Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-389-576/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-11-27
Bylos Nr.: 1A-389-576/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-25602-2021-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Nida Vigelienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, Ieva Gavelytė-Kalytienė
Kaltinamasis: G. M.
Nukentėjusysis: S. M., M. M.
Civilinis ieškovas: S. M., M. M., L. T.
Advokatai: Bogdanas Chranovskis

Kategorijos

1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-389-576/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25602-2021-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Gavelytės - Kalytienės, Sonatos Raupėnaitės - Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Sandrai Biziulevičienei,dalyvaujant prokurorei Žanetai Žalėnaitei,išteisintajam G. M., jo gynėjui advokatui Bogdanui Chranovskiui (Bogdan Chranovskij),nukentėjusiosioms S. M. ir M. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Žanetos Žalėnaitės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. išteisintas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Civilinių ieškovių S. M., M. M. ir L. T. civiliniai ieškiniai atmesti. Iš G. M. neišieškotos Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos patirtos ekstradicijos išlaidos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. G. M. buvo kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su D. V., M. D. K., E. B. 2020 m. rugsėjo 15 d. apie 13.30 val., išlaužus kambario lango rėmą, įsibrovė į M. M. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė M. M. priklausančius daiktus: 1 600 Eur įvairiomis kupiūromis, nešiojamąjį kompiuterį, kurio vertė 150 Eur; medžiaginę juodos spalvos kuprinę su raudonos spalvos pamušalu, kurios vertė 30 Eur; mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, kurio vertė 100 Eur, su dėklu, kurio vertė 5 Eur; taip pat papuošalus: sidabrinę, gyvatės formos apyrankę, kurios vertė 500 Eur; sidabrinį rinkinį, susidedantį iš trijų vienetų t. y. du auskarus ir grandinėlę su kulonu, kuriame rožinės spalvos „Kvarco“ akmuo, šio rinkinio vertė 200 Eur; sidabrinį rinkinį, susidedantį iš dviejų auskarų, grandinėlės su kulonu ir žiedo, kuriuose „Katės akys“ akmenys su „Feonito“ akmenimis aplink „Katės akis“, šio rinkinio vertė 250 Eur; sidabrinį rinkinį, susidedantį iš dviejų auskarų, grandinėlės su kulono ir žiedo, su „Granato“ akmenimis, šio rinkinio vertė 200 Eur; auksinį žiedą su safyru, kurio vertė 400 Eur; žalio „Malachito“ karolius, kurių vertė 50 Eur; antikvarinę žalio „Malachito“ su sidabru sagą, kurios vertė 200 Eur; sidabrinę „Kalijaus“ gėlės pavidalo sagą, kurios vertė 30 Eur; raudono „Korniolio“ karolius, kurių vertė 30 Eur; natūralių perlų karolius su auksiniu užsegimu, kurių vertė 300 Eur; Koralo karolius su apyranke, kurių vertė 120 Eur; sidabrinę sagą „Kamėja“, kurios vertė 50 Eur; sidabrinį kuloną su feonitu, kurio vertė 30 Eur; smulkių granatų gabaliukų karolius, kurių vertė 20 Eur; violetinio kvarco apyrankę, kurios vertė 20 Eur; mėlynus stambius karolius, kurių vertė 100 Eur; žydro agato karolius, kurių vertė 30 Eur; akvamarino apyrankę, kurios vertė 40 Eur; lazurito apyrankę, kurios vertė 120 Eur; permatomo akmens rutuliukų apyrankę, kurios vertė 10 Eur; sidabrinę apyrankę, purkštą geltonos spalvos laku, 10 gr., su augalų raštais, kurios vertė 50 Eur; čeroito apyrankę, kurios vertė 50 Eur; senovinius auskariukus – klipsus gėlytės formos, kurių vertė 50 Eur; antikvarinį mechaninį laikroduką, kurio vertė 70 Eur; agato karolius, baltos spalvos su žaliais akmenukais, kurių vertė 20 Eur; koljė čekiško stiklo, kurio vertė 30 Eur; saulės akmens karolius, kurių vertė 15 Eur; sidabrinius paauksuotus auskarus su rubinais, kurių vertė 200 Eur; šveicarišką laikrodį „Zenart“, kurio vertė 300 Eur; „Guess“ laikrodį su geltona gumine apyranke, kurio vertė 30 Eur; juodo stiklo sagą, kurios vertė 30 Eur; sagą „Laumžirgis“, kurios vertė 20 Eur; sagą „Kolibris“, kurios vertė 20 Eur; kuloną murano stiklo, geltonos spalvos su žydromis detalėmis, kurio vertė 30 Eur; tigro akies karolius ir apyrankę, kurių vertė 50 Eur; ažūrinį žiedą, kurio vertė 15 Eur; ametisto akmens gabaliuką, kurio vertė 30 Eur; 2 vnt. perliukų apyrankes, kurių vertė 15 Eur; sidabrinį žiedą su baltos spalvos akmenuku, kurio vertė 50 Eur; kuloną iš monetos, kurio vertė 100 Eur; monetą su Pilsuckio atvaizdu, kurios vertė 100 Eur; monetą su Lenkijos karalienės atvaizdu, 5 gr., kurios vertė 50 Eur; smulkius tigro akmens karoliukus, kurių vertė 10 Eur; geltono kvarco karoliukus, kurių vertė 10 Eur; pilkų perlų karolius, kurių vertė 80 Eur; auksinio smėlio akmens rinkinį, susidedantį iš žiedo, dviejų auskarų ir pakabuko su grandinėle, kurio vertė 200 Eur; smulkių karoliukų karolius iš daug siūliukų, kurių vertė 20 Eur, kurių bendra vertė 6150 Eur; taip pat pavogė S. M. priklausančius daiktus: 500 Eur įvairiomis kupiūromis; auksinę (geltono aukso) grandinėlę su auksiniu kryželio formos pakabučiu, dekoruotu skaidriais deimantais, kurios vertė 500 Eur; sidabrinę apyrankę, antrankio formos, kurios vertė 100 Eur; sužadėtuvių žiedą iš platinos, padailintą auksu, kurio vertė 600 Eur; auksinę grandinėlę su širdelės formos pakabuku, su deimantuku, kurios vertė 150 Eur; storą auksinį vestuvinį žiedą, kurio vertė 200 Eur; auksinį žiedą su rubinu ir dviem auskarais, šio rinkinio vertė 600 Eur; sidabrinį indišką vėrinį ant kaklo hir vieną auskarą, kurių vertė 100 Eur; taip pat mobilųjį telefoną „Samsung Galaxy Note3“, kurio vertė 300 Eur; planšetinį kompiuterį „Samsug Galaxy Tab“, kurio vertė 400 Eur; planšetinį kompiuterį „Acer Iconia“, kurio vertė 200 Eur; belaidę kolonėlę „JBL“, kurios vertė 130 Eur, kurių bendra vertė 3 780 Eur; taip pat dvi paauksuotas grandinėles, vieną sidabrinę grandinėlę, segę (medalio tipo) ir geltono metalo apyrankę, medžiaginę juodos spalvos kuprinę su raudonos spalvos pamušalu, kurių nukentėjusioji S. M. nevertina materialiai, tokiu būdu įsibraudamas į patalpas ir pagrobdamas M. M. priklausantį turtą, padarė 6 150 Eur turtinę žalą, S. M. priklausantį turtą, padarė 3 780 Eur turtinę žalą.

2. G. M. buvo kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su D. V., M. D. K., E. B. 2020 m. rugsėjo 17 d. apie 13.20 val. išlaužus svetainės lango rėmą, įsibrovė į M. T. ir L. T. bendrosios nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur iš miegamojo kambario spintoje esančios dėžės pagrobė: auksinius auskarus su perlais (apvalios formos), kurių vertė 200 Eur; taip pat moterišką rankinį laikrodį „Cluse“, su auksinės spalvos metalo apvadu, kurio vertė 99,95 Eur; sužadėtuvių aukso spalvos metalo žiedą, su akutėmis, kurio vertė 144 Eur; vyrišką laikrodį „Atlantic“, su sidabro spalvos metalo grandininiu dirželiu bei apvadu, kurio vertė 167 Eur; moterišką rankinį laikrodį „Morgan“, su sidabro spalvos grandininiu dirželiu, kurio vertė 100 Eur; sidabro spalvos metalo auskarus su „Swarovski“ kristalais, kurių vertė 60 Eur; sidabro spalvos metalo auskarus, kurių vertė 50 Eur; moterišką auksinę kaklo grandinėlę, kurios vertė 80 Eur; auksinę apyrankę su „Swarovski“ kistalais, kurios vertė 140 Eur; iš miegamojo kambario nešiojamą kompiuterį „Asus“, juodos spalvos, kurio vertė 300 Eur; taip pat 1 l. talpos degtinės „Ruskij Standart“ butelį, kurio vertė 16,99 Eur bei šampano butelį, kurio vertė 20 Eur; putojančio vyno „Bosca“ butelį, kurio vertė 5 Eur, tokiu būdu įsibraunant į patalpas ir pagrobus M. T. ir L. T. priklausantį turtą, padarė 1 382,94 Eur turtinę žalą.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu G. M. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorė Žaneta Žalėnaitė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: G. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2020 m. rugsėjo 15 d. veika) ir paskirti jam 9 mėnesius laisvės atėmimo; pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2020 m. rugsėjo 17 d. veika) ir paskirti jam 9 mėnesius laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 63 straipsniu, šias bausmes subendrinti ir nustatyti G. M. bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams. Prašoma į bausmę įskaityti sulaikymo laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. spalio 6 d. pagal Europos arešto orderį bei įskaityti suėmime išbūtą laikotarpį Lietuvoje. Prašo taikyti BK 75 straipsnį ir G. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat skunde apeliantė prašo S. M., M. M. ir L. T. civilinius ieškinius tenkinti, išskaitant gautą draudimo išmoką, bei išieškoti iš G. M. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos patirtas ekstradicijos išlaidas.

4.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė klaidingas išvadas dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymių vertinimo. Taip pat teismas nesilaikė teismų praktikos dėl bendrininkavimo instituto ir padarė esminį BPK pažeidimą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Prokurorės nuomone, baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių, kad G. M. dalyvavo padarant 2020 m. rugsėjo 15 d. ir 2020 m. rugsėjo 17 d. nusikalstamas veikas - vagystes, t. y. kad jis bendrininkavo kartu su D. V., M. D. K. ir E. B., kurie už šias veikas buvo nuteisti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. G. M. žinojo apie planuojamas vagystes, jose dalyvavo ir kartu su bendrininkais pagrobė svetimą turtą bei jį realizavo. Be kita ko, jis suprato, jog veikia bendrininkų grupėje.

Šalies argumentai

4.2. Skunde pasisakant dėl 2020 m. rugsėjo 15 d. veikos apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino visų byloje esančių įrodymų, o tik rėmėsi E. B. duotų parodymų prieštaringumu. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu E. B. duoti parodymai buvo išsamūs, nuoseklūs, iš esmės atitiko kitų proceso dalyvių nurodomas aplinkybes, o būtent tai, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. ryte su juo buvo D. V., M. D. K. bei G. M.. Jie, eidami pro (duomenys neskelbtini) gatvėje esančius kotedžus, planavo padaryti vagystę, iš D. V. žodžių jis suprato, kad D. V. planuoja kažką apvogti (pažymi, kad M. D. K. parodė, kad apie pinigų užsidirbimą pradėjo kalbėti E. B. su D. V.), po to E. B. parodė, kad G. M. atsisėdo ant suoliuko, esančio šalia kotedžų (M. D. K. patvirtino šias aplinkybes nurodydamas, kad E. B. jam pasakojo, jog tuo metu, kai E. B. su D. V. lindo į butą, G. M. stebėjo aplinką). Nurodo, kad šiais tiesioginiais ir netiesioginiais įrodymais buvo patvirtintos aplinkybės ne tik dėl G. M. žinojimo apie daromą vagystę, bet ir dalyvavimą ją darant. Tačiau teisiamajame posėdyje E. B. parodė, kad vagystę jis padarė vienas, pasišalinęs iš tos vietos, kurioje buvo G. M., D. V., M. D. K. (jie buvo 700-800 m nuo vagystės vietos) ir apie įsibrovimą į butą kiti asmenys nežinojo; padaręs vagystę ir gavęs pinigų vėliau pasikvietė savo draugus į išnuomotą butą išgerti, jiems nepasakojo, kad apvogė butą. Taigi, E. B. paneigė savo ankstesnius parodymus, įskaitant aplinkybę, kad G. M. stebėjo aplinką. Skunde nurodoma, kad teisiamajame posėdyje duoti E. B. parodymai prieštarauja kitai bylos medžiagai, jo nurodytas aplinkybes paneigia M. D. K. parodymai bei atsakymai iš lombardų, todėl jo duoti parodymai teisme turi būti vertinami kritiškai.

4.3. Prokurorė nurodo, kad M. D. K. teisiamajame posėdyje atsisakė duoti parodymus, todėl teismas turėjo vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais tiek, kiek jie sutampa su kitais duomenimis (E. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais). Be to, M. D. K. nurodė, kad jam atėjus į butą jame buvo E. B., D. V. ir G. M., jis matė įvairių daiktų, todėl jie visi trys vežė kažkur tuos daiktus parduoti, tačiau kur vežė, jam neminėjo. Aplinkybę, kad minėtame bute buvo ir G. M., patvirtino ir liudytojas V. A. T.. Pasak apeliantės, teismas turėjo vertinti ir M. D. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teismas turėjo analizuoti E. B. duotus parodymus, juos lyginti su kitais bylos įrodymais, tačiau to nepagrįstai nepadarė. Nors M. D. K. teisiamajame posėdyje atsisakė duoti parodymus, tačiau susidarius tokiai situacijai, kai G. M. neigia savo kaltę, o E. B. parodymai nėra nuoseklūs, teismas turėjo įvertinti M. D. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teismas nepagrįstai prioritetinę reikšmę suteikė in dubio pro reo principo taikymui šioje byloje.

4.4. Skunde nurodoma, kad iš rašytinės medžiagos matyti, jog tą pačia dieną (2020 m. rugsėjo 15 d.) apie 16 val. D. V. į UAB ,,A“ priklausantį lombardą atnešė ir pardavė aukso laužą, kitą dieną į tą patį lombardą V. A. T. atnešė ir užstatė mobilaus ryšio telefoną ,,Samsung S6” ir ,,Samsung Note3”. Šios aplinkybės visiškai atitinka E. B. duotus parodymus, t. y. kad atėjus į butą D. V. ir G. M. apžiūrėjo daiktus, matė, kad tarp daiktų yra papuošalų, lyg ir du telefonai, kuriuos D. V. kartu su G. M. atrinkinėjo; paskui jie visi išvažiavo į lombardą, papuošalus lombardui pridavė arba G. M., arba D. V.. Pastebi, kad E. B. ne kartą ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės sutampančias aplinkybes, t. y. kad vagystė buvo padaryta veikiant kartu su M. D. K., D. V. ir G. M., jis parodymus pareigūnams davė laisva valia, todėl E. B. parodymus, duotus teisme, kad jis vagystę padarę vienas, reikia vertinti kritiškai – kaip siekį padėtį kitiems bendrininkams. Šios aplinkybės parodo, kad G. M. ne tik dalyvavo darant vagystės nusikaltimą, bet ir padėjo realizuoti pavogtą svetimą turtą.

4.5. Taip pat skunde nurodoma, kad nors nuosprendyje, kuriuo nuteisti E. B., M. D. K., D. V., nurodyta, kad jie padarė nusikalstamas veikas veikdami su nenustatytu asmeniu ir iš aprašomosios nuosprendžio dalies pašalinta aplinkybė, kad jie veikė kartu su G. M., tačiau tai nereiškia, kad G. M. kartu su nurodytais asmenimis nedarė nusikalstamų veikų – teismas tik laikėsi teismų praktikoje suformuotos taisyklės dėl atitinkamų (apkaltinančių) formuluočių nevartojimo. G. M. atsakomybės klausimas sprendžiamas šioje byloje.

4.6. Apeliaciniame skunde pasisakant dėl 2020 m. rugsėjo 17 d. veikos nurodoma, kad G. M. tiek 2020 m. rugsėjo 15 d., tiek rugsėjo 17 d. buvo kartu su E. B., M. D. K. ir D. V., kurie nuteisti už šias veikas kitoje byloje. G. M. kaltę pagrindžia ne vienas įrodymas: liudytojų A. N., V. A. T., E. B., M. D. K. parodymai, telefonų išklotinės, vaizdo įrašai, kita medžiaga. Prokurorė nurodo, kad E. B. parodymai, kad G. M. įvykio dieną nuo jų visų atsiskyrė ir išėjo pas senelę, teismo turėjo būti pripažinti nenuosekliais ir prieštaraujančiais kitais bylos medžiagai. Pats E. B. nurodė, kad įvykio dieną G. M. buvo su jais kartu, kad jis, nenorėdamas problemų, atsiskyrė nuo kitų, o miškelyje liko D. V., M. D. K. ir G. M.. M. D. K. parodė, kad būnant kartu su E. B., D. V., A. T., A. N. ir G. M., jie pradėjo kalbėti, kad reikia bandyti apvogti butą, ir nors jis pasišalino, su kitais pasiliko G. M.; po to su jais susitikęs suprato, kad jiems pavyko apvogti butą; A. N. ir V. A. T. parodė, kad tą dieną (2020 m. rugsėjo 17 d.) kartu su jais buvo G. M.. Iš šių parodymų matyti, kad G. M. nuo kitų bendrininkų nebuvo atsiskyręs, jis buvo su jais tiek vagystės išvakarėse, tiek po jos padarymo. Be to, šias aplinkybes patvirtina ir vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti keturi asmenys (duomenys neskelbtini), įvykdę vagystę. Skunde teigiama, kad nors teismas nurodė, jog iš vaizdo įrašų užfiksuotų asmenų negalima identifikuoti, pakanka kitos bylos medžiagos, pagrindžiančios, kad G. M. padarė vagystę - visi nurodyti asmenys patvirtino, kad G. M. buvo kartu su jais. Be to, G. M., apklaustas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-98-468/2023, patvirtino, kad jis 2020 m. rugsėjo 17 d. buvo užfiksuotas vaizdo kamerų su kitais nuteistaisiais. Šio patvirtinimo svarbos nekeičia tai, kad jis nurodė, jog su bendrininkais tik ėjo pro šalį. Taip pat šioje byloje teismas pripažino, kad iš vaizdo įrašų matyti, jog įvykio dieną G. M. bylai aktualiu laiku (kaltinime nurodytu vagystės padarymo metu) buvo kartu su kitais nuteistaisiais.

4.7. Nurodoma, kad nors G. M. tiesioginiais veiksmais neprisidėjo prie įsilaužimo į butą ir konkrečiai pas jį nebuvo rasti vogti daiktai, jis neabejotinai prisidėjo prie vieningo tikslo įgyvendinimo, apsisprendė dalyvauti darant vagystes – jis ėjo iki vagystės vietų, su M. D. K. atliko padėjėjo darant veikas vaidmenį, nes saugojo aplinką, jis su kitais bendrininkais kartu rūšiavo pagrobtus daiktus, nešė juos į lombardą. Žinodamas apie bendrininkų ketinimus, G. M. ne tik jiems pritarė, bet ir prisidėjo nurodytais veiksmais. Kiekvienas iš bendrininkų atliko skirtingus vagystės nusikaltimų padarymui būtinus veiksmus, t. y. vieni įsilaužė į butą, kiti (ir G. M.) sudarė sąlygas vagystės nusikaltimo padarymui. Juos visus vienijo bendra tyčia, jie suvokė, kad pagrobs svetimą turtą. Taigi, G. M. veikdamas bendrininkų grupėje padarė vagystes.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo posėdžio metu išteisintasis G. M. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Žanetos Žalėnaitės apeliacinis skundas atmestinas

7. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju prokurorė prašo panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui yra suteikti plačiausi įgaliojimai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

8. Apeliacinės instancijos teismas atliko byloje dalinį įrodymų tyrimą - teisėjų kolegija nusprendė išreikalauti susipažinimui bylą Nr. 1A-98-468/2023 (pirmosios instancijos suteiktas Nr. 1-392-818/2022), 2023 m. spalio 11 d. teismo posėdžio metu nutarta prijungti Vilniaus apygardos teismo posėdžio 2023 m. vasario 14 d. protokolą ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. nuosprendį prie baudžiamosios bylos medžiagos. Pagarsinus G. M. duotus parodymus dėl 2020 m. rugsėjo 15 d. vagystės (duomenys neskelbtini) gatvėje ir 2020 m. rugsėjo 17 d. vagystės (duomenys neskelbtini) gatvėje, G. M. parodė, kad parodymų nenori papildyti.

9. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija iš naujo vertina G. M. kaltę dėl jam inkriminuojamų veikų patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus.

10. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje G. M. buvo kaltinamas tuo, kad įsibraunant į patalpą, pagrobė svetimą turtą (dvi veikos). Kaltinime nurodyta, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su D. V., M. D. K., E. B., 2022 m. rugsėjo 15 d. apie 13.30 val. išlaužus langų rėmus, įsibrovė į M. M. nuosavybės teise priklausantį butą, iš kur pagrobė M. M. priklausantį 6150 Eur turtą ir S. M. priklausantį 3780 Eur vertės turtą; nurodyta, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su D. V., M. D. K., E. B., 2022 m. rugsėjo 17 d. apie 13.20 val. įsibrovė į M. T. ir L. T. bendrosios nuosavybės teise priklausantį butą, kur iš miegamojo kambario spintoje esančios dėžės pagrobė M. T. ir L. T. priklausantį 1382.94 Eur turtą.

Dėl 2020 m. rugsėjo 15 d. vagystės

11. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus sprendė, kad byloje nėra neginčijamai nustatyta, kad G. M. kokiais nors aktyviais veiksmais būtų prisidėjęs prie 2020 m. rugsėjo 15 d. vagystės įvykdymo, o aplinkybė, kad jis kartu su asmenimis, įvykdžiusiais vagystę, buvo netoli nusikaltimo vietos, sėdėjo ant suoliuko, nėra pakankama spręsti apie G. M. dalyvavimą nusikaltimo padaryme. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada pagrįsta.

12. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju G. M. 2022 m. spalio 6 d. parodė, kad aplinkybių nepamena, vagystėje, kuri buvo įvykdyta 2020 m. rugsėjo 15 d. nedalyvavo, D. V., E. B. ir ir M. D. K. jis pažįsta (4 t., b. l. 78–79);. papildomai apklausiamas 2022 m. lapkričio 7 d. jis kaltės nepripažino, nurodė vagystėje nedalyvavęs, prašė vadovautis jo anksčiau duotais parodymais (4 t., b. l. 82); teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino ir nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. vagystės nevykdė, apie ją nieko nežino, aplinkybių paaiškinti negali. Galėjo būti vakarėlyje išnuomotame bute. Nematė jokių papuošalų, tikrai neapžiūrėjo daiktų ir jų nevertino. Jei būtų kaltas, iš karto prisipažintų. Aplinkos nestebėjo, galimai galėjo prisėsti ant suoliuko. Nepamena, ar D. V. turėjo kuprinę (6 t., b. l. 18–20).

13. E. B. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gruodžio 7 d. apklausiamas įtariamuoju parodė, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. jis buvo kartu su D. V., G. M., M. D. K.. Dar 2020 m. rugsėjo 14 d. vakare jam paskambino D. V., pasakė, kad jie išsinuomojo butą Pašilaičiuose, pakvietė prisijungti. Nuvykęs rado D. V. su M. D. K., ten kartu gėrė alkoholinius gėrimus. Jau naktį prie jų prisijungė G. M.. Jie išnuomotame bute buvo iki ryto, o apie 12.00 val. visi keturi išėjo iš išnuomoto buto. Kai ėjo pro (duomenys neskelbtini) gatvėje esančius kotedžus, D. V. pasakė, kad jis eis ,,apsižiūrėti“. Iš tokio jo pasakymo suprato, kad D. V. planuoja kažką apvogti. Pats nenorėjo dalyvauti D. V. sumanymuose ir jis su M. D. K. nuėjo prie ,,Rimi“ parduotuvės, o kur konkrečiai ėjo D. V., nežino, nežiūrėjo. Kai jis su M. D. K. nuėjo prie ,,Rimi“, G. M. atsisėdo ant suoliuko prie vaikų darželio, esančio šalia kotedžų. Maždaug po 10-15 minučių atėjo D. V. su G. M.. D. V. rankose turėjo paprastą juodą kuprinę, kurios prieš jiems išeinant iš buto neturėjo. Matėsi, kad kuprinė netuščia. Po to jie visi keturi ėjo atgal į išsinuomotą butą. Dar einant D. V. skaičiavo grynuosius pinigus, galėjo būti maždaug apie 300 Eur. Atėjus į butą D. V. su G. M. žiūrėjo daiktus, kurie buvo kuprinėje. Matė, kad buvo kompiuteris, garso kolonėlė ,,JBL“, lyg ir du telefonai, kokie, negali pasakyti, taip pat buvo daug papuošalų. D. V. su G. M. atrinkinėjo papuošalus, kurie auksiniai, tokius papuošalus galima priduoti į lombardą. Paskui jie visi važiavo į Šeškinės mikrorajone esantį lombardą, kur D. V., arba G. M. pridavė papuošalus į lombardą. Bute liko ir kiti daiktai, t.y. kompiuteris, kolonėlė, telefonai. Po lombardo užsuko į parduotuvę ir visi vėl grįžo į išnuomotą butą (2 t., b. l. 22–23); ); apklausiamas 2021 m. liepos 22 d. parodė, kad visiškai patvirtina anksčiau duotus parodymus (3 t., b. l. 173); teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju parodė, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. vagystę įvykdė vienas, niekas kartu su juo nedalyvavo. Jam spontaniškai kilo mintis apvogti butą, G. M. apie šią vagystę nežinojo, pastarasis buvo toli nuo įvykio vietos. Susitarimo su D. V., M. D. K. ir G. M. įvykdyti vagystę nebuvo. Jis vienas pateko į butą, rado vertingų daiktų, pavogtus daiktus pardavė. Ikiteisminio tyrimo metu norėjo suversti kaltę kitiems, jo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu melagingi, parodymų nepatvirtina. Nurodė, kad nebuvo taip, jog G. M. stebėtų aplinką, be to, D. V. nelindo į butą kartu su juo, M. D. K. gal po savaitės papasakojo apie pavogtus daiktus (6 t., b. l. 17-20).

14. M. D. K. apklausiamas įtariamuoju 2021 m. sausio 15 d. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 15 d., visi pranešime apie įtarimą nurodyti asmenys, t. y. jis, G. M., E. B., D. V. išėjo kartu iš Pašilaičiuose išsinuomoto buto. Beeinant E. B. su D. V. pradėjo kalbėti apie pinigų ,,pasidarymą“. Iš tokios jų kalbos suprato, kad jie kažką gali pabandyti apvogti, todėl pasakė, kad jis nenori su jais niekur kištis ir nuo jų atsiskyrė, nuėjo link ,,Rimi“ parduotuvės Pašilaičiuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nematė, kur jie buvo ir ką toliau veikė, tik po kurio laiko kažkuris iš jų pradėjo skambinėti, kad ateitų. Jis tuo metu jau buvo grįžęs į savo namus (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jie jam siūlė toliau eiti gerti į tą išnuomotą butą. Savo namuose jis buvo gal 20-30 minučių, po to jis iškart nuėjo į tą išnuomotą butą. Kai jis atėjo į išsinuomotą butą, ten buvo G. M., E. B. ir D. V.. Matė, kad jie turėjo kažkokių daiktų, buvo daug papuošalų (bet jie nevertingi), taip pat lyg ir buvo planšetė, telefonas. Tiksliau kažką apibūdinti iš tų daiktų negali. E. B. jam pasakojo, kad jis su D. V. buvo bute, iš kur ir pavogė tuos daiktus. E. B. sakė, kad tuo metu, kai jis su D. V. lindo į butą, G. M. stebėjo aplinką. Paskui, kiek pamena, jie kažkur vežė daiktus parduoti, tačiau, kur jie važiavo, neminėjo (2 t., b. l. 63–66); apklausiamas įtariamuoju 2021 m. liepos 23 d. parodė, kad dėl 2020 m. rugsėjo 15 d. vagystės tvirtina parodymus, duotus 2021 m. sausio 15 d. metu (3 t., b. l. 164). Teisiamojo posėdžio metu M. D. K. parodė, kad nesutinka duoti parodymus, nesutinka, kad būtų pagarsinti jo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 193).

15. Ikiteisminio tyrimo metu D. V. apklaustas įtariamuoju 2021 m. liepos 20 d. parodė, kad vagystėje nedalyvavo, kaltės nepripažįsta (3 t., b. l. 80, 147). Teisiamajame posėdyje nurodė, kad nesutinka duoti parodymų (6 t., b. l. 9).

16. Prieš lyginant tarpusavyje G. M. ir šioje byloje liudytojų D. V., M. D. K., E. B. parodymus teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjama baudžiamoji byla dėl G. M. padarytų nusikalstamų veikų yra atskirta iš baudžiamosios bylos Nr. 1-392-818/2022 (apeliacinė byla Nr. 1A-98-468/2023), kurioje D. V., M. D. K., E. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. nuosprendžiu, yra nuteisti, be kita ko, ir dėl tų pačių nusikalstamų veikų dėl kurių šioje byloje pareikšti kaltinimai ir G. M. (nukentėjusieji M. M., S. M., M. T. ir L. T.). Nagrinėjant G. M.baudžiamąją bylą D. V., M. D. K., E. B. buvo apklausiami liudytojais. E. B. sutiko ir davė parodymus apie jo paties padarytą nusikalstamą veiką dėl kurios jau buvo nuteistas, tačiau jis buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį.

17. Pagal formuojamą teismų praktiką, nagrinėjant bendrininkų bylą, dėl tos pačios veikos jau nuteisti asmenys į teismo posėdį kviečiami ir apklausiami pagal liudytojo apklausos taisykles, tačiau tokie asmenys neįspėjami dėl atsakomybės pagal BPK 163 straipsnį už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus bei dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingus parodymus ir neprisiekia. Apklausiant tokius asmenis, jiems išaiškinama pilietinė priedermė ir pareiga teisingai papasakoti viską, kas jiems žinoma byloje. Jeigu nagrinėjant bendrininkų bylą dėl tos pačios veikos jau nuteisti asmenys teismo posėdyje apklausiami kaip liudytojai, įspėjant juos dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, tai pripažįstama BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2007, 2K-856/2006).

18. E. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. nuosprendžiu, buvo nuteistas dėl tų pačių nusikaltimų, buvo apklaustas kaip liudytojas ir įspėtas už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas E. B.apklausdamas kaip liudytoją ir įspėdamas jį už melagingų parodymų davimą, pažeidė BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija E. B. parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, nepripažįsta įrodymu, atitinkančiu įrodymams keliamų leistinumo reikalavimų, ir jais nesivadovauja. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone šis pažeidimas šiuo atveju nepripažįstamas esminiu. E. B. analogiškus parodymus, kuriais jis prisiėmė atsakomybę dėl 2020 m. rugsėjo 15 d. vagystės, nurodė ir kitoje byloje, kurioje priimtas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. nuosprendis. Be to, darant išvadą dėl G. M.veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, vertinama visuma surinktų įrodymų.

19. Iš aptartų G. M. ir liudytojų D. V., E. B. ir M. D. K. parodymų matyti, kad G. M. kaltės dėl šios jam inkriminuojamos vagystės nepripažino, liudytojai D. V. ir M. D. K. teisme parodymų nedavė, liudytojas E. B. teisme apklaustas pažeidžiant jo kaip liudytojo apklausai keliamus specifinius reikalavimus (nuteistas dėl tos pačios veikos). Teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojų E. B., M. D. K., D. V. parodymų, vertinimas yra specifinis, jie, kaip jau buvo minėta, kitoje byloje nuteisti už tas pačias nusikalstamas veikas, kurios nurodytos G. M. pareikštame kaltinime. Taigi, jų parodymai turi būti vertinami itin atidžiai. Tik ikiteisminio tyrimo metu duoti D. V., E. B. ir M. D. K. parodymai, kur jie apklausti įtariamaisiais, nėra pakankami G. M. atžvilgiu apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

20. Byloje G. M. ir liudytojų D. V., E. B. ir M. D. K. parodymais neabejotinai nustatyta, kad G. M. sėdėjo lauke ant suolelio tuo metu, kai E. B. ir D. V. vogė daiktus iš buto. Vis tik tai, kad G. M. sėdėjo ant suolelio tuo metu, kai kiti asmenys vykdė vagystę iš buto, savaime nereiškia, kad jis irgi dalyvavo vagystėje, tai turi būti įrodyta byloje surinktais įrodymais.

21. E. B. ikiteisminio tyrimo metu tik nurodė, kad M. atsisėdo ant suoliuko prie vaikų darželio. Taigi, E. B. tikslių aplinkybių, susijusių su nagrinėjama vagyste, nenurodė, jo duotų parodymų pagrindu galima konstatuoti atskiras aplinkybes: 1) G. M. vagystės padarymo dieną leido laiką su kaltinime nurodytais asmenimis; 2) 2020 m. rugsėjo 15 d. vykdant vagystę G. M. sėdėjo ant suoliuko prie kotedžų; 3) D. V. rankose turėjo paprastą juodą kuprinę, kurios prieš jiems išeinant iš buto neturėjo. 4) grįžus į išnuomotą butą, G. M. kartu su D. V. apžiūrinėjo daiktus, kurie buvo kuprinėje. M. D. K. parodė, kad iš E. B. pasakojimo žino, kad kai E. B. ir D. V. buvo bute, o G. M. stebėjo aplinką.

22. Pastebėtina, kad pats E. B. teigė, kad G. M. tik sėdėjo ant suoliuko, o aplinkybės, kad stebėjo aplinką nenurodė. Tokią aplinkybę nurodė M. D. K. iš E. B. žodžių, kas gali būti vertinama kaip netiesioginis įrodymas. Nors netiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš tiesioginius, vis tik, nustačius, kad šios aplinkybės daugiau jokie įrodymai nepatvirtina, ji nelaikytina pakankama G. M. kaltei pagrįsti.

23. Be kita ko, M. D. K. nurodė, kad G. M. dalį daiktų pridavė lombardui. G. M. nurodė, jog M. D. K. paprašė, kad jis nuneštų kažkokius daiktus į lombardą, kur tie daiktai buvo sudėti ir kas per daiktai tai buvo, nepamena. Jis nežinojo, kad tie daiktai yra vogti. Apeliacinės instancijos teismas dėl daiktų nunešimo į lombardą pažymi, kad objektyvių duomenų, jog į lombardą daiktus atnešė būtent G. M., baudžiamojoje byloje nėra, t. y. 2021 m. birželio 28 d. UAB „A“ rašte nurodoma, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. apie 16.00 val. D. V. į UAB „A“ priklausantį lombardą, adresu (duomenys neskelbtini), atnešė ir pardavė aukso laužą, 585 prabos; 2020 m. rugsėjo 16 d. į lombardą atvyko V. A. T., jis atnešė ir užstatė mobilaus ryšio telefoną ,,Samsung S5“ ir ,,Samsung Note 3“; 2020 m. rugsėjo 17 d. V. A. T. vėl atvyko į lombardą ir atnešė bei pardavė nešiojamą kompiuterį „Asus3“; 2020 m. rugsėjo 17 d. į lombardą adresu (duomenys neskelbtini), atvyko V. A. T., jis atnešė ir pardavė laikrodį „Atlantic“ (1 t., b. l. 191–195). Tai, kad G. M. išnuomotame bute apžiūrinėjo kartu su D. V. daiktus iš kuprinės, kuri kaip nustatyta buvo pavogta, esant jau aptartoms aplinkybėms taip pat nelaikytina pakankamu įrodymu, kad G. M. dalyvavo vagystėje.

24. Prokurorė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad E. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš D. V. žodžių supratęs, kas D. V. planuoja kažką apvogti ir po to G. M. atsisėdo ant suoliuko. Visgi pastebėtina, kad E. B. atitinkamas D. V. žodžių suvokimas nerodo, kad ir G. M. juos suvokė analogiškai.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojoje byloje yra ir ikiteisminio tyrimo metu gautos telekomunikacijos bokštų celių išklotinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Šios išklotinės reikšmingos dėl 2020 m. rugsėjo 15 d. vagystės, padarytos apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini). 2021 m. balandžio 19 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad G. M. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 34). 2021 m. gegužės 12 d. tarnybiniame pranešime dėl išklotinių analizės užfiksuota, kad išanalizavus asmenų (tame tarpe – ir G. M.) telefono numerių išklotines nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. nuo 12.00 val. iki 16.00 val. G. M. (ir kiti kaltinime nurodyti asmenys) buvo prisijungę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bazinės stoties, esančios adresu (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje. Išsamiau susipažinus su pateikta lentele Nr. 2 nustatyta, kad G. M. 2020 m. rugsėjo 15 d. 13:13:37 (bazinės stoties adresas (duomenys neskelbtini)) ir 13:18:22 (bazinės stoties adresas (duomenys neskelbtini)) skambino D. V., paskutinis užfiksuotas skambutis – 14:43:53 (bazinės stoties adresas (duomenys neskelbtini)). Kaltinime nurodytų G. M. bendrininkų bazinių stočių adresai tie patys, užfiksuoti jų tarpusavio susiekimai telefonu (3 t., b. l. 47–49).

26. Vis dėlto, teisėjų kolegija nesiremia nurodytomis išklotinėmis. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.) 65 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, jog siekiant užtikrinti, kad duomenys būtų prieinami sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, tyrimo, atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais, viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo išsaugoti ir įstatymų nustatyta tvarka neatlygintinai teikti kompetentingoms institucijoms jų generuojamus arba tvarkomus šio Įstatymo 1 priede išvardytus duomenis. Taigi, atsižvelgiant į šio įstatymo reglamentavimą, akivaizdu, kad tokie duomenys negalėjo būti išreikalaujami ir teikiami. Dėl šios priežasties išreikalauti duomenys negali būti pripažinti leistinu įrodymu, nagrinėjant bylą dėl apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133-387/2022, 2K-170-495/2023).

Dėl 2020 m. rugsėjo 17 d. vagystės

27. Pirmosios instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus dėl šios veikos sprendė, kad nei vienas iš apklaustų asmenų nenurodė, kad G. M. dalyvavo vykdant vagystę 2020 m. rugsėjo 17 d. Nurodė, kad ta aplinkybė, kad G. M. galimai buvo netoli nusikaltimo vietos, nelaikytina įrodymu, pagrindžiančiu jo kaltę, ir vertino, kad jo kaltė dėl šios veikos neįrodyta. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

28. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju G. M. 2022 m. spalio 6 d. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. vagystės kartu su D. V., E. B. ir M. D. K. neįvykdė. Galėjo būti, kad su jais kartu ėjo, nes netoliese (duomenys neskelbtini) gyveno (4 t., b. l. 78–79); papildomai apklausiamas 2022 m. lapkričio 7 d. jis kaltės nepripažino, nurodė vagystėje nedalyvavęs, prašė vadovautis jo anksčiau duotais parodymais (4 t., b. l. 82); teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino ir parodė, kad apie 2020 m. rugsėjo 17 d. vagystę nieko nežino, galėjo netoli praeiti, nes šalia gyveno, nepamena, ar kas nors turėjo kompiuterį, kurį reikėjo priduoti į lombardą, galėjo būti su kitais asmenimis. Peržiūrėjus vaizdo įrašus ,, (duomenys neskelbtini)“, ,, (duomenys neskelbtini)“ teisiamajame posėdyje parodė, kad vaizdo įrašuose savęs neatpažįsta. Peržiūrėjus vaizdo įrašą ,, (duomenys neskelbtini)“ parodė, kad vaizdo įraše galimai užfiksuotas jis. Galėjo būti (duomenys neskelbtini) gatvėje, nes ten gyvena jo senelė (jis gyvena kartu su ja), jis tik praeidinėjo, apie vagystę nieko nežinojo (6 t., b. l. 18–20).

29. E. B. apklausiamas įtariamuoju 2020 m. gruodžio 7 d. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 16 d., kai buvo paleistas iš Vilniaus apskrities VPK, grįžo namo. 2020 m. rugsėjo 17 d. ryte jam paskambino D. V., sutarė susitikti prie ,,Maxima“ parduotuvės (duomenys neskelbtini) gatvėje. Susitiko ten apie 13-14 val. Su D. V. kartu buvo M. D. K., G. M., A. T., A. N.. Kaip suprato, jie visi leido laiką išsinuomotame bute. Po to jie ėjo pro ten esančių namų kiemus. Paskui A. T. su A. N. kažkur nuėjo, o jie nuėjo iki pat galo, kur krūmynai, miškelis. Ten jie parūkė, jis pasakė, kad jokiomis nesąmonėmis neužsiiminės, kad jis turi darbą ir jokių nemalonumų nenori. Po to jis vienas nuėjo link ,,Spaudos rūmų“, o miškelyje liko D. V., M. D. K. ir G. M.. Ką jie toliau darė, nežino. Maždaug po savaitės jam D. V. pasakojo, kad pavyko ,,pasidaryti“ nemažai pinigų, bet kada ir kokiu būdu neminėjo (3 t., b. l. 70-72); apklausiamas 2021 m. liepos 22 d. parodė, kad visiškai patvirtina anksčiau duotus parodymus (3 t., b. l. 173); teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju parodė, kad jis nematė, kaip buvo apvogtas butas 2020 m. rugsėjo 17 d. (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jie visi, t. y. jis, G. M., D. V., A. T., M. D. K. buvo vakarėlyje, po to išsiskirstė savais reikalais, D. V. liko su M. D. K.. Jie G. M. palydėjo iki jo senelės. Gali būti, kad ikiteisminio tyrimo metu klydo. Peržiūrėjus vaizdo įrašus ,, (duomenys neskelbtini)“, ,, (duomenys neskelbtini)“ teisiamajame posėdyje parodė, kad nieko nesimato, vaizdo įraše užfiksuotų asmenų nepažįsta. Peržiūrėjus vaizdo įrašą ,,(duomenys neskelbtini)“ parodė, kad vaizdo įraše užfiksuotas pirmas asmuo yra jis, tada D. V., kitas asmuo – M. D. K., galimai eina G. M.. Ten kažkur gyveno G. M. senelė; vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuoti mėlyni batai galimai jo, tiksliai nežino, kieno, nesimato, kiek žmonių tiksliai užfiksuota vaizdo įraše (6 t., b. l. 17–19).

30. M. D. K. apklausiamas įtariamuoju 2020 m. spalio 8 d. dėl 2020 m. rugsėjo 17 d. vagystės parodė, kad jis susitiko su E. B., D. V., A. T., G. M., A. N.. Jie susitiko tiesiog leisti laisvalaikio. Ėjo už Justiniškių į miškelį, planavo ten pasėdėti ir išgerti. Jiems bendraujant E. B. ir D. V. pradėjo kalbėti apie tai, kad reiktų nueiti pabandyti kokį butą apvogti. Tuomet jis su A. T. išėjo, o jie keturiese nuėjo link miškelio esančio daugiaaukščio. Maždaug po valandos jis su A. T. buvo Šeškinės mikrorajone, ten jie visi keturi atėjo. Iš jų pasakojimo suprato, kad jiems pavyko apvogti butą, kad į butą pateko per langą, kad bute buvo dviese, t. y. E. B. ir D. V., o ką tuo metu darė G. M. su A. N., nežino. Kaip suprato, jiems pavyko pavogti kažkokius papuošalus ir kompiuterį. Jie neturėjo dokumento, todėl prašė, kad A. T. nuneštų kompiuterį ir priduotų į lombardą (3 t., b. l. 60-63); teisiamojo posėdžio metu M. D. K. parodė, kad nesutinka duoti parodymus, nesutinka, kad būtų pagarsinti jo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 193).

31. D. V. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju 2020 m. lapkričio 11 d. parodė, kad vagystėje nedalyvavo, kaltės nepripažįsta (3 t., b. l. 80). Teisiamajame posėdyje nurodė, kad nesutinka duoti parodymus (6 t., b. l. 9).

32. Liudytojais apklausti A. N. ir V. A. T. patvirtino tik, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. buvo susitikę su E. B., D. V., G. M. ir M. D. K., kartu vaikščiojo, o G. M. atidavė savo batus A. T..

33. Vertindamas išdėstytus parodymus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsižvelgiant į parodymų turinį nėra pakankamo pagrindo teigti, jog G. M. dalyvavo darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. G. M. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai neigė savo kaltę. Jis parodė, kad nepadarė rugsėjo 17 d. vagystės. Teisiamajame posėdyje peržiūrėjus vaizdo įrašus G. M. nurodė, kad vaizdo įrašuose savęs neatpažįsta, tačiau vaizdo įraše ,,(duomenys neskelbtini)“ galimai užfiksuotas jis. Dėl šio vaizdo įrašo parodė, kad jis tuo metu galėjo būti (duomenys neskelbtini) gatvėje, nes jis ten gyvena kartu su senele.

34. E. B. ikiteisminio tyrimo metu reikšmingų aplinkybių, kuriuos leistų spręsti apie G. M. dalyvavimą vagystėje, nenurodė. Jis paaiškino, kad kai išėjo, miškelyje liko D. V., M. D. K. ir G. M., o ką jie darė nežino. Tik maždaug po savaitės jam D. V. pasakojo, kad pavyko ,,pasidaryti“ nemažai pinigų.

35. D. V. ir liudytojai A. N. ir V. A. T. reikšmingų aplinkybių dėl G. M. veiksmų, leidžiančių spręsti apie G. M. dalyvavimą vagystėje, nenurodė. A. N. ir V. A. T. tik patvirtino įvykio dieną laiką leidę kartu su E. B., D. V., M. D. K. ir G. M..

36. M. D. K. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino 2020 m. rugsėjo 17 d. laiką leidęs su E. B., D. V., A. T., G. M., A. N.. Nurodė, kad jiems bendraujant E. B. ir D. V. pradėjo kalbėti apie tai, kad reiktų nueiti pabandyti kokį butą apvogti. Tuomet jis su A. T. išėjo, o jie keturiese nuėjo link miškelio esančio daugiaaukščio. Maždaug po valandos jis su A. T. buvo Šeškinės mikrorajone, ten jie visi keturi atėjo. Iš jų pasakojimo suprato, kad jiems pavyko apvogti butą, kad į butą pateko per langą, kad bute buvo dviese, t. y. E. B. ir D. V., o ką tuo metu darė G. M. su A. N., nežino.

37. Gretinant tarpusavyje jau aptartus asmenų parodymus, teisėjų kolegija, sprendžia, kad jie nepakankami vertinti, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. vykdant vagystę, nurodytą pareikštame kaltinime, dalyvavo ir G. M., nes jais tik nustatyta, kad G. M. įvykio dieną leido laiką su asmenimis, kurie nurodomi jam pareikštame kaltinime, tačiau konkrečių G. M. veiksmų, kurie leistų spręsti apie G. M. dalyvavimą vagystėje/suvokimą joje dalyvaujant, nenustatyta. G. M. kaltės nepatvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

38. Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėti vaizdo įrašai, kurių turinys užfiksuotas 2020 m. rugsėjo 25 d. įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokole (2 t., b. l. 145–146). Šis protokolas svarbus vertinant 2020 m. rugsėjo 17 d. vagystės faktines aplinkybes. Nors protokole tiksliai neidentifikuoti vaizdo įrašuose užfiksuoti asmenys, G. M. parodė, kad vaizdo įraše ,,(duomenys neskelbtini)“ galimai užfiksuotas jis.

39. Įvertinus protokole užfiksuotus duomenis, matyti, kad: 1) vaizdo kameros asmenis užfiksavo 2020 m. rugsėjo 17 d.; 2) nustatyta, jog keturi asmenys išeina iš miškelio 13:17:45, jie seka paskui vienas kitą, o 13:18:44 visi keturi asmenys dingsta iš regėjimo lauko; 3) vaizdo kameros yra adresu (duomenys neskelbtini). Atitinkamai kaltinime nurodyta, kad G. M., veikdamas kartu su D. V., M. D. K., E. B., 2020 m. rugsėjo 17 d. apie 13.20 val. įsibrovė į M. T. ir L. T. bendrosios nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, pastebi, kad vaizdo kameros užfiksavo būtent keturis asmenis, nagrinėjamas nusikaltimas inkriminuotas keturiems asmenims, be to, sutampa kaltinime nurodytos vagystės data ir laikas, t. y. vaizdo kameros užfiksavo asmenis 2020 m. rugsėjo 17 d. – vienos iš vagysčių dieną, taip pat nustatyta, kad keturi asmenys praėjo pro kameras ir 13:18:44 dingo iš regėjimo lauko – kaltinime nurodyta, jog 2020 m. rugsėjo 17 d. vagystė buvo padaryta apie 13.20 val. Taip pat vaizdo kameros yra adresu (duomenys neskelbtini), o nukentėjusiųjų M. T. ir L. T. butas - (duomenys neskelbtini).

40. Šiuo atveju 2020 m. rugsėjo 25 d. įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokolas (vaizdo įrašai) yra objektyvūs įrodymai, vis tik vaizdo kameros užfiksuotais duomenimis, gretinant juos su kitais bylos įrodymais, galimybės nustatyti vagystės mechanizmo ir daryti vienareikšmės išvados, kad G. M. dalyvavo vagystės padaryme, negalima. Nepaneigta G. M. nurodyta aplinkybė, kad jis netoliese gyveno, todėl ir ėjo toje vietoje. Taigi tai, kad G. M. kartu su kitais asmenimis pateko į vaizdo kameros fiksavimo lauką, nesant pakankamai kitų duomenų, pagrindžiančių G. M. dalyvavimą vagystės padaryme, nelaikytina pakankamu įrodymu sprendžiant dėl jo kaltės.

41. 2021 m. balandžio 19 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad G. M. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 34). 2021 m. gegužės 12 d. tarnybiniame pranešime dėl išklotinių analizės užfiksuota, kad išanalizavus asmenų (tame tarpe – ir G. M.) telefono numerių išklotines nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. nuo 10.40 val. iki 15.04 val. G. M. buvo prisijungęs (duomenys neskelbtini), bazinės stoties, esančios adresu (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje. Išsamiau susipažinus su pateikta lentele Nr. 4 nustatyta, kad G. M. 2020 m. rugsėjo 17 d. 12:58:29, 13:12:48 (bazinės stoties adresas(duomenys neskelbtini)) skambino nenustatytiems asmenims (bendrininkų bazinės stoties adresas – tas pats) (3 t., b. l. 50–51). Iš Lentelės Nr. 5 matyti, kad kitą kartą G. M. skambino 13:58:08 (bazinės stoties adresas (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. vagystė padaryta apie 13.20 val., (duomenys neskelbtini).

42. Vis dėlto, teisėjų kolegija nesiremia nurodytomis išklotinėmis. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.) 65 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, jog siekiant užtikrinti, kad duomenys būtų prieinami sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, tyrimo, atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais, viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo išsaugoti ir įstatymų nustatyta tvarka neatlygintinai teikti kompetentingoms institucijoms jų generuojamus arba tvarkomus šio Įstatymo 1 priede išvardytus duomenis. Taigi, atsižvelgiant į šio įstatymo reglamentavimą, akivaizdu, kad tokie duomenys negalėjo būti išreikalaujami ir teikiami. Dėl šios priežasties išreikalauti duomenys negali būti pripažinti leistinu įrodymu, nagrinėjant bylą dėl apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133-387/2022, 2K-170-495/2023).

43. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kolegijos nuomone, šioje byloje įrodymų, patvirtinančių G. M. kaltę, nepakanka. Nėra jokio objektyvaus pagrindo pripažinti jį kaltu, juolab, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-232/2014, 2K-372-677/2016 ir kt.). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) taikymą baudžiamajame procese.

44. Baudžiamojo proceso įstatymas nustato asmens pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką tvarką. Ši tvarka grindžiama konstituciniais teisėtumo, lygybės įstatymui ir teismui, nekaltumo prezumpcijos, viešo ir teisingo bylos nagrinėjimo, teismo ir teisėjo nešališkumo ir nepriklausomumo, teisės į gynybą garantavimo ir kitais principais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2000 m. rugsėjo 19 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai). Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina, kad kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, tačiau kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nekaltumo prezumpcija reiškia, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodinėjimo naštos negalima jam perkelti, visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos įtariamojo (kaltinamojo) naudai (in dubio pro reo). Šis principas draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms.

45. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi būti išteisintas. Išteisinamasis nuosprendis priimamas, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, t. y. teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, jog nusikalstama veika, kuria kaltinamas kaltinamasis, buvo, bet nenustato, kad kaltinamasis toje veikoje dalyvavo (BPK 329 straipsnio 1 punktas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254-511/2017, 2K-82-699/2017 ir kt.).

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia neabejotinai konstatuoti, kad G. M. padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (dvi veikos). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, pagrįstai G. M. išteisino pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Atitinkamai prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Žanetos Žalėnaitės apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjos Ieva Gavelytė-KalytienėSonata Raupėnaitė-LekarauskienėNida Vigelienė