Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. S. skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų, suinteresuoti asmenys – AB SEB bankas (išieškotojas), antstolis Robertas Vasiliauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja padavė skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų, prašydama panaikinti 2020-02-26 antstolio patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių paskelbimo.

Antstolis Robertas Vasiliauskas su pareiškėjos (skolininkės) skundu nesutiko ir CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka persiuntė skundą teismui.

Antstolis nurodė, kad vykdant išieškojimą areštuotas skolininkei priklausantis turtas: butas su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: (duomenys neskelbtini), t. y. 21,05 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 21,10 kv. m., statybos pabaigos metai 1940, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini); butas su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: (duomenys neskelbtini), t. y. 21,05 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 32,50 kv. m., statybos pabaigos metai 1940, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį pagal nurodytą vykdomąjį dokumentą turi būti nukreiptas išieškojimas parduodant turtą iš viešųjų varžytynių. 2016-11-30 antstolio patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirta ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti. 2019-06-14 antstolio patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkė buvo informuota, kad atlikus ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti, areštuoto turto rinkos vertė nustatyta 187 000 Eur, iš jų: buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė 73 600 Eur; buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. : (duomenys neskelbtini), vertė - 113 400 Eur. 2020-02-26 antstolio patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtos minėto turto pirmosios varžytynės. 2020-03-03 gautas skolininkės skundas, kuriuo prašė panaikinti 2020-02-26 patvarkymą dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) bei sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta turto vertė yra per maža, taip pat antstolis netinkamai atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, nenagrinėjo skolininkės pateiktų prašymų, todėl turto varžytynės paskelbtos neteisėtai. Skolininkės skundas buvo netenkintas, kadangi vykdymo metu turtui buvo paskirta ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti ir 2018-07-04 antstolio patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad areštuoto ir AB SEB bankui naudai įkeisto skolininkei priklausančio turto apžiūra, vykdant turto rinkos vertes nustatymo ekspertizę, bus atliekama 2018-07-16 11:30 val. Skolininkė buvo įpareigota sudaryti sąlygas patekti į areštuotus butus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), tikslu turtą apžiūrėti. 2018-07-04 patvarkyme nustatytu terminu skolininkė antstolio reikalavimo sudaryti sąlygas apžiūrėti turto neįvykdė. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo galimybės patekti į butų vidų ir tinkamai apžiūrėti areštuotų butų, buvo kreiptasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu išduoti leidimą antstoliui ir turto vertintojui priverstinai įeiti į skolininko gyvenamąsias patalpas. 2018-10-23 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas civ. b. Nr. 2YT-28994-863/2018 suteikė leidimą antstoliui ir jo paskirtam vertintojui priverstinai patekti į areštuotas gyvenamąsias patalpas. 2019-05-23 antstolio patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paprašyta policijos atstovą 2019-05-30 9.00 val. atvykti ir dalyvauti antstoliui ir vertintojui patenkant į skolininko gyvenamąsias patalpas bei vykdant gyvenamųjų patalpų apžiūrą. 2019-05-30 vykdomojoje byloje buvo surašytas turto apžiūros aktas. Atlikus ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, 2019-06-14 antstolio patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkė buvo informuota apie turto įkainojimą. 2019-06-21 gautas skolininkės skundas dėl patvarkymo panaikinimo bei išieškojimo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymo, kadangi, pareiškėjos nuomone, ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta turto vertė yra per maža, be to, antstolis nepateikė skolininkei ekspertizės akto, todėl skolininkė prašė skirti pakartotinę ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti ir atleisti pareiškėją nuo pakartotinės ekspertizės apmokėjimo. 2019-07-02 antstolio patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakius patenkinti skolininkės skunde nurodytus reikalavimus, skundas kartu su vykdomąja byla buvo persiųsti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2019-06-25 nutartimi Nr. 2YT-24864-734/2019 nutarė pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškojimo veiksmus pagal hipoteka įkeistą turtą iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų. 2019-11-29 Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi Nr. 2YT-36008-931/2019 netenkino skolininkės skundo. 2020-01-30 Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. 2S-233-603/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista. Išnykus turto realizavimo veiksmų sustabdymo pagrindui, išieškojimas iš skolininkei priklausančio nekilnojamo turto buvo tęsiamas. Antstolis nurodė, kad skolininkės nurodytos aplinkybės nėra laikytinos svarbiomis, dėl kurių būtų paneigtas skolininkės antstolio reikalavimų sudaryti sąlygas apžiūrėti turtą nevykdymas ar dėl kurių antstolis turėtų panaikinti anksčiau atliktus procesinius veiksmus bei sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), be to, tomis pačiomis aplinkybėmis pareiškėja įrodinėjo ankstesnių antstolio patvarkymų neteisėtumą, tačiau skundai buvo atmesti. Taip pat skolininkė nepagrįstai teigia, kad antstolis iki šiol neišnagrinėjo jos prašymo atidėti 2018-07-04 antstolio patvarkymo dėl areštuoto turto apžiūros Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi buvo priimtas antstolio patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skolininkės skundas buvo atmestas. Antstolis nurodė, kad procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus, o šiuo metu galiojanti įstatymo redakcija nustato, kad apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto, todėl atmestini skolininkės argumentai, kad nuo 2018-10-01 įsigaliojus naujoms CPK straipsnių nuostatoms, remiantis CPK 663 str., išieškojimas negalės būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateiks antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, - per aštuoniolika mėnesių, darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Antstolis nurodė, kad varžytynėse parduodamo turto realizavimo teisėtumas yra orientuotas į tai, kad tinkamas priverstinai realizuojamo turto įkainojimas yra esminė areštuoto turto pardavimo teisėtumo sąlyga. Vykdymo metu antstolio patvarkymu dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo areštuoto turto vertei nustatyti buvo paskirta ekspertizė, kurią buvo pavesta atlikti nekilnojamojo turto vertintojui UAB ,,Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“, renkantis eksperto kandidatūrą buvo atsižvelgta, kad ši įmonė plačiai žinoma, o ekspertizę atlikusio turto vertintojo kvalifikacija bei patikimumas abejonių nekelia. Vertinant turtą rinkos vertė buvo apskaičiuota turto vertintojui veikiant nešališkai ir objektyvai, laikantis nustatytos metodikos ir remiantis objektyviais kriterijais, lyginamuoju metodu, atsižvelgiant į realiai vykusius panašaus turto pirkimo-pardavimo sandorius rinkoje. Ekspertas, vertindamas įkeistą skolininkui priklausantį turtą, įvertino jo dislokaciją, įrengimo lygį bei kitus individualius objekto požymius. Ekspertizės akte išdėstyti argumentai ir pateikti faktiniai duomenys turto rinkos vertėms pagrįsti. Antstolis pažymėjo, kad klausimas dėl nustatytos areštuoto turto vertės jau buvo išspręstas nagrinėjant skolininkės skundą 2020-01-30 Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. 2S-233-603/2020, kuria palikta nepakeista 2019-11-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis Nr. 2YT-36008-931/2019, kuria teismas netenkino skundo nurodydamas, kad nėra pagrindo abejoti nustatyta turto rinkos verte. Antstolis nurodė, kad varžytynėse yra nustatoma tik pradinė pardavimo iš varžytynių kaina, o galutinė turto pardavimo kaina priklauso nuo turto paklausos rinkoje ir viešųjų varžytynių metu gali būti neribotai didinama. Antstolis taip pat nurodė, jog jis ne kartą skolininkei akcentavo, kad skolininkė turi teisę pati surasti pirkėją, prašydama parduoti už kainą, kuri padengtų skolą ir vykdymo išlaidas, tačiau skolininkė jokių pastangų surasti pirkėją arba greičiau atsiskaityti su išieškotoju nededa. Antstolis pabrėžė, jog skolininkė teikia skundus faktiškai dėl kiekvieno antstolio patvarkymo, jos skundai yra atmetami, tačiau skolininkė ir toliau piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, o jokio skolos mokėjimo būdo nesiūlo. Nors skola nėra didelė lyginant su įkeisto turto verte ir būtų įmanoma grąžinti skolą, o, nesant noro parduoti turto, yra galimybė gavus antstolio sutikimą refinansuoti paskolą, skolininkė jokių panašių skolos grąžinimo variantų nesvarstė ir nesiūlė. Nurodė, kad vykdymo metu byloje nebuvo gauta skolininkės prašymo susipažinti su ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), be to, skolininkė nebuvo atvykusi į antstolio kontorą susipažinti su minėtu aktu, todėl teiginys, jog antstolis nepateikia skolininkei ekspertizės akto ar kitų dokumentų, yra nepagrįstas. Dėl pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių dėl skelbimo aprašyme padaryto apsirikimo, tai laikytina ne esminė rašybos klaida, kadangi skundo nagrinėjimo metu rašybos klaida buvo pakoreguota, be to, iš kitos pateiktos informacijos turinio pirkėjas yra pakankamai informuojamas apie parduodamą iš varžytynių objektą ir gali tinkamai įvertinti tiek turto plotą tiek būklę, tiek kitas aplinkybes.

Suinteresuotas asmuo AB ,,SEB bakas“ pateikė atsiliepimą byloje, kuriuo prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad bankas pilnai palaiko antstolio išdėstytus argumentus, tačiau pateikia nesutikimo su skundu papildomus motyvus. Skundžiant antstolio konkretų patvarkymą, turi būti nagrinėjamas būtent konkrečiu patvarkymu įtvirtinto antstolio veiksmo teisėtumas ir jo atitiktis teisės aktų reikalavimams. Priešingai teisės normų nustatytai tvarkai ir skundo dėl antstolio veiksmų riboms, pareiškėja pateiktame 2020-03-03 skunde įrodinėja, kad notaras M. Kačergis išdavė neteisėtą ir naikintiną bei nevykdytiną vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau antstolis neturi teisės vertinti vykdomojo dokumento turinio teisėtumo ar teisingumo aspektu. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad minėtas vykdomasis raštas yra pripažintas negaliojančiu ir nevykdytinas, būtų buvęs priimtas pažeidžiant formaliąją vykdymo proceso numatytą tvarką, todėl antstolis privalėjo ir tebeprivalo vykdyti galiojantį vykdomąjį dokumentą. Skundas turi būti nagrinėjamas vertinant būtent antstolio konkretaus patvarkymo teisėtumą ir jokiu būdu ne banko, ne notaro M. Kačergio ar kitų asmenų pareiškėjai nepatinkantys veiksmai ar neveikimas. Skundai dėl konkrečių antstolio veiksmų yra paduodami per CPK 512 straipsnyje numatytą naikinamąjį 90 dienų terminą, o nesilaikiusi nustatytų antstolio veiksmu skundimo terminų, ji praranda teisę ginčytis dėl tokių veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo, skųsdama visiškai kitą antstolio veiksmą. Nurodė, kad nuo 2020-03-03 skundo pateikimo antstoliui dienos iki atsiliepimo pateikimo dienos pirmosios varžytynės įvyko ir turtas buvo parduotas, be to, pareiškėjos minima civilinė byla Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra išnagrinėta. Suinteresuoto asmens vertinimu, pašalinus visus skunde nurodytus su konkrečiu skundžiamu antstolio patvarkymu nesusijusius pareiškėjos argumentus, kuriais ji įrodinėja ne konkretaus skundžiamo antstolio patvarkymo neteisėtumą, o kitas aplinkybes, nebelieka jokių argumentų, kodėl skundžiamas antstolio patvarkymas turėtų būti naikintinas.

Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai) bei suteikiant galimybę suinteresuotiems asmenims pateikti atsiliepimus į pareiškėjos skundą.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dėstomos proceso dalyvių aplinkybės grindžiamos būtent rašytiniais įrodymais, yra pateikta antstolio vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), todėl skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510-512 straipsniai). Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjos pateikto skundo išnagrinėjimui svarbus tinkamas vykdomosios bylos duomenų, kurie susiję su pateiktu skundu, ištyrimas bei įvertinimas.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir v. b.) matyti, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo AB SEB bankas pateiktą Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro M. Kačergio 2013 m. spalio 31 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 62 362,72 Lt skolos ir palūkanų išieškojimo iš A. S. (v. b. l. 9). 2013 m. gruodžio 13 d. antstolis Robertas Vasiliauskas priėmė Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b. l. 12). Atliekant priverstinius vykdymo veiksmus, 2013 m. gruodžio 13 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotas skolininkei priklausantis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendrojo naudojimo patalpomis bei butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendrojo naudojimo patalpomis (v. b. l. 21-22). 2016 m. lapkričio 30 d. antstolis priėmė Patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo ir įpareigojimo sudaryti sąlygas apžiūrėti turtą, ekspertizę atlikti pavedė UAB ,,Centro kubas-nekilnojamasis turtas“, į. k. 300136722, ir įpareigojo skolininkę iki 2016 m. gruodžio 14 d. sudaryti sąlygas turto vertintojui patekti į skolininkei priklausančius butus (v. b. l. 156-157). 2017 m. vasario 24 d. aktu antstolis nustatė, kad iki 2016 m. gruodžio 14 d. skolininkė pasiūlymų dėl turto apžiūros laiko nepateikė, apžiūros laiko nesuderino, su skolininkės įgaliotu asmeniu apžiūros laiko suderinti nepavyko, o 2017 m. vasario 21 d. nuvykus prie buto į butą nepatekta, nes turto apžiūrai atlikti buto durų niekas neatidarė (v. b. l. 218). 2017 m. rugsėjo 5 d. antstolis priėmė Patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įpareigojo skolininką sudaryti sąlygas apžiūrėti turtą ir iki 2017 m. rugsėjo 20 d. sudaryti sąlygas antstoliui bei turto vertintojui patekti į areštuotus butus (v. b. l. 311-312). 2018 m. liepos 4 d. Patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl areštuoto turto apžiūros antstolis nustatė, kad areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizė bus atliekama 2018 m. liepos 16 d. 11:30 val., bei skolininkę įpareigojo nurodytu apžiūros laiku antstoliui ir turto vertintojui sudaryti sąlygas patekti į areštuotus butus. Nurodė, kad skolininkė įpareigotina ne vėliau kaip iki 2018 m. liepos 12 d. su antstoliu suderinti kitą apžiūros datą tuo atveju, jei skolininkė dėl objektyvių aplinkybių nurodytu laiku negalėtų sudaryti sąlygų patekti į areštuotus butus (v. b. l. 460). 2018 m. liepos 18 d. Aktu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis nurodė, kad 2018 m. liepos 16 d. su turto vertintoju nuvykus prie butų į butus nepatekta, nes durų niekas neatidarė, turto apžiūra neįvyko, nustatytu terminu skolininkė kito apžiūros laiko nepasiūlė (v. b. l. 462). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-28994-863/2018 tenkino antstolio prašymą dėl leidimo priverstinai patekti į skolininko gyvenamąsias patalpas ir leido antstoliui bei turto vertintojui atliekant turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę priverstinai įeiti į skolininkei priklausančias gyvenamąsias patalpas. 2019 m. gegužės 23 d. Patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl policijos atstovo dalyvavimo patenkant į skolininkui priklausančias gyvenamąsias patalpas pateikė prašymą policijos atstovui atvykti ir dalyvauti 2019 m. gegužės 30 d. antstoliui ir vertintojui patenkant į skolininko gyvenamąsias patalpas bei vykdant gyvenamųjų patalpų apžiūrą. 2019 m. gegužės 30 d. Turto apžiūros akte nustatyta, kad buvo patekta į abu areštuotus butus su bendrojo naudojimo patalpomis jų apžiūros turto vertei tikslu nustatyti. UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ atlikus butų ekspertizę ir surašius ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis 2019 m. birželio 14 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo vykdymo proceso šalis apie nustatytą areštuoto turto vertę – 187 000 Eur, iš jų buto, esančio (duomenys neskelbtini), 73 600 Eur vertę, bei buto, esančio (duomenys neskelbtini), 113 400 Eur vertę. Antstolis taip pat išaiškino pirmųjų varžytynių skelbimo tvarką bei galimybę skolininkei iki varžytynių pradžios surasti areštuoto turto pirkėją. Skolininkei A. S. pateikus skundą dėl 2019 m. birželio 14 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) bei ekspertizės akto panaikinimo, Vilniaus apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi skundą atmetė (civilinė byla Nr. 2YT-36008-931/2019), Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 30 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2S-233-603/2020). 2020 m. vasario 26 d. Patvarkymu dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių paskelbimo Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis paskelbė areštuoto turto pirmąsias varžytynes (specialiame internetiniame tinklalapyje www.evarzytynes.lt) turtą parduodant kaip vieną turtinį kompleksą, nustatė, kad parduodamo iš varžytynių pradinė turto kaina yra 149 600 Eur.

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

Pareiškėja prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 1 dalis, 718 straipsnis bei 722 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsniui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad atsižvelgiant į esantį teisinį reglamentavimą, bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą ar ne, o tokia teismui suteikta diskrecijos teisė nepriklauso nuo to, ar šalys pateikė teismui prašymą. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, teismo nesikreipimas ar atsisakymas konkrečiu klausimu kreiptis į Konstitucinį Teismą netgi negali būti tikrinamas instancine tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010).

Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje teismas pagrindų kreiptis į Konstitucinį Teismą nenustatė, taip pat teismui nėra pateikta argumentų, kodėl CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 1 dalis, 718 straipsnis bei 722 straipsnio 1 dalis, pareiškėjos manymu, prieštarauja Konstitucijai, o skunde buvo keliamas tik šių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimas vertinant teisės aktų teisėtumą Europos Sąjungos teisės aktų kontekste.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. liepos 16 d. priėmė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas, kuriomis įtvirtinta piliečių kreipimosi į Konstitucinį Teismą tvarka. Pagal šias pataisas, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. sudaryta galimybė kiekvienam asmeniui tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą prašydami ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitikimą Konstitucijai arba įstatymams. Taigi, jei pareiškėja mano, kad yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, ji tą gali padaryti pati ir nereikšdama teismui prašymų kreiptis į Konstitucinį teismą.

Dėl prašymo stabdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) iki pareiškėjos skundo bei kitos civilinės bylos Nr. 2A-300-619/2020 bei civilinės bylos Nr. 3K-3-72-611/2020 išnagrinėjimo

Nustatyta, kad šis prašymas buvo išspręstas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-11668-964/2020. Teismas atsisakė priimti pareiškėjos A. S. prašymo teismui dalį dėl vykdomosios bylos sustabdymo ir vykdymo veiksmų atidėjimo, konstatavęs, kad pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį prašymai dėl vykdomosios bylos sustabdymo, vykdymo veiksmų atidėjimo turi būti teikiami antstoliui, o ne teismui. Vilniaus apygardos teismo 2020-05-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-705-258/2020 minėta pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos prašymas išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, teismas pakartotinai neturi pagrindo spręsti šio pareiškėjos prašymo.

Dėl 2020 m. vasario 26 d. Patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių bei pareiškėjos prašymo nustatyti terminą pareiškėjai pasiūlyti turto pirkėjus

Šioje byloje nagrinėjamas pareiškėjos skundas siejamas su 2020 m. vasario 26 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių paskelbimo. Pareiškėjos teigimu, 2020 m. vasario 26 d. Patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti panaikintas, nes turtas varžytynėse parduodamas už beveik dvigubai mažesnę nei jo reali rinkos kaina, antstolio nustatyta per maža pradinė turto kaina.

Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis areštuoto skolininko turto įkainojimas vykdymo procese visų pirma yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo, nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad nustatyta turto kaina maksimaliai atitiktų realią rinkos kainą ir optimaliai užtikrintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų apsaugą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina. Taigi areštuoto turto vertė yra atspirties taškas nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą (CPK 718 straipsnis). Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, o įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014).

Nagrinėjamu atveju, skolininkės 2019-06-21 skundas dėl antstolio 2019 m. birželio 14 d. Patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informavimo dėl nustatytos areštuoto turto rinkos vertės buvo išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-36008-931/2019. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų (turto vertinimo ataskaitos, kt.), kurie sudarytų pagrindą abejoti eksperto nustatyta butų rinkos verte (CPK 178 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad ekspertizė atlikta 2019 m. gegužės 30 d., taigi butų rinkos vertė nustatyta aktualiu laikotarpiu, tuo tarpu pareiškėja nenurodė pakankamų argumentų, kurių pagrindu būtų galima suabejoti vykdomojoje byloje jau atlikta ekspertize, byloje įrodymų, kurie patvirtintų, jog antstolis turėjo suabejoti nešališko turto vertintojo nustatyta turto verte ir skirti papildomą ar pakartotinę areštuoto turto ekspertizę, nėra. Vilniaus apygardos teismo 2020-01-30 nutartimi Nr. 2S-233-603/2020 palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-36008-931/2019. Atsižvelgiant į tai, kad klausimai dėl turto rinkos vertės išnagrinėti minėtose bylose, skolininkės argumentai dėl kitokios nei vykdymo procese nustatytos areštuoto turto rinkos vertės atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėja skunde nurodo, kad išnagrinėtose bylose (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-233-603/2020, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-36008-931/2019), kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl antstolio nustatytos turto vertės, nebuvo išnagrinėti visi jos pateikti įrodymai, buvo ignoruojami pareiškėjos pateikti prašymai byloje, todėl su šiais procesiniais sprendimais pareiškėja nesutinka. Tačiau įsiteisėję teismo sprendimai yra visiems asmenims privalomi ir vykdytini, o aplinkybė, kad su jais pareiškėja nesutinka, nesudaro pagrindo spręsti dėl skundžiamo antstolio patvarkymo neteisėtumo.

Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos sprendimų vykdymo instrukcijos 96 (toliau - SVI) punktas numato, kad pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Rašytiniu skolininko prašymu pirmąsias varžytynes antstolis gali skelbti ir nesuėjus šiame punkte nustatytam terminui. CPK 703 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu iki varžytynių pabaigos paaiškėjo CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu iki varžytynių pabaigos patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos ir kitais atvejais, kai paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos CPK nustatyta tvarka, antstolis savo patvarkymu gali varžytynes atšaukti. Taip pat CPK 625 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui.

Nagrinėjamu atveju 2020 m. vasario 26 d. antstolio patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta areštuotą turtą realizuoti priverstine tvarka parduodant iš varžytynių, nustatyta, kad išnykus turto realizavimo veiksmų sustabdymo pagrindui, t. y. įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutarčiai (civilinėje byloje Nr. 2YT-36008-931/2019), kuria atmestas skolininkės skundas dėl areštuoto turto vertės, išieškojimas iš skolininkės turto tęstinas. Skundžiamame patvarkyme nurodyta, kad skolininkei patvarkymas dėl informavimo apie ekspertizės metu nustatytą turto rinkos vertę išsiųstas 2019-06-17, pasiūlymų parduoti turtą surastam pirkėjui CPK 704 straipsnyje numatyta tvarka negauta. Patvarkymas išsiųstas skolininkei, išieškotojui. Įvertinus tai, kad skolininkei patvarkymas dėl informavimo apie ekspertizės metu nustatytą turto rinkos vertę išsiųstas 2019-06-17, teismo nutartis dėl minėto patvarkymo teisėtumo įsiteisėjo 2020-01-30, taigi antstolis, 2020 m. vasario 26 d. paskelbdamas pirmąsias turto varžytynes, SVI 96 punkte nustatyto termino nepažeidė. Pažymėtina, kad nuo 2019-06-14 (nuo Patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informavimo dėl nustatytos areštuoto turto rinkos vertės priėmimo dienos) iki 2020-02-26 skolininkė turėjo pakankamai laiko ir visas galimybes surasti ir pasiūlyti savo pirkėją tiek už vykdymo procese nustatytą, tiek ir už didesnę, jos interesus atitinkančią vertę. Be kita ko, skolininkė turėjo galimybę ieškoti potencialių turto pirkėjų, kurie galėtų dalyvauti varžytynėse ir varžytynėse pasiūlytų didžiausią galimą kainą, kuri tenkintų ir skolininkę. Taigi, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) bylos medžiaga patvirtina, kad antstolis savo pareigą informuoti skolininkę apie areštuoto turto įkainavimą, tuo pačiu ir teisę teikti prieštaravimus dėl vykdymo procese nustatytos areštuoto turto rinkos vertės įvykdė tinkamai. Be to, iš bylos duomenų nustatyta, kad pirmosios varžytynės baigtos 2020-03-27, pasiūlyta didžiausia kaina – 165 200 Eur, t. y. už turtą buvo pasiūlyta 15 600 Eur didesnė kaina, nei antstolio nustatyta pradinė parduodamo iš varžytynių turto kaina.

Pareiškėja taip pat nurodė, kad patvarkymas turi būti panaikintas, kadangi informacija, pateikta patvarkyme ir internete apie varžytynėse parduodamą turtą neatitinka realybės, realaus turto stovio ir realios vertės bei būsenos, nes varžytynių aprašyme turi būti pateiktas tikslus parduodamo turto pavadinimas, turto unikalus numeris ir tikslus turto apibūdinimas, tačiau šiuo atveju nurodytas neteisingas turto aprašymas, turtą parduodant kaip vieną turtinį kompleksą, be to, realus turto plotas yra 95,70 m², o ne kaip nurodyta – 90,70 m².

CPK 707 straipsnyje įtvirtintas skelbimo apie varžytynes turinys ir nustatyta, kad skelbime apie varžytynes nurodoma: varžytynių numeris; turto savininko vardas ir pavardė (juridinio asmens pavadinimas); antstolio, parduodančio turtą iš varžytynių, vardas ir pavardė, kontoros buveinė, telefonas pasiteirauti, kur kreiptis dėl turto apžiūrėjimo; turto buvimo vieta ir trumpas aprašymas; varžytynių pabaigos laikas; varžytynių dalyvio mokesčio dydis; pradinė pardavimo kaina; parduodamo turto nuosavybės apribojimai; pranešimas apie tai, kad visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių turi pateikti antstoliui savo teises patvirtinančius dokumentus; elektroninė nuoroda į dalyvių registracijos ir varžytynių vykdymo tvarką. Be to, prie skelbimo apie varžytynes turi būti pridedama turto nuotrauka (nuotraukos), išskyrus atvejus, kai iš varžytynių parduodamas nematerialusis turtas.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad varžytynes paskelbęs antstolis tinkamai įvykdė pareigą skelbime nurodyti būtinus duomenis. Antstolis neginčija, kad skelbime buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, nurodant bendrą turto plotą, tačiau skundo nagrinėjimo metu rašymo klaida buvo ištaisyta, o su informacija apie iš varžytynių parduodamą turtą buvo galima sužinoti iš kitų skelbime pateiktų duomenų – turto vertės nustatymo ekspertizės akto ištraukų, kuriose detaliai aprašytas butų su bendrojo naudojimo patalpomis plotas bei pateikta kita informacija.

Kita vertus, CPK 707 straipsnyje nurodytas skelbimas yra tik informacinio pobūdžio. Tikrindamas, ar nebuvo pažeisti teisės normų reikalavimai, susiję su varžytynių organizavimu ir vykdymu, teismas įvertina: ar buvo tinkamai paskelbta apie varžytynes (CPK 706 straipsnis), ar buvo tinkamai nustatyta parduodamo turto kaina (CPK 718, 722 straipsniai), ar varžytynėse dalyvavę asmenys turėjo teisę jose dalyvauti (CPK 709 straipsnis), ar varžytynėse dalyvavę asmenys įvykdė dalyvavimo varžytynėse sąlygas (CPK 710 straipsnis), ar buvo laikytasi varžytynių vedimo tvarkos (CPK 713, 722 straipsniai), ar pirkėjas sumokėjo už varžytynėse įsigytą daiktą (CPK 716 straipsnis) ir kt. (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-16 teismų praktikos dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių arba skolininko pasirinktam pirkėjui apžvalga, Teismų praktika. 2008, Nr. 28). Taigi netikslus parduodamo turto ploto nurodymas skelbime negali būti vertinamas kaip imperatyvių teisės normų pažeidimas, dėl kurio būtų pagrindas pripažinti varžytynes neteisėtomis.

Pareiškėja skunde nurodė, kad varžytynės negali būti toliau vykdomos. Pažymėtina, kad remiantis www.evarzytynes.lt. viešai skelbiamais duomenimis, paskelbtos pirmosios varžytynės Nr. 186514 baigėsi (pirmųjų varžytynių pabaigos momentas – 2020-03-27, būsena – neįvykusios). Įvertinus tai, kad CPK nenumato galimybės atšaukti jau pasibaigusių varžytynių (Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-925-730/2016) bei visumą nustatytų faktinių aplinkybių, darytina išvada, kad antstolis pagrįstai užbaigė pirmąsias pareiškėjos turto varžytynes, o jau pasibaigusių varžytynių atšaukimas tapo nebeaktualus.

Pareiškėja, be kita ko, prašo pagal CPK 704 straipsnį nustatyti terminą pareiškėjai pasiūlyti turto pirkėjus po skunde minimų ginčo bylų išnagrinėjimo pabaigos. Vadovaujantis CPK 704 straipsnio nuostatomis, iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Taigi teisė skolininkui siūlyti savo pirkėją gali būti įgyvendinta iki varžytynių paskelbimo. Byloje nustatyta, kad iki varžytynių paskelbimo skolininkei buvo išaiškinta teisė pasiūlyti turto pirkėjus, tačiau pasiūlymų parduoti turtą surastam pirkėjui CPK 704 straipsnyje numatyta tvarka negauta. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, tai, jog pirmosios varžytynės pasibaigė, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo nustatyti terminą jai pasiūlyti turto pirkėjus.

Pažymėtina, kad pareiškėja skunde nurodo daug aplinkybių, susijusių su išieškotojo, notaro, išdavusio vykdomąjį įrašą, taip pat antstolio veiksmų (nuo pat vykdomosios bylos pradėjimo) teisėtumo vertinimu. Tačiau, teismo vertinimu, kitos skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai esminės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui neturi, todėl plačiau apie juos nepasisakytina.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad antstolis nepažeidė norminių teisės aktų reikalavimų, vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. vykdymo procese areštuotas turtas įkainotas tinkamai, varžytynės paskelbtos ir užbaigtos teisėtai ir pagrįstai, jokio įstatyminio pagrindo jas atšaukti nėra, o pareiškėjos deklaratyvūs, tapatūs teiginiai, prielaidos nesudaro pagrindo skundo tenkinimui, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 513 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

pareiškėjos A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.