- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-15
- Bylos Nr.
- e2A-638-178/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00415-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Romualda Janovičienė, Alvydas Poškus
- Atsakovas
- Viešosios įstaigos „Raseinių hipodromas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių statyba“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Gintaro Pečiulio ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Viešosios įstaigos „Raseinių hipodromas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-248-267/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių statyba“ ieškinį atsakovei Viešajai įstaigai „Raseinių hipodromas“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl sutartinės kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl arbitražinio susitarimo taikymo, atsiskaitymų už atliktus darbus pagal viešajame pirkime sudarytą rangos sutartį, darbų atlikimo termino pratęsimo. Ieškovė UAB „Raseinių statyba“ (patikslintame) ieškinyje prašo pripažinti negaliojančia 2011 m gruodžio 28 d. Raseinių hipodromo rekonstravimo darbų rangos sutartyje Nr. 1 (toliau – Rangos sutartis), sudarytoje su atsakove VšĮ „Raseinių hipodromas“, įtvirtintą arbitražinę išlygą; pratęsti Rangos sutartyje numatytą darbų atlikimo terminą iki 2014 m. vasario 7 d.; priteisti iš atsakovės 200 337,06 Eur skolą ir 3 766,61 Eur delspinigių, viso 204 103,67 Eur, taip pat 7,23 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė (perkančioji organizacija) 2011 m. spalio 21 d. paskelbė atvirą supaprastintą konkursą „Raseinių hipodromo rekonstravimo darbai“ (pirkimo Nr. 59641), ieškovė buvo pripažinta laimėtoja, 2011 m. gruodžio 28 d. buvo sudaryta Rangos sutartis. Pagal jos nuostatas darbai turėjo būti atlikti per 12 mėnesių nuo darbų pradžios, tačiau vos tik ieškovė pradėjo darbus, iš karto atsirado kliūtys, trukdančios darbų vykdymui – teisminiai procesai, papildomi darbai, meteorologinės sąlygos, darbų apmokėjimo terminų pažeidimai. Darbų atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2013 m. birželio 15 d. Atsakovė nepagrįstai nesutiko darbų atlikimo terminą dar pratęsti iki 2013 m. gruodžio 27 d. Ieškovė 2013 m. lapkričio 27 d. jau buvo atlikusi 100 procentų visų rangos darbų, o atsakovė visus šiuos darbus buvo priėmusi pagal be pretenzijų pasirašytus ir su inžinieriumi suderintus atliktų darbų aktus. Tačiau dėl atsakovės kaltės statinio pripažinimo naudoti momentas nusikėlė iki 2014 m. vasario 7 d. Ieškinio pareiškimo dienai atsakovės pradelstos skolos likutis yra 691 723,81 Lt, tačiau atsakovė atsisakymą mokėti motyvuoja tuo, kad yra paskaičiavusi 622 660,94 Lt piniginę kompensaciją už uždelsimą pagal Rangos sutartį, nors ieškovė darbus vėlavo atlikti ne dėl savo kaltės ir dėl to atsakovė neturėjo teisės iš ieškovės reikalauti piniginės kompensacijos už uždelsimą ir už laikotarpį po 2013 m. birželio 15 d. Net jeigu teismas nuspręstų, kad atsakovė turi teisę iš ieškovės reikalauti piniginės kompensacijos už uždelsimą, Rangos sutartyje nustatytinas piniginės kompensacijos už uždelsimą dydis turi būti sumažintas iki 0,01 proc., skaičiuojant tik nuo ieškovės nepagrįstai (dėl ieškovės kaltės) pradelstų darbų vertės. Šalių ginčas nėra priskirtinas arbitruotiniems ginčams, nes jis patenka į specialią Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau –VPĮ) reguliavimo sritį ir turi būti nagrinėjamas teisme, Rangos sutartyje įtvirtinta arbitražinė išlyga prieštarauja imperatyvioms VPĮ 93 straipsnio, CPK 27 straipsnio 3 dalies nuostatoms, pagal kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011 suformuotą teismų praktiką tokie ginčai yra nearbitruotini. Atsakovė VšĮ „Raseinių hipodromas“ priešieškinyje prašo iš ieškovės priteisti 180 335,07 Eur (622 660,94 Lt) sutartinę kompensaciją. Rangos sutarties 8.2 punkte nustatyta, kad rangovas privalo baigti visus darbus per darbų baigimo laiką, įskaitant baigiamuosius bandymus ir perimant pagal Rangos sutarties 10.1 punktą. 2013 m. gruodžio 23 d. raštu UAB „Raseinių statyba“ kreipėsi į IĮ „Palonas“ prašydama inicijuoti Rangos sutartyje nustatyto darbų užbaigimo termino pratęsimo procedūrą, imtis priemonių, kad VšĮ „Raseinių hipodromas“ pašalintų kliūtis, trukdančias atlikti baigiamuosius bandymus ir pripažinti Raseinių hipodromą tinkamu naudoti. 2013 m. gruodžio 30 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė statybvietės priėmimo-perdavimo aktą. 2014 m. sausio 6 d. raštu Nr. 14-01 IĮ „Palonas“ informavo ieškovę, kad statybos užbaigimo procedūra turi būti vykdoma pagal Rangos sutarties konkrečių sąlygų 10.1 punktą ir STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“. 2014 m. sausio 6 d. raštu Nr. 2014-RS-2 atsakovė pareikalavo iš ieškovės kompensacijos už 298 dienas, viso 652 643,84 Lt. 2014 m. vasario 13 d. atsakovė išrašė ieškovei sąskaitą faktūrą dėl 622 660,94 Lt kompensacijos, kurią ieškovė gražino atsakovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2016 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino byloje pareikštus ieškinio reikalavimus nearbitruotinais; pratęsė Rangos sutartyje numatytą darbų atlikimo terminą iki 2014 m vasario 7 d.; priteisė iš atsakovės ieškovei 200 337,06 Eur skolą, 3 766,61 Eur delspinigius ir 7,23 dydžio metines palūkanas nuo priteistos 204 103,67 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-10-29) iki teismo sprendimo įvykdymo. Likusią ieškinio reikalavimų dalį ir priešieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės nurodoma aplinkybė, jog nėra baigta Bendrųjų sutarties sąlygų 20.3 punkte numatyta ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra Ginčų nagrinėjimo komisijoje (toliau – GNK), neriboja ginčo šalies teisės kreiptis į teismą. Nagrinėjamas ginčas nearbitruotinas dėl to, kad yra susijęs su viešaisiais pirkimais, o kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nearbitruotini ginčai, susiję su viešųjų pirkimų sutartiniais teisiniais santykiais, kurie patenka į VPĮ reguliavimo sritį, pvz., ginčai dėl viešojo pirkimo sutarties kainos (ar kitų esminių sąlygų) keitimo. Teismas sprendė, kad šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl esminės Rangos sutarties sąlygos – sutarties įvykdymo termino - pakeitimo tiesiogiai patenka į VPĮ taikymo sritį, todėl ginčas objektiniu aspektu yra nearbitruotinas. Dėl to teismas ieškovės reikalavimą dėl Rangos sutartyje įtvirtintos išlygos pripažinimo negaliojančia tenkino iš dalies, pripažindamas nearbitruotinu tik šioje byloje nagrinėjamą šalių ginčą. Teismas pagal byloje esančius įrodymus sprendė, kad jie patvirtina, jog ieškovė Rangos sutartyje numatytus darbus atliko, perdavė juos atsakovei (užsakovui), o užsakovas juos priėmė. Šalys pripažino, kad ieškovės atliktų neapmokėtų darbų vertė – 691 723,81 Lt, todėl teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl atliktų darbų apimties ir jų kainos, tačiau nesutariama dėl sutarties termino pratęsimo ir užsakovo teisės į kompensaciją. Šalims nepateikus byloje patikimų įrodymų apie Rangos sutartyje numatytų darbų pradžią teismas vadovavosi Viešųjų pirkimų tarnybai pateiktos ataskaitos duomenimis ir konstatavo, kad sutarties šalys susitarė darbų pradžia laikyti 2012 m. vasario 28 d., todėl sutarties įvykdymo data Viešųjų pirkimų komisijai buvo nurodyta po 12 mėnesių – 2013 m vasario 28 d. Dėl šių aplinkybių teismas atmetė atsakovės pasirinktą argumentaciją, pagal kurią darbų pradžia sutapatinama su Rangos sutarties sudarymo diena ir nuo 2012 m. gruodžio 29 d. skaičiuojama kompensacija už darbų uždelsimą pagal FIDIC (Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos) nuostatas. FIDIC sutarties bendrųjų sąlygų 8.7 punkte numatyta „kompensacija už uždelsimą“ savo esme atitinka netesybas pagal CK 6.71–6.73 straipsnius ir užtikrina minimalių sutartinių užsakovo nuostolių kompensavimą, kurių dydžio, vėluojant atlikti darbus, nereikia įrodinėti, tačiau kiekvienu atveju užsakovas turi įrodyti būtinąsias sąlygas rangovo atsakomybei dėl sutartyje nustatyto termino pažeidimo kilti. Atsakovė 180 335,07 Eur piniginę kompensaciją už uždelsimą skaičiuoja už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 28 d. iki 2013 m. gruodžio 2 d., kai šalys pasirašė statybos darbų priėmimo-perdavimo aktą. Ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl kompensacijos priteisimo prasidėjo 2013 m. gruodžio 2 d. ir pasibaigė 2014 m. gegužės 2 d. (CK 1.124 str. 5 d. 1 p., 1.127 str.). Atsakovė priešieškinį pareiškė tik 2015 m. sausio 14 d., daugiau kaip aštuonis mėnesius praleidusi senaties terminą, todėl teismas reikalavimui taikė CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ir šiuo pagrindu priešieškinį atmetė (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Statybos darbai buvo stabdomi dėl priežasčių, nesusijusių su ieškovės kalte ar aplaidumu - bylos duomenų pakanka išvadai, jog ne ieškovė, o atsakovė esminiai pažeidė rangos sutartį, savalaikiai neapmokėdama už atliktus statybos darbus ir tai buvo pakankamas pagrindas pratęsti numatytą darbų atlikimo terminą iki 2014 m. vasario 7 d., kai buvo pasirašyta statybos darbų užbaigimo deklaracija ir rekonstruotas statinys pripažintas tinkamu naudoti. Todėl, patenkinus ieškinio reikalavimą dėl sutarties įvykdymo termino pratęsimo, visiškai tenkintini atsakovei pareikšti turtiniai reikalavimai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
Atsakovė (toliau – apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimą, atmesti ieškovės reikalavimą dėl arbitražinės išlygos pripažinimo negaliojančia, pripažinti, kad ginčas nagrinėtinas arbitraže. Tuo atveju, jei teismas spręstų, kad ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, prašo atmesti ieškovės reikalavimą dėl darbų termino pratęsimo, delspinigių ir palūkanų priteisimo, priteisti iš ieškovės 180 335,07 Eur kompensaciją ir atlikti priepriešinių reikalavimų įskaitymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
19.1. Ieškovės teiktų reikalavimų kitimo eiliškumas leidžia teigti, kad iki 2015 m. rugsėjo 7 d. byloje nebuvo pareikšta reikalavimų, nagrinėtinų bendrosios kompetencijos teisme (o ne arbitraže). Vėliau teismas nepagrįstai laikė, kad darbų atlikimo terminas, dėl kurio pratęsimo ieškovė iškėlė klausimą tik jau baigiantis bylos nagrinėjimui, laikytinas esmine viešojo pirkimo sutarties sąlyga ir dėl to pareikšti reikalavimai nearbitruotini. Ar ši sąlyga buvo esmine viešojo konkurso sutarties sąlyga, teismas turėjo spręsti pagal tai, kurios viešojo pirkimo sąlygos buvo pagrindu skelbiant konkurso nugalėtoją. Darbų atlikimo terminas neturėjo jokios įtakos asmens pripažinimui viešojo pirkimo konkurso nugalėtoju ir negali būti vertinamas esminių viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimu.
19.2. VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 7 punkte numatyta, kad šalys turi susitarti dėl ginčų sprendimo tvarkos. Esant tokio pobūdžio susitarimui teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti arbitražine išlyga. Šiuo atveju sutarties sąlygas siekia keisti ne perkančioji organizacija, o tiekėjas.
19.3. Nepagrįsta teismo išvada, kad rangos darbų pradžia laikytina 2012 m. vasario 28 d., nes buvęs atsakovės vadovas patvirtino, kad darbai buvo pradėti dar iki Rangos sutarties pasirašymo.
19.4. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė darbus stabdė ne dėl savo kaltės ar aplaidumo, nes kitoje to paties teismo byloje (Nr. 2-299-372/2012) laikinosios apsaugos priemonės galiojo tik savaitę, tuo tarpu daugiau nei keturis mėnesius – nuo 2012 m. sausio 12 d. iki 2012 m. gegužės 28 d. – ieškovė nevykdė darbų savo valia. Taip pat nepagrįsti teiginiai, kad atsakovė nesavalaikiai atsiskaitinėjo už atliktus darbus, nes atsakovė laikėsi nuostatos, kad ieškovė turėjo laikytis savo prievolės 50 proc. darbų atlikti savo ištekliais. Be to, atsakovė galėjo atsiskaityti tik tada, kai pati gaudavo finansavimą iš Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau –LVPA).
19.5. Rangos sutarties bendrųjų sąlygų 8.7 punkte nurodyta, kad rangovas, nesilaikęs 8.2 punkto reikalavimo (baigimo laikas) privalo sumokėti užsakovui kompensaciją, kuri negali viršyti pasiūlymo priede nustatytos 15 proc. sumos nuo priimtos sutarties kainos.
19.6. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė praleido ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui, nes po 2014 m. vasario 7 d., kai buvo priduotas objektas, vyko priešarbitražinė procedūra, kuri nutrūko 2014 m. rugsėjo 16 d. Todėl iki tol atsakovė neturėjo pareigos kreiptis į teismą.
19.7. Teismas, net ir laikydamas ieškinio senaties termino pradžią nuo 2014 m. vasario 7 d., turėjo dėl paminėtos priežasties ir komplikuotų šalių santykių spręsti dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo ir jį atnaujinti.
Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo tokius argumentus:
Šalies argumentai
20.1. Prievolių vykdymo terminų nurodymas yra numatytas VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 6 punkte ir yra viena iš esminių viešojo pirkimo sąlygų. Todėl, esant pareikštam reikalavimui pakeisti viešojo pirkimo sutartį – pratęsti joje numatytą darbų atlikimo terminą, ginčas pagal kasacinio teismo praktiką yra susijęs su viešųjų pirkimų santykiais, patenkančiais į VPĮ reglamentavimo sritį, ir dėl to nearbitruotinas.
20.2. Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų dėl delspinigių ir palūkanų sumų priteisimo nepagrįstumo. Todėl šioje dalyje apeliacinis skundas nemotyvuotas ir nepagrįstas.
20.3. Skundžiamu sprendimu pagrįstai pratęstas darbų atlikimo terminas. Darbų pradžia turėjo būti nustatoma pagal FIDIC sutarties nuostatas (FIDIC inžinieriaus pateiktą pranešimą), tačiau faktiškai tai nebuvo įforminta.
20.4. Kita vertus, nepriklausomai nuo darbų pradžios momento nustatymo darbai nebuvo baigti per Rangos sutartyje numatytą 12 mėnesių terminą dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo ieškovės. Atsakovė ir pati savo 2013m. sausio 2 d. raštu sutiko darbų atlikimo terminą pratęsti iki 2013 m. birželio 15 d., todėl terminas bet kuriuo atveju iki nurodytos datos turi būti pratęstas.
20.5. Ir iki šios datos darbai nebuvo baigti ne dėl nuo ieškovės priklausančių priežasčių: nepalankių oro sąlygų, papildomų darbų atlikimas, nesavalaikis atsiskaitymas. Pati apeliantė ne vieną kartą kreipėsi į LVPA su prašymu pratęsti projekto įgyvendinimo terminą dėl ieškovės nurodomų priežasčių ir, nors tokį sutikimą gaudavo, elgėsi nesąžiningai nebesutikdama pratęsti ieškovei darbų atlikimo terminų po 2013 m. birželio 15 d. Be to, objektas negalėjo būti pripažintas tinkamu naudoti dėl pačios apeliantės neatliktų veiksmų – nesutvarkyta dokumentacija dėl hipodrome įrengto vandens gręžinio, jis įrengtas tik 2013 m. lapkričio mėn., elektros generatoriaus, kadastriniai matavimai atlikti tik 2013 m. gruodžio mėn. Dėl teisminių ginčų kitoje byloje ieškovė negalėjo vykdyti darbų mažiausiai 44 dienas tiesiogiai, o dar dalį laiko tam trukdė nepalankios meteorologinės sąlygos, teisinis bei finansavimo neapibrėžtumas dėl paminėtos bylos. Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovės kaltės nevykdant darbų savo valia.
20.6. Pažymėtina, kad už atliktus darbus apeliantė turi atsiskaityti visiškai net ir nepaisant termino (ne)pratęsimo. Pratęsus darbų atlikimo terminą, priešieškinio reikalavimas apskritai tampa nebepagrįstas.
20.7. Teismas pagrįstai konstatavo sutrumpinto ieškinio senaties termino praleidimą, nes terminas tokio pobūdžio reikalavimui (netesybos) suėjo 2014 m. gegužės 2 d. Nepagrįsti apeliantės aiškinimai, kad terminas nepraleistas dėl to, kad tik 2014 m. kovo 6 d. ieškovei grąžinus apeliantės išrašytą sąskaitą faktūrą, tapo aišku, jo ieškovė ginčija netesybų sumą, be to, iki 2014 m. rugsėjo vyko priešarbitražinė procedūra GNK. Apie tai, kad ieškovė ginčija netesybas, apeliantei buvo aišku dar iš 2013 m. rugsėjo 27 d. rašto, o ginčo sprendimas GNK buvo inicijuotas pačios ieškovės ir tik 2014 m. gegužės 28 d., t.y. jau pasibaigus ieškinio senaties terminui reikalavimams dėl netesybų pareikšti. Jokių kitų svarbių priežasčių, kurios galėtų būti laikomos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, faktiškai nėra, o paminėtos tokiomis nelaikytinos.
20.8. Priešieškinio reikalavimas dėl kompensacijos už uždelsimą nepagrįstas iš esmės, nes dėl darbų trukmės pailgėjimo ieškovės kaltė nekonstatuotina, jos nenustatė ir teismas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuojama. Todėl sprendimo pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindų ribose.Nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 28 d. Rangos sutartis sudaryta viešajame pirkime. Darbų atlikimo terminas pagal Rangos sutartį – 12 mėnesių nuo darbų pradžios datos. Ginčų sprendimo tvarka – arbitražinė (Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis arbitražo procedūros reglamentas). Teismas sprendime: a) pripažino byloje pareikštus ieškinio reikalavimus nearbitruotinais; b) pratęsė Rangos sutartyje numatytą darbų atlikimo terminą iki 2014 m vasario 7 d.; c) priteisė iš atsakovės ieškovei 200 337,06 Eur skolą, 3 766,61 Eur delspinigius ir procesines palūkanas. Apeliantė visiškai nesutinka su a) ir b) reikalavimų tenkinimu, iš dalies nesutinka su skolos ieškovei dydžiu, kuris, apeliantės manymu, nustatytinas įvertinus priešieškinio reikalavimą.Apeliacinis skundas tenkintinas.
Dėl ginčo (ne)arbitruotinumo
Apeliantė nuo pat atsiliepimo pateikimo pirmosios instancijos teisme teigė, kad ginčą šalys turėtų spręsti arbitraže, t.y. nesutiko, kad byla būtų nagrinėjama teisme. Todėl teisėjų kolegija visų pirma pasisako dėl to, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė dėl ginčo nearbitruotinumo.Komercinio arbitražo įstatymo (toliau - KAĮ) 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, gavęs ieškinį dėl klausimo, dėl kurio šalys yra sudariusios šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytos formos arbitražinį susitarimą, atsisako jį priimti. Jeigu arbitražinio susitarimo sudarymo faktas paaiškėja po to, kai teismas priėmė ieškinį, teismas ieškinį dėl klausimo, dėl kurio yra sudarytas arbitražinis susitarimas, palieka nenagrinėtą. Iš esmės tas pat numatyta CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte.Skundžiamame sprendime teismas pripažino, kad bylos iškėlimo stadijoje, kai buvo pateiktas pirminis ieškinys dėl skolos už atliktus darbus, galėjo būti sprendžiamas klausimas dėl ginčo perdavimo arbitražui. Kitaip tariant, faktiškai sutiko su ginčo dėl skolos už darbus arbitruotinumu tiek subjektiniu, tiek objektiniu aspektais ir tokią išvadą teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta. Kartu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčą nearbitruotiną daro tai, jog vėliau (jau po apeliantės atsiliepimo į ieškinį) ieškovė pareiškė reikalavimus pripažinti negaliojančia arbitražinę išlygą ir pratęsti viešojo pirkimo rezultate sudarytoje Rangos sutartyje numatytą darbų atlikimo terminą. Taigi, svarbu nustatyti, kokią reikšmę, sprendžiant klausimą dėl šalių numatytos arbitražinės išlygos (ne)taikymo, turi pareiškimas reikalavimų dėl jos pripažinimo negaliojančia ir dėl Rangos sutartyje numatyto darbų atlikimo termino pratęsimo.Pagal KAĮ 11 straipsnio 2 dalį arbitražinis susitarimas gali būti pripažintas negaliojančiu teismo tvarka vienos iš šalių reikalavimu bendrais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais arba nustačius, kad pažeisti šio įstatymo 10 ir 12 straipsnių reikalavimai. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad nepaisant to, jog pagal KAĮ 12 straipsnio 2 dalį nearbitruotinų ginčų sąrašas yra baigtinis, tačiau kasacinio teismo byloje Nr. 3K-7-304/2011 išaiškinta, kad nearbitruotini ir ginčai, susiję su viešojo pirkimo sutarties keitimu. Nagrinėjamu atveju tai yra darbų atlikimo termino pratęsimo klausimas, nes darbų atlikimo terminas yra VPĮ numatyta viešojo pirkimo sutarties sąlyga. Taip pat nurodė, kad teismo jurisdikcija išplaukia iš CPK 27 straipsnio 3 dalies, VPĮ 93 straipsnio nuostatų. Todėl teigė, kad arbitražinė išlyga prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms (CK 1.80 straipsnis), taip pat viešajai tvarkai (CPK 1.81 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad arbitražinė išlyga yra negaliojanti visa apimtimi. Remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais (teisėjų kolegija jų nekartoja), visiškai pagrįstai nurodė, kad ginčai ir dėl viešųjų pirkimų procese sudarytų sutarčių vykdymo iš esmės yra arbitruotini. Todėl pripažino nepagrįstais ieškovės argumentus dėl arbitražinės išlygos pripažinimo negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu. Tačiau ieškovės reikalavimą iš dalies tenkino, pripažindamas nearbitruotinu tik šioje byloje nagrinėjamą ginčą.Iš sprendimo motyvų matyti, kad lemiamą reikšmę teismo išvadai dėl ginčo nearbitruotinumo turėjo tai, kad ieškovė prašė pratęsti Rangos sutartyje numatytą darbų atlikimo terminą. Teismas sprendė, kad prievolių įvykdymo terminai yra viena iš esminių viešojo pirkimo sutarties sąlygų, o kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011 yra išaiškinta, jog viešojo pirkimo sutarties keitimas įeina į specialiojo įstatymo (VPĮ) teisinio reguliavimo sritį ir sutartis gali būti keičiama tik teismo sprendimu. Teisėjų kolegija nesutinka su teismo išvada dėl darbų atlikimo termino pratęsimo vertinimo kaip viešojo pirkimo sutarties esminės sąlygos keitimo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste konkrečiai, o ir apskritai darbų atlikimo terminas esmine sutarties sąlyga, teisėjų kolegijos nuomone, galėtų būtų būti vertinamas tik tais atvejais, kai jo praleidimas lemtų neišvengiamai didelius nuostolius kitai šaliai ar daro darbų tolesnį darbų atlikimą beprasmiu.Visų pirma, šiuo atveju Rangos sutartyje net ir nebuvo numatytas konkrečia data apibrėžtas darbų atlikimo terminas – kaip minėta 23 punkte, darbų baigimo data yra numatyta 12 mėnesių nuo darbų atlikimo pradžios. Pažymėtina, kad net pačios šalys nevienodai aiškino darbų atlikimo pradžios datą, kurią, šalims nepateikus patikimų įrodymų, remdamasis kitais įrodymais, nustatė teismas (2012 m. vasario 28 d.). Antra, pati apeliantė 2013 m. sausio 2 d. raštu iš esmės sutiko, kad darbai būtų baigti iki 2013 m. birželio 15 d. (2 t. b.l. 189), taigi, skaičiuojant darbų pradžią nuo bet kurios šalių nurodomos datos pati išreiškė sutikimą nukelti darbų baigimo datą. Trečia, ne kartą buvo pratęstas projekto finansavimas pripažinus apeliantės nurodomas darbų atlikimo vėlavimo priežastis objektyviomis (6 t. b.l. 10-18). Jau vien tik iš paminėtų aplinkybių galima daryti išvadą, kad darbų per 12 mėnesių baigimo konkreti kalendorinė data nebuvo apibrėžta, o bet kuriuo atveju - ji nebuvo šalims tiek reikšminga, kad ją galima būtų laikyti esmine ir negalinčia būti keistina viešojo pirkimo sutarties sąlyga. VPĮ 18 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad pirkimo sutartyje turi būti nustatyta, be kita ko, ir prievolių įvykdymo terminai. Tačiau kurios nors iš šių pirkimo sutartyje nustatytinų sąlygų pakeitimas savaime nereiškia, kad tai visais atvejais reiškia esminių viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimą. Tam tikrų viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimo galimybė yra numatyta ir pačiame įstatyme - VPĮ 18 straipsnio 8 dalis. Imperatyvaus draudimo keisti prievolių įvykdymo terminus (net jei nagrinėjamu atveju būtų galima pripažinti, kad Rangos sutartyje darbų baigimo terminas yra apibrėžtas konkrečiai), skirtingai negu laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kainos keitimą (VPĮ 18 straipsnio 3 dalis), nėra. Šiame kontekste pastebėtina, kad kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog teismo sprendimu sumažintos netesybos, net jei jos įtvirtintos viešojo pirkimo sutartyje, apskritai nėra šios sutarties keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2015). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, tai juo labiau pasakytina apie darbų atlikimo pabaigos termino pakeitimą. Pastarojoje kasacinio teismo nutartyje konstatuota, jog VPĮ 18 straipsnio 8 dalies nuostatų taikymas pirmiausia priklauso nuo to, ar viešojo pirkimo sutartis apskritai keičiama. Joje nurodyta, kad iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) ir kasacinio teismo praktikos dėl viešojo pirkimo sutarties keitimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal UAB „Kauno vandenys“ skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimo, bylos Nr. 3K-7-304/2011) galima daryti sandorio keitimo kvalifikavimo takoskyrą: kiekvienas esminis viešojo pirkimo sutarties pakeitimas, kuris kaip pažeidžiantis tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus yra draudžiamas, kartu yra ir sutarties pakeitimas bendrąja teisine ir ekonomine prasme (nauja oferta ir akceptas) (pavyzdžiui, viešojo pirkimo sutarties kontrahento pakeitimas: žr. Teisingumo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimą Wall, C-91/08, ECLI:EU:C:2010:182), tačiau ne kiekvienas kontrahentų sutarimas keisti sandorio sąlygas (CK 6.223 straipsnio 1 dalis) bus laikytinas esminiu viešojo pirkimo sutarties pakeitimu pagal VPĮ 18 straipsnio 8 dalį (pavyzdžiui, valiutos konvertavimas ir atitinkamas sutarties kainos suapvalinimas: žr. Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 19 d. sprendimą pressetext Nachrichtenagentur, C-454/06, ECLI:EU:C:2008:351).Jau anksčiau kasacinio teismo yra nurodyta, kad nearbitruotini ginčai dėl viešojo pirkimo sutarties kainos (ar kitų esminių sąlygų), nes įeina į VPĮ reguliavimo sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011), ir priešingai, ginčai, susiję su tokios sutarties vykdymu, inter alia, atsakomybe už sutartinių prievolių nevykdymą, nekvalifikuotini kaip sutarties keitimas ir į VPĮ teisinį reguliavimą nepatenka, todėl arbitruotini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2014).Nėra jokių įtikinamų argumentų, kad darbų atlikimo termino klausimas būtų galėjęs pirkimų procedūrų metu lemti ar bent turėti reikšmės jų eigai, tiekėjų ratui ir pan., o šio ginčo vienoks ar kitoks išnagrinėjimas iškreiptų ar pakeistų viešojo pirkimo sutarties esmę. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju nustatyti kitą darbų baigimo terminą reikalauja tiekėjas, tuo tarpu VPĮ 18 straipsnio 8 dalies principinė nuostata dėl negalimumo keisti viešojo pirkimo sutarties sąlygas jos galiojimo laikotarpiu yra visų pirma nukreipta užkirsti kelią galimiems būtent perkančiosios organizacijos piktnaudžiavimams. Remiantis išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog dėl to, kad ieškovė byloje kelia klausimą dėl darbų atlikimo termino pratęsimo (iki jų faktinio atlikimo), ginčo dalis dėl sutarties vykdymo tiek pagal ieškinį, tiek pagal priešieškinį (tarpusavio atsiskaitymų, darbų atlikimo terminų) laikytinas nearbitruotinu ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.Todėl skundžiamo sprendimo dalis, kuria ieškinys tenkintas iš dalies pripažįstant ieškinio reikalavimus nearbitruotinais, naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – atmesti ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančia Rangos sutartyje numatytą arbitražinę išlygą. Kita sprendimo dalis panaikintina, o likusi ieškinio dalis bei priešieškinis paliktini nenagrinėtais (KAĮ 11 straipsnio 1 dalis, CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai, 329 straipsnio 1 dalis). Padarius tokią išvadą, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Priėmus apeliantei palankų naują sprendimą, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).Apeliantė pirmosios instancijos teisme nurodo turėjusi 4 054,996 Eur išlaidų už advokato pagalbą, prašė sugrąžinti 2 961,94 Eur žyminį mokestį už priešieškinį (4 t. b.l. 116-127). Tačiau jai pačiai įrodinėjant, kad ginčas nenagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, priešieškinį reikšti nebuvo būtinumo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad žyminis mokestis iš ieškovės jai neturėtų būti priteistas, taip pat nėra įstatyminio pagrindo jį grąžinti konstatavus, jog ir priešieškinis paliktinas nenagrinėtu. Išlaidas už advokato pagalbą apeliantė turėjo ne tik dėl to, kad apeliantė ginčijo (ir nuginčijo) vieną iš trijų pareikštų ieškinio reikalavimų (arbitražinės išlygos pripažinimą negaliojančia), bet ir dėl priešieškinio parengimo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pakankamu, sąžiningu ir teisingu laikytinas 1 000 Eur išlaidų už advokato pagalbą atlyginimas (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 98 straipsnis). Apeliantė sumokėjo už apeliacinį skundą 2 999,16 Eur žyminį mokestį (6 t. b.l. 61). Kitokių bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme nenurodė. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu jau buvo patenkinęs tiek turtinį, tiek iš dalies neturtinius reikalavimus, todėl apeliantė patyrė išlaidas ginčydama (ir turėdama ginčyti) visus reikalavimus. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad jai iš ieškovės priteistinas, skirtingai nei nurodyta 45 punkte už pareikštą priešieškinį, sumokėtas už apeliacinį skundą žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimo dalį, kuria byloje pareikšti ieškinio reikalavimai pripažinti nearbitruotinais, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti ieškinio reikalavimą dėl 2011 m. gruodžio 28 d. Raseinių hipodromo rekonstravimo darbų rangos sutartyje Nr. 1 numatytos arbitražinės išlygos pripažinimo negaliojančia.
Likusią ieškinio dalį ir priešieškinį palikti nenagrinėtus.
Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo – priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių statyba“ 1 000 Eur už advokato pagalbą ir 2 999,16 Eur žyminio mokesčio atsakovei Viešajai įstaigai „Raseinių hipodromas“.
Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas atsakovės Viešosios įstaigos „Raseinių hipodromas“ atžvilgiu Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartimi (keistos 2015 m. rugpjūčio 27 d. ir 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartimis).
Sprendimo kopiją siųsti Turto arešto registro tvarkytojui.