Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-893-841/2023 pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 19 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas, priimdamas sprendimą, iš esmės netyrė aplinkybių, ar pareiškėjo pareiškime nurodytas pastatas yra pastatytas teisėtai, ar gali būti civilinėje apyvartoje ir tuo pačiu – ar galima nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjas pagal įgyjamąją senatį įgijo ir valdo nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą. Tuo metu galiojęs teisinis reguliavimas nustatė reikalavimus tokio pobūdžio statinių statybai, tačiau byloje nėra tokių duomenų. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama. Todėl šiuo atveju teismas privalėjo įsitikinti, ar statinys pastatytas pagal tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus – išskyrus statybai sklypą, parengus projektą, gavus statybą leidžiantį dokumentą.

7.2. Teismas nepasisakė dėl byloje surinktų įrodymų, nevertino jų įrodomosios reikšmės bei to, ar jų pakanka tam, kad byloje priimti vienokį ar kitokį sprendimą, taip pat nevertino, ar pastatas atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, kuriuos turėjo atitikti atitinkamu laikotarpiu pastatyti statiniai, nors Inspekcijos atsiliepime buvo nurodyta, kad Inspekcija neprieštaraus pareiškimo tenkinimui tik tuo atveju, jei bus nustatyti visi teisės aktuose bei suformuotoje teismų praktikoje nurodyti pagrindai pareiškimo tenkinimui. Tačiau teismas šių aplinkybių netyrė ir nenustatė visų pagrindų pareiškimo tenkinimui.

7.3. Nesant byloje surinkta pakankamai duomenų, neišsiaiškinus visų svarbių aplinkybių, teismas negalėjo priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo. Byloje turėjo būti surinkti duomenys, kurie leistų teismui įsitikinti, kad pastatai pastatyti laikantis tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. buvo pastatyti ir priimti naudoti galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra.

10. Pagal CK 4.69 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais, ir negali būti įgyjami valstybei ar savivaldybei priklausantys daiktai bei kito asmens (ne valdytojo) vardu registruoti daiktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021).

11. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą dėl nuosavybės teisių atsiradimo įgyjamosios senaties pagrindu sąlygų, teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas. Tik teisei neprieštaraujančiu būdu ir tvarka sukurtas daiktas gali būti privačios nuosavybės teisės objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016).

12. Nekilnojamųjų daiktų buvimą civilinėje apyvartoje lemia tinkamas viešosios teisės normų (pvz., Žemės, Teritorijų planavimo, Statybos įstatymų) įgyvendinimas, todėl sprendžiant dėl galimybės įgyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, kartu taikytinos ir šios teisės normos. Statinys kaip nekilnojamasis daiktas sukuriamas statybos būdu ar esamo daikto rekonstrukcija (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011).

13. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tas faktas, jog per visą statinio eksploatavimo laiką nebuvo konstatuotas savavališkos statybos faktas, savaime nereiškia statybos teisėtumo ir neperkelia įrodinėjimo naštos institucijoms, atsakingoms už statybos teisėtumo priežiūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).

14. Taigi, tai, kad per visą garažo (duomenys neskelbtini) su rūsiais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),14, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), egzistavimo laikotarpį nebuvo konstatuota jo savavališka statyba, neleidžia daryti išvados, jog statyba yra teisėta, ir pareiškėjas, norėdamas nekilnojamąjį daiktą įgyti įgyjamosios senaties pagrindu, be kita ko, turėjo įrodyti ir jo statybos teisėtumo faktą.

15. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netyrė aplinkybių, ar pareiškėjo pareiškime nurodytas pastatas yra sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Iš ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies nustatyta, kad teismas visiškai nepasisakė dėl pastato statybos teisėtumo, nors apeliantė dėl šios aplinkybės buvo pasisakiusi savo atsiliepime į ieškinį, nurodydama, jog „<...> neprieštaraus pareiškimo tenkinimui tik tuo atveju, jei bus nustatyti visi teisės aktuose bei suformuotoje teismų praktikoje nurodyti pagrindai pareiškimo tenkinimui“.

16. Kaip jau minėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Toks išaiškinimas reiškia, kad teismai, nagrinėdami pareiškimus dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, kurių objektas statiniai, turi pareigą nustatyti, ar statiniai sukurti statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

17. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra be motyvų. Pirmosios instancijos teismas, nenustatydamas ir nevertindamas, ar statinys pastatytas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, nepagrįstai sprendė, jog egzistuoja visos sąlygos įgyjamosios senaties faktui patvirtinti. Pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį, teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylą, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai taip pat reiškia teismo pareigą nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus ja suinteresuotus asmenis, pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti; kai yra būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, ypatingosios teisenos bylose privalėdamas būti aktyvus (CPK 443 straipsnio 8 dalis), neįpareigojo pareiškėjo teikti įrodymus, pagrindžiančius statinių teisėtumą, bei pats neišsireikalavo įrodymų, turinčių reikšmę teisingai išnagrinėti bylą. Nesant teismo sprendime motyvų dėl statinių atitikimo statybą reglamentuojantiems teisės aktams, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės jų vertinti, kas suponuoja išvadą, jog nėra atskleista bylos esmė. Tokia išvada atitinka ir teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1517-852/2020; Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-106-601/2022 ir kt.).

18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad grąžindamas bylą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį nustatymo nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl neatskleistos bylos esmės, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turėtų vertinti, ar statiniai atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, kuriuos turėjo atitikti atitinkamu laikotarpiu pastatyti statiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021). Šis kasacinio teismo išaiškinimas aktualus ir nagrinėjamos bylos atveju.

Dėl bylos procesinės baigties

19. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, bylą išnagrinėdamas rašytinio proceso tvarka ir nesiaiškindamas bylai reikšmingų faktinių aplinkybių dėl statinių atitikimo statybą reglamentuojantiems teisės aktams, neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Neišsiaiškinus visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės vertinant pareiškėjo pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pagrįstumą, neatskleidus bylos esmės, sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nes pagal tirtinų aplinkybių mastą (vertinti, ar statiniai atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, kuriuos turėjo atitikti atitinkamu laikotarpiu pastatyti statiniai), pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Apeliacinės instancijos vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Be to, šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas apskųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).

20. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas, kuriuo byla iš esmės nėra išspręsta ir ji grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, prejudicinės galios neturi ir pirmosios instancijos teismas nėra saistomas apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių bei padarytų išvadų: iš naujo nagrinėdamas bylą ir šalims pateikus naujų įrodymų bei jų pagrindu nustačius kitokias, nei pirmiau buvo nustatytos, reikšmingas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priima sprendimą dėl byloje pareikštų bei įsiteisėjusiu sprendimu neišspręstų reikalavimų, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei taikydamas bylai aktualias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2021).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.