- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-08
- Bylos Nr.
- e2A-863-1120/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00239-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Agnė Tikniūtė, Dalia Kačinskienė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“
- Atsakovas
- valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Neringos Švedienės ir Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba, dėl viešojo pirkimo sutarčių pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Brosta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti ieškovės ir atsakovės valstybės įmonės (toliau – VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkcijos sudarytose viešųjų pirkimų sutartyse dėl valstybinės reikšmės kelių horizontaliojo ženklinimo darbų – 2020 m. gruodžio 11 d. sutartyje Nr. 1606, 2020 m. gruodžio 11 d. sutartyje Nr. 1600, 2020 m. gruodžio 11 d. sutartyje Nr. 1604, 2020 m. gruodžio 11 d. sutartyje Nr. 1601, 2020 m. gruodžio 11 d. sutartyje Nr. 1603, 2020 m. gruodžio 11 d. sutartyje Nr. 1595, 2020 m. gruodžio 11 d. sutartyje Nr. 1598, 2020 m. gruodžio 11 d. sutartyje Nr. 1605 (toliau – ir visos kartu Sutartys) – jų 8.1.1 papunktį, sutrumpinant jame numatytą darbų įkainių perskaičiavimo terminą nuo 24 iki 12 mėnesių.
2. Ieškovė nurodė, kad ji 2020 m. gegužės 7 d. pateikė atsakovės vykdytame tarptautinės vertės atvirame konkurse dėl valstybinės reikšmės kelių horizontaliojo ženklinimo darbų pirkimo pasiūlymus tam tikroms pirkimo dalims. Pasiūlymuose nurodė atliktinų darbų įkainius pagal tuo metu esamus rinkoje bei įvertinus rangovo pajėgumus bei kitas aplinkybes. Ieškovė laimėjo tam tikras pirkimo dalis. Dauguma pirkimo sutarčių su kitų pirkimo dalių laimėtojais buvo sudaryta 2020 m. birželio 9 d. ir 2020 m. birželio 22 dieną. Vienam iš tiekėjų pateikus ieškinį dėl pirkimo dalių, kurias laimėjo ieškovė, Sutarčių pasirašymas su ieškove nusikėlė šešiems mėnesiams, t. y. atsakovė tik 2020 m. gruodžio 11 d. sudarė Sutartis. Ieškovės teigimu dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių Sutartys, kurių sąlygos buvo identiškos, o skyrėsi tik darbų atlikimo vieta (regionas), buvo sudarytos praėjus šešiems mėnesiams vėliau nei su kitais tiekėjais.
3. Pažymėjo, kad ieškovei vykdant Sutartis itin išaugo darbų atlikimo įkainiai, naudojamų medžiagų ir kitų reikiamų resursų kainos. Neproporcingai išaugo darbų savikaina: atlikdama darbus, naudojant kelio dažus, ieškovė patiria 0,20 Eur nuostolius už kiekvieną kvadratinį ženklinimo metrą, naudojant termoplastą – 0,40 Eur, o naudojant ploną polimerą – savikaina vos telpa į įkainį, už kurį ieškovė atlieka darbus atsakovei. Staigiai išaugusi darbų savikaina daro neigiamą finansinę įtaką ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymui, jį daro nuostolingą. Išaugusias medžiagų, naudojamų atliekant kelių horizontaliojo ženklinimo darbus, kainas patvirtina ir Lietuvos statistikos departamento interneto svetainėje viešai skelbiami duomenys. Statybos sąnaudų elementų kainų indeksas 2021 m. gruodį lyginant su 2020 m. gruodžiu yra 5,1 proc., 2020 m. sausį statybos sąnaudų kainų indeksas buvo 108 8604, pasiūlymo pirkime pateikimo metu 2020 m. gegužę šis indeksas buvo nukritęs iki 106 8818, ieškovė tikėjosi ir tolesnio jo kritimo, tačiau 2021 m. rugsėjį jis sudarė jau 112 1322. Ieškovės nuomone, šios aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti Sutarčių 8.1.1 papunktyje nurodytą darbų įkainių perskaičiavimo terminą nuo 24 iki 12 mėnesių nuo Sutarčių įsigaliojimo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Toks Sutarčių pakeitimas nekeičia jų pobūdžio, pakeitimo vertė neviršija 50 proc. pradinės pirkimų vertės, o tokios aukštos ir neproporcingos darbų atlikimo savikainos, dar didesnio kainų šuolio, ieškovė nenumatė ir negalėjo numatyti. Ieškovė įvertino, kad galėtų būti šioks toks kainų kilimas, kurio riziką prisiėmė, pasiūlydama ieškovei konkrečius darbų įkainius, tačiau tokio neproporcingo augimo nesitikėjo, neįvertino ir negalėjo įvertinti. Be to, sudarius Sutartis šešiems mėnesiais vėliau, lyginant su kitais tiekėjais, ieškovei nėra sudarytos vienodos sąlygos pasinaudoti teise peržiūrėti sutarčių kainą, kas pažeidžia lygiateisiškumo principą: kiti tiekėjai gali peržiūrėti darbų įkainius jau 2022 m. gegužę, tuo tarpu ieškovė, nepakeitus sąlygų, tą galėtų padaryti tik 2022 m. gruodį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovei 4 247,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė dalyvavo atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos organizuotame valstybinės reikšmės kelių horizontaliojo ženklinimo darbų tarptautinės vertės viešajame pirkime ir tam tikrose šio pirkimo dalyse pateikė pasiūlymus. Perkančiosios organizacijos 2020 m. birželio 9 d. priimtais sprendimais dėl pasiūlymų eilių atitinkamose pirkimo dalyse sudarymo bei atitinkamų pirkimo dalių laimėtojų paskelbimo, ieškovė UAB „Brosta“ buvo paskelbta pirkimo I, II, III, VI, VIII, IX, X, XII dalių laimėtoja ir su ja 2020 m. gruodžio 11 d. buvo sudarytos identiško turinio viešojo pirkimo sutartys dėl valstybinės reikšmės kelių horizontaliojo ženklinimo darbų atitinkamuose Lietuvos regionuose / teritorijose atlikimo – 2020 m. gruodžio 11 d. sutartis Nr. 1606 (Kretingos, Skuodo ir Plungės teritorija), 2020 m. gruodžio 11 d. sutartis Nr. 1600 (Kaišiadorių ir Kauno teritorija), 2020 m. gruodžio 11 d. sutartis Nr. 1604 (Akmenės, Mažeikių ir Telšių teritorija), 2020 m. gruodžio 11 d. sutartis Nr. 1601 (Marijampolės ir Vilkaviškio teritorija), 2020 m. gruodžio 11 d. sutartis Nr. 1603 (Raseinių ir Radviliškio teritorija), 2020 m. gruodžio 11 d. sutartis Nr. 1595 (Alytaus, Lazdijų ir Prienų teritorija), 2020 m. gruodžio 11 d. sutartis Nr. 1598 (Panevėžio ir Ukmergės teritorija), 2020 m. gruodžio 11 d. sutartis Nr. 1605 (Klaipėdos, Šilutės ir Šilalės teritorija). Pagal Sutartis ieškovė, kaip rangovė, įsipareigojo pagal atsakovės, kaip užsakovės, pateiktą techninę specifikaciją (techninę užduotį) atlikti valstybinės reikšmės kelių horizontaliojo ženklinimo darbus, parengti ir perduoti užsakovei išpildomąją dokumentaciją, o užsakovė įsipareigojo sudaryti rangovei būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti tinkamai (kokybiškai) atliktų darbų rezultatą ir sumokėti už darbus Sutartyse numatytomis sąlygomis ir terminais.
6. Teismas pažymėjo, kad Sutarčių 8.8.1 papunktyje numatyta, kad sutarties vykdymo laikotarpiu darbų įkainiai pagal bendrą kainų lygio kitimą perskaičiuojami (didinama arba mažinama) vieną kartą – nuo Sutarties įsigaliojimo dienos praėjus 24 mėnesiams (įskaitant Sutarties įsigaliojimo mėnesį), jeigu kainų pokytis, lyginant einamųjų metų mėnesio kainas su praėjusių metų mėnesio kainomis, yra didesnis kaip 4 procentai. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo pakeisti šią Sutarčių nuostatą, numatant, kad Darbų įkainiai perskaičiuojami nuo Sutarties įsigaliojimo dienos praėjus 12 mėnesių, o ne 24 mėnesiams, kaip yra numatyta šiuo metu. Savo reikalavimą ieškovė grindė iš esmės dviem pagrindinėmis aplinkybėmis – staigiai ir ženkliai išaugusiomis darbų atlikimui pagal Sutartis reikalingų medžiagų (kelio dažų, termoplasto, polimero) kainomis, atitinkamai išaugusia darbų savikaina, taip pat vėlesniu, lyginant su kitais to paties viešojo pirkimo dalių laimėtojais, Sutarčių pasirašymu.
7. Teismas pažymėjo, kad, paskelbus ginčo viešojo pirkimo sąlygas, ieškovė, kaip ir kiti potencialūs tiekėjai, turėjo galimybę susipažinti su visomis pirkimo sąlygomis. Išviešintas ir nagrinėjamai bylai aktualus įkainių perskaičiavimo periodiškumas: numatyta, kad darbų įkainių perskaičiavimas galimas tik vieną kartą – praėjus 24 mėnesiams nuo Sutarties įsigaliojimo dienos, esant tam tikroms papildomoms sąlygoms dėl kainų pokyčio. Teismas sprendė, kad ieškovei nuo pat paskelbimo apie pirkimą buvo žinoma darbų įkainių perskaičiavimo tvarka ir sąlygos, dėl to ieškovė galėjo apsvarstyti ir įvertinti savo dalyvavimo pirkime, o tuo pačiu ir Sutarčių sudarymo laimėjimo atveju, esant būtent tokioms įkainių perskaičiavimo sąlygoms, tikslingumą. Be to, ieškovė turėjo teisę VPĮ nustatyta tvarka ir terminais teikti perkančiajai organizacijai dėl tokių sąlygų pretenzijas, siūlyti tokias sąlygas pakeisti, panaikinti, jas ginčyti, tačiau to nepadarė. Ieškovė pirkimo sąlygų nekvestionavo, pateikė pasiūlymus net keliose pirkimo objekto dalyse, o laimėjusi aštuonias pirkimo dalis, net ir ženkliai vėliau, nei kiti tiekėjai (dėl kilusių ginčų) sutiko sudaryti ir sudarė net aštuonias Sutartis su perkančiąja organizacija pagal minėtas sąlygas. Pirkimo sąlygų 76 punkte nurodyta, kad pirkimo sutarties projekto sąlygos yra privalomos ir sudarant sutartį su laimėtoju nebus keičiamos. Pirkimo sąlygų 46 punkte numatyta, kad pateikdamas pasiūlymą tiekėjas sutinka su šiais pirkimo dokumentais ir patvirtina, kad jo pasiūlyme pateikta informacija yra teisinga ir apima viską, ko reikia tinkamam pirkimo sutarties įvykdymui. Teismas nurodė, kad Sutarčių 8.1 punktas numato, kad Sutarties sąlygos Sutarties galiojimo laikotarpiu gali būti keičiamos tik VPĮ nustatyta tvarka ir atvejais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vienintelė aplinkybė, jog viešojo pirkimo sutartyje įtvirtinta atitinkama jos keitimo situacija, savaime nereiškia tokios sutarties šalių neribotų galimybių šia sąlyga pasinaudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3-26-969/2020).
8. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta aplinkybė, kad jai sudarius su atsakove Sutartis ir pradėjus jas vykdyti per 2021–2022 metus padidėjo Sutartyse numatytiems kelių horizontaliojo ženklinimo darbams atlikti reikalingų medžiagų (dažų, termoplasto, polimero, stiklo rutuliukų) kainos, nors ir laikytina aplinkybe, kurios ieškovė (tuo pačiu ir perkančioji organizacija) negalėjo kontroliuoti, tačiau tai negali būti laikoma nenumatyta aplinkybe VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme. Ieškovė nuolat dalyvauja atitinkamuose statybos ir rangos darbų viešuosiuose pirkimuose, todėl galėjo įvertinti kurios atsiradimo rizikos negalėjo ir neturėjo prisiimti.
9. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, jog tokių medžiagų kilimo tendencija nebuvo stebima ir ankščiau, dar iki Sutarčių su atsakove sudarymo. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė teismui pateikė ieškovės parengtą palyginamąją lentelę (naudojamų kelio ženklinimo darbams reikalingų medžiagų pardavėjų komerciniai pasiūlymai, kainininkai), tačiau nepateikė dokumentų, kurių pagrindu buvo sudaryta palyginamoji lentelė. Teismas sprendė, kad iš pateiktos palyginamosios lentelės nėra galimybės įsitikinti lentelėje esančių duomenų teisingumu ir atitiktimi tikrovei. Teismas remdamasis Viešųjų pirkimų tarnybos 2021 m. birželio 25 d. rekomendacinio pobūdžio informaciniame pranešimu „Dėl viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių peržiūros sąlygų“ (toliau – Pranešimas) pažymėjo, kad dėl aplinkybių, kurių nei pirkimo vykdytojas skelbdamas pirkimą, nei tiekėjas teikdamas pasiūlymą negalėjo numatyti bei prisiimti protingos rizikos, galima būtų atlikti sudarytos sutarties pakeitimą, nustatant (ar pakeičiant nustatytas) kainos peržiūros taisykles, jei egzistuoja visos VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos ir jei sutarties keitimą atliekančios šalys gali tai pagrįsti.
10. Teismas nurodė, kad jau 2021 metais, lyginant su ankstesniais laikotarpiais, buvo išaugusios ir toliau augo žaliavų ir produktų kainos. Tokį kainų augimą, teismo nuomone, galėjo lemti jau nuo 2019 metų pabaigos prasidėjusi COVID-19 pandemija ir jos sukelti ekonominiai sunkumai. Ieškovės pateikti Lietuvos statistikos departamento interneto svetainėje viešai skelbiami Statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiai (kainų indeksai) atspindi tik 2020–2022 metų laikotarpį, tačiau neatspindi ilgesnės perspektyvos, kas leistų įvertinti, kokios buvo stebimos kainų pokyčių tendencijos ankstesniais metais. Teismas iš Lietuvos statistikos departamento interneto svetainėje skelbiamų ir viešai prieinamų oficialių duomenų vidutinių metinių statybos sąnaudų elementų kainų pokyčių (proc.) per 2008–2021 metus nustatė, kad iš esmės kiekvienais metais, pradedant nuo 2011 metų, buvo stebima nuosekli statybos sąnaudų elementų kainų augimo tendencija. Iš pateiktų statybos sąnaudų elementų kainų indeksų lyginamosios lentelės už 2018–2021 metus matyti, kad iš esmės visos statybos sąnaudos (medžiagos ir gaminiai; mašinų ir mechanizmų darbas; darbo užmokestis ir pridėtinės išlaidos), taip pat ir konkrečiai medžiagų ir gaminių sąnaudos kiekvienais metais, lyginant su prieš tai buvusiais, didėjo.
11. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų ir įrodymų, kokią apskritai reikšmę visai ieškovės atliekamų pagal Sutartis darbų bendrai savikainai, nurodytai ieškinyje (1 kv. m), turėjo būtent dažų, termoplasto ir polimero kainų pokytis. Ši informacija, teismo nuomone, teismui leistų įvertinti, ar savikainos padidėjimą nelėmė pokyčiai. Ieškovė taip pat nepateikė duomenų, ar ir kitų Sutartyse numatytų jų objektą sudarančių darbų atlikimas bei paslaugų suteikimas ieškovei yra ekonomiškai nuostolingas, ir dėl to apskritai visas Sutarčių vykdymas ieškovei tampa ekonomiškai nuostolingas. Teismas padarė išvadą, kad neturi pagrindo spręsti, jog būtent dėl padidėjusių medžiagų kainų iš esmės padidėjo visa Sutarčių įvykdymo kaina ir tiekėjui sutarties vykdymas tapo neproporcingai suvaržytas (tapo iš esmės nebeįmanoma vykdyti Sutartimis prisiimtų įsipareigojimų).
12. Teismas nurodė, kad ieškovės visose pirkimo dalyse pasiūlytos kainos buvo ženkliai mažesnės (37– 44 procentais mažesnės), nei kitų tiekėjų (įskaitant ir užėmusių antrąsias vietas pasiūlymų eilėse) pasiūlytos. Pagal pirkimo sąlygų 73 punktą ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas ginčo pirkime buvo renkamas išimtinai pagal kainą. Mažesnė tiekėjo pasiūlyta kaina ir lėmė jo buvimą pirmoje vietoje pasiūlymų eilėje bei pirkimo / pirkimo dalies laimėjimą. Teismo nuomone, ši aplinkybė gali būti laikoma aplinkybe, netiesiogiai patvirtinančia ieškovės siekį bet kuriuo atveju laimėti pirkimo dalis.
13. Teismas sprendė, kad nors ieškovės nurodyta aplinkybė dėl Sutarčių įvykdymo savikainos, tam tikrų medžiagų kainų padidėjimo, yra aplinkybė, kurios ieškovė negalėjo ir negali kontroliuoti, tačiau nėra pagrindo teigti, kad tokia aplinkybė atsirado išimtinai po Sutarčių sudarymo ir kad ieškovė tokios aplinkybės negalėjo protingai numatyti bei nebuvo prisiėmusi jos atsiradimo rizikos. Panašaus aiškinimo dėl profesionalaus statybos rangovo darbų kainų pokyčių numatymo ir rizikos prisiėmimo laikomasi ir Lietuvos teismų praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-937-381/2020).
14. Teismas nurodė, kad kita ieškovės nurodyta aplinkybė – Sutarčių sudarymas su ja vėliau, nei su kitais tiekėjais – negali būti laikoma aplinkybe, kurios ieškovė negalėjo protingai numatyti ir kurios rizikos nebuvo prisiėmusi VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, bei kuri sudarytų pagrindą pakeisti ieškovės prašomą Sutarčių sąlygą. Ši aplinkybė atsirado ir buvo ieškovei žinoma iki Sutarčių sudarymo. Žinodama apie vykusį ir atitinkamą laiko tarpą užsitęsusį teisminį ginčą su kitu tiekėju dėl ginčo pirkimo dalių ir perkančios organizacijos jose priimtų sprendimų ieškovė galėjo atsisakyti viešojo pirkimo sutarčių sudarymo. Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, šalims sutartį sudarius tuo metu, kai jau buvo žinomos rinkoje susiklosčiusios aplinkybės dėl medžiagų kainų padidėjimo, ir šalys sutiko prisiimti riziką pasirašydamos sutartį, vėliau sutarties šalys negali remtis VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis (aplinkybėmis, kurių nebuvo galima numatyti), nes šios aplinkybės sutarties šalims buvo žinomos ir priimtinos.
15. Teismas pažymėjo, kad ieškovė stebėdama per visus 2020 metus nuosekliai vykusią kainų kilimo tendenciją sutiko pratęsti Sutartis dar metams (2021 metams), o po to – dar metams (2022 metams), nors Sutarčių pratęsimas, vadovaujantis jų 12 punktu, buvo tik ieškovės teisė ir šalių susitarimo dalykas, bet ne ieškovės pareiga. Be to, Sutarčių pratęsimas 2022 metams buvo pasirašytas 2022 m. vasario 1–2 dienomis iš esmės prieš pat ieškovei kreipiantis į teismą su ieškiniu nagrinėjamoje byloje. Teismas, remdamasis Viešųjų pirkimų tarnybos pranešimu, padarė išvada, kad vėlesnis Sutarčių pasirašymas nėra priežastis keisti Sutartis ieškinyje prašomu būdu ir pagrindu, nes vėlesnis Sutarčių sudarymo terminas nelaikytinas nenumatyta aplinkybe. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad vėlesnis Sutarčių sudarymo terminas per se (liet. savaime) sąlygojo neįprastą ir ženklų darbų, medžiagų kainų kilimą, kurio rizikos, teikdama pasiūlymą, nebuvo prisėmusi pati ieškovė ir tai išbalansavo Sutarčių šalių prievolių (rizikos) pusiausvyrą.
16. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė siekia padidinti pasiūlymuose viešojo pirkimo metu teiktus ir Sutartyse įtvirtintus fiksuotus atitinkamų rangos darbų įkainius, t. y. Sutarčių kainą, kuri yra viena esminių Sutarčių sąlygų. Tokiu pakeitimu būtų nustatoma nauja viešojo pirkimo esminės sąlygos apimtis, kurią nustačius galimai pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų. Be to, dėl tokio pakeitimo ekonominė viešojo pirkimo sutarties pusiausvyra pasikeistų ieškovės, su kuria sudarytos rangos sutartys, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pačiose Sutartyse.
17. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog nepakeitus ieškovės nurodytos Sutarčių nuostatos būtų pažeistos Kainodaros taisyklių nustatymo metodikoje, patvirtintoje Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 1A-13 (toliau – Metodika) įtvirtintos normos. Visose Sutartyse buvo nustatytas kainos apskaičiavimo būdas – fiksuoto įkainio su peržiūra, o remiantis Metodikos 22 ir 39 punktais, fiksuoto įkainio su peržiūra kainodara ir yra nustatoma siekiant išlaikyti šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą (ypač ilgesnės trukmės sutartims). Taigi, jau pats pasirinktas kainos apskaičiavimo būdas – fiksuoto įkainio su peržiūra – per se užtikrina šalių turtinių interesų pusiausvyrą, todėl ją užtikrinti dar papildomomis priemonėmis (kaip siekia ieškovė), juo labiau ieškovei byloje neįrodžius VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygų visumos, nėra pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
18.1. Pažymi, kad Sutarčių pasirašymui nusikėlus šešiems mėnesiais vėliau nei su kitais to paties pirkimo tiekėjais, ieškovė negalėjo atsisakyti sudaryti su atsakove Sutartis, kadangi ieškovė dalyvaudama konkurse susiplanavo tiek žmogiškuosius išteklius, tiek įrengimus, kurių reikės tris metus trunkančių Sutarčių, sudarytų su atsakove, vykdymui. Be to, atsisakius sudaryti Sutartis, atsakovė būtų pareikalavusi ieškovę atlyginti nuostolius, t. y. atlyginti pirmos ir antros vietos konkursą laimėjusių tiekėjų pasiūlytų kainų skirtumą.
Žemesnės instancijos teismas
18.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė nėra nelygiavertėje padėtyje su kitais tiekėjais. Galiojant Sutarčių 8.1.1 papunkčiui yra pažeidžiamas tiekėjų lygiateisiškumo principas (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis), kadangi tiekėjų, sudariusių sutartis su atsakove 2020 m. birželio mėnesį (t. y. tuomet, kai turėjo būti sudarytos sutartys ir su ieškove), pasiūlyti ir sutartyse sulygti įkainiai jau 2022 m. birželio mėnesį yra perskaičiuojami. Tuo tarpu ieškovės pasiūlyti ir sutartyse sulygti įkainiai bus perskaičiuojami tik 2022 m. gruodžio mėnesį. Tiekėjai, vykdydami to paties pirkimo atskirų dalių sutartis, turi turėti lygias teises į sutarties kainos peržiūrėjimą, todėl, laikantis tiekėjų lygiateisiškumo principo, yra būtina pakeisti Sutarčių 8.1.1. papunkčių sąlygą, kad ieškovei būtų sudaryta galimybė peržiūrėti Sutartyse sulygtus įkainius ne vėliau, nei kitiems tiekėjams.
18.3. Ieškovės nuomone, yra visos VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte reglamentuojamos sąlygos, būtinos Sutarčių 8.1.1 papunkčio pakeitimui. Savo teiginius grindžia Viešųjų pirkimų tarnybos pranešimu, jog kainodaros taisyklės bei kainos peržiūros sąlygos turi atitikti tiek pirkimo vykdytojo, tiek tiekėjo interesus. Pažymi, kad, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, ieškovė nežinojo ir negalėjo nuspėti tokio spartaus ir aukšto Sutarčių vykdymui naudojamų medžiagų ir kuro kainų kilimo aplinkybių, kurios įtakoja tolimesnį kainų kilimą, atsiradimo bei neprisiėmė statybos sąnaudų kainų kilimo, didesnio nei 4 proc. Pažymi, kad atsakovė, pirkimo dokumentuose nustatydama įkainių perskaičiavimo tvarką bei atvejus, vertino, kad statybos sąnaudų kainų indekso padidėjimas 4 proc. yra pakankamai aukštas ir sudaro pagrindą peržiūrėti Sutartyse numatytus įkainius. Ieškovė, pateikdama Pasiūlymus atsakovei, įvertino galimo kainų kilimo riziką. Ieškovė vadovavosi savo patirtimi, pasaulinėmis medžiagų kainomis bei Lietuvos rinkoje esančiomis kainomis, jų kilimo prognozėmis ir tendencijomis, statybos ekspertų bei ekonomistų vertinimu ir prognozėmis, tačiau jau esant pakilusiai darbų atlikimo savikainai (padidėjus medžiagų kainoms ir kt.), dar didesnio, o ypač tokio staigaus ir neproporcingo kainų šuolio niekas neprognozavo ir nesitikėjo. Pažymi, kad ekonomistai bei kiti savo srities specialistai (pvz., Finansų ministras Vilius Šapoka bei viceministrė Miglė Tuskienė) prognozavo, kad žaliavų kainų augimas turėjo sulėtėti. Su ieškiniu pateikta lentelė, kurioje pateikiami Lietuvos statistikos departamento viešai skelbiami duomenys „Statybos sąnaudų kainų indeksai“, atspindi statybos sąnaudų augimą: indeksas nuo pasiūlymo pateikimo palaipsniui augo, tai vėl pakrito, tai vėl po truputį augo. Taigi, nebuvo pagrindo manyti, kad artimiausiais mėnesiais po Sutarčių pasirašymo žaliavų ir kuro kainos (kainų indeksai) pradės augti taip staigiai. Pasiūlymus atsakovei pateikė 2020 m. gegužės mėnesį, kai statybos sąnaudų elementų kainų indeksas buvo 106,8818, jis po mažiau nei procentą kas mėnesį augo iki 2020 m. gruodžio mėnesio, kai sudarant Sutartis buvo 108,4053, taigi, per septynis mėnesius (2020 m. gegužę ir gruodį imtinai) nepaaugo nei dviejų procentų, tuo tarpu nuo 2021 m. kovo pradėjo augti beveik po vieną procentą kas mėnesį. Ieškovė įvertino, kad kainos galėtų kilti ir šį kilimą prisiėmė, pasiūlydama atsakovei konkrečius darbų įkainius ir pasirašydama su atsakove Sutartis su pasiūlytais įkainiais, tačiau tokio neproporcingo ir staigaus augimo nesitikėjo, neįvertino ir negalėjo įvertinti. Be to, dėl dažnesnio kainos perskaičiavimo Lietuvos statybininkų asociacija kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą su prašymu dėl šiuo metu galiojančios tvarkos, teisinio reglamentavimo peržiūrėjimo.
18.4. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad vos ieškovė pateikė teismui ieškinį, po kelių dienų Rusija Ukrainoje sukėlė karą, kurio grėsmės, tiek Pasiūlymų pateikimo metu, tiek Sutarčių sudarymo metu nebuvo, todėl niekas to nenumatė ir negalėjo numatyti. Pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė. Vadovaujantis Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840, karo ieškovė numatyti negalėjo ir nenumatė. Kilus karui Ukrainoje, kuras ir medžiagos dar labiau pabrango ne tik Lietuvoje, Europoje, bet ir visame pasaulyje. Kilęs karas yra itin svari nenumatyta aplinkybė, nulėmusi kuro kainų kilimą.
18.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės atsakovei pasiūlytų įkainių dydį, dėl to nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė pasiūlė ženkliai mažesnius darbų įkainius, siekdama laimėti konkursą. Konkurso dalyvių, užėmusių pirmąją ir antrąją vietas pasiūlytos kainos yra panašios ir skirtumas tarp atskirų pirkimo dalių pirmų ir antrų vietų tėra apie keliolika tūkstančių. Pažymi, kad atsakovė, gavusi ieškovės pateiktą pasiūlymą, nelaikė pasiūlytų įkainių neįprastai žemais. Konkurso sąlygų 71.6. numatyta, kad pasiūlymas atmetamas, kai pateiktame pasiūlyme nurodyta kaina yra neįprastai žema ir dalyvis, perkančiosios organizacijos prašymu, nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų. Taigi, aplinkybė, kad ieškovės pateiktas pasiūlymas nebuvo atmestas, o ieškovė buvo paskelbta konkurso laimėtoja, patvirtina, kad atsakovė ieškovo pasiūlytų įkainių nevertino, kaip neįprastai žemų.
18.6. Pažymi, kad atsakovė, pirkimo dokumentuose nustatydama įkainių perskaičiavimo tvarką bei atvejus, vertino, kad statybos sąnaudų kainų indekso padidėjimas 4 proc. yra pakankamai aukštas ir sudaro pagrindą peržiūrėti Sutartyse numatytus įkainius.
Atsiliepimas
19. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
19.1. Atsakovės įsitikinimu apeliantė didžiojoje apeliacinio skundo dalyje nurodo tik abstraktų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrindą, siekdama, kad apeliacinės instancijos teisme būtų pakartotinai išnagrinėtas ginčas. Skundžiamame sprendime ieškovės nurodyti argumentai apeliaciniame skunde buvo detaliai išnagrinėti.
19.2. Apeliantės cituojamos pirkimo sąlygų nuostatos niekaip neapriboja tiekėjo teisės, iki kol buvo pasirašytos Sutartys, kreiptis dėl atitinkamų sąlygų pakeitimo, koregavimo. Viešųjų pirkimų tarnybos pranešime dėl Sutarčių peržiūros sąlygų nurodyta, kad „jeigu pirkimas dar nepradėtas – rekomenduojame nusimatyti dažnesnę kainos peržiūrą <...> vertinti ne tik bendrą kainos lygio pokytį, bet ir atskirų medžiagų, įrenginių ir pan. kainos pokytį“. Ši viešųjų pirkimų specifika iki Sutarčių sudarymo ieškovei turėjo būti žinoma, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė perkančiajai organizacijai dėl tokių sąlygų neteikė pretenzijų, klausimų, nesiūlė tokių sąlygų pakeisti, pirkimo sąlygų neginčijo. Būtent tokia tiekėjo teisė įtvirtina VPĮ 36 straipsnio 5 dalyje. Apeliantė dėl kainų peržiūrėjimo tvarkos prieš sudarant Sutartis į atsakovę nesikreipė, nors objektyviai turėjo laiko tiek nuo pirkimo sąlygų paskelbimo iki konkurso pabaigos, tiek vykstant teisminiams ginčams iki Sutarčių sudarymo, tačiau to nepadarė.
19.3. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai pasisakė ir išnagrinėjo ieškovės argumentą, kad užsitęsus teisminiams ginčams su kitu tiekėju, apeliantė negalėjo atsisakyti sudaryti Sutartis. Teisminių ginčų pasiūlymų galiojimo terminas jau buvo suėjęs, tačiau apeliantė, nors turėjo galimybę atsisakyti sudaryti Sutartis, tačiau to nepadarė. Apeliacinio skundo teiginiai, jog sudaryti Sutarčių ieškovė neatsisakė dėl to, kad jau buvo suplanavusi tiek finansinius, tiek žmogiškuosius savo išteklius, laikytini išimtinai subjektyviais ir nuo apeliantės valios priklausiusiais veiksniais bei aplinkybėmis, dėl ko atsakovė atsakyti niekaip negali ir neprivalo.
19.4. Pažymi, kad ta aplinkybė, jog dėl besitęsusių teisminių ginčų apeliantei susiklostė neva lygiateisiškumo principo neužtikrinančios sąlygos dėl įkainių peržiūrėjimo, apeliantės teisių nepažeidė, kadangi dar besitęsiant teisminiams ginčams ieškovė sudaryti Sutartis su atsakove galėjo atsisakyti, tačiau to nepadarė. Minėtas aplinkybes išsamiai įvertino pirmosios instancijos teismas, tuo tarpu, apeliantė pateikia tik deklaratyvius nesutikimo su tokiu vertinimu teiginius.
19.5. Teigia, kad kainų augimas buvo tendencingas bei įprastai svyruojantis (to neneigia ir apeliantė) – tai šiek tiek pakylantis, tai šiek tiek nukrintantis, taigi, neegzistuoja aplinkybės Sutarčių sąlygų keitimui. Atsakovės įsitikinimu, jokie byloje esantys įrodymai neatskleidžia ir nepagrindžia, kad padidėjusios tam tikrų medžiagų kainos turėjo įtaką išaugusiai Sutarčių vykdymo kainai. Apeliantė nepateikė paskaičiavimų, iš kurių būtų matoma, kiek vykdomi darbai turėjo kainuoti su medžiagomis, kurių kaina padidėjo.
19.6. Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, kad dėl dažnesnio kainos perskaičiavimo Lietuvos statybininkų asociacija kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą su prašymu dėl šiuo metu galiojančios tvarkos / teisinio reglamentavimo peržiūrėjimo. Vis tik, toks argumentas (įrodymas) nėra betarpiškai susijęs su šioje byloje nagrinėjama individualiai tarp šalių sudarytų Sutarčių nuostatos keitimu.
19.7. Nurodo, kad Rusijos sukeltas karas Ukrainoje buvo pradėtas ženkliai vėliau (2022 m. vasario 24 d.), negu apeliantė kreipėsi dėl Sutarčių 8.1.1 papunkčio pakeitimo (2021 m. rugsėjo 15 d.), taigi, nebuvo ir negalėjo būti kainų kitimo, kuris yra šio ginčo dalyku, priežastimi.
19.8. Apeliantė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neįrodė egzistuojant VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygų tam, kad būtų galima pakeisti Sutarčių 8.1.1 papunkčio nuostatą. Be to, apeliaciniame skunde apeliantė nenurodė, kokių aplinkybių, įrodymų neištyrė ar netinkamai ištyrė pirmosios instancijos teismas.
19.9. Atsakovės nuomone, ieškovė bendrame pirkimo kontekste siūlė pakankamai mažesnes kainas, nei kitų tiekėjų vidurkis, tikėtinai neįvertinusi natūralių kainų kitimo (padidėjimo) tendencijų, dėl to turėjo prisiimti sau tenkančias neigiamas pasekmes. Atsakovė, kaip perkančioji organizacija, pirkimo metu neturėjo pagrindo ieškovės pasiūlytų kainų vertinti kaip nepagrįstai mažų. Tiekėjai turi pareigą įsivertinti, ar bus pajėgūs vykdyti Sutartis bei pasiūlyti sau priimtinas pirkimo kainas.
19.10. Pažymi, kad apeliantė neįrodė, kad kitu, nei jos nurodomu laikotarpiu (ankstesniais metais) nebūtų buvusi stebima kainų kilimo tendencija, taigi, savaime ieškovės nurodomos aplinkybės apie tai, jog būtent 2021–2022 m. statybų sąnaudos pakilo, nereiškia, jog kainų kilimas neegzistavo ir neturėjo būti stebimas jau ankstesniais metais. Apeliantė, kaip profesionalia veikla užsiimantis asmuo, turėjo šią tendenciją stebėti ir įvertinti. Vien tai, kad pati apeliantė nurodo, jog, kylant įkainiams toliau vykdė Sutartis ir nesikreipė į atsakovę, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindai pakeisti Sutarčių sąlygą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
21. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
22. VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija 2020 m. birželio 9 d. pranešimais informavo apie jos vykdyto viešojo pirkimo „Valstybinės reikšmės kelių horizontaliojo ženklinimo darbai“ I-III, VI-VIII, X-XII, XIV, XVI dalyse nustatytas pasiūlymų eiles bei UAB „Brosta“ pasiūlymo pripažinimą laimėjusiu. Tiekėja UAB „Biseris“ pirkimo dalyse I-II, VIII, X, XII, XIV, XVI užėmė antrąją vietą, o pirkimo dalyse III, VI-VII ir XII – trečiąją vietą.
23. UAB „Biseris“ 2020 m. liepos 3 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu perkančiajai organizacijai (šioje byloje atsakovei), kuriuo prašė pripažinti neteisėtu perkančiosios organizacijos 2020 m. birželio 19 d. sprendimą suteikti UAB „Biseris“ susipažinti tik ribotą UAB „Brosta“ pasiūlymo dalį, nepagrįstai ir netinkama apimtimi taikant konfidencialios informacijos išimtį likusiai pasiūlymo daliai, pripažinti neteisėtu atsakovės 2020 m. gegužės 28 d. sprendimą pripažinti UAB „Brosta“ pirkimo laimėtoja I-III, VI-VIII, X-XII, XIV, XVI dalyse, įpareigoti atmesti UAB „Brosta“ pasiūlymą ir sudaryti naują pasiūlymų eilę pirkime.
24. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimu UAB „Biseris“ ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1241-381/2020 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimą paliko nepakeistą.
25. Perkančioji organizacija su pirkimo laimėtoja (ieškove) 2020 m. gruodžio 11 d. sudarė vienodo turinio viešojo pirkimo sutartis dėl valstybinės reikšmės kelių horizontaliojo ženklinimo darbų atitinkamuose Lietuvos regionuose / teritorijose atlikimo – 2020 m. gruodžio 11 d. sutartis Nr. 1606 (Kretingos, Skuodo ir Plungės teritorija), 2020 m. gruodžio 11 d. sutartis Nr. 1600 (Kaišiadorių ir Kauno teritorija), 2020 m. gruodžio 11 d. sutartis Nr. 1604 (Akmenės, Mažeikių ir Telšių teritorija), 2020 m. gruodžio 11 d. sutartis Nr. 1601 (Marijampolės ir Vilkaviškio teritorija), 2020 m. gruodžio 11 d. sutartis Nr. 1603 (Raseinių ir Radviliškio teritorija), 2020 m. gruodžio 11 d. sutartis Nr. 1595 (Alytaus, Lazdijų ir Prienų teritorija), 2020 m. gruodžio 11 d. sutartis Nr. 1598 (Panevėžio ir Ukmergės teritorija), 2020 m. gruodžio 11 d. sutartis Nr. 1605 (Klaipėdos, Šilutės ir Šilalės teritorija), kuriomis ieškovė (rangovė) įsipareigojo pagal atsakovės (užsakovės) pateiktą techninę specifikaciją (techninę užduotį) atlikti valstybinės reikšmės kelių horizontaliojo ženklinimo darbus, parengti ir perduoti užsakovei išpildomąją dokumentaciją, o užsakovė įsipareigojo sudaryti rangovei būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti tinkamai (kokybiškai) atliktų darbų rezultatą ir sumokėti už darbus Sutartyse numatytomis sąlygomis ir terminais. Sutartys 2020 m. gruodžio 22 d. pratęstos 2021 metams, 2022 m. vasario 2 d. pratęstos dar kartą 2022 metams.
26. Ieškovė 2021 m. rugsėjo 15 d. raštu „Dėl inicijuojamo viešojo pirkimo sutarčių pakeitimo“ (toliau – Raštas) atsakovės paprašė pakeisti Sutarčių 8.1.1 papunkčio nuostatą, ją išdėstant taip: „Sutarties vykdymo laikotarpiu darbų įkainiai pagal bendrą kainų lygio kitimą perskaičiuojami (didinama arba mažinama) vieną kartą – nuo Sutarties įsigaliojimo dienos praėjus 12 (dvylikai) mėnesių (įskaitant Sutarties įsigaliojimo mėnesį), jeigu kainų pokytis, lyginant einamųjų metų mėnesio kainas su praėjusių metų mėnesio kainomis, yra didesnis kaip 4 procentai“.
27. Atsakovė raštu „Dėl inicijuojamo viešojo pirkimo sutarčių pakeitimo“ informavo ieškovę, kad „<...> išnagrinėjo rangovės rašte minimas priežastis ir nusprendė, kad Sutarčių sąlygos keičiamos nebus, t. y. įkainių perskaičiavimo terminas nebus trumpinamas iki 12 mėnesių ir išliks toks pat, kaip numatyta sutartyse“.
28. Ieškovė pareikštu ieškiniu teismo prašė pakeisti 8.1.1 papunktį, numatytą 2020 m. gruodžio 11 d. Sutartyse, sutrumpinant numatytą darbų įkainių perskaičiavimo terminą nuo 24 iki 12 mėnesių.
29. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės ieškinio, padaręs išvadą, kad viešojo pirkimo Sutarčių sudarymas su ja vėliau, nei su kitais tiekėjais, laimėjusiais pirkimus kitose jo objekto dalyse dėl vykusio teisminio ginčo – negali būti laikoma aplinkybe, kurios ieškovė negalėjo protingai numatyti ir kurios rizikos nebuvo prisiėmusi VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, bei kuri sudarytų pagrindą pakeisti ieškovės prašomą Sutarčių sąlygą. Aplinkybė dėl Sutarčių įvykdymo savikainos, tam tikrų medžiagų kainų padidėjimo, nesudaro pagrindo teigti, kad tokia aplinkybė atsirado išimtinai po Sutarčių sudarymo ir kad ieškovė tokios aplinkybės negalėjo protingai numatyti bei nebuvo prisiėmusi jos atsiradimo rizikos.
Dėl ieškinio pagrindo
30. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad vos ieškovė pateikė teismui ieškinį, po kelių dienų Rusija Ukrainoje sukėlė karą, kurio grėsmės, tiek Pasiūlymų pateikimo metu, tiek Sutarčių sudarymo metu niekas nenumatė ir negalėjo numatyti. Teigia, kad vadovaujantis Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840, yra numatyta nepaneigiama prezumpcija, kad karo ieškovė numatyti negalėjo ir nenumatė. Kilus karui Ukrainoje, kuras ir medžiagos dar labiau pabrango ne tik Lietuvoje, Europoje, bet ir visame pasaulyje. Kilęs karas yra itin svari nenumatyta aplinkybė, nulėmusi kuro kainų kilimą.
31. Atkreiptinas dėmesys, kad ši ieškovės nurodyta aplinkybė (keisti ginčo Sutarčių sąlygą dėl padidėjusių prekių, medžiagų ir kuro kainų remiantis karo Ukrainoje aplinkybe) nesudarė ieškinio pagrindo, todėl negali būti ir apeliacijos objektu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčas tarp šalių dėl Sutarčių keitimo ikiteisminėje stadijoje prasidėjo 2021 metų rugsėjį, ieškinys teismui buvo parengtas ir pateiktas 2022 m. vasario 24 d., todėl vertinant Sutarčių sąlygų keitimo pagrindus į karo Ukrainoje pasekmes kainų kilimui neatsižvelgtina.
32. Spręstina, kad apeliacinio skundo objektas yra tik rinkos aplinkybių, buvusių iki ieškinio padavimo datos, kaip pagrindo keisti Sutartis, nagrinėjimas.
Dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo
33. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas tiesiogiai susijęs su viešojo pirkimo procedūromis, todėl patenka į specialiąją viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo sritį, t. y. VPĮ; jei būtų priešingai ir VPĮ 86 straipsnio 3 dalies nuostata – sudarant pirkimo sutartį joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos ir pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos – būtų aiškintina tik kaip reiškianti perkančiosios organizacijos ir pirkimą laimėjusio tiekėjo veiksmų ribojimą tik viešojo pirkimo sutarties sudarymo metu, tokia praktika sutarties šalims leistų piktnaudžiauti keičiant viešojo pirkimo sutarties nuostatas po jos sudarymo, taip būtų pažeisti kitų konkurso dalyvių interesai ir viešųjų pirkimų tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai; dėl šių priežasčių VPĮ įtvirtinta sutarties laisvės principo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-304/2011; 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020).
34. Kadangi šiuo atveju tarp ieškovės ir atsakovės pasirašytos viešojo pirkimo Sutartys, Sutarčių sąlygų keitimui, kaip specialioji norma, taikomas VPĮ 89 straipsnis. Nagrinėjamam ginčui aktualus VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuriame nustatyta, kad pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą, kai pakeitimo poreikis atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti, ir kai kartu yra šios sąlygos: a) pakeitimas iš esmės nepakeičia pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdžio; b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo.
35. VPĮ komentare aiškinant 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nurodoma, kad šio straipsnio taikymui yra būtina nustatyti tris kumuliatyvias sąlygas. Pirma, pakeitimo poreikis turi būti atsiradęs dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti. Pabrėžtina, kad perkančioji organizacija, jau rengdama pirkimo sąlygas, atsižvelgdama į pirkimo objektą, turėtų įvertinti tikėtinas sutarties vykdymo grėsmes ir, jas nustačiusi, nurodyti galimus sutarties pakeitimus pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą. VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte minima sąvoka poreikis reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama ir vertinama, ar objektyviai egzistuoja poreikis įsigyti papildomų prekių, paslaugų ar darbų būtent dėl nenumatytų aplinkybių, o ne dėl bet kokių kitų priežasčių. Antroji sąlyga, pakeitimas, net ir tuo atveju, jeigu yra sąlygotas aplinkybių, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti, iš esmės nepakeičia pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdžio ir trečia, atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 (penkiasdešimties) procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 (šimto) procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės, taip pat šiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti VPĮ pirkimui nustatytos tvarkos taikymo.
36. Atsižvelgiant į VPĮ ir kitų teisės aktų santykį kaip specialiosios ir bendrosios normos, darytina išvada, kad viešojo pirkimo sutarčių keitimui (ar teismui sprendžiant dėl vienašalio prašymo tai padaryti) ir jo teisėtumo vertinimui pirmiausia taikytinas specialusis VPĮ 89 straipsnis, šiuo atveju – VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas. VPĮ kaip specialiojo teisės akto pobūdis neeliminuoja kituose teisės aktuose įtvirtintų teisės normų taikymo, jei VPĮ tam tikra teisinių santykių nereguliuojama arba VPĮ turėtų būti įtvirtinta aiški nuoroda į kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020).
37. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomam Sutarčių pakeitimui taikytinos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, kiek tai neprieštarauja VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktui. CK 6.653 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kai rangovo tiekiamų medžiagų ar įrenginių kaina arba paslaugų, kurias rangovui teikia tretieji asmenys, kaina padidėja iš esmės ir šio kainų padidėjimo rangovas negalėjo numatyti rangos sutarties sudarymo momentu, rangovas turi teisę reikalauti padidinti darbų kainą arba nutraukti sutartį pagal šio CK 6.204 straipsnio nustatytas taisykles.
38. CK 6.204 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai, ši šalis privalo vykdyti sutartį atsižvelgiant į kitose šio straipsnio dalyse nustatytą tvarką. Antroje šio straipsnio dalyje numatyta, kad sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.
39. Šiame straipsnyje taip pat numatyta nukentėjusios nuo esminių sutarties aplinkybių pasikeitimo šalies teisių gynimo tvarka. Kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą. Jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą. Teismas gali:1) nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas; 2) pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra (CK 6.204 straipsnio 3 dalis).
40. Ieškovė Sutarčių 8.1.1 papunktyje įtvirtintą įkainių perskaičiavimo terminą (24 mėnesiai) prašo pakeisti (į 12 mėnesių) dėl šių aspektų: 1) nustatyta įkainių perskaičiavimo metodika (dėl perskaičiavimo termino) neatitinka VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto lygiateisiškumo principo; 2) įkainių perskaičiavimo terminas neatitinka besiklostančios rinkos situacijos (spartaus ir aukšto sutarties vykdymui naudojamų medžiagų ir kuro kainų kilimo aplinkybių).
Dėl VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygų
41. Kaip minėta, nagrinėjamam ginčui aktualus VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuriame nustatyta, kad pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą, kai pakeitimo poreikis atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti, ir kai kartu yra šios sąlygos ir jo (a) papunktis, kuriame įtvirtinta, kad sutarties pakeitimas turi iš esmės nepakeisti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdžio.
42. Nagrinėjamu atveju nenustatytos abi šios būtinosios Sutarčių pakeitimui sąlygos.
43. Visų pirma, ieškovė neįrodė, kad perkančioji organizacija negalėjo numatyti medžiagų ir kainų kilimo, kai numatė, kad Sutartys galės būti keičiamos tik po 24 mėnesių. Ieškovė pateikė byloje įrodymus, kad medžiagų ir kuro kainos 2020–2022 m. augo, tačiau tai savaime nepagrindžia fakto, kad kainų augimo negalima buvo protingai numatyti, o būtent tai yra būtinoji sutarties keitimo sąlyga pagal VPĮ. Įvertinus aplinkybę, kad Pirkimai vyko jau COVID–19 pandemijos metu, labiau tikėtina pripažintina aplinkybė, kad perkančioji organizacija galėjo protingai numatyti kainų augimą kaip tikėtiną aplinkybę.
44. Antra, ieškovė neįrodė, kad dažnesnis kainos keitimas nei numatyta Sutartyse, iš esmės nepakeis pirkimo sutarties pobūdžio.
45. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje tiesiogiai nurodyta, jog pagal vienodo požiūrio principą ir iš jo kylančią skaidrumo pareigą draudžiama po viešojo pirkimo sutarties skyrimo perkančiajai organizacijai ir subjektui, kuriam ji skirta, atlikti tokius šios sutarties nuostatų pakeitimus, kad šių nuostatų požymiai iš esmės skirtųsi nuo pradinės sutarties požymių. Taip yra, jeigu numatomais pakeitimais gerokai išplečiama viešojo pirkimo sutarties apimtis įtraukiant nenumatytus aspektus arba pakeičiama ekonominė sutarties pusiausvyra subjekto, kuriam skirta viešojo pirkimo sutartis, naudai, taip pat jeigu dėl šių pakeitimų galima ginčyti viešojo pirkimo sutarties skyrimą, t. y. jei minėti pakeitimai būtų buvę įtraukti į pradinės sutarties skyrimo procedūrą reglamentavusius dokumentus, būtų buvęs atrinktas kitas pasiūlymas arba kitiems dalyviams būtų buvę leista dalyvauti pirkimo procedūroje (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimas byloje Nr. C‑549/14).
46. Kadangi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė siekdama dažnesnio kainų peržiūrėjimo, iš esmės siekia Sutarčių kainos pakeitimo, t. y. esminės Sutarčių sąlygos pakeitimo. Šiuo pakeitimu būtų gerokai išplėsta viešojo pirkimo sutartis, kas reikštų, jog, jei ši sąlyga būtų pirminėse pirkimo sąlygose, tikėtina, kad savo pasiūlymus būtų teikę ir kiti tiekėjai. Darytina išvada, kad ieškovė siekia iš esmės pakeisti Sutarčių sąlygas, o tai expressis verbis (aiškiai) draudžia VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas.
47. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad ieškovė neįrodė, jog perkančioji organizacija negalėjo numatyti kainų kilimo prieš Sutarčių sudarymą ir fakto, kad ieškovės prašomas pakeitimas nebus esminis, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygų.
Dėl CK 6.204 straipsnio sąlygų
48. Kaip minėta, pagal galiojantį reguliavimą, tam, kad ieškovė įgytų teisę į sutarties sąlygų pakeitimą, ji turi įrodyti, kad jos atveju egzistuoja sutarties vykdymo suvaržymo aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. iš esmės padidėja įvykdymo kaina jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba ieškovei tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių ieškovė sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Ieškovė turi įrodyti visų šių aplinkybių egzistavimo faktą, bei aplinkybes, numatytas VPĮ 89 straipsnyje.
49. Apeliaciniu skundu ieškovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad viešojo pirkimo Sutarčių sudarymas su ja vėliau, nei su kitais tiekėjais, laimėjusiais pirkimus kitose jo objekto dalyse dėl vykusio teisminio ginčo negali būti laikoma aplinkybe, kurios ieškovė negalėjo protingai numatyti ir kurios rizikos nebuvo prisiėmusi VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, kadangi, viena vertus, ji sužinojo apie šią aplinkybę (jog Sutartys su ja bus sudarytos vėliau) dar prieš pasirašydama Sutartis, ir galėjo atsisakyti šias Sutartis sudaryti), kita vertus, teisminiai ginčai viešojo prikimo procedūrų kontekste yra įprasta praktika, todėl akivaizdžiai galėjo būti ieškovės numatyti.
50. Tas pats pasakytina ir apie antrąją ieškovės nurodytą aplinkybę – tolydžio didėjančias medžiagų ir kuro kainas. Akivaizdu, kad užsitęsus pirkimo procedūroms, ieškovė jau turėjo informacijos apie kainų kilimą, tačiau nusprendė vis tik sudaryti ginčo Sutartis.
Žemesnės instancijos teismas
51. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad ieškovės veiksmai aiškiai įrodo jos sutikimą prisiimti kainų kilimo ir vėlesnio Sutarčių sudarymo riziką, nes ji ne tik sutiko sudaryti ginčo Sutartis, bet per bylinėjimosi iki Sutarčių sudarymo laikotarpį jau stebėdama per visus 2020 metus nuosekliai vykusią kainų kilimo tendenciją, pratęsė Sutartis dar metams (2021 metams), o po to – dar metams (2022 metams), nors Sutarčių pratęsimas, vadovaujantis jų 12 punktu, buvo tik ieškovės teisė ir šalių susitarimo dalykas, bet ne ieškovės pareiga (ginčo Sutartys buvo pratęstos 2022 metams Susitarimais Nr. 2, kurie buvo šalių atstovų pasirašyti 2022 m. vasario 1–2 dienomis, t. y. iš esmės prieš pat ieškovei kreipiantis į teismą su ieškiniu nagrinėjamoje byloje, nepaisant to, kad ieškovei dar 2021 m. rugsėjo mėnesio raštu paprašius atsakovės svarstyti Sutarčių keitimo klausimą, tą daryti atsakovė atsisakė bei nepaisant to, kad kaip teigia ieškovė, ji per visus 2021–2022 metus stebėjo statybinių medžiagų kainų augimo tendenciją).
52. Tokį aplinkybių vertinimą pagrindžia ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2022 m. kovo 24 d. informacinis pranešimas „Dėl viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainų ir kitų sąlygų peržiūrėjimo“, kuriame pažymėta, kad neretai dėl ilgiau, nei planuota, užtrukusių pirkimo procedūrų nuo tiekėjo pasiūlymo pateikimo iki sutarties sudarymo gali praeiti nemažas laiko tarpas, per kurį situacijai rinkoje ženkliai pasikeitus, tiekėjui gali tapti akivaizdu, jog už pasiūlytą kainą šiuo metu sutarties būtų neįmanoma įvykdyti; priminta, kad tiekėjų pasiūlymai galioja juose nurodytą laiką, kuris turi būti ne trumpesnis nei reikalaujama konkretaus pirkimo dokumentuose; pasibaigus pasiūlymo galiojimo laikui, tiekėjai neprivalo sudaryti viešojo pirkimo sutarties, jeigu jie nepratęsė pasiūlymo galiojimo termino. Viešųjų pirkimų tarnyba pažymėjo, kad tiekėjai neturėtų pratęsti pasiūlymo galiojimo termino tuo atveju, jeigu įvertinę konkrečią situaciją mato, kad už pasiūlytą kainą negalės įvykdyti sutarties taip, kaip joje numatyta. Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, šalims sutartį sudarius tuo metu, kai jau buvo žinomos rinkoje susiklosčiusios aplinkybės dėl medžiagų kainų padidėjimo, ir šalys sutiko prisiimti riziką pasirašydamos sutartį, vėliau sutarties šalys negali remtis VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis (aplinkybėmis, kurių nebuvo galima numatyti), nes šios aplinkybės sutarties šalims buvo žinomos ir priimtinos.
53. Nustačius aplinkybes, kad ieškovė žinojo apie kainų kilimo riziką iki sutarčių sudarymo, ją iš dalies numatė ir prisiėmė, vien faktas, kad kainų kilimo ar vėlesnio Sutarčių pasirašymo aplinkybių ieškovė negalėjo kontroliuoti, nekeičia išvados, kad ieškovė neįrodė, jog duotuoju atveju egzistuoja sutarties vykdymo suvaržymo aplinkybės ir, atitinkamai, jos teisė reikalauti sutarčių pakeitimo.
54. Apibendrinus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovė neįrodė, kad nenumatytos aplinkybės sąlygojo medžiagų ir kitų resursų kainų neprognozuotą kilimą 2021 metais, kurių ji negalėjo numatyti ir nebuvo prisiėmusi dėl jų rizikos.
55. Apeliantė apeliaciniame skunde papildomai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės atsakovei pasiūlytų įkainių dydį ir dėl to nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė pasiūlė ženkliai mažesnius darbų įkainius, siekdama laimėti konkursą.
56. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantės pasiūlytos kainos viešajame pirkime buvo (37– 44 proc.) mažesnės, nei maksimalūs tų dalių pirkimo pasiūlymai.
57. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad jos viešajame pirkime pateiktame pasiūlyme pasiūlytos kainos atitiko viešojo pirkimo reikalavimus. Tačiau aptarta aplinkybė reikšminga vertinant ieškovės reikalavimą pakeisti Sutarčių 8.1.1 papunktyje įtvirtintą nuostatą dėl įkainių perskaičiavimo termino, nes pagrindžia, kad ieškovė prisiėmė maksimalią kainų kilimo riziką siekdama laimėti Pirkimą.
58. Ieškovė prašymą dėl Sutarčių sąlygų pakeitimo pateikė 2021 m. rugsėjo 15 d., t. y išdirbusi mažiau nei metus nuo Sutarčių sudarymo, ši aplinkybė kartu su ženkliai mažesnių kainų pasiūlymo aplinkybe įrodo, kad ieškovė teikdama pasiūlymą viešajame pirkime nepakankamai įvertino galimas sutarčių vykdymo rizikas, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad pirminis pasiūlymas buvo teikiamas COVID–19 viruso plitimo laikotarpyje, kai kainų kitimo tendencijos buvo sunkiai prognozuojamos. Kaip minėta, pagal CK 6.204 straipsnio 4 dalį, jei nukentėjusi šalis buvo prisiėmusi aplinkybių atsiradimo riziką, ji netenka teisės reikalauti sutarties sąlygų pakeitimo.
59. Apibendrinant anksčiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo Sutarčių 8.1.1 papunktį pakeisti vadovaujantis CK 6.204 straipsnio ir VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindais. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės reikalavimas pakeisti Sutarčių 8.1.1 papunkčio sąlygą, kurioje įtvirtinta darbų įkainių perskaičiavimo tvarka, negalėjo būti tenkinamas.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
60. Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ieškovės apeliacinio skundo argumentais nepaneigtas, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
61. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 3 633,63 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai rengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą.
62. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Kadangi ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos iki bylos nagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis), viršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatytą maksimalų (2 248,87 Eur) užmokestį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, atsakovei iš ieškovės priteistina 2 248,87 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai (juridinio asmens kodas 188710638) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“ (juridinio asmens kodas 303248413) 2 248,87 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų ir aštuoniasdešimt septynių centų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.