Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės, Irmanto Šulco ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės LITGRID skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2023 m. liepos 12 d. dalinio sprendimo dėl arbitražo teismo jurisdikcijos peržiūrėjimo arbitražo byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Enersense“ ir Estijoje įregistruotos „ENERSENSE AS“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei LITGRID dėl rangos sutarčių kainų ir įvykdymo terminų pakeitimo bei uždraudimo užsakovui pateikti reikalavimą bankui ir atlikti vienašalius įskaitymus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Enersence“ ir „Enersence AS“ 2023 m. balandžio 7 d. pateikė Vilniaus komercinio arbitražo teismui (toliau – Arbitražo teismas) pranešimą apie arbitražą, kuriuo Arbitražo teismo prašė:

1.1. pakeisti atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) LITGRID (užsakovės) ir ieškovių UAB „Enersense“, „Eneresense AS“ (rangovių) sudarytų rangos sutarčių kainą: 1) 2021 m. sausio 15 d. rangos sutarties kainą – iš 14 784 164,56 Eur su PVM į 18 161 956,70 Eur su PVM (skaičiuojant sutarties kainą ne maksimaliam kiekiui); 2) 2021 m. kovo 23 d. rangos sutarties kainą – iš 16 466 449,86 Eur su PVM į 24 903 942,90 Eur su PVM (skaičiuojant sutarties kainą ne maksimaliam kiekiui);

1.2. nustatyti 2021 m. kovo 23 d. rangos sutarties įvykdymo terminą iki 2023 rugsėjo 7 d., o 2021 m. sausio 15 d. rangos sutarties įvykdymo terminą – iki 2023 birželio 30 d.;

1.3. uždrausti atsakovei atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti, t. y. uždrausti atsakovei nesąžiningai pasinaudoti menama teise į tariamų nuostolių atlyginimą, pateikiant „Luminor bank AS“ reikalavimą atsakovės naudai atlikti mokėjimą pagal „Luminor Bank AS“ išduotą 2022 m. gruodžio 8 d. sutarties įvykdymo banko garantiją Nr. GRC22472094 ir jos 2023 m. vasario 2 d. pakeitimą Nr. 15, 2022 m. gruodžio 8 d. sutarties įvykdymo banko garantiją Nr. GRC22472106 ir jos 2023 vasario 2 d. pakeitimą Nr. 17, 2022 m. gruodžio 8 d. sutarties įvykdymo banko garantiją Nr. GRC22472118 ir jos 2023 vasario 2 d. pakeitimą Nr. 19, 2022 m. gruodžio 8 d. sutarties įvykdymo banko garantiją Nr. GRC224721210 ir jos 2023 vasario 2 d. pakeitimą Nr. 111;

1.4. uždrausti atsakovei atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti, t. y. uždrausti atsakovei atlikti vienašalius įskaitymus į ieškovėms mokėtinas sumas pagal 2021 m. sausio 15 d. ir 2021 m. kovo 23 d. rangos sutartis.

3. Rangos sutarčių Konkrečiųjų sąlygų 20.6 papunktyje nustatytas toks arbitražinis susitarimas: „Jeigu taikaus ginčo sprendimo nebuvo pasiekta, tai bet kuris ginčas, kylantis iš šios Sutarties ar su ja susijęs, galutinai sprendžiamas arbitražu Vilniaus komercinio arbitražo teisme pagal Arbitražo procedūros reglamentą“. Nurodytame susitarime sutarties šalys taip pat susitarė, kad Arbitražo teismą sudarys trys arbitrai, arbitražo kalba – lietuvių (nebent jei šalys raštu susitars dėl kitos kalbos), o arbitražo vieta – Vilnius, Lietuva. Ieškovės nurodė, kad rangos sutartys buvo sudarytos prisijungimo būdu, todėl taikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta contra proferentem taisyklė, pagal kurią, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Atsakovė parengė ir paskelbė ne tik pirkimų dokumentus, bet taip pat ir rangos sutarčių sąlygas. Ieškovės rangos sutartis sudarė prisijungimo būdu. Atsakovė nesilaiko savo paties parengtų viešųjų pirkimų sąlygų ir Rangos sutarčių. Tai yra neteisėta ir prieštarauja skaidrumo principo imperatyvui. Neigimu, kad šis ginčas yra arbitruotinas, atsakovė bando keisti rangos sutarčių sąlygas. Tai yra griežtai vertinama kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2013; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564-469/2015; 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020). Atsakovų pozicija prieštarauja CK 6.158 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 7 straipsnyje įtvirtintam venire contra factum proprium principui, kuris arbitražo prasme reiškia, kad šalis, pati pasiūliusi bet kuriuos ginčus spręsti arbitražu, nebegali gintis, teigdama, jog ginčas yra nearbitruotinas. VKAT pirmininkė 2023 m. balandžio 17 d. priėmė nutartį pradėti arbitražo procedūrų administravimą šioje arbitražo byloje. Vadovaujantis Reglamento 11 straipsniu, tokią nutartį VKAT pirmininkė galėjo priimti tik nustačiusi, kad pranešimas apie arbitražą atitinka VKAT Reglamento 9 straipsnio reikalavimus, taip pat ir tai, jog yra arbitražinis susitarimas (VKAT Reglamento 9 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Ginčas, kilęs iš sutarties, sudarytos viešųjų pirkimų pagrindu, laikomas komerciniu ginču (KAĮ 3 straipsnio 11 dalis), todėl yra arbitruotinas (KAĮ 12 straipsnio 1 dalis). Nearbitruotinų ginčų sąrašas, įtvirtintas KAĮ, yra baigtinis, t. y. grindžiamas numerus clausus (baigtinio sąrašo) doktrina, ir į šį nearbitruotinų ginčų sąrašą nepatenka ginčai, kilę iš sutarčių, sudarytų viešųjų pirkimų pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011 priimta galiojant ankstesnei KAĮ redakcijai (galiojusiai nuo 2008 m. liepos 31 d. iki 2012 m. birželio 29 d.). Vėliau Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino, kad nurodyta kasacinio teismo nutartis nebeaktuali, nes įstatymų leidėjas, atlikęs aptariamus įstatymo pakeitimus (KAĮ 3 straipsnio 11 dalyje nustatęs, jog į komercinio ginčo sampratą patenka bet koks šalių nesutarimas dėl fakto ar (ir) teisės klausimų, kilęs iš sutartinių ar nesutartinių teisinių santykių, įskaitant sutartis, sudarytas viešųjų pirkimų pagrindu; naujojoje KAĮ redakcijoje įsakmiai reglamentuota, jog arbitruotini yra visi ginčai, išskyrus KAĮ 12 straipsnyje nurodytas išimtis), siekė, jog visi ginčai, įskaitant ir tuos, kurie yra susiję su sutarčių, sudarytų viešųjų pirkimų pagrindu, kainos padidinimu, galėtų būti sprendžiami arbitražu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-469/2014). Jei ginčas nėra tiesiogiai susijęs su viešojo pirkimo procedūromis, pavyzdžiui, keliamas klausimas dėl tiekėjo civilinės atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą, darbų atlikimo termino pratęsimo, sutarčių, sudarytų viešųjų pirkimų pagrindu, kainos padidinimo, toks ginčas laikomas arbitruotinu. Ieškovai pranešime apie arbitražą nekelia nė vieno reikalavimo, kuris būtų susijęs su viešojo pirkimo procedūromis iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo, todėl šis ginčas yra arbitruotinas. Ieškovai neprašo taikyti Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Pirkimų įstatymas) 97 straipsnio ir jo pagrindu Arbitražo teismo sprendimu pakeisti rangos sutarčių kainą. Šalys, sudarydamos 2022 m. birželio 8 d. ir 2022 m. liepos 5 d. susitarimus (toliau – ir Susitarimai), jais susitarė dėl rangos sutarčių kainos peržiūros (padidinimo) taisyklių, todėl šiuo aspektu Arbitražo teismo intervencija į šalių ginčą nėra reikalinga. Šalių ginčas kilo dėl to, kad atsakovė nesilaiko Susitarimų dėl rangos sutarčių kainos peržiūros (padidinimo). Ginčas yra kilęs dėl to, kad atsakovė nevykdo savo sutartinių prievolių, prisiimtų pagal rangos sutartis ir Susitarimus. Ieškovai paaiškino, kad, pagal Susitarimų sąlygas pritaikius juose nustatytas rangos sutarčių kainos peržiūros taisykles ir peržiūrėjus (padidinus) rangos sutarčių kainą, turi būti pasirašytas papildomas susitarimas, kuris pakeistų rangos sutarčių kainą. Reikalavimas dėl rangos sutarčių kainos keitimo yra kvalifikuotinas kaip reikalavimas dėl sutarčių vykdymo, kuris, yra arbitruotinas: ginčai, susiję su viešojo pirkimo sutarties vykdymu, inter alia (be kita ko) atsakomybe už sutartinių prievolių nevykdymą, nekvalifikuotini kaip sutarties keitimas ir į viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą nepatenka, todėl arbitruotini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2014). Ieškovų reikalavimai dėl sutarčių įvykdymo termino pratęsimo taip pat yra arbitruotini (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-638-178/2016). Ieškovų prevenciniai reikalavimai yra arbitruotini, nes jie yra išvestiniai iš aukščiau minėtų reikalavimų. Ieškovai pateikė prof. habil. dr. Valentino Mikelėno teisinę išvadą, kuri patvirtina tai, kad ieškovų reikalavimai gali ir turi būti sprendžiami arbitražo teisme, ir kurioje be kita ko nurodyta, jog teisės norma, nustatanti draudimus, negali būti aiškinama išplečiant joje nustatytų draudimų sąrašą.

II. Arbitražo teismo dalinio sprendimo esmė

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011 suformuoto precedento, dėl kurio reikšmės šiai arbitražo bylai išsiskyrė šalių nuomonės, ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) yra ši taisyklė: „Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad viešojo pirkimo sutarties keitimas, kaip toks (nenagrinėjant jo teisėtumo), įeina į specialiojo įstatymo – VPĮ – teisinio reguliavimo sritį, kuriai įstatymų leidėjas nustatė ypatingus tikslus ir priemones juos pasiekti. Ginčas dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo kvalifikuotinas ginču dėl viešojo pirkimo procedūrų, kurioms VPĮ nustato privalomąją teismo jurisdikciją“.

20. Arbitražo teismas sprendė, kad ieškovų reikalavimai kvalifikuotini atsižvelgiant į pagrindą, kuriuo jie grindžiami, bei šalių ginčo esmę. Vien tik ieškovių reikalavimo formuluotės „pakeisti <...> sutarties kainą“ ir „nustatyti <...> rangos sutarties <...> įvykdymo terminą“ nėra lemiančios sprendžiant klausimą, ar šioje dalyje šalių ginčas kyla dėl viešojo pirkimo procedūrų (ir todėl yra nearbitruotinas), ar dėl viešųjų pirkimų būdu sudarytų sutarčių vykdymo.

III. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

27.11. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus, už jų nagrinėjimą atsakingam subjektui turi būti suteikti plačiausi įgaliojimai veikti. Neabejotina, kad tokio pobūdžio galios sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus Lietuvoje suteiktos tik teismams. Konstatuodamas savo kompetenciją nagrinėti ginčą ir vertinti pirkimo sutarčių keitimo ar vykdymo atitiktį Pirkimų įstatymo 97 straipsniui, arbitražo teismas neatsižvelgė į ribotas savo veikimo galias.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Lietuvos apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar ginčas, rangovui prašant padidinti rangos darbų kainą ir pratęsti darbų atlikimo terminą, o užsakovui su tuo nesutinkant, kai rangos darbų sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, gali būti nagrinėjamas arbitražo teisme ar ne.

30. Pareiškėjos (užsakovės) ir suinteresuotų asmenų (rangovių, jungtinės veiklos partnerių) 2021 m. sausio 15 d. ir 2021 m. kovo 23 d. rangos sutartyse nustatė arbitražinę išlygą. Sutarčių Konkrečiųjų sąlygų 20.6 papunktyje įtvirtinta, kad, jeigu taikaus ginčo sprendimo nebuvo pasiekta, tai bet kuris ginčas, kylantis iš šios sutarties (šių sutarčių) ar su ja (jomis) susijęs, galutinai sprendžiamas arbitražu Vilniaus komercinio arbitražo teisme pagal Arbitražo procedūros reglamentą.

31. Nuo 2012 m. birželio 30 d. KAĮ 3 straipsnio 11 dalyje pateikta komercinio ginčo apibrėžtis, pagal kurią toks ginčas yra bet koks šalių nesutarimas dėl fakto ar (ir) teisės klausimų, kilęs iš sutartinių ar nesutartinių teisinių santykių, įskaitant prekių tiekimą ar paslaugų teikimą, distribuciją, komercinį atstovavimą, faktoringą, nuomą, rangą, konsultavimą, inžinerines paslaugas, licencijavimą, investavimą, finansavimą, bankinę veiklą, draudimą, koncesiją, jungtinės veiklos kūrimą ir vykdymą, bet kokią kitokią pramonės ar verslo kooperaciją, žalos, padarytos pažeidus konkurencijos teisės normas, atlyginimą, sutartis, sudarytas viešųjų pirkimų pagrindu, prekių ar keleivių vežimą oru, jūra ir sausuma, bet tuo neapsiribojant.

32. KAĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad visi ginčai gali būti sprendžiami arbitraže, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad arbitražas negali spręsti ginčų, nagrinėtinų administracinių bylų teisena, ir nagrinėti bylų, kurių nagrinėjimas priskirtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, ir ginčai dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš darbo ir vartojimo sutarčių, išskyrus atvejus, kai arbitražinis susitarimas buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas. Pagal KAĮ 12 straipsnio 3 dalį arbitražui negali būti perduoti ginčai, jeigu viena iš šalių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, išskyrus Lietuvos banką, jeigu dėl arbitražinio susitarimo nebuvo gautas išankstinis šios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas. KAĮ 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliota valstybės institucija bendra tvarka gali sudaryti arbitražinį susitarimą dėl ginčų, susijusių su Vyriausybės ar jos įgaliotos valstybės institucijos sudarytomis komercinėmis sutartimis.

33. Pareiškėja LITGRID, AB teigia, kad pranešime apie arbitražą suinteresuoti asmenys paprašė pakeisti viešųjų pirkimų būdu sudarytas rangos sutartis (padidinti sutarčių kainą ir pratęsti darbų atlikimo terminus), todėl toks ginčas nepriskirtas arbitražo teismo jurisdikcijai, nes jis kilęs iš imperatyviosiomis viešųjų pirkimų teisės normomis reglamentuotų teisinių santykių (Pirkimų įstatymo 97 straipsnis).

34. Dėl nagrinėjamoje byloje kilusio šalių ginčo arbitruotinumo (nearbitruotinumo), pažymėtina, kad pareiškėja yra neteisi, teigdama, jog Pirkimų įstatymas yra lex specialis KAĮ atžvilgiu ginčų arbitruotinumo (nearbitruotinumo) klausimais. Priešingai, nurodytais klausimais lex specialis yra KAĮ, todėl pagal jo nuostatas turi būti sprendžiama, gali ginčas būti nagrinėjamas arbitražu ar ne. Pirmiau nurodyta, kad pagal KAĮ 3 straipsnio 11 dalį ir 12 straipsnį arbitražu gali būti nagrinėjamas šalių nesutarimas (komercinis ginčas), kilęs dėl fakto ar teisės klausimų, kilęs iš sutartinių ar nesutartinių teisinių santykių, įskaitant sutartis, sudarytas viešųjų pirkimų pagrindu.

35. Taigi, KAĮ nustatyta bendroji taisyklė, kad iš viešųjų pirkimų būdu sudarytos sutarties kilę ginčai gali būti nagrinėjami arbitražu. Visgi nurodyta taisyklė turi išimčių ir dėl viešųjų pirkimų teisės specifikos, t. y. kad ja siekiama apsaugoti viešuosius interesus, ne visi iš viešųjų pirkimų būdu sudarytos sutarties kilę ginčai yra arbitruotini.

36. Pirkimų įstatymo VII skyriuje reglamentuotas ginčų nagrinėjimas, žalos atlyginimas, pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia, alternatyvios sankcijos. Nurodytame skyriuje esančiame 107 straipsnyje detalizuota teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus ar priimtus sprendimus.

37. Pagal aptariamo straipsnio 1 dalį, tiekėjas, kuris mano, kad perkantysis subjektas nesilaikė Pirkimų įstatymo reikalavimų ar nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir taip pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, VII skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl:

1) perkančiojo subjekto sprendimų, kurie neatitinka šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo;

2) žalos atlyginimo;

3) pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia;

4) alternatyvių sankcijų taikymo pagal šio įstatymo 112 straipsnio 1 dalį;

5) pirkimo sutarties nutraukimo dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo pripažinimo nepagrįstu.

38. Pirmiau nurodytoje Pirkimų įstatymo teisės normoje neįvardyta, kad ginčas dėl viešųjų pirkimų būdu sudarytos sutarties sąlygų pakeitimo nagrinėjamas apygardos teisme. Teisėjų kolegija nurodo, kad, nustatant, ar ginčas, kilęs dėl viešųjų pirkimų būdu sudarytos sutarties sąlygų pakeitimo, yra arbitruotinas ar ne, būtina patikrinti, ar dėl tokio sutarties sąlygų pakeitimo reikia organizuoti naują viešojo pirkimo procedūrą ar ne.

39. Pirkimų įstatymo 97 straipsnyje reglamentuotas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties keitimas jos galiojimo laikotarpiu. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalies 3 punktą pirkimo ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą, kai pakeitimo būtinybė atsirado dėl aplinkybių, kurių protingas ir apdairus perkantysis subjektas negalėjo numatyti, ir kai yra kartu visos šios sąlygos: a) pakeitimu iš esmės nepakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis; b)atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės; tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo.

40. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką galiojančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu, jei juo: a) nustatomos sąlygos, kurios, jei būtų nurodytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito, nei pasirinktasis, asmens pasiūlymą; b) labai išplečiama pirkimo apimtis, įtraukiant anksčiau nenumatytą pirkimo objektą; c) ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sąlygose; d) pakeičiamas viešojo pirkimo sutarties kontrahentas (ar jo subrangovas, jei jo nurodymas pasiūlyme lėmė šio pasiūlymo pripažinimą laimėjusiu), su kuriuo iš pradžių sudaryta viešojo pirkimo sutartis (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 19 d. sprendimas Pressetext Nachrichtenagentur, C-454/06, rink. 2008, p. I-4401; 2010 m. balandžio 13 d. sprendimas Wall, C-91/08. Rink. 2010, p. I-2815).

41. Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis pirmiau nurodyta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, yra išaiškinęs, kad pagal vienodo požiūrio principą ir iš jo kylančią skaidrumo pareigą draudžiama po viešojo pirkimo sutarties skyrimo perkančiajai organizacijai ir subjektui, kuriam ji skirta, atlikti tokius šios sutarties nuostatų pakeitimus, kad šių nuostatų požymiai iš esmės skirtųsi nuo pradinės sutarties požymių. Taip yra, jeigu numatomais pakeitimais gerokai išplečiama viešojo pirkimo sutarties apimtis įtraukiant nenumatytus aspektus arba pakeičiama ekonominė sutarties pusiausvyra subjekto, kuriam skirta viešojo pirkimo sutartis, naudai, taip pat jeigu dėl šių pakeitimų galima ginčyti viešojo pirkimo sutarties skyrimą, t. y. jei minėti pakeitimai būtų buvę įtraukti į pradinės sutarties skyrimo procedūrą reglamentavusius dokumentus, būtų buvęs atrinktas kitas pasiūlymas arba kitiems dalyviams būtų buvę leista dalyvauti pirkimo procedūroje“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-863-1120/2022).

42. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat yra nurodęs, kad iš esmės po viešojo pirkimo sutarties skyrimo perkančioji organizacija ir subjektas, kuriam skirta sutartis, negali abipusiu susitarimu atlikti esminio viešojo pirkimo sutarties pakeitimo; siekiant atlikti tokį pakeitimą turi būti surengta nauja pirkimo procedūra dėl taip pakeistos sutarties (pagal analogiją žr. 2010 m. balandžio 13 d. sprendimo Wall, C‑91/08, EU:C:2010:182, 42 punktą). Kitaip būtų tik tuo atveju, jeigu šis pakeitimas būtų buvęs numatytas pradinės sutarties sąlygose (šiuo klausimu žr. 2008 m. birželio 19 d. sprendimo Pressetext Nachrichtenagentur, C‑454/06, EU:C:2008:351, 37, 40, 60, 68 ir 69 punktus; 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Finn Frogne A/S, C‑549/14, EU:C:2016:634, 30 punktą).

43. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad viešojo pirkimo sutarties keitimas, kaip toks (nenagrinėjant jo teisėtumo), įeina į specialiojo įstatymo – VPĮ – teisinio reguliavimo sritį, kuriai įstatymų leidėjas nustatė ypatingus tikslus ir priemones juos pasiekti. Ginčas dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo kvalifikuotinas ginču dėl viešojo pirkimo procedūrų, kurioms VPĮ nustato privalomąją teismo jurisdikciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011).

44. Kasacinio teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad dalis viešųjų pirkimų ginčų yra nearbitruotini. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ginčai dėl viešojo pirkimo sutarties kainos (ar kitų esminių sąlygų) keitimo yra nearbitruotini, nes patenka į imperatyvaus viešųjų pirkimų reguliavimo sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011, 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2014, 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-469/2015, 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-257-469/2017).

45. Lietuvos apeliacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad naujosios KAĮ redakcijos 3 straipsnio 11 dalyje expressis verbis numatyta, jog į komercinio ginčo sampratą patenka bet koks šalių nesutarimas dėl fakto ar (ir) teisės klausimų, kilęs iš sutartinių ar nesutartinių teisinių santykių, įskaitant sutartis, sudarytas viešųjų pirkimų pagrindu. Be to, naujojoje KAĮ redakcijoje įsakmiai reglamentuota, jog arbitruotini yra visi ginčai, išskyrus KAĮ 12 straipsnyje nurodytas išimtis. Dėl šių priežasčių darytina išvada, jog įstatymų leidėjas, atlikęs aptariamus įstatymo pakeitimus, siekė, jog visi ginčai, taip pat ir tie, kurie yra susiję su sutarčių, sudarytų viešųjų pirkimų pagrindu, kainos padidinimu, galėtų būti sprendžiami arbitražu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-469/2014).

46. Kasacinis teismas aptariamu klausimu yra nurodęs, kad viešųjų pirkimų sutarties keitimui taikomos VPĮ 18 straipsnio 8 dalies nuostatos, pagal kurias pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Taigi, ginčai dėl viešųjų pirkimų sutarties sąlygų keitimo nearbitruotini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-257-469/2017).

47. Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog nearbitruotini ginčai, susiję su viešųjų pirkimų sutartiniais teisiniais santykiais, kurie patenka į VPĮ reguliavimo sritį, pvz., ginčai dėl viešojo pirkimo sutarties kainos (ar kitų esminių sąlygų) keitimo; ginčai dėl viešojo pirkimo sutarties vykdymo santykių, kuriems VPĮ nuostatos netaikytinos, inter alia, dėl atsakomybės už sutartinių prievolių nevykdymą, nekvalifikuotini kaip sutarties keitimas, todėl arbitruotini (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-644-370/2017).

48. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų būdu sudarytos sutarties pakeitimo klausimais kasacinio teismo formuojama tendencija yra, jog, jeigu nustatoma, kad konkrečiu atveju iškilęs poreikis pakeisti tokio pobūdžio sutartį įgyvendinamas pagal toje jau sudarytoje ir vykdomoje sutartyje nustatytas sąlygas ir tvarką (o tai reiškia, kad tokiu atveju nereikia iš naujo organizuoti viešojo pirkimo procedūros), tai toks ginčas kvalifikuojamas kaip ginčas dėl sutarties vykdymo, bet ne dėl sutarties pakeitimo. Pavyzdžiui, kasacinis teismas, aiškindamas Pirkimų įstatymo 97 straipsnio nuostatas, yra nurodęs, kad kainos sumažinimas dėl sumažėjusios darbų apimties, kai pirkimų sutartis sudaryta dėl fiksuotos kainos su peržiūra kainodaros būdo, savo esme yra ne pirkimo sutarties keitimas PĮ (Lietuvos apeliacinio teismo pastaba – santrumpa „PĮ“ reiškia Pirkimų įstatymą) nustatytais sutarties keitimo pagrindais, o pirkimo sutarties vykdymas tiek pirkimo dokumentuose, tiek ir pačioje sutartyje nurodytomis sąlygomis; tokiu atveju pirkimo sutarties sąlygos, nustatančios kainą, koreguojamos iš anksto sutartyje aptartomis aplinkybėmis ir nustatyta tvarka, pavyzdžiui, sumažėjus darbų apimčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-916/2023, 53 punktas).

49. Iš arbitražo bylos duomenų matyti, kad bylos šalys 2022 m. birželio 8 d. ir 2022 m. liepos 5 d. sudarė susitarimus dėl kiekvienos rangos sutarties pakeitimo. Sutarčių šalys, vadovaudamosios Pirkimų įstatymo 97 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nurodytais susitarimas pakeitė kiekvienos rangos sutarties Kainodaros taisyklių 3 dalis (susitarimų preambulės k punktas, susitarimų 6.2 papunktis). Pareiškėja aptariamų susitarimų neginčija.

50. Susitarimai sudaryti, nes padidėjo medžiagų ir gaminių (metalo, betono ir gelžbetonio) kainos rinkoje, 2022 m. vasario 24 d. kilo karas Ukrainoje, nutrūko tiekimo grandinės ir pritaikytos sankcijos Rusijai ir Baltarusijai. Susitarimais susitarta perskaičiuoti sutarties kainą dėl metalo, betono ir gelžbetonio gaminių, kitų statybos sąnaudų kainų lygio pokyčio, taip pat susitarta perskaičiuoti kainas atlyginant faktiškai patirtas išlaidas.

51. Akcentuotina, kad šalių sudarytų rangos sutarčių 8 punkte nustatytos darbų vykdymo kritinės datos. Jos, pareiškėjos teigimu, yra itin reikšmingos, todėl laikytinos esminėmis sutarčių sąlygomis, todėl ginčas dėl tokių esminių rangos sutarčių sąlygų pakeitimo negali būti arbitruotinas. Išsamūs darbų grafikai konkretizuoti rangos sutarčių prieduose Nr. 6. Rangos sutarčių Bendrųjų sąlygų 8.4 papunktyje, kuris yra papildytas ir pakeistas Konkrečiųjų sąlygų 8.4 papunkčiu, aptariami darbų baigimo laiko pratęsimo atvejai ir sąlygos. Taigi, šalių sudarytose rangos sutartyse nustatyta galimybė pratęsti darbų atlikimo terminus šiuo klausimu neorganizuojant naujų viešojo pirkimo procedūrų, siekiant pakeisti rangos sutartis, ir tvarka, kaip nurodytą galimybę įgyvendinti. Be to, aptariamose rangos sutarčių nuostatose įtvirtinta, kad baigimo laiko pratęsimas sutartyje (sutartyse) nustatytais atvejais ir tvarka nėra sutarties (sutarčių) sąlygų pakeitimas. Tai reiškia, kad pašios rangos sutarčių šalys susitarė darbų įvykdymo terminų pratęsimo nelaikyti sutarčių pakeitimais.

52. Atsiliepime į skundą suinteresuoti asmenys teisingai atkreipė dėmesį į Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimą, pateiktą viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties termino pratęsimo vertinimo arbitruotinumo aspektu. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad nėra jokių įtikinamų argumentų, kad darbų atlikimo termino klausimas būtų galėjęs pirkimų procedūrų metu lemti ar bent turėti reikšmės jų eigai, tiekėjų ratui ir pan., o šio ginčo vienoks ar kitoks išnagrinėjimas (arbitražo teisme) iškreiptų ar pakeistų viešojo pirkimo sutarties esmę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-638-178/2016). Dėl to pacituotoje civilinėje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog dėl to, kad ieškovė byloje kėlė klausimą dėl darbų atlikimo termino pratęsimo (iki jų faktinio atlikimo), ginčo dalis dėl sutarties vykdymo laikytinas nearbitruotinu.

53. Pareiškėja argumentais, kad dėl griežto darbų pagal rangos sutartis atlikimo terminų laikymosi, motyvuojant objektų reikšme valstybės mastu (nukreipiantysis (blanketinis) skundo 39 punktas ir jame pateikta nuoroda į pareiškėjos atsiliepimo į suinteresuotų asmenų pranešimą apie arbitražą, IV.1.1 ir IV.1.2 dalys), nepaneigia šalių rangos sutarčių nuostatų, kuriomis jos susitarė darbų baigimo terminų pratęsimo nelaikyti sutarčių sąlygų pakeitimu. Taip pat pareiškėja nepateikė įtikinamų argumentų, kodėl nagrinėjamoje byloje suinteresuotų asmenų reikalavimų dėl darbų atlikimo terminų pratęsimo reikėtų vertinti nesivadovaujant anksčiau kitoje civilinėje byloje pateiktu Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimu.

54. Suinteresuoti asmenys UAB „Enersence“ ir „Enersence AS“ nuo 2022 m. liepos 14 d. pradėjo pareiškėjai teikti prašymus padidinti rangos sutarčių kainas, vyko šalių derybos, bet susitarimas nepasiektas. Taip pat suinteresuoti asmenys nuo 2022 m, liepos 26 d. pradėjo prašyti pareiškėjos pratęsti galutinius sutarčių įvykdymo terminus, bet pareiškėja nesutiko su šiais prašymais. Įvertinusi nurodytas aplinkybes pirmiau aptartų teisės normų aspektu ir atsižvelgusi į teismų praktiką viešojo pirkimo būdu sudarytų sutarčių keitimo ir vykdymo klausimais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad arbitražo teismas nagrinėjamoje byloje padarė pagrįstą išvadą, kad šalių ginčas kilo dėl to, kaip aiškintinos rangos sutarčių nuostatos dėl darbų baigimo laiko ir kainos peržiūrėjimo ir ar egzistuoja (taikytinos) sutartinės sąlygos, kurių pagrindu galėtų būti nustatomas darbų baigimo laiko pratęsimas ir kainos peržiūrėjimas. Nurodytą ginčą arbitražo teismas teisingai kvalifikavo kaip ginčą dėl rangos sutarčių sąlygų vykdymo.

55. Dėl pareiškėjos skundo argumento, kad, konstatavęs savo kompetenciją nagrinėti ginčą ir vertinti pirkimo sutarčių pakeitimo ar vykdymo atitiktį Pirkimų įstatymo 97 straipsniui, arbitražo teismas neatsižvelgė į ribotas savo veikimo galias, pažymėtina, jog Pirkimų įstatymo 112 straipsnyje, kuriame reglamentuotos alternatyvios sankcijos ir jų taikymas, įtvirtinta teismo teisė savo iniciatyva taikyti alternatyvias sankcijas (nors į teismą kreipęsis asmuo jų ir neprašo taikyti), sankcijų rūšys ir taikymo sąlygos. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalį teismas taiko alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 4 dalį, jeigu perkantysis subjektas pažeidė Pirkimų įstatymo 94 straipsnio 8 dalyje, 109 straipsnio 2 dalyje ar 110 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, tačiau nėra kitų Pirkimų įstatymo 111 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų aplinkybių. Pažymėtina, kad aptariamoje įstatymo normoje įvardyti tokie perkančiojo subjekto padaryti viešųjų pirkimų teisės normų pažeidimai, kurie padaromi sudarant pirkimo ar preliminariąją sutartis, t. y. dar nepasibaigus pirkimo procedūroms. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl jau sudarytų pirkimo sutarčių (t. y. viešųjų pirkimų būdų sudarytų rangos sutarčių) vykdymo, viešųjų pirkimų procedūros, skirtos šios rangos sutartims sudaryti jau yra užbaigtos. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą aptartą pareiškėjos skundo argumentą.

56. Kiti skundo ir atsiliepimo į jį argumentai yra išvestiniai iš pirmiau aptartųjų, jie neturi reikšmės apskųsto arbitražo teismo dalinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.

57. Remdamasi šioje nutartyje išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pareiškėjos LITGRID, AB skundo argumentais panaikinti apskųsto arbitražo teismo dalinio sprendimo, todėl skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti panaikinti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2023 m. liepos 12 d. dalinį sprendimą.