- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-24
- Bylos Nr.
- A-490-502/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02726-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Arūnas Dirvonas, Jolanta Malijauskienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos, Valstybinė miškų tarnyba
- Pareiškėjas
- A. P.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinių miškų urėdija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Malijauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. P. ir A. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija) dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjai A. P. ir A. P. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Valstybinės miškų tarnyba, Tarnyba, atsakovas) 2021 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. R2-2617 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Tarnybą ištaisyti 2009–2010 m. padarytas miško inventorizacines klaidas, atliekant atitinkamus įrašus Lietuvos Respublikos miškų kadastre ir įrašant, kad (duomenys neskelbtini) sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio.
2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad Tarnyba ginčijamu 2021 m. spalio 1 d. raštu Nr. R2-2617 atsisakė patenkinti K. P. (teisių perėmėjai A. P. ir A. P.) 2017 m. spalio 7 d. prašymą „Dėl papildomos medžiagos pateikimo“, kuriuo, atsižvelgiant į pateikiamą eksperto išvadą, buvo prašoma ištaisyti 2009–2010 m. atliktos miško inventorizacijos klaidas, dėl kurių pareiškėjams priklausančio 2,55 ha žemės ūkio paskirties sklypo užimta žemė nepagrįstai priskirta miško žemei ir nuo 2010 m. birželio 25 d. įregistruota Lietuvos Respublikos miškų kadastre. Pareiškėjai pažymėjo, jog įpareigojimą pakartotinai išnagrinėti 2017 m. spalio 7 d. prašymą atsakovui nustatė Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 12-48-428/2021.
3. Pareiškėjai paaiškino, kad 2021 m. spalio 1 d. atsakovui dar kartą atsisakius ištaisyti miškų inventorizacijos klaidas, kartu buvo atsisakyta pakeisti ir pareiškėjų sklypo statusą Lietuvos Respublikos miškų kadastre. Teigė, kad 2012 m. buvo patvirtinta ūkininko sodybos vieta (duomenys neskelbtini) regioninio parko tvarkymo plane, tačiau po 2009–2010 m. įvykusios klaidingos inventorizacijos sklypo teisinis statusas iš esmės pakito, nes dėl įregistruotos miško žemės atsirado veiklą draudžiantys ribojimai. Pareiškėjų įsitikinimu, 2009–2010 m. be savininko žinios įvykusi inventorizacija ir valstybės institucijų nenoras pripažinti padarytą klaidą bei ją ištaisyti, pažeidė jų konstitucinę nuosavybės teisę ir teisėtus lūkesčius, taip pat ši besitęsianti neigiama situacija sukėlė pareiškėjams neigiamus išgyvenimus, stresą, nerimą. Pareiškėjai mano, kad valstybės įstaigos privalo tarnauti žmonėms ir padarytas klaidas ištaisyti, tačiau atsakovo atsakymas (ginčijamas Sprendimas) vėl grindžiamas vien formaliai cituojant esamus Miškų kadastro duomenis (taksoraščius) ir 2017 m. patikrinimo aktą, visiškai nevertinant šių duomenų pagrindo, t. y. klaidingos 2009–2010 m. miško inventorizacijos, kas ir buvo 2017–2021 m. vykusios administracinės bylos Nr. 12-48-428/2021 dalykas ir būtent dėl to teismas įpareigojo atsakovą iš naujo tinkamai išnagrinėti pareiškėjo K. P. prašymą.
4. Pareiškėjų teigimu, vienas iš būdų tinkamai išnagrinėti jų prašymą būtų 2008–2009 m. ortofotonuotraukų dešifravimas, pareiškėjų pateiktų specialistų išvadų vertinimas, taip pat Valstybinėje miškų tarnyboje dirbančių specialistų pasitelkimas įvertinant turimus faktinius duomenis ir kiti aktyvūs veiksmai. Pareiškėjai tvirtino, kad 2009–2010 m. inventorizacijos rezultatai yra nepagrįsti, nes ginčo sklype buvę pavieniai medžiai ir sąžalynas neatitiko miško požymių. Tą iš esmės įrodo specialistų išvados, vertinančios 2008–2010 m. duomenis, taip pat kiti įrodymai. Pareiškėjai pažymėjo, kad atsakovas iš esmės rėmėsi vien formaliu teisės aktų nuostatų ir Miško registro įrašų citavimu, nepagrįsdamas 2009–2010 m. inventorizacijos rezultatų teisingumo faktiniais duomenimis ir dokumentais. Atsakovas įvardijo, kad daugelio medžių amžius, kurį jis nurodė kaip „10 metų savaiminės kilmės 0,8 skalsumo pušynas“ negalėjo atitikti realios situacijos, nes pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro 2003 m. birželio 25 d. išrašą pradiniame 11,29 ha žemės ūkio paskirties sklype Nr. (duomenys neskelbtini), jo visame plote, prieš padalijimą fiksuotas tik 0,75 ha miško žemės bei 0,25 ha medžių ir krūmų želdinių (besiformuojančio miško) žemės plotas. Visa kita sklypo teritorija užimta ariamos žemės. Tą patį patvirtino ir 2005–2006 m. ortofotonuotraukos. Pareiškėjai sutiko, kad per 2003–2009 m. laikotarpį dalyje sklypo galėjo išaugti krūmai ar atskiri medeliai, tačiau jų amžius negalėjo būti 10 metų, o bendras medeliais apaugusios žemės plotas sklype neturėjo viršyti 1 hektaro (net ir vertinant, jog visas pradinio 11,29 ha sklypo sudėtyje buvusio miško ir besiformuojančio miško plotas po padalinimo 2014 m. buvo lokalizuotas tik 2,55 ha sklype). Sklypo didesnė dalis buvo ariama žemė, bet ne medynas, taip pat sklype 2009 m. nebuvo minimalaus medžių skaičiaus teritorijai kvalifikuoti medynu. Pareiškėjai pažymėjo, kad skalsumas, kaip mišką kvalifikuojantis požymis, negalėjo būti taikomas 2009 m., nes toks reikalavimas Lietuvos Respublikos miškų įstatyme (toliau – ir Miškų įstatymas) įvestas tik nuo 2015 m.
5. Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad buvusi 2009–2010 m. miško inventorizacija neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjų nuomone, pagal teisinį reglamentavimą atsakovas, kaip miško kadastro tvarkytojas, buvo ir tebėra teisės aktų įpareigotas bei privalėjo atlikti miško inventorizacijos klaidų ištaisymo veiksmus: klaidas ištaisyti jis privalėjo tiek savo iniciatyva, pastebėjęs neatitikimus po 2010 birželio mėn., tiek K. P. 2017 m. kreipusis į tarnybą.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjams priklauso 2,5531 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šis sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) sklypą. Ginčo žemės sklype, vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, yra 2,5531 ha miško žemės plotas. Atsakovas paaiškino, kad nagrinėjama ginčo teritorija pirmą kartą miško žeme buvo inventorizuota 2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu, kurios vykdytoju buvo VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas. Inventorizacijos duomenys Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruoti 2010 m. birželio 24 d. VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto 2010 m. birželio 18 d. duomenų perdavimo ir priėmimo aktu. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre nagrinėjamoje teritorijoje po valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos įregistruotas 2,50 ha miško plotas. Miškas žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), inventorizuotas, vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 53-06-G, 24.8.4 punkte nustatytais reikalavimais, kad ne miško žemės naudmenų sklypai, kai viename hektare yra >2000 vnt. ir >1 m vidutinio aukščio spygliuočių ar kietųjų lapuočių arba >4000 vnt. ir >2 m vidutinio aukščio minkštųjų lapuočių rūšių savaime želiančių medžių, aprašomi kaip medynai. (duomenys neskelbtini) sklypas 2010 m. birželio 25 d. registruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre kaip savaiminės kilmės 10 metų amžiaus 0,8 skalsumo pušynas. Šiame sklype medžių buvimo faktą patvirtina 2009 m. ir 2012 m. aerofotografinės nuotraukos.
8. Atsakovas teigė, kad vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 158-17-V buvo atliktas duomenų patikrinimas vietoje, siekiant įvertinti, ar (duomenys neskelbtini) sklypas atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, o jo ribos ir plotas – faktinę padėtį. Patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) sklypas atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus (žemės naudmena – miško aikštė (galimai sunaikintas miškas). Šioje teritorijoje yra galimai nukirsti medžiai, išrauti medžių kelmai, pasodinti dekoratyviniai želdiniai, įrengtas daržas, pieva. Atsakovas pažymėjo, kad, vadovaujantis Miškų įstatymo 2 straipsniu, mišku laikoma ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai nėra medžių. Vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V „Dėl Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – ir Instrukcija), 26 priedo 2 punkto nuostata, kai miško žemės plotų transformacija į ne miško žemės plotus įvyko dėl neteisėtos, galimai neteisėtos ar nežinomo teisėtumo žmogaus veiklos, tokie plotai inventorizuojami kaip miško žemė (žemės naudmena – miško aikštė (galimai sunaikintas miškas).
9. Atsakovas akcentavo, kad dėl galimai neteisėto miško sunaikinimo (duomenys neskelbtini) sklype pradėjus tyrimą nustatyta, jog žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), rasti seni (senesni kaip 1 metų) pušų ir beržų kelmai, įrodantys miško iškirtimą. Sklype nevienodu tankumu naujai želdosi beržai (2–3 m aukščio) ir pušys (iki 0,5 m aukščio). Todėl buvo pradėtas tyrimas dėl galimai neteisėtai įvykdyto kirtimo.
Atsiliepimas
10. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjų žemės sklypą sudaro 2,5531 miško žemė, tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, taip pat 2009 m. valstybinės miškų inventorizacijos, Miškų valstybės kadastro tekstiniai ir grafiniai duomenys. Atsakovo įsitikinimu, nėra abejonių, jog matininkas, 2014 m. atlikdamas pareiškėjų žemės sklypo kadastrinius matavimus, tinkamai nustatė žemės sklypo ribas ir žemės sklype esančias naudmenas, nes matininko nustatyti ir pažymėti grafiniai duomenys apie miško žemę neprieštaravo ir atitiko Miškų valstybės kadastre užfiksuotus duomenis. Atsakovas mano, kad pareiškėjų teisės nepažeidžiamos, ginčo sklypo dalis atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo šio sklypo išbraukti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro.
II.
11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 23 d. sprendimu pareiškėjų A. P. ir A. P. skundą tenkinti iš dalies – panaikino Valstybinės miškų tarnybos 2021 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. R2-2617 „Dėl Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I2-48-428/20201“ ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti K. P. 2017 m. spalio 7 d. prašymą „Dėl papildomos medžiagos pateikimo“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinėje miškų tarnyboje gautą 2017 m. spalio 9 d. reg. Nr. R1-2436). Teismas atmetė pareiškėjų skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą nustatyta tvarka ištaisyti padarytas inventorizacines klaidas, atliekant atitinkamus įrašus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir įrašant, jog (duomenys neskelbtini) sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio.
12. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad K. P. 2017 m. spalio 7 d. kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą (Tarnyboje prašymas gautas 2017 m. spalio 9 d. reg. Nr. R1-2436), prašydamas įvertinti pateiktą nepriklausomo eksperto išvadą dėl ginčo žemės sklype esančio miško medyno skalsumo, kuris viršutinėje sklypo dalyje buvo 1,0, o bendras skalsumas – 2,22. Prašyme pareiškėjas taip pat nurodė, jog ginčo žemės paskirtis buvo pakeista be savininko sutikimo, pareiškėjo neinformavus apie žemės sklypo naudmenų pakeitimus, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą. K. P. skundas dėl reikalavimų panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. S-1710-02 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo“; panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. spalio 9 d. raštą Nr. R2-1764 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Miškų kadastro duomenų“; panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. spalio 30 d. raštą Nr. R6-6395 ,,Dėl papildomos medžiagos pateikimo“; panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 3R-373 (AG-305/03-2017); įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą išbraukti iš Miškų valstybės kadastro (duomenys neskelbtini) sklype Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuotus įrašus – miško žemės, naudmena – medelynas; įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą nustatyta tvarka ištaisyti padarytas inventorizacines klaidas, atliekant atitinkamus įrašus Miškų valstybės kadastre (duomenys neskelbtini) sklype Nr. (duomenys neskelbtini), Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-71-554/2019 buvo atmestas kaip nepagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 8 d. nutartimi pareiškėjo K. P. apeliacinį skundą patenkino iš dalies ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 3 d. sprendimą pakeitė, t. y. panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 3 d. sprendimo dalį, kuria atmesti pareiškėjo K. P. skundo reikalavimai panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. spalio 9 d. raštą Nr. R2-1764 ir įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą išbraukti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (duomenys neskelbtini) sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) įrašus: miško žemė, naudmena – medynas, ir šią bylos dalį nutraukė. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 8 d. nutartimi panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 3 d. sprendimo dalį, kuria atmesti pareiškėjo K. P. skundo reikalavimai panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. spalio 30 d. raštą Nr. R6-6395 ir įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą ištaisyti padarytas inventorizacines klaidas, atliekant atitinkamus įrašus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir įrašant, kad (duomenys neskelbtini) sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio, ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas K. P. mirė (duomenys neskelbtini), jo teisių perėmėjai A. P. ir A. P. priėmė palikimą dėl pareiškėjui K. P. priklausiusio 2,5531 ha žemės ūkio paskirties ginčo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), bei pateikė 2021 m. kovo 25 d. papildomus paaiškinimus, prašydami patenkinti mirusiojo pareiškėjo skundo dalį ir panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. spalio 30 d. raštą Nr. R6-6395 bei įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą ištaisyti padarytas inventorizacines klaidas, atliekant atitinkamus įrašus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir įrašant, kad (duomenys neskelbtini) sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio. Pareiškėjų skundas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-48-428/2021 buvo patenkintas iš dalies, t. y. teismas panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. spalio 30 d. raštą Nr. R6-6395 „Dėl papildomos medžiagos pateikimo“ ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti K. P. 2017 m. spalio 7 d. prašymą „Dėl papildomos medžiagos pateikimo“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinėje miškų tarnyboje gautas 2017 m. spalio 9 d. reg. Nr. R1-2436); teismas taip pat panaikino Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. 3R-373 (AG-305/03-2017) dalį, kuria pareiškėjo skundas dėl Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. spalio 30 d. rašto Nr. R6-6395 „Dėl papildomos medžiagos pateikimo“ panaikinimo buvo atmestas kaip nepagrįstas; pareiškėjo K. P., mirusio 2020 m. vasario 27 d., teisių perėmėjų A. P. ir A. P. skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą nustatyta tvarka ištaisyti padarytas inventorizacines klaidas, atliekant atitinkamus įrašus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir įrašant, kad (duomenys neskelbtini) sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3447-662/2021 pareiškėjo K. P. teisių perėmėjų A. P. ir A. P. apeliacinį skundą atmetė ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.
13. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje ginčijamu Valstybinė miškų tarnybos 2021 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. R2-2617 „Dėl Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I2-48-428/2021“ atsakovas išnagrinėjo 2017 m. rugsėjo 5 d., 2017 m. rugsėjo 19 d. prašymus ir 2017 m. spalio 7 d. prašymu „Dėl papildomos medžiagos pateikimo“ pateiktus duomenis bei dokumentus, taip pat Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotus duomenis bei nustatė, kad į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenkantys miško žemės plotai, kuriuos prašoma tikslinti, buvo registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre pagal 1999 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ir atnaujinti 2010 m. pagal VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto (šiuo metu VĮ Valstybinių miškų urėdija) perduotus 2008–2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, bei 2017 m. pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 1160 išvadas. Sprendime pažymėta, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas nekilnojamojo turto kadastre 2014 m., t. y. po to kai žemės sklype esanti teritorija 2010 m. buvo registruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre miško žeme, nes atitiko miško žemei keliamus reikalavimus.
14. Teismas akcentavo, kad pareiškėjai skundžiamo Sprendimo neteisėtumą argumentuoja tuo, jog, pasak pareiškėjų, atsakovas skundžiamu Sprendimu nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė vertinti pateiktus papildomus dokumentus (atsakovas neatsižvelgė į su K. P. 2017 m. spalio 7 d. prašymu pateikto eksperto G. M. išvadą, kuri buvo atlikta įvertinus 2008 m. ortofotonuotrauką ir kuri nustato 2008 m. sklype galėjusių augti medžių skaičių (880) bei medžių tankumo rodiklį (išvadoje yra apskaičiuotas medžių tankis arba skalsumas, kuris lygus 0–0,075; pareiškėjų teigimu, sprendžiant 2009–2010 m. inventorizacijos pagrįstumo klausimą minėtas prašymas ir jo priedas yra svarbūs, nes pagal juose esančią informaciją medžių tankumo parametrai yra bent 10 kartų mažesni negu oficialiai atsakovo nurodyti ir vėliau įregistruoti (skalsumas 0,8 )) ir jų neįvertinęs nepagrįstai nusprendė neišregistruoti (neišbraukti) ginčo miško ploto (ar jo dalies) iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro ar pakoreguoti žemės sklypo naudmenas. Pareiškėjų įsitikinimu, ginčo Sprendimas neatitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) 3 ir 8 straipsnių reikalavimų.
15. Teismas, vertindamas pareiškėjų skundo argumentus, nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenkantys miško žemės plotai, kuriuos prašoma tikslinti, buvo registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 2003 metų spalio 16 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ pagal 1999 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ir atnaujinti 2010 m. pagal VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto (šiuo metu VĮ Valstybinių miškų urėdija) perduotus 2008–2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų matyti, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. 40SK-(14.40.110)-1132 buvo suformuotas 2,5531 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio visą plotą užėmė miško žemė, šiam sklypui nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos.
16. Teismas pažymėjo, kad K. P. 2017 m. spalio 7 d. prašymo turinys patvirtina, jog jo prašymas buvo susijęs su Miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimu pagal pateiktus nepriklausomo eksperto Dr. G. M. duomenis, t. y. pareiškėjas prašė įvertinti pateiktus nepriklausomo eksperto duomenis, jog „ginčo žemės sklype esančio miško medyno skalsumo, kuris viršutinėje sklypo dalyje buvo 1,0, o bendras – 2,22 pagal 2008-2009 m. atliktos inventorizacijos duomenis“ (išvada su ortofoto nuotraukomis), ir tuo pagrindu ištaisyti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas skundžiamame Sprendime jų visiškai (konkrečiai) nevertino (nepateikė jokių motyvų) pagal Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 53-06-G, 24.8.4 punkto (ne miško žemės naudmenų sklypas, kai viename hektare yra > 2000 vnt. ir >1 m vidutinio aukščio spygliuočių ar kietųjų lapuočių arba >4000 vnt. ir >2 m vidutinio aukščio minkštųjų lapuočių rūšių savaime želiančių medžių, aprašomas kaip medynas) nuostatas ir pagal kitų teisės aktų nuostatas dėl išvados patikimumo, išsamumo, o tik apsiribojo nurodymu, jog išnagrinėjus pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 5 d., 2017 m. rugsėjo 19 d. prašymus ir su 2017 m. spalio 7 d. prašymu „Dėl papildomos medžiagos pateikimo“ pateiktus duomenis bei dokumentus, taip pat Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotus duomenis, atsakovas nustatė, kad į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenkantys miško žemės plotai, kuriuos prašoma tikslinti, buvo registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 2003 metų spalio 16 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ pagal 1999 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ir atnaujinti 2010 m. pagal VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto (šiuo metu VĮ Valstybinių miškų urėdija) perduotus 2008–2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, ir 2017 m. pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 1160 išvadas. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas vertino, kad atsakovas į pareiškėjo K. P. 2017 m. spalio 7 d. prašymą, priimant sprendimą įvertinti pateiktą informaciją, iš esmės neatsakė.
17. Teismas pabrėžė, kad ginčijamo Sprendimo turinys patvirtina, jog atsakovas nevertino pareiškėjo K. P. 2017 m. spalio 7 d. prašymo ir prie jo pateiktų dokumentų. Iš skundžiamo Sprendimo turinio neįmanoma nustatyti, kodėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys nebus tikslinami pagal nepriklausomo eksperto pateiktus duomenis, jame nenurodytos faktinės aplinkybės ir teisės aktai, kurių pagrindu atsisakoma tikslinti Miškų kadastro duomenis pagal pareiškėjo pateiktus 2017 m. spalio 7 d. prašymu duomenis, todėl atsakovo Sprendimas iš esmės yra nemotyvuotas ir nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis dėl K. P. 2017 m. spalio 7 d prašymu pateikto eksperto Dr. G. M. išvados, nei teisės aktais dėl jos galimumo būti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo ir keitimo, tikslinamo pagrindu pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ bei Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V „Dėl duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ konkrečias nuostatas. Atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamu Sprendimu pareiškėjams nebuvo paaiškinta, dėl kokių priežasčių ir kokiais teisės aktais vadovaujantis nebus vertinami pateikti dokumentai ir atsisakoma ištaisyti Miškų valstybės kadastro duomenis, teismas sprendė, kad atsakovo Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų ir yra priimtas nesivadovaujant gero administravimo principu, todėl yra naikintinas.
18. Vertindamas pareiškėjų reikalavimą įpareigoti atsakovą ištaisyti padarytas 2009–2010 m. miško inventorizacines klaidas, teismas pažymėjo, kad šis reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2021 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. R2-2617 „Dėl Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I2-48-428/20201“, kuriuo iš esmės buvo prašoma ištaisyti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir kurio atsakovas tinkamai neišnagrinėjo. Teismui panaikinus Sprendimą ir įpareigojus atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo K. P. 2017 m. spalio 7 d. prašymą, minėtas reikalavimas laikytinas išankstiniu, nes atsakovas šio prašymo nesprendė, o teismas nevykdo viešojo administravimo – netikslina Miškų kadastro duomenų ir netaiso miškų inventorizacijos klaidų, tokia pareiga numatyta atsakovui, todėl minėtas skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą ištaisyti padarytas inventorizacines klaidas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas atkreipė dėmesį, kad tokią išvadą šioje ginčo situacijoje yra pateikęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3447-662/2021.
19. Teismo nuomone, kiti pareiškėjų skundo argumentai neturi teisinės reikšmės bylai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisakė.
III.
20. Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundą atmesti visiškai.
Atsiliepimas
21. Atsakovo teigimu, teismo sprendimo dalis dėl ginčijamo Sprendimo panaikinimo yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta netinkamai ištyrus ir įvertinus faktines aplinkybes, neatsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką.
22. Atsakovas nesutinka su teismo argumentais, kad skundžiamas administracinis aktas nebuvo pagrįstas visuma faktinių aplinkybių (objektyvių dokumentų) ir teisės aktų (teisės aktų normomis), kad ginčijamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punkto reikalavimų. Atsakovas pažymi, kad, atsižvelgiant į viešojo administravimo subjektų priimamų administracinių aktų įvairovę ir į tai, jog kai kuriais atvejais individualūs administraciniai aktai priimami remiantis pirmiau atliktų administracinių procedūrų metu surašytuose dokumentuose nustatytomis aplinkybėmis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl individualių administracinių aktų turinio atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams yra suformuluotos taisyklės, kad individualaus administracinio akto motyvuojamoji dalis gali būti išdėstyta atskirame dokumente, kuris laikomas sudedamąja (motyvuojamąja) tokio akto dalimi.
23. Atsakovas pabrėžia, kad teismas nevertino Tarnybos 2021 m. spalio 1 d. rašto Nr. R2-2617 turinio, kuriame buvo nurodyti išsamūs motyvai ir teisės aktų normos, kodėl priimtas toks sprendimas. Atsakovas akcentuoja, kad tvarkant Miškų valstybės kadastro duomenis yra naudojami ir atitinkami Nekilnojamojo turto registro duomenys. Tačiau atsižvelgiant į šių kadastrų ir registrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, šių kadastrų duomenys gali nesutapti, tačiau tai savaime nereiškia, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi. Tokios pačios nuomonės laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-2388/2013. Atsakovas mano, kad nurodytos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant, ar faktiškai žemės sklypas atitinka miško požymius bei vertinant, ar Tarnybos Sprendimu nėra neproporcingai ribojamos asmens įgytos teisės. Tuo tarpu teismas sprendime neįvertino visų reikšmingų faktinių aplinkybių, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, dėl to nepagrįstai nustatė, kad Tarnybos Sprendimas yra neteisėtas.
Atsiliepimas
24. Atsakovo nuomone, skundžiamame administraciniame akte visos aplinkybės nurodomos aiškiai ir ne dviprasmiškai, todėl Tarnyba negali sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad ginčijamas administracinis aktas yra be motyvų ar nepateiktas teisinis pagrindas. Mano, kad įvertino visas faktines aplinkybes, peržiūrėjo 2017 m. spalio 7 d. prašymu „Dėl papildomos medžiagos pateikimo“ pateiktus duomenis ir jais remdamasis priėmė pareiškėjų skundžiamą administracinį aktą. Tuo tarpu teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai įvertino įrodymus, Tarnybos 2021 m. spalio 1 d. rašto Nr. R2-2617 ir pridedamų dokumentų iš viso nevertino, be to, teismas visiškai nekreipė dėmesio į Tarnybos argumentus, pateiktus 2021 m. gruodžio 7 d. atsiliepime Nr. (39.12)-R2-3205 į pareiškėjų skundą, todėl teismas formaliai taikė Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus.
25. Pareiškėjai A. P. ir A. P. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
26. Pareiškėjai pažymi, kad šis ginčas Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą pasiekė jau trečiąjį kartą, skaičiuojant nuo 2017 m. vidurio, kai pareiškėjų tėvas K. P. inicijavo procesą dėl neteisėtų Valstybinės miškų tarnybos sprendimų panaikinimo ir 2009–2010 miškų inventorizacijos metu padarytos klaidos ištaisymo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 8 d., 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartimis iš esmės patvirtinta, jog Tarnyba privalo iš naujo išnagrinėti pareiškėjų skundą ir pateiktą medžiagą, patvirtinančią 2009–2010 inventorizacijos metu padalytą klaidą, kurios pasėkoje visas 2,55 ha pareiškėjų žemės sklypo plotas buvo inventorizuotas kaip miško žemė. Pareiškėjų teigimu, nepaisant penkerius metus trunkančio bylinėjimosi ir administracinių teismų priimtų įpareigojimų atsakovui, Tarnyba negeba nešališkai, išsamiai ir pagal objektyvius duomenis išspręsti pareiškėjų nuosavybės teises pažeidžiančios situacijos.
27. Pareiškėjai pažymi, kad savo skunde administraciniam teismui ir ankstesniuose procesiniuose dokumentuose yra pateikę išsamius duomenis bei argumentus dėl klaidingos inventorizacijos ir nurodę teisės aktų nuostatas, įpareigojančias atsakovą imtis klaidų ištaisymo veiksmų. Pareiškėjai mano, kad šiuo atveju teismo įpareigojimas Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų skundą (ir pateiktus duomenis) nors ir yra jiems palankus, tačiau šioje situacijoje nėra pakankamas, nesant teismo įpareigojimo Tarnybą atlikti konkretų prašomą veiksmą (ištaisyti inventorizacijos klaidą).
28. Pareiškėjai akcentuoja, kad atsakovas apeliaciniame skunde remiamasi iš esmės tomis pačiomis formuluotėmis ir nuorodomis į 2017 m. procedūroje sudarytus dokumentus, kurie jau ne kartą buvo teismų išnagrinėti ir atmesti. Atsakovas neturi (ar nenori pateikti) dokumentų ir kitų faktinių duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų jo teiginius apie situaciją ginčo sklype, buvusią būtent 2009–2010 metais. Tuo tarpu pagal pareiškėjų pateiktas ekspertų išvadas ir ortofotonuotraukas iš 2005–2009 m. matyti, kad teritorijoje nebuvo tokios situacijos, jog sklype esančius augalus galima būtų kvalifikuoti kaip mišką. Taip pat ir oficialūs teisiniai dokumentai nepatvirtina, kad 1999 m., 2003 m. ar 2009 m. ginčo teritorijoje galėjo būti 2,55 ha miško žemės (pagal VĮ Registrų centro 2003 m. birželio 25 d. išrašą pradiniame (nepadalintame) 11,29 ha žemės ūkio paskirties sklype Nr. (duomenys neskelbtini), jo visame plote, prieš padalijimą fiksuotas tik 0,75 ha miško žemės bei 0,25 ha medžių ir krūmų želdinių (besiformuojančio miško) žemės plotas. Visa kita sklypo teritorija buvo užimta ariamos žemės).
Šalies argumentai
29. Pareiškėjų teigimu, Tarnyba nuo 2017 m. vidurio po pranešimo jam apie įvykusią klaidą inventorizuojant privatų žemės ūkio paskirties sklypą kaip miško žemę, nesiėmė jokių veiksmų tam, kad išnagrinėtų 2008–2010 m. faktinius duomenis. Priėmus skundžiamą teismo sprendimą įpareigojimas Tarnybai buvo pakartotas, tačiau, sprendžiant iš atsakovo elgesio, pareiškėjai turi mažai vilties, jog šis įpareigojimas bus įvykdytas. Pasak pareiškėjų, tokiu atveju situacija, kai valstybės institucija nevykdo teismo sprendimų ir teisės aktuose nustatytų pareigų, bus pažeisti pareiškėjų teisėti lūkesčiai ir nuosavybės teisės.
Atsiliepimas
30. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Valstybinių miškų urėdija atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį tenkinti ir panaikinti teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundą atmesti.
31. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su Tarnybos vertinimu, jog teismo sprendimo dalis dėl skundžiamo administracinio akto panaikinimo yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta netinkamai ištyrus ir įvertinus esamas faktines aplinkybes, neatsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką, todėl turėtų būti atmesta. Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad skundžiamas administracinis aktas yra teisėtas ir pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisiniais argumentais, jo turinys atitinka individualiam aktui keliamus reikalavimus, todėl naikinti skundžiamą Sprendimą nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.
Atsiliepimas
32. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad yra pagrįsti Tarnybos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, jog požiūris į Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatų taikymą negali būti formalus. Pagrindas naikinti individualų administracinį aktą dėl jo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimams galimas tik dėl esminių turinio trūkumų. Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad teismas Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus taikė formaliai, kas daro teismo sprendimą neteisėtu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės miškų tarnybos 2021 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. R2-2617 pagrįstumo ir teisėtumo bei reikalavimo įpareigoti Tarnybą ištaisyti 2009–2010 m. padarytas miško inventorizacines klaidas, atliekant atitinkamus įrašus Lietuvos Respublikos miškų kadastre ir įrašant, kad (duomenys neskelbtini) sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio, pagrįstumo.
34. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu panaikino ginčijamą Valstybinės miškų tarnybos Sprendimą, konstatavęs, kad jis neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų ir yra priimtas nesivadovaujant gero administravimo principu. Taip pat teismas atmetė pareiškėjų skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą nustatyta tvarka ištaisyti padarytas inventorizacines klaidas, vertindamas, jog šis reikalavimas yra išankstinis, nes atsakovas šio prašymo dar nesprendė.
35. Atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės nesutinka su teismo išvada, jog ginčijamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų.
36. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
37. Nagrinėjamu atveju atsakovas ginčijamu 2021 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. R2-2617 „Dėl Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I2-48-428/2021“ nagrinėjo K. P., kurio teisių perėmėjai yra pareiškėjai, 2017 m. rugsėjo 5 d., 2017 m. rugsėjo 19 d. prašymus ir 2017 m. spalio 7 d. prašymu „Dėl papildomos medžiagos pateikimo“ pateiktus duomenis bei dokumentus (eksperto G. M. išvadą ir ortofotonuotraukas iš 2005–2009 metų), taip pat Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotus duomenis. Pažymėtina, kad išnagrinėti K. P. 2017 m. spalio 7 d. prašymą „Dėl papildomos medžiagos pateikimo“ atsakovas buvo įpareigotas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-48-428/2021, kurioje ankstesnis atsakovo 2017 m. spalio 30 d. sprendimas Nr. R6-6395, priimtas atsakant į K. P. 2017 m. spalio 7 d. prašymą, buvo panaikintas kaip neatitinkantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) reikalavimų.
38. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo 2021 m. spalio 1 d. sprendimą, priimtą pakartotinai išnagrinėjus K. P. 2017 m. spalio 7 d. prašymą „Dėl papildomos medžiagos pateikimo“ ir prie jo pateiktu dokumentus, kurie susiję su Miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimu pagal nepriklausomo eksperto Dr. G. M. pateiktus duomenis, nustatė, kad atsakovo Sprendime nepateiktas joks faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimas, susijęs su nepriklausomo eksperto Dr. G. M. pateiktais duomenimis. Teismas nurodė, kad atsakovas Sprendime apsiribojo išvada, jog išnagrinėjus pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 5 d., 2017 m. rugsėjo 19 d. prašymus ir su 2017 m. spalio 7 d. prašymu „Dėl papildomos medžiagos pateikimo“ pateiktus duomenis bei dokumentus, taip pat Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotus duomenis, nustatyta, kad į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenkantys miško žemės plotai, kuriuos prašoma tikslinti, buvo registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 2003 metų spalio 16 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ pagal 1999 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ir atnaujinti 2010 m. pagal VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto (šiuo metu VĮ Valstybinių miškų urėdija) perduotus 2008–2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis bei 2017 m. pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 1160 išvadas.
39. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Sprendimo turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies (administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės) ir 6 punkto (administracinio sprendimo motyvai) (2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2987 redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) reikalavimų bei yra priimtas nesivadovaujant gero administravimo principu (VAĮ 3 str.).
40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama, kad kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012; 2012 m. birželio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2045/2012; 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-801/2014).
41. Geras viešasis administravimas yra grindžiamas VAĮ 3 straipsnyje numatytais principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nedera su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Gero administravimo principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015, 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-190-492/2022).
42. VAĮ 3 straipsnio 5 punktas nustato išsamumo principą, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis įtvirtina reikalavimus, taikytinus administraciniam sprendimui. VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.).
43. Primintina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusios VAĮ redakcijos 8 straipsnio 1 dalies (kuri iš esmės atitinka nagrinėjamos administracinės bylos kontekste aktualios VAĮ redakcijos, galiojančios nuo 2020 m. lapkričio 1 d., 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktus) nuostatas, yra ne kartą pažymėjęs, jog tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013). Kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAĮ 8 straipsnio imperatyvais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-287-502/2022 ir kt.).
44. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2530-602/2022). VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012; 2022 m. sausio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-4-502/2022 ir kt.).
45. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš atsakovo priimto Sprendimo turinio neįmanoma nustatyti, kuriais argumentais ir teisės aktų nuostatomis atsakovas grindžia atsisakymą tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis pagal K. P. kartu su 2017 m. spalio 7 d. prašymu pateiktus nepriklausomo eksperto duomenis. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas remiantis administracinių procedūrų metu surašytuose dokumentuose nustatytomis aplinkybėmis ir neva dėl to Sprendimo motyvuojamoji dalis gali būti išdėstyta kituose atskiruose dokumentuose, kuriuos atsakovas teigė pridėjęs prie Sprendimo. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamas Sprendimas, atsižvelgiant į jo formą ir turinį, buvo priimtas kaip atsakymas į pareiškėjo K. P. pateiktus prašymus, o ne kaip galutinis sprendimas po atliktos procedūros. Atsakovas, teigdamas, kad prie Sprendimo pridedami papildomi dokumentai paneigia 2017 m. spalio 7 d. prašymu „Dėl papildomos medžiagos pateikimo“ pateiktus duomenis, nemotyvavo ir nepagrindė, kokie dokumentai, kokias aplinkybes patvirtina ar paneigia. Atsakovas Sprendime abstrakčiai nurodė faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, kurių nesusiejo su 2017 m. spalio 7 d. prašyme „Dėl papildomos medžiagos pateikimo“ pateiktais duomenimis, konkrečiai su nepriklausomo eksperto G. M. išvada ir 2005–2009 metų ortofotonuotraukomis. Teisėjų kolegijos nuomone, nustatyti Spendimo turinio trūkumai yra esminiai, sukliudę pareiškėjams suprasti Sprendimo priėmimo teisinį ir faktinį pagrindą bei gauti atsakymą į jų pateiktą informaciją. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui jau Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-48-428/2021 buvo išaiškinta, kokių reikalavimų neatitiko jo pirminis 2017 m. spalio 30 d. sprendimas Nr. R6-6395 (nebuvo atsakyta į pareiškėjo 2017 m. spalio 7 d. prašymą, kuriuo prašoma įvertinti pateiktus nepriklausomo eksperto duomenis ir tuo pagrindu ištaisyti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis), konstatuotina, kad atsakovas ne tik priėmė Sprendimą, neatitinkantį VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus, tačiau ir pažeidė gero administravimo, atsakingo valdymo principus, kas gali būti pagrindu papildomiems pareiškėjų teisių ar teisėtų interesų gynybos būdams.
46. Dėl atsakovo teiginių, kad teismas neatsižvelgė į jo argumentus, nurodytus atsiliepime į pareiškėjų skundą, teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo motyvai privalo būti išdėstyti priimtame sprendime, nes viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014; kt.). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo.
47. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.