- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-15
- Bylos Nr.
- e2S-740-513/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-02041-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Suinteresuotas asmuo
- A. P.
- Pareiškėjas
- L. R. P.
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens A. P. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. R. P. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje A. P., A. P., A. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas L. R. P. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti praleistą terminą palikimui, likusiam po jo močiutės B. P. mirties (duomenys neskelbtini), priimti. Nurodė, kad močiutės mirties metu dar buvo nepilnametis, o jo tėvas R. P. aktyviai siekė priimti mirusios motinos palikimą, tačiau pats mirė nespėjęs įgyvendinti šios teisės.
2. Suinteresuotas asmuo A. P. pareiškė savarankišką reikalavimą ir prašė atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po jo močiutės B. P. mirties, priimti. Nurodė, kad ilgą laiką gyvena Norvegijoje, apie tai, kad tėvas nespėjo realizuoti savo teisės į palikimą sužinojo tik 2022 m. sausio 4 d. gavęs teismo dokumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartimi pareiškėjo L. R. P. ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, A. P. pareiškimai patenkinti ir jiems atnaujintas praleistas trijų mėnesių terminas palikimui, atsiradusiam po B. P. mirties, priimti.
4. Teismas nustatė, kad B. P. buvo V. P. ir R. P. motina, ji mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas L. R. P. bei suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankišką reikalavimą, A. P. yra R. P., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnūs. Suinteresuoti asmenys A. P. ir A. P. yra V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnūs.
Šalies argumentai
5. Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo A. P. kreipėsi su pareiškimu į notarą dėl paveldėjimo, atsiradusio po jo močiutės B. P., mirties. Teismas nurodė, jog mirusiosios sūnus, pirmos eilės įpėdinis R. P., kreipdamasis raštu į notarą bei teismą, išreiškė valią priimti palikimą po motinos mirties, tačiau (duomenys neskelbtini) mirė ir nespėjo įgyvendinti savo teisių į palikimą. Teismas nurodė, kad R. P. sunkiai sirgo, jo sveikata buvo ypač silpna, dėl to, pats negalėdamas atlikti teisinių veiksmų, 2021 m. birželio 14 d. išdavė įgaliojimą advokatui, tačiau įgaliojimas buvo pripažintas netinkamu ir paveldėjimo byla neužvesta.
6. Teismas konstatavo, kad po motinos B. P. mirties jos sūnus pirmos eilės įpėdinis R. P. neatsisakė palikimo, priešingai, pateikė notarui pareiškimą, kuriame nurodė, kad palikimą ketina priimti, kreipėsi į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, išdavė įgaliojimą advokatui tvarkyti su paveldėjimu susijusius reikalus, gyveno Airijoje ir pats dėl sveikatos būklės ir pandemijos metu galiojusių ribojimų atlikti reikalingų veiksmų negalėjo.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas vertino, kad abu pareiškėjai nurodė objektyvias aplinkybes, dėl kurių jie laiku neįgyvendino teisės į palikimą ir vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais atnaujino pareiškėjams praleistą terminą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Suinteresuotas asmuo A. P. (apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo L. R. P. ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, A. P. pareiškimus dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmesti.
9. Nurodo, kad teismas privalo argumentuoti, kodėl jis priima vienokį ar kitokį sprendimą, pagrįsti jį įrodytais faktais, galiojančiomis teisės normomis ir jų aiškinimu. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškimus, netinkamai interpretavo nustatytus faktus bei netinkamai pritaikė normas, reglamentuojančias termino palikimui priimti atnaujinimą, savo išvadų nepagrindė, sprendimo nemotyvavo, apsiribojo tik pareiškėjų pareiškimų teiginių perrašymu ir neatsakė į jo argumentus.
10. Pažymi, kad Tauragės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-85-799/2021 pareiškėjui R. P. buvo atnaujintas terminas palikimui, likusiam po B. P. mirties (duomenys neskelbtini), priimti ir terminas pratęstas trims mėnesiams nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Tauragės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis įsiteisėjo 2021 m. gegužės 5 d., taigi terminas paduoti prašymą notarui suėjo 2021 m. rugpjūčio 5 d. Nurodo, kad R. P. nustatytu terminu nesikreipė dėl motinos palikimo priėmimo, pažymi, kad ir vėliau, iki pat savo mirties ((duomenys neskelbtini)) palikimo nepriėmė, valios priimti palikimą neišreiškė, dėl to neegzistuoja CK 5.58 straipsnio taikymo sąlygos, o pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. P. neatsisakė palikimo, yra nepagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
11. Argumentuoja, kad vienam pirmos eilės įpėdiniui mirus po palikimo atsiradimo ir nepriėmus jo per CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą bei esant kitam pirmos eilės įpėdiniui, mirusio įpėdinio vaikai – antrosios eilės įpėdiniai – neturi galimybės įstoti į pirmą eilę vietoj mirusio tėvo ir paveldėti kartu su esančiu pirmos eilės įpėdiniu. Tokiu atveju neatsiranda antros eilės įpėdinių paveldėjimo teisės, nes pirmos eilės įpėdinis, nepriimdamas palikimo per CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą, konkliudentiniu veiksmu išreiškia savo valią nepriimti palikimo, t. y. atsisako įgyvendinti atsiradusią teisę paveldėti, tai reiškia kitų pirmos eilės įpėdinių dalies paveldimame turte padidėjimą, bet ne antros eilės įpėdinių teisės paveldėti kartu su pirmos eilės įpėdiniu (įpėdiniais) atsiradimą (CK 5.61 straipsnis). Nurodo, kad R. P. palikimo, likusio po jo motinos mirties, nepriėmė, todėl jo paveldėjimo teisė pasibaigė ir jo įpėdiniams neperėjo, kadangi palikimą priėmė kitas pirmos eilės įpėdinis (atstovavimo teise) A. P.
Atsiliepimas
12. Pareiškėjas L. R. P. atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir atskirąjį skundą atmesti. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą, teisingą ir teisėtą nutartį, išsamiai išnagrinėjo bylą, įvertino jo pateiktus rašytinius įrodymus, pilnai ir visapusiškai išdėstė visus argumentus ir motyvus, kuriais rėmėsi atnaujindamas praleistą terminą palikimui priimti, o apelianto atskirojo skundo motyvai dėl argumentų nepagrįstumo ar nepakankamumo yra deklaratyvūs.
13. Nurodo, kad jo pateikti įrodymai pagrindė faktą, jog mirusios B. P. palikimo priėmimu rūpinosi jo tėvas, kuris buvo pirmos eilės įpėdinis. Tuo tarpu, jis pats, būdamas antros eilės įpėdiniu, tėvui esant gyvam į mirusios močiutės palikimą pretenduoti neturėjo teisės. CK 5.58 straispnio l dalis numato, kad jeigu įpėdinis, paveldintis pagal įstatymą ar testamentą, miršta po palikimo atsiradimo, nespėjęs jo priimti per nustatytą terminą (šio kodekso 5.50 straipsnis), teisė priimti jam priklausančią dalį pereina jo įpėdiniams. Nurodo, kad po tėvo mirties jis nedelsdamas ėmėsi palikimo priėmimo procedūrų, t. y. per l mėnesį nuo tėvo mirties kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai nustatė ir įvertino susiklosčiusių faktinių aplinkybių svarbą pateisinant termino praleidimą.
14. Nesutinka su apelianto teiginiais, kad jo tėvas R. P. neišreiškė valios priimti palikimą. Pažymi, kad tėvas buvo pakankamai atidus, sąžiningas ir savo teises įgyvendino rūpestingai, turėjo valią priimti palikimą, nes atliko eilę aktyvių veiksmų, kad palikimas būtų priimtas.
15. Mano, kad apeliantas iškraipo faktus teigdamas, jog R. P. teisės paveldėti dalį motinos turto nerealizavo, todėl tokia teisė neperėjo ir jo įpėdiniams. Pažymi, kad apeliantas yra antros eilės įpėdinis pagal įstatymą, kurio teisės paveldėti mirusios B. P. turtą yra tokios pačios kaip ir pareiškėjo. R. P. neatsisakė teisės paveldėti mirusios mamos palikimą, gavęs notarės 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą Nr. 1-183 ketino pakartotiniai kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, tačiau labai sunkiai sirgo ir (duomenys neskelbtini) buvo rastas miręs savo namuose. Tai, kad R. P. teisė į palikimą buvo nepasibaigusi konstatuojama ir 2021 m. gruodžio 6 d. notarės pranešime Nr. S-244, kuriuo raginama iki 2021 m. gruodžio 31 d. pranešti, ar turi turtinių pretenzijų į mirusios motinos turtą, t. y. į palikimo dalį. Pažymi, kad pagal CK 5.58 straipsnio 2 dalį mirusio įpėdinio teisę į palikimą, kuris nebuvo priimtas, jo įpėdiniai gali įgyvendinti bendrais pagrindais per tris mėnesius nuo palikimo jiems atsiradimo dienos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad paveldėjimo santykių transmisija neišlieka ir paveldėjimo santykiai nutrūksta tik tada, kai įpėdinis atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, o jo tėvas aktyviai siekė priimti palikimą ir jo neatsisakė.
Šalies argumentai
16. Argumentuoja, kad apeliantas palikimą priėmė savarankiškai, o ne pirmos eilės įpėdinio atstovavimo teise, kaip nepagrįstai nurodyta atskirajame skunde. Lygiai taip pat ir jis, įgyvendindamas savarankišką paveldėjimo teisę, kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti savo vardu, o ne mirusio tėvo vardu. Dėl to šioje byloje nėra taikomas paveldėjimo santykių transmisijos institutas ir nepagrįsti apelianto teiginiai dėl paveldėjimo teisės neperėjimo žemesnės eilės įpėdiniui.
Atsiliepimas
17. Suinteresuotas asmuo A. P. atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir atskirąjį skundą atmesti. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines ginčo bylos aplinkybes ir pagrįstai, teisingai bei teisėtai atnaujino pareiškėjui ir jam terminą močiutės palikimui priimti, o apeliantas savo skundą grindžia formaliais teiginiais, cituodamas CK nuostatas bei pateikdamas nuorodas į teismų kitose bylose priimtus sprendimus, kurių faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos nuo ginčo bylos.
18. Pažymi, jog apeliantas nenurodė, kurios konkrečiai faktinės bylos aplinkybės nustatytos neteisingai. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, teismo posėdžio metu šalių duotais paaiškinimais, nustatė visas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, o padarytas išvadas pagrindė aiškiais teisiniais argumentais. Vien tai, kad priimtas apeliantui nepalankus sprendimas, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo netinkamai konstatuotos faktinės aplinkybės, ar teismas netinkamai interpretavo nustatytus faktus bei netinkamai pritaikė įstatymo normas, reglamentuojančias termino palikimui priimti atnaujinimą. Apeliantas neįrodinėja ir nepaneigia teismo nustatytų faktų, o tik išreiškia savo abejones.
Žemesnės instancijos teismas
19. Argumentuoja, kad apeliantas skunde savaip interpretuoja ir iškraipo faktines aplinkybes teigdamas, kad jo tėvas R. P. atsisakė palikimo. Pažymi, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina tėvo valią priimti mirusios motinos palikimą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad paveldėjimo santykiai nutrūksta ir paveldėjimo santykių transmisija neišlieka tuo atveju, jeigu įpėdinis atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą. Ginčo atveju tokių aplinkybių nebuvo nustatyta, jų neįrodinėjo ir apeliantas.
20. Pažymi, kad visi ginčo byloje dalyvaujantys asmenys yra mirusiosios B. P. anūkai, t. y. antros eilės įpėdiniai. Nelikus nė vieno pirmosios eilės įpėdinio, netaikytinos ir CK 5.12 straipsnio nuostatos, t. y. apelianto paveldėjimas atstovavimo teise galėtų būti įgyvendintas tik tuo atveju, jei būtų paveldinčių pirmos eilės įpėdinių. Apelianto siekis vienam įgyti močiutės palikimą yra nesuderinamas ir su teisingumo, protingumo bei sąžiningumo reikalavimais. Mano, kad skundžiama teismo nutartimi buvo išlaikytas teisingas pareiškėjo L. R. P., suinteresuoto asmens A. P. ir apelianto A. P. teisėtų interesų balansas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
22. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui L. R. P. ir suinteresuotam asmeniui, pareiškusiam savarankišką reikalavimą, A. P. (toliau – pareiškėjai) atnaujintas praleistas trijų mėnesių terminas palikimui, atsiradusiam po jų močiutės B. P. mirties, priimti, teisėtumo ir pagrįstumo.
23. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą.
24. Nustatyta, kad B. P. buvo V. P. ir R. P. motina, ji mirė (duomenys neskelbtini). V. P. mirė (duomenys neskelbtini), jis turėjo du sūnus – A. P. ir A. P. R. P. turėjo du sūnus – L. R. P. ir A. P., jis pergyveno savo motiną, tačiau mirė nepriėmęs jos palikimo.
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1), jog tais atvejais, kai įpėdinis yra fizinis asmuo, tačiau jis miršta iki atsirandant palikimui (nagrinėjamoje byloje – V. P.) ar netrukus po palikimo atsiradimo nespėjęs jo priimti (nagrinėjamu atveju – R. P.), gali būti atitinkamai taikomi paveldėjimo atstovavimo teise arba paveldėjimo transmisijos institutai. Siekiant tinkamai nustatyti, kada kuris institutas turėtų būti taikomas, itin svarbus tampa įpėdino mirties momentas ir paveldėjimo pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišsiaiškino nė vienos iš šių aplinkybių, todėl konstatuotina, kad neatskleidė bylos esmės.
26. Paveldėjimas atstovavimo teise (CK 5.12 straipsnis) galimas esant tik paveldint pagal įstatymą, paveldėti gali tik vaikaičiai ir provaikaičiai vietoj savo mirusių tėvų, t. y. galimi įpėdiniai (vaikaičių, provaikaičių tėvai) yra mirę iki palikėjo mirties. Tam, kad būtų galima paveldėti atstovavimo teise, turi būti atitinkamos pirmos ar antros eilės įpėdiniai, su kuriais paveldima, o paveldėdami atstovavimo teise palikėjo vaikaičiai ar provaikaičiai paveldi tą dalį, kurią būtų paveldėjęs jų miręs tėvas / motina. Taigi, paveldėjimo atstovavimo teise instituto tikslas – užtikrinti vaikaičių ir provaikaičių paveldėjimo teises, kai yra aukštesnės eilės paveldėtojų. Nagrinėjamu atveju, B. P. mirties metu vienas jos sūnus (pirmos eilės įpėdinis V. P.) buvo miręs, o kitas pirmos eilės įpėdinis R. P. buvo gyvas. Taigi, mirusiojo V. P. sūnums A. P. ir A. P. perėjo jų mirusio tėvo paveldėjimo teisė paveldėti mirusios B. P. palikimą kartu su kitu pirmos eilės įpėdiniu R. P. A. P. 2020 m. gegužės 7 d. padavė notarei pareiškimą dėl mirusios B. P. palikimo priėmimo.
27. Paveldėjimo transmisija (teisės priimti palikimą perėjimas) (CK 5.58 straipsnis) galima paveldint tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą ir taikoma tada, kai galimas įpėdinis yra miręs po palikėjo mirties, tačiau per nustatytą terminą nespėjęs priimti palikimo. Tokiu atveju paveldi mirusiojo įpėdinio įpėdiniai. Pažymėtina, kad mirusio įpėdinio įpėdinių teisė priimti palikimą, t. y. teisė paveldėti transmisijos būdu, yra savarankiška jų teisė, t. y. mirusio įpėdinio įpėdiniai gali tiek priimti mirusio įpėdinio nepriimtą palikimą, tiek tokio palikimo nepriimti, o priimti tik palikėjo paliktą turtą. Taigi, tai, ar priimti mirusio įpėdinio nepriimtą palikimą ar ne, lemia jau mirusio įpėdinio įpėdinių valia, t. y. paveldėjimo transmisijos institutas suteikia mirusio įpėdinio įpėdiniams teisę išreikšti savo, o ne mirusio įpėdinio, valią dėl palikimo priėmimo. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai L. R. P. ir A. P. siekia priimti jų mirusio tėvo nespėtą priimti B. P. palikimo dalį.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjai argumentuoja, jog nagrinėjamu atveju netaikytinas nei paveldėjimas atstovavimo teise, nei paveldėjimo transmisija, nes visi galimi įpėdiniai pretenduoja į mirusios močiutės palikimą kaip jos anūkai – antros eilės įpėdiniai pagal įstatymą, tuo tarpu, apeliantas tvirtina priešingai ir argumentuoja, kad jis siekia paveldėti atstovavimo teise, o pareiškėjams nei paveldėjimas atstovavimo teise, nei paveldėjimo transmisija negali atsirasti, nes įpėdinis – pareiškėjų tėvas R. P. nustatytu terminu iki savo mirties nepriėmė mirusios motinos palikimo. Kilus ginčui dėl paveldėjimo pagrindo pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir neanalizavo, nenustatė, kokiu teisiniu pagrindu nagrinėjamu atveju kyla paveldėjimas, nors tai itin svarbu, nes, kaip pagrįstai argumentuoja apeliantas, įpėdinio, kuris, nepriėmęs palikimo, miršta praėjus trijų mėnesių terminui palikimui priimti, įpėdinis neturi teisės priimti mirusiojo nepriimtą palikimą, nes ši teisė jau buvo pasibaigusi suėjus trijų mėnesių terminui palikimui priimti ir neperėjo paveldėjimo tvarka įpėdinio įpėdiniui, o CK 5.57 straipsnis nesuteikia teismui teisės pratęsti (atnaujinti) palikėjo praleistą terminą palikimui priimti.
29. Nustatyta, kad R. P. 2020 m. rugpjūčio 24 d. prašymu notarei nurodė, kad praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti ir kreipsis į teismą dėl termino atnaujinimo. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-85-799/2021 pareiškėjui R. P. buvo atnaujintas terminas palikimui, likusiam po B. P. mirties (duomenys neskelbtini), priimti ir terminas pratęstas trims mėnesiams nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Tauragės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis įsiteisėjo 2021 m. gegužės 6 d. R. P. 2020 m. birželio 14 d. išdavė įgaliojimą A. B. tvarkyti paveldėjimo klausimus, A. B. 2021 m. rugpjūčio 2 d. paštu (CPK 74 straipsnio 7 dalis) išsiuntė notarei prašymą išduoti paveldėjimo teisės į mirusios B. P. palikimą liudijimą R. P. vardu. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad R. P. aiškiai išreiškė valią priimti motinos palikimą ir aktyviai siekė ją įgyvendinti nepraleidęs Tauragės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi nustatyto termino. Tačiau R. P. valia liko neįgyvendinta, nes notarė 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. I-183 atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi pateiktas R. P. išduotas įgaliojimas neatitiko formos reikalavimų. Notarė 2021 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į R. P. prašydama iki 2021 m. gruodžio 31 d. nurodyti, ar jis turi turtinių pretenzijų į mirusios motinos palikimo dalį, tačiau, kaip nurodė proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose ir pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje, R. P. (duomenys neskelbtini) mirė.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog oficialių rašytinių įrodymų – Airijoje 2022 m. kovo 28 d. išduoto mirties liudijimo ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriaus 2022 m. balandžio 11 d. mirties įrašo Nr. 187 – duomenų matyti, kad R. P. mirė (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose ir pirmosios instancijos teismo nutartyje. Taigi, oficialių rašytinių įrodymų duomenys prieštarauja procesiniuose dokumentuose ir teismo nutartyje nurodytai R. P. mirties datai. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nustatytos visiškai kitos aplinkybės – R. P. mirties data – nei jas nustatė pirmosios instancijos teismas. Kaip minėta, R. P. mirties data nagrinėjamoje byloje yra itin svarbi ir gali lemti galbūt visiškai priešingas teismo išvadas. R. P. mirties data yra reikšminga praleisto termino trukmės skaičiavimui, praleidimo priežastims nustatyti ir pareiškėjų teisei paveldėti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visų pirma būtina išsiaiškinti neatitikimus dėl R. P. mirties datos ir juos pašalinti, bei išsiaiškinti, ar pareiškėjai L. R. P. ir A. P. įstatymo nustatytu terminu pradėjo mirusio tėvo palikimo priėmimo procedūras, nes tai gali turėti įtakos ir pareiškėjų teisei reikšti reikalavimą dėl termino priimti palikimą po močiutės mirties atnaujinimo.
31. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Dėl nurodytų neištirtų faktinių ir teisinių aplinkybių apimties ir pobūdžio turėtų būti renkami nauji įrodymai, o byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, nenagrinėtais pirmosios instancijos teisme. Bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą, o byloje dalyvaujantys asmenys, nesutikdami su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių bylos aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją.
32. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal pateiktus įrodymus bylos iš esmės negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
33. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartį ir klausimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.