Tauragės apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. P. patikslintą prašymą suinteresuotam asmeniui A. P. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo A. P. su prašymo reikalvimu sutiko ir prašė pareiškėjui atnaujinti terminą palikimui priimti. Paaiškino, kad B. P. palaidota jo lėšomis, pagalbos iš R. P. nesulaukė nors žinojo, kad mama mirusi. Turtą gali dalintis sąžiningai. Bendravimo su R. nepalaiko, kaip senai turi negalią nežino. B. P. turėjo du sūnus: pareiškėją R. ir V. (jo tėtį, kuris yra miręs). Covid-19 pandemija jam nesutrukdė elektroninėmis ryšio priemonėmis susisiekti su notarų kontora dėl dokumentų pateikimo palikimui priimti. Po B. P. mirties su R. P. nei dėl laidojimo išlaidų, nei dėl paminklo statymo, nei dėl palikimo priėmimo nebendravo ir jokių žinių daugiau neturi. Paveldėjimo procedūra notarų biure neužbaigta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas prašymas tenkintinas.

Iš byloje pateiktų gimimo liudijimų, gimimo įrašų kopijų bei gyventojų registro centro išrašų nustatyta, kad pareiškėjo tėvai B. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. P., gim. (duomenys neskelbtini), santuokoje susilaukė dviejų vaikų – pareiškėjo R. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. P., gim. (duomenys neskelbtini). Iš mirties liudijimo kopijos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pareiškėjo brolis V. P. (duomenys neskelbtini) mirė. Santuokoje su D. P. jis susilaukė dviejų sūnų – A. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir suinteresuoto asmens A. P., gim. (duomenys neskelbtini). Iš medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos nustatyta, kad B. P. (duomenys neskelbtini) mirė. Iš 2021-03-15 testamentų registro išrašo nustatyta, kad po jos mirties palikimą priėmė suinteresuotas asmuo A. P..

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais: 1) kai įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti; 2) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis, pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Svarbiomis priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas terminas, yra tokios aplinkybės, kurios egzistavo tuo metu, kai palikimas turėjo būti priimtas, ir kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus (kreiptis į notarų biurą), ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimą priimti laiku trukdžiusios priežastys pripažintinos svarbiomis ir, ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą) teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas R. P. per įstatyme nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo savalaikiai nesikreipė ir prašo atnaujinti terminą palikimui priimti motyvuodamas tuo, kad nuolatinai gyvena užsienyje, dėl Covid-19 pandemijos nedalyvavo net mamos laidotuvėse. Po jos mirties, t .y. 2020 m. rugpjūčio mėnesį buvo grįžęs į Lietuvą ir norėjo patekti į savo mamos butą, tačiau jo niekas neįleido. Pareiškėjo atstovas taip pat nurodė, kad pareiškėjas terminą praleido ir dėl paties sudėtingos sveikatos būklės, t. y. turimo neįgalumo, ko pasėkoje jo judėjimo galimybės apribotos. Be to, atsižvelgiant į pareiškėjo ne jauną amžių pažymėtina, kad jis nelabai supranta ir moka naudotis informacinėmis technologijomis, todėl su notaru susisiekti nuotoliniu būdu nesugebėjo.

Tarp pareiškėjo R. P. ir suinteresuoto asmens A. P. ginčo dėl pateikto prašymo atnaujinti terminą palikimui priimti nėra. Suinteresuotas asmuo su prašymu sutinka ir mano, kad paliktas turtas gali būti pasidalintas sąžiningai. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, bei atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus, laikytina, kad po palikėjos mirties pareiškėjas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių praleido terminą palikimui priimti, todėl jis atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti atnaujintinas trims mėnesiams nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 264, 265, 269, 270, 444, 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patenkinti patikslintą prašymą.

Atnaujinti R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui priimti, likusiam po B. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), ir pratęsti trims mėnesiams nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.