- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-03-10
- Bylos Nr.
- 1-77-853/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08509-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Nukentėjusysis
- L. R.
- Kaltinamasis
- A. L.
- Kategorijos
dalyvaujant prokurorui Š. V., nukentėjusiajai L. R., kaltinamajam A. L. ir jo gynėjai advokatei L. Ž.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, bedarbis, registruotas darbo biržoje, administracine tvarka nebaustas, anksčiau teistas 13 kartų, paskutinį kartą 2015-07-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 187 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, taikant įpareigojimus: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba iš karto pradėti darbo paiešką darbo biržos pagalba; neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar sveikatos gydymu, bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. smurtaudamas prieš savo šeimos narį sukėlė fizinį skausmą, o būtent 2016-02-20 apie 22.50 val. namuose adresu, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,52 promilių girtumas) kilusio konflikto metu savo sugyventinei L. R. metė iš puodelio ir pataikė į veidą, taip sugadino akinius bei subraižė dešinėje pusėje veidą, dėl ko sugyventinė L. R. patyrė fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad parėjo su savo sugyventine L. R. iš svečių ir abu tuo metu buvo išgėrę. Susipyko dėl kažko su sugyventine, dėl ko net pats nepamena. Tarp jų kilo konfliktas ir jis susinervinęs metė į sugyventinę puodelį bei pataikė sugyventinei į veidą tarp nosies ir akies, sulaužė akinius bei įdrėskė veidą. Nurodė, jog iš tiesų pataikyti į sugyventinę nenorėjo, tačiau pataikė iš mesto puodelio sugyventinei į veidą. Anksčiau su sugyventine nėra konfliktavęs. Patvirtino, jog būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atsiprašė, nurodė, kad padarė išvadas, pasižadėjo ateityje nebesmurtauti, nebedaryti jokių nusikalstamų veikų, nori dirbti ir ramiai gyventi, todėl teismo prašo, kad jam nebūtų skirta reali laisvės atėmimo bausmė, o jos vykdymą atidėjus pasižadėjo vykdyti visus teismo jam skirtus įpareigojimus.
Žemesnės instancijos teismas
Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja, prokuroras, nukentėjusioji. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. L. visiško prisipažinimo padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai:
Žemesnės instancijos teismas
bendra pranešimo registracijos informacija ROIK 0116000091002, kur nurodyta, kad E. R. pranešė, jog patėvis smurtauja prieš pranešėjo mamą, tranko rankomis (9-10 b. l.);2016-02-20 tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad 2016-02-20 apie 23.05 val. buvo gautas pranešimas iš budėtojo nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), yra smurtas artimoje aplinkoje. Nuvykus pranešėjas E. R. paaiškino, jog patėvis A. L., būdamas neblaivus, konflikto metu mamai L. R., metė iš puodelio ir pataikė į veidą, dėl ko subraižė veidą ir sudaužė akinius. Dėl tokių veiksmų L. R. patyrė fizinį skausmą. Minėtas aplinkybes patvirtina ir fotolentelė (5-6, 8 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusios L. R. parodymai, kur ji parodė, kad 2016-02-20 vakare apie 22.00 val. ji su sugyventiniu A. L. grįžo į namus adresu, (duomenys neskelbtini), iš svečių neblaivūs. Namuose sukonfliktavo su sugyventiniu. Ji subarė sugyventinį dėl šeriamo šuns. Tada sugyventinis supykęs, pagriebė nuo stalo keramikinį puodelį ir metė jai į veidą. Dėl tokių sugyventinio veiksmų jai sulūžo akiniai bei buvo sužalotas veidas ir ji patyrė fizinį skausmą. Patvirtino, jog anksčiau sugyventinis smurto nėra vartojęs (14-15 b. l.);2016-02-20 asmens blaivumo testo Nr. 6916 rezultatas, kuriame užfiksuota, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. L. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas 2,52 promilių girtumas. 2016-02-20 asmens blaivumo testo Nr. 6915 rezultatas, kuriame užfiksuota, jog L. R. nustatytas 2,27 promilių girtumas (7 b. l.).
Kaltinamojo A. L. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais – paties kaltinamojo prisipažinimu ir parodymais, nukentėjusiosios parodymais, tarnybiniu pranešimu, bendra pranešimo registracijos informacija, fotolentele bei kita byloje esančia medžiaga.
Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Kai tokie kaltinamojo veiksmai padaryti prieš artimąjį savo giminaitį ar šeimos narį yra vertintini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis būdamas girtas, smurtaudamas tyčia kilusio konflikto metu savo sugyventinei L. R. metė iš puodelio ir pataikė į veidą, taip sugadino akinius bei subraižė dešinėje pusėje veidą, dėl ko sugyventinė L. R. patyrė fizinį skausmą. A. L. agresyvus, aktyvus elgesys patvirtina, kad jis sukeldamas savo šeimos nariui fizinį skausmą suprato, kad jo veiksmai yra neteisėti ir nusikalstami, jis suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalį, įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad A. L. padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei atsiprašė nukentėjusios (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,52 promilių girtumas) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo gynėja teismo prašė pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tai, jog kaltinamasis A. L. veiką padarė dėl nukentėjusios provokuojamo ir rizikingo elgesio. Tačiau teismas pažymi, jog priešingai nei nurodo gynėja, kaltinamasis A. L. nukentėjusiajai papriekaištavus dėl šeriamo šuns, galėjo susilaikyti nuo fizinių veiksmų, tačiau vietoje to parodė savo viršenybę prieš nukentėjusiąją ir panaudojo fizinį smurtą, t. y. metė keramikinį puodelį nukentėjusiajai į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai labiau buvo įtakoti alkoholio poveikio nei provokuojančio nukentėjusiosios elgesio.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytą BK 41 straipsnyje.
Skirdamas bausmę kaltinamajam A. L. teismas atsižvelgia į įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei pobūdį, jo stadiją, kad jis padarė vieną baigtą, nesunkų, tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, o taip pat į jo asmenybę, kad jis nedirbantis (42 b. l.), tačiau registruotas darbo biržoje, anksčiau teismo teistas už turtinius nusikaltimus (17-31 b. l.), teistumas neišnykęs, paskutinį kartą teistas už turtinius nusikaltimus 2015-07-22 jam paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 2 metams (65-72 b. l.), nusikaltimą padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl vadovaujantis BK 27 straipsniu jis laikytinas recidyvistu, anksčiau baustas administracine tvarka (43-46 b. l.), tačiau baustumas išnykęs (32 b. l.), kritiškai vertina savo poelgį, nukentėjusiosios teisiamajame posėdyje atsiprašė, ji jam atleido, pažadėjo keisti savo elgesį ir gyvenimo būdą, daugiau smurto nebenaudoti ir jokių nusikalstamų veikų nedaryti, dirbti ir tvarkingai gyventi. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad A. L. bausmės tikslai bus pasiekti, už padarytą vieną nesunkų nusikaltimą skiriant straipsnio sankcijoje numatytą - laisvės atėmimo bausmę.
Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis A. L. visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2015-07-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme, prie neatliktos bausmės dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, paskiriant galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas A. L. laikino sulaikymo laikas nuo 2016 m. vasario 20 d. iki 2016 m. vasario 22 d. (56-57, 58 b. l.), prilyginant vieną sulaikyme išbūtą dieną vienai laisvės atėmimo bausmės dienai ir laikytina, kad A. L. yra atlikęs dvi dienas laisvės atėmimo bausmės.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) ne daugiau kaip ketveriems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Vadinasi, nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti motyvuojamas ne tik bausmės skyrimas, bet ir sprendimas dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, nurodant BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bei pagrindžiant išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-181/2012). Teismo nuomone, atsižvelgus į kaltinamojo amžių, jo asmenybę, anksčiau teismo teistas, tačiau tik už turtinius nusikaltimus, administracine tvarka baustas, tačiau baustumas išnykęs, yra dirbantis bei išlaiko sugyventinės šeimą, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusios, labai kritiškai vertino savo veiksmus, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali paveikti kaltinamojo socialinius ryšius, atimti iš kaltinamojo galimybę dirbti bei gyventi visavertį gyvenimą, nusikalstamos veikos pavojingumą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti A. L. be realaus bausmės atlikimo. Vadovaujantis 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba iš karto pradėti darbo paiešką darbo biržos pagalba; neišeiti iš namų nuo 20.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar sveikatos gydymu, bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).
A. L. įpareigotinas per dvi darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į probacijos tarnybą (Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 17 straipsnio 1 punktas).
Kaltinamajam A. L. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (59-60 b. l.).
Vadovaujantis BK 106 straipsnio 2 dalimi iš A. L. valstybės naudai išieškotinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, kurias sudaro 23,16 Eur (77 b. l.). Kadangi kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pareiškė, jog gynėja jam reikalinga ir jis sutinka apmokėti jos dalyvavimo procese patirtas išlaidas, todėl valstybės patirtos išlaidas priteistinos iš A. L..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
A. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. L. paskirti laisvės atėmimo bausmę 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 d, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2015-07-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme, prie neatliktos bausmės dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Į paskirtą bausmę įskaityti A. L. laikino sulaikymo laiką nuo 2016 m. vasario 20 d. iki 2016 m. vasario 22 d., prilyginant vieną sulaikyme išbūtą dieną vienai laisvės atėmimo bausmės dienai ir laikyti, kad A. L. yra atlikęs 2 (dvi) dienas laisvės atėmimo bausmės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, 3 dalimi, 4 dalimi, bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bei paskirti jam pareigas – bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti ir tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 20.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti A. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Bausmės pradžią A. L. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Įpareigoti A. L. per dvi darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į probacijos tarnybą.
Išieškoti iš A. L. 23,16 Eur (dvidešimt tris eurus 16 euro centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.
Išaiškinti A. L., jog teisinės pagalbos išlaidos sumokamos įsiteisėjus nuosprendžiui į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą teisinę pagalbą, banko kvitas pateikiamas Mažeikių rajono apylinkės teismo raštinei.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.