- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-02-08
- Bylos Nr.
- 1-43-834/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42881-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Nukentėjusysis
- I. U.
- Kaltinamasis
- S. D.
- Advokatai
- Eligijas Vosylis
- Kategorijos
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.1.6.2Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 str
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 2.3.6.4.1Nuosprendžių rūšys (BPK 303 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
Sekretoriaujant Katažynai Žurienei, Skaistei Blažytei, Vilmai Žebrauskienei, Jolantai Voleikienei, Teresai Stankevič,
vertėjoms Galinai Tijūnėlienei, Erikai Tunčikienei, Alicijai Stančinskai, Viktorijai Mikelevič,
viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. D. ( S. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajonas, Lietuvos Respublikos pilietis, Išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, dekl. vieta (duomenys neskelbtini), gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus r. apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus ir draudimus, bausmę atliko 2016 m. balandžio 25 d.;
2 ) Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, paskiriant įpareigojimus ir draudimus, 2019 m. liepos 23 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus;
3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. sausio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kurią atliko 2021 m. vasario 12 d.
4) 2021-06-01 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. - galutine 38 parų arešto bausme. 2022 -01-03 buvo paleistas iš kalėjimų departamento prie LR TM Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus- pataisos namų bei išvyko Vindžiūnų 37, Vindžiūnų k., Kalvelių sen., Vilniaus r. sav.
5) 2022-01-17 Vilnius regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausme. 2022-07-29 buvo paleistas iš kalėjimų departamento prie LR TM Alytaus pataisos namų ir išvyko į (duomenys neskelbtini).
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
S. D. 2022-11-10 apie 22.00 vai., būdamas neblaivus (2022-11-11 00.56 vai. nustatytas 2,02 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kambaryje asmeninio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinės I. U., gim. (duomenys neskelbtini) m., atžvilgiu, t. y. tyčia kaire ranka suėmė už jai plaukų ir tampė ir tuo nukentėjusiajai I. U. sukėlė fizinį skausmą.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. D. kaltės nepripažino ir paaiškino, jog 2022 spalio 24 d. epizodo visai nebuvo ir kaltės dėl to nepripažįsta. Dėl kito epizodo paaiškino, jog nukentėjusioji prie jo lindo, o jis ją nustūmė ir nuėjo miegoti, o vėliau jį pažadino policijos pareigūnai. Jis nukentėjusiąją paėmė už galvos ir nustūmė nuo savęs, atitraukė. Už plaukų neėmė, o gal ranka nuslydo per galvą. Kai ją nustūmė nuo savęs, ji nenukrito. Jis ją atitraukė nuo savęs ir viskas. Prieš 30 metų buvo supjaustytos dešinės rankos sausgyslės, dėl to gali valdyti tik tris dešinės rankos pirštus. Su dešine ranka nelabai ką gali daryti, valgo kaire ranka, negali sunkiai kelti. Visus buities darbus daro kaire ranka. Tą vakarą žodžiais vyko konfliktas. Jie buvo išgėrę ir nukentėjusioji prie jo kabinosi. Jis ją atstūmė atitraukė nuo savęs tam, kad neįvyktų muštynės. Jis nesugriebė už plaukų, o atsitraukė nuo savęs. Jie su nukentėjusiąja gyvena iš socialinių pašalpų, nukentėjusioji būna vasarą dirba ir jis kartais dirba. Šeimą šiuo metu išlaiko nukentėjusioji. Grįžo gyventi atgal pas nukentėjusiąją , nes jai reikia padėti ūkyje, ji viena bijo gyventi miške. Dabar jų santykiai geri. Kai per daug alkoholio, tada nukentėjusioji pradeda prie jo kabintis. Dabar laikosi alkoholio vartojimo normos. Mano, jog kai nukentėjusiąją atitraukė nuo savęs jai negalėjo skaudėti, nes ją tiesiog atitraukė nuo savęs, nenorėjo jai sukelti fizinio skausmo.
Nukentėjusioji I. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog spalio 24 diena danties neišmušė, pati nesupranta, kodėl taip pasakė. Jau keletą metų neturi dantų. Gal iš pykčio pasakė. Ji tik pamena, kad tempė už plaukų. Ją paėmė už plaukų ir atstūmė nuo savęs. Gal jei būtų išrovęs kuokštą būtų pajutusi, bet tuo atveju nejautė skausmo. Tik paėmė ją už plaukų. Jie susibarė, žodis po žodžio po žodžio susibarė. Jis ją pastūmį, kad ji prie jo nesikabinėtų. Jie tik barėsi, daugiau nieko nebuvo. Jei toks įvykis būtų, ją turėtų vežti ekspertams, ar pati būtų prašiusi. Ji pati nežino, kodėl apie dantį pasakė. Dantų neturi seniai, gal 20 metų, iškrito ir niekur nesikreipė. Kai buvo atvykę pareigūnai, buvo išgėrusi, gal 2 litrus alaus, 5 laipsnių stiprumo. Taip nebuvo, kad ją muštų, prievartautų, įžeidinėtų. Iš kalbos girdisi, kad kalba iš pykčio, dėl to, kad ją pavadino negražiai necenzūriniais žodžiais. Ji pati būtų paprašiusi siuntimo abdukcijai, jeigu būtų sumušta. Ir patys matytų mėlynes. Jis įžeidinėjo, todėl ir kvietė policiją. Jis ( kaltinamasis) pradeda bartis, ją ima pyktis ir ji jam tuo pačiu atsako. Ji tuomet kviečia policiją, jie kaltinamąjį išveža ir sulaiko 2 dienoms. Tą vakarą kai kvietė policiją S. D. pravardžiavo ją visokiais žodžiais, o po to ji atsakinėjo tuo pačiu. Jis už galvos suėmė ir atstūmė. Būtų plaukai likę, jei tampytų. Dešine ranka, jis nieko negali suimti ne tik plaukus. Jis tos rankos nevaldo. Kai atstūmė už plaukų, jis pajuto, kad prisilietė prie galvos. Kai S. D. paleido iš suėmimo vietos, jis ne iš karto gyveno pas ją. S. D. , kurį laiką gyveno savo namuose. Dėl konfliktų kaltas ir vienas ir kitas. Jie taip dabar kalba ne dėl bendro ūkio. 2022-10-24 nebuvo, kad S. D. ją suimtų už plaukų, koja spirtų į nugarą, o po to koja spirtų į veido sritį, ir išmuštų šoninį dantį.
Liudytojas Olegas Abramovas teisiamojo posėdžio metu parodė, jog iškvietimai pas juos ( nukentėjusiąją ir kaltinamąjį) dėl smurto gal jau 5 kartus buvo. Nukentėjusioji skundė savo sugyventinį, kad jis sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis neigė, kad sudavė, bet garantuotai pasakyti negali. Nepamena ar buvo akivaizdūs sumušimai ar matėsi. Blaivumą tikrino, bet nepamena kiek įpūtė. Su nukentėjusiąja bendravo Gžegožas Gripinskis, jis tuo metu bendravo su kaltinamuoju. Atrodo, jog nukentėjusioji buvo neblaivi. Jie tarpusavyje konfliktuoja. Visi iškvietimai būna dėl smurto. Ji kaltina sugyventinį, bet aiškina, kad jie tarpusavyje ginčijasi, bet kiek pamena, visada abu būna neblaivūs. Sakydavo, kad jis nepadeda, girtas ateina, nepadeda ūkyje kažką tvarkyti, buvo ir iš pavydo scenos kažkokios. Sakytų, kad nukentėjusioji rami buvo, tik aiškino, kad jis nepadėjo, jai kažko daryti, kilo konfliktas ir jis jai sukėlė fizinį skausmą.
Liudytojas Gžegožas Gripinskis teisiamojo posėdžio metu parodė, jog atvažiavo pagal iškvietimą. Nukentėjusioji paaiškino, kad patyrė fizinį skausmą ir dėl to sugyventinis buvo sulaikytas ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Su nekentėjusiąją bendravo jis, buvo išėjęs į lauką ir ją apklausinėjo. Kažką minėjo, kad prieš savaitę smaugė ar kažką panašaus, bet policijos nekvietė. Dėl dantų negali tiksliai pasakyti. Ar matėsi sužalojimai negali pasakyti, dėl ko ginčijosi negali atsakyti. Kai ankščiau važiuodavo, tai buvo iškvietimai, kad nepageidaujamas sugyventinis namuose, būdavo, kad asmenį išprašydavo. Dėl plaukų žiūrėjo, bet jei neišrovė, tai nepamatysi. Neprisimena ką nukentėjusioji aiškino ar sudavė ar spyrė, bet kažkas su galvos sritimi. Smurto žymių nematė, nematė, kad nukentėjusioji jautė baimę ar buvo susijaudinusi, kai su kolega pildė dokumentus. Jie ( kaltinamsis ir nukentėjusioji) tarpusavyje ginčijosi, bet pasakyti, kad kažkoks baimės jausmas buvo pas ją ( nukentėjusiąją), tai negali. Parodymus jis kelis kartus patikslino ar tikrai patyrė fizinį skausmą, ji patvirtino, kad taip tikrai. Nukentėjusiajai iš burnos sklido alkoholio kvapas, judesiais buvo nekordinuoti, kalba nerišli. Jiems atvykus jie ( nukentėjusioji ir kaltinamasis) tarpusavyje ginčijosi, kad be reikalo kviečiama policija, kad nieko nebuvo, o moteris tvirtino, kad buvo
Liudytoja Emilija Juškaitė parodė, jog nukentėjusiosios apklausą prisimena. Nukentėjusioji pasakojo, kad ji sėdėjo ant sofos, ją įžeidinėjo sugyventinis, konflikto metu jai sugriebė už plaukų ir tempė, ji patyrė fizinį skausmą, labai išsigando ir iškvietė policiją. Ji nieko negalėjo papasakoti apie įvykį, todėl nieko nepasakojo. Sakė, kad nieko neprisimena. Kai jai ( nukentėjusiajai) parodė vaizdo įrašą, ji neigė taip sakiusi. Paklausus ją dėl dantų, ji ( nukentėjusioji) pasakė, kad kiek laiko neturi dantų. Mano, jog ji ( nukentėjusioji) buvo atviresnė, kai pasakojo pareigūnams. Praktika tokia, kad iš pradžių jie duoda teisingus parodymus, po to per papildomą apklausą jie pagalvoja, pradeda maišytis parodymuose. Šiuo atveju ji pasakė, kad tai pirmas kartas. Nukentėjusioji skambino klausė, kad kaltinamasis bus paleistas į laisvę. Kartu su nukentėjusiąja žiūrėjo vaizdo įrašą, kur sakė, kad jai spyrė į nugarą, į veido sritį, tai jai sukėlė fizinį skausmą, bet jai ( liudytojai ) sakė, kad neprisimena. Sakė, kad nekvietė policijos, nes kaltinamasis buvo atėmęs telefoną, bet kodėl vėliau nekvietė nežino. Ji sakė, kad fizinis skausmas buvo dėl plaukų patempimo, o kad buvo prieš 2 savaites įvykio metu, ji nieko nesakė. Ji dažnai skambinėjo ir klausinėjo, kada jos vyrą paleis. Kiek yra ikiteisminių tyrimų nukentėjusieji dažnai keičia nuomonę. Sakė nukentėjusiajai, kad reikia nuvykti pas specialistus, jie turi patys važiuoti, jie tik duoda nukentėjusiajam užduotį. Užduotį turėjo duoti tas pareigūnas, kuris pradėjo ikiteisminį tyrimą. Body įraše nukentėjusioji atrodė stipriai neblaivi ir vaizdo įraše matosi, kad pareigūnai tikrino kaltinamąjį ir nukentėjusiąją alkotesteriu. Gruodžio 16 d. ji atrodo blaivi, nesijautė jokio kvapo. Su nukentėjusiąja bendravo vertėjos pagalba. Prieš pasirašant jai perskaitė ir išvertė vertėja, ji dar papildė kai kuriais duomenimis. Dėl spyrimo į nugarą ji nieko nesakė, pasakė, kad neprisimena, kad toks įvykis buvo. S. D. neneigė, kad tempė už plaukų, tačiau išmušto danties nepripažino, jis sakė, kad ji ( nukentėjusioji ) meluoja. Dėl spyrio taip pat neigė. Jis sakė, kad ji ( nukentėjusioji) dažnai kviečia policiją ne dėl smurto, o dėl to, kad tarp jų dažnai vyksta konfliktai. Nukentėjusioji sakė, kad ją patempė už plaukų, ji išsigando ir dėl to iškvietė pareigūnus. Dėl plaukų patempimo tai tikrai buvo, nes pats kaltinamasis neneigia to, dėl dantų išmušimo ir spyrimo, tai nežino. Ji ( nukentėjusioji ) dantis parodė, tai ir sakė, kad dantų nėra apie 5 metus. Nukentėjusioji ilgai nebuvo apklausta, nes sakė, kad neturi galimybės atvykti, nes gyvena netoli Baltarusijos pasienio, ten autobusai nevažiuoja. Ji bendravo telefonu su nukentėjusiąja per vertėja. Dažniausiai versdavo vertėja Audronė Adomavičienė. Protokolas surašomas lietuvių kalba, vertėja perskaito ir išverčia, nukentėjusioji pasirašo. Ar nukentėjusi linkusi keisti parodymu, ji negali pasakyti, nes turėjo su ja tik vieną bylą, tačiau buvo girdėjusi iš kolegų, kad ji dažnai keičia parodymus. Nukentėjusioji sakė, kad kaltinamasis ją pavadino paleistuve.
Liudytoja Audronė Adomavičienė teisiamojo posėdžio metu parodė, jog Emilija Juškaitė dirbo Policijos komisariate. Ji atlikdavo teisinius veiksmu su tyrėja. Visa liudytojo apklausos procedūra atliekama tokiu būdu. Ją iškviečia į apklausą, ji ( vertėja) ateidama į apklausą nežino apie ką bus kalbama, kokioje stadijoje tyrimas, tada tiesiog tyrėja prašo žmogų pačiam papasakoti apie įvykį, kada jis papasakoja uždavinėja klausimus. Ką žmogus pasakoja, ji verčia klausimus, atsakymus užrašo į protokolą kompiuteryje. Kai tyrėja viską parašo, dažniausiai viską perskaito. Tada ji ( liudytoja) viską išverčia kas parašyta, jeigu kas netiksliai, tada pataiso, ištaisytą protokolą atspausdina. Tada dar kartą peržiūri, po to žmogus parašo, iš jo žodžių surašyta teisingai, jam išverstas į rusų kalbą. Būna kad perskaito kompiuteryje, būna kad atneša atspausdintą ir pataisymus įrašo. Tyrėja pataiso, atspausdina, žmogus pasirašo. I. U. gal ir matyta moteris, tačiau per dieną vyksta labai daug apklausų. Ji tos moters neprisimena. Ar pats vertimo faktas vyksta iš kompiuterio ar iš atspausdinto protokolo, tai būna įvairių situacijų, būna, kad verčia iš kompiuterio, būna, kad verčia atspausdintą protokolą. Šiuo konkrečiu atveju nepamena kaip buvo. Kai nemokantis lietuvių kalbos žmogus skambina žmogus skambina telefonu, tyrėja pakviečia į laisvą apklausos kambarį, šneka su įjungtu garsu.
Iš byloje esančio 2022-11-10 Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir procesų veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja I. U., apklausta liudytoja parodė, kad 2022-11-10 apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini) jai sėdint ant sofos jos sugyventinis S. D., būdamas neblaivus pradėjo ją įžeidinėti, priėjęs prie jos be jokios priežasties griebė dešine ranka jai už plaukų ir pradėjo tampyti taip jai sukeldamas fizinį skausmą. S. jos atžvilgiu smurtauja ne pirmą kartą, prieš dvi savaites, tikslai kada nurodyti negali, griebė jai už plaukų taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Vieną kartą koja spyrė į nugarą taip jai sukeldamas fizinį ir vieną kartą spyrė į veidą taip jai išmušdamas dantį. Jis policijos nekvietė, nes sugyventinis iš jos buvo atėmęs telefoną. Ankščiau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą.
Buvo apžiūrėta įvykio vieta. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vietos apžiūros atlikimo vieta - (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas - namas (duomenys neskelbtini). Medinis namas vieno aukšto. Užėjus pro medines duris patenkame į prieškambarį, iš kur durys iš dešinės veda į kambarį. Namas yra vieno kambario, dešinėje pusėje stovi sofa, kambario viduryje stovi stalas, dešinėje nuo stalo stovi sofa, už stalo yra dar viena sofa. Daiktų, turinčių reikšmę bylai nėra, pėdsakų turinčių reikšmę bylai nėra. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra. (1 t. b.l. 16–20 )
Iš byloje esančio 2022-11-11 Tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad tarnybiniame pranešime nurodyta, kad S. D., 2022-10-24 d. apie 16 val., būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kambaryje asmeninio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinės I. U., gim. (duomenys neskelbtini) m., atžvilgiu, t. y. tyčia dešine ranka suėmė už jai plaukų ir tampė ir tuo nukentėjusiajai I. U. sukėlė fizinį skausmą. Po to tęsdamas nusikalstamą veiką tyčia koja spyrė nukentėjusiajai I.U. į nugarą ir tuo jai sukėlė fizinį skausmą. Po to tyčia koja spyrė nukentėjusiajai I. U. į veido sritį ir nukentėjusiajai I. U. išmušė šoninį dantį bei jai sukėlė fizinį skausmą. (1 t. b.l. 4–7)
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, jog nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas, kad 2022-11-10 apie 22 val. (duomenys neskelbtini) namo kambaryje S. D. panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinės I. U. atžvilgiu , o būtent dešine ranka suėmė už plaukų ir tampė ( 1 t. b.l.9 )
Iš byloje esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, jog 2022-12-16 nukentėjusioji I. U. papildomos apklausos metu parodė, kad jos santykiai su įtariamuoju - sugyventiniai. 2022-11-20 apie 20 - 21 val., namuose (duomenys neskelbtini) ji kartu su sugyventiniu S. D. vartojo alkoholinius gėrimus - degtinę. Išgertuvių metu kilo žodinis konfliktas, dėl ko tiksliai šiuo metu negali nurodyti, tačiau ją S. D. ją pavadino paleistuve ir kitais įžeidžiančiais žodžiais. Tarp jų nuolat vyksta tokie konfliktai, ji jam atsikerta, kad negali nusiraminti ar išeiti į kitą kambarį. Konflikto metu jai sėdint kambaryje ant sofos S. D. dešine ranka suėmė jai už plaukų ir juos truktelėjo, dėl ko ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Išsigandusi dėl tokio veiksmo ji iškvietė policiją. Neprisimena dėl kokių priežasčių, tačiau 2022-11-20 atvykusiems pareigūnams ji nurodė, kad ją S. D. 2022-10-24 primušė, t. y.- koja spyrė į nugaros ir veido sritį, dėl ko buvo išmuštas dantis, tačiau parodė, kad tuo metu ji buvo neblaivi ir dabar neprisimena dėl kokių priežasčių pasakė apie prieš 2022-11-20 įvykį nutikusį konfliktą. Negali nurodyti ar 2022-10-24 iš tikrųjų toks įvykis buvo, nes neprisimena, kad toks įvykis būtų buvęs. Į jokias gydymo įstaigas dėl sužalojimų ji nesikreipė. Jai S. D. danties neišmušė, kadangi daug metų ji apskritai jų neturi. Ji nežino kas su ja darosi, išgėrusi nuolat kviečia policiją, kodėl taip daro nežino. Kartais sugyventinis iš jos atima telefoną, kad ji nekviestų policijos, norėtų, kad tai darytų dažniau. 2022-11-20 atvykusiems pareigūnams nurodė jog S. D. jai grasino, tačiau parodo, kad neprisimena kodėl taip nurodė, ji neprisimena ar S. D. jai grasino, nelaiko šių grasinimų realiais, prašė nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl to. Nori papildyti apklausą, pasižada daugiau nekviesti be reikalo policijos, o jeigu kvies sutiko atlikti bet kokią bausmę. (1 t. b.l. 37–40 )
Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėti buvo apžiūrėti 2 BPC garso įrašai pavadinimu "BPC skambučio įrašas (ID 92086707436, skambučio pradžia_ 2022-11-10 22_21_01)", kurio trukmė 00:35 min., ir "BPC skambučio įrašas (ID 92086707436, skambučio pradžia_ 2022-11-10 22_03_03)", kurio trukmė 01"10 min. Garso įrašuose pokalbiai vyksta lietuvių kalba.
Garso įraše - "BPC skambučio įrašas (ID 92086707436, skambučio pradžia_ 2022-11-10 22_03_03)" girdisi kaip moteris paskambina į bendrąjį pagalbos centrą ir paprašo, kad atvažiuotų policija į (duomenys neskelbtini) k., nes daugiau negali kalbėti. Fone girdisi kaip vyriškas balsas šaukia nesuprantamą tekstą, vartoja necenzūrinius žodžius. Moteris patikslina, kad reikia atvykti į (duomenys neskelbtini) gatvę (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad moteriai grasino girtas sugyventinis. Nurodo, kad jos vardas ir pavardė - I. U.. Greitosios pagalbos atsisako.
Garso įraše - "BPC skambučio įrašas (ID 92086707436, skambučio pradžia_ 2022-11-10 22_21_01)" naudingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nenustatyta, moteris pakartoja savo gyv. vietos adresą ir bendrojo pagalbos skambučio darbuotoja paaiškina, kad jau atvyksta pareigūnai. (1 t. b.l. 55–57 ).
Iš byloje esančio 2022-11-22 Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėti 15 Body kameros vaizdo įrašų iš įvykio vietos 2022-11-10. Apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėtas pirmas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_1110_224648_009“, kurio trukmė 05:03 min. Vaizdo įraše matoma kaip pareigūnai užeina į namo vidų. Jiems duris atidaro moteris (iš ikiteisminio tyrimo duomenų atpažįstama kaip nukentėjusioji I. U.). Moteris garsiai paklausia kiek ją gali mušti. Pareigūnai paklausia I. U. kas atsitiko ji nurodė, kad ją nuolatos muša sugyventinis.
Kambaryje ant sofos matoma kaip guli vyras (iš ikiteisminio tyrimo duomenų atpažįstamas kaip įtariamasis S. D.), kuris nurodė, kad jis nieko nedarė. Pareigūnai pasiūlė I. U. išeiti pakalbėti į lauką kol kolega pabendraus su įtariamuoju, jie taip ir padaro.
Pareigūnas paklausia S. D. kas šiandien buvo, šis nurodė, kad nieko nebuvo, kad vartojo alkoholį, kad viskas buvo normaliai. Pareigūnas paklausia dėl ko įvyko konfliktas? S. D. nurodė, kad nežino dėl ko, I. U. pradėjo konfliktuoti. Pareigūnas paklausia dėl ko Įtariamasis nurodė, kad nieko nebuvo, kad jie vartojo alkoholį, kad nežino kodėl kvietė policiją, nes jis nieko nedarė, atsigulė miegoti, nurodo, kad kuomet I. U. vartoja alkoholį tada ji skambina policijai, o dėl ko nežino. Po kurio laiko į kambarį užeina nukentėjusioji su pareigūnu. Pareigūnas nurodė, kad I. U. nurodė, kad ji patyrė fizinį skausmą, todėl bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. I. U. nurodo, kad ji sėdėjo ir S. D. jai tempė už plaukų (parodo pareigūnams, tačiau vaizdo įraše neparodoma). S. D. nesutinka su moters parodymais. I. U. paklausia ar jis pamiršo tai. Moteris nurodo, kad jie kartu gyvena 8 metus. S. D. nurodo, kad jis netempė jai už plaukų.
Buvo apžiūrėtas antras vaizdo įrašas pavadinimu „2022_1110_224653_009“, kurio trukmė 05:08 min. Vaizdo įraše matomas analogiškas vaizdas kaip ankstesniame vaizdo įraše iki to momento kol pareigūnai su nukentėjusiąja išeina. Toliau vaizdo įraše matoma kaip pareigūnas kartu su moterimi išeina į kitą kambarį. Pareigūnas paklausia I. U. kas atsitiko ir kodėl ji skambino policijai? Ji nurodo, kad dėl to, nes ją mušė ir kad jai grasino, jis jai nuolatos grasina. Pareigūnas paklausia ką grasino, kas nutiko ir dėl ko policiją kvietė. Moteris nurodo, kad ji kvietė policiją dėl to, nes jis ją muša, ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais ir konflikto metu S. D. jai suėmė už plaukų (moteris rodo dešine ranka sau už pakaušio). Nurodė, kad jai tempė ir dabar, ir seniau už plaukų. Nurodė, kad tampė už plaukų šiandien prieš 20 minučių iki atvykstant policijos pareigūnams. Taip pat nurodė, kad S. D. jai grasino, kad jis ją užmuš ir pakars. Pareigūnas paklausia ar I. U. ar ji pajuto fizinį skausmą. Moteris atsakė, kad taip. Vaizdo įraše matoma, kaip moteris kartu su pareigūnu grįžta į kambarį, kuriame vyko konfliktas. Moteris atsisėda ant sofos ir pasakoja, kad ji čia sėdėjo ir S. D. sėdėdamas iš kairės pusės jai suėmė už plaukų pakaušio srityje ir tempė. Moteris taip pat pamini, kad prieš 2 savaites pasidarė abdukciją, tačiau kur ir dėl ko nekonkretizuoja.
Buvo apžiūrėtas trečias vaizdo įrašas pavadinimu „2022_1110_225149_010“, kurio trukmė 05:00 min. Vaizdo įraše moteris nurodo, kad S. D. jai prieš dvi savaites buvo išmušęs dantis, buvo paėmęs telefoną, todėl negalėjo paskambinti į policiją. Pareigūnai nurodo, kad įtariamasis bus sulaikytas, įtariamajam paaiškina, kad dėl smurto artimoje aplinkoje. Pareigūnai pasiūlo moteriai nueiti iki pareigūnų automobilio, moteris nurodo, kad negali eiti, nes ją primušė ir jai skauda. Moteris nurodo, kad ji nieko blogo nedaro, prašė S. D., kad jis prie jos nelįstų. S. D. nurodė, kad kai I. U. yra neblaivi ji visada skambina policijai. S. D. nurodo, kad jie kartu vartojo alkoholį ir jis atsigulė miegoti, o I. U. iškvietė policiją.
Buvo apžiūrėtas penktas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_1110_225648_011“, kurio trukmė 05:00 min. Vaizdo įraše toliau matoma kaip moteris nurodo, kad nežino ką daryti, nes ją vis muša įtariamasis, toliau kartoja prieš tai minėtas aplinkybes, kad ją S. D. įžeidinėja. Taip pat moteris nurodo, kad jai prieš dvi savaites, kai S. D. išmušė dantį, jis ją ir smaugė, tačiau kaip nedetalizuoja. S. D. toliau kartoja, kad jis nieko nedarė, o I. U. nurodo, kad jai sėdinčiai S. D. sėdėdamas tempė už plaukų.
Buvo apžiūrėtas keturioliktas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_1110_232911_016“, kurio trukmė 07:00 min. Vaizdo įraše matoma, kaip nukentėjusiajai nustatomas neblaivumas – 2,14 prom., o įtariamajam – 2,42 prom. Daugiau naudingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nenustatyta. ( 1 t. b.l.59–62)
Iš byloje esančio asmens blaivumo testo matyti, kad 2022-11-11 00:56:04 val., alkotesteriu Draeger Alcotest 7510 S. D. gim. (duomenys neskelbtini) nustatytas 2,02 prom. neblaivumas. ( 1 t. b.l. 73)
III. Veikos kvalifikavimas ir motyvai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinė nutartis Nr. 2K-509/2010). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Dėl 2022 m. lapkričio 10 d. epizodo
Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teisiamojo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo S. D. kaltė, jog jis nukentėjusiajai I. U. sukėlė fizinį skausmą, visiškai įrodyta. Kaltinamasis iš esmės pripažino tik tą aplinkybę, jog tą dieną konflikto metu nukentėjusiąją I. U. atstūmė nuo savęs. Iš jo paaiškinimų matyti, jog konflikto metu nukentėjusiąją, kontaktuodamas rankomis į nukentėjusiosios galvą, būtent į plaukų sritį, ją atsitraukė. Nors teigė, kad nukentėjusiosios už plaukų netempė, o tik ją atitraukė, atstūmė nuo savęs, liečiant nukentėjusios galvą, tačiau matyti, jog fizinis kontaktas buvo. Dėl šio įvykio panašiai aplinkybes teisminio nagrinėjimo metu nurodė ir pati nukentėjusioji I. U., kad ją kaltinamasis tik paėmė už plaukų ir atstūmė nuo savęs ( 2 t., b.l. 29-30). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis taip pat nurodė, jog sugriebė už plaukų, tačiau netempė ( 1 t. b.l. 93–96). Nors kaltinamasis ir nukentėjusioji tai įvardina kaip atstūmimu ar atitraukimu, tačiau kaip minėta fizinis kontaktas buvo. Iš kaltinamojo ir nukentėjusios paaiškinimų matyti, jog kaltinamasis buvo priešais nukentėjusiąją ir konflikto metu ranka kontaktuojant su nukentėjusios galva, suėmė už plaukų ir atstūmimo atitraukimo ( kaip kaltinamasis įvardijo) metu ir buvo tempimas už plaukų.
Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiame straipsnyje nurodytos veikos padarymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o mažamečiui – pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
Šiame kontekste pažymėtina, kad fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).
Taigi šiuo atveju neginčytinai įrodyta, jog fizinis kontaktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusios buvo. Nors teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji teigė, jog būtų pajutusi skausmą, jei būtų išrauta plaukai, šiuo atveju pajuto, kad atstūmimo atitraukimo metu prisilietė prie plaukų. Taigi šiuo atveju svarbu įvertinti nukentėjusiosios skausmo pojūtį. Nagrinėjamu atveju matyti, jog nukentėjusioji po kilusio konflikto kvietė pagalbą. Nagrinėjamoje situacijoje dėl fizinio skausmo teismas vertina nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2022-12-16 papildomos apklausos metu, iš kurių matyti, jog buvo pajutusi fizinį skausmą tuo metu kai kaltinamasis buvo suėmęs už plaukų ir truktelėjo. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais, teismo vertinimu šiuo atveju šie parodymai yra objektyviausi, kadangi buvo praėjęs mažesnis laiko tarpas po įvykio. Nors pirminės apklausos metu atvykus pareigūnams buvo nurodžiusi ir įvykius 2022-10-24. Tačiau kaip matyti papildomos apklausos metu ir teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad tokio fakto nebuvo, tačiau nuosekliai laikėsi pozicijos dėl įvykio 2022- 11-10, jog kaltinamasis ją atitraukė kontaktuodamas rankomis į plaukų sritį, ją atstumiant. Taigi fizinio skausmo pojūtis yra subjektyvus pojūtis ir didėjant laiko tarpui prisiminimas mažėja, todėl teisminio nagrinėjimo metu praėjus ilgesniam laiko tarpui nuo paties įvykio, teismo vertinimu nukentėjusioji ir nurodė, jog skausmo nejuto. Taigi šiuo atveju, būtent suėmimas nukentėjusiajai už plaukų ir ją atitraukiant yra tempimas ir yra smurtiniai veiksmai. Todėl teismas daro išvadą, jog pasitvirtino, jog 2022-11-10 kaltinamasis S. D. pavartojo fizinį smurtą prieš I. U.. Tokie kaltinamojo veiksmai dėl fizinio skausmo sukėlimo I. U. atitinka atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimo požymius ir kvalifikuoti tinkamai
Be kita ko, S. D. nagrinėjamoje byloje buvo kaltinamas tuo, kad 2022-10-24 d. apie 16 vai., būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kambaryje asmeninio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinės I. U., gim. (duomenys neskelbtini) m., atžvilgiu, t. y. tyčia kaire ranka suėmė už jai plaukų ir tampė ir tuo nukentėjusiajai I. U. sukėlė fizinį skausmą. Po to tęsdamas nusikalstamą veiką tyčia koja spyrė į nukentėjusiosios I.U. nugaros bei veido sritį ir tuo jai sukėlė fizinį skausmą, tai yra buvo kaltinamas padaręs nuskalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu, prokurorei nors ir pakeitus kaltinimą iš pirminio kaltinimo pašalinant danties išmušimą ir bei nurodant, jog kaire ranka suėmė už plaukų, kaltinimas nepasitvirtino. Prokurorė teisiamojo posėdžio metu savo poziciją grindė nukentėjusiosios I. U. pačiais pirminiais parodymais atvykusiems pareigūnams. Tačiau teismo vertinimu šių nukentėjusios parodymų nepakanka, jog būtų galima neginčytinai konstatuoti, jog 2022-10-24 apie 16 val. S. D. buvo pavartojęs jos atžvilgiu fizinį smurtą. Kaip matyti teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtų vaizdo įrašų nukentėjusioji buvo emociškai susijaudinusi, kaltino S. D. ir tuo, kad grasina, prievartauja ir tuo, kad ją S. D. vadina necenzūriniais žodžiais. Tačiau teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašus, nukentėjusioji nurodė, jog taip nebuvo, kad ją muštų , prievartautų. Teigė, jog iš kalbos jau girdisi, kad ji kalba iš pykčio. Gyvena kartu, jokios prievartos negali būti. Tai buvo jos pyktis, kad ją pavadino negražiais žodžiais ( 2 t. b.l. 82 ). Be to byloje nustatyta, jog nukentėjusioji įvykio metu taip pat buvo vartojusi alkoholinius gėrimus ir buvo neblaivi. Nagrinėjamoje situacijoje teismas objektyviausiais laiko nukentėjusiosios parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu 2022-12-16 , kur būtent ir nurodo, jog negali nurodyti ar 2022-10-24 iš tikrųjų toks įvykis buvo, nes neprisimena, kad toks įvykis būtų buvęs. Taip pat nurodė, jog neprisimena dėl kokių priežasčių taip pasakė, tačiau parodė, kad buvo neblaivi taip sakydama ( 1 t., b.l.37–40). Teisminio nagrinėjimo metu taip pat nuosekliai laikėsi pozicijos, jog 2022-10-24 nebuvo, kad S. D. ją suimtų už plaukų, koja spirtų į nugarą, o po to koja spirtų į veido sritį. Byloje apklausta liudytoja Emilija Juškaite parodė, jog kartu su nukentėjusiąja žiūrėjo vaizdo įrašą, kur nukentėjusioji sakė, kad jai spyrė į nugarą, į veido sritį, tačiau nukentėjusioji sakė, kad neprisimena. Taigi šiuo atveju matyti, kad vėlesnėse apklausose nukentėjusioji apie 2022-10-24 įvykį negalėjo nieko nurodyti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta, jog svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Pagal teismų praktiką asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. birželio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-511/2021
Taigi, šiuo atveju dėl 2022-10- 24 įvykio yra tik pirminė nukentėjusios I. U. apklausa, kur pareigūnams nurodė, jog prieš dvi savaites, tikslai kada nurodyti negali, griebė jai už plaukų taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Vieną kartą koja spyrė į nugarą taip jai sukeldamas fizinį ir vieną kartą spyrė į veidą taip jai išmušdamas dantį. Kitų tiesioginių ar netiesioginių įrodymų įrodymų, jog 2022-10-24 įvykis buvo, nėra. Pati nukentėjusioji vėlesnėse apklausose nuosekliai laikėsi pozicijos, jog apie tokį įvykį neprisimena ir pati nežino kodėl taip pasakė. Kaltinamasis S. D. ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 11 d. apklaustas dėl 2022-10-24 veikos nepripažino, parodė, jog tą dieną prieš nukentėjusiąją niekaip nesmurtavo, tačiau kaip matyti 2022-11-10 vykusio konflikto metu pripažino plaukų sugriebimą. Taip pat pažymėtina ir tai, jog iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu S. D. buvo apklaustas tik vieną kartą, sulaikius prieš sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo.
Taigi šiuo atveju nesurinkta neginčytinų įrodymų, kad 2022 m. spalio 24 d. kaltinamasis S. D. prieš nukentėjusiąją I. U. vartojo fizinį smurtą.
Todėl šios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.
Taigi nesurinkus neginčytinų duomenų, patvirtinančių, jog 2022 m. spalio 24 d. apie 16 val. S. D. panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinės I. U. atžvilgiu, kaltinamasis S. D. išteisintinas BPK 303 straipsnio 5 dalies1 punkto pagrindu.
IV. Atsakomybės individualizavimas
Pagal baudžiamąjį įstatymą padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 straipsnis). Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449/2012). Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius, negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai. Teismų praktikoje įtvirtinta pozicija, kad BK 37 straipsnis negali būti taikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, arba nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-413-895/2016, 2K-230-697/2017). Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį (BK 37 straipsnis). Būtent žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Kartu pažymėtina, kad BK 37 straipsnio formuluotė „ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų“ suponuoja išvadą, jog, konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271-648/2015, 2K-276-693/2018).
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje pažymėta, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tai yra tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
Pažymėtina, kad atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir panašiai, sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kaltinamasis S. D. 2022m.lapkričio 10 d. apie 22 val. kilusio konflikto metu su nukentėjusiąja I. U., ją suėmęs už plaukų tempė. Kaltinamasis ir nukentėjusioji įvardina tai atstūmimu atitraukimu. Būtent plaukų tempimo faktas atitraukiant ( atstumiant ) nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis ir nukentėjusioji gyvena kartu, veda bendrą ūkį, todėl atitinka šeimos nario statusą.
Kaip minėta baudžiamajame įstatyme nenurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, Nr. 2K-581/2014, Nr. 2K-299-648/2015). Tačiau sprendžiant veikos mažareikšmiškumo klausimą, be kita ko, atsižvelgiama ir į nuostatą, kad smurtas artimoje aplinkoje dėl jo žalos visuomenei yra priskiriamas visuomeninę reikšmę turinčioms veikoms (Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 1 straipsnio 1 punktas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299-648/2015). Tačiau teismų praktikoje taip pat pasisakoma, jog tokio pobūdžio bylose teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, apskritai neturi teisės priimti tokio sprendimo. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra ir tokių precedentų, kai artimoje aplinkoje neintensyvūs smurtiniai veiksmai buvo pripažinti mažareikšme veika dėl abiejų konflikto dalyvių provokuojančio konfliktinio elgesio, taip pat atsižvelgus į atliktų veiksmų spontaniškumą, trumpalaikiškumą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, Nr. 2K-128-489/2020, Nr. 2K-36-788/2021).
Kaip minėta nagrinėjamu atveju tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios kilo konfliktas, kurio metu buvo pavartotas fizinis smurtas kaltinamajam suimant nukentėjusiajai už plaukų ir tempiant. Byloje nustatyta, jog įvykio metu tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis buvo neblaivūs. Nors baudžiamojoje byloje yra pateiktas tik kaltinamojo blaivumo testas, iš kurio matyti , jog kaltinamajam buvo nustatytas 2,02 prom. neblaivumas. Tačiau bylos duomenys ( nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, objektų apžiūros protokolai) patvirtina, jog nukentėjusioji taip pat buvo neblaivi. Ir kaip matyti, nukentėjusioji su kaltinamuoju kartu vartojo alkoholinius gėrimus ir konfliktas kilo išgertuvių metu. Pažymėtina, kad asmenų konfliktai, kurių metu galiausiai panaudojamas minimalus fizinis smurtas, nebūtinai sąlygoja padidintą nusikalstamos veikos pavojingumą, taip pat būtinumą bei tikslingumą kaltininką už padarytą veiką patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nubausti. Fizinio smurto pavartojimo metu nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas ne visuomet yra vienodai stiprus ar intensyvus. Iš vaizdo įrašų matyti, jog nukentėjusioji atvykus pareigūnams buvo emociškai susijaudinusi, linkusi toliau konfliktuoti su kaltinamuoju. Tačiau nėra duomenų, jog dėl kaltinamojo pavartoto smurto 2022-11-10 nukentėjusiajai būtų padaryti ilgalaikiai neigiami padariniai. Visos šios aplinkybės leidžia teigti, kad nors S. D. veika 2022 m. lapkričio 10 d. įvykio metu formaliai atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, tačiau jo padarytos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinys, jų pasireiškimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant jas pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas. Nors kaltinamasis S. D. praeityje yra teistas už smurtinius veiksmus nukentėjusiosios I. U. atžvilgiu, tačiau nagrinėjamo įvykio kontekste įvertinus bylos medžiagą pačios nukentėjusios parodymus, vaizdo įrašus, teismas sprendžia jog šiuo atveju kilusio konflikto metu pavartotas fizinis smurtas, sukėlęs momentinį skausmą atitinka BK 37 straipsnyje numatytas sąlygas.
Esant tokioms aplinkybėms S. D. 2022 m. lapkričio 10 d. apie 22 val. padaryta veika pripažintina mažareikšme ir jis atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 37 straipsnis).
BK 67 straipsnis reglamentuoja, jog pilnamečiam asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 37 straipsnis patenka į BK VI skyrių, todėl atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo gali būti svarstomas baudžiamųjų poveikių priemonių skyrimas. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo S. D. veiksmai 2022-11-10 apie 22 val. konflikto metu buvo smurtinio pobūdžio. Teismo vertinamu siekiant adekvačios pusiausvyros tarp kaltinamojo veiksmų ir įstatymu saugomų gėrių, juolab, kad smurtiniai veiksmai buvo nukreipti prieš šeimos narį, su kuriuo toliau gyvena kartu bei siekiant užtikrinti, jog ateityje panašios situacijos nesikartotų, teismo vertinimu tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
VI. Procesiniai klausimai
Paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui kardomosios priemonės panaikintinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai vaikai tirti ir nagrinėti –laikmena su garso įrašais, gautais iš Bendrojo pagalbos centro ir vokas su laikmena su vaizdo įrašais, nufilmuotais policijos pareigūnų mobiliąja vaizdo stebėjimo („body“) kamera, saugomi byloje – paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
VII. Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam S. D. , vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.1, 14.2.2.1, 30.2 punktais, antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 767,52 Eur.
BPK 106 str. 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnyje numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje siekiant užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą, nagrinėjant bylą privalėjo dalyvauti gynėjas (LR BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu). Gynėjo dalyvavimas buvo privalomas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Nagrinėjamoje byloje viena kaltinamojo veika buvo pripažinta mažareikšmė, o dėl kitos inkriminuojamos veikos kaltinamasis išteisintas, todėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš S. D. netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 303 straipsniu, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, teismas
nusprendė:
Vadovaujantis BK 37 straipsniu, S. D. (S. D.) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ( 2022-11-10 epizodas ) dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jog šis įpareigojimas būtų įvykdytas per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu S. D. (S. D.), kaltintą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ( 2022-10-24 epizodas), išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui kardomąsias priemones panaikinti.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.
Daiktus, turinčius reikšmės veikai tirti ir nagrinėti: laikmenas su garso įrašais, gautais iš Bendrojo pagalbos centro ir vokas su laikmena su vaizdo įrašais, nufilmuotais policijos pareigūnų mobiliąja vaizdo stebėjimo („body“) kamera, saugomus prie bylos, palikti saugojimui prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismą.