- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-19
- Bylos Nr.
- 2S-978-777/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04939-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis pakeista.
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- A. L., uždaroji akcinė bendrovė „Unipresta“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, J. M.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės G. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės G. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolės reikalavimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys A. L., uždaroji akcinė bendrovė „Unipresta“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, J. M. – V.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo, kuriuo prašė už antstolės patvarkymo Nr. S‑23-188-12553 „Dėl skolos išieškojimo“ reikalavimų nevykdymą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Unipresta“ vadovei J. M.-V. skirti baudą iki 300 Eur už kiekvieną nevykdymo dieną nuo 2023 m. gegužės 25 d. iki 2023 m. birželio 27 d.. Pareiškimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad vykdomoje byloje Nr. 0188/16/00019 skolininko darbovietei išsiųstas patvarkymas, kuriuo darbdavys įpareigotas iš skolininko darbo užmokesčio daryti išskaitas ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Teigia, kad 2023 m. gegužės 25 d. UAB „Unipresta“ į antstolės depozitinę sąskaitą pervedė 81 Eur. Pažymėjo, kad UAB „Unipresta“ iš dalies nevykdė antstolės patvarkymo ir nepateikė jokios informacijos, kodėl vėluojama pervesti lėšas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi netenkino antstolės pareiškimo dėl baudos skyrimo už antstolės reikalavimo nevykdymą bei priteisė iš antstolės 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui J. M. – V.
3. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
3.1. Nurodė, jog iš byloje nustatytų aplinkybių, UAB „Unipresta“ vadovė J. M. – V. laikotarpiu už kurį antstolė prašo paskirti jai iki 300 Eur baudą už kiekvieną antstolės patvarkymo nevykdymo dieną – vadovės pareigų nevykdė. Pažymėjo, kad antstolė, vykdydama savo pareigas, turėtų elgtis atidžiai ir rūpestingai, bendradarbiauti su proceso dalyviais, o ne elgtis formaliai, nesistengdama pirmiausia kreiptis į skolininko darbovietę, siekiant išsiaiškinti esamą situaciją. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad suinteresuotas asmuo pateikė 2023 m. rugpjūčio 7 d. mokėjimo nurodymą 190 Eur sumai į antstolės depozitinę sąskaitą, tačiau antstolės pareiškimas teisme gautas tik 2023 m. rugpjūčio 14 d.. Darė išvadą, kad šiai dienai UAB „Unipresta“ yra atlikusi išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir šias aplinkybes antstolė turėtų įvertinti iš naujo. Akcentavo, kad skolininkas šiuo metu nebedirba bendrovėje, kurios vadovei prašoma skirti baudą, o reikiamos sumos antstolei yra pervestos. Darė išvadą, kad nėra pagrindo skirti baudos J. M. – V. už antstolės reikalavimų nevykdymą.
3.2. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo J. M. – V. turėjo priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi. Be to į bylą pateiktas 500 Eur pinigų priėmimo kvitas patvirtina, jog J. M. – V. šioje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, todėl darė išvadą, kad iš antstolės priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui J. M. – V., kurios įvertinus pateiktą procesinį dokumentą (atsiliepimą) ir advokato darbo laiką, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ teismo vertinimu buvo būtinos, yra pagrįstos ir neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutarties dalį, kuria iš pareiškėjos priteistos bylinėjimosi išlaidos.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Nurodė, jog antstolė nežinojo apie UAB „Unipresta“ atžvilgiu taikomus sąskaitų areštus kitos antstolės, nes antstolė negali tikrinti kitų asmenų turtinės padėties ar kitų duomenų registruose be pagrindo, t. y. be vykdomojo dokumento, o UAB „Unipresta“ apie tai antstolės neinformavo ir nepateikė jokių įrodymų. Be to pažymi, kad skolininko darbdavys patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. S-23-188-12553 buvo įpareigotas informuoti antstolę, jeigu pinigus bus vėluojama pervesti daugiau nei 15 dienų tačiau UAB „Unipresta“ antstolės neinformavo ir nepateikė jokios informacijos. Darė išvadą, jog UAB „Unipresta“ piktnaudžiauja teise ir nevykdo UAB „Unipresta“ ar jos vadovei nustatytų teisinių pareigų, kaip numatyta įstatymuose (neinformuoja antstolės apie negalėjimą įvykdyti patvarkymo laiku, neinformuoja antstolės apie skolininko atleidimą, nepateikia duomenų VĮ Registrų centras apie direktoriaus pasikeitimą ir pan.).
5.2. Teigia, kad UAB „Unipresta“ gavusi pranešimą iš teismo galėjo susisiekti su antstole ir pasiteirauti, kodėl yra kreiptasi į teismą, nes lėšos yra pervestos, kad ir praleidus terminus, nustatytus įstatymuose bei ir išspręsti susidariusį nesusipratimą. Atkreipė dėmesį, jog gavus pranešimą iš UAB „Unipresta“ antstolė galimai būtų atsišaukusi pareiškimą dėl baudos paskyrimo atsakingam asmeniui, kas yra buvę ne vieną sykį, kada antstolė būna pateikusi pareiškimą teismui ir skolininko darbdavys įvykdo visus teisėtus antstolės reikalavimus.
5.3. Dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėja teigia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartyje Nr. 3K-3-201-611/2019, kurioje be kita ko nurodyta, jog dėl Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareiškimų antstolis privalo kreiptis į teismą, nes nurodytų klausimų išsprendimas priskirtinas išimtinai teismo, o ne antstolio kompetencijai. Dėl šios priežasties, antstoliui nurodytais klausimais neturint pasirinkimo teisės spręsti kreiptis į teismą ar ne, siekdamas nepagrįstai neapsunkinti antstoliui jam įstatymo pavestų funkcijų vykdymo procese vykdymą, įstatymo leidėjas CPK 593 straipsnio 5 dalyje ir įtvirtino minėtą specialiąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, t. y. pareiškimus, vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Akcentavo, kad šiuo atveju, pats atsakovas, savo neveikimu dėl antstolės patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. S-23-188-12553 netinkamo vykdymo patyrė atstovo advokato išlaidas, kurios antstolės manymu, neturi būti atlyginamos ir priteisiamos iš antstolės, suinteresuoto asmens naudai dėl aukščiau nurodytų motyvų.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo prašo antstolės G. Ž. atskirąjį skundą atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
7.1. Nurodė, kad antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo už patvarkymo nevykdymą buvo grindžiamas tik tuo, jog J. M. – V., kaip bendrovės vadovė, nevykdė antstolės nurodymo atlikti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, todėl mano, kad nagrinėjant ir antstolės atskirąjį skundą – privalu tik įvertinti, ar byloje esantys rašytiniai įrodymai sudarė teisinį pagrindą paskirti J. M. – V. antstolės prašomą baudą. Teigia, kad iš antstolės atskirojo skundo bei jame nurodomų faktinių aplinkybių matyti, jog atskirasis skundas yra grindžiamas ir kitų J. M. – V. ar A. V. pareigų tariamu nevykdymu, todėl mano, jog atskiruoju skundu yra siekiama išeiti iš bylos nagrinėjimo ribų.
7.2. Teigia, kad CPK 585 straipsnyje yra įtvirtinta teisė kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo asmeniui, nevykdančiam antstolio teisėtų reikalavimų, tačiau CPK 585 straipsnyje įtvirtinta antstolio teisė nėra susijusi su tiesioginiu vykdomojo dokumento įvykdymo procesu. Pažymi, jog šiame CPK straipsnyje įtvirtinta galimybė skirti baudą antstolio nurodymo nevykdančiam asmeniui yra kraštutinė priemonė, kuria siekiama paskatinti asmenį įvykdyti antstolio nurodymą, todėl mano, kad antstoliui, siekiančiam pasinaudoti CPK 585 straipsnyje įtvirtinta teise, kyla papildomos pareigos identifikuoti priežastis, dėl kurių nevykdomas antstolio nurodymas, ar asmenys, kurie privalo įvykdyti tokius nurodymus.
Šalies argumentai
7.3. Akcentavo, kad antstolė savo atskirajame skunde nurodo, jog bendrovė privalėjo bendradarbiauti su antstole ir laiku teikti informaciją antstolei, tačiau atkreipia dėmesį, jog tokia pati bendradarbiavimo pareiga tenka ir pačiai antstolei. Mano, kad teisinis reguliavimas aiškiai numato, jog antstoliui, atliekant vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją ir siekiant vykdymo tikslo, suteikta teisė rinkti informaciją apie skolininką bei trečiuosius asmenis tikslu nustatyti nurodytas aplinkybes (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-9683-331/2015), todėl darė išvadą, kad priešingai nei teigia antstolė, ji turėjo teisę susipažinti su visa informacija, susijusia su bendrove.
7.4. Teigia, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog juridinių asmenų registre bendrovės vadove yra nurodyta J. M. – V., tačiau atkreipia dėmesį, kad juridinių asmenų registre nėra kaupiami duomenys apie juridinio asmens vadovui suteiktas atostogas, vadovo ligą ar kitas vadovo nedarbingumo priežastis, todėl mano, jog CPK 585 straipsnyje ir yra įtvirtinta, kad bauda yra skiriama juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo nevykdymą atsakingam asmeniui. Darė išvadą, kad byloje įrodžius, jog J. M. – V. ginčo laikotarpiu nevykdė jokių bendrovės vadovo funkcijų, J. M. – V. negalėjo tapti subjektu, kuriam pagal CPK 585 straipsnio nuostatas galėjo būti skiriama bauda.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkintinas.
8. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria tenkintas suinteresuotojo asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo.
10. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumo principas, įgyvendinamas, be kita ko, antstoliui vykdant teismo sprendimą. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Be to, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, be kita ko, suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliūtis ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jos būtų pašalintos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020 19 punktą).
11. Tam, kad antstolis galėtų tinkamai atlikti įstatymu jam pavestas funkcijas priverstinio vykdymo procese, CPK 585 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta antstolio reikalavimų privalomumo taisyklė – antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą.
12. Civilinėje bei vykdomojoje byloje Nr. 0188/16/00019 esančiais įrodymais nustatyta, kad antstolės kontoroje vykdomas išieškojimas pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-77-853/2016 dėl 23,16 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. L., išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Sodros ir vykdomosios bylos duomenimis skolininkas UAB „Unipresta“ dirbo laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 17 d. iki 2023 m. birželio 27 d.. Antstolė 2023 m. balandžio 28 d. priėmė patvarkymą Nr. S-23-188-12553 „Dėl skolos išieškojimo“, kuriuo įpareigojo UAB „Unipresta“ daryti patvarkyme nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą.
13. Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad UAB „Unipresta“ vadove nuo 2014 m. liepos 30 d. paskirta J. M. – V. Antstolė nurodė, kad UAB „Unipresta“ vadovė iš dalies nevykdė antstolės patvarkymo ir nepateikė jokios informacijos, kodėl vėluojama pervesti lėšas, todėl prašė paskirti jai iki 300 Eur baudą už kiekvieną antstolės patvarkymo nevykdymo dieną. Akcentuotina, jog skundžiama nutartimi, pirmosios instancijos teismas antstolės pareiškimo netenkino ir baudos UAB „Unipresta“ vadovei neskyrė. Šios nutarties dalies šalys neskundė, todėl laikytina, jog šioje dalyje nutartis yra įsiteisėjusi ir apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako.
14. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutarties dalies, kuria buvo tenkintas UAB „Unipresta“ vadovės prašymas priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja, nesutikdama su skundžiama teismo nutarties dalimi iš esmės teigia, kad dėl CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareiškimų antstolis privalo kreiptis į teismą, nes nurodytų klausimų išsprendimas priskirtinas išimtinai teismo, o ne antstolio kompetencijai. Dėl šios priežasties, antstoliui nurodytais klausimais neturint pasirinkimo teisės spręsti kreiptis į teismą ar ne, siekdamas nepagrįstai neapsunkinti antstoliui jam įstatymo pavestų funkcijų vykdymo procese vykdymą, įstatymo leidėjas CPK 593 straipsnio 5 dalyje ir įtvirtino minėtą specialiąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, t. y. nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus, tarp jų ir pareiškimus dėl baudų skyrimo CPK kodekso VI dalyje numatytais klausimais, vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškimus dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (šio Kodekso 615 straipsnis), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (šio Kodekso 595 straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (šio Kodekso 619 straipsnis), dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos. Antstolis kartu su pareiškimu turi teismui pateikti kitus reikalingus dokumentus. Minėto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo Nr. I-1274 9, 41 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 15 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad, siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į Lietuvos antstolių rūmų siūlymą, siūloma papildyti CPK 593 straipsnį, reglamentuojantį pareiškimų teismui nagrinėjimą vykdymo proceso metu, ir nustatyti, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nustatytus pareiškimus skolininko patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatyti klausimai, kylantys iš vykdymo proceso, kuriuos nagrinėja teismas. Kai teismas netenkina tam tikrų antstolio prašymų vykdymo procese, nėra pagrįsta, kad skolininko patirtos bylinėjimosi išlaidos tokiose bylose būtų atlyginamos antstolio, kadangi pagal turinį tai yra vykdymo proceso klausimai, kuriuos privaloma spręsti teismo tvarka.
17. Akcentuotina, jog dėl CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareiškimų antstolis privalo kreiptis į teismą, nes nurodytų klausimų išsprendimas priskirtinas išimtinai teismo, o ne antstolio kompetencijai. Dėl šios priežasties, antstoliui nurodytais klausimais neturint pasirinkimo teisės spręsti kreiptis į teismą ar ne, siekdamas nepagrįstai neapsunkinti antstoliui jam įstatymo pavestų funkcijų vykdymo procese vykdymo, įstatymo leidėjas CPK 593 straipsnio 5 dalyje ir įtvirtino minėtą specialiąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019, 31 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023, 36 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023, 54 punktas). Taigi aptariamos CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės esmė yra tai, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalims nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš antstolio (išskyrus atvejus, kai šis piktnaudžiauja teise).
18. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatytų aplinkybių, jog antstolė būtų piktnaudžiavusi teise kreiptis į teismą dėl CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatyto klausimo (baudos skyrimo) nagrinėjimo. Kaip minėta, antstolė buvo priėmusi patvarkymą „Dėl skolos išieškojimo“, kuriuo įpareigojo UAB „Unipresta“ daryti patvarkyme nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, UAB „Unipresta“ buvo supažindinta su šiuo patvarkymu, todėl nevykdant antstolės įpareigojimų, antstolė turėjo teisę kreiptis į teismą dėl baudos UAB „Unipresta“ vadovei skyrimo.
19. Nors atskiruoju skundu nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl baudos (ne)skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau tiek pareiškėja, tiek suinteresuotas asmuo labai plačiai savo procesiniuose dokumentuose analizavo aplinkybes dėl teisės antstolei reikšti pareiškimą dėl baudos skyrimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad antstolė, vykdydama savo pareigas, turi elgtis atidžiai ir rūpestingai, bendradarbiauti su proceso dalyviais, o ne elgtis formaliai, nesistengdama pirmiausia kreiptis į skolininko darbovietę, siekiant išsiaiškinti esamą situaciją, tačiau šiuo atveju būtina įvertinti ir UAB „Unipresta“ vadovės veiksmus, t. y. jog patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. S-23-188-12553 ji buvo įpareigota informuoti antstolę, jeigu pinigus bus vėluojama pervesti daugiau nei 15 dienų tačiau UAB „Unipresta“ antstolės neinformavo ir nepateikė jokios informacijos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje susidarė situacija, kai dėl abiejų bylos šalių, t. y. pareiškėjos ir suinteresuoto asmens bendradarbiavimo trūkumo, buvo kreiptasi į teismą dėl baudos skyrimo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog byloje nėra pagrindo pripažinti jog tiek antstolė, tiek UAB „Unipresta“ vadovė būtų piktnaudžiavusios savo teisėmis, todėl vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei formuojama teismų praktika, bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjos nepriteistinos (CPK 593 straipsnio 5 dalis).
20. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš antstolio suinteresuoto asmens UAB „Unipresta“ vadovei šios patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, netinkamai taikė CPK 593 straipsnio 5 dalį. Dėl šios priežasties ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikintina, suinteresuoto asmens prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atmetant.
21. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).
22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas susijusias su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kurios dalis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – netenkintinas suinteresuoto asmens UAB „Unipresta“ vadovės J. M. – V. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
23. Pareiškėja atskiruoju skundu bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.
24. 2023 m. spalio 6 d. teisme gautas suinteresuoto asmens UAB „Unipresta“ vadovės J. M. – V. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pažymėtina, jog atskirąjį skundą tenkinus visiškai, suinteresuotojo asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartį iš dalies pakeisti.
Panaikinti nutarties dalį, kuria iš pareiškėjos antstolės G. Ž. suinteresuotam asmeniui J. M. – V. priteista 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.