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Ivegos statybos“ atskiruoju skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, priimti ieškinį nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teisme. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė DK 287, 299 str. nuostatas. Teigia, kad darbo santykiai tarp ieškovo ir atsakovo nutraukti 2014-06-12, t.y. iki kreipimosi į teismą dienos. Individualus darbo ginčas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio, taigi pasibaigus darbo santykiams tarp šalių nebeliko ir individualių darbo ginčų, todėl ginčas spręstinas teisme.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Individualių darbo ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka reglamentuojama DK 285 – 304 straipsniuose. Šio kodekso 286 straipsnyje nustatyta, jog individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai yra darbo ginčų komisija ir teismas. Darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus (DK 287 str. 1 p). Įstatymų leidėjas DK 299 str. yra įtvirtinęs atvejus, kuomet nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami individualūs darbo ginčai. Asmuo be išankstinio kreipimosi į darbo ginčą nagrinėjantį organą gali tiesiogiai kreiptis į teismą: dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva; dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo pareigūnų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę, iniciatyva; dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo; kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą dėl materialinės atsakomybės teisės normų taikymo buvusiam darbuotojui, prašo priteisti iš buvusio darbuotojo žalos atlyginimą. Pastebėtina, kad įstatymas nenumato išimties, kad ginčai dėl žalos atlyginimo būtų sprendžiami tiesiogiai teismuose.
Apeliantas teigia, kad byloje nagrinėtinas šalių ginčas nėra individualus darbo ginčas ir jam nagrinėti netaikoma DK XIX skyriuje numatyta individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. Apelianto vertinimu, byloje nagrinėjamas ginčas nėra individualus darbo ginčas, kadangi darbo santykiai tarp šalių yra pasibaigę. Su tokiu vertinimu nėra pagrindo sutikti. Pagal galiojančią DK 285 straipsnio redakciją individualus darbo ginčas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo ir nagrinėjamas DK XIX skyriuje nustatyta tvarka. Vien lingvistinė šios normos analizė dar neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, ar pasibaigus darbo santykiams, iš darbo santykių kilęs buvusių darbdavio ir darbuotojo ginčas laikytinas individualiu darbo ginču DK 285 straipsnio prasme. Kad darbo ginču gali būti pripažįstami iš darbo santykių kilę ginčai tarp jau buvusių darbdavio ir darbuotojo (kai darbo santykiai tarp ginčo šalių jau yra pasibaigę), matyti iš ankstesnės (iki 2013-01-01) galiojusios DK redakcijos, kurios 295 straipsnio (darbo ginčų nagrinėjimas teismuose) 2 dalies 5 punktas numatė tiesioginį darbo ginčų nagrinėjimą teismuose (nesikreipiant į darbo ginčų komisiją), kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę. Atkreiptinas dėmesys, kad Aiškinamajame rašte „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso XIX skyriaus pakeitimo įstatymo projekto“ nurodoma, jog projekto tikslas – pakeisti privalomą individualių darbo ginčų nagrinėjimo ne teisme procedūrą, siekiant užtikrinti darbo santykių šalių teisę į kokybišką ir efektyvesnį darbo ginčų sprendimą. Taip pat nurodoma, kad projektu siekiama mažinti teismų darbo krūvį, aktyvaus socialinių partnerių dalyvavimo bei sudaryti sąlygas Valstybinei darbo inspekcijai atlikti savo funkcijas. Įstatymų leidėjas, priimdamas DK XIX skyriaus pakeitimus, aiškiai atsisakė galimybės individualų darbo ginčą (darbo ginčo pagal DK 285straipsnį atitikmuo iki 2013-01-01), kai darbo santykiai jau nutrūkę, tiesiogiai nagrinėti teisme, tačiau nenumatė pakeitimų, kurie leistų daryti išvadą, kad iš darbo santykių kilęs ginčas tarp darbuotojo ir darbdavio, kai tarp jų darbo santykiai yra pasibaigę, nebelaikytinas individualiu darbo ginču DK 285 straipsnio prasme. Atvejai, kai individualūs darbo ginčai tiesiogiai nagrinėjami teisme, kaip jau minėta aukščiau, yra numatyti DK 299 straipsnyje ir akivaizdu, kad, pavyzdžiui, ginčas dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo taip pat vyksta jau nutrūkus darbo santykiams, tačiau yra priskiriamas individualiems darbo ginčams, kas taip pat paneigia apelianto argumentus, jog galiojantis DK individualiems darbo ginčams nepriskiria ginčų iš darbo santykių, kai darbo santykiai jau yra nutrūkę.
Pastebėtina, kad išimtis taikytina tik iki 2013-01-01 pradėtiems nagrinėti ginčams, taigi šioje byloje neaktuali. Tik iki 2013-01-01 galiojusioje DK 295 straipsnio 2 dalies 5 punkto redakcijoje buvo numatyta, kad nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę, todėl pagal DK 204 straipsnio ir XIX skyriaus pakeitimo įstatymo Nr. IX-2127 3 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis iki 2013-01-01 galiojusia individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka ir nuostatomis baigiami nagrinėti būtent iki 2013-01-01 pradėti nagrinėti individualūs darbo ginčai. Kadangi šioje byloje ieškinys dėl individualaus darbo ginčo pareikštas jau po 2013-01-01, jam nebetaikoma iki šios datos galiojusi išimtis (galiojusi DK 295 str. 2 d. 5 p.), kad nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentus, pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį ieškinį, pateiktą nesilaikant privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, atsisakyti priimti CPK 137 str. 2 d. 3 p. pagrindu. Nutarties keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.