- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-12
- Bylos Nr.
- e2S-126-826/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-02041-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Suinteresuotas asmuo
- A. P.
- Pareiškėjas
- L. R. P.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. P. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-4750-733/2022 pagal pareiškėjo L. R. P. ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, A. P. pareiškimus dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys A. P. ir A. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas L. R. P. pateikė teismui pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, juo prašo atnaujinti įstatymo numatytą terminą palikimui, likusiam po jo močiutės B. P. mirties 2020 m. balandžio 3 d., priimti.
2. Pareiškime nurodo aplinkybes, kad yra mirusios B. P. antros eilės įpėdinis pagal įstatymą. Močiutė mirė 2020 m. balandžio 3 d., kai jis buvo nepilnametis (17 metų). B. P. turėjo du sūnus V. P., mirusį (duomenys neskelbtini), ir R. P., mirusį (duomenys neskelbtini). Mirus B. P., jos sūnus – pareiškėjo tėvas R. P. gyveno Airijoje, dėl sveikatos problemų bei paskelbtos pandemijos negalėjo laiku grįžti į Lietuvą ir susitvarkyti su paveldėjimu susijusių procedūrų. Tauragės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi R. P. terminas palikimui priimti po B. P. mirties buvo atnaujintas – pratęstas trims mėnesiams nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. gegužės 5 d., o terminas paduoti prašymą notarui suėjo 2021 m. rugpjūčio 5 d. Nurodo, kad dėl pablogėjusios sveikatos ir dėl to, kad gyveno Airijoje, nesugebėjo pateikti prašymo notaro biurui, nors to siekė ir atliko aktyvius veiksmus. Dėl procedūrų netikslumų pareiškėjo tėvo prašymas notaro biure buvo nepriimtas. Nespėjęs priimti palikimo, R. P. (duomenys neskelbtini) Airijoje mirė. Apie tai, kad tėvas nespėjo priimti palikimo, pareiškėjas sužinojo po tėvo mirties radęs paliktus dokumentus, iš kurių suprato, kad tėvas taip ir nesusitvarkė savo mamos paveldėjimo procedūrų.
3. Suinteresuotas asmuo, pareiškiantis savarankišką reikalavimą, A. P. pareiškimu prašo tenkinti pareiškėjo L. R. P. prašymą, taip pat prašo atnaujinti jam (A. P.) įstatymo numatytą terminą palikimui, likusiam po jo močiutės B. P. mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
4. Pareiškime nurodo, kad jis ilgą laiką gyvena Norvegijoje. Apie tai, kad jo tėvas nespėjo realizuoti savo teisės į palikimą, sužinojo tik 2022 m. sausio 4 d., gavęs teismo dokumentus. Akivaizdu, kad tėvas ne kartą buvo išreiškęs valią priimti palikimą, bet dėl savo sunkios sveikatos būklės, dėl paskelbtos pandemijos negalėjo šios teisės įgyvendinti, nes mirė (duomenys neskelbtini) Apie močiutės mirtį pareiškėjas taip pat sužinojo tik (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo L. R. P., pranešusio apie tėvo mirtį. Jis (A. P.) įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl palikėjos palikimo priėmimo ne dėl neapdairumo ar aplaidumo, o dėl to, kad objektyviai nežinojo apie tokios teisės atsiradimą, taip pat nežinojo, kad vienintelis pirmosios eilės įpėdinis – tėvas nespėjo priimti palikimo. Todėl prašo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po jo močiutės mirties, priimti.
Žemesnės instancijos teismas
5. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. birželio 13 d. nutartimi pareiškėjo L. R. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, A. P., gim. (duomenys neskelbtini) pareiškimus tenkino, atnaujino jiems praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po močiutės B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
6. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi panaikino Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartį ir klausimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi nesiaiškino tikrosios R. P. mirties datos, nesiaiškino, neanalizavo ir nenustatė aplinkybių, kokiu teisiniu pagrindu nagrinėjamu atveju kyla paveldėjimas, nors tai itin svarbu, nes įpėdinio, kuris, nepriėmęs palikimo, miršta praėjus trijų mėnesių terminui palikimui priimti, įpėdinis neturi teisės priimti mirusiojo nepriimtą palikimą, nes ši teisė jau buvo pasibaigusi suėjus trijų mėnesių terminui palikimui priimti ir neperėjo paveldėjimo tvarka įpėdinio įpėdiniui, o CK 5.57 straipsnis nesuteikia teismui teisės pratęsti (atnaujinti) palikėjo praleistą terminą palikimui priimti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
7. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi pareiškimus patenkino, atnaujino L. R. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini), praleistą trijų mėnesių terminą palikimui paveldėjimo transmisijos teise, likusiam po senelės B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti ir jį pratęsė trims mėnesiams nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, kaip nurodoma ir byloje esančioje Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-740-513/2022, pareiškėjai L. R. P. ir A. P. siekia priimti jų mirusio tėvo nespėtą priimti B. P. palikimo dalį. Kad siekiama paveldėti transmisijos teise, įrodo ir byloje esantis suinteresuoto asmens A. P. 2022 m. rugsėjo 21 d. pareiškimas notarei. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad R. P. aiškiai išreiškė valią priimti motinos palikimą ir aktyviai siekė ją įgyvendinti nepraleidęs Tauragės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi nustatyto termino, tačiau jo valia liko neįgyvendinta, nes notarė 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. I-183 atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi pateiktas R. P. išduotas įgaliojimas neatitiko formos reikalavimų. Tai pažymėta ir minėtoje apeliacinės instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartyje. Nustatyta, kad nepasibaigus notarės 2021 m. gruodžio 6 d. pranešime Nr. S-244 papildomai nustatytam terminui – iki 2021 m. gruodžio 31 d. raštu informuoti, ar R. P. turi turtinių pretenzijų į mirusiosios motinos turtą, t. y. palikimo dalį, R. P. mirė ((duomenys neskelbtini)). Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-2272-1148/2022 L. R. P. ir A. P. atnaujino praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo R. P. mirties, priimti. Iš byloje esančio A. P. advokato M. B. ir Šilutės rajono 2-ojo notaro biuro notarės A. A. susirašinėjimo matyti, kad L. R. P. ir A. P. yra pradėję mirusio tėvo palikimo priėmimo procedūras. Iš teismo posėdžio metu advokato M. B. išsakytų teiginių nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 19 d. sueina terminas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti, t. y. akivaizdu, kad pareiškėjai turi teisę reikšti reikalavimus dėl termino priimti palikimą po senelės mirties atnaujinimo. Nagrinėjamu atveju nesutiktina su suinteresuoto asmens A. P. ir jo atstovo advokato pozicija, kad, nepriimant palikimo per nustatytą terminą, išreiškiama valia nepriimti palikimo / atsisakyti palikimo. Vien suinteresuoto asmens A. P. teismo posėdžio metu išsakytas teiginys, jog R. P. pozicija buvo tokia, kad jam viskas priklauso kaip pirmos eilės įpėdiniui ir jis nieko nedarys, kad priimtų palikimą, rodo, kad jis konkliudentiniais veiksmais nesiekė atsisakyti palikimo, priešingai – jis siekė paveldėti motinos turto dalį ir atliko daug veiksmų (kreipimasis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinti, įgaliojimo pasirašymas, kreipimąsis į notarę ir pan.), kad jį priimtų. Tačiau visuma aplinkybių: R. P. gyvenimas užsienyje, COVID-19 pandemija, R. P. sunki onkologinė liga, kuri ir buvo jo mirties priežastis, rodo, kad terminą priimti palikimą po motinos mirties R. P. praleido dėl objektyvių priežasčių. Teismo vertinimu, svarbi termino priimti palikimą praleidimo priežastis galėjo būti ir jo galimybė pasirinkti jo interesams tinkamai atstovausiantį asmenį, kurią lėmė gyvenimas užsienyje, pasitikėjimas pasirinktu paveldėjimo reikalams tvarkyti teisininku ir jo, kaip matyti iš bylos medžiagos, netinkami / pavėluoti prašymai, adresuoti notarei (pvz., 2021 m. rugpjūčio 5 d., 2021 m. rugpjūčio 9 d. prašymai išduoti R. P. paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiosios B. P. turtą, nepateikus prieš tai pareiškimo dėl palikimo priėmimo; nepateikimas dokumentų apie tai, kad yra tinkamai įgaliotas asmuo ir pan.). Tokios aplinkybės, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis ir praleistas įstatymu nustatytas terminas atnaujintinas (CK 5.57 straipsnis, CPK 578 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, R. P. mirus po motinos mirties, tačiau per nustatytą terminą nespėjus priimti palikimo, vadovaujantis CK 5.58 straipsniu, galima paveldėjimo transmisija – teisės priimti palikimą perėjimas pareiškėjams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
9. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo A. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo L. R. P. ir suinteresuoto asmens, pareiškiančio savarankišką reikalavimą, A. P. pareiškimus dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo nustatytus faktus ir netinkamai pritaikė įstatymo normas, reglamentuojančias termino palikimui priimti atnaujinimą, neatsižvelgė į Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus – pareiškėjams neperėjo teisė paveldėti jų mirusios močiutės B. P. turtą, nes jų tėvas R. P. mirė tinkamai neišreiškęs savo valios dėl B. P. palikimo.
9.2. R. P. tiek įstatymų nustatytu, tiek teismo nustatytu terminu savo valios priimti palikimą neišreiškė, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. P. konkliudentiniais veiksmais siekė paveldėti motinos turto dalį, o ne jo atsisakyti, neturi teisinės reikšmės ir nesudaro pagrindo pratęsti terminą palikimui, kuris liko po B. P. mirties, priimti.
Atsiliepimas
9.3. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė nei dėl A. P. atsiliepime, nei dėl teismo posėdžio metu A. P. atstovo išsakytų argumentų, jog, R. P. palikimo nepriėmus, negalima nei transmisija, nei paveldėjimo atstovavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2007).
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas L. R. P. prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:
Šalies argumentai
10.1. Apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė įstatymo normas, reglamentuojančias termino palikimui priimti atnaujinimą, ir neatsižvelgė į Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, yra neatitinkantis tikrovės. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė į civilinę bylą pateiktus įrodymus, kurie patvirtino faktą, jog pareiškėjų tėvas R. P. neatsisakė savo teisės į palikimą, likusį po mamos B. P. mirties.
10.2. Prie bylos pridėti dokumentai pagrindė faktą, jog B. P. palikimo priėmimo reikalais rūpinosi pareiškėjo tėvas, kuris buvo pirmos eilės įpėdinis. R. P. ne dėl savo kaltės pateko į tokią situaciją, kad jo dokumentai ir prašymai dėl palikimo priėmimo buvo nepriimti. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šias aplinkybes ir pripažino, kad R. P. teisė priimti palikimą nebuvo pasibaigusi, nes ir Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarės A. R. 2021 m. gruodžio 6 d. pranešimas Nr. S-244 parodo, kad ji įpareigojo R. P. pateikti dokumentus dėl kreipimosi į teismą terminui atnaujinti iki 2021 m. gruodžio 31 d. R. P. mirė nespėjęs atlikti notarės įpareigotų veiksmų terminui nepasibaigus. Kaip matyti iš priedų, pateiktų į civilinę bylą, ir žodinių paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, pareiškėjas po tėvo mirties nedelsdamas (t. y. trumpiau nei per 1 mėnesį nuo tėvo mirties) kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
10.3. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino konkliudentinių veiksmų svarbą siekiant patvirtinti, kad pareiškėjo tėvas R. P. nebuvo atsisakęs teisės priimti palikimą, todėl iš jo veiksmų matyti, kad jis elgėsi sąžiningai, rūpestingai ir jo elgesys atitiko atidaus asmens elgesio standartus. Tai, jog mirusysis neatsisakė teisės į palikimą, patvirtino ir pats apeliantas teismo posėdžio metu: „Teigia, kad R. P. skatino prisiimti palikimą, o šis atsakė, jog mamos butas yra jo ir priklauso jam.“
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo, pareiškiantis savarankišką reikalavimą, A. P. prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Iš skundžiamos teismo nutarties yra visiškai aišku, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas patenkino suinteresuoto asmens Nr. 1 prašymą. Pirmosios instancijos teismas nustatė apygardos teismo nutartyje nurodytas aplinkybes, taip pat išsiaiškino, kad pareiškėjas bei suinteresuotas asmuo įstatymo (ginčo atveju 2022 m. rugpjūčio 18 d. Tauragės apylinkės teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-2272-1148-2022 nustatytu terminu) pradėjo mirusio tėvo R. P. palikimo priėmimo procedūras ir pareiškė valią priimti tėvo R. P. nespėtą priimti B. P. palikimo dalį paveldėjimo transmisijos teise.
11.2. Apeliantas visiškai nepagrįstai ignoruoja apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartyje konstatuotus faktus, kurie ginčo kontekste laikytini prejudiciniais, ir toliau nepagrįstai teigia, kad R. P. atsisakė priimti savo motinos B. P. palikimą. Apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartyje konstatuota, kad „byloje esantys įrodymai patvirtina, kad R. P. aiškiai išreiškė valią priimti motinos palikimą ir aktyviai siekė ją įgyvendinti nepraleidęs Tauragės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi nustatyto termino“.
11.3. Pažymėtina, kad apeliantas visiškai nepagrįstai vadovaujasi kasacinio teismo išaiškinimais kitoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2007), kurios faktinės aplinkybės (ratio decidendi) yra visiškai skirtingos. Kasacinio teismo nagrinėtoje byloje teisę paveldėti mirusio palikimą įgijo du pirmos eilės įpėdiniai ir palikėjo sutuoktinė. Vienam iš pirmos eilės įpėdinių palikimo atsisakius (konkrečiai išreiškus tokią valią), kitam pirmos eilės įpėdiniui kartu su palikėjo sutuoktine atiteko teisė paveldėti visą mirusio tėvo turtą. Atsisakiusiojo palikimo pirmos eilės įpėdinio vaikai (palikėjo vaikaičiai) tokiu atveju neįgijo teisės priimti palikimą kaip mirusio savo senelio antros eilės įpėdiniai, nes nuo palikimo atsisakė tik vienas pirmos eilės įpėdinis (vaikų tėvas).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atnaujintas praleistas trijų mėnesių terminas palikimui priimti, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
15. Suinteresuotas asmuo, pareiškiantis savarankišką reikalavimą, pateikė papildomą įrodymą – 2022 m. lapkričio 17 d. Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro liudijimą, jog L. R. P. ir A. P. priėmė palikimą po tėvo R. P. mirties. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paminėtas įrodymas yra susijęs su nagrinėjamu atskiruoju skundu, papildomo įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes su juo susipažino kiti byloje dalyvaujantys asmenys, todėl jis priimtinas ir vertintinas kartu su kitais įrodymais.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
16. B. P., kuri buvo V. P. ir R. P. motina, mirė (duomenys neskelbtini) V. P. mirė (duomenys neskelbtini), jis turėjo du sūnus – A. P. ir A. P.. R. P., kuris mirė (duomenys neskelbtini), turėjo du sūnus – L. R. P. ir A. P..
17. Pareiškėjas L. R. P. bei suinteresuotas asmuo, pareiškiantis savarankišką reikalavimą, A. P. prašė pirmosios instancijos teismo atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po močiutės B. P. mirties, priimti.
18. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas bei suinteresuotas asmuo, pareiškiantis savarankišką reikalavimą, turi teisę paveldėti po savo senelės mirties atsiradusį palikimą transmisijos teise ir priežastys, kuriomis grindžiamas termino palikimui priimti pratęsimas, yra pagrįstos.
Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo
19. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi suinteresuotas asmuo A. P. atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo nustatytus faktus ir netinkamai pritaikė įstatymo normas, reglamentuojančias termino palikimui priimti atnaujinimą, neatsižvelgė į Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus – pareiškėjams neperėjo teisė paveldėti jų mirusios močiutės B. P. turtą, nes jų tėvas R. P. mirė tinkamai neišreiškęs savo valios dėl B. P. palikimo. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais.
20. CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).
21. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, jog R. P. mirė (duomenys neskelbtini), nespėjęs priimti palikimo po savo mamos B. P. mirties (duomenys neskelbtini). Taip pat byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog R. P. 2020 m. rugpjūčio 24 d. prašymu notarei nurodė, kad praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti ir kreipsis į teismą dėl termino atnaujinimo. Tauragės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-85-799/2021 pareiškėjui R. P. buvo atnaujintas terminas palikimui, likusiam po B. P. mirties (duomenys neskelbtini), priimti ir terminas pratęstas trims mėnesiams nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Tauragės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis įsiteisėjo 2021 m. gegužės 6 d. Taigi terminas palikimui priimti baigėsi 2021 m. rugpjūčio 6 d. R. P. 2020 m. birželio 14 d. išdavė įgaliojimą A. B. tvarkyti paveldėjimo klausimus, A. B. 2021 m. rugpjūčio 2 d. išsiuntė notarei prašymą išduoti paveldėjimo teisės į mirusios B. P. palikimą liudijimą R. P. vardu. R. P. 2021 m. rugpjūčio 17 d. buvo atsisakyta išduoti paveldėjimo teisės liudijimą tik dėl procedūrinių trūkumų – netinkamo atstovavimo. Papildomai pažymėtina, jog Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarė A. R. 2021 m. gruodžio 6 d. kreipėsi su pranešimu į R. P., prašydama informuoti iki 2021 m. gruodžio 31 d., ar jis turi pretenzijų į palikimą, atsiradusį po motinos mirties. Tačiau, kaip nustatyta byloje esančiais įrodymais, R. P. mirė (duomenys neskelbtini)
22. Taigi, visos anksčiau nurodytos šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog R. P. aktyviais veiksmais siekė per jam nustatytą terminą priimti palikimą. Nors nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d., kai buvo atsisakyta išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, iki 2021 m. gruodžio 9 d. buvo daugiau nei 2 mėnesių laikotarpis, kai R. P. neatliko jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo, tačiau iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad R. P. gyveno ne Lietuvoje, sunkiai sirgo, be to, reikalingų palikimui priimti veiksmų atlikimą apsunkino suvaržymai dėl COVID-19 infekcijos. Taigi, atsižvelgiant į anksčiau nurodytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog termino palikimui priimti praleidimą iš esmės lėmė objektyvios priežastys, kurios, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, laikytinos pagrįstomis terminui palikimui priimti atnaujinti.
23. Atsakant į atskirojo skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarties išaiškinimais – pareiškėjams neperėjo teisė paveldėti jų mirusios močiutės B. P. turtą, nes jų tėvas R. P. mirė tinkamai neišreiškęs savo valios dėl B. P. palikimo, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nekonstatavo fakto, jog pareiškėjams neperėjo teisė paveldėti po senelės mirties atsiradusį palikimą dėl to, kad R. P. tinkami neišreiškė valios dėl palikimo priėmimo. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartyje nurodė tik tai, jog yra būtina išsiaiškinti aplinkybes, kokiu teisiniu pagrindu nagrinėjamu atveju kyla paveldėjimas. Pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą atsižvelgė į paminėtus nurodymus, taigi, nesutiktina su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarties išaiškinimais.
24. Atskirajame skunde apeliantas teigia, jog šiuo atveju R. P. palikimo nepriėmimas nei per įstatyme nustatytą terminą, nei per teismo pratęstą terminą prilygsta palikimo atsisakymui pagal CK 5.60 straipsnio 2 dalį, todėl paveldėjimo teisė pasibaigė ir todėl negalimas nei paveldėjimo atstovavimas, nei paveldėjimo transmisija (LAT 2007 m. sausio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2007). Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šių argumentų. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais.
25. CK 5.58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu įpėdinis, paveldintis pagal įstatymą ar testamentą, miršta po palikimo atsiradimo nespėjęs jo priimti per nustatytą terminą (šio kodekso 5.50 straipsnis), teisė priimti jam priklausančią dalį pereina jo įpėdiniams. Šiuo atveju Civiliniame kodekse (5.58 straipsnio 2 dalyje) expressis verbis nurodyta, kad šią mirusio įpėdinio teisę jo įpėdiniai gali įgyvendinti bendrais pagrindais per tris mėnesius nuo palikimo jiems atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2014).
26. Apelianto atskirajame skunde cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2007 išaiškinta, jog įpėdinis, atsisakydamas palikimo, pasitraukia iš paveldėjimo santykių. Palikimo atsisakymas, kaip ir jo priėmimas, yra besąlyginio, neatšaukiamo pobūdžio. Palikimo atsisakymas reiškia šios teisės pasibaigimą tam įpėdiniui be šios teisės transformacijos į kitą teisę. Atsisakydamas priimti palikimą įpėdinis išreiškia savo valią ir taip įgyvendina atsiradusią teisę paveldėti. Tokiu atveju šio asmens teisės priimti palikimą neperima jo įpėdiniai, kaip, pavyzdžiui, paveldėjimo transmisijos atveju, kai įpėdinis miršta, nespėjęs išreikšti valios dėl palikimo priėmimo (CK 5.58 straipsnis), arba paveldėjimo atstovavimo atveju, kai įpėdinis miršta iki palikimo atsiradimo, t. y. miršta pirmiau už palikėją (CK 5.12 straipsnis).
27. Apelianto minimos bylos bei šios bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, kadangi minimoje byloje nuo palikimo atsisakė vienas pirmos eilės įpėdinis, o šioje civilinėje byloje R. P. veiksmai rodo priešingai – R. P. aktyviais veiksmais siekė priimti palikimą nepraleidęs Tauragės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi nustatyto termino ir iki mirties to padaryti nepavyko tik dėl techninių priežasčių.
28. Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kol įpėdinis, turintis teisę paveldėti pirmasis, per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, tol kitiems įpėdiniams nepereina teisė priimti palikimą. Jeigu įpėdinis atsisako palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad paveldėjimo santykiai neatsirado arba asmuo iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2014). Kadangi R. P. aiškiais ir aktyviais veiksmais siekė priimti palikimą, tai yra per nustatytą terminą išreiškė valią dėl palikimo priėmimo, tačiau iki savo mirties nespėjo to padaryti, teisė priimti palikimą perėjo pareiškėjui bei suinteresuotam asmeniui, pareiškiančiam savarankišką reikalavimą (CK 5.58 straipsnis).
29. Esant visų anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog pareiškėjas bei suinteresuotas asmuo, pareiškiantis savarankišką reikalavimą, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, turi teisę paveldėti po senelės mirties atsiradusį palikimą transmisijos teise. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjas apie tai, kad R. P. nespėjo priimti palikimo, sužinojo po 2021 m. gruodžio 9 d. (R. P. mirties), o į teismą su pareiškimu kreipėsi 2021 m. gruodžio 30 d., suinteresuotas asmuo, pareiškiantis savarankišką reikalavimą, apie tai, kad R. P. nespėjo priimti palikimo, sužinojo gavęs dokumentus iš teismo (2022 m. sausio 4 d.), į teismą su savarankišku reikalavimu kreipėsi 2022 m. sausio 19 d., tai yra, nepraleidę CK 5.58 straipsnio 2 dalyje nustatyto 3 mėnesių termino.
30. Esant visų anksčiau nurodytų aplinkybių visumai darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, vadovavosi Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarties išaiškinimais, tinkamai taikė bei aiškino materialines teisės normas (CK 5.57 straipsnis, 5.58 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotas asmuo, pareiškiantis savarankišką reikalavimą, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau įrodymų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidų dydį, nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
palikti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutartį nepakeistą.