Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-98-468/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-03-21
Bylos Nr.: 1A-98-468/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-36852-2020-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė, Giedrė Telksnienė
Nuteistasis: E. B., D. V., M. D. K., J. V.
Nukentėjusysis: A. S.
Advokatai: Agata Aganauskienė, Evelina Trukšinienė, Aleksandras Palamarčukas, Šarūnas Vadeikis, Gytis Jonas Gutauskas

Kategorijos

1.1.4.4.1Bendrininkavimo samprata (BK 24 str. 1, 2 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-98-468/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36852-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.1.; 1.1.4.6.; 1.1.8.1.1.; 1.1.10.1.; 1.2.14.1.2.2.; 2.1.14.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.1.; 2.4.6.4.2.; 2.4.6.4.4. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Giedrės Telksnienės,

sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei-Jokubaitienei,dalyvaujant prokurorei Žanetai Žalėnaitei,nuteistajam E. B. ir jo gynėjui advokatui Šarūnui Vadeikiui,

nuteistajam D. V. (D. V.) ir jo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),

nuteistajam M. D. K. (M. D. K.) ir jo gynėjai advokatei Agatai Aganauskienei,

nuteistajam J. V. ir jo gynėjui advokatui Gyčiui Jonui Gutauskui, atstovei VšĮ „A.“ vyr. socialinei darbuotojai J. Š. ir jo motinai J. L.,

nukentėjusiojo A. S. atstovei advokatei Evelinai Trukšinienei,

Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei Galinai Matačino,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. B., D. V. bei nukentėjusiojo A. S. atstovės advokatės Evelinos Trukšinienės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-10-27 nuosprendžio, kuriuo:

E. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2020-09-13 pasikėsinimas atlikti vagystę iš UAB „H.“) ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos įstaigoje.

Taip pat E. B. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2020-09-13 pasikėsinimas atlikti vagystę iš UAB „V.“) ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos įstaigoje.

Taip pat E. B. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2020-09-14 vagystė iš (duomenys neskelbtini) ir jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos įstaigoje.

Žemesnės instancijos teismas

Taip pat E. B. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2020-09-15 vagystė iš (duomenys neskelbtini) ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos įstaigoje.

Taip pat E. B. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2020-09-17 vagystė iš (duomenys neskelbtini) ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, E. B. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos įstaigoje.

D. V. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2020-09-13 pasikėsinimas atlikti vagystę iš UAB „H.“) ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos įstaigoje.

Taip pat D. V. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2020-09-13 pasikėsinimas atlikti vagystę iš UAB „V.“) ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos įstaigoje.

Taip pat D. V. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2020-09-14 vagystė iš (duomenys neskelbtini) ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos įstaigoje.

Taip pat D. V. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2020-09-15 vagystė iš (duomenys neskelbtini) ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos įstaigoje.

Taip pat D. V. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2020-09-17 vagystė iš (duomenys neskelbtini) ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos įstaigoje.

Taip pat D. V. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2020-09-10 veika) ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, D. V. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos įstaigoje.

M. D. K. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2020-09-13 pasikėsinimas atlikti vagystę iš UAB „H.“) ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos įstaigoje.

Taip pat M. D. K. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2020-09-13 pasikėsinimas atlikti vagystę iš UAB „V.“) ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos įstaigoje.

Taip pat M. D. K. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2020-09-14 vagystė iš (duomenys neskelbtini) ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos įstaigoje.

Taip pat M. D. K. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2020-09-15 vagystė iš (duomenys neskelbtini) ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos įstaigoje.

Taip pat M. D. K. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2020-09-17 vagystė iš (duomenys neskelbtini) ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos įstaigoje.

Taip pat M. D. K. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2020-09-18 vagystė iš UAB „D.“) ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos įstaigoje.

Taip pat M. D. K. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2020-10-15 vagystė iš I. C.) ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos įstaigoje.

Taip pat M. D. K. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2021-02-26 pasikėsinimas atlikti vagystę iš UAB „G.“) ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos įstaigoje.

Taip pat M. D. K. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2020-08-10 veika) ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos įstaigoje.

Taip pat M. D. K. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį (2020-11-30 veika) ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, ją atliekant pataisos įstaigoje.

Taip pat M. D. K. pripažintas kaltu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (2021-02-25 veika) ir jam paskirta 15 parų arešto bausmė, ją atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, M. D. K. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos įstaigoje.

J. V. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2020-08-10 veika) ir jam paskirta 15 parų arešto bausmė, ją atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 83 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 1 punktu, J. V. paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas, įpareigojant 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nėra susiję su mokslu, darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Iš nuteistojo M. D. K. nukentėjusiajai I. C. priteista 1 000 Eur, nukentėjusiajai V. J. – 80 Eur, UAB „G.“ – 60 Eur turtinės žalos.

Iš nuteistųjų E. B., M. D. K. ir D. V. solidariai nukentėjusiajai M. M. priteista 1 000 Eur, nukentėjusiajai S. M. – 1 000 Eur, L. T. – 359,94 Eur turtinės žalos.

Iš nuteistojo D. V. nukentėjusiajam A. P. priteista 500 Eur turtinės žalos.

Iš nuteistųjų E. B., M. D. K., D. V. ir V. N. solidariai nukentėjusiajam A. S. priteista 450 Eur turtinės žalos.

Iš M. D. K. ir J. V. (o šiam neturint lėšų ir turto, kurio pakaktų žalai atlyginti, subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės J. L.) solidariai Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 141,21 Eur turtinės žalos.

Iš M. D. K. ir J. V. (o šiam neturint lėšų ir turto, kurio pakaktų žalai atlyginti, subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės J. L.) solidariai A. S. priteista 300 Eur turtinės žalos ir 1 200 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą atlyginti žalą, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki jo visiško įvykdymo bei 900 Eur proceso išlaidų.

Šiuo nuosprendžiu taip pat V. N. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 178 straipsnio 2 dalį, nuosprendis šioje dalyje neskundžiamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. E. B., M.D. K., D. V. ir V. N. pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraunant į patalpą, o būtent: jie turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami kartu 2020-09-13 apie 23.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), išstūmus langą įsibrovė į UAB „H.“ patalpas, iš kur pasikėsino pagrobti UAB „H.“ priklausantį materialinę vertę turintį turtą, tačiau patalpose buvusio seifo neatidarė, taip nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, t. y. tokiu būdu pasikėsino įsibraunant į patalpas pagrobti svetimą, UAB „H.“ priklausantį turtą. Šiais savo veiksmais E. B., M.D. K., D. V. ir V. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

2. E. B., M.D. K., D. V. ir V. N. pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraunant į patalpą, o būtent: jie turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami kartu 2020-09-13 apie 23.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), išdaužė lango stiklą, pasikėsino įsibrauti į UAB „V.“ patalpas bei pagrobti UAB „V.“ priklausantį materialinę vertę turintį turtą, tačiau išsigando dūžtančio stiklo sukelto garso ir į UAB „V.“ patalpų vidų nėjo, taip nusikalstamos veikos nebaigė, dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, t. y. tokiu būdu pasikėsino įsibraunant į patalpas pagrobti svetimą, UAB „V.“, priklausantį turtą. Šiais savo veiksmais E. B., M.D. K., D. V. ir V. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

3. E. B., M.D. K., D. V. ir V. N. įsibrovę į patalpą pagrobė svetimą turtą, o būtent: jie 2020-09-14 apie 12.00 val., atėjo prie (duomenys neskelbtini) lango, per kurį žiūrėjo į butą, ar kas nors jame yra, po ko M.D. K. su V. N. nuėjo į namo laiptinę, skambino 2-ojo buto durų skambučiu, bet bute buvusiam U. S. durų neatidarius, M.D. K. kartu su V. N. išėjo iš laiptinės, po ko E. B., D. V., V. N. stovint prie namo ir stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikalstamą veiką, M.D. K. išstūmė minėto buto plastikines balkono duris, įsibrovė į butą ir iš kambario pagrobė nešiojamą kompiuterį ,,MSI“, po ko visi iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu, įsibrovę į butą pagrobė svetimą A. S. priklausantį 800 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais E. B., M.D. K., D. V. ir V. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

4. E. B., M.D. K., D. V. ir G. M. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą procesą) įsibrovę į patalpą pagrobė svetimą turtą, o būtent: jie turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami kartu, 2020-09-15 apie 13.30 val., išlaužus kambario lango rėmą, įsibrovė į M. M. nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė M. M. priklausančius daiktus: 1 600 Eur įvairiomis kupiūromis, nešiojamąjį kompiuterį, kurio vertė 150 Eur, medžiaginę juodos spalvos kuprinę su raudonos spalvos pamušalu, kurios vertė 30 Eur, mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, kurio vertė 100 Eur, su dėklu, kurio vertė 5 Eur, taip pat papuošalus: sidabrinę, gyvatės formos apyrankę, kurios vertė 500 Eur, sidabrinį rinkinį, susidedantį iš trijų vienetų t. y. dviejų auskarų ir grandinėlės su kulonu, kuriame rožinės spalvos „Kvarco“ akmuo, rinkinio vertė 200 Eur, sidabrinį rinkinį, susidedantį iš dviejų auskarų, grandinėlės su kulonu ir žiedo, kuriuose „Katės akys“ akmenys su „Feonito“ akmenimis aplink „Katės akis“, rinkinio vertė 250 Eur, sidabrinį rinkinį, susidedantį iš dviejų auskarų, grandinėlės su kulonu ir žiedo su „Granato“ akmenimis, rinkinio vertė 200 Eur, auksinį žiedą su safyru, kurio vertė 400 Eur, žalio „Malachito“ karolius, kurių vertė 50 Eur, antikvarinę žalio „Malachito“ su sidabru sagą, kurios vertė 200 Eur, sidabrinę „Kalijaus“ gėlės pavidalo sagą, kurios vertė 30 Eur, raudono „Korniolio“ karolius, kurių vertė 30 Eur, natūralių perlų karolius su auksiniu užsegimu, kurių vertė 300 Eur, Koralo karolius su apyranke, kurių vertė 120 Eur, sidabrinę sagą „Kamėja“, kurios vertė 50 Eur, sidabrinį kuloną su feonitu, kurio vertė 30 Eur, smulkių granatų gabaliukų karolius, kurių vertė 20 Eur, violetinio kvarco apyrankę, kurios vertė 20 Eur, mėlynus stambius karolius, kurių vertė 100 Eur, žydro agato karolius, kurių vertė 30 Eur, akvamarino apyrankę, kurios vertė 40 Eur, lazurito apyrankę, kurios vertė 120 Eur, permatomo akmens rutuliukų apyrankę, kurios vertė 10 Eur, sidabrinę apyrankę, purkštą geltonos spalvos laku, 10 g., su augalų raštais, kurios vertė 50 Eur, čeroito apyrankę, kurios vertė 50 Eur, senovinius auskariukus klipsus gėlytės formos, kurių vertė 50 Eur, antikvarinį mechaninį laikroduką, kurio vertė 70 Eur, agato karolius, baltos spalvos su žaliais akmenukais, kurių vertė 20 Eur, koljė čekiško stiklo, kurio vertė 30 Eur, saulės akmens karolius, kurių vertė 15 Eur, sidabrinius paauksuotus auskarus su rubinais, kurių vertė 200 Eur, šveicarišką laikrodį „Zenart“, kurio vertė 300 Eur, „Guess“ laikrodį su geltona gumine apyranke, kurio vertė 30 Eur, juodo stiklo sagą, kurios vertė 30 Eur, sagą „Laumžirgis“, kurios vertė 20 Eur, sagą „Kolibris“, kurios vertė 20 Eur, kuloną murano stiklo, geltonos spalvos su žydromis detalėmis, kurio vertė 30 Eur, tigro akies karolius ir apyrankę, kurių vertė 50 Eur, ažūrinį žiedą, kurio vertė 15 Eur, ametisto akmens gabaliuką, kurio vertė 30 Eur, 2 vnt. perliukų apyrankių, kurių vertė 15 Eur, sidabrinį žiedą, su baltos spalvos akmenuku, kurio vertė 50 Eur, kuloną iš monetos, kurio vertė 100 Eur, monetą su Pilsuckio atvaizdu, kurios vertė 100 Eur, monetą su Lenkijos karalienės atvaizdu, 5 g., kurios vertė 50 Eur, smulkius tigro akmens karoliukus, kurių vertė 10 Eur, geltono kvarco karoliukus, kurių vertė 10 Eur, pilkų perlų karolius, kurių vertė 80 Eur, auksinio smėlio akmens rinkinį, susidedantį iš žiedo, dviejų auskarų ir pakabuko su grandinėle, kurio vertė 200 Eur, smulkių karoliukų karolius iš daug siūliukų, kurių vertė 20 Eur, kurių bendra vertė 6 150 Eur. Taip pat pavogė S. M. priklausančius daiktus: 500 Eur įvairiomis kupiūromis, auksinę (geltono aukso) grandinėlę su auksiniu kryželio formos pakabučiu, dekoruotu skaidriais deimantais, kurios vertė 500 Eur, sidabrinę apyrankę, antrankio formos, kurios vertė 100 Eur, sužadėtuvių žiedą iš platinos, padailintą auksu, kurio vertė 600 Eur, auksinę grandinėlę su širdelės formos pakabuku, su deimantu, kurios vertė 150 Eur, storą auksinį vestuvinį žiedą, kurio vertė 200 Eur, auksinį žiedą su rubinu ir dviem auskarais, rinkinio vertė 600 Eur, sidabrinį indišką vėrinį ant kaklo ir vieną auskarą, kurių vertė 100 Eur, taip pat mobilujį telefoną „Samsung Galaxy Note3“, kurio vertė 300 Eur, planšetinį kompiuterį „Samsung Galaxy Tab“, kurio vertė 400 Eur, planšetinį kompiuterį „Acer Iconia", kurio vertė 200 Eur, belaidę kolonėlę „JBL“, kurios vertė 130 Eur, kurių bendra vertė 3 780 Eur, taip pat dvi paauksuotas grandinėles, vieną sidabrinę grandinėlę, segę (medalio tipo) ir geltono metalo apyrankę, medžiaginę juodos spalvos kuprinę su raudonos spalvos pamušalu, kurių nukentėjusioji S. M. nevertina materialiai. Tokiu būdu įsibraudami į patalpas ir pagrobdami M. M. priklausantį turtą, padarė 6 150 Eur turtinę žalą, S. M. priklausantį turtą, padarė 3 780 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais E. B., M.D. K. ir D. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

5. E. B., M.D. K., D. V. ir G. M. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą procesą) įsibrovę į patalpą pagrobė svetimą turtą, o būtent: jie turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami kartu, 2020-09-17 apie 13.20 val. išlaužus svetainės lango rėmą, įsibrovė į M. ir L. T. bendros nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), kur iš miegamojo kambario spintoje esančios dėžės pagrobė: auksinius auskarus su perlais (apvalios formos), kurių vertė 200 Eur, taip pat moterišką rankinį laikrodį „Cluse“, su auksinės spalvos metalo apvadu, kurio vertė 99,95 Eur, sužadėtuvių aukso spalvos metalo žiedą, su akutėmis, kurio vertė 144 Eur, vyrišką laikrodį „Atlantic“ su sidabro spalvos metalo grandininiu dirželiu bei apvadu, kurio vertė 167 Eur, moterišką rankinį laikrodį „Morgan“, su sidabro spalvos grandininiu dirželiu, kurio vertė 100 Eur, sidabro spalvos metalo auskarus su „Swarovski“ kristalais, kurių vertė 60 Eur, sidabro spalvos metalo auskarus, kurių vertė 50 Eur, moterišką auksinę kaklo grandinėlę, kurios vertė 80 Eur, auksinę apyrankę su „Swarovski“ kristalais, kurios vertė 140 Eur, iš miegamojo kambario nešiojamą kompiuterį „Asus“ juodos spalvos, kurio vertė 300 Eur, taip pat 1 l. talpos degtinės „Ruskij Standart“ butelį, kurio vertė 16,99 Eur bei šampano butelį, kurio vertė 20 Eur, putojančio vyno „Bosca“ butelį, kurio vertė 5 Eur, tokiu būdu įsibraunant į patalpas ir pagrobus Manfredui ir L. T. priklausantį turtą padarė 1 382,94 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais E. B., M.D. K., D. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

6. M.D. K. būdamas neblaivus – nustatytas 1,48 prom., girtumas ir J. V., panaudoję fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: jie, 2020-08-10 apie 22.00 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami kartu bendrais veiksmais, būdami prie (duomenys neskelbtini), netoli kvartalo „N.“ esančiose pievose, sudavė ranka A. S. vieną smūgį į pakaušį, po ko M.D. K. sudavė ne mažiau trijų smūgių rankos kumščiu A. S. į veidą bei nosį, po ko bandė paimti A. S. kuprinę, o A. S. nugriuvus, M.D. K. atsisėdo ant A. S. ir sudavė nenustatytą skaičių smūgių į galvą, koja atsistojo ant jo, tokiais veiksmais atimdamas galimybę priešintis, po ko J. V. paėmus A. S. kuprinę, 20 Eur vertės, kurioje buvo mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy S7 Edge“, 170 Eur vertės, kuriame buvo SIM kortelė „Tele2“ abonemento tel. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos odinė piniginė, 20 Eur vertės, kurioje buvo 5 Eur, SEB banko mokėjimo kortelė, 5 Eur vertės, asmens tapatybės kortelė, 20 Eur vertės, „IKI“ bei „CanCan“ nuolaidų kortelė, bendrai 5 Eur vertės, dvi „Vilniečio“ kortelės, bendrai 4 Eur vertės, raktų ryšulys, kuriame buvo pakabukas ir du raktai, 50 Eur vertės, raktų ryšulys, kuriame buvo 5 raktai, kurių vertė 15 Eur, belaidės ausinės „Mi true Wireless Airbuds“, 30 Eur vertės, lankstomos šukos, 3 Eur vertės, išlankstomas atsuktuvų rinkinys, 5 Eur vertės, žaidimų konsolę „PSP GO“, juodos spalvos, 30 Eur vertės, kartu su M.D. K. iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu panaudojęs fizinį smurtą nukentėjusiajam A. S. padarė pagal specialisto išvadą Nr. G2291/2020(01) kraujosruvas abiejų akių vokuose ir nosies kaulų lūžį, visumoje specialisto kvalifikuojamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, pagrobė – A. S. priklausantį 682 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais M.D. K. ir J. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

7. M.D. K. pagrobė svetimą turtą įsibraunant į patalpą, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020-10-15 apie 09.20 val. įsibrovė į kemperį „FIAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), bei iš ant minkštasuolio buvusio I. C. rankinuko pavogė I. C. priklausančius daiktus: 60 Eur vertės piniginę, kurioje buvo 900 Eur grynųjų pinigų, I. C. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, kurios vertė 10 Eur, ir vairuotojo pažymėjimą, kurio vertė 30 Eur, taip pat nuo staliuko pagrobė 20 Eur vertės tabako kaitinimo sistemą IQOS su baterijos įkrovikliu, ir 40 Eur vertės „iPhone“ mobiliojo ryšio telefono aparato baterijos įkroviklį, tuo I. C. padarydamas 1 060 Eur turtinę žalą. Šiais veiksmais M.D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

8. M.D. K. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis 2020-11-30 apie 12.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai – bėgiojo kelio važiuojamąja dalimi, rėkavo bei tyčia nulaužė čia stovėjusio automobilio „Citroen C3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio V. J., dešinės pusės šoninį veidrodėlį, įbrėžė automobilio keleivio durelių slenkstį, apgadino automobilio dešinės pusės galines dureles, šiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Šiais veiksmais M.D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

9. M.D. K. pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraunant į patalpą, o būtent: jis, 2021-02-26 apie 1.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išlaužė UAB „G.“ priklausančio kioskio, esančio (duomenys neskelbtini), langelio stiklą, 10 Eur vertės, ir tokiu būdu neteisėtai pateko į kiosko vidų bei pasikėsino pavogti nenustatytą materialinę vertę turintį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Šiais veiksmais M.D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

10. M.D. K. neturėdamas teisėto pagrindo laikė fizinio asmens dokumentą, o būtent: jis, 2021-02-25 vakare tiksliai nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, rasdamas įgijo ne jam priklausančią asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) vardu, ir minėtą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) laikė ir gabeno prie savęs iki tol, kol 2021-02-26 apie 05.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus apsk. VPK OVS patalpose dalinės apžiūros metu, M.D. K. piniginėje buvo rasta ir paimta minėta (duomenys neskelbtini) priklausanti, ieškoma asmens tapatybės kortelė. Šiais veiksmais M.D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

11. M.D. K. įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020-09-18 apie 00.00 val. atėjęs prie (duomenys neskelbtini), esančių UAB „D.“ patalpų, užkišęs su savimi turėtą laužtuvą atidarė duris, taip įsibrovė į patalpas, iš kurių pagrobė kasos aparatą DC-1321, 1 Eur vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A202F“, 219 Eur vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A20e“, 169 Eur vertės, tokiu būdu pagrobė UAB „Diteksas“ priklausantį 389 Eur vertės turtą. Šiais veiksmais M.D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

12. D. V. apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, buvusiais Pravieniškių pataisos namuose, adresu Pravieniškių II k. Kaišiadorių r., susitarė, kad patalpinus melagingą skelbimą apie parduodamą butą susidomėjusiems asmenims parodys kito asmens vardu išnuomotą butą bei pirkėjui nusprendus butą pirkti iš pastarojo paims rankpinigius, tuo tikslu 2020-09-10 apie 14.54 val. nenustatytas asmuo iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs G. B. pagal skelbimą internetinėje svetainėje „skelbiu.lt“ apie buto adresu (duomenys neskelbtini) trumpalaikę nuomą pasakė, kad nori išsinuomoti butą parai, po ko jis (D. V.) iš Pravieniškių PN gavęs informaciją, kur vykti, sutartu laiku, t. y. apie 18 val. atvyko į butą (duomenys neskelbtini), kur sumokėjęs už buto nuomą perėmė iš G. B. buto raktus, po ko nenustatyti asmenys iš Pravieniškių PN „Facebook‘e“ patalpino informaciją apie parduodamą butą (duomenys neskelbtini), šia informacija susidomėjusiam A. P. paskambinusiam skelbime apie parduodamą butą nurodytu tel. Nr. (duomenys neskelbtini), sutarė apžiūrėti butą, po ko nenustatytam asmeniui iš Pravieniškių PN perdavus šią informaciją jam (D. V.), jis apie 22.20 val. susitiko su A. P. ir aprodė neva seseriai priklausantį butą, po ko sutarus dar kartą susitikti, susitiko kitą dieną, t. y. 2020-09-11 apie 10 val. bute adresu (duomenys neskelbtini) bei A. P. kartu su tėvu apžiūrėjus butą ir nusprendus pirkti, iš A. P. paėmė 500 Eur avansą parašęs pakvitavimą, dalinai klaidingais savo duomenimis, t. y. tokiu būdu jis apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – A. P. priklausančias pinigines lėšas – 500 Eur. Šiais veiksmais D. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai

13. Nuteistasis E. B. apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-10-27 nuosprendžio dalį, kuria jis buvo pripažintas kaltu dėl 2020-09-14 vagystės iš (duomenys neskelbtini) ir jį išteisinti; 2) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis buvo pripažintas kaltu dėl 2020-09-17 vagystės iš (duomenys neskelbtini) ir jį išteisinti; 3) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš jo nukentėjusiesiems A. S. ir L. T. priteista žala ir šiuos civilinius ieškinius atmesti; 4) pakeisti nuosprendį dalyje dėl bausmių, paskirtų už 2020-09-13 pasikėsinimus atlikti vagystes iš UAB „H.“ ir UAB „V.“ bei 2020-09-15 vagystę iš (duomenys neskelbtini), ir jas sušvelninti bei atidėti jų vykdymą.

14. Nurodo, kad dėl 2020-09-14 vagystės iš (duomenys neskelbtini) buvo nuteistas nepagrįstai. Pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme, davė nuoseklius parodymus, kaltės dėl 2020-09-14 vagystės nepripažino, nurodė, kad nors buvo kartu su D. V., M.D. K. bei V. N., šioje vagystėje nedalyvavo, turto pagrobimo nematė, naudos negavo, pradžioje buvo prie namo, vėliau jie su D. V. nuėjo link miškelio ir pamatė atbėgantį V. N. bei M.D. K., M.D. K. rankose jis pastebėjo kompiuterį ir tik tada suprato, kad galimai M.D. K. šį kompiuterį kažkur pavogė. Nuteistojo E. B. teigimu, šiuos jo parodymus patvirtina ir M.D. K. parodymai teisme, kur jis nurodė, kad butą apvogė vienas, jokio išankstinio susitarimo pavogti nebuvo, pavogtą kompiuterį pridavė į lombardą, tačiau pinigų niekam nedavė.

15. Pažymi, kad nuteistojo M.D. K. parodymus, jog jis nusikaltimą padarė vienas, patvirtina liudytoja N.G., kuri apklausos metu nurodė, kad tą dieną vedžiodama šunį matė vieną vaikiną, kuris nuo minėto namo ėjo link miškelio, savo rankose vaikinas nieko neturėjo ir tik paskui jai paskambino nukentėjusiojo A. S. sūnus U. S. ir pasakė, kad kažkas yra įsibrovęs ir vaikšto po jų butą. Nuteistojo E. B. vertinimu, apylinkės teismo išvados, jog jis buvo vagystės bendrininkas, kadangi padėjo atlikti vagystę stebėdamas aplinką, yra nepagrįstos ir paremtos tik prielaidomis. Nurodo, kad jis jokių bendrų veiksmų su kitais nuteistaisiais neatliko, pagalbos neteikė, vagystės metu buvo nutolęs nuo nusikaltimo vietos ir aplinkos stebėti negalėjo. Pažymi, kad byloje nustatyta, jog E. B. eidamas link miškelio sutiko ne vieną asmenį, taip pat ir liudytoją N.G., tačiau dėl to niekam neskambino ir nebandė perspėti. Nurodo, kad U. S. asmenų atpažinimo pagal nuotraukas metu E. B. nepažino, o atpažino tik M.D. K., kaip asmenį, apvogusį butą.

16. Nuteistojo E. B. manymu, dėl 2020-09-17 vagystės iš (duomenys neskelbtini) jis taip pat buvo nuteistas nepagrįstai. Nurodo, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, dėl šios vagystės savo kaltės nepripažino, teigė, kad vagystėje nedalyvavo, su draugais ėjo per (duomenys neskelbtini), kai kažkas pasiūlė apvogti butą, atsisakė ir prie autobusų žiedo su draugais išsiskyrė, jokios turtinės naudos iš šios vagystės neturėjo. Pažymi, kad teismo posėdžio metu dėl šios vagystės savo kaltę pilnai pripažino M.D. K. ir nurodė, kad į butą buvo įsibrovęs vienas ir niekas iš kitų nuteistųjų jam nepadėjo bei šioje vagystėje nedalyvavo. Nuteistojo E. B. teigimu, nors ikiteisminio tyrimo metu M.D. K. minėjo, jog vagystę atliko E. B. su D. V., taip jis siekė išvengti atsakomybės, bandė nepagrįstai apkaltinti kitus asmenis, tačiau vėliau supratęs, kad tai nepavyks, davė teisingus parodymus ir savo kaltę pripažino. Mano, kad M.D. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, turėjo būti apskritai nevertinami, kadangi yra melagingi.

17. Nurodo, kad V. N. apklausiamas dėl 2020-09-17 vagystės parodė, jog minėtą dieną kartu su draugais A. T., E. B., D. V., M.D. K., G. M. po išgertuvių (duomenys neskelbtini) autobusu nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir ėjo link G. M. namų, G. M. jam atidavė senus sportbačius, po to su kitais draugais jie atsiskyrė, kur nuėjo kiti nežino, kalbėjo, kad galimai eis link (duomenys neskelbtini), apie jokias vagystes jokių pokalbių nebuvo. Pažymi, kad šiuos V. N. parodymus visiškai patvirtino ir A. T., kuris nurodė, kad maždaug po valandos buvo susitikęs su draugais (duomenys neskelbtini) ir M.D. K. jam davė kompiuterį bei paprašė paskolinti asmens tapatybės kortelę tam, kad būtų galima kompiuterį priduoti į lombardą. Nurodo, kad nors vaizdo kameromis netoli namo (duomenys neskelbtini) yra užfiksuotas ir jis (mėlynais kedais), neneigia, kad ten praėjo, tik nesutinka, kad dalyvavo šioje vagystėje.

18. Nuteistasis E. B. taip pat nesutinka su paskirtų bausmių dydžiais. Nurodo, kad teismas turėjo atsižvelgti ne tik į jo jauną amžių, tačiau ir į tai, jog jis dirba pagal verslo liudijimą, gyvena su sugyventine, augina du mažamečius vaikus. Mano, kad jam galėtų būti taikomos BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatos ir bausmės vykdymas atidėtas. Nuteistojo vertinimu, jis nukentėjusiosioms M. M. ir S. M. civilinius ieškinius galėtų atlyginti tik dirbdamas. Nurodo, kad atliekant 2020-09-13 pasikėsinimus padaryti vagystes nebuvo sukelta jokia turtinė žala, todėl už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės yra per griežtos. Nuteistojo vertinimu, dėl 2020-09-15 padarytos vagystės paskirta bausmė turi būti švelninama, kadangi dėl šios vagystės jis pripažino kaltę ir yra pasirengęs visiškai atlyginti teismo priteistus civilinius ieškinius. Mano, kad bausmių, paskirtų už 2020-09-13 pasikėsinimus atlikti vagystes iš UAB „H.“ ir UAB „V.“ ir 2020-09-15 vagystę iš (duomenys neskelbtini) vykdymas galėtų būti atidedamas.

19. Nuteistasis D. V. apeliaciniu skundu prašo: 1) pakartotinai įvertinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-10-27 nuosprendžio dalis, susijusias su 2020-09-15 vagyste iš (duomenys neskelbtini) ir 2020-09-17 vagyste iš (duomenys neskelbtini); 2) pakeisti nuosprendžio dalį dėl jam paskirtų bausmių ir jas sušvelninti.

20. Nuteistojo D. V. vertinimu, skundžiamas nuosprendis dalyje dėl 2020-09-15 vagystės iš (duomenys neskelbtini) ir 2020-09-17 vagystės yra nemotyvuotas, stokoja visų asmenų parodymų, o būtent – G. M. pozicijos. Nurodo, kad G. M. šiuo metu jis yra sulaikytas ir deportuotas iš Olandijos į Lietuvą ir atlikinėja bausmę, apylinkės teismas negalėjo išklausyti jo parodymų dėl epizodų, kuriuose taip pat dalyvauja ir savo kaltę neigia, todėl byla šioje dalyje turėtų būti nagrinėjama iš naujo ir išklausomi visų asmenų parodymai. Nuteistojo teigimu, jis 2020-09-15 vagystės iš (duomenys neskelbtini) ir 2020-09-17 vagystės nepadarė, dėl jų kaltės nepripažino. Mano, kad jį nuteisė neteisingai dėl įrodymų stokos ir nepagrįstų liudytojų parodymų. Pažymi, kad kito nuteistojo M.D. K. parodymai proceso metu nebuvo nuoseklūs. Nurodo, kad teismas turėtų įvertinti jo asmenines savybes ir charakteristiką atidžiau, kadangi jo portretas šioje byloje apibūdinamas kaip nedoras, dėl pasikartojančių problemų su teisėsauga, o tai visiškai neatitinka realybės.

21. Nurodo, kad jam paskirtos bausmės yra per griežtos. Nuteistojo D. V. vertinimu, turėtų būti atsižvelgta į jo jauną amžių, mano, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu netaps doresniu piliečiu, negalės atlyginti žalos nukentėjusiesiems. Nuteistojo teigimu, jis labai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, pasižadėjo susisiekti su asmenimis, kurie dėl jo poelgio nukentėjo. Nurodo, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos seniai, prieš dvejus metus, per šį laikotarpį kardinaliai pasikeitė jo mąstymas, draugų, šeimos ratas, jis pradėjo dirbti pagal individualią veiklą, savanoriauti renginiuose, dalyvauja kovinėje organizacijoje „J.“, jį supa žmonės, kurie motyvuoja. Pažymi, kad turi labai glaudžius ryšius su šeima, turi seserį, kuriai yra penkeri metai, norėtų matyti ją augančią. Nuteistojo vertinimu, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas turėtų būti atidedamas arba vietoj jos taikoma intensyvi priežiūra.

22. Nukentėjusiojo A. S. atstovė advokatė E.Trukšinienė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-27 nuosprendžio dalį dėl žalos priteisimo nukentėjusiajam A. S. ir padidinti priteistos neturtinės žalos dydį iki 5 000 Eur, o atstovavimo išlaidas iki 1 972,30 Eur bei priteisti patirtas atstovavimo išlaidas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

23. Atstovės teigimu, nukentėjusysis A. S. po įvykio buvo neigiamai paveiktas psichologiškai, t. y. turėjo dalyvauti tyrime, atpažinti nukentėjusiuosius, vis dar bijo išeiti į viešumą, negalėjo dalyvauti vieną kartą gyvenime patiriamos dvyliktos klasės baigimo ceremonijoje. Mano, kad šie nukentėjusiojo patirti psichologiniai padariniai yra vertinami kaip sunkesni, todėl turi lemti ir didesnę priteistiną neturtinę žalą. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aktualią teismų praktiką priteisiant neturtinę žalą už nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagal kurią žalos dydis gali siekti 5 792 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010, 2K-29/2011, Klaipėdos apygardos teismo nutartys Nr. 1A-42-361/2019, 1A-18-361/2019).

24. Atstovės vertinimu, teismas nepagrįstai sureikšmino nuteistųjų M.D. K. ir J. V. turtinę padėtį, aplinkybę, kad nuteistasis M.D. K. neseniai įsidarbino ir gauna tik nedideles pajamas, o kitas nuteistasis J. V. yra nepilnametis, mano, kad tai nėra pakankamos priežastys spręsti, jog nukentėjusiojo A. S. teisė į neturtinės žalos atlyginimą turi būti sumenkinama. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog turi būti įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-03 Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-82/2008). Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyti kriterijai, kurie leistų teigti, jog nuteistųjų galimybės gauti didesnes pajamų ateityje yra mažai tikėtinos ar objektyviai neįmanomos, priešingai, kaip nustatyta byloje, nuteistasis M.D. K. įsidarbino, gauna pajamų, vadinasi, galimai ateityje jo pajamos bus didesnės. Pažymi, kad nors nuteistasis J. V. yra nepilnametis, jis neturi jokių fizinės ar psichinės negalios sutrikimų, kurie lemtų išvadą, kad jo galimybės ateityje uždirbti pajamų yra mažai tikėtinos.

25. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio neatsižvelgė ir į nuteistųjų kaltės formą. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, jog asmeniui veikiant tyčia padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, nes siekiama, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-470/2006). Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nuteistieji nukentėjusiojo A. S. atžvilgiu padarė plėšimą, t. y. nusikalstamą veiką padarė tyčia, sąmoningai suvokdami savo padarinius ir jų siekdami, ciniškai panaudodami jėgą ir smurtą nukentėjusiajam sukėlė ne tik nesunkų sveikatos sutrikdymą, bet ir pažeminimą, baimę rodytis visuomenėje, o apie dvejus metus trukęs baudžiamasis procesas sukėlė stresą.

26. Nurodo, kad sumažinta atstovavimo išlaidų suma neatitinka teisingumo principo, sumažinus priteistinų išlaidų dydį iki 900 Eur, nukentėjusysis neteko faktiškai 1 072,30 Eur patirtų išlaidų. Pažymi, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma nėra neprotingai didelė ar nepagrįsta. Atstovės teigimu, jai prieš pradedant rengti civilinį ieškinį buvo būtina susipažinti su bylos medžiaga, ji ne tik rengė civilinį ieškinį, bet ir atstovavo patį nukentėjusįjį teisme, dalyvavo posėdžiuose, jiems rengėsi ir tam sugaišo laiko. Pažymi, kad nukentėjusysis A. S. būdamas jaunas, nusikalstamos veikos padarymo metu tik bebaigiantis mokyklą, neturėjo teisinių žinių, todėl jam buvo būtina atstovė, kuri galėtų užtikrinti tinkamą jo pažeistų teisių ir interesų gynimą.

27. Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai ir nukentėjusiojo A. S. atstovė prašė jų skundus tenkinti, prokurorė – skundus atmesti.

Nuteistųjų E. B., D. V. apeliaciniai skundai atmestini, nukentėjusiojo A. S. atstovės advokatės E.Trukšinienės skundas tenkinamas iš dalies

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

28. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis E. B. apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti dėl 2020-09-14 vagystės iš (duomenys neskelbtini) ir 2020-09-17 vagystės iš (duomenys neskelbtini) bei sušvelninti paskirtas bausmes, nuteistasis D. V. prašo išteisinti jį dėl 2020-09-15 vagystės iš (duomenys neskelbtini) ir 2020-09-17 vagystės iš (duomenys neskelbtini) bei sušvelninti paskirtas bausmes, o nukentėjusiojo A. S. atstovė prašo padidinti jos atstovaujamajam priteistos neturtinės žalos dydį ir procesines išlaidas.

29. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei nuteistųjų E. B. ir D. V. apeliacinius skundus, daro išvadą, kad, priešingai nei skunde nurodo apeliantai, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai juos pripažino kaltais dėl inkriminuotų vagysčių, o jiems paskirtos bausmės yra proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms ir yra teisingos. Atsižvelgiant į tai, nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-10-27 nuosprendis šioje dalyje nekeistinas. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistiesiems E. B. ir D. V. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, bausmės skyrimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo išvados, susijusios su nukentėjusiajam A. S. padarytos neturtinės žalos bei patirtų procesinių išlaidų dydžiu, yra nepagrįstos, kadangi skundžiamu nuosprendžiu priteistos sumos neatitinka byloje surinktų duomenų ir ne tik, kad neatlygina A. S. nusikalstama veika padarytos žalos, bet iš esmės blogina jo turtinę padėtį.

Dėl D. M.

30. BPK 255 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pagal BPK 44 straipsnio 6 dalį, kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas šio kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ši baudžiamojo proceso norma siejama su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

31. BPK 23 straipsnis, 219 straipsnio 3 punktas numato, jog kaltinamajame akte aprašoma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, numatantis tą veiką, t. y. vieta, laikas, būdas ir kitos svarbios aplinkybės. Pagal teismų praktiką nuosprendyje negali būti formuluočių, liudijančių apie dar nenuteistų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų ir toje byloje neteisiamų asmenų kaltę padarius nusikalstamą veiką. Jeigu nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė su tokiais asmenimis, nustatomojoje nuosprendžio dalyje, aprašant nusikalstamą veiką, jų pavardės neminimos. Kai jie yra žinomi, galima parašyti „su asmeniu, kurio byla išskirta“, o jų pavardės turi būti pašalinamos iš kaltinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-190/2011, Nr. 2K-174-511/2020). Pažymėtina, jog kai nusikalstamos veikos bendrininkas nėra žinomas yra naudojama „ su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu“ formuluotė.

32. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas įrodytomis pripažintas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodė, jog nuteistieji E. B., M.D. K., D. V. nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (2020-09-15 ir 2020-09-17 vagystės) padarė veikdami kartu su G. M., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą procesą. Dėl G. M. byla nebuvo perduota nagrinėti teismui, todėl laikytina, jog apylinkės teismas pasisakė dėl asmens, kuris šioje byloje nebuvo kaltinamas, kaltės, nors šio asmens veiksmų teisinis vertinimas nebuvo atliktas ir jo kaltės klausimas byloje nebuvo sprendžiamas. Ydinga kaltinimo formuluotė buvo nurodyta ir kaltinamajame akte, tačiau šio trūkumo pirmosios instancijos teismas neištaisė ir iš kaltinimo nepašalino net asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, pavardės.

33. Nuteistojo D. V. vertinimu, apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl 2020-09-15 ir 2020-09-17 padarytų nusikalstamų veikų stokoja G. M., kuris teismo buvo pripažintas nusikaltimų bendrininku, pozicijos, nurodo, kad šiuo metu G. M. jau yra sulaikytas ir deportuotas iš Olandijos į Lietuvą ir atlikinėja bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas vertindamas skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą privalo jį apklausti.

34. Kaip jau minėta, byla teisme nagrinėjama tik dėl kaltinamajame akte išvardintų asmenų ir nusikalstamų veikų, tuo tarpu perduodant nagrinėjamą bylą pirmosios instancijos teismui G. M. buvo pasislėpęs, tyrimas jo atžvilgiu buvo atskirtas, todėl jis procesinio statuso šioje byloje neturėjo. Pažymėtina, jog nagrinėjant šią bylą (D. V. ir kitų) pirmosios instancijos teisme G. M. iš viso procese nebuvo apklaustas, o jam įtarimai buvo pareikšti tik 2021-07-28, jis pirmą kartą dėl jam inkriminuojamų veikų ikiteisminiame tyrime apklaustas 2022-10-06, tuo tarpu D. V. ir kitų byla teismui buvo perduota 2021-09-28, o 2022-10-27 paskelbta skundžiamas nuosprendis.

35. Teismų sistemos duomenimis, šiuo metu G. M. atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-427-1011/2023, kurioje jis yra pripažintas kaltinamuoju, jam inkriminuoti 2020-09-15 ir 2020-09-17 kartu su E. B., M.D. K. ir D. V. padaryti nusikaltimai, joks procesinis sprendimas dėl šių veikų metu G. M. atžvilgiu dar nėra priimtas.

Žemesnės instancijos teismas

36. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas proceso dalyvių prašymus, iškvietė G. M. į teismą, pastarasis sutiko duoti parodymus, nesinaudojo savo teise neduoti parodymų. G. M. nurodė, jog jis daugiau/mažiau pažįsta nuteistuosius, tačiau jis, nei su jais visais, nei su jais kokiomis kitomis sudėtimis inkriminuojamų nusikaltimų nedarė. Dėl praėjusio laiko jis neprisimena ar buvo susitikęs su nuteistaisiais 2020-09-15, o tai, kad 2020-09-17 jis kartu su nuteistaisiais yra fiksuotas vaizdo kamera, paaiškino tuo, kad jis gyvena gretimame name ir tuo metu galimai, eidamas namo ir/ar iš jų buvo užfiksuotas kartu su nuteistaisiais.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodo nuteistasis D. V., apylinkės teismas išnagrinėdamas baudžiamąją bylą be G. M., proceso įstatymų nepažeidė, nes dėl jo buvimo užsienyje nebuvo galimybės jo apklausti. Pažymėtina, jog asmens kaltė baudžiamąjame procese yra įrodinėjama ne tik liudytojų/kitų bendrakaltinamųjų parodymais, bet ir kitais tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais byloje surinktais įrodymais. Kolegija konstatuoja, jog byloje nenustatyta jokių procesinių kliūčių nuteistiesiems E. B., M.D. K. ir D. V. tinkamu būdu gintis nuo jiems pareikštų kaltinimų, jiems buvo užtikrinta teisė reikšti prašymus dėl teisinančių, paneigiančių jiems pareikštus kaltinimus bei kitų, reikšmingų bylai, duomenų išreikalavimo. Pažymėtina, kad nė vienas iš nuteistųjų byloje nenurodė, kad vagystes padarė ne jie, o G. M., dėl 2020-09-15 vagystės atsakomybę prisiėmė E. B., dėl 2020-09-17 – M.D. K.. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms iš teismo nustatytų bylos aplinkybių 2020-09-15 ir 2020-09-17 epizoduose yra šalinamos nuorodos į bendrininkavimą su G. M., jas pakeičiant į nuorodą „kartu su nenustatytu asmeniu“.

Dėl 2020-09-14 vagystės iš (duomenys neskelbtini)

38. Nagrinėjamoje byloje E. B. pripažintas kaltu dėl A. S. turto – kompiuterio, vagystės dėl to, kad jis kartu su M.D. K., D. V. ir V. N. atėjo prie (duomenys neskelbtini) buto, žiūrėjo pro langą, ar kas nors yra viduje, M.D. K. su V. N. ėjo į namo laiptinę ir skambino buto durų skambučiu, po ko E. B., D. V., V. N. stovint prie namo ir stebint aplinką, M.D. K. įsibrovė į butą ir iš kambario pagrobė A. S. priklausantį nešiojamą kompiuterį. Apylinkės teismo vertinimu, nuteistųjų kaltė yra įrodyta jų pačių parodymais teisiamųjų posėdžių ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų parodymais, parodymų patikrinimų veiksmų atlikimo metu gautais duomenimis bei vaizdo įrašų medžiaga.

39. Nuteistasis E. B. apeliaciniu skundu prašo išteisinti jį dėl 2020-09-14 vagystės, teigia, kad nedalyvavo atliekant šią nusikalstamą veiką, jokių bendrų veiksmų su kitais nuteistaisiais neatliko, naudos negavo, vagystės metu buvo nutolęs nuo įvykio vietos. Tokius apelianto argumentus paneigia objektyvūs nagrinėjamoje byloje surinkti duomenys.

40. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. BK 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). Vykdytojai taip pat gali būti pasiskirstę vaidmenimis, bendravykdytojas yra ir tas, kuris neatliko visų nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius sudarančių veiksmų, bet kurio tyčia apėmė kito bendrininko veiksmus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įsibrovimo į butą atveju nėra būtina, kad visi bendrininkai fiziškai patektų į butą. Vykdytojas yra ir tas, kuris pavyzdžiui - atvežė kitą vykdytoją prie namo, laukė automobilyje ir kartu išvažiavo su pagrobtais daiktais. Atsakomybė už svetimo turto pagrobimą kyla visiems bendrininkams nepriklausomai nuo to, kad pagrobtu turtu disponuoja ne visi (pavyzdžiui, kasacinė nutartis Nr. 2K-282-139/2015).

Žemesnės instancijos teismas

41. Byloje surinktų duomenų pagrindu įrodyta, kad į butą (duomenys neskelbtini) fiziškai įsibrovė ne visi nuteistieji, o tik M.D. K., kiti buvo lauke, to neneigė nei pats M.D. K., nei kiti nuteistieji. M.D. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu teigė, kad nusikaltimą padarė vienas, eidamas pamatė, kad pirmo aukšto bute balkone buvo nepilnai uždarytos durys, paskambino į to buto duris tam, kad įsitikinti, ar namie nieko nėra, vėliau jis išėjęs į lauką įlipo į balkoną bei išstūmė lango rėmą, po to vienas įsibrovė į butą, E. B. bei D. V. stovėjo šalia buto, matė juos lauke iš išorės. V. N. ir E. B. apklausiami teisiamojo posėdžio metu taip pat parodė, kad kartu su M.D. K. į butą nesibrovė – jie padėjo išnešioti skrajutes gyvenamajame name, tam tikru metu M. K. dingo ir vėliau grįžo nešdamas kompiuterį. Buto (duomenys neskelbtini) viduje įvykio metu buvęs U. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė pro langą matęs keturis asmenis, pažymėjo, kad jie ėjo aplink namą keletą kartų, du nuėjo į laiptinę, kiti kažkur į šoną, vėliau įsibrovė pro balkoną į butą. Vienas iš dviejų asmenų, įėjusių į laiptinę ir skambinusių skambučiu, buvo plikas, su pilka berete, antras su tamsiai pilka striuke, kiti du asmenys, likę lauke, buvo maždaug tokio pat amžiaus, vieno buvo rudos akys, plaukai tamsūs, vidutinio ilgio plaukai, kitas buvo su kepure, apsirengęs pilkai (prijungtos bylos Nr. N1-1008-961/2021 2 tomas, b. l. 105-106).

42. Analogiškus duomenis apie aplink namą vaikščiojusius asmenis U. S. nurodė į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Iš policijos pareigūnų BODY kamera fiksuoto vaizdo įrašo „2020_0914_122657_026“ matyti, kad U. S. apibūdino asmenis, kad vienas buvo su berete, kitas plikas, kitas su plaukais, vaizdo įraše „2020_0914_122657_027“ pareigūnė perdavė asmenų, sukėlusių įtarimą, požymius, pasakoja, kad du stovėjo prie lango, du buvo atėję prie durų (CD diskas, esantis prie prijungtos bylos Nr. N1-1008-961/2021 2 tomo viršelio). Tokius pat aplink butą vaikščiojančių asmenų požymius U. S. nurodė ir savo tėvui A. S.. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. S. parodė, kad U. S. jam papasakojo, kad prie svetainės lango priėjo keturi nepažįstami vaikinai ir pradėjo žiūrėti, kas yra buto viduje, tuomet du vaikinai iš keturių nuėjo prie buto durų ir pradėjo skambinti, bet sūnus pamatęs durų neatidarė. Sūnus jam apibūdino, kad vienas vaikinas buvo su pilka medžiagine kepure ant galvos, ant veido juodos spalvos kaukė, apsirengęs tamsiai, antras vaikinas apsirengęs tamsiais rūbais, plaukai tamsios spalvos, vidutinio ilgio, ant veido tamsios spalvos veido kaukė, trečias vaikinas apsirengęs viršutiniais rūbais kurie buvo baltos ir oranžinės spalvos o kelnės tamsios, plaukai tamsios spalvos, vidutinio ilgio, ketvirtas vaikinas buvo su pilkos spalvos medžiagine kepure, veido kauke (prijungtos bylos Nr. N1-1008-961/2021 2 tomas, b. l. 94).

43. Šias U. S. policijos pareigūnams ir savo tėvui nurodytas aplinkybes patvirtina bylose esantys vaizdo įrašai. Vaizdo įraše „20200917_183704“ matosi, kaip pro automobilių stovėjimo aikštelę kartu eina keturi asmenys. Vienas asmuo yra su juodos spalvos striuke, su kepure, kitas asmuo yra su gobtuvu ant galvos, trečias plikas, ant galvos užsidėjęs pilkos spalvos kepurę, ketvirtas apsirengęs tamsios spalvos striuke, visi eina link (duomenys neskelbtini) namo kampo, ten du asmenys nueina link namo (duomenys neskelbtini) durų, o kiti du asmenys užeina už namo. Vaizdo įraše „20200917_184208“ matoma, kaip du asmenys prieina prie namo domofono, bando patekti į namo vidų, vėliau užeina į namo vidų. Vaizdo įraše „20200917_184436“ matosi kaip iš namo išeina tie patys du asmenys ir dingsta už kampo, kur prieš tai nuėjo kiti du asmenys (prijungtos bylos Nr. N1-1008-961/2021 2 tomo viršelis CD su vaizdo įrašais). Taigi, šie duomenys patvirtina nuteistųjų ir U. S. parodymus, kad du asmenys įėjo į laiptinę ir skambindami į buto duris tikrino, ar gyventojai yra namuose, ir po šių veiksmų atlikimo M.D. K. nedelsiant įsibrovė į butą.

44. Sprendžiant, ar E. B. laikytinas nusikaltimo bendravykdytoju, nors buto (duomenys neskelbtini) viduje nebuvo, teisėjų kolegijos vertinimu, būtina 2020-09-14 vagystę vertinti ankstesnių nuteistųjų veiksmų kontekste. Iš bylos medžiagos matyti, kad visi keturi nuteistieji E. B., M.D. K., D. V. ir V. N. šio nagrinėjamo nusikaltimo išvakarėse buvo kartu ir 2020-09-13 apie 23.00 val. brovėsi į UAB „H.“ ir UAB „V.“ patalpas siekiu pagrobti svetimą turtą. Apklausiami ikiteisminio tyrimo metu apie 2020-09-14 vagystės aplinkybes, tiek pats E. B., tiek kiti nuteistieji D. V. ir M.D. K., patvirtino, jog vienam iš jų kilo mintis, jog ir 2020-09-14 dieną reikia prasimanyti pinigų ką nors pavagiant. E. B. parodė, kad įvykio dieną buvo su D. V., V. N. ir M.D. K., kažkas iš jų pasiūlė dar eiti kažkur kažką pavogti, būnant (duomenys neskelbtini) nuėjo prie namo (duomenys neskelbtini), pradžioje visi buvo priėję prie namo netoliese, paskui V. N. su M. K. ėjo į laiptinę, galimai pažiūrėti, ar kas yra namie, vėliau atbėgo V. N., o paskui su kompiuteriu atbėgo M. K., jis padavė kompiuterį D. V. ir pasakė, kad jis dar eina (prijungtos bylos Nr. N1-1008-961/2021 2 tomas, b. l. 185).

45. Nuteistasis D. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad 2020-09-14 jie buvo keturiese, jis, V. N., E. B. ir M.D. K., kažkam kilo mintis, kad reiktų prasimanyti pinigų, jie visi apsižiūrėjo iš toliau, kur galima būtų patekti į kokį butą, V. N. su M.D. K. ėjo į laiptinę, E. B. priėjęs prie vieno buto lango patikrino, o į butą lipo M.D. K., jis su V. N. tuo metu truputėlį toliau nuo buto langų stebėjo, neužilgo M.D. K. kartu su E. B. atėjo iki jų (prijungtos bylos Nr. N1-1008-961/2021 2 tomas, b. l. 174-175), M.D. K. parodė, kad įvykio dieną D. V. ir E. B. jam pasiūlė, kad galėtų kažką padaryti, pasidaryti pinigų, E. B. jam parodė buto (duomenys neskelbtini) balkono langus, jis, V. ir D. V. stovėjo šalia namo, o E. B. priėjo arčiau namo lango, po kurio laiko E. B. pasakė, kad balkono durys yra atidarytos ir galima įšokti į vidų, M.D. K. patekęs į butą paėmė kompiuterį ir po to iššoko į lauką ir bėgo nuo kalniuko žemyn, jo pažįstami buvo kalniuko apačioje (prijungtos bylos Nr. N1-1008-961/2021 2 tomas, b. l. 161).

46. Remiantis šiais surinktais duomenimis, pritartina apylinkės teismo išvadoms, kad E. B. suvokė, kad M.D. K. braunasi į butą, esantį (duomenys neskelbtini), siekdamas pagrobti ten esantį svetimą turtą, ir tokiems jo veiksmams pritarė, jis stovėjo ir laukė, kol M.D. K. išėjo iš buto su pavogtu kompiuteriu. M.D. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad E. B. bei D. V. stovėjo šalia buto, matė juos lauke iš išorės, kai paėmė kompiuterį ir pro balkoną išbėgo, V. N., E. B. ir D. V. irgi nubėgo kartu, jie prieš jam įsibraunant į tą butą matė, kad jo rankose jokių daiktų nėra, o kai jis pro langą išlipo, su savimi turėjo rankoje kompiuterį. V. N. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu taip pat parodė, kad kai M.D. K. pradėjo bėgti, priekyje taip pat bėgo ir D. V. ir E. B.. Taigi, laikytina, kad E. B., kaip ir kiti lauke stovėję nuteistieji, suprato apie atliekamą vagystę, laukė grįžtančio draugo ir suvokė, kad M.D. K. rankose atsiradęs kompiuteris buvo pagrobtas iš buto bei kartu pabėgo iš įvykio vietos.

47. Taigi, nustačius, kad visi keturi asmenys, tarp jų ir E. B., suvokė, jog ketinama „prasimanyti pinigų“ - atlikti vagystę iš (duomenys neskelbtini) esančio buto, konstatavus, jog E. B. iki nusikaltimo padarymo vaikščiojo aplink namą, žiūrėjo pro langus ir po to laukė iš buto grįžtančio M.D. K., jis kartu su D. V. ir V. N. laikomi vagystės vykdytojais, o jų veikos kvalifikavimui neturi įtakos, kad ne jie patys įsibrovė į butą ir iš jo paėmė kompiuterį, bei, kad jis galimai negavo iš vagystės materialinės naudos. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl 2020-09-15 vagystės iš (duomenys neskelbtini)

48. Nagrinėjamoje byloje D. V. pripažintas kaltu dėl to, kad veikdamas kartu su E. B., M.D. K. ir G. M. išlaužus kambario lango rėmą, įsibrovė į butą (duomenys neskelbtini) ir pagrobė M. M. ir S. M. priklausantį turtą. Nuteistasis D. V. apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti dėl šios nusikalstamos veikos, teigia, kad jo kaltė yra neįrodyta.

49. Kaip ir 2020-09-14 vagystės iš (duomenys neskelbtini) buto atveju, dėl šios 2020-09-15 atliktos vagystės padarymo apklausiamas apylinkės teisme kaltę prisiėmė vienas nuteistasis, šiuo atveju E. B., nurodydamas, kad tik jis įsilaužė į butą, o kiti nuteistieji buvo lauke ir apie jo nusikalstamus veiksmus nieko nežinojo. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad tą dieną jis buvo kartu su D. V., M. K. ir G. M. ir spontaniškai nutarė apvogti kokį nors butą, vienas buvo nuėjęs prie daugiabučio namo, kur įlipdamas į pirmo aukšto balkoną atidarė balkono lango rėmą ir po to grįžo atgal prie atokiau stovinčių draugų, siūlė įsibrauti į butą kartu, niekas iš jų nesutiko, todėl jis vėl vienas grįžo prie to buto, per atidarytą langą įlipo į buto vidų, kiti stovėjo lauke. Šie E. B. parodymai yra vertinami jo ankstesnių parodymų kontekste. Ikiteisminio tyrimo metu E. B. kaltės nepripažino ir parodė, kad, kai jie ėjo pro (duomenys neskelbtini) esančius kotedžus, D. V. pasakė, kad jis eis apsižiūrėti, suprato, kad D. V. kažką planuoja apvogti, po 10-15 minučių atėjo D. V., kuris rankose turėjo paprastą juodą kuprinę, kurios prieš jiems išeinant iš buto neturėjo (5 tomas, b. l. 28). Nuteistasis M.D. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad E. B. veikė ne vienas, o kartu su D. V., D. V. jam sakė, kad eis pasižiūrėti, vėliau atėjo sakydamas, jog atidarė langą, tada D. V. ir E. B. grįžo į tą vietą, kur buvo atidarytas langas, jis tuo metu sėdėjo ant suoliuko netoliese, matė, kaip D. V. ir E. B. nueidami per langą įlindo į tą butą, po pusvalandžio atbėgo su savimi turėdami kuprinę.

50. Tai, kad D. V. prisidėjo prie šios vagystės atlikimo, matyti ir iš kitų byloje nustatytų duomenų. Tikrinant nukentėjusiųjų M. M. ir S. M. nurodytas aplinkybes, susijusias su iš buto (duomenys neskelbtini) pavogtais daiktais, pagal reikalaujamų daiktų pateikimo protokolą iš Pravieniškių PN iš nuteistojo D. V. buvo paimti tam tikri daiktai, grandinėlės, apyrankė (4 tomas, b. l. 183, 194). Vieną iš šių grandinėlių nukentėjusioji S. M. apžiūros metu atpažino kaip savo, pavogtą iš buto (4 tomas b. l. 126). Iš UAB „D.“ rašto matyti, kad 2020-09-15 apie 16 val. D. V. į lombardą (duomenys neskelbtini), atnešė ir pardavė aukso laužą, 585 prabos (5 tomas, b. l. 3). Taigi, akivaizdu, jog jis saugojo dalį pagrobtų daiktų, o dalį jų – atidavė į lombardą, kas patvirtina, jog jis prisidėjo prie nusikalstamos veikos atlikimo.

51. Tokias teismo išvadas sustiprina ir duomenys, kad visi nuteistieji pripažino žinoję apie iš buto (duomenys neskelbtini) pagrobtus papuošalus. Nuteistasis M.D. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jie visi keturi grįžo į išnuomotą butą, bute matė pagrobtus juvelyrinius dirbinius. Nuteistasis E. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis bute rastus juvelyrinius dirbinius sudėjo į kuprinę bei per langą išlipo į lauką, lauke stovėję draugai turėjo matyti jo rankoje išlipus iš šio buto laikytą kuprinę, bute dirbinius buvo išėmęs, apžiūrinėjo padėjus juos ant stalo, vaikinai tai matė. Ikiteisminio tyrimo metu E. B. nurodė, kad jie visi kartu važiavo į (duomenys neskelbtini) į lombardą, kur D. V. ar G. M. pridavė papuošalus, išnuomotame bute liko M.D. K. su tam tikrais daiktais, taip pat ir ta juoda kuprine (pagrobta iš buto) (5 tomas, b. l. 28-30). Ši E. B. nurodoma kuprinė, kuria buvo pavogti daiktai, buvo rasta 2020-09-30 nuteistojo M.D. K. motinos I. K. namuose (5 tomas b. l. 12-21), ją nukentėjusioji S. M. atpažino kaip pavogtą iš jų buto (4 tomas b. l. 140). Atsižvelgiant į tai, kaip ir prieš tai aptartos vagystės atveju, laikytina, kad D. V., kaip ir kitų bendrakaltinamųjų, kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo yra įrodyta.

Dėl 2020-09-17 vagystės iš (duomenys neskelbtini)

52. Nagrinėjamoje byloje taip pat E. B. ir D. V. buvo pripažinti kaltais dėl to, kad veikdami kartu su M.D. K. ir G. M. įsibrovė į M. ir L. T. bendros nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini) ir pagrobė jiems priklausantį turtą. Nuteistieji E. B. ir D. V. apeliaciniais skundais prašo juos išteisinti neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant šį nusikaltimą, tačiau kaip ir kitų vagysčių atveju, apeliantų kaltė yra įrodyta.

53. Nors nuteistasis M.D. K. apklausiamas apylinkės teisme prisiėmė kaltę dėl padarytos vagystės, nurodė, kad į butą buvo įsibrovęs vienas be draugų D. V., E. ir G. M., iš jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad šie parodymai neatskleidžia tikrosios įvykių eigos. Ikiteisminio tyrimo metu 2020-10-08 M.D. K. parodė, kad jie susitiko su E. B., D. V., A. T., G. M., A., tada jiems bendraujant E. B. ir D. V. pradėjo kalbėti apie tai, kad reiktų kokį nors butą apvogti, jie su A. T. išėjo, o tie visi keturiese nuėjo link netoli miškelio esančio daugiaaukščio, gal maždaug po valandos atėjo, iš jų pasakojimo suprato, kad jiems pavyko apvogti butą, pateko per langą, bute buvo dviese E. B. ir D. V. (6 tomas, b. l. 46-49), vėlesnės apklausos metu 2021-07-23 parodė, kad langą tuomet atidarė E. B., į butą pro tą langą įlipo dviese, jis M.D. K. ir D. V.. Kai jie su D. V. įlipo į butą, jis (M.D. K.) iš buto vidaus žiūrėjo pro akutę ar niekas neateina į butą, o D. V. rinko daiktus (9 tomas, b. l. 74-77). Tai, kad nuteistieji E. B. ir D. V. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo įvykio vietoje patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nuo 13.20 min. matoma einanti keturių asmenų grupė, vienas iš jų su mėlynais sportbačiais, E. B. (5 tomo viršelis).

54. Nuteistųjų E. B. ir D. V. kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys. V.A. T., kuriam ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, apklaustas įtariamuoju nurodė, kad įvykio dieną jie buvo šešiese, tada kuriam laikui jie su A. N. atsiskyrė ir po valandos vėl susitiko su likusiais keturiais draugais, kažkuris pasakė, kad turi kompiuterį, kurį reikia priduoti į lombardą, užėjo kartu su D., jis paprašė paskolinti asmens tapatybės kortelę, jis tą ir padarė ir išėjo į lauką, o D. liko viduje (t. 6, b. l. 118-119), apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu M.D. K. paaiškino, kad E. B. ir D. V. iš buto (duomenys neskelbtini) pavogė kompiuterį ir papuošalus, jie neturėjo dokumento, todėl prašė, kad A. T. nuneštų tą kompiuterį ir priduotų į lombardą, A. T. gautus pinigus perdavė D. V., o jis kažkiek iš piniginės ištraukęs pinigų davė A. T. (6 tomas, b. l. 46-49). Ikiteisminio tyrimo metu 2020-09-17 liudytoja apklausta L. T. parodė, kad tarp iš buto pavogtų daiktų buvo laikrodis „Atlantic“ su sidabro spalvos metalo grandininiu dirželiu bei apvadu (5 tomas b. l. 97-99) bei kompiuteris „Asus“, (5 tomas b. l. 103-105), o iš 2021-06-28 UAB „D.“ rašto matyti, kad 2020-09-17 į lombardą adresu (duomenys neskelbtini), V.A. T. atnešė ir pardavė laikrodį „Atlantic“, o į lombardą adresu (duomenys neskelbtini), atnešė ir pardavė nešiojamą kompiuterį „Asus“. (5 tomas b. l. 3-7). Taigi akivaizdu, jog po vagystės padarymo visi asmenys buvo kartu, vėl susitiko su A. T. ir A. N. šešiese, ėjo į lombardą siekiu parduoti turtą, todėl E. B. ir D. V. parodymai, kad jie nebuvo įvykio vietoje yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad nuteistųjų kaltė ir dėl šio nusikaltimo yra įrodyta.

Dėl bausmių skyrimo

55. Apeliaciniais skundais nuteistieji E. B. ir D. V. nesutinka su jiems paskirtų bausmių dydžiais, mano, kad jos yra per griežtos, todėl toliau analizuojama, ar apylinkės teismas tinkamai taikė bausmių skyrimo taisykles.

56. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl E. B. paskirtos bausmės

57. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas individualizuodamas nuteistojo E. B. atžvilgiu skirtinas bausmes atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį (padaryti penki apysunkiai nusikaltimai), kaltės formą ir rūšį (padarytos tyčinės veikos), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupe, taip pat įvertino E. B. asmenybę (teistas, padarė nusikaltimus turėdamas neišnykusį teistumą, nevedęs, vykdo individualią veiklą, baustas administracine tvarka (9 tomas, b. l. 146-147), bauda nesumokėta) ir šių aplinkybių pagrindu konstatavo, jog kad iš ankstesnių bausmių E. B. išvadų nepadarė, todėl bausmės paskirtis jo atžvilgiu bus pasiekta paskyrus sankcijoje numatytas griežčiausios rūšies bausmes – laisvės atėmimą, kurių dydį nustatant mažesnį, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

58. Nuteistasis skunde nurodo, kad proceso metu nuoširdžiai pripažino kaltę dėl 2020-09-15 padarytos vagystės iš (duomenys neskelbtini) padaryto nusikaltimo, ir tuo pagrindu jam paskirta bausmė turėtų būti švelninama. Tokias nuteistojo išvadas paneigia objektyvūs bylos duomenys. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Šios aplinkybės egzistavimas gali būti konstatuojamas tik tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamose bylose 2K-140-511/2018, 2K-479/2014 ir kt.). Taigi atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra nustatoma tuomet, kai kaltininkas veikia aktyviai, laisva valia bendradarbiauja su konkrečius faktus tiriančiais teisėsaugos institucijų atstovais bei teismu.

59. Nagrinėjamu atveju iš baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, jog E. B. ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo parodymai viso proceso metu kito. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju gali būti konstatuojama BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, būtina įvertinti, ar kaltininko parodymai prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Anksčiau aptartas nuteistojo E. B. parodymų nenuoseklumas leidžia daryti išvadą, jog jis iš esmės nebendradarbiavo su teisėsaugos institucijų atstovais, juos klaidino, neatliko jokių veiksmų, kurie leistų greitai ir visapusiškai išsiaiškinti reikšmingas aplinkybes, netgi pasirinko tokį elgesio variantą, kuris apsunkino įvykio aplinkybių nustatymą. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, toks E. B. elgesys leidžia daryti išvadą, jog anksčiau aptartais veiksmais jis iš tiesų nesiekė, jog būtų nustatytos įvykių aplinkybės ir greičiau būtų baigtas tyrimas, tokie parodymai ir kaltės pripažinimas teisme laikytinas deklaratyviu, neleidžiančiu pripažinti tokius asmens veiksmus atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

60. Įvertinus visa, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė, kad E. B. atsakomybę dėl 2020-09-15 padarytos vagystės iš (duomenys neskelbtini) lengvina aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, todėl toliau vertintinos skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Jos, apygardos teismo vertinimu, nėra laikytina per griežtomis, jų trukmė yra proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms ir nepažeidžia proporcingumo principo. E. B. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, asmens charakteristika, leidžia manyti, kad toks jo elgesys yra gana sistemingas, susiformavęs, E. B. nuolat daro nusikalstamas veikas nuosavybei, savo elgesio nekeičia ir toliau pažeidžia teisės nuostatas. Iš asmens charakteristikos matyti, kad E. B. nusikalsta nuo itin ankstyvo amžiaus, jam buvo skiriamos ir švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės, tačiau jos poveikio nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas.

61. Nuteistasis E. B. prašo skirti jam švelnesnes bausmes, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad šis klausimas jau buvo svarstomas apylinkės teisme ir nustatyta, kad skyrus turtinio pobūdžio bausmes – baudas labai tikėtina, jog E. B. jų nevykdys, dėl ko nebus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai. Įvertinus anksčiau jam taikytas švelnesnes bausmes, po kurių E. B. pakartotinai nusikalsdavo, teisėjų kolegija pritaria, kad tikėtina, jog jos neturėjo tinkamo poveikio, todėl nagrinėjamu atveju irgi negali būti skiriamos. Byloje nenustatyta, jog nuteistasis E. B. negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės ar kokių nors kitų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad jo situacija yra išskirtinė, o jo apeliaciniame skunde nurodomi duomenys, kad jis dirba, gyvena su sugyventine, augina mažamečius vaikus, žada savanoriškai atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, teismo vertinimu, nelaikytini pagrindu švelninti paskirtą bausmę. Pažymėtina, kad nepaisant E. B. itin neigiamos charakteristikos, jam paskirtos bausmės yra trumpesnės nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, jos, teismo vertinimu, priešingai nei nurodo nuteistasis, nėra laikytinos per griežtomis ir ribojančiomis labiau nei tai yra būtina.

62. BK 75 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo tokį savo sprendimą motyvuoti. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo/netaikymo E. B. nepasisakė, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau vertina šio instituto taikymo galimybę. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę ir tik tada sprendžia, ar galimas galutinės bausmės vykdymo atidėjimas, todėl E. B. prašymas taikyti už 2020-09-13 ir 2020-09-15 nusikaltimus paskirtų bausmių vykdymo atidėjimą (tik už kelias atskiras veikas) neturi teisinio pagrindo, todėl teismas toliau aptaria galutinės paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo galimumą.

63. Remiantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. E. B. paskirta bausmė atitinka tas, už kurias galimas bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, todėl formaliai atidėjimas jam galėtų būti taikomas, vis dėlto, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, ankstesnius E. B. teistumus už analogiškas veikas, tai, kad jam jau kelis kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis toliau darė naujas nusikalstamas veikas taip nepateisindamas teismo jam suteikto pasitikėjimo, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra jokio objektyvaus pagrindo manymui, kad bausmės tikslai E. B. dar kartą galėtų būti siekiami be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priešingai, nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas E. B. formuotų nebaudžiamumo, galimybės išvengti realios bausmės už padarytas nusikalstamas veikas požiūrį. Nors laisvės atėmimas neabejotinai pakeis E. B. ir jo šeimos įprastą gyvenimą, vis dėlto, tai yra neišvengiamos už nusikaltimų padarymą skirtinų poveikio priemonių pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats nuteistasis.

Dėl D. V. paskirtos bausmės

64. Analogiškas išvadas dėl paskirtų bausmių proporcingumo teisėjų kolegija daro ir įvertinusi nuteistajam D. V. paskirtas teisinio poveikio priemones. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas individualizuodamas nuteistojo D. V. atžvilgiu skirtinas bausmes atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus ir penki apysunkiai nusikaltimai), kaltės formą ir rūšį (padarytos tyčinės veikos), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupe, taip pat įvertino D. V. asmenybę (teistas, padarė nusikaltimus turėdamas neišnykusį teistumą, nevedęs, savanoriauja UAB „J.“, teisiamas nuo 14 metų amžiaus, baustas administracine tvarka (8 tomas, b. l. 120-122), baudos nesumokėtos) ir šių aplinkybių pagrindu konstatavo, jog D. V. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, todėl bausmės paskirtis jo atžvilgiu bus pasiekta paskyrus sankcijoje numatytas griežčiausios rūšies bausmes – laisvės atėmimą, kurių dydį nustatant mažesnį, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

65. Nors nuteistasis D. V. apeliaciniu skundu nesutinka su paskirtomis bausmėmis, mano, kad jos yra per griežtos, teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių dydžiai yra teisingi ir proporcingi. Iš D. V. asmens charakteristikos matyti, kad jo nusikalstamas elgesys yra nuolat pasikartojantis, susiformavęs ir sistemingas, jis savo elgesio nekeičia. Skunde nurodoma, kad D. V. gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, nori susisiekti su asmenimis, kurie dėl jo patyrė žalą, tačiau atsižvelgiant į D. V. pasikartojantį nusikalstamumą, laikytina, kad tokie teiginiai yra tik siekis sušvelninti gresiančią teisinę atsakomybę. Nesutiktina su D. V. išvadomis, kad kita bausme – laisvės apribojimu su intensyvia priežiūra, būtų įmanoma užtikrinti bausmės tikslus. Pažymėtina, kad iš tiesų intensyvia priežiūra asmuo yra kontroliuojamas, sekami jo judėjimo maršrutai, vis dėlto, tai nėra bausmė, bet tik ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme taikoma viena iš kardomųjų priemonių, ir ji negali būti skiriama prie bausmės tikslu užtikrinti, kad nuteistasis nebedarytų naujų nusikalstamų veikų.

66. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad D. V. yra jauno amžiaus, žada atlyginti žalą, jo, teigimu, yra pakeitęs savo gyvenimo būdą teigiama linkme, jį supa palaikanti šeima ir draugai, nelaikytina tokiomis, kurios leistų pagrįstai teigti, kad jo situacija yra išskirtinė ir tuo pagrindu švelninti paskirtą bausmę. Kaip ir E. B., nuteistajam D. V. paskirtos bausmės yra trumpesnės nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, kurios nėra laikytinos neproporcingomis. Atsižvelgiat į tai, švelninti ar mažinti pirmosios instancijos teismo nuteistajam D. V. paskirtas bausmes nėra pagrindo.

67. Kadangi apylinkės teismas taip pat nepasisakė ir dėl D. V. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo galimumo, o D. V. paskirta bausmė atitinka tas, už kurias galimas bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, teisėjų kolegija taip pat pasisako ir šiuo klausimu. Iš bylose esančių duomenų matyti, kad nuteistasis D. V. už nusikaltimus nuosavybei yra baudžiamas ne pirmą kartą, jam buvo skiriamos ir laisvės atėmimo bausmės, po kurių nuteistasis ir toliau darydavo teisės pažeidimus. D. V. sistemingai daro nusikaltimus ir savo elgesio nekeičia, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos duomenis, taip pat tai, kad D. V. nedirba, mano, jog bausmės tikslai negali būti pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės.

68. Vis dėlto, iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad E. B., D. V., M.D. K., V. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o J. V. paskirta arešto bausmė paskirtos atlikti pataisos įstaigoje. Ši nuosprendžio dalis neatitinka šiuo metu galiojančio teisinio reglamentavimo.

69. Iki 2020-07-01 galiojusioje BK 50 straipsnio 3 dalies redakcijoje buvo numatyta, kad bausmės atlikimo įstaigą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Taigi, teismas pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusią BK 50 straipsnio redakciją, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, galėjo paskirti atlikti bausmę tiek kalėjime, tiek pataisos namuose, tiek atvirojoje kolonijoje. Ši nuostata 2019-06-27 BK 42, 43, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2263 buvo pripažinta netekusia galios, todėl teismui, paskyrusiam laisvės atėmimo bausmę, neliko pareigos nustatyti jos atlikimo vietą. Remiantis aktualiu teisiniu reguliavimu, nuteistuosius į konkrečią pataisos įstaigą siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nustatytą tvarką.

70. Nuteistieji nusikaltimus, už kuriuos apylinkės teismo nuosprendžiu jiems paskirtos laisvės atėmimo ir arešto bausmės, padarė 2020-08-10 – 2021-02-26 laikotarpiu, t. y. jau po 2019-06-27 įstatymo Nr. XIII-2263 straipsnio, kuriuo BK 50 straipsnio 3 dalis buvo pripažinta netekusia galios, įsigaliojimo, todėl pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neturėjo įgaliojimų nuspręsti, kad paskirtas laisvės atėmimo bausmes bei arešto bausmė nuteistieji turi atlikti pataisos namuose, o laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą pagal pasikeitusi teisinį reglamentavimą turėjo nustatyti bausmę vykdanti institucija, todėl nekeičiant nuosprendžio esmės iš nuosprendžio rezoliucinės dalies šalintini žodžiai „bausmę atliekant pataisos namuose“.

Dėl A. S. ir L. T. padarytos žalos atlyginimo

71. Nuteistasis E. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš E. B. nukentėjusiesiems A. S. ir L. T. priteista žala ir civilinius ieškinius atmesti.

72. Remiantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bendrais E. B. ir kitų nuteistųjų veiksmais atliekant 2020-09-14 ir 2020-09-17 vagystes A. S. ir L. T. buvo sukelta turtinė žala, kadangi jie neteko savo asmeninio turto, A. S. – kompiuterio, kuris teismo buvo įvertintas 450 Eur suma, o L. T. – kompiuterio, papuošalų bei alkoholinių gėrimų, už kuriuos teismas priteisė 359,94 Eur žalą. Bylos duomenimis įrodyta, kad prie šių daiktų pagrobimo prisidėjo ir E. B., jo kaltė įrodyta, todėl jam solidariai su kitais nuteistaisiais kyla atsakomybė atlyginti nukentėjusiems asmenims A. S. ir L. T. sukeltą žalą. Atsižvelgiant į tai, jo apeliacinis skundas šioje dalyje yra atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl A. S. padarytos žalos atlyginimo

73. Nukentėjusiojo A. S. atstovė advokatė E.Trukšinienė apeliaciniu skundu nesutinka su jos atstovaujamajam A. S. skundžiamu nuosprendžiu priteistu neturtinės žalos dydžiu, prašo jį padidinti, kadangi jis yra neproporcingas kilusiems padariniams ir prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. civiliniu ieškiniu (t. 13, b. l. 177) buvo prašoma priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos. Apylinkės teismas civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė 1 200 Eur neturtinės žalos.

74. Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei remdamasis suformuota teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, kuriais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144 Eur iki 7 240 Eur (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019).

75. Pirmosios instancijos teismas vertindamas nukentėjusiajam A. S. padarytą neturinę žalą atsižvelgė į tai, kad nors A. S. dėl patirtų sužalojimų jautė skausmą, tačiau vien tai neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog jo sveikata bei psichologinė būklė pakito taip, kad tai negrįžtamai paveiks jo tolimesnį gyvenimą, kadangi stacionarus gydymas jam nebuvo taikytas, nėra duomenų, kad dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo būtų likę reikšmingi liekamieji padariniai, nukentėjusysis į specialistus dėl galimai sukeltų psichologinių padarinių nesikreipė ir nenurodė, kad ketina kreiptis ateityje. Teismas taip pat įvertino tai, kad žalą sukėlęs M.D. K. neseniai įsidarbino, gauna nedideles pajamas, o kitas nuteistasis J. V. yra nepilnametis, šiuo metu niekur nedirba, todėl sumažino prašomą neturtinės žalos dydį iki 1 200 Eur dydžio sumos.

76. Nukentėjusiojo atstovės vertinimu, toks teismo sprendimas mažinti priteistiną žalą itin pažeidžia nukentėjusiojo A. S. teises. Nurodo, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo buvo neigiamai paveiktas, turėjo dalyvauti tyrime, atpažinti nukentėjusiuosius, vis dar bijo išeiti į viešumą, negalėjo dalyvauti mokyklos baigimo ceremonijoje, tokie A. S. patirti psichologiniai padariniai yra vertinami kaip sunkesni, todėl turi lemti ir didesnę priteistiną neturtinę žalą, o aplinkybės, jog nuteistieji nuosprendžio priėmimo metu neturi pakankamų pajamų žalos atlyginimui, ateityje gali kisti, todėl nėra pakankamos priežastys priteistinos žalos dydžio sumažinimui.

77. Teisėjų kolegija, pakartotinai vertindama nukentėjusiajam A. S. priteistiną žalos atlyginimą, pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus) ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą, taip pat atsižvelgiama į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018).

78. Kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, nors nukentėjusiajam A. S. nusikaltimu buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, byloje nebuvo gauta jokių duomenų, kad nukentėjusiajam dėl sukelto sveikatos sutrikdymo būtų nustatytas neįgalumas ar mažesnis darbingumo lygis, nenustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, tenkinti A. S. civilinį ieškinį visa apimtimi ir jam priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos nėra pagrindo, kadangi tokia suma nebūtų proporcinga jo sveikatai sukeltiems padariniams.

79. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, priteistinos neturtinės žalos dydis nagrinėjamoje byloje turi būti didinamas. Teisėjų kolegijos nuomone, būtina atsižvelgti į tai, kad sužalojimas yra padarytas į svarbią sritį – veidą. Iš 2020-08-18 specialisto išvados Nr. G2291/2020(01) matyti, kad A. S. buvo nustatytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir nosies kaulų lūžis, sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl nosies kaulų lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 tomas, b. l. 131). Nėra abejonių, kad gydymo metu nukentėjusysis A. S. jautė skausmą, negalėjo atlikti įprastų funkcijų, patyrė tiek fizinius, tiek emocinius išgyvenimus, kadangi buvo sužalotas jo veidas, nukentėjusysis buvo sužalotas tyčiniais smurtiniais veiksmais, viešoje vietoje, žmonių akivaizdoje, buvo apiplėštas, patyrė pažeminimą. Visos šios aptartos aplinkybės ir byloje esanti medžiaga patvirtina, kad, skirtingai nei buvo teigiama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nuteistųjų smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį A. S. jam sukėlė gana ilgalaikius sveikatos nepatogumus, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiajam turi būti padidinta priteistina suma neturtinei žalai atlyginti iki 2 500 Eur. Šis dydis, teismo manymu, atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus, yra pakankamas kompensuoti nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus bei atitinka teismų praktikoje už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas priteisiamos neturtinės žalos dydį.

80. Pirmosios instancijos teismo nurodoma prasta nuteistųjų M.D. K. ir J. V. finansinė būklė, kolegijos vertinimu, nepaneigia aukščiau išdėstytų aplinkybių bei nurodytų išvadų. Nustatant neturtinės žalos dydį svarbią reikšmę turi tiek nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą žalą, tiek nuteistojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas bei realus, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kiekvienu atveju turi būti įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje. Abu nuteistieji yra jauni, darbingo amžiaus asmenys, galintys susirasti darbą arba geriau apmokamą darbą, tam, kad būtų įmanoma atlyginti žalą, kaip pagrįstai nurodo nukentėjusiojo A. S. atstovė apeliaciniame skunde, jų finansinė padėtis ateityje dar gali kisti. Todėl vien tai, kad nusikaltimo padarymo metu nuteistieji buvo prastos finansinės būklės, atžvelgiant į tai, kad jie savo tyčiniais smurtiniais veiksmais sužalojo kitą asmenį ir sukėlė jam ilgalaikes pasekmes, negali būti laikoma išimtine aplinkybe žalos dydžio mažinimui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju priteisiamas 2 500 Eur neturtinės žalos dydis atitinka M.D. K. ir J. V. padarytos veikos pavojingumą bei sukeltus padarinius, jų kaltės laipsnį bei turtinę padėtį, todėl yra proporcingas.

Dėl proceso išlaidų

81. BPK 106 straipsnyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia nukentėjusiajam pasikviesti atstovą, kad jo teisės ir teisėti interesai proceso metu būtų ginami ir užtikrinami visapusiškai.

82. Nukentėjusysis A. S. prašė priteisti 1 972,30 Eur už teisinės pagalbos išlaidas (t. 12, b. l. 155-164). Apylinkės teismas atsižvelgdamas į tai, kad advokatė E.Trukšinienė surašė 7 lapų civilinį ieškinį, kurio didžiąją dalį sudaro faktinių aplinkybių išdėstymas, taip pat teisės normų, teismų praktikos citavimas, o tokio civilinio ieškinio surašymas nereikalauja itin daug laiko, taip pat gilių teisinių žinių, taip pat tai, kad teismas atmetė civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo, o dėl neturtinės žalos atlyginimo gerokai sumažino), konstatavo, kad prašomos priteisti išlaidos už advokatės paslaugas turi būti mažinamos iki 900 Eur.

83. Nukentėjusiojo atstovė nesutinka su tokiomis teismo išvadomis, nurodo, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma nėra neprotingai didelė ar nepagrįsta, nukentėjusysis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo tik baigiantis mokyklą, neturėjo teisinių žinių, todėl jam buvo būtina atstovė, kuri galėtų užtikrinti tinkamą jo pažeistų teisių ir interesų gynimą, atstovei prieš pradedant rengti civilinį ieškinį buvo būtina susipažinti su bylos medžiaga, ji ne tik rengė civilinį ieškinį, bet ir atstovavo patį nukentėjusįjį teisme, dalyvavo posėdžiuose, jiems rengėsi, todėl priteistų išlaidų dydis turėtų būti didinamas.

84. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas nukentėjusiajam priteistinų atstovavimo išlaidų dydį pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė. Taigi, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, atitinka bylos sudėtingumą ir apimtį, advokato darbo ir laiko sąnaudas.

85. Kaip matyti iš bylos medžiagos, baudžiamasis procesas dėl prieš A. S. įvykdyto nusikaltimo aplinkybių nagrinėjimo tęsėsi gana ilgai, atstovė nukentėjusįjį praėjo atstovauti nuo 2021-01-08 (prijungtos bylos t. 1, b. l. 134), atliko daug procesinių veiksmų, teikė teisines konsultacijas, dalyvavo atliekant ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus, susipažino su tyrimo medžiaga (prijungtos bylos Nr. N1-1008-961/2021 1 tomas, b. l. 138), parengė bei pateikė civilinį ieškinį, dalyvavo 2021-09-09, 2021-11-08, 2022-01-17, 2022-01-25, 2022-02-02, 2022-02-08, 2022-02-17, 2022-03-14, 2022-03-22, 2022-03-30, 2022-04-11, 2022-05-13, 2022-05-26 teismo posėdžiuose, aktyviai juose gynė A. S. teises, uždavė klausimus nuteistajam J. V. (t. 11, b. l. 173), savo atstovaujamajam A. S. (t. 12, b. l. 103), jos atstovaujamasis nusikaltimo padarymo metu dar mokėsi mokykloje, pats neturėjo galimybės tinkamai visapusiškai save atstovauti, todėl jam buvo būtina E.Trukšinienės pagalba.

86. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia teigti, jog advokatė buvo aktyvi proceso dalyvė visose baudžiamojo proceso stadijose, bylos nagrinėjimas tęsėsi beveik dvejus metus, todėl akivaizdu, jog A. S. galėjo patirti ir didesnes nei įprasta procesines išlaidas. Šiuo nuosprendžiu pripažįstama, kad E.Trukinienės parengtas civilinis ieškinys buvo tenkintas per maža apimtimi, todėl laikytina, kad nukentėjusiojo patirtas išlaidas už jam suteiktas teisines paslaugas turi būti didinamos. Vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nukentėjusiajam priteistinos 1 500 Eur dydžio atstovavimo išlaidos, kadangi tokia suma yra adekvati A. S. suteiktoms teisinėms paslaugoms, byloje spręstų klausimų sudėtingumui, advokatės aktyvumui procese.

87. Iš A. S. atstovės apeliacinio skundo taip pat matyti, kad yra prašoma priteisti ir procesines išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Pažymėtina, jog nors advokatė E.Trukšinienė dalyvavo apeliacinės instancijos teisme ir jos skundas iš dalies tenkintas, jokių dokumentų patvirtinančių prašomų priteisti išlaidų dydį nėra gauta, todėl šis prašymas negali būti patenkintas.

88. 2023-02-03 teismui pateikta pažyma dėl 315 Eur išieškojimo iš nuteistojo E. B., 2023-02-15 pažyma dėl 285 Eur išieškojimo iš D. V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų baudžiamojoje byloje. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šioje byloje nuteistiesiems gynėjai buvo paskirti BPK 322 straipsnio 1 dalies bei BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y. šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo jų valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 4 punktais,

nusprendė:

Nuteistųjų E. B., D. V. (D. V.) apeliacinius skundus atmesti.

Nukentėjusiojo A. S. atstovės advokatės Evelinos Trukšinienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-10-27 nuosprendį pakeisti – iš nuteistųjų M. D. K. (M. D. K.) ir J. V. (o šiam neturint lėšų ir turto, kurio pakaktų žalai atlyginti, subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės J. L.) solidariai A. S. neturtinei žalai priteistą sumą padidinti iki 2 500 Eur, o proceso išlaidas iki 1 500 Eur.

Pašalinti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-10-27 nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, kad E. B., M. D. K. (M. D. K.), D. V. (D. V.) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (2020-09-15 vagystė iš (duomenys neskelbtini) ir 2020-09-17 vagystė iš (duomenys neskelbtini) padarė veikdami kartu su G. M., nustatant, kad E. B., M. D. K. (M. D. K.), D. V. (D. V.) šias nusikalstamas veikas padarė veikdami kartu su nenustatytu asmeniu.

Iš nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinti žodžius: „bausmę atliekant pataisos namuose“.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų priteisimo iš E. B. ir D. V. (D. V.) – netenkinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Audrius CininasDaiva KazlauskienėGiedrė Telksnienė