- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-09
- Bylos Nr.
- 2-1446/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Pasvalio vandenys“
- Atsakovas
- Danijos įmonės Per Aarsleff A
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pasvalio vandenys“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtu jo ieškinys atsakovui Danijos įmonės Per Aarsleff A/S filialui dėl nuostolių išieškojimo (civilinė byla Nr. 2-531-227/2014).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „Pasvalio vandenys“ 2013-02-19 kreipėsi į Pasvalio rajono apylinkės teismą, prašydamas išduoti teismo įsakymą dėl priteisimo iš skolininko Danijos įmonės Per Aarsleff A/S filialo 419 440 Lt nuostolių, 6 proc. metinių palūkanų bei 2 049 Lt žyminio mokesčio. Šių lėšų išieškojimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti skolininkui Danijos įmonės Per Aarsleff A/S filialui priklausantį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 19 d. teismo įsakymu iš skolininko Danijos įmonės PER AARSLEFF A/S filialo priteisė kreditoriaus naudai 419 440 Lt nuostolių, 6 proc. metines procesines palūkanas, 2 049 Lt žyminio mokesčio, 12 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartimi taip pat buvo patenkintas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Skolininkas Danijos įmonės Per Aarsleff A/S filialas 2013-03-14 pateikė prieštaravimus dėl minėto teismo įsakymo, 2013-03-28 Pasvalio rajono apylinkės teisme gautas ieškovo UAB „Pasvalio vandenys“ ieškinys šiam atsakovui dėl nurodytų lėšų priteisimo, teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartimi teismo 2013 m. vasario 19 d. įsakymas buvo panaikintas, o teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartimi ši civilinė byla Nr. 2-319-515/2014 buvo perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi UAB „Pasvalio vandenys“ ieškinys atsakovui Danijos įmonės Per Aarsleff A/S filialui dėl nuostolių atlyginimo paliktas nenagrinėtu. Teismas taip pat nurodė, kad įsiteisėjus šiai nutarčiai, panaikintinos Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – Danijos įmonės Per Aarsleff A/S filialui priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų, priklausančių skolininkui ir esančius pas jį ar pas kitus asmenis, už 419 440 Lt, areštas.
Teismas nustatė, kad ieškovo UAB „Pasvalio vandenys“ ieškinys yra grindžiamas tuo, jog 2010-07-15 Lėvens upėje masiškai krito žuvys, dėl to atsirado 419 440 Lt žala žuvų ištekliams, o Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimu patenkinus ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį iš UAB „Pasvalio vandenys“ priteistas minėto dydžio gamtai padarytos žalos atlyginimas. Galiojančia Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 24 d. nutartimi šis pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas (civilinės bylos Nr. 2-409-227/2011; Nr. 2A-348/2012).
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad Danijos įmonė Per Aarsleff A/S, kuriai atstovavo filialas Lietuvoje, pagal Pasvalio nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos rangos sutartį Nr. ASR-466 vykdė rekonstrukcijos darbus UAB „Pasvalio vandenys“ valymo įrenginių teritorijoje, todėl atsakovui, kaip rangovui, kilo civilinė atsakomybė dėl iš jo valstybei priteistos žalos atlyginimo. Tvirtino, kad pagal minėtos rangos sutarties sąlygas atsakovas privalėjo laikytis visų užsakovo šalyje galiojančių įstatymų, taisyklių ir, be kita ko, tiesiogiai susijusių aplinkosauginių reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, remdamasis ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymas – Pasvalio nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos Rangos sutarties Nr. ASR-466 sudedamąja dalimi laikytinomis bendrosiomis sutarties sąlygomis, kurios išdėstytos Rangovo projektuojamų statybos ir inžinerinių darbų elektros ir mechanikos įrenginių Projektavimo ir Statybos bei Įrangos sutarties sąlygose, FIDIC ,,Geltonąja” knyga, nustatė, kad pagal sąlygų 20.6 punkto bei Rangos sutarties Nr. ASR-466 II skyriaus „Sutarties sąlygos“ 3 skirsnio „Konkrečios sutarties sąlygos“ papildymą dėl bendrųjų sąlygų 20.6 punkto – rangos sutarties šalys yra susitarusios ginčus, dėl kurių negali sutarti taikiai, perduoti spręsti arbitražui, kurio vieta yra Vilniuje, Lietuvoje.
Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad šalys, pasirašydamos minimą rangos sutartį, yra susitarusios perduoti šį ginčą spręsti arbitražui, todėl, vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktu, ieškovo UAB „Pasvalio vandenys“ ieškinio pareiškimą paliko nenagrinėtą. Teismas, vadovaudamasis CPK 150 straipsniu nutarė, kad įsiteisėjus šiai nutarčiai panaikinamos Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartimi atsakovui Danijos įmonės Per Aarsleff A/S filialui taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Taip pat grąžino ieškovui už ieškinį sumokėtą 8 194 Lt žyminį mokestį (CPK 87 str.1 d. 5 p.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas UAB „Pasvalio vandenys“ atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas be pagrindo nevertino fakto, kad Pasvalio nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos rangos sutartis Nr. ASR-466 su Danijos įmonės Per Aarsleff A/S, kuriai atstovavo filialas Lietuvoje, sudaryta remiantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (toliau – VPĮ), atsakovo civilinė atsakomybė kildinama iš netinkamo viešojo pirkimo sutarties vykdymo, todėl VPĮ imperatyvios normos tiekėją ir perkančią organizaciją saisto taip pat ir po sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011; 2011 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011).
2. Teismas be pagrindo netaikė kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, kad šalių ginčas dėl viešojo pirkimo sutarties yra nearbitruotinas, o tokio pobūdžio nesutarimai spręstini teisme. Šis teismas minimu klausimu yra nurodęs, kad arbitražinio teismo įgaliojimai tiek pagal nacionalinę teisę, tiek pagal Europos Sąjungos teisę neprilygsta teismo įgaliojimams, todėl ginčų dėl viešojo pirkimo sutarties arbitruotinumas galėtų lemti tai, kad bus nevisiškai pasiekti VPĮ tikslai, kad dėl arbitražinio teismo sprendimo konfidencialumo būtų apribotas visuomenės suinteresuotumas šiais santykiais etc.
Atsiliepimas
Atsakovas Danijos įmonės Per Aarsleff A/S filialas atsiliepime į šį atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Skundą grindžia šiais argumentais:
Apeliantas be pagrindo remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011, pateiktais išaiškinimais, nes skiriasi kasacinio teismo išnagrinėtos bei nagrinėjamos bylos ratio decidendi – nagrinėjamoje byloje ieškovas kelia klausimą ne dėl viešojo pirkimo procedūrų, sutarties keitimo teisėtumo patikrinimo ar kitais klausimais, kuriuos reglamentuoja viešųjų pirkimų įstatymas, o dėl sutartinės civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo (CK 6.245-6.249 str.), kildinamo iš vykdymo rangos sutarties, sudarytos tarp ieškovo, veikiančio kartu su Pasvalio rajono savivaldybės administracija, bei atsakovo rangovo Danijos bendrovės Per Aarsleff AS. Tuo tarpu teismų praktikoje yra įtvirtinta taisyklė, kad ginčo arbitruotinumo klausimas priklauso nuo ginčo objekto ir nei viešųjų pirkimų įstatymas, nei Komercinio arbitražo įstatymas nedraudžia viešojo pirkimo sutartyje įrašyti arbitražines išlygas. Ieškovo UAB „Pasvalio vandenys“ ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtinu todėl, kad pareikštas netinkamam atsakovui (CPK 38 str., CK 2.63 str. 1 d., 2.74 str., 2.53 str. 2 d.). Tačiau netinkamos teisės normos pritaikymas, nėra pagrindas naikinti iš esmės teisėtą teismo sprendimą (nutartį) (CPK 328 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2005; 2008 m. kovo 3 d. nutartį, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2008 ir kt.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje yra sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta skundžiama teismo nutartis, kuria paliktas nenagrinėtu UAB „Pasvalio vandenys“ ieškinys (CPK 296 str. 1 d. 9 p.).
Teismas, atmesdamas apelianto UAB „Pasvalio vandenys“ skundo argumentus, grindžiamus pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais šiais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/201), pabrėžia, kad konkrečioje byloje suformuluoti teisės išaiškinimai turi precedentinę reikšmę teismams nagrinėjant tik iš esmės panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas, kurias nagrinėdamas teismas aiškina atitinkamą teisės normą.
Atsiliepime į atskirąjį skundą teisingai nurodoma, kad ieškovo nurodytos kasacinio teismo išnagrinėtos bei nagrinėjamos bylos ratio decidendi skiriasi iš esmės (CPK 4 str.), kadangi šioje byloje ieškovas UAB „Pasvalio vandenys“ kelia klausimą ne dėl viešojo pirkimo procedūrų, sutarties keitimo teisėtumo patikrinimo ar kitais klausimais, kuriuos išimtinai reglamentuoja viešųjų pirkimų įstatymas, o dėl sutartinės civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo, kildinamo iš vykdymo rangos sutarties, sudarytos viešojo darbų pirkimo neskelbiamų derybų būdu tarp ieškovo UAB „Pasvalio vandenys“ (užsakovo), veikiančio kartu su Pasvalio rajono savivaldybės administracija (perkančiąja organizacija), bei atsakovo Danijos bendrovės Per Aarsleff AS (rangovo). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas pareikštu ieškiniu siekia iš atsakovo prisiteisti nuostolius, jo tvirtinimu, atsiradusius dėl šio padarytų rangos sutarties sąlygų pažeidimų.
Teismų sprendimuose ne kartą yra nurodyta, kad aplinkybė, jog rangos sutartis sudaryta viešųjų pirkimų pagrindu, pati savaime nesuteikia pagrindo spręsti, jog nagrinėjamas ginčas priskirtinas prie nearbitruotinų ginčų kategorijos. Priešingai – teismų praktikoje yra įtvirtinta taisyklė, kad ginčo arbitruotinumo klausimas priklauso nuo ginčo objekto, nes nei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ), nei Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) normos nedraudžia viešojo pirkimo sutartyje įrašyti arbitražines išlygas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-432/2014; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-469/2014 etc.).
Teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai konstatavo, jog kilęs ginčas dėl viešojo pirkimo sutarties pažeidimo nepatenka išimtinai į VPĮ teisinio reguliavimo sritį. Todėl esant galiojančiam ir vykdytinam pirmiau šioje nutartyje nurodytam arbitražiniam susitarimui, tai yra subjektyviai sąlygai (šalių valia perduoti ginčus, kylančius iš rangos sutarties, spręsti arbitražui), objektyviai sąlygai (Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo normoms nepriskiriant ginčo prie nearbitruotinų), o taip pat esant aiškiai išreikštai Danijos įmonės Per Aarsleff A/S filialo pozicijai – prieštaravimui, kad šis ginčas būtų nagrinėjimas teisme, – ieškovo UAB „Pasvalio vandenys“ ieškinys pagrįstai paliktas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 9 p.).
Atsižvelgiant į tai, kad remiantis pirmiau pateiktais argumentais ieškovo UAB „Pasvalio vandenys“ atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, – kiti šiame skunde bei atsiliepime į jį pateikti motyvai, teismo nuomone, neturi teisinės reikšmės bylos teisingam išsprendimui, todėl jie nenagrinėjami dėl jų nepasisakoma (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 338 str.).
Danijos įmonė Per Aarsleff A/S, Lietuvoje veikiančios per Per Aarsleff A/S filialą, prašo teismo priteisti 580,80 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d.), pateikdamas įrodymus, patvirtinančius tokių bylinėjimosi išlaidų turėjimą. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad prašymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. balandžio 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų ,,Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nuostatoms, o taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimams, todėl tenkintinas (CPK 3 str. 1 d., 98 str. 1 d., 57 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Pasvalio vandenys“ (įmonės kodas 169236961) Danijos įmonės Per Aarsleff A/S filialui (įmonės kodas 302307182) 580,80 Lt (penkis šimtus aštuoniasdešimt litų 80 ct.) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.