Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Janinos Vitunskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. P., A. P. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai, trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija, dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjai skundu prašė panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2021 m. spalio 1 d. raštą Nr. R2-2617 bei įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinę miškų tarnybą ištaisyti padarytas 2009-2010 m. miško inventorizacines klaidas atliekant atitinkamus įrašus Lietuvos Respublikos miškų kadastre įrašant, kad (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo 39 taksaciniame sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės ūkio paskirties žemė – naudmena žemės ūkio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2021 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. R2-2617 „Dėl Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) „ teisėtumo ir pagrįstumo (toliau –ir Sprendimas).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas K. P. 2017 m. spalio 7 d. kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą (Tarnyboje prašymas gautas 2017 m. spalio 9 d. reg. Nr. R1-2436), prašydamas įvertinti pateiktą nepriklausomo eksperto išvadą dėl ginčo žemės sklype esančio miško medyno skalsumo, kuris viršutinėje sklypo dalyje buvo 1,0, o bendras – 2,22. Prašyme pareiškėjas taip pat nurodė, jog ginčo žemės paskirtis buvo pakeista be savininko sutikimo, pareiškėjo neinformavus apie žemės sklypo naudmenų pakeitimus, pažeidžiant Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą.

Pareiškėjo skundas dėl reikalavimų panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. S-1710-02 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo“; panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. spalio 9 d. raštą Nr. R2-1764 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Miškų kadastro duomenų“; panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. spalio 30 d. raštą Nr. R6-6395 ,,Dėl papildomos medžiagos pateikimo“; panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 3R-373 ((duomenys neskelbtini)); įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą išbraukti iš Miškų valstybės kadastro (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo 39 taksaciniame sklype Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuotus įrašus - miško žemės, naudmena medelynas; įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą nustatyta tvarka ištaisyti padarytas inventorizacines klaidas atliekant atitinkamus įrašus Miškų valstybės kadastre (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo 39 taksaciniame sklype Nr. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio paskirties žemė – naudmena žemės ūkio, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 8 d. nutartimi pareiškėjo K. P. apeliacinį skundą patenkino iš dalies ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 3 d. sprendimą pakeitė, t. y. panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 3 d. sprendimo dalį, kuria atmesti pareiškėjo K. P. skundo reikalavimai panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. spalio 9 d. raštą Nr. R2-1764 ir įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą išbraukti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo 39 taksacinio sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) įrašus: miško žemė, naudmena – medynas, ir šią bylos dalį nutraukė.

Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 8 d. nutartimi panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 3 d. sprendimo dalį, kuria atmesti pareiškėjo K. P. skundo reikalavimai panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. spalio 30 d. raštą Nr. R6-6395 ir įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą ištaisyti padarytas inventorizacines klaidas atliekant atitinkamus įrašus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir įrašant, kad (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo 39 taksaciniame sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio, ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas K. P. mirė (duomenys neskelbtini), jo teisių perėmėjai A. P. ir A. P. priėmė palikimą dėl pareiškėjui K. P. priklausiusio 2,5531 ha žemės ūkio paskirties ginčo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) bei pateikė 2021 m. kovo 25 d. papildomus paaiškinimus, prašydami patenkinti mirusiojo pareiškėjo skundo dalį ir panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. spalio 30 d. raštą Nr. R6-6395 bei įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą ištaisyti padarytas inventorizacines klaidas atliekant atitinkamus įrašus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir įrašant, kad (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo 39 taksaciniame sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio.

Pareiškėjų skundas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patenkintas iš dalies; panaikintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. spalio 30 d. raštas Nr. R6-6395 „Dėl papildomos medžiagos pateikimo“ ir įpareigota atsakovė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba išnagrinėti iš naujo K. P. 2017 m. spalio 7 d. prašymą „Dėl papildomos medžiagos pateikimo“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinėje miškų tarnyboje gautas 2017 m. spalio 9 d. reg. Nr. R1-2436); panaikinta Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. 3R-373 ((duomenys neskelbtini)) dalis, kuria pareiškėjo skundas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. spalio 30 d. rašto Nr. R6-6395 „Dėl papildomos medžiagos pateikimo“ panaikinimo buvo atmestas kaip nepagrįstas; pareiškėjo K. P., mirusio (duomenys neskelbtini), teisių perėmėjų A. P. ir A. P. skundo dalis dėl reikalavimo įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinę miškų tarnybą nustatyta tvarka ištaisyti padarytas inventorizacines klaidas atliekant atitinkamus įrašus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir įrašant, kad (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo 39 taksaciniame sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio, atmesta kaip nepagrįsta.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo K. P. teisių perėmėjų A. P. ir A. P. apeliacinį skundą atmetė; Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Taigi kaip minėta, pareiškėjas K. P. 2017 m. spalio 7 d. kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą (Tarnyboje prašymas gautas 2017 m. spalio 9 d. reg. Nr. R1-2436), prašydamas įvertinti pateiktą nepriklausomo eksperto išvadą dėl ginčo žemės sklype esančio miško medyno skalsumo, kuris viršutinėje sklypo dalyje buvo 1,0, o bendras – 2,22, vertinimas atliktas pagal 2008-2009 m. atliktos inventorizacijos duomenis. Prašyme pareiškėjas taip pat nurodė, jog ginčo žemės paskirtis buvo pakeista be savininko sutikimo, pareiškėjo neinformavus apie žemės sklypo naudmenų pakeitimus, pažeidžiant Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba 2021 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. R2-2617 „Dėl Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“ nurodė, jog išnagrinėjus 2017 m. rugsėjo 5 d., 2017 m. rugsėjo 19 d. prašymus ir 2017 m. spalio 7 d. prašymu „Dėl papildomos medžiagos pateikimo“ pateiktus duomenis ir dokumentus bei Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotus duomenis, atsakovė nustatė, kad į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenkantys miško žemės plotai, kuriuos prašoma tikslinti, buvo registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 2003 metų spalio 16 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ pagal 1999 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ir atnaujinti 2010 m. pagal VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto (šiuo metu VĮ Valstybinių miškų urėdija) perduotus 2008-2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, ir 2017 m. pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 1160 išvadas. Pažymėjo, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas nekilnojamojo turto kadastre 2014 m., t. y. po to kai žemės sklype esanti teritorija 2010 m. buvo registruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre miško žeme, nes atitiko miško žemei keliamus reikalavimus.

2017 m. gegužės 25 d. uždaroji akcinė bendrovė „Inreal GEO“ (toliau - ir UAB „Inreal GEO“) kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą, prašydama patikslinti miško žemės plotą sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į rašte pateiktą informaciją, vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 158-17-V buvo atliktas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimas vietoje (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo 39 taksaciniame sklype, kuris patenka į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir yra registruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre pagal 2008-2009 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis (valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos vykdytojas - VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas). Valstybinės miškų tarnybos turimais duomenimis miškas nurodytame žemės sklype inventorizuotas vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 53- 06-G, 24.8.4 punkte nustatytais reikalavimais, kad ne miško žemės naudmenų sklypai, kai viename hektare yra >2000 vnt. ir >1 m vidutinio aukščio spygliuočių ar kietųjų lapuočių arba >4000 vnt. ir >2 m vidutinio aukščio minkštųjų lapuočių rūšių savaime želiančių medžių, aprašomi kaip medynai. (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo 39 taksacinis sklypas 2010 m. birželio 25 d. registruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre kaip savaiminės kilmės 10 metų amžiaus 0,8 skalsumo medynas, kurio rūšinė sudėtis 9P1B (medžių buvimo faktą patvirtina 2009 m., 2012 m. ortofotografinės nuotraukos).

Pažymėjo, kad pagal Nekilnojamojo turto registre ir kadastre registruotus duomenis (2017- 08-04 išrašas) 2,5531 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), visą žemės sklypo plotą (t. y. 2,5531 ha) užima miško žemė ((duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo 4, 5, 39, 43 taksaciniai sklypai ar jų dalys), kuri yra registruota ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir kuriam 2014 m. rugsėjo 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 40SK-(14.40.110.)-1132 nustatyti „XXVI. Miško naudojimo apribojimai” visame - 2,5531 ha plote.

2017 m. birželio 14 d. atlikus miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo 39 taksaciniame sklype, nustatyta, kad taksacinio sklypo teritorijoje yra galimai nukirsti medžiai, išrauti medžių kelmai, pasodinta dekoratyvinių želdinių, auga pieva (2017-06-14 Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. 1160). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau - Miškų įstatymas) 2 straipsniu, mišku laikoma ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra. Vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V „Dėl miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos patvirtinimo”, 26 priedo 2 punkto nuostata, kai miško žemės plotų transformacija į ne miško žemės plotus įvyko dėl neteisėtos, galimai neteisėtos ar nežinomo teisėtumo žmogaus veiklos, tokie plotai inventorizuojami kaip miško žemė (žemės naudmena - miško aikštė (galimai sunaikintas miškas)). (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo 39 taksacinis sklypas atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus (žemės naudmena - miško aikštė (galimai sunaikintas miškas)).

Apie atlikto patikrinimo vietoje išvadas UAB „Inreal GEO“ Vilniaus skyriaus geodezijos inžinierė S. D. buvo informuota Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. birželio 29 d. raštu Nr. R2-1226 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų". Šis raštas 2017 m. liepos 28 d. skundu „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. birželio 29 d. rašto Nr. R2-1226 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų“ ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 1160 panaikinimo“ buvo apskųstas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai. Išnagrinėjusi skundą. Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2017 m, rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 3R-249 (AG-194/04-2017) nusprendė panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. birželio 29 d. raštą Nr. R2-1226 bei 2017 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. S-1706-42 ir įpareigojo Valstybinę miškų tarnybą UAB „Inreal GEO“ 2017 m. gegužės 25 d. prašymą išnagrinėti iš naujo. Išnagrinėjus UAB „Inreal GEO“ 2017 m. gegužės 25 d. prašymą iš naujo, atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytus faktus, Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. S-l710-02 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo buvo patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo 39 taksacinio sklypo miško žemės naudmeną, pakeičiant iš medyno į miško aikštę (galimai sunaikintas miškas). Apie patikslintus miškų kadastro duomenis informuota UAB „Inreal GEO“ (Valstybinės miškų tarnybos 2017-10-09 raštas Nr. R2- 1764 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų“).

Atsižvelgdama į tai, kad žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruotus duomenis (2017-08-04 išrašas) visą žemės plotą, t. y. 2, 5531 ha, užima miško žemė bei tai, kad (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo 39 taksacinis sklypas atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, išregistruoti (išbraukti) šį miško plotą (ar jo dalį) iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro ar pakoreguoti žemės sklypo naudmenas pagal pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 19 d. pasiūlymą baigti ginčą taikos sutartimi, nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjo K. P. teisių perėmėjai skundžiamo sprendimo neteisėtumą argumentavo tuo, jog atsakovė skundžiamu Sprendimu nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė vertinti pareiškėjo pateiktus papildomus dokumentus (atsakovė vėl neatsižvelgė į su 2017 m. spalio 7 d. K. P. prašymu pateikto eksperto G. M. išvadą, kuri buvo atlikta įvertinus 2008 m. ortofotonuotrauką, ir nustatanti 2008 m. sklype galėjusių augti medžių skaičių (880) bei medžių tankumo rodiklį (išvadoje yra apskaičiuotas medžių tankis arba skalsumas, kuris lygus 0 - 0,075; sprendžiant 2009-2010 m. inventorizacijos pagrįstumo klausimą minėtas prašymas ir jo priedas svarbūs, nes pagal juose esančią informaciją medžių tankumo parametrai yra bent 10 kartų mažesni negu oficialiai atsakovės nurodyti ir vėliau įregistruoti (skalsumas 0,8 )) ir kitus dokumentus, ir jų neįvertinusi nepagrįstai nusprendė neišregistruoti (neišbraukti) ginčo miško ploto (ar jo dalies) iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro ar pakoreguoti žemės sklypo naudmenas. Pareiškėjų įsitikinimu, ginčo Sprendimas neatitinka ir Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsnių reikalavimų.

Atsakovė atsiliepime į skundą gi teigia priešingai, jog pareiškėjų žemės sklypą sudaro 2,5531 miško žemė, tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, taip pat 2009 m. valstybinės miškų inventorizacijos, Miškų valstybės kadastro tekstiniai ir grafiniai duomenys, o pareiškėjų argumentai, jog atliekant minėto žemės sklypo geodezinius matavimus žemės sklypo paskirtis buvo nepagrįstai pakeista dėl matininkų klaidos ir žemės sklypo 2,5531 ha plotas neteisingai buvo nurodytas kaip miško žemė, visiškai nepagrįsti, nes prieštarauja atsiliepime į skundą nurodytiems Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenims. Atsakovė yra įsitikinusi, kad nėra abejonių, jog matininkas 2014 metais atlikdamas pareiškėjų žemės sklypo kadastrinius matavimus tinkamai nustatė žemės sklypo ribas ir žemės sklype esančias naudmenas, kadangi matininko nustatyti ir pažymėti grafiniai duomenys apie miško žemę neprieštaravo ir atitiko Miškų valstybės kadastre užfiksuotus duomenis. Akivaizdu, kad Valstybinė miškų tarnyba pareiškėjų teisių nepažeidžia, ginčo sklypo dalis atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, išbraukti šio sklypo iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro, Tarnyba neturi teisinio pagrindo.

Bylos duomenys patvirtino, kad į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenkantys miško žemės plotai, kuriuos prašoma tikslinti, buvo registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 2003 metų spalio 16 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ pagal 1999 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ir atnaujinti 2010 m. pagal VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto (šiuo metu VĮ Valstybinių miškų urėdija) perduotus 2008-2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų matyti, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) teritorinio skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. 40SK-(14.40.110)-1132 buvo suformuotas 2,5531 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio visą plotą užėmė miško žemė, šiam sklypui nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos.

Kaip pirmiau minėta, pareiškėjas ir jo teisių perėmėjai skundo dalį dėl Sprendimo panaikinimo iš esmės grindė tuo, jog atsakovė visiškai nevertino pareiškėjo prašymo ir prie jo pateiktų dokumentų, neatsakė į pareiškėjo prašymą, todėl skundžiamo Sprendimo teisėtumas vertintinas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas, kurios reglamentuoja individualaus administracinio akto turinio reikalavimus.

Atsižvelgiant į Prašymų nagrinėjimo taisyklių 47 punktą, prašymai gali būti skirstomi į kelias rūšis, tarp jų į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatyta tvarka kitą nustatytos formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Prašymų nagrinėjimo taisyklių 47.3 p.).

Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar priimti sprendimai neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d.). Sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą Sprendimą pagrįstumo, pirmiausia būtina įvertinti Sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį VAĮ 10 straipsnyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Priimto viešojo administravimo subjekto atsakymo, kuriame išreikšta institucijos valia, teisėtumas vertinamas atsižvelgiant į VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui.

Pagal VAĮ, individualus administracinis aktas pirmiausia turi atitikti tokiam aktui keliamus reikalavimus. Toks aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turėtų būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, aktas turėtų būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens (VAĮ 8 str.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas (redakcija, galiojusi iki 2020-11-01, iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio VAĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 07 01 iki 2022 01 29) 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų nuostatas), yra ne kartą yra išaiškinęs, kad administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, panaikinti skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008; 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.). Kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (lot. tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

Pareiškėjo K. P. (teisių perėmėjų) 2017 m. spalio 7 d. prašymo turinys patvirtina, jog jo prašymas buvo susijęs su Miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimu pagal pateiktus nepriklausomo eksperto Dr. G. M. duomenis, t. y. pareiškėjas prašė įvertinti pateiktus nepriklausomo eksperto duomenis, jog „ginčo žemės sklype esančio miško medyno skalsumo, kuris viršutinėje sklypo dalyje buvo 1,0, o bendras – 2,22 pagal 2008-2009 m. atliktos inventorizacijos duomenis“ (išvada su ortofoto nuotraukomis), ir tuo pagrindu ištaisyti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, tačiau atsakovė skundžiamame Sprendime jų visiškai (konkrečiai) nevertino (nepateikė jokių motyvų) pagal Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 53- 06-G, 24.8.4 punkto (ne miško žemės naudmenų sklypas, kai viename hektare yra > 2000 vnt. ir >1 m vidutinio aukščio spygliuočių ar kietųjų lapuočių arba >4000 vnt. ir >2 m vidutinio aukščio minkštųjų lapuočių rūšių savaime želiančių medžių, aprašomas kaip medynas) nuostatas ir pagal kitų teisės aktų nuostatas dėl išvados patikimumo, išsamumo, o tik apsiribojo nurodymu, jog išnagrinėjus pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 5 d., 2017 m. rugsėjo 19 d. prašymus ir 2017 m. spalio 7 d. prašymu „Dėl papildomos medžiagos pateikimo“ pateiktus duomenis ir dokumentus bei Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotus duomenis, atsakovė nustatė, kad į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenkantys miško žemės plotai, kuriuos prašoma tikslinti, buvo registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 2003 metų spalio 16 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ pagal 1999 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ir atnaujinti 2010 m. pagal VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto (šiuo metu VĮ Valstybinių miškų urėdija) perduotus 2008-2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, ir 2017 m. pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 1160 išvadas, taigi į pareiškėjo 2017 m. spalio 7 d. prašymą priimant sprendimą įvertinti pateiktą informaciją, iš esmės atsakyta nebuvo.

Skundžiamo Sprendimo turinys patvirtina, jog atsakovė nevertino pareiškėjo 2017 m. spalio 7 d. prašymo ir prie jo pateiktų dokumentų. Iš skundžiamo Sprendimo turinio neįmanoma nustatyti, kodėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys nebus tikslinami pagal nepriklausomo eksperto pateiktus duomenis, jame nenurodytos faktinės aplinkybės ir teisės aktai, kurių pagrindu atsisakoma tikslinti Miškų kadastro duomenis pagal pareiškėjo pateiktus 2017 m. spalio 7 d. prašymu duomenis, todėl skundžiamas Sprendimas iš esmės nemotyvuotas ir nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis dėl K. P. 2017 m. spalio 7 d prašymu pateikto eksperto Dr. G. M. išvados, kuri buvo atlikta įvertinus 2008 m. ortofotonuotrauką, ir nustatanti 2008 m. sklype galėjusių augti medžių skaičių (880) bei medžių tankumo rodiklį (išvadoje yra apskaičiuotas medžių tankis arba skalsumas, kuris lygus 0 - 0,075, vertinant 2009-2010 m. inventorizacijos objektyvumą, nei teisės aktais dėl jos galimumo būti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo ir keitimo, tikslinamo pagrindu pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ bei Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V „Dėl duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ konkrečias nuostatas.

Kaip jau buvo minėta, skundžiamu Sprendimu pareiškėjams nebuvo paaiškinta, dėl kokių priežasčių ir kokiais teisės aktais vadovaujantis nebus vertinami pateikti dokumentai ir atsisakoma ištaisyti Miškų valstybės kadastro duomenis, skundžiamas aktas nebuvo pagrįstas visuma faktinių aplinkybių ir teisės aktų.

Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad skundžiamas Sprendimas neatitiko VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, nes iš esmės nebuvo užtikrinta, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl skundžiamas Sprendimas pripažintinas nemotyvuotu ir nepagrįstu. Minėto skundžiamo Sprendimo turinio trūkumai VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų prasme yra esminiai, todėl atsakovės Sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktams.

Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje akcentuojama, jog administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingai, teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas ir priimti sprendimą, todėl, kai skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas ir kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra pripažįstama, kad ši nuostata reiškia, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmių. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-79-624/2016, 2014 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-253/2014 ir kt.).

Apibendrinus teismo nustatytas aplinkybes, vadovaujantis nurodytų teisės aktų normų sistemine analize, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad skundžiamas Valstybinės miškų tarnybos Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl jis iš esmės neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto (administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės) ir 6 punkto (administracinio sprendimo motyvai) reikalavimų ir priimtas nesivadovaujant gero administravimo principu (VAĮ 3 str.). Taigi skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl jis naikintinas pareiškėjų nurodytais ir kitais teismo sprendime išdėstytais motyvais (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pareiškėjas ir jo teisių perėmėjai taip pat prašė įpareigoti atsakovę Valstybinę miškų tarnybą ištaisyti padarytas 2009-2010 m. miško inventorizacines klaidas atliekant atitinkamus įrašus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir įrašant, kad (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo 39 taksaciniame sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio.

Pagal Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą, Valstybinė miškų tarnyba – įstaiga prie Aplinkos ministerijos, skirta valstybės politikai aplinkos ministrui pavestoje gamtos išteklių (tai yra miškų) valdymo srityje įgyvendinti, tvarko Lietuvos Respublikos miškų kadastrą (2017 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. XIII-616 redakcija). Tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtinto Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4.9 punkte numatyta, jog kadastro duomenys tikslinami nustačius kadastro duomenų klaidas. Miškų kadastro duomenys tikslinami atlikus sklypinę miškų inventorizaciją ar jos patikslinimą (Aprašo 4.1 p.). Pagal Aprašo 7 punktą, gavus informacijos, kad Kadastro duomenys yra galimai netikslūs, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sprendimu gali būti atliekamas Kadastro duomenų patikrinimas vietoje, siekiant išsiaiškinti, ar Kadastre registruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus.

Skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę Valstybinę miškų tarnybą ištaisyti padarytas inventorizacines klaidas, atliekant atitinkamus įrašus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir įrašant, kad (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo 39 taksaciniame sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio, yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2021 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. R2-2617 „Dėl Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“, kuriuo iš esmės buvo prašoma ištaisyti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir kurio atsakovė šio pareiškėjo prašymo tinkamai neišnagrinėjo. Teismui panaikinus prašomą panaikinti Sprendimą bei įpareigojus atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. spalio 7 d. prašymą, minėtas reikalavimas laikytinas išankstiniu, kadangi atsakovė šio prašymo nesprendė, o teismas nevykdo viešojo administravimo – netikslina Miškų kadastro duomenų ir netaiso miškų inventorizacijos klaidų, tokia pareiga numatyta atsakovei, todėl minėtas skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę ištaisyti padarytas inventorizacines klaidas, atliekant atitinkamus įrašus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir įrašant, kad (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo 39 taksaciniame sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio, atmestinas kaip nepagrįstas. Tokią išvadą šioje ginčo situacijoje yra pateikęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3447-662/2021, nurodydamas, jog iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas į Valstybinę miškų tarnybą su prašymu kreipėsi 2017 m. spalio 7 d. (Tarnyboje prašymas gautas 2017 m. spalio 9 d., reg. Nr. R1-2436), prašydamas įvertinti pateiktą nepriklausomo eksperto išvadą dėl ginčo žemės sklype esančio miško medyno skalsumo ir ištaisyti klaidingus duomenis (kartu pateikė papildomus nepriklausomo eksperto duomenis apie miško inventorizacijos galimus netikslumus). Spręstina, jog tik įvertinus šiuos duomenis (pozityviai arba negatyviai) būtų pagrindas spręsti dėl antrojo reikalavimo. Taigi pareiškėjo skunde suformuluotas reikalavimas betarpiškai susijęs su pirmuoju ir jo išsprendimas bet kokiu atveju yra sąlygojamas pirmojo reikalavimo, t. y. laikomas išvestiniu iš pirmojo. Tai reiškia, jog reikalavimas įpareigoti atsakovą Valstybinę miškų tarnybą ištaisyti padarytas inventorizacines klaidas, atliekant atitinkamus įrašus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir įrašant, kad (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo 39 taksaciniame sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio, yra išvestinis reikalavimas, ir negali būti nagrinėjamas savarankiškai.

Kiti pareiškėjų skundo argumentai neturi teisinės reikšmės bylai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjų A. P. ir A. P. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2021 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. R2-2617 „Dėl Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“.

Įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinę miškų tarnybą išnagrinėti iš naujo K. P. 2017 m. spalio 7 d. prašymą „Dėl papildomos medžiagos pateikimo“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinėje miškų tarnyboje gautas 2017 m. spalio 9 d. reg. Nr. R1-2436).

Pareiškėjų A. P. ir A. P. skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinę miškų tarnybą nustatyta tvarka ištaisyti padarytas inventorizacines klaidas atliekant atitinkamus įrašus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir įrašant, kad (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo 39 taksaciniame sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.